Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo

INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID iD: orcid.org/0000-0003-1949-0874 Mokslinių tyrimų kryptys: surinkimininkų ir lituanistinis Moravijos judėjimo rašytinis paveldas, XVIII–XIX a. Prūsijos Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, pietizmo istorija. DOI: doi.org/10.35321/all87-05 PARAMA PROTESTANTŲ MISIJOMS PRŪSIJOS LIETUVOJE XIX A. 1-OJE PUSĖJE: PRIVAČIOS INICIATYVOS IR SPAUDOS VAIDMUO The Support for Protestant Missions in the First Half of the 19th Century: The Role of Private Initiatives and the Press ANOTACIJA Straipsnyje analizuojamos finansinės paramos protestantų misijoms formos XIX a. 1-oje pusėje Prūsijos Lietuvoje. Čia tiriamas misijų šalininko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriaus, Moravijos Bažnyčios sekėjo (hernhuterio) Wilhelmo Andრėjaus Rheniaus vaidmuo renkant paramą misijoms pietryčių Indijoje. Aptariamas misijoms šelpti skirtas lietuviškas periodinis leidinys Nufidawimai apie Ewangelios Prafilplatinimą tarp Žydų ir Pagonų (redaktorius Ferdinandas Kelkis, nuo 1832). Straipsnyje kreipiamas dėmesys į evangelikų liuteronų kunigo, būsimo Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir lietuvių kalbos gramatikos autoriaus Frydricho Kuršaičio vertimą – Ernsto Frydricho Ballo pamokslą Tekel, tai yr: Swėre tawę Swarcžeis ir per längwąjį įžrądo (Karaliaučius, 1843). ESMINIAI ŽODŽIAI: misijų literatūra lietuvių kalba, parama misijoms, surinkimininkai, Karlas Gottliebas Ewaldas Rhenius, Wilhelmas Andřejus Rhenius, Frydrichas Kuršaitis, XIX a. Prūsijos Lietuva. Straipsniai / Articles 101 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ ANNOTATION The article analyses the forms of financial support collected for protestant missions in Prussian Lithuania in the first half of the 19ᵗʰ century. It investigates the role of mission supporter, inspector of Bachmann Manor near Klaipėda (the former Memel) and member of the Moravian Church Wilhelm Andreas Rhеnius in gathering donations for missions in southeast India. Lithuanian periodical publication Nufidawimai apie Ewangelios Prapiplatinimą tarp Žydų ir Pagonų (editor Johann Ferdinand Kelch, published from 1832) is also discussed. The paper examines the translation of Ernst Friedrich Ball’s sermon Tekel, tai yr: Swēre tawę Swārčɛis ir perlēngwą įbrādo (Königsberg, 1843) by Evangelical Lutheran priest, future professor at the University of Königsberg and author of the Lithuanian grammar Friedrich Kurschat (Frydrichas Kuršaitis). KEYWORDS: mission literature in the Lithuanian language, support for missions, surinkimininkai, Karl Gottlieb Ewald Rhеnius, Wilhelm Andreas Rhеnius, Friedrich Kurschat, Prussian Lithuania in the 19ᵗʰ century. ĮVADAS Teologas ir kultūros istorikas Vilius Gaigalaitis (1870–1945) išleistoje studijoje Ewangelįški Surinkimai Lietuvoje (Priekulė, 1905), skirtoje surinkimų praeičiai ir dabarčiai nušviesti, užsiminė apie didelę surinkimų vadovų (sakytojų) paramą misijoms: „[albelnai Sakytojеi didždes Bažmas1 (= aibes) Piningų ant Reikmenių Pafiuntynyctės (= misijų) furenka“ (Gaigalaitis 1905: 40). Jis pateikė informacijos apie Hermanno Theodoro Wangemanno (Hermann Theodor Wangemann, 1818–1894), misijų draugijos vadovo, vizitus Prūsijos Lietuvoje ir apie laikomus surinkimus vietos gyventojams (Gaigalatis 1905: 40). Apie renkamas aukas misijoms savo prisiminimuose Surinkimai Prūsų Lietuvoj [1948] trumpai konstatavo sakytojas Anusis Pėteraitis (1967–1957): „mes surinkime surinkdavome tūkstančius dovanų pasiuntinystei“ (Pėteraitis [1948]: 29). Į teikiamą nemenką finansinę paramą misijoms dėmesį atkreipė ir Prūsijos Lietuvos lietuviškos knygos ir kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas knygoje Lietuvių periodikos pirmtakas (1991). Knygotyrininkas aptarė Kalninkų kunigo Natanėlio Frydricho Ostermejerio (Nataniel Friedrich Oster­meyer, 1784–1846), veiklaus misijų šalininko, vaidmenį renkant aukas misijoms. Kaunas rado informacijos, kad Ostermejeris Kalninkuose įkūrė vieną iš Karaliaučiaus misijų draugijos (vok. Königsberger Missionsverein) skyrių (pradėjo veikti nuo 1822 m. rugsėjo 2 d.). Aktyvaus kunigo globojamas skyrius turėjęs 93 narius ir 150 rėmėjų, ¹ Nurodant žodžių reikšmes čia ir kitur remtasi LKŽe. 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo kurie sudėję 120 talerių misijoms (Kaunas 1991: 23, 26). Knygotyrininkas kiek vėliau išleistoje monografijoje Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940 (1996) aptardamas misionierių literatūrą užsiminė apie misijų finansavimą. Neslūgstančią ir aktyvią lietuvių paramą misijoms XX a. pradžioje jis paliustravo informacija iš Wangenanno misijų draugijos 1914 m. paskelbtos apžvalgos Metinis pasiuntinystės laiškelis. Šioje apžvalgoje buvo nurodyta, kad 1913 m. Prūsijos Lietuvoje misijoms buvo surinktos net 30 796 markės. Pinigus rinko parapijų kunigai, surinkimininkai, sakytojai ir kiti misijoms prijaučiantys asmenys (Kaunas 1996: 404). Šio straipsnio tikslas – atskleisti protestantų misijų rėmimo patirtis Prūsijos Lietuvoje XIX a. pirmoje pusėje. Čia dėmesys kreipiamas į tas paramos formas, kurios sklido pasauliečių iniciatyvomis. Kaip lėšų telkimo priemonė pasitarnavo ir lietuvių kalba leista periodinė spauda, ir knygos. Straipsnyje rūpi atsakyti į klausimus, kada finansinė parama misijoms ėmė rastis lietuvių protestantų bendruomenėje ir kokia buvo tos paramos kilmė. Numatyti šie uždaviniai – nustatyti ar finansinė parama misijoms buvo aktyvi prieš įsteigiant Karaliaučiaus misijų draugiją 1822 m., atskleisti lietuvių kalba leidžiamų spaudinių, kurių pelnas buvo nukreipiamas misijoms finansuoti, repertuarą, pasvarstyti kaip per spaudą buvo kuriamas misijų įvaizdis, deklaruojamas misionierių patikimumas ir reputacija. Tyrimas yra tarpdiciplininio pobūdžio. Siekiant įvertinti asmenybių, kurios veikė Prūsijos Lietuvos teritorijoje, vietą ir indėlį į misijų istoriją, pasitelkiamas istorizmo metodas. Aptariant spaudinius, taikomi knygotyr ai būdingi metodai – funkcinis (paskirties) ir komunikacinis. PRIVAČIŲ ASMENŲ PARAMA MISIJOMS PIETRYČIŲ INDIJOJE Finansinė parama misijų draugijoms ir misionierių rengimo įstaigoms buvo skiriama iš įvairių šaltinių. Protestantų misijas globojo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, Berlyno misijų seminarui kasmet suteikdavęs 500 talerių paramą. Esą karaliui įspūdį padarė Londono Bažnyčios misijų draugijos pasiuntinio Karlo Rheniaus (apie jį žr. toliau) pasiekti rezultatai – organizuojamos bažnyčios Indijoje. Paskatintas sėkmės nuo 1820 m. Karalius priėmė sprendimą finansuoti Berlyno seminarą (Kloes 2016: 240). Kaip matysime toliau, su misijomis pietryčių Indijoje ir minėto Karlo Rheniaus veikla sietina ir lietuvių teikiamos paramos pradžia. Karlas Gottliebas Ewaldas Rhenius (Karl Gottlieb Ewald Rhenius, 1790–1838), vienas žymiausių vokiečių misionierių Indijoje, vertėjas ir tamilų kalbos gramatikos autorius gimė 1790 m. Vakarų Prūsijoje, Graudenzė (dabar Straipsniai / Articles 103 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Grudziondzas, Lenkija), mokėsi Johanno Jänickės (Johannes Jänicke, 1748–1827) misionierių rengimo seminare Berlyne. 1814 m. Londono Bažnyčios misijos draugijos (angl. The Church Missionary Society) buvo pasiųstas į Madrasą (dabar Čenajus, pietryčių Indija), kur išmoko tamilų kalbą. 1820 m. persikėlė į Tirunelvelį, vietovę Indijos pietuose (Gensichen 1999: 566). Karlas Rhenius anksti neteko tėvo. Kurį laiką gyveno Bachmano dvare prie Klaipėdos², globojamas tėvo brolio inspektoriaus (vok. Wirtschaftsinspektor) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus (Wilhelm Andreas Rhenius, 1753–1833). Sūnėnui 1814 m. išvykus dirbti misionieriumi Indijoje, Wilhelmas Rhenius rūpinosi finansine parama. Surinktas aukas Bachmano inspektorius siųsdavęs į Halę, o per pastarąją lėšos pasiekdavusios Indijos misionierius³. Tokie duomenys užfiksuoti vokiečių teologo, Našlaičių namų Halėje direktoriaus Georgo Christiano Knappo (Georg Christian Knapp, 1753–1825) išleistame periodiniame leidinyje apie protestantų misijas Neuere Geschichte der Evangelischen Missions-Anstalten (1821). Knappas šiame veikale paskelbė 1820–1821 m. ataskaitą apie surinktas lėšas. Ataskaitoje rašoma, kad birželio mėnesį Halės misijų kasą (vok. zur Missionscasse in Halle) pasiekė Wilhelmo Rheniaus iš įvairių šaltinių surinkta parama – 112 talerių, iš kurių 34 paaukoti krašto gyventojų lietuvių evangelijos platinimui tarp pagonių. Liebesgaben von Litthauischen Landleuten: „welche mit Willigkeit und großer Freude diese Scherflein, zur Verkündigung des Evangeliums unter den Heiden […] zusammenlegten“ 34 [Thlr.] 4 [Gr.] (Knapp 1821: 1057–1058). (Vertimas) Meilės dovanos nuo krašto gyventojų lietuvių: „kurie su noro ir dideliu džiaugsmu šitą indėlį Evangelijos skelbimui tarp pagonių […] sudėjo“ 34 [taler ius] 4 [grašius]. Knappas savo ataskaitoje nurodė, kad tą patį mėnesį tarpininkaujant Bachmano dvaro inspektoriui kasa buvusi papildyta dar 34 taleriais. Tarp aukotojų paminėtas mokytojas ir prabudę lietuviai (vok. erweckte Litthauern), iš kurių surinktus 30 talerių įteikė kažkoks mokesčių rinkėjas bažnyčios, tikėtina Indijoje, statyboms: ² XIX a. Bachmanas (arba Bakmaniškiai, Baksėdžiai, Pāupis, vok. Bachmann, Bachmannischen) buvo dvarvietė prie Klaipėdos. Dabar dvaro teritorija priklauso Klaipėdos miestui (Juška 2000: 115). ³ Inspektorius Wilhelmas Rhenius, kaip manoma, buvo vienas iš surinkimininkų sąjūdžio vadovų (Barasa 2018: 272, 308), pagal konfesiją – Moravijos Bažnyčios (vok. Herrnhuter Brüdergemeine, angl. Moravian Church, Moravian Movement) sekėjas, herrnhuteris (Zembrickis 2011: 236–239). Rhenius XIX a. 2 dešimtmetyje dalyvavo šviečiamojoje veikloje Klaipėdos krašte. Jis atstovavo čia įkurtai Religinių raštų draugijai, rūpinosi anglų religinių knygelių vertimais į lietuvių kalbą. Bachmano inspektorius buvo vienas iš Biblijos draugijos Klaipėdoje veiklos iniciatorių (plačiau žr. Strungytė-Liugienė 2021; Strungytė-Liugienė 2021a). 104 Acta Linguistica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo Durch Hrn. Insp. Rhenius zu Bachmann bey Memel, gingen abermals ein: 34 Thlr. 60 Preuß. Groschen; nemlich: von dem Schullehrer Hrn. Gr. zu Dew. 4 Thlr. 60 Pr. Gr., und von Hrn. Einnahmer R. 30 Thlr., „welche von den erweckten Litthauern mit besonderer Freude, zum Tempelbau aus den Heiden gesammelt und beygetragen sind“ (Knapp 1821: 1058–1590; corr. 1059). (Vertimas) Per P[oną] Insp[ektorių] Rhenių iš Bachmano prie Klaipėdos dar kartą atėjo: 34 t[aleriai] 60 Prūs[ijos] grašių; būtent iš mokytojo P[ono] Gr. iš Dew. 4 t[aleriai] 60 Pr[ūsijos] gr[ašių] ir nuo P[ono] mokesčių rinkėjo R. 30 t[alerių], „kuriuos prabudę lietuviai su ypatingu džiaugsmu surinkę ir prisidėję yra prie bažnyčios statybos dėl pagonių“. Našlaičių namų Halėje direktorius ataskaitoje užsimena apie tais pačiais metais liepos mėnesį du kartus papildomai gautą paramą iš Rheniaus. Rhenius Halės misijų kasai iš viso persiuntė 6 talerius: nuo „gerųjų lietuvių“ (vok. guten Litthauern) 5, kuriuos perdavęs vienas mokytojas. Prie paramos prisidėjo ir kažkoks Prūsijos kareivis lietuvis (1 Alberto talerį), kuris grįžęs iš tarnybos norįs pasirengti mokytojo darbui. Hr. Inspector Rhenius zu Bachmann, überlandte: 5 Thlr., durch Hrn. Schullehrer G., von den guten Litthauern gesammelt; und 1 Albertsthaler von einem jungen Litthauer, der noch Soldat ist, sich aber zum Schuldienst vorbereiten will, Namens L. (Knapp 1821: 1590; corr. 1059). (Vertimas) P[onas] inspektorius Rhenius iš Bachmano persiuntė: 5 t[alerius] per P[oną] mokytoją G. nuo gerų lietuvių surinktus; ir 1 Alberto talerį nuo vieno jauno lietuvio, kuris dar kareivis yra, bet nori ruoštis darbui mokykloje, vardu L. Halės misijų kasą pasiekė Kalninkų kunigo Natanelio Frydricho Ostermejerio siųsta parama (taip leidžia spėti ataskaitoje nurodyti inicialai), taip pat nemenka lietuvių bendruomenės auka, kurią sudarė per 60 talerių. Hr. Inspector Rhenius zu Bachmann, sandte nochmals ein: 2 Albertsthlr., die er von Hrn. Pfar. Oft. in K. erhalten hatte, nebst den von Hrn. Rud. und Mich. D. in einigen Litthauischen Gemeinden eingesammelten 60 Thlr, 64 per. Gr. [...]. (Knapp 1821: 1590; corr. 1059–1060). (Vertimas) P[onas] inspektorius Rhenius iš Bachmano siuntė dar kartą: 2 Alberto t[alerius], kuriuos nuo P[ono] K[unigo] Ost[ermejerio] K[alninkuose] buvo gavęs, kartu nuo P[ono] Rud. ir Mich. D. surinktus 60 t[alerių] 64 Pr[ūsijos] gr[ašius] kai kuriose lietuviškose bendruomenėse [...]. Sprendžiant iš ataskaitos, Wilhelmas Rhenius buvo informuotas karaliaus Frydricho Wilhelmo III aplinkos ir žinojo, kokia finansavimo dalis iš valstybės Straipsniai / Articles 105 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ iždo nukreipiama misijoms Indijoje, konkrečiai į Madrasą misionierių Karlą Rhenių remti⁴. Perduodamas vekselį apie tai jis informavo Halę: Ein edler Wohlthäter, der nicht genannt seyn will, überlandte durch Hrn. Inspector Rhenius in Bachmann bey Memel, einen Königl. Preuß. Staatsschuldschein von 500 Thlr., mit der Erklärung, daß davon der Hr. Missionarius Carl Rhenius in Madras, 100 Thlr. ohne Abzug erhalten solle (Knapp 1821: 1056). (Vertimas) Kilnus geradarys, kuris nenori būti įvardytas, persiuntė per P[oną] inspektorių Rhenių iš Bachmano prie Klaipėdos Prūs[ijos] Karal[ystės] valstybinį vekselį 500 t[alerių sumai] su paaiškinimu, kad iš jų P[onas] misionierius Karlas Rhenius Mad rase turėtų gauti 100 t[alerių] be atskaitymo. Apie lietuvių paramą misionieriaus Karlo Rheniaus veiklai remti dar prieš 1822 m. užsimenama ir lietuviškoje spaudoje. Esą dovanos iš Prūsijos Lietuvos pasiekė ir toli esančias draugijas, o „prie Pafiuntinio Rheniaus Ißsiuntimo jau tu­lafis drauge gėlbejęs buvo“ (Iß Eyŕopôs 1854: 13). Rhenius palaikė asmeninius ryšius su Knappu, tuometiniu Našlaičių namų Halėje direktoriumi. Su juo bendravo ne tik finansiniais klausimais. Rhenius su juo pasidalindavo naujienomis iš Madr aso, stengdamasis nušviesti savo gimi­naičio Karlo Rheniaus kasdienio darbo ir namų ūkio reikalus. Laiške (1820 m. liepos 11 d.) pasakojo apie sūnėno įsigytą namą su sodu, apie Biblijos istorijos vertimus į tamilų kalbą, pagalbininkus, tarp kurių buvę tiek liuteronų, tiek Romos katalikų, su kuriais rytais ir vakarais skiria laiko religinių knygų anglų ir tamilų kalbomis skaitymui (Knapp 1821: 1010–1011). Verta stabtelėti prie sąvokos erweckten Litthauern „prabudę lietuviai“, kuri yra vartojama Knappo pateiktoje ataskaitoje. Yra pagrindo manyti, kad šiame dokumente taip yra įvardinami maldininkai, besiplečiančio Prūsijos Lietuvos teritorijoje surinkimininkų sąjūdžio dalyviai. Apibūdinimas Erweckte „prabudusysis“ yra vartojamas ir kitame šaltinyje – 1823 metų birželio 10 d. Karaliaučiaus konsistorijos ataskaitoje apie Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardose už Bažnyčios ribų veikusias religines draugijas. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie ⁴ Wilhelmas Rhenius kontaktavo su Prūsijos karaliaus Frydricho Wilhelmo III šeima. Karališkoji šeima Bachmano dvarą ir Rhenių aplankė dar 1807 m. sausio 29 d. vienos išvykos metu (Zembrickis 2011: 145). Reiktų priminti, kad Klaipėda dėl politinių įvykių, Prūsijos karalystės karo su Prancūzija, buvo tapusi laikina karaliaus šeimos rezidencija. 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo pietistinio surinkimininkų judėjimo išplitimą ir masiškumą⁵. Prielaidą, kad misijų rėmėjai buvę surinkimininkai, patvirtina ir kiek vėliau, 1824 m. kovą, periodiniame leidinyje Königsberger Missionsblatt paskelbta Kalninkų kunigo Ostermejerio laiško ištrauka, kurioje jis nurodė paramos teikėjus esant surinkimininkus. Esą Kalninkų, Priekulės, Gilijos, Kaukenų, Naujosios, Katyčių, Malviškių, Skaisgirių ir kitų parapijų surinkimininkų surinktos aukos sudarė 2/3 čionykščių misijų kasos indėlių (Kaunas 1991: 27). Vadinasi, labdaringa lietuvių parama pasireiškė religinio atgimimo metu ir buvo susijusi su surinkimų lankytojais, su žmonėmis daugiausiai iš žemesnio visuomenės sluoksnio. XIX a. 3-iame dešimtmetyje surinkimininkų judėjimas neturėjo įteisintos religinės draugijos statuso, nebuvo institucionalizuotas, dalies evangelikų liuteronų Bažnyčios kunigų matomas kaip nelegalus religinis žmonių iš liaudies judėjimas, žmonių, kuriuos vienijo evangelizacija, blaivybės idėja, uolus pamaldumas ir bendrų susibūrimų už bažnyčios ribų – naminių pamaldų – poreikis. Apibendrin­tai reikėtų pasakyti, kad aukos misijoms buvo renkamos anksčiau nei buvo įkurta Karaliaučiaus misijų draugija (1822)⁶. 1820–1821 m. nemen­ka parama buvo nukreipta Halės misijų kasai. Paramą skyrė Prūsijos Lietuvos gyventojai lietuviai, religinio atgimimo – surinkimininkų sąjūdžio – dalyviai, mokytojai („šulmistrai“). Tarp aukotojų buvęs ir evangelikų liuteronų kunigas Ostermejeris iš Kalninkų. Sprendžiant iš 1820–1821 m. Knappo ataskaitoje pateikiamos informacijos, ankstyvoji lietuvių gyventojų parama buvo nukreipiama į pietryčių Indiją, vokiečių misionieriaus Karlo Rheniaus veiklai remti. Aukas rinko ir tarpininko vaidmenį atliko Bachmanno dvaro prie Klaipėdos inspektorius Wilhelmas Rhenius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad misijų šalininkas Wilhelmas Rhenius nebuvo iš dvasininkų tarpo, tačiau šviečiamojoje veikloje aktyviai dalyvavęs, į įvairias religines to meto organizacijas, Biblijos ir Religinių raštų draugijas įsitraukęs pasaulietis, Moravijos Bažnyčios sekėjas. ⁵ Dokumento perrašas, faksimilė ir vertimas į lietuvių kalbą: Barasa 2018: 262. Surinkimininkų sąjūdžio dalyviai Karaliaučiaus konsistorijos ataskaitoje dar vadinami liuteronų maldeninker „maldininkai“, o namų pamaldos, surinkimai – Privatandacht, Betversammlungen (Barasa 2018: 258, 262). ⁶ Draugijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1822 m. sausio 11 d. Vadovu buvo išrinktas Prūsijos evangelikų liuteronų Bažnyčios generalinis superintendentas Ludwigas Ernstas von Borowskis (Ludwig Ernst von Borowski, 1740–1831). Į valdybos sudėtį įėjo ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) (Kaunas 1991: 22). Straipsniai / Articles 107 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ SPAUDOS VAIDMUO MISIJŲ DRAUGIJOMS Kiek vėliau ėmė ryškėti ir kitos finansinės paramos formos. Paramos protestantų misijoms pavyzdžiu tapo nuo 1832 m. leidžiamas periodinis leidinys Nufidavimai apie Ewangelios Pripla­tinima tarp Žydų ir Pagonu (toliau – NEP)⁷, kuriame lietuvių kalba buvo platinamos naujienos, korespondencija iš misionierių Indijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikos Madagaskaro, egzotiškosios Moorėjos salos Prancūzijos Polinezijoje ir kitų kraštų. Jau 1832 m. pirma­me numeryje išplatintas emocingas kreipimasis į lietuvius, raginantis nelikti nuošaly, kartu su vokiečiais prisidėti prie misionieriškos veiklos gyvavimo. Taigi, mylimi Lietuwininkai! kitiems be fėjant ant amžinos Dagos (= derliaus, pjūties), ar mes vienį atfîtraukim’? kitiems be trūfant, kad Ponui Iezu Dūbîų laimėtų, ar wieni tingėtime? (Pakājus t’effie fu jummis 1832: 5). Pardavus šį leidinį dalis lėšų buvo skirta papildyti misijoms nukreiptą paramą. 1832 m. vasario mėnesio numeryje rašoma, kad paramai (vadinamai „[p]afiuntinu Skrynei“) likę 6 taleriai⁸ ([Suvestinė] 1832–03: {48}). Tų pačių metų kovo mėnesio numeryje jau pažymima, kad pardavus laikraščio egzempliorius surinkti 27 taleriai ([Suvestinė] 1832–04: 64). Remiantis trumpomis finansinėmis suvestinėmis, kurios paprastai atsispindėdavo kiekvieno NEP numerio pabaigoje, suskaičiuota, kad 1832 m. iš periodinio leidinio pardavimų misijoms buvo atseikėti 65 taleriai ir 100 auksinų. Reiktų pasakyti, kad toks protestantų misijų paramos būdas, kada lėšos renkamos iš parduotų periodinių leidinių, buvo praktikuojamas ir kitur Prūsijos karalystėje. Pavyzdžiui, tokios pat strategijos laikėsi ir Johannesas Evangelista Gossneris (Johannes Evangelista Gossner, 1773–1858), misijų draugijos (vok. Gossnersche Missionsgesellschaft), kuri veikė Berlyne, steigėjas. Pardavus rengiamo periodinio leidinio Die Biene auf dem Missionsfeld für Missionsfreunde und Missionsvereine⁹ egzempliorius, lėšos būdavo paskirstytos draugijos reikmėms (Iß Berlyno 1844: 31). ⁷ Periodinio leidinio redaktoriumi tuo metu buvo paskirtas sakytojas Johannas Ferdinandas Kelchis (Johann Ferdinand Kelch, nuo 1832 iki 1867? m.), Kaunas 1991: 40, 48. Leidinį iniciavo Karaliaučiaus misijų draugija („Karalau­cz̧aus Pafuntinyf­tės Draugytė“). NEP pirmtaku laikytinas 1823, 1824 ir 1825 m. ėjęs periodinis leidinys Nusìdavimai Dievo karalystėje, redaktorius – Natanelis Frydrichas Ostermejeris (Kaunas 1991: 39). Deja, kol kas nerastas nei vienas šio leidinio egzempliorius, jis aprašytas pagal šaltinius (Kaunas 1991: 7–8, 26). Vaclovo Biržiškos nuomone, NEP korektūrą ir kalbą esą taisęs Frydrichas Kuršaitis (BržA III: 174). Kaunas patikslino tai, kad Kuršaitis maždaug nuo 1843 m. Nr. 1 pradėjo leidinio redagavimo darbus (Kaunas 1991: 21, 31). ⁸ Prūsijos Lietuvos lietuviai talerius vadindavo doleriais. Doleriai yra vartojami ir NEP. ⁹ Periodinis leidinys buvo leidžiamas nuo 1834 m. vokiečių kalba. 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo ¹ PAV. Periodinis leidinys lietuvių kalba Nufidavimai apie Evangelios Prafiplatinimą tarp Žydų ir Pagonių (1832 m. 1 numeris), kurį pardavus dalis pelno atitekdavo misijoms remti Straipsniai / Articles 109 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Finansinė parama misijoms remti buvo gaunama realizavus ne tik periodinę spaudą, bet ir knygas. Minėtinas kunigo ir Barmeno misijų draugijos platinamo leidinio Missionsblattes redaktoriaus Ernsto Friedricho Ballo (Ernst Friedrich Ball, 1799–1885) pamokslas Tėkel, tai yr: Swēre tawę Swārčzeis ir perlēngwą įbrādo10 (Karaliaučius, 1843), kurį į lietuvių kalbą išvertė evangelikų liuteronų kunigas Frydrichas Kuršaitis (Friedrich Kurschat, 1806–1884), būsimas Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir lietuvių kalbos gramatikos autorius11. Knygelės prakalboje (rašyta 1843 m. rugsėjo 6 d.) Kuršaitis nurodo, kad pamokslą lietuviškai išversti paragino jį kažkoks „vokiškasis brolis“. Jis užsimena, kad lėšos, surinktos už parduotą Ballo pamokslo vertimą, bus nukreiptos misijų ir blaivybės draugijoms remti. Egzempliorių ketinta išspausdinti „tūkstantigubai“. Pinnigus, kurie iß Pardawimo ßito Laißko fufieße, ne nór jíßai ßáw ãnt Winingės (= naudos, pelno) palaikyti, bet Draugyſtėms ant Praplátinimo Ewangelijos tarp Pagônų bey prieß Brangwyną padowanóti [...]. Taßai wókißkasis Brólis pamelde manę, kãd aß ta Mißėlę į lietuwißkąję Kãlbą ißwérßčiau, o tatái aß ir fû linkmû Szir­dimi atli­kau (Kurßátis 1843: II). Kuršaitis 1847 m. liepos 5 d. tapo Karaliaučiaus misijų draugijos nariu (Kaunas 1991: 22). Vadinasi, Ballo knygą jis išvertė dar prieš įstodamas į religinę organizaciją. Kunigas vertimo darbų ėmėsi 1843-aisiais, tais pačiais metais, kada ir kitos veiklos – NEP kalbos ir korektūros taisymo. 1843 m. NEP 3 numeryje pasirodė skelbimas, kuriame siūloma įsigyti Kuršaičio vertimą Tėkel, tai yr: Swēre tawę Swārčzeis ir perlēngwą įbrādo už 2 sidabro grašius12. Čia pat pažymima, kad lėšos pardavus šią knygelę atiteks draugijoms: „Pinigai už tą Mißėlę tenka Draugystėms, už Diewo Karalystę dirbantiems“ ([Skelbimas] 1843: 48). Ir vėliau minėtame periodiniame leidinyje pasirodydavo trumpos žinutės, kuriose būdavo pažymėta, kiek lėšų yra surinkta religinėms organizacijoms už parduotą misijų literatūrą. Pavyzdžiui, 1854 m. pasidalinta žinia, kad „Už Pafiuntinyſtės Raß­tus arbe (corr. arba) Knygeles“ Karaliaučiaus misijų draugijai atseikėta 70 talerių ir 13 sidabro grašių (Iß Eyropôs 1854: 15). 10 Originalus pamokslo pavadinimas Tekel, das ist : Man hat dich gewogen in einer Waage und zu leicht gefunden. Predigt am Todtenfeste. Kuršaitis prakalboje sako, kad pamokslas vokiškai jau tris kartus buvo išleistas. Šio pamokslo leidyba iš pradžių buvo sumanyta tam, kad jį pardavus galima būtų paremti religines prancūzų draugijas (Kurßátis 1843: II). 11 LBП 41, Nr. 606. Šios knygos egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje (VUB RSS Lₐ 6895). 12 Grašiai buvo mažesnės vertės pinigai, 1 taleris atitiko 30 sidabro grašių. 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo 2 PAV. Ernsto Friedricho Ballo pamokslo Tėkel, tai yr: Swėrę tawę Swąrcžeis ir perlęngwą ißrado (Karaliaučius, 1843) antraštinis puslapis. Pamokslas verstas Frydricho Kuršaičio. VUB RSS LR 6895 Straipsniai / Articles 111 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Mįsijų knygas ir periodiką platino vietos kunigai, kurių esąs nemenkas skaičius: „Lietuwoj’ mažne didžiausias Skaitlius Kunigų ant Ißplatinimo Jßttų Raktelų tarp Žmonių drauge dirb“ (Penkioliktafis kas Metą dū́dams 1838: 5). Tarp jų buvo Kuršaitis, NEP redaktorius Kelkis (Kaunas 1991: 32). Kuršaitis aktyviai reiškėsi ir kaip tarpininkas tarp paramos teikėjų ir gavėjų. Jis dalyvavo renkant paramą (piniginę išraišką ir daiktais) religinėms organizacijoms. Dovanas ir aukas kunigas perduodavo gavėjams – misijų draugijoms (Eingegangene Geſchenke 1851: 224). Reiktų pasakyti, kad NEP didelį dėmesį skyrė misijų reputacijai ir įvaizdžiui, kuris buvo kruopščiai konstruojamas pasitelkiant komunikaciją. Jau pirmajame 1832 m. NEP numeryje suskubta pasakyti, kad pardavus leidinį dalis lėšų13 bus skiriama misionierių rengimui bei jų išsiuntimui – „butent ant Prigatãwijimo bey Ißruntimo Pafuntinių“ (Pakãjus t’effje Ju jummis 1832: 6) ir pelno už parduotą spaudą esą negalės gauti nei spaustuvininkas nei laikraščio redaktorius („rašytojis“). Įvaizdžio palaikymui, don orystės motyvacijos skatinimui iš dalies pasitarnaudavo ir misionierių korespondencija, kurią noriai publikavo NEP. Per korespondenciją misionieriai siekė grįžtamojo ryšio su lietuviškai kalbančia skaitytojų auditorija, potencialiais misijų rėmėjais ir finansinės paramos teikėjais. 1832 m. šeštajame numeryje buvo paskelbtas misionieriaus Karlo Rheniaus laiškas, rašytas 1831 iš Palayampkottos (angl. Palayamkottai, pietinė Indija). Misionierius laiške įvardino, kokiu tikslu agituoja aukoti lėšas – tai Indijos gyventojų švietimui, mokyklų steigimui, mokytojų iš Indijos rengimui, Biblijos ir religinių knygų vietos gyventojų kalbomis spausdinimui. [...] sudėkėt’ kožnas pagal Įgalėjimą ławo jau ißfutfiems Pafuntinams ant Pakurimo Szu[i]lų (= mokyklų) bey Bažnyczų, ant Pamokinnimo Mokitojų iß paczų anų Žmonių, ant Ißdrukawojimo ßwento Raßto bey kitų krikßczonißkų Knygų ir taip tolaus (Gromat[a] Pafuntinio Rėniaus 1832: 94). Laiške Rhenius taip pat akcentavo ir pasiektus daugelio metų darbo rezultatus, pasikeitusią socialinę ir švietimo padėtį tose vietovėse, kur jis dirbo. Laiške jis kalba, kad prieš atvykstant dirbti misionieriumi, tebūvo 6 ar tai 7 mokyklos. Tačiau mokyklų skaičius po dešimties metų išaugo maždaug iki 7014. Kad aß tik­tay ßi­bon aplink ant mufų Kampo nůžuru, tay nufiftebeti turru. Pirm debimt Mėtų te radau ßeßes ar septynes Szuíles, kurre͂s nekurfai Inglonų (= anglų) Kunnigs tarp anų Pagonių itaißęs buvo; o ir tofa ne buvo tū Częfe wale iß kokių 13 Kita dalis surinktų lėšų buvo numatyta NEP numerių spausdinimui ir įrišimui. 14 Apie modernios švietimo sistemos Indijoje kūrimą ir misionieriaus Karlo Rheniaus indėlį žr. Frykenberg 1986. 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo krikščioniškų Knygų mokinti arba jas czè skaityti. Dabar turim tarp Bėbes dešimt bey septynes dešimt Szuiles czonay, kurrofа Ewangelia pirm wiffû Dаiktû mokinna-ma. [...] czon dabar ne be priejšijas, bet Žmones iš wiffokiû Stonų mel­dzą SĄzuilû, kad jū Waikai, kaip jie lako, butu krikščoniškojo’ Išmintije pamokinami (Gromat[a] Pafuntinio Rėniaus 1832: 91–92). Nepriekaištingo įvaizdžio kūrimui turėjo pasitarnauti ir pačių misionierių pristatymas lietuviškoje spaudoje, siekis parodyti, kad tarp išvykusių į misijas yra savų, „iš mūsų kampo“, „prūsų“. Pabrėžiant žinomumą, artumą ir geografinį ryšį su Prūsijos Lietuva – toks buvo kuriamas Karlo Rheniaus portretas: I Rytus link didilis Žemės Krаbts gul, Azija (= Azija) šaukiamas, o didey toli į Pėtū Rytus Oftindia (rytų Indija) yra, kur viens iš mūsų Kampo į Pafuntinius nuėjęs, butent nekurtai Rėnius, apie kurį daug iš mūsų žinna (Taigi jau pradėdu! 1832: 10). Prie veiklos skaidrumo, įvaizdžio kūrimo prisidėjo ir kasmetinis misijų švenčių (vok. Missionsfest) paminėjimas, kurį plačiai nušviesdavo NEP redakcija. Šioje šventėje dėmesys buvo kreipiamas ir į finansinius reikalus. Šventės metu viešai būdavo deklaruojamos lėšos, jų paskirstymas konkrečioms misijų draugijoms ar misionierių rengimo įstaigoms. 1847 m. Karaliaučiaus konsistorijos pirmininko (vok. Oberkonsistorialrat) Georgo Bernhardo Weisso (Georg Bernhard Weiß, 1798–1873) paskelbtoje publikacijoje lietuvių kalba teigiama, kad Karaliaučiaus misijų draugija įstengė apsčiai šelpti Rheino misijų draugiją (800 talerių), Gossnerio misijų draugiją (100 talerių), Moravijos bažnyčios siųstus misionierius, vadinamuosius henhuterus (100 talerių). Finansinė parama paskirstyta Bazelio draugijai (200 talerių) ir kitoms misijų draugijoms, kurios skleidė krikščionybę tarp žydų (Weiss 1847: 38). Vadinasi, draugijos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiavo, palaikė ryšius, vienos kitą pagal poreikį rėmė. Todėl Karaliaučionai16 toli didesnįjį Dalyką kas Metą perdaliij’ ir kitiems tokiems Sufidraugawojimams bey Pafuntinių Szuilėms ant Pagalbôs nufuncz, kaip antay į Ernuttą (= Herrnhutą), į Berlyną, į Alle (Halle), į miestą Bazel Szweicerių Žemėje (= Bazelį šveicarų žemėje) ir taip tolaus, ir kažiną kur kitts Grabėlis kokios Nabliės ar kitto kokio Wargužio nueit’, ir tėn Ponui lezu j̨lūzij’ [...] (Apie Sufidraugawojimą 1832: 137). Per Karaliaučiaus misijų šventę būdavo viešai paminėti misijoms aukoję asmenys. Antai 1832 m. NEP 9 numeryje rašoma, kad buvo prisiminti „davėjai“, tarp kurių ir viena „lietuviška našlė“, kuri „fawo bagotay Wießpaties jei futekto Turto ne czedidama (= netausodama, negailėdama), vienu Žygiu (= 15 Stonas gali reikšti ‘visuomenės sluoksnį pagal kilmę, profesiją, užsiėmimą, ‘luomą’. 16 Turima omenyje Karaliaučiaus misijų draugija. Straipsniai / Articles 113 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ sykių, kartu) 150 D0lerų (= talerių) anam Iezaus Darbui padū́vanojo“ (Apie Sufidraugawojimą 1832: 137–138). Reiktų pasakyti, kad buvo sukurtas toks misijų draugijų paramos modelis, kuris turėjo nuimti rūpestį nuo valstybės pečių. Finansinė našta dalijosi pasiturintys arba prakūtę Prūsijos karalystės piliečiai. Kita vertus, iš spaudinių sklis­davo žinia, kad nekri̇kščioniškuose kraštuose paremti krikščionybės platinimo idėją, rūpintis vargšais ir jų švietimu, misionierių šelpimu yra ir eilinių Prūsijos karalystės gyventojų reikalas. Tas, kuris aukojo misijoms, turėjo suprasti, kad parama misijoms buvo ne geografiškai lokalus, tačiau Europą ir kitas pasaulio šalis, kurias vienija krikščionybė ir kurioms rūpi krikščioniškosios vertybės, apimantis reiškinys. Tai, ką kiekvienas paramos davėjas darė, yra bendras pasaulio protestantų reikalas. Paramos teikėjas turėjo suprasti, kad jis nėra vienišas, tačiau vienas iš tos gausios bendruomenės krikščionių, kurie palaiko, remia ir pritaria christianizacijos idėjai. APIBENDRINIMAS Nustatyta, kad finansinė parama misijoms pradėta rūpintis anksčiau nei buvo įkurta Karaliaučiaus misijų draugija (1822). Nemenkas finansavimas iš Prūsijos Lietuvos Hales misijų kasą pasiekė jau 1820–1821 m. Parama sietina su Londono Bažnyčios misijų draugijos siųsto misionieriaus Karlo Gottliebo Ewaldo Rheniaus (Karl Gottlieb Ewald Rhеnius, 1790–1838) veikla pietryčių Indijoje. Tarpininko vaidmuo renkant lėšas teko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriui, surinkimų vadovui ir Moravijos Bažnyčios sekėjui Wilhelmui And­rėjui Rheniui (Wilhelm Andreas Rhenius, 1753–1833). Nustatyta, kad mi­sijoms aukojo religinio surinkimininkų sąjūdžio dalyviai, mokytojai. Tarp aukotojų buvo ir Kalninkų kunigas Natanelis Frydrichas Ostermejeris. Misijos buvo remiamos taip pat iš gauto pelno pardavus periodinius leidinius ir knygas. Iš dalies tam tikslui Prūsijos Lietuvoje buvo leidžiamas lietuviškas periodinis leidinys Nufidawimai apie Ewangelios Prafiplatinimą tarp Żydų ir Pagonių (nuo 1832 m., redaktorius Johanas Ferdinandas Kelkis). Redaktorius rūpinosi misijų įvaizdžiu ir prestižu, skaidriu finansavimu ir gera misionierių reputacija. Leidinyje buvo publikuojama misionierių korespondencija, kurioje būdavo aprašomi veiklos rezultatai, supažindinama su socialiniais ir švietimo pokyčiais tose žemėse, kur būdavo paskirti misionieriai. Misijas propagavo ir paramos rinkimo agitacijose dalyvavo evangelikų liuteronų kunigas Frydrichas Kursaitis, būsimas Karaliaučiaus universiteto profesorius, lietuvių kalbos gramatikos autorius. Jis į lietuvių kalbą išvertė Ernsto Friedricho Ballo pamokslą Tekel, tai yr: Swēre tawę Swārčzeis ir perlengwą įbrėdo 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Paramą protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo (Karaliaučius, 1843), kurį pardavus lėšas planuota nukreipti misijų ir blaivybės draugijoms remti. Kuršaitis vertimo darbus atliko dar prieš tapdamas Karaliaučiaus misijų draugijos nariu. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Apie Sufidraugawojimą 1832: Apie Sufidraugawojimą ant Ewangēlios Praplātinimą Karalauczjuje. – Nufidāwim{ąi} apie Ewangēlios Prafiplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 9, September, 135–142. Barasa Darius 2018: Karaliaučiaus konsistorijos ataskaita apie Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardose už Bažnyčios ribų veikusias religines draugijas (1823). – Senoji Lietuvos literatūra. Pietizmo idėjos ir surinkimininkų raštija Prūsijos Lietuvoje 46, 253–319. BržA III – Vaclovas Biržiška, Aleksandrynas. Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos, biobibliografijos 3. XIX amžius, Čikaga: JAV kultūros fondas, 1965; Vilnius: Sietynas, 1990. Eingegangene Geschenke 1851: Eingegangene Geschenke. – Berichte der Rheinischen Missionsgesellschaft 14, 224. Frykenberg Robert E. 1986: Modern Education in South India, 1784–1854: Its Roots and Its Role as a Vehicle of Integration under Company Raj. – The American Historical Review 91(1), 37–65. Prieiga internete: https://doi.org/10.2307/1867234. Gaigalaitis Vilius 1905: Ewangeliški Surinkimai Lietuvoje. ĮBtyrinėjimai apie jų Pradžią, Augimą bey dabartinį Buwį, sutaĭtė Kunigas Dr. W. Gaigalatis, Priekulė. Gensichen Hans W. 1999: Rhenius, Carl Theophilus Ewald. Biographical Dictionary of Christian Missions, ed. by G. H. Anderson, Grand Rapids, Michigan; Cambridge, U. K.: William B. Eerdmans Publishing Company, 565–566. Gromat[a] Pafuntinio Rēniaus 1832: Gromat[a] Pafuntinio Rēniaus iš Oftindiôs [1831–06–13]. – Nufidāwim{ąi} apie Ewangēlios Prafiplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 6, Junius, 89–95. Iß Berlyno 1844: Iß Berlyno. – Nufidāwimai apie Ewangēlios Praplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 2, 30–32. Iß Eyrōpôs 1854: Iß Eyrōpôs. – Nufidāwimai apie Ewangēlios Praplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 1, 11–16. Juška Albertas 2000: Bakmaniškiai, Baksėdžiai, Pāupis. – Mažosios Lietuvos enciklopedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 115. Straipsniai / Articles 115 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Kloes Andrew A. 2016: ‘Awakening movement’ in early nineteenth-century German: the making of a modern and ortodox Protestantism: daktaro disertacija, Edinburgas: Edinburgo universitetas. Kaunas Domas 1991: Lietuvių periodikos pirmtakas, Vilnius: Lietuvių knygos draugija; Martyno Mažvydo fondas. Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940, Vilnius: Baltos lankos. [Knapp Georg Christian] 1821: Neuere Geschichte der Evangelischen Missions-Anstalten zu Bekehrung der Heiden in Ostindien, aus den eigenhändigen Aufsätzen und Briefen der Missionarien, hrsg. von D. G. Ch. Knapp, [...]. Siebzigstes Stück, Halle: Verlag des Waisenhauses. Kuršaitis Fridrikis 1843: [Prakalba]. Tėkel, tai yr: Swēre tawę Swàrčzeis ir perlēngwą įbrądo. Mižģia Miriųjų Szwentėje wókįkay laikyta Kúnigo E. F. Ball, kurę lietuwišką Kàlbą išwerte Fridrikis Kuršaitis, Kunigų Ūredo išmokitas, Lietuwininkams Karaliaučiuje žodį apłakašis. [...], Karaliaučiuje: Szyłco Knygdruk kawonėje, [I]–IV. LBP – Lietuvos bibliografija, Serija A. Knygos lietuvių kalba 1, 1547–1861. Papildymai, Vilnius: Mintis, 1990. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. Pakājus t’effie łu jummis 1832: Pakājus t’effie łu jummis [...]. – Nufidawimai apie Ewangelios Prafiplatinimą tarp Žydų ir Paganų, Nr. 1, Januar, [1]–8. Penkioliktạffis kas Metų düdams 1838: Penkioliktạffis kas Metų düdams Apfiłakimas ant Ewangelios Prapłatinimo Karaliaučiuje Sudidraugawojufju, kaip łu jū Draugyftę bey tôs Draugyftės Darbų dėfiti. – Nufidāwimai apie Ewangelios Praplātinimą tarp Žydų ir Paganų, Nr. 1, 2–16. Pėteraitis, Anusis 1948: Surinkimai Prūsų Lietuvoj, Lietuvių evangelikų liuteronų vyr. bažnyčios taryba, įvado žodį parašė ir spaudai parengė M. Kavolis. [Skelbimas] 1843: [Skelbimas]. – Nufidāwimai apie Ewangelios Praplātinimą tarp Žydų ir Paganų, Nr. 3, 48. Strungytė-Liugienė 2021: Wilhelmo Andrejaus Rheniaus (1753–1833) šviečiamoji veikla Klaipėdoje ir pirmieji lietuviški anglų religinės literatūros vertimai. – Knygotyra 76, 93–113. Prieiga internete: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.76.77. 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII Parama protestantų misijoms Prūsijos Lietuvoje XIX a. 1-oje pusėje: privačios iniciatyvos ir spaudos vaidmuo Strungytė-Liugienė Inga 2021a: Wilhelmo Andėjaus Rheniaus laiškai (1818) iš Bachmano dvaro prie Klaipėdos Religinių raštų draugijai Londone. – Knygotyra 76, 294–302. Prieiga internete: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2021.76.84. [Suvestinė] 1832–03: [Suvestinė]. – Nufidawimai apie Ewangelios Praplėtinima tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 3, März, {48}. [Suvestinė] 1832–04: [Suvestinė]. – Nufidåwimai apie Ewangelios Praplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 4, April, 64. Taigi jau pradėdu! 1832: Taigi jau pradėdu! – Nufidåwim{ąi} apie Ewangelios Praplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 1, Januar, 8–15. [Weiss Georg B.] 1847: Liāupinkint Pôną Diewą wįli Pagônai [...]. – Nufidåwimai apie Ewangelios Praplātinimą tarp Žydų ir Pagonų, Nr. 2, 19–40. Zembrickis Johanas 2011: Klaipėdos apskrities istorija 3, vertė R. Adomavičius, Klaipėda: Libra Memelensis. The Support for Protestant Missions in Prussian Lithuania in the First Half of the 19th Century: The Role of Private Initiatives and the Press SUMMARY This article aims at revealing the experience of supporting protestant missions in Prussian Lithuania in the first half of the 19th century. The paper focuses on the forms of support that circulated on the private initiative of laypeople. Lithuanian periodical press and books published in Prussian Lithuania also served as a means of gathering funds. The article seeks to find out when the collection of financial support for missions began in the Lithuanian protestant community and what source this support came from. It has been determined that donations for missions had been collected in Prussian Lithuania before the Königsberg Missionary Society was established (1822). In 1820–1821, Halle Mission received substantial support from Lithuanian residents of Prussian Lithuania, participants of the religious awakening movement (Lith. surinkimai), which grew in strength throughout the 3rd decade of the century, and teachers (Lith. šulmistai). Donations were collected by inspector of Bachmann Manor near Klaipėda (the former Memel), member of the Moravian Church Wilhelm Andreas Rhenius (1753–1833) who acted as an intermediary Straipsniai / Articles 117 INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ between Lithuanians and Halle Missions. The early donations made by Lithuanian residents were directed to southeast India, Madras (currently Chennai) to support the activity of German missionary Karl Gottlieb Ewald Rhenius (1790–1838). Another form of mission support was the sale of missionary press. Partly for this purpose, Lithuanian periodical publication Nufidauwimai apie Ewangelios Prafiplatinima tarp 3ydų ir Pagonių was published (from 1832, editor Johann Ferdinand Kelch) in Prussian Lithuania. Local Evangelical Lutheran priests propagated the missions and participated in the collection of donations; among them was priest Friedrich Kurschat (Frydrichas Kuršaitis, 1806–1884), the future professor of theology at the University of Königsberg and author of the Lithuanian grammar. Kurschat translated the sermon Tekel, tai yr. Swėrė tawę Swårčzeis ir perlėngwą ąbrdo by Lutheran priest Ernst Friedrich Ball (published in Königsberg in 1843), and the funds received from its sales were to be directed for missionary and temperance societies. On balance, it should be noted that the model of mission support was designed to reduce the state’s burden. The financial burden was shared between prosperous or well-off religious residents of the Kingdom of Prussia. On the other hand, the publications advocated that the duty of spreading Christianity in non-Christian countries, supporting the poor and their education had to be taken on not only by the king and priests but also by the common Lithuanian residents of the Prussian province. A person who donated for missions had to understand that the support for missions was not a local event but a phenomenon encompassing Europe and other countries of the world united by Christianity and Christian values. Each contributing person served a common cause of the world’s protestants. A contributing person could feel that he or she was not lonely but rather formed a part of a large communities of Christians who supported, contributed to, and approved the idea of Christianization. Įteikta 2022 m. spalio 25 d. INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII