Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu

S aipsniai / A icles 47 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all88-03 APIE KAI KURIUOS DETERMINATYVINIUS A. XIX PAB. XX A. PR. MEDICINOS TERMINUS DÚRINIUS SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen ANOTACIA O a igo a a p incipalmen e do pon o de is a es u u al examinados de e mina i ia XIX a. pab. XX a. p . medicina e saúde emá ica publicações e mos dū inia, que (ou só seus signi icâncias) não ixia LKŽe, abo da-se um daqueles dū iniai da ybos ipo dū inia com daik a a diniu segundo sandu e seus modelos es u u iais, explici ando-se quais os pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble- miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems ca ac e es dū iais + D + D, B + D, V + D, P + D. P odu i ias dū inhas, cujos ambos sandas são daik a a džiai. Mais equen emen e dú nios ambos sandos undamen o e sua elação são acilmen e comp ehensí eis, signi icados e minológicas saem de doybinių signi icamen os, po an o nãocuidadamen e iden i icadas. Dū inia į a dia pa es do co po, o gans e doenças. No en an o alguns dú icos sandos undamen os keblu bases i, é possí el ele iopai a ua sandų sąsają ou de odo di ícil ela desc e e . D + D es u u ais modelo p imei os sandais mais equen emen e indicado PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII pe encimen o e espécie są oka, o B + D, V + D peculia idade. D + D es u u a do modelo dū inių sandai ge almen e associamos com jungiamaisiais o os ( y auja ozis -a-), nem sem eles, e B + D, V + D e P + D, a i kščiai ambos sandai p incipalmen e associamos sem jungiamųjų balsių. ESMINIAI VOZŽI: medicina, e mo, de e mina i is dū inys, da ybos ipo, s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė. ANNOTATION The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e cen u y, compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he Li huanian Language. I ocaliza on a peculia ype o o ma ion o he said compounds, i.e., compounds wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i aims o ind ou wha is designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he i s componen s and in wha ways hese componen s a e combined; i also discusses he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds, e c. The compound e ms unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models: D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o e b and P s ands o p eposi ion). The mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei bo h componen s. As a ule, he base wo d o he wo componen s and hei ela ionship a e easy o iden i y; hei e minological meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings, and hey a e he e o e easily iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans and diseases. Howe e , he base wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he ela ionship be ween componen s can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o desc ibe al oge he . The i s componen s o he D + D s uc u al model usually designa e belonging and he concep o ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models a e usually combined wi hou linking exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s owels. KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype, s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion meaning. INTADINS NOTABES T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke- liu de duas combinações de pala as au o a ankichas esumida pala a, con endo léxicina e deibina signi icação (pas a ąją cons i ui dėmenų leksinės éikšmės e A igos A icles 49 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu sua mú ua elaçãoção). Jį iden i ica e de ini em língua li uãs não exis e p oblemiška1 (U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg. S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52). das pala as Li u ias do da ybos pesquisan e P ano Ska džiaus obse ėjimu, dū inių2 da umas alcança a é mesmas indoeu opiešu p okalbės empos. Dū iniuose s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio con eúdo, dū inhos da sua na u eza p incipalmen e con émam p ecislesniam, condensuo esniam e u iningaisam, signi ican isma manei a de exp essãoi, um comum sujei o nusaca (Ska džius 1996 [1943]: 396397, 401, 403). Lie u iškų e minų dū inių da ybą bene de alidamen e XX a. pab. discuęs clássico das e minologias li uãs S asys Keinys3 chamou a enção a didelį dū ybos ak y umą na a ual e minologia li uânica, que ele aiškinęs p incipalmen e in e no e minologijos po eikiu in oca complexos concei os. Dú ybos manei a con enien e ainda e pelo que ajuda a compa a o ma cu os nomes speciei os, ajudando a e i a sinais de consi elkimo. Dū inhos ge almen e icam e e miniškesni do que os co esponden es conjun os de pala as (Keinys 2005 [1983]: 129130). Es e a igo obje o-a cons i ui 72 de e mina i ia e mininai medicina dū inia4 com daik a a diniais an aisiais sandais (be a ian ų5), que (ou deles 1 Plačiau sob e no o pon o de is a em dū inius e sua classi icação s . Liebe , Š ekaue 2009: 48; Gue a a, Scalise 2009: 101128. 2 P . Ska džius dū inho chamou o e mo compos o pala a (Ska džius 1996 [1943]: 39). Além do e mo dū inys, na linguís ica li e a u a ainda é usado o e mo sudu inis pala a (KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281), kompozi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18). 3 Te minos dū ybom mais ou menos são y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016; Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004; Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 e ou os. 4 A igosnyje abi ibado do es u u al e (ou) signi icaminiu pon o de is a p oblemá icos dū inių, dos quais um dos sandas di ícil pama ua ou iš is neaiški (nem e do con ex o) e p óp io dū inio signi icado, p z., pachiose ex os. Va ian a aqui en endido es eu ai, i. e. ele conside ada o malioji a maina da mesma pala a, endo a mesma léxica e g ama ical kas ligē. 5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose signi icado bem como mo ologica sanda ą (Miliūnai ė 2009: 141, plg. Mi ke ičienė 2004: 124, 140). Em ou as pala as, aqui con endo em men e o malusis es u u inis a ija imas, não anscendendo e mo iden idade dos limi es e nãouselian is quaisque seman inių e mo poslinkių, i. i. ele nãousouęs com seman ine e mo coninio di e enciacia (Ta a ino 2006: 173). No en an o, a a ian iškidade de e mos médicos dū á ios não é o obje i o des e a igo, po an o as a ian es mais de alhadamen e não são S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski - ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais. examinadas, eles são um obje o de es udo sepa ado. Diga-se só que algumas dū inas a iam di e en emen e g a icamen e į o min omas ozes, p z., s o ža nē e s o ža nė. Tokie são PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII signi icações) nãož iksuo i LKŽe. De e mina i iais6 aqui são conside ados ais du ianos, cujos no malmen e o p imei o êmeno de e mina o segundo êmení, susiau indo o seu signi icado (U bu is 1961: 68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52). Dū inamen e cole ados de XIX a. pab. XX a. p . publicações de medicina e saúde emá ica li os e li os, esc i os ou exo cídios não só médicos, mas e de ou as p o issões ep esen an es, não esquis i e da meia época jo nalchias e calendá ios publicb i a igos. Doiciniu (medicínio) pon o de is a aquelas publicações não são equi alen es, po ém seu con eúdo pu amen e linguís ico obje i o изnag inвать медицинских терминов dū ных с даиктаварным вторым sandu структурой alcança não em in luência. Neapeizado e aspec o seman ís ico aiškinamasi, quais de concei os ma cikliai são i iamieji dū inia, quais p imei os sandų signi icanças. Es es p oblemas esol e em pa ankíss analí ico desc i omasis mé odo, da ybinės analizės mé odo, emiamasi in e p e a i o e, caso necessá io, g e inamuoju mé odo, mé odo de cálculo quan i ybiniams dū inių san ykiam mos a . Ap ašomojoje analí ica pa e do a igo g e a dū ních indica-se: su u ação do on e, dū inio leksinė eikšmė (ela su o mulada a igo au o ės, baseado on e(ių) in o mação)), e da ybinė eikšmė iš yškėja iš skus uliaose pa eik ų pama inių žodžių. Se dū inho nas on es ixado po di e en es signi icados, dão-se aqueles signi icados com os dados bibliog á icos das on es (su umbinação, anos, numé io (se o jo nalis a), página). Às ezes dú nios signi ica i os não são pe azuojadas au o ês, mas ap esen am ilius aciniai sakiniai ou seus exce p os, pa icula men e naqueles casos, onde mínimo con ex o é in o mi us dú inio doibinei signi icmei mo i a a i. conside ados a ian es de esc i a. Ou as dū inas a ijuam galūnėmis, jungiamaisiais ociais, exemplo: na ikaulis e na ykaulis, k iokligē e k iokliga. Eles são conside ados da ybiniais a ian es (mais sob e eles e Vaskelienė 2013: 208 210). Da ybiniais a ian es aqui en endem-se como uas mesmas undamen os pala as e a mesma da ybos a iksą u in ys da iniai, que di e em po quaisque secundá ias meios de da ybos (šaknies (plg. Mi ke ičienė9). 2004: 133135), mas da ybiniais a ian es balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais ( o ei sob e da ybinių i mo ologinių a ian ų san ykį ž . Vaskelienė 2019: 20 6 De e mina i inius dū inius P . Ska džius chama a p ijung iniais, apsp ęs iniais dū iniais, ma seu p imei o dėmuo apsp endzia an ąjį dėmenį (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is 1961: 68). S aipsniai / A icles 51 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Li u iškų e minų (kaip e simplesųjų žodžių) dū inių seman inis e g ama inis cen as ge almen e é segundo sandas, que o p imei o sandas umaip ou ou a de ineja, no a. Fo malmen e, mo ologicamen e, ski s an dū inius7 conside a-se em segundo sando undinho da pala a sąsają com pa e da linguagem. Segundo es a classi icação um dos p incipais e y aujančių iposų são dū inno com daik a a diniu an uoju sandu, baseado daik a a džiu. Es e ipo dū inių p imei as sandas podem basea -se em ou as pa es da língua, po an o dū inais mais inamen e ainda se classi icam segundo isso, à qual pa e da linguagem pe ence o p imei o sando undamen o pala a (U bu is 1961: 68104; Keinys 2005 [1983]: 134, 164). Ti i do ipo do abalho dū á ios mencionados em elação dis inguem-se ais modelos es u u ais (ž . 1 len elę): dū inhos de: dois daik a a džių (D + D), būd a džio e daik a a džio (B + D), o mas de eiksmažodžio e daik a a džio (V + D), p ielinksnio e daik a a džio (P + D), pos e io men e abe as mais de alhadamen e. Šių dū inių daik a a džiu baseado a segunda sandas ge almen e diminui odo dū inio signi icado (konk ečią ou abs akčią), e a maio íssima pa e daqueles dū inių ge almen e são ipos nomeinimen os de coisas, que ma cimi pama iniais do segundo sando daik a a džiais (plg. Keinys 2005 [1983]: 135). 1 LENTEL. De e mina y inių XIX a. pab. XX a. p . e minos médicos dū inių su daik a a diniu an uoju sandu modelos es u u ais de aco do p imei o dėmens pa e do idioma Modelo es u u al Dū inių núme o Pe cen inė iš aiška (%) D + D 48 67 B + D 14 19 V + D 8 11 P + D 2 3 1.1. Dū inhos de dois daik a a dzes. Es e modelo es u u al dū inių e mininė signi icação maio pa e susi o ma-se de ambos sandos signi icação, em ou as pala as, ap oximadamen e coincide com da ybine signi icação ( ačiau, como e emos a pa i de mais a discu i exemplos, essa coincidência não é de mesmo g au). De aqueles dú nios segundoho sando depende, de que ipo de coisa é in oduzido, e o p imei o, ma cindo kokį 7 Plačiau dū inių klasi ikacijos klausimu ž . Scalise, Bise o 2005: 319332. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės nome de espécie. Úl imo, de e minuojančiuoju, sandu são indicados os seguin es assun os: 1) pe encimen o: • à qual pa e do co po ou ó gão pe ence segundo o sandui ou daik as8: di ksnia inklis ‘impo biausi[as] ne os cen [as][,] esąs pel e Žin 1911 107 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + ede), inpilks a is ‘inks o geldelė KS 160 1911 (: ink + pel as 5. ‘įlinkimas LKŽe). Nes e dū inio ambas sandai ai o ganų denominações, e dū inys į a dija o gano, cujo nome baseado o p imei o sandas, s uc ū inę pa e. Como esc e e em manual de ana omia humana, a pa e alan e ge almen e semelhan e a pil u ėlį, mas sua o ma mui o di e sa (ŽA 2005: 200). Fig. 1 e , que na le a C ou os assun os? pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai 1 PAV. Islongue a a essado di einíssimo ens as; 1911 KS 160 8 Es a e a maio ia dos ou os dū inių pi mųjų sandų eikšmių o mulaočių baseadas nessas on es: U bu is 1961: 6871; Keinys 1983: 135176; LKG I 438472. A igos A icles 53 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu oda aukiai ‘jun o de de amamen os de pele adibalų liaukų p oduzidos e exc e ados go du as S 1907 142 (: pele + go du a), pel aodis ‘pil o plė ė S 1907 44 (: pel as + pele 3. ‘plė ė (epide mis) LKŽe), smak akaulis ‘smak as LB 1887 5/6 58 (: smak as + osso). Di eia pode-se a a o signi icado e minino des e dú inio. Po um lado, p esumo que a úl ima saia do doybine signi icado, po ém com es a hipó ese o ça a sublinha é p o á el que dū inys signi ique pa a a en e a i işusia in e io ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau jandika pa e do co po smak ą (ž . ŽA 2005: 76), smilksniokaulis ‘smilkinio kaulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘luga da cabeça en e ausies e akies, plon LŽK + kaulas), sp andulis sp ando liga, que doja a c iança pequena po supmução, não o p óp io nome da pa e do co po, e du ianis aubing obis pak ies KŽŽl 6; 1912 LKSe es a du ianha es á ixada apenas em uma signi icação de ‘išeinamosios ža nos, a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5) (: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano, po ém em on es i iamuosias ele é usado e com ou as signi icações medicinais mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės, s o oji ža na Dž 21, 1903 išangės išk i imas (p olapsus ani) MTV 36, 1898 šiknaža nė ‘išeinamoji, s aigh ža na DN 28 (žiknaž ‘pakalis, s +menys LKŽe ža na), M G 2 11 ( maxilla) M G 2 ( + 1913 nos nos nos nossa bu anga LKŽe bu anga); • a quem pe ence de aco do com a sua o igem segundo o sandui o di o o daik as: balsodēžē ‘o ganas, que es á na ga klės i šuje KS 1911 110 (: oz + dėžė). G ei aqui ai ala sob e oz plyšį (la . ima glo idis) (ŽA 2005: 191 ‘), dźio ga iai džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas LAK 1885 ( 59: džio a + ga ai ‘smalkės, aikas LKŽe), dźio nůdźiai ‘džio os bak e ijos LAK 1885 60 (: džio a + 1ai 1. ‘o ganizmui kenksminga medžiaga LKŽe), auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai), skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š- čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe); • cuja pa e de coisa é cons i uída pelo segundo sanduicho di o da coisa: kaulgalis ‘osso galas U 1892 6 234 (: osso + galas), ie galis ‘s ėnos VL 1890 38/7 9 (: ie as 1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis, 3. ‘ idinė šlaunies pusė, luga en e as coxas e a pa e in e io do abdômen, ki kšnis, slėpsna, 4. ‘juos, s ėnos, pusia LKŽe + galas'. Com base no p azo minimalia PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII in o mação de con ex o: ulose giminėse mės ma ome ie galio ligą (hip. disease), nuga kaulio suda ką VL 1890 38 9 pode aze -se a suposição de que aqui se ala apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo- jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’; 2) ipo de są oka: • ku i ipo de concei o, en oueinan i em segundo sandui ado giminês concei o, ima gal oje: udi ksnialigėne ų liga S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + liga), d igan ligē (: d igan as (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys LKŽe + liga). MedZ: džio aligė ‘džio os liga ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e- iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku- Žiny ia 1911 (: džio a Š + liga), kai aliga kaj aliga ‘d ugys LK 1890 27 (: kai a + liga), 492, ki mē ‘ki mėlinė liga MTV (helmin hiasis) 1898 12 (: ki mē liga), k upligė + k upinis k upingi as (c oup, NG la yngi is c ouposa) MTV 1896 13 + 167 (: 1908 (: k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up + k up LKŽe ixado a ís ico a ian e opaligė com odo ou o signi icado: ‘lė inis suspi is do es ômago ou d ellikapi š ės in es inos opom, aupleligė ‘ auplės S k 1913 4 15 (: auplės s aupai ‘sunki ūminė užk ečiama liga, pasi eiškian i išbė imu, da ančiu odą g uoblę ( a iola) LKŽe + +), saldyligė ‘cuk aligė S k League 1913 2 7 (: saldyb 1. ‘nepap as umas LKŽe liga). Es a es u u a do da inho pode apoia -se como exemplo omêndos semelhan e da ybos pala a saldymedis, que, P . Ska džius alega, pode ia se o iginęs de saldyb-medis (Ska džius 1996 [1943]: 421). Assim, analogicamen e se ia possí el kildin i e dú inio saldyligė p imei o dėjįmenį saldyb-ligė. Como e , p imei ojo dėmens pag indo i ado su onizado do undamen o daik a a džio saldybė kamienas. Tokį o mação do undamen o kamieno V. U bu is chaminęs simples u one iniu undamen o kamieno umpėjimu (U bu is 2009: 235), sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu- k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis (p. 4) (: sp andas + liga), auklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: aukai + liga). Isso é do único in es iga i os dū inių, cujo signi icância e minina keblu iden i ica , pois ela di e amen e não seusida o de sandas undamen os daik a a džių signi icâncias ‘ aukų liga. Va osenos con ex o con ex o nãoin o ma i us e mo só o necido A igos A icles 55 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu g e a ou os lis ados nomes de doenças, aigi p oblemiška esol e , qual doença é in oduzida mencionado dū iniu, Dū inių džio aligė, k upligė, niežligė, opligė, u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga). aupleligė e mininė signi icação coincide comple amen e com o p immu opa de daik a a džių džio a, k upas, niežai, auplės e ‘ligą (plgbu U is 1961: 71; LKG I 440). Ou as dú nios p imei as sandais ma cimi di e sos assun os. Um deles são pa es do co po e o ganos denominações (di ksnis, k ū is, sp andas) pelos quais indica-se segundo o sandu pasaky o daik o lokacija. Des a g upo dis inguem-se dū inhos, cuja p imei a sandas são animais (d igan as, ki mėlė, u ėlė), subs âncias ( aukai) ou ca ac e ís icas (kai a, saldybė) denominações, e que, endo em con a a lexina signi icado, al ez mais ik ų se ap esen ados g e a dū inių, cujo p imei o sanduício indicado sinal. Embo a de odos os mencionados dū inos de e minuojan ieji sandai seman iniu espei o e não há uni eikšmiai, po ém os p óp ios dū inos são espécies denominações de doenças, classi ikuo inų di e en es basamen os. Eles em uma única g upo de e mos pe mi e ag upá-los a seqüencian e segunda andas liga; 3) p essupos o: • po que possuído sujei o se dis ingue segundo o sandui o di o as coisas: dilge auplės ‘išbė imai sob e pele dėlei blogo żlebčiojimo; mui o įky ųs isbė imai, dando na a ną nieżėjimą e didelį ne amumą SK 1905 50 (: dilgė ž . dilgėlė 1. ‘He bal plan a, cujo caule e olhas com dilginanciais plumelhas (U ica) LKŽe + auplės), dilgia aupiai ‘użdeg as expulsim pa idale não homodų puslelių, a siżyminčių deginimu e nep iemniu nieżėjimu[,] pap as ai [gims [ąs] iz nea sakančio żlebčiojimo SK 22 1905 (: dilgė + aupai). Esses dos dois dú nios p imei os sandas apoia -se pelo mesmo daik a a džiu dilgė, e dū iniais į a dijamas izbė imas emena sudilginimą naquela plan a, pelo nome do qual ai mencionadois sandas, kai asłoges nom. pl. ‘slogos, paeinanças do kai os LK 1890 28 (: kai a + slogos s . sloga 1. ‘ki o ku io o gano gli inės in lamma LKŽe), k auja iznē ‘dysen e ija (dysen e ia) MTV 1898 34 (: k aujas + izna ‘ idu ia imas LKŽe); 4) des inação: • kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as: mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na), o angis ‘a a a en e o os s ygų KS 1911 278 (: ai + anga). Dū inio e mininė signi icado p o a elmen e é a mesma que e balsodėžės (ž . p. 5). sem con ex o não há cla amen e medicininha, ma e nes e caso a elação de sandas supos amen e e min signi icância e doybinė signi icância são a sações, dú inio sandas PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio p o a elmen e deno a a p imei a unção, que é desempenhada pelo segundo sanduício di o daí, de modo que dú inio doybinė signi icância é ‘gysla, įsiu bian i į k aują nu ien es, aukpi dē ‘ i žesi auka noslung mėšukiais (p oc ospasmus) MTV 37 (: a, ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Aqui é como se desc e e es e dū ini in e nam liga: a liga paein‘ desde ilgo sēdējimo, [...] começa paszonēj e endą en e skaudē i; po ho asos puol‘ em idu ius gēla, como kamuolys ima a y is po odos idu ius, como ka ē kniaukdama. E quando começedi aikszczia , [...] isz idu ias comedi budē i e pi dau i. Las a ųjų dū inių pi mųjų sandų pama o nea odo p oblemiškas aki aizdi hei sąsaja wi h eiksmažodžio o ma ambém p o a elmen e eikiamosios ūšies daly iu. Como ligamos V + D es u u al modelo de sandai dū inių mos ada abelês 2, 3. 1.4. Dū inhos de p elinksnio e daik a a džio. Apa eceu apenas dois doū inhos des e modelo es u u al. Embo a ambos eles e ixados LKŽe, po ém in e essan es pelo a o de que nas on es encon ados pa a o i com signi icados di e en es do que indicado na pala a: a pnosis ‘šne ė SK 1905 15 (: a p a pnosis ‘1. nosis e mė, nosiaskylė LKŽe), plg. a pnosis ‘ a pas an akių LKŽe, a pnosis yjamoji s emplė [...] encon a-se na ganginha oda k u , mas passando po en eia be ween 1912 (Žepsien) e Žešina u pa a a pa e an iga do con inen e, onde e susilieja com G Kempel plg. [laudąs ė] s ynka saindo pa a a pa e in e io e pa a o dia agma ismo an e io e pa a o dia agma ismo supe io , [...] [A e ia: Siena] 2. ‘ idinė pa alpos pa ede, pe a a, pe da as LKŽe. Šių da inių da ybinė signi icação di e e da e mininė signi icação ambos e mos dū inamen e nomeam di e en es o ganos sis emas de ó gãos. By he way, d ejopai pode se escla ecida des es dū inių p imei ojo sando sąsaja. Uma po um lado, sua seica ejan ão p imei o o sandá se ia possí el ei i com p elinksniu en e. nesse caso dú nios es u u al modelis se ia p ielinksnis + daik a a dis. Po ou o lado, o p imei o sandá pode sie i e com daik a a džiu a pas (plg. U bu is 1961: 103). En ão esses dū inhos es u u al modelis se ia daik a a dis + daik a a dis. No en an o V. U bu is, pa ece-se, mais inclinado con e samo o sandá sie i com p ielinksniu en e. An ai dū inių, cujo segundo sandas indica pa e do co po ou o ganą, o p imei o sandá conside a p ielinksniniu, endoço signi icado de luga (ž . U bu is 1961: 104). 12 Nes a e con igua sen ença e in a a igo au o ês P. Z. S aipsniai / A icles 63 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu IŠVADOS XIX a. pab. XX a. p . publicações de medicina e saúde emá icas encon a 72 de e mina i ia medicina e mininai dū inia com segundoio daik a a diniu sandu, dos quais não há LKŽe ou suas medicinines signi icâncias dicodyne ne iksuo as. Eles são ca ac e ís icos 4 es u u acionais modelos D + D, B + D, V + D e P + D, de aco do da umą a liepian es a ual das línguas li uanas e minos, ambém e pala as, dū ybos polinkius. Mais equen es, ai e mais p odu i os, dū inhos, cujas ambas sandas são daik a a džiai (67%. de odos os exemplos analisados). Quase cinco ezes menos dū inių com o p imei o sanduio būd a džiu (19%), e dū iniai com esse sanduio indoančia o ma de eiksmažodžio e p elinksniu bas an e a os ( espec i amen e Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi. 11 pe cen . e 3 pe cen .). A maio ia dos dú icos sandos undamen o e sua elação são cla a, e e minológicas signi icados sem di iculdade iden i icadas suas ap oximadamen e coincide com da ybínas signi icados, embo a aquela coincidência às ezes não é de um g au uni o me. Naquelas ocasiões, quando ela não é ão yški, gelbs i a osenos con ex o. Dū iniais ge almen e ma cados p incipais concei os dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik de medicina, i. i. eles ão pa es co po ais e o ganos e doenças pa aspėjamoji ou de odo não conseguiu es abelecê-las. D + D modelo es u u al p imei os sandais ge almen e indicados pe encimen o (a que pa e do co po ou ó gão pe ence segundo sandui o pasaky as daik as) e ūšies są oka, ečiau sinais (qual possim sujeiku se dis ingue segundo sandui o pasaky as daik as), paski is (kam judė i inka segundo sandui o pasaky as da) e similumas ( kąį panėši pasaky as sandui ou B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu- daik as daik as). peculia idade, pela qual se ca ac e iza indica segundo sandui ou di o as coisas. De e mina-se que D + D o modelo es u u al dū inių sandai mais equen emen e se elaciona com jungiamaisiais balsiões ( y auja ois -a-), do que sem eles (dū inių elação 31 e 20), e B + D, V + D e P + D es u u as de modelos dū inių, in e so ambos sandai p incipalmen e se elacionam sem jungi balsiões (dū inių elação 10 e 6, 7 i 1, 2 i 0). Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių -ligė -liga é o mais a i o sandas espécies e minos g upo de o ma /. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ŠALTINIAI KNYGOS IR KNYGELS BL Sob e badąją liga ou sí ilį ( ansus), segundo d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė d- as A. V., Tilžėje, 1904. BGL Būdai a amen o neku ias doenças, iszleido S eiklinkis po ajalba aos seus i mãos li uanos, 1-oji laida, Tilžeje, 1895. Dak a as kišeniuje: aiškųs homogenimai como zalaiky i s eika ą and how agains diseases ape a se, wi h many ecipes collec ed om he bes dok o ų, su aisė M. Pal ana ičia, Wo ces e , Mass, DK: spausdin a spaus e M. Pal ana ičiaus, 1908. DMS Dak a as e ciência sob e saúde: mais ecen e li o, Philadelphia, Pa.: p. The Philadelphia Medical clinic, 1912. Dou o as em casa, ou, Ap aszymas doença e ju a amen o, de aco do dak a us Basana iciu, Vileiszi, collins, S ou e mui os ou o su aise K. W. Gedeminas, So DN. Bos on, Mass. : [išleid. e] imp ensa Gedemino e Micke ičiaus, 1906. D . Knop Siegmund A.: Džio a e a lu a com ela: popula i Dž konku sinis da Tilžė, 1902. bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903. GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V., S eika a, ou, Tiesus e umpas kelias į s eika ą, su aisê d . A. L. G aičiunas, Chicago, Ill, KS 1911. LP Ligoniû P ie elius. Vio dys wisiems aqueles que à su gandancziû Ligû mesmos saw p imei aję Ajuda se p esi eik i no e isso P ogai ge as Namû P yp owas įsi iek i wélyjas, F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie F. Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883. MTV Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, a aguda isz Di os, Shenandoah, Pa, 1898. NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906] (Ryga: H. Hempel i ko), 1907. NG Domininhei o médico: Uma b e e desc ição pio es doenças e pio es emédios no comba e com elas: D. 1. Sob e doenças humanas e seu a amen o, sucessê D- s A. Vileišis, Seinai, 1908. No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba Is izimas ad edimen o, segundo o qual ankiausey p o źmoniû su gan anczias ligas pe p as as A igos A icles 65 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay mesmo pode cu a : su dauge opais in o asz o zodzius įd ukawo ais źmogaus, sena û ema ab ozais, pe di b o D . Adolpo Rich e io, é Rice ys po inhoziskous=ga bês=zenklo beyezis beyezko iszan isa zenklo ap u e o icûe i=k yziaus auksinês we ybês=medalija is nuûsz aymoki pa iz bay bay bay Neapols ad i auk, [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] S S eika a, de okečių kalbos e ė kunigas J. Ge u is [Jonas Bal očius], Kaunas, SŽK Como su aisy as 1907. żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902. SŽL S a biausios żmoniu ligos, Pe o Nē io, Tilžeje, 1886. SŽL Valbiausios žmonių ligos, D . Mikols, Tilžeje, 1906. D O que é p eciso sabe sob e djio ą, de alemão adução D- as Bagdona ičius, Vilnius, Žin Žinynas: li o conhecimen os de mi ologia, his ó ia, e nog a ia, as onomia, a i mé ica, medicina e ou as ciências e seus 1913. aksas de á ias on es colinko J. Laukis [Domininkas Kuneliainkas], Chicago, Ill.: Auš os knihgynas, (Chicago, Ill.: Lie u os p uda), LAIKRAŠČIAI 1911. A Auš a 1915 32 418. LB Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58. Medicina e na u eza MG 1913 2 11. S k S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2. U Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297. V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54. VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116. Ž Zemė 1909 2 14. CALENDÁRIOS LAK Lie uwiszkas Ausz os calendá io em empo 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus e J. Mikszo, 1885. LK Lie uwiszkas Kalendo ius an года... 1891, Vilniuje: Spauda e Kasz u Jůzapo Za adskio, 1890. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII LKA Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me u 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on O o . Maude ode, 1907. LUK Lie u os ukinįku calendá io em me o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io & A nold o, 1886. SK Se e os calendá io délei Li u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905. VK Calendá io Vilniaus... pa a ano 1914, em Vilnius: Juozapo Za adzkio p us u ė, 1913. LITERATŪRA Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111. Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. – Te minologija 22, 61–77. Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23, 175–194. AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė, D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020. Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek- sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l / dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243–248. Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise, E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128. Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi- nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223. S aipsniai / A icles 67 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po- li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 224–232. Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e - minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211. Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u- ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis Ils e s. – Te minologija 19, 94–104. KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap- saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114. Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue , Ox o d Uni e si y P ess, 3–19. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B., Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian- ai. – Te minologija 11, 119–144. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/ bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en . Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius- seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176. Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo- ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174. Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin- kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/ a icle/ iew/368/437. Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise - acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. – Lingue e linguaggio 4(2), 319–332. Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1, pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš- kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. – Te minologija 11, 52–69. Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1: Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a: Mosko skij licej]. U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. – Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 65–121. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l . Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa- našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214. S aipsniai / A icles 69 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi- nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi- ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь. Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно- практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min. Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon- e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka (g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской области Московский государственный областной университет Лингвистический факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972. ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana- omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a. On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen SUMARY O a igo abo da he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen , que não apa ecem in The Dic iona y o he Li huanian Language ou seus signi icados médicos não são egis ados in he dic iona y; i discusses hei s uc u al models and a emp s o ind ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c. A o al o 72 compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D i P + D s uc u al Mos compound e ms ha e models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy. nouns as hei bo h componen s (67% o he examples). The e a e nea ly i e imes less compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (19%), ondeas he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he abo e models may be a he ambiguous. The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o usage is o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. A elação en e componen s é di ícil de iden i ica and he choice o hei base wo ds is di icul o subs an ia e in isola ed cases only. As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o which body pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and he concep o ype/kind; menos comumen e, ele designa a ea u e (wha makes he hing exp essed by he second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he hing exp essed by he second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing exp essed by he second componen is simila o). The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D s uc u al models mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he second componen . The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a aking he lead) han wi hou hem (p opo ção 31:20), enquan o in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking owels (p opo ções 10: 6, 7: 1, 2: 0). The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound e ms, -ligė -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing ype/kind. En egada m. 28 de ma ço de 2023 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia palmi a.zemle iciu [email protected]