Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu

S aipsniai / A icles 47 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all88-03 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème. APIE KAI KURIUOS DETERMINATYVINIUS XIX A. PAB. XX A. PR. MEDICINOS TERMINUS Il es DŪRINIUS SU DAIKTAVARDINIU Il es ANTRUOJU SANDU On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e p incipalemen du poin de ue s uc u el des de e mina i s XIX a. pab. XX a. p . des publica ions héma iques de médecine e san é e mes dū inia, qui (ou seulemen leu s signi ica ions) ne ixuen LKŽe, discu é l'un de ces ypes de doū inių da ybos dū inia a ec daik a a diniu second sandu e ses modèles s uc u els, expliquan quels son les pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble- miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems ca ac é is iques des dū iniens + D + D, B + D, V + D, P + D. P oduc i i iaus dū inie, don les deux sandas son des daik a a džiai. Le plus sou en dū inių les deux sandes ondemen e leu ela ion son acilemen pe cep ibles, les signi ica ions e minées émanen de da ybinių signi ica ions, donc nondûmen iden i iées. Dū inie į a dija pa ie du co ps, o ganus e maladies. Cependan ce ains dū ins sandes ondemen s keblu basési, il es possible kele iopai ac ue sandes sąsają ou du ou di icile celle déc i e. D + D s uc u el modèle p emiè e sandaisiais le plus sou en indiqué PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII appa enance e espècies sąwoka, o B + D, V + D pa icula i é. D + D s uc u inio modelio dū inių sandai le plus sou en liés a ec jungiamaisiais balsiais ( y auja balsis -a-), ni sans eux, e B + D, V + D e P + D, a i kščiai les deux sandai p incipalemen liés sans jungiamųjų balsių. ESMINIAI VOIRJES: medicina, e me, de e mina i is dū inys, da ybos ype, s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė. ANNOTATION The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e cen u y, compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he Li huanian Language. I ocuses on a peculia ype o o ma ion o he said compounds, i.e., compounds wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i ise à ou e ou wha is designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he i s componen s and in wha ways hese componen s a e combined; i also discusses he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds, e c. The compound e ms unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models: D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o e b and P s ands o p eposi ion). The mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei bo h componen s. As a ule, he base wo d o he wo componen s and hei ela ionship a e easy o iden i y; hei e minological meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings, and hey a e he e o e easily iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans and diseases. Howe e , he base wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he ela ionship be ween componen s can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o desc ibe al oge he . The i s componen s o he D + D s uc u al model usually designa e belonging and he concep o ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models a e usually combined wi hou linking exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s owels. KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype, s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion meaning. INTADINS NOTABES T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke- liu du deux sa a ankiques mo s de combinaison ésul és mo , ayan lexique e doibine signi ica ion (pas a ąją cons i ue dėmenų leksinės éikšmės e leu A icles A icles a icles 49 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu mu uelle ela ionnemen ). Il l'iden i ie e dé ini dans les langues Li uanies n'es p oblemiška1 (U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg. S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52). des mo s Li uiniens da ybos esea ch ojo P ano Ska džiaus pas ebėjimu, dū inių2 da umas a ein même mêmes indoeu opiečių p okalbės emps. Dū iniuose con enu, s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio dū iniaux saux ca ac è es p incipalemen con ien am plus p écisles, condensuo esniam e u ininges, plus signi ica i am maniè e d'exp ession, un commun à suje de déc i e (Ska džius 1996 [1943]: 396397, 401, 403). Li u iques e mines dū inių da ybą bene plus dé aillémen XX a. pab. discu és les e minologies li uaniennes classiques S asys Keinys3 a a i é a en ion à didelį dū ybos ak y umą ac uelle dans les e minologies li uaniennes, qu'il a aiškinęs p incipalemen in e ne e minologijos po eikiu en isage les concep s complexes. Dū ybos mé hode con o ues enco e e pa le ai que aide à compa e compose cou s espèces nommés, aidan à é i e les signes de consi kimo. Dū ines son géné alemen e e miniškesni que les co espondan s mo s de composi ions (Keinys 2005 [1983]: 129130). Ce a icle l'obje cons i ue 72 de e mina i ie e mes de médecine dū inie4 a ec daik a a diniais an aisiais sandais (sans a ies5) qui (ou leu s 1 Plačiau su nou eau a i ude à dū inius e leu classi ica ion oi . Liebe , Š ekaue 2009: 48; Gue a a, Scalise 2009: 101128. 2 P . Ska džius dū inį appelai le e me composé mo (Ska džius 1996 [1943]: 39). Ou e le e me dū inys, dans la linguis ique li é ai e enco e u ilisé le e me sudu inis mo (KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281), composi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18). 3 Te mes du um ybom plus ou moins son y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016; Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004; Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 e d'au es. Elle es égalemen connue sous le nom de Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004; Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 e d'au es. 4 A iclesnyje ab ibée du s uc u el e (ou) signi ic inu poin de ue p obleminių dū inių, don un des sands di icile pama oa e ou du ou neaiški (même e du kas ligē. 5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose con ex e) e p op e dū inio signi ica ion, exemple., pachies ex es. Va ian ici comp isu ai, i. e. pa lui considé ée o malioji du même mo a maine, ayan la même lexicine e g amma icine signi ica ion ainsi que mo phologique sanda ą (Miliūnai ė 2009: 141, plg. Mi ke ičienė 2004: 124, 140). En d'au es e mes, ici eneu en ê e o musis s uc u uniis a ija imas, ne anscendan pas e me iden i és limi es e nesoulan aucun seman inių e me poslinkių, i. i. il nesousjoû a ec seman ine e me du con enu S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski - ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais. di e enciacija (Ta a ino 2006: 173). Cependan les e mes médicaux dū inių a ian iškumas n'es pas l'objec i de ce a icle, donc les a ian es plus en dé ail ne son pas examinées, ils son un obje PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII signi ica ions) než iksuo i LKŽe. De e mina i s6 ici son considé és els dū ines, don géné alemen le p emie dėmen dé e mine le second dėmenį, susiau indan son signi ica ion (U bu is 1961: 68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52). Dū inemen assemblés de XIX a. pab. XX a. p . publica ions médicales e san é héma iques li es e li es, éc i s ou adui s non seulemen des médecins, mais e des au es p o essions ep ésen an s, ne oubliš i e de ce momen des jou naux ainsi que calend ie s publib i a icles. Subykiniu (medicininiu) poin de ue, ces publica ions ne son pas équi alen es, mais leu con enu n'a pas d'in luence pou a eind e un bu pu emen linguis ique énag ine des e mes médicaux dū inių a ec daik a a diniu second sandu s uc u e . Neapeiné e aspec séman ique aškinamasi, quels concep s des ma queiklie son i iamieux dū inie, quelle p emie s sands signi ica ions. Ces âches solu ions pou ésoud e pa ankieux analy ique desc ipomasis mé hode, da ybinės analizės mé hode, emiamasi in e p e a ion e , le cas échéan , g e inamuoju mé hode, mé hode de calcul quan i ybiniams dū inių appo s mon e . Ap ašomojoje anali ai e pa ie de l'a icle g e a dū inių indiquée: sou ce éduc ion, dū inio leksinė eikšmė (elle su o mulée a ikli au o ės, basé sou ce(ių) in o ma ion)), e da ybinė eikšmė iš yškėja iš skus ulia pa eik ų pama inių žodžių. Si dū inage es dans les sou ces ixé pa des signi ica ions di é en es, donnan ces signi ica ions a ec les données bibliog aphiques des sou ces (su umbina ion, années, numé o (si c'es jou nalis ique), pageu). Pa ois dū inių signi ica ions ne son pas pe azuojamas au o ées, mais p ésen és ilius aciniai sakiniai ou leu s ex ai s, pa iculiè emen dans ces cas, où minimalis con ex e son in o mi us dū inio doibinei signi icme mo i a i. d'é ude sépa é. Disons-en seulemen que quelques dū ines a ien di é emmen g aphiquemen en o mées oix, exemple., s o ža nē e s o ža nė. Tokie son considé és des a ian es d'éc i u e. D'au es dū ines a ien galūnées, jungiamaisiais oix, exemple: na ikaulis e na ykaulis, k iokligē e k iokliga. Ils son considé és da ybiniais a ian s (plus loin su eux oi Vaskelienė 2013: 208 210). Da ybinie a ian es ici comp ises comme ues mêmes ondamen aux mo s e la même da ybos a iksą balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais u in ys da iniai, qui di è en pa quelque quel auxidées moyens de da ybos (šaknies (plg. Mi ke ičienė9). 2004: 133135), mais da ybiniais a ian s (plus su da ybinių e mo ologinių a ian ų san ykį oi Vaskelienė 2019: 20 6 De e mina i inius dū inius P . Ska džius appelai p ijung iniais, apsp ęs iniais dū iniais, ma leu p emie dėmuo apsp endzie an ąjį dėmenį (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is 1961: 68). S aipsniai / A icles 51 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Li u iques e mines (kaip e simples mo s) dū inių séman ique e g amma ical cen as es géné alemen le second sandas, que le p emie sandas uneip ou au e dé iniezza, no e. Fo mellemen , mo phologiquemen , ski s an dū inius7 ien comp e à la seconde sando du mo ondamen al sąsają a ec la pa ie de la langue. Selon ce e classi ica ion l'un des p incipaux e y aujan s ypes son dū inne a ec daik a a diniu an uoju sandu, basé u daik a a džiu. Ce ype dū inių les p emiè es sandes peu en s'appuye su d'au es pa ies de la langue, donc dū iniaux plus inemen enco e se di isen selon ce à laquelle pa ie de la langue appa ien le p emie sando ondamen al mo (U bu is 1961: 68104; Keinys 2005 [1983]: 134, 164). Ti i aisan du ype dū inių men ionné u éga d dis ingués els s uc u els modèles (ž . 1 len elę): dū inie de: deux daik a a džių (D + D), būd a džio e daik a a džio (B + D), o mes de eiksmažodžio e daik a a džio (V + D), p ielinksnio e daik a a džio (P + D), ci-ap ès discu ables plus dé aillémen . Šių dū inių daik a a džiu basé le second sandas géné alemen dé e mine ou dū inio signi ica ion (konk ečią ou abs akčią), e la plususe pa ie de ces dū inių pap as ai son espèces nominimes choses, qui žymimi pama iniais du second sando daik a a džiais (plg. Keinys 2005 [1983]: 135). 1 LENTEL. De e y mina inių XIX a. pab. XX a. p . e mes médicaux dū inių a ec daik a a diniu an uoju sandu modèles s uc u els selon le p emie dėmens pa ie du langage Modèle S uc u al Nomb e Dū inių Pe cen ali é exp ession (%) D + D 48 67 B + D 14 19 V + D 8 11 P + D 2 3 1.1. Dū inie de deux doik a a džių. Ce modèle s uc u el dū inių e mininė signi ica ion se o me pou la plupa de les deux sands signi ica ion, au emen di , app oxim coincide a ec da ybine signi ica ion ( ačiau, comme nous le e ons de sui an s examinés exemples, ce e coïncidence n'es pas d'un deg é uni o me). De ceux dū inių secondho sando dépend, quelle so e de daik as in oquen iyamas, e le p emie , ma quan qui 7 Plačiau dū inių klasi ikacijos klausimu m . Scalise, Bise o 2005: 319332. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės nom de espèce. Ce de nie , de e minuojančiuoju, sandu son indiqués les suje s sui an s: 1) appa enance: • à quelle pa ie du co ps ou à un o gane appa ien le second sandu di daik as8: di ksnia inklis ‘s a biausi[as] ne ů cen [as][,] esąs en e Žin 1911 107 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + éseau), inpilks a is ‘inks o geldelė KS 160 1911 (: ink + en e 5. ‘įlinkimas LKŽe). Ce dū inium les deux sandai a o ganes dénomina ions, e dū inys į a dija o gano, don le nom basé le p emie sandad, s uc u ée pa ie. Comme l'éc i le manuel d'ana omie humaine, la pa ie pa lan e essemble géné alemen à pil u élie, mais sa o me ès di e se (ŽA 2005: 200). Figu e 1 oi , que la le e C d'au es choses? pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai 1 PAV. Islongui pe cé ence d oi is; 1911 KS 160 8 Ce e e la plupa des au es dū ins p emie s sands signi ica ions o mulocies basées ces sou ces: U bu is 1961: 6871; Keinys 1983: 135176; LKG I 438472. A icles A icles A icles 53 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu oda aukiai ‘combine de la peau de inių adibalų liaukų p odui s e séc é és des g aisses S 1907 142 (: peau + aukai), pel aodis ‘pil o plė ė S 1907 44 (: en e + peau 3. ‘plė ė (epide mis) LKŽe), smak akaulis ‘smak as LB 1887 5/6 58 (: smak as + os). Du ei peu se ai e la signi ica ion e minine de ce dū inium. D'une pa , on suppose que ce de nie découle de la signi ica ion da ybine, mais ce e hypo hèse o ce à s'en dou e il es p obable que dū inys signi ie di ec emen la pa ie du ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau co ps de la mâchoi e in é ieu e smak ą (ž . ŽA 2005: 76), smilksniokaulis ‘smilkinis koulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘place de la ê e en e ausies e akies, plon LŽK + kaulas), sp andulis sp ando liga, qui malga les pe i s en an s à cause de supmu, pas le nom de la pa ie du co ps, e du ski es le nom de la maladie, aubing obis žžžžžžžija Žl 6; 1912 G LKSe ce du ian es ixé seulemen dans une a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5) (: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano, seule signi ica ion ‘išineinamosios ža nos, mais dans les sou ces i iamuosies il es mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės, u ilisé e d'au es signi ica ions médicines s o oji ža na Dž 21, 1903 išangės išk i imas (p olapsus ani) 1898 MTV 36, šiknaža nė išineamoji, iesioji ža na DN 28 (ž: šiknaž ‘pakalis, s +menys LKŽe ža na), MG 2 11 ( + 1913 nosio kaulis bu žanga LKŽe žanga); • à qui selon son o igine appa ien le second e be di des choses: balsodēžē ‘o ganas, se ou an ge klės i šuje KS 1911 110 (: oixs + dėžė). G eičiausiai ici a pa le de oix plyšį (la . ima glo idis) (ŽA 2005: 191 ‘), dźio ga iai džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas LAK 1885 ( 59: džio a + ga ai ‘smalkės, aikas LKŽe), dźio nůdźiai ‘džio os bak e ijos LAK 1885 60 (: džio a + 1ai 1. ‘o ganisme aux poisons kenksminga LKŽe), auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai), skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š- čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe); • don la pa ie d'un obje cons i ue le second e be di d'un obje : kaulgalis ‘os galas U 1892 6 234 (: os + galas), ie galis ‘s ėnos VL 1890 38/7 9 (: ie as 1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis, 3. ‘ idinė šlaunies pusė, place en e les šlaunies e la pa ie in é ieu e du en e, ki kšnis, slėpsna, 4. ‘juos, s ėnos, pusia LKŽe + galas). Rappelan e me minimalia PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII in o ma ion con ex uelle: ulose giminėse mės ma ome ie galio ligą (hip. disease), nuga kaulio suda ką VL 1890 38 9 on peu ai e l'hypo hèse que ici es pa lée apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo- jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’; 2) so šies są oka: • qui so šies concep , en einan dans le second sandu pasaky ą giminės są oką, ima gal oje: udi ksnialigėne ų liga S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + liga), d igan ligē (: d igan (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys LKŽe + liga). Le ial es main enan appelé ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e- iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku- sa ze ou besaikiu homme gašlumu (sa y iasis) MedŽinia: džio aligė ‘džio os liga 492, Žiny ia 1911 (: džio a + liga), kai aliga kaj aliga ‘d ugys LK 1890 27 (: kai a + liga), ki mē ‘ki mėlinė liga MTV (helmin hiasis) 1898 12 (: ki mē liga), k upligoj + k upinis k upingi as (c oup, NG la yngi is c ouposa) MTV 1896 13 + 167 (: 1908 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + LKJ ixé ac ic a ian opaligé a ec ou au e signi ica ion: ‘lé inis susci is du en e ou d allikapi š ės in es inos opom, aupleligė ‘ auplės S k 1913 4 15 (: auplės oi aupai ‘sunki ūminė užk ečiama liga, pasi eiškian i išbė imu, da ančiu odą g uoblę ( a iola) LKJ + +), saldyligė ‘cuk aligė S k liga 1913 2 7 (: saldyb 1. ‘nepap as umas LKJe liga). Ce e s uc u e du da inium peu ê e sou enue comme exemple p enan une semblable da ybos mo le saldymedis, qui, P . Ska džius a i me, pou ai ê e enu de saldyb-medis (Ska džius 1996 [1943]: 421). Ainsi analogiquemen se ai possible kildin i e dū inio saldyligė pi majį dėmenį saldyb-ligė. Comme oi , p emie de dėmens pag indu p isonné ab égé ondinium daik a a džio saldybė kamiens. Tokį base du kamien o ma ion V. U bu is appelęs le simple phone iniu base du kamien umpėjimu (U bu is 2009: 235), sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu- k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis (p. 4) (: sp andas + liga), auklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: aukai + lig). C'es du seul dū ins é udiés, don la signi ica ion e minine keblu iden i ie , ca elle di ec emen neusuda o de sandes onda oi es daik a a džių signi ica ions ‘ aukų liga. Va osenos con ex e con ex e nonin o ma i us e me seulemen indiqué g e a A icles a icles A icles 55 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu d'au es noms de maladies lis ées, aigi p oblemiška ésoud e, quelle maladie es in odui e men ionné u dū iniu, Dū inių djio aligė, k upligė, niežligė, opligė, u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga). aupleligė e mininė signi ica ion coincide complè emen a ec p immuoju sandu allan des daik a a džių džio a, k upas, niežai, opa, auplės e ‘ligą (plgbu U 1961: 71; LKG I 440). D'au es dū ins p emie s sandais signi ien di e sus choses. Un de eux son des pa ies du co ps e des o ganes nommés (di ksnis, k ū is, sp andas) lesquels indique la deuxième sandu pasaky o daik o lokacija. De ce g oupe se dis inguen dū inils, don le p emie sandas son des animaux (d igan as, ki mėlė, u ėlė), des subs ances ( aukai) ou des ca ac é is iques (kai a, saldybė) nommées, e qui, comp e enu à la lexicine signi ica ion, peu mieux ike aien ê e p ésen és g e a dū inių, don le p emie sandu es indiqué signeis. Bien que de ous les men ionnés dū ins de e minuojan ieji sandai séman iquemen éga d e n'exis e uni eikšmiai, cependan les dū inie eux-mêmes son espèces dénomina ions des maladies, classi ikuo inų di é en e bases. Lesos en un seul g oupe de e mes pe me de les eg oupe s'écoulan second sands liga; 3) signe: • quel possédan suje se dis ingue au second sandu di di les choses: dilge auplės ‘išbė imai su peau dėlei blogo żlebčiojimo; ès įky ųs isbė imai, donnan na a ną nieżėjimą e didelį ne amumą SK 1905 50 (: dilgė ž . dilgėlė 1. ‘He biè e plan e, don ige e euilles a ec dilginan les plumele s (U ica) LKŽe + auplées), dilgia aupiai ‘użdeg as éc ie im pa idale ne unodų puslelių, a siżyminčių deginimu e nep iemniu nieżėjimu[,] géné alemen [gims [ąs] iš nea sakančio żlebčiojimo SK 22 1905 (: dilgė + aupai). Cesų abieux dū inių p emie s sandas epose pa le même daik a a džiu dilgė, e dū iniais į a dijamas išbė imas appela sudilginimą celui plan eau, don le nom a men ionnésis sandad, kai asłoges nom. pl. ‘slogos, paeinančios от kai os LK 1890 28 (: kai a + slogos oi sloga 1. ‘ki o ku io o gano glei inės uži is LKŽe), k auja iznē ‘dysen e ija (dysen e ia) MTV 1898 34 (: k aujas + izna ‘ idu ia imas LKŽe); 4) des ina ion: • kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as: mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na), o angis ‘a a a en e oix s ygų KS 1911 278 (: ai + anga). Dū inio e mininė signi ica ion es le plus p obablemen la même que e balsodėžės (ž . p. 5). sans con ex e il n'y a mani es emen medicininée, ma e dans ce cas ela ion des sandes supposée e min signi ica ion e didybine signi ica ion son des a saques, PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio le dū ini j'ai p obablemen ma qué la p emiè e onc ion, que empli le second dū ini d'un di obje , de so e que dū ini doybine signi ica ion es ‘gysla, danssio bian dans le sang des nu imen s, aukpi dē ‘ i žesi auka noslung mėšukiais (p oc ospasmus) MTV 37 (: a, ė < < 1898 26. Voici commen es déc i e ce e dū inien in oquée maladie: a liga paein‘ depuis ilgo sēdējimo, [...] commence paszonēj e iną en e skaudē i; po heu esos puol‘ dans idu ius gēla, comme kamuolys a a y is po ous idu ius, comme ka ē kniaukdama. O quand commenedi aikszczio i, [...] isz midu ies commenedi budē i e pi dau i. Cesa inių dū inių pi mųjų sandų ondemen nea odo p oblemiškas aki aizdi leu s sąsaja a ec eiksmažodžio o ma égalemen p obablemen eikiamosios ūšies daly iu. Commen eliés V + D s uc u inio modèleio dū inių sandai pa ie a abelées 2, 3 . 1.4. Dū iniaux de p elinksnio e dik a a džio. Pascuée seulemen deux de ce modèle s uc u nel dū inia. Bien qu'ils soien ous deux ixés LKŽe, cependan in é essan s en ce que dans les sou ces on ou e pa a o i pa des signi ica ions di é en es que indiquées dans le mo : a pnosis ‘šne ė SK 1905 15 (: a pnosis ‘nosies e mė, nosiaskylė LKŽe), plg. a pnosis ‘ a pas an akių LKŽe, a pnosis yjamoji s emplė [...] se ou e dans la gangnée ou e c u , mais pas loin pa la a e sie en e 1912 (Žepsien) e Žešina u e la ušinie du no d e s la pa ie in é ieu e, où elle se liai a ec G Kempel plg. plg. [laus ė] a an e de iè e l'appakį dia agme, plus a an e de iè e les dia agmes, [...] e sie ais de hau (A e gne: 1999). ‘ idinė pa alpos pa e e, pe a a, pe da as LKŽe. Šių da inių da ybinė signi ica ion di è e de la e minine signi ica ion les deux e mes dū inemen nommen di é en s o ganes des sys èmes o gan. D'ailleu s, d ejopai peu ê e expliquée de ces dū inių p emie os sando sąsaja. Une ou d'un, leu poiki jan le p emie sand le se ai possible de isse a ec p elinksniu en e. dans ce cas dū inių s uc u ellemen modelis se ai p ielinksnis + daik a a dis. Pa con e, le p emie sandà peu se lie e a ec daik a a džiu a pas (plg. U bu is 1961: 103). Alo s ces dū ins modèle s uc u elis se ai daik a a dis + daik a a dis. Néanmoins V. U bu is, pa aî , da an age penché pa lamojį sandą e i a ec p elinksniu en e. An ai dū inių, don le second sandas indique une pa ie du co ps ou o ganą, le p emie sandà considè e p elinksniniu, ayan un lieu signi ica i (ž . U bu is 1961: 104). 12 Dans ce e e oisine ph ase e in a de l'a icle au eu ès P. Z. S aipsniai / A icles 63 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu IŠVADOS XIX a. pab. XX a. p . médecine e san é héma iques publica ions ou e 72 de e mina i ie e mes médicaux dū inne a ec le second daik a a diniu sandu, don n'es LKŽe ou leu s signi ica ions médicinines dic ionne ne iksuées. Ils leu son ca ac é is iques 4 s uc u els modèles D + D, B + D, V + D e P + D, selon da umą a liepian s con empo aines Li uanies langues e mines, ainsi que e mo s, dū ybos polinkius. Les plus équen s, donc e les plus p oduc i s, dū iniaux, don les deux sandes son des daik a a džiai (67 %. de ous les exemples examinés). P ès de cinq ois moins de dū inių a ec le p emie sande būd a džiu (19%) e dū iniai a ec ce sande allan ančia o me de eiksmažodžio e p elinksniu assez a emen Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi. ( espec i emen 11 % e 3 %.). La plupa des dū inių sandų ondemen e leu ela ion son clai es, e les signi ica ions e minées ne son pas du s d'iden i ie elles app oxim coinciden a ec les da ybines signi ica ions, bien que ce e co ac is pa ois ne soi pas du même deg é. En ces cas, où elle n'es pas elle yški, gelbs i a osenos con ex e. Dū iniais géné alemen désignés p incipales concep s de dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik médecine, i. i. ils a pa ies du co ps e o ganes e maladies pa aspėjamoji ou du ou n'a éussi sa dé e mine . D + D modèle s uc u el les p emiè es sandais le plus sou en indiqués appa enance (à quelle pa ie du co ps ou o gane appa ien le second sandui pasaky as daik as) e ūšies sąwoka, ečiau signe (quels qu'il y ai au suje se dis ingue au second sandui pasaky as daik as), des in (kam judė i inka au second sandui pasaky as da) e simili ude (kam panėši pasaky as sandui B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu- daik as da). pa icula i é, pa laquelle se ca ac é ise indique le second sandu di des choses. Il a é é cons a é que D + D s uc u inio modèle dū inių sandai son p incipalemen associés a ec jungiamaisiais balsiis ( y auja oise -a-), plu ô que sans eux (dū inių a io 31 e 20), e B + D, V + D e P + D s uc u inių modèles dū inių, in e se les deux sandai son p incipalemen associés sans jungi balsiis (dū inių a io 10 e 6, 7 i 1, 2 i 0). Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių -ligė -liga es le plus ac i sandas espèciale e mines g oupe de compose /. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ŠALTINIAI KNYGOS ET KNYGELS BL Su la mau aise maladie ou syphilis ( anceus), selon d- o M. Člėno o eikalėlį su aisée d- as A. V., Tilžėje, 1904. BGL Būdai ai emen neku ių ligų, iszleido S eiklinkis pou le paghelbes à ses è es li uaniens, 1-oji laida, Tilžeje, 1895. Dak a as kišeniuje: clai ųs p éconimen s comme zalaiky i s eika ą e comme con e les maladies se p i e , a ec beaucoup de ece es assemb ies de meilleu s dak a ų, su aisée M. Pal ana ičia, Wo ces e , Mass, DK: imp usdin a p in eje M. Pal ana ičiaus, 1908. DMS Dak a as e science su san é: de nie li e, Philadelphia, Pa.: pu gé The Philadelphia Medical clinic, 1912. Doc eu as à domicile, ou, Ap aszymas maladie e ju ai emen , selon dak a us Basana iciu, Vileiszi, collins, S ou e beaucoup d'au e su aise K. W. Gedeminas, So DN. Bos on, Mass. : [išleid. i ] imp ima Gedemino e Micke ičiaus, 1906. D . Knop Siegmund A. Džio a e la lu e a ec elle: popula i Dž konku sinis da Tilžė, 1902. bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903. GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V., S eika a, ou, Tiesus e umpas kelias į s eika ą, su aisée d . A. L. G aičiunas, Chicago, Ill, KS 1911. LP Ligoniû P ie elius. Voy odys wisiems ceux, qui à le appa aandancziû Ligû eux saw p emiè eję Aide pou se p ésen e no e ce P ogai bons Namû P yp owas impliquiek i F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie wélyjas, F. Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883. MTV Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, a sp uda isz Di os, Shenandoah, Pa, 1898. NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906] (Ryga: H. Hempel i ko), 1907. NG Méminis médecin: B è e desc ip ion des pi es maladies e des pi es médicamen s dans la lu e a ec elles: D. 1. Su les maladies des gens e leu ai emen , su aisée D- s A. Vileišis, No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba Seinai, 1908. Is ikhimis app o edim, selon lequel ankiausey à źmoniû appa aan anczias ligas pe A icles A icles a icles 65 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu p as as bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay lui peu soigne : a ec beaucoupe opais dans as as as o zodzius įd ukawo ais źmogaus, sena û suje ab ozais, pe di b as D . Adolpo Rich e io, es laquelle Rice ys po ogyziskous=ga bês=zenklo beyeziz beyiszko is is is is isynoa zenklo ap u e o icûe i=k yziaus auksinês we ybês=medalija is nuûsanys ays aymoki egi Pa ys bey ma Neols ad e auk, [sûn], [ ûn] (Ruds ad : F. F., D . Rudol Rich e ]. S S eika a, du okiečių kalbos aduig kunigas J. Ge u is [Jonas Bal očius], Kaunas, SŽK Comme su aisy as żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902. SŽL 1907. S a biausios żmoniu cho oby, Pe o Nē io, Tilžeje, 1886. SŽL Impo biusios žmonių ligos, D . Mikols, Tilžeje, 1906. D Ce qu'il au sa oi su djio ą, de l'allemand aduc ion D- as Bagdona ičius, Vilnius, Žin Zinynas: li e des connaissances de my hologie, his oi e, e hnog aphie, as onomie, a i hmé ique, médecine e au es sciences e leu s b anchés de 1913. di e ses sou ces inko J. Laukis [Domininkas Kuneliainkas], Chicago, Ill.: Auš os knygynas, (Chicago, Ill.: Lie u os imp uda), LAIKRAŠČIAI 1911. A Auš a 1915 32 418. LB Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58. Medicina e na u e MG 1913 2 11. S k S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2. U Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297. V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54. VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116. Ž Zemė 1909 2 14. CALENDRIESI LAK Lie uwiszkas Ausz os calend ie su le emps 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus e J. Mikszo, 1885. LK Lie uwiszkas Kalendo ius su année... 1891, Vilniuje: Spauda e Kasz u Jůzapo Za adskio, 1890. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII LKA Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me u 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on O o . Maude ode, 1907. LUK Li uanie ukinįku calend ie su le me o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io & A nold o, 1886. SK Se e os calend ie délei Lie u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905. VK Calenda Vilniaus... pou 1914 an, Vilnius: Juozapo Za adzkio paus u ė, 1913. LITERATŪRA Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111. Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. – Te minologija 22, 61–77. Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23, 175–194. AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė, D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020. Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek- sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l / dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243–248. Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise, E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128. Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi- nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223. S aipsniai / A icles 67 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po- li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 224–232. Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e - minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211. Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u- ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis Ils e s. – Te minologija 19, 94–104. KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap- saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114. Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue , Ox o d Uni e si y P ess, 3–19. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B., Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian- ai. – Te minologija 11, 119–144. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/ bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en . Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius- seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176. Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo- ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174. Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin- kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/ a icle/ iew/368/437. Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise - acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. – Lingue e linguaggio 4(2), 319–332. Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1, pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš- kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. – Te minologija 11, 52–69. Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1: Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a: Mosko skij licej]. U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. – Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 65–121. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l . Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa- našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214. S aipsniai / A icles 69 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi- nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi- ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь. Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно- практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min. Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon- e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka (g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской области Московский государственный областной университет Лингвистический факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972. ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana- omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a. On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen SUMMARY L'a icle abo de he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen , qui n'appa aissen pas in The Dic iona y o he Li huanian Language ou leu s signi ica ions médicales ne son pas en egis ées dans le dic iona y; il discu e hei s uc u al models and ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s a emp s o ind componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c. A o al o 72 compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D e P + D s uc u al Mos compound models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy. e ms ha e nouns as hei bo h componen s (67% o he examples). The e a e nea ly i e imes less compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (19%), andis que he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he abo e models may be a he ambiguous. The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o usage is o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. La ela ion en e componen s es di icile à iden i ie and he choice o hei base wo ds is di icul o subs an ia e in isola ed cases only. As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o which body pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and he concep o ype/kind; moins communémen , il désigne a ea u e (wha makes he hing exp essed by he second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he hing exp essed by he second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing exp essed by he second componen is simila o). The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D s uc u al models mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he second componen . The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a aking he lead) han wi hou hem (p opo ion 31:20), alo s que in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking owels (p opo ions 6, 10: 1, 7: 2: 0). The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound e ms, -ligė -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing ype/kind. Mise à jou le 28 ma s 2023 d. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie palmi a.zemle iciu [email protected]