Apie kai kuriuos determinatyvinius XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminus dūrinius su daiktavardiniu antruoju sandu

S aipsniai / A icles 47 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija. DOI: doi.o g/10.35321/all88-03 El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o APIE KAI KURIUOS DETERMINATYVINIUS A. XIX PAB. XX A. PR. MEDICINOS TERMINUS DÚRINIUS SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen ANOTACIÓN el En el a ículo se examinan p incipalmen e desde el pun o de is a es uc u al de e mina i ia del XIX a. pab. XX a. p . é minos dū inia de publicaciones emá icas de medicina y salud, que (o solo sus signi icanzas) no ixio i LKŽe, se abo da uno de esos dū iniai da ybos ipo dū inia con daik a a dinio segundo sandu y sus modelos es uc u ales, se pa adina dū iniai, kokios pi mųjų sandų eikšmės, sandų jungimo būdai, s a s omi p oble- miniai sandų san ykio, pama inių žodžių pa inkimo i ki i susiję klausimai. Ti iamiesiems acla a qué ca ac e ís icas dū iniams + D + D, B + D, V + D, P + D ienen modelos es uc u ales. P oduc i i iais dū inas, cuyos ambos sandas son daik a a džiai. Más a menudo dū inių ambos sandos undamen o y su elación es ácilmen e pe cep ible, signi icados e minales saluda de da ybinių signi icamien os, po lo an o nocesia iden i icozadas. Dū inia į a dia pa e co po al, o ganus y en e medadas. Sin emba go algunos dú icos sandos undamen os keblu basadosi, se puede ele iopai a ua sandų sąsają o de odo di ícil ella desc ibi . D + D de modelo es uc u al p ime os sandaisiais más ecuen emen e indicado PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII pe enecimien o e especie są oka, o B + D, V + D peculia idad. D + D es uc u al modelo dū inių sandai más ecuen emen e se elacionan con jungiamaisiais balsias ( y auja ozis -a-), ni sin ellos, y B + D, V + D y P + D, a i kščiai ambos sandai p incipalmen e se elacionan sin jungiamųjų balsias. ESMINIAI WORDŽI: medicina, é mino, de e mina i is dū inys, daybos ipo, s uk ū inis modelis, e mininė eikšmė, da ybinė eikšmė. ANNOTATION The a icle akes a p edominan ly s uc u al app oach in analysing he de e mina i e cen u y, compound e ms om medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h – ea ly 20 h which (o he meanings o which) we e no eco ded in The Dic iona y o he Li huanian Language. I ocusa on a peculia ype o o ma ion o he said compounds, i.e., compounds wi h he noun as he second componen , and i s s uc u al models; i p e ende a e igua wha is designa ed by compounds, wha meanings a e con eyed by he i s componen s and in wha ways hese componen s a e combined; i also discusses he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween he componen s, he choice o base wo ds, e c. The compound e ms unde analysis demons a e he ollowing s uc u al models: D + D, B + D, V + D, P + D (whe e D s ands o noun, B s ands o adjec i e, V s ands o e b and P s ands o p eposi ion). The mos p oduc i e compounds a e wi h nouns as hei bo h componen s. As a ule, he base wo d o he wo componen s and hei ela ionship a e easy o iden i y; hei e minological meanings de i e om hei wo d- o ma ion meanings, and hey a e he e o e easily iden i iable. Compound e ms deno e body pa s, o gans and diseases. Howe e , he base wo ds o ce ain componen s a e di icul o explain; he ela ionship be ween componen s can be in e p e ed in di e en ways o i is di icul o desc ibe al oge he . The i s componen s o he D + D s uc u al model usually designa e belonging and he concep o ype/kind, whe eas he B + D and V + D s uc u al models a e usually combined wi hou linking exp ess a ea u e. The componen s o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (whe e he owel -a- akes he lead), whe eas in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s owels. KEYWORDS: medicine, e m, de e mina i e compound, o ma ion ype, s uc u al model, e minological meaning, wo d- o ma ion meaning. INTADINS NOTABAS T adiciškai lie u ių kalbo y oje dū inys sup an amas kaip uni e bacijos ke- liu de dos compues os de palab as sa a ankichas esuel as palab a, que posee léxina y deybina signi icado (pas a ąją cons i uye dėmenų leksinės éikšmės y su A ículos A icles 49 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu mu uo elacioniación). Jį iden i ica y de ini en lenguas li uanas no exis e p oblemiška1 (U bu is 1961: 65; LKG I 1965: 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281, plg. S undžia, Ja mala ičius 2019: 18–19, 52). Las palab as de Li uania del da ybos es udiinė ojo P ano Ska džiaus obse ėjimu, dū inių2 da umas alcanza incluso las p opias indoeu opiešu p okalbės iempos. s a biausia y a „žodžių idinė ( eikšminė) sąjunga“, i jie nuo seno daugiausia bu o naudojami „specialinėje mokslo e minologijoje“. Būdami „specialesnio Dū iniuose con enido, dū inos su ca ác e jí p incipalmen e ap aam p ecleshiam, condensuo esniam y u iningesam, signi ican esam mane a de esp esion, a un común obje o de p esaci (Ska džius 1996 [1943]: 396397, 401, 403). Lie u iškų e minų dū inių da ybą bene más de alladamen e XX a. pab. deba ęs lie u ių e minologijos clásico S asys Keinys3 señaló a ención a didelį dū ybos ak y umą en la ac ual e minologijoje lie u ių, al que él aiškinęs p incipalmen e in e no e minologijos po eikiu in o ni complejos concep os. Dú ybos mane a con enien e ambién y en lo que ayuda a compa a compone co os nomb es especies, ayudando a e i a los apun es de susi elkimo. Dū inos suelen es a y e miniškesni que los co espondien es compuños de palab as (Keinys 2005 [1983]: 129130). Es e a ículo obje o á cons i uye 72 de e mina i ia e minini medicina dū inia4 con daik a a diniais an aisiais sandais (sin a ios5) los cuales (o sus 1 Plačiau sob e nue o en oque á dū inius y su clasi icació z . Liebe , Š ekaue 2009: 48; Gue a a, Scalise 2009: 101128. 2 P . Ska džius dū iní llamó é mino compues o palab a (Ska džius 1996 [1943]: 39). Además del é mino dū inys, en la lingüís ica li e a u a aún se u iliza el é mino sudu inis palab a (KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148, 281), kompozi as (LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 18). 3 Te minos dū ybom más o menos son y inėję: Aukso iū ė 2001, 2015, 2016; Gai enis 2014 [1998]; Ged imas 2003; Kaulakienė 2014 [1981, 1983]; Ku miņa 2012; Labanauskienė 2009, 2010; Pospelo a 2017; Ru kienė 2017, 2019, 2019a, 2021; S unžinas 2004; Umb asas 2005; Zemle ičiū ė 2016, 2019 y o os. 4 A ículosnyje apa ado del es uc u al y (o) signi ica i o espec o p oblemá icos dū inių, cuyos uno de sandas di ícil pama ua o desdeis noaiški (incluso y de con ex o) y p opio dū inio signi icado, ej., pachiese ex os. Va ian aquí en endido es eu ai, i. i. él conside ada o malioji la misma palab a a maina, eniendo la misma léxina y g ama ina kas ligē. 5 Kalbamojo laiko a pio publikacijose a ian inių dū inių iksuo a ne ik ski inguose, be i uose signi icado así como mo ologica sanda ą (Miliūnai ė 2009: 141, plg. Mi ke ičienė 2004: 124, 140). En o as palab as, aquí ense en men e o malusis es uc u alis a ija imas, no aspasando é mino iden idad de lími es y nouselian ningún seman inių é mino poslinkių, i. i. él nousubjunęs con seman ine é mino con eninio di e enciacia (Ta a ino 2006: 173). Sin emba go, la a ian iškidad de los é minos médicos dū inių no es el obje i o de es e a ículo, po lo que las a ian es más de alladamen e no se S aipsnyje ais a ejais, kai dū inys u i a ian ų ( isoje empi inėje medžiagoje a ijuoja 11 ski - ingų medicinos e minų), pa eikiama jų eilu ė, a ski ian jos na ius pas i aisiais b ūkšniais. examinan, ellos son un obje o de es udio sepa ado. Digai ina sólo que unos dū inos a ían di e en e g á icamen e en o min omas oces, ej., s o ža nē y s o ža nė. Tokie se conside an a ian es de PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII signi icaciones) noúž iksuo i LKŽe. De e mina i iais6 aquí se conside an ales dū inos, cuyos no malmen e el p ime dėmeno de e mina el segundo dėmení, susiau indando su signi icado (U bu is 1961: 68; 2009: 205; LKG I 437; KTŽ 1990: 196; LKE 2008: 148; S undžia, Ja mala ičius 2019: 52). Dū inamen e ecopilados de XIX a. pab. XX a. p . publicaciones de medicina y salud emá ica lib os y lib oseles, esc ibídos o e e ían no sólo médicos, sino y o as p o esiones ep esen an esas, nope mi š i y de ese me o pe iódicos y calenda ios publicb i a ículos. Deliciniu (medicininio) espec o esas publicaciones no ienen equi alencia, sin emba go su con enido alcanza pu amen e lingüís ico p opósi o iznag ina se de e minos médicos dū inių con daik a a diniu an oju sandu es uc u a no iene in luencia. Noapeinamas y seman ico aspec o aiškinamasi, qué de concep os ma ciklya son i iamieji dū inia, cuáles p ime os sandų signi icanzas. Es imados p oblemas pa a esol e pa ankmos analí ico desc i omasis mé odo, da ybinės analizės mé odo, emiamasi in e p e a i o y, según sea necesa io, g e inamuoju mé odo, mé odo de cálculo cuán ibiniams dū inių elaciones mos a . Ap ašomojoje analí ica pa e del a ículo g e a dū inių indicado: su onización del o igen, dū inio leksinė eikšmė (yi su o mulada au o aės del a ículo, basado uen e(ių) in o mación)), y da ybinė eikšmė iš yškėja iš skus uliaose pa eik ų pama inių žodžių. Si dū inio en las uen es ijados con di e en es signi icados, dádense esas signi icados con los da os bibliog á icos de las uen es (su umbinium, años, numé o (si es pe iódico), páginau). A eces dū inių signi icamien os no es án pe azuojadas au o és, pe o p esen animi ilius aciniai sakiniai o sus ex ac os, especialmen e en aquellos casos, cuando mínimo con ex o es in o mi us dū inio haybinei signi icmei mo i uo i. esc i u a. O as dū inas a ijuan galūnėmis, jungiamaisiais ocais, ej.: na ikaulis y na ykaulis, k iokligē y k iokliga. Ellos se conside an da ybiniais a ian es (desde más sob e ellos éase Vaskelienė 2013: 208 210). Da ybiniye a ian es aquí se en ienden como uos mismos undamen os palab as y la misma da ybos a iksą u in ys da iniai, que di ie en po algúnos secunda íes medios de da ybos (šaknies (plg. Mi ke ičienė9). 2004: 133135), pe o po da ybiniais a ian es (plačiau sob e da ybinių i balsių kai a, jungiamuoju balsiu i (a ) galūne) (Vaskelienė 2019: 212). Čia į galūnę žiū ima ne kai ybos, be da ybos aspek u, aigi a ian ai, besiski ian ys galūne, laikomi ne mo ologiniais mo ologinių a ian ų san ykį see Vaskelienė 2019: 20 6 De e mina i inius dū inius P . Ska džius llamaba p ijung iniais, apsp ęs iniais dū iniais, ma su p ime dėmuo apsp endzia an ąjį dėmenį (Ska džius 1996 [1943]: 407, 410, plg. U bu is 1961: 68). S aipsniai / A icles 51 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu MEDICINOS TERMINAI DŪRINIAI SU DAIKTAVARDINIU ANTRUOJU SANDU Lie u iškų e minų (kaip y pap as ųjų žodžių) dū inių seman inis y g ama inis cen as suelen se el segundo sandas, al que el p ime sandas unaip o o a de ineja, señala. Fo malmen e, mo ológicamen e, di s an dū inius7 se conside a en la segunda sando del undamen o palab a de suza con la pa e de la lengua. Según es a clasi icaciónción uno de los p incipales y y aujan es ipos son dū inne con daik a a diniu an uoju sandu, basado daik a a džiu. Es e ipo dū inių p ime os sandas pueden basa se en o as pa es de la lengua, po lo que dū inos más inamen e aún se di iden según lo que a la pa e de la lengua pe enece el p ime sando base palab a (U bu is 1961: 68104; Keinys 2005 [1983]: 134, 164). Ti iado doybos ipo dū inių menė u espec o se dis inguen ales es uc u al modelia (ž . 1 len elę): dū inia de: dos daik a a džių (D + D), būd a džio y daik a a džio (B + D), accionesmažodžio o mas y daik a a džio (V + D), p ielinksnio y daik a a džio (P + D), adelan e aba cados más de alladamen e. Šių dū inių daik a a džiu basado el segundo sandas suelen de e mina odo dū inio signi icado (konk ečią o abs akčią), y la mayo isía de esos dū inių pap as ai son especies nomb inimai de cosas, que žymimi pama iniais del segundo sando daik a a džiais (plg. Keinys 2005 [1983]: 135). 1 LENTEL. De e y mina inių XIX a. pab. XX a. p . e minos médicos dū inių su daik a a diniu an uoju sandu modelos es uc u ales según el p ime dėmens pa e del lenguaje Es uc u al modelo Dū inių núme o Po cen inė exp esión (%) D + D 48 67 B + D 14 19 V + D 8 11 P + D 2 3 1.1. Dū inia de dos daik a a džių. Es e modelo es uc u al de dū inių e mininė signi icamien o mayo pa e susi o ma de ambos sandos signi icados, en o as palab as, ap oximadamen e coincide con da ybine signi icame ( ačiau, como e emos de los siguien es discu idos ejemplos, esa coincidencia no es de igual g ado). De esos dū inių segundoyo sando depende, de qué clase de daik as ing esiamos, y el p ime o, ma cin is kokí 7 Plačiau dū inių klasi ikacijos cues ióním z . Scalise, Bise o 2005: 319332. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII no s į a dijamojo daik o b uožą, nulemia, kad dū inys eina siau esnės eikšmės nomb e de especie. Es e úl imo, de e minuojančiuoju, sandu se indican los siguien es emas: 1) pe enencia: • a qué pa e del cue po o ó gano pe enece segundo sandui o dicho daik as8: di ksnia inklis ‘s a biausi[as] ne os cen [as][,] esąs pel e Žin 1911 107 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + edklas), inpilks a is ‘inks o geldelė KS 160 1911 (: ink + pel as 5. ‘įlinkimas LKŽe). Es e dú inio ambos sandai a o ganos denominaciones, y dū inys į a dija ó gano, cuyo nomb e basado el p ime sandas, es uc u ę pa e. Como esc ibe en manual de ana omía humana, la pa e hablan e gene almen e pa ece a pil u ėlį, pe o su o ma muy di e sa (ŽA 2005: 200). Fig. 1 e , que en la le a C o os emas? pažymė a inks o dalis a odo kiek išlinkusi. Sunku pasaky i, koks bu o knygos au o iaus mo y as enkan is an ojo sando pama u daik a a dį pil as. Gal am u ėjo į akos os dalies o ma, gal lo yniškasis a i ikmuo pel is enalis, o gal isai 1 PAV. Escalgai a a esado de echoinis ens as; 1911 KS 160 8 Es a y la mayo ía de o os dū inių pi mųjų sandų eikšmių o mulaočių pa em os šiais šal iniais: U bu is 1961: 6871; Keinys 1983: 135176; LKG I 438472. A ículos A icles 53 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu oda aukiai ‘unión de de de idos g asa de liaukų p oducidos y exc e ados g asas S 1907 142 (: piel + g asa), pel aodis ‘pil o plė ė S 1907 44 (: abdomen + piel 3. ‘plė ė (epide mis) LKŽe), smak akaulis ‘smak as LB 1887 5/6 58 (: smak as + huelas). Du ei puede ac a se el signi icado e minino des e dú inio. Po una pa e, sumán que la úl ima emana de la da ybinska signi icación, sin emba go es a hipó esis o cia a sua iza lo es p obable que dū inys signi ique di ec amen e a la adelan e a ichius ai, kad os eologijos nomenkla ū oje oks eido kaulas neski iamas. Tad labiau apa ini žandika pa e del cue po smak ą (ž . ŽA 2005: 76), smilksniokaulis ‘smilkinio kaulas S 1907 168 (: smilksnis 1 smilkinys ‘luga de la cabeza en e ausies y akies, plon LŽK + kaulas), sp andulis sp ando liga, la cual en e ma a niños pequeños po supmu, no el nomb e de la pa e del cue po, y du ianis aubing obis žžžžijaji ž KŽl 6; G 1912: žž + sėdė Ka naš Ka naš . LKSe es e du ian es á ijado sólo en una sola a ba išk i us iš lopšio i su enkus sp andą’ MTV 1898 27, plg. sp andoligė (p. 5) (: sp andas + liga). Šis da inys įdomus uo, kad jo an uoju sandu eina o gano, signi icación ‘išeinamosios ža nos, sin emba go en los uen es i iamuosios se mininė eikšmė nu olusi nuo da ybinės, u iliza y con o as signi icaciones medicininas s o oji ža na Dž 21, 1903 išangės išk i imas (p olapsus ani) 1898 MTV 36, šiknaža nė išeinamoji, s aigh ža na DN 28 (ž: šiknaž ‘pakalis, s +menys LKŽe ža na), M G 2 11 ( maxilla) M G 2 ( + 1913 nosiosnosa yklanga LKŽe bu anga); • a quién pe enece según su o igen segundo el sandui o dicho de balsodēžē ‘o ganas, que se encuen a ga klės i šuje KS 1911 110 (: oz + dėžė). G ei aquí a habla sob e el o o plyšį (la . ima glo idis) (ŽA 2005: 191 ‘), dźio ga iai džio ingų ligonių gy enamųjų obų aikas LAK 1885 59 (: džio a + ga ai ‘smalkės, aikas LKŽe), dźio nůdźiai ‘džio os bak e ijos LAK 1885 60 (: džio a + 1ai 1. ‘o ganizmui kenksminga medžiaga LKŽe), auplapuliai ‘skiepai nuo aupų’ VL 1891 10 116 (: auplės + pūliai), skil iaka szcziai ‘sk andžio ka š inė’ LAK 1885 57 (: skil is ‘sk andis’ + ka š- čiai 1. ‘ka š inė, ka š ligė, šil inė’ LKŽe); • cuya pa e de la cosa cons i uye el segundo sandui o dicho daik as: kaulgalis ‘haulo galas U 1892 6 234 (: huulas + galas), ie galis ‘s ėnos VL 1890 38/7 9 (: ie as 1. ‘šlaunis, kulšis, s aibis, 3. ‘ idinė šlaunies pusė, luga en e las šlaunies y la pa e in e io del abdomen, ki kšnis, slėpsna, 4. ‘jujas, s ėnos, pusia LKŽe + galas). Basado En El Tiempo Minimalia PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII in o mación de con ex o: ulose giminėse mės ma ome ie galio ligą (hip. disease), nuga kaulio suda ką VL 1890 38 9 se puede hace suposición de que aquí se habla apie su nuga a, s ubu u susijusias ligas, o ai pag įs ų kalbamojo dū inio pi mo- jo sando ie as eikšmę ‘juosmuo, s ėnos, pusiaujas’; 2) ūšies są oka: • ku i ipo de concep o, en einan i en el segundo sandu pasaky ą giminės ima gal oje: concep o, udi ksnialigėne ų liga S 1907 255 (: di ksnis ‘ne as LKŽe + liga), d igan ligē (: d igan as (l. d ygan ) ‘e žilas, kumelys LKŽe + liga). el ial ín aho a ašoma, kad „ a liga użpuola jaunus y us isz użsimanymo su didżiu no u mo e- iszkēs“ MTV 1898 33. Hipo e iškai galima numany i, kad ašoma apie ligą, ku- se llama sa ze o besaikiu homb e gašlumu (sa y iasis) MedŽinia: džio aligė ‘džio os 492, liga Žiny ia 1911 (: džio a + liga), kai aliga kaj aliga ‘d ugys LK 1890 27 (: kai a + liga), ki mē ‘ki mėlinė liga MTV (helmin hiasis) 1898 12 (: ki mē liga), k upligoj + k upinis k upingi as (c oup, NG la yngi is c ouposa) MTV 1896 13 + 167 (: 1908 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 39 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 + 40 LKJ ijado a ibí a ian e opaligé con odo o o signi icado: ‘lė inis suspi is del es ómago o dúllikapi š ės in es inos opom, aupleligė ‘ auplės S k 1913 4 15 (: auplės ž . aupai ‘sunki ūminė užk ečiama liga, pasi eiškian i išbė imu, da ančiu odą g uoblę ( a iola) LKJ + +), saldyligė ‘cuk aligė S k liga 1913 2 7 (: saldybė 1. ‘nepap as umas LKJe liga). Es a es uc u a del da inio se puede apoya como ejemplo oméndola simila da yba la palab a saldymedis, que, P . Ska džius alega, pod ía se o iginęs de saldyb-medis (Ska džius 1996 [1943]: 421). Así analógicamen e se ía posible kildin i y dú inio saldyligė p ime ajį dėmenį saldyb-ligė. Como se e, p ime ojo dėmens pag indu omado ab e iado undamen o daik a a džio saldybė kamienas. Tokį o mación del undamen o kamieno V. U bu is adinęs po simple one iniu undamen o kamieno umpėjimu (U bu is 2009: 235), sp andoligē ‘mażų aikų liga: a ba supan , a ba nesziojan , a ba jei aikas nu- k in a nuo lopszio, nusik eczia sau sp andą’ MTV 1898 27, ž . sp andakaulis (p. 4) (: sp andas + liga), auklige nom. sg. ‘? LKA 1907 79 (: aukai + liga). Es del único in es iga i os dū inių, cuyo signi icamien o e minino keblu iden i ica , po que ella di ec amen e no esusida o de sandas undamen ales daik a a džių signi icanzas ‘ aukų liga. Va osenos con ex o con ex o noin o ma i us é mino sólo ci ado A ículos A icles 55 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu g e a de o os lis ados nomb es de en e medades, aigi p oblemiška esol e , qué en e medad es ing esada mencionado dū iniu, Dū inių džio aligė, k upligė, niežligė, u ēllige ‘u ėlių sukeliama odos liga’ DMS 1912 21 (: u ėlė + liga). opligė, aupleligė e mininė signi icado coincide comple amen e con el p immuoju sandu de daik a a džių džio a, k upas, niežai, auplės y ‘ligą (plg U bu is 1961: 71; LKG I 440). Ki ų dū inių pi maisiais sandais žymimi di e sosi ūs dalykai. Uno de ellos son pa es del cue po y nomb es de o ganos (di ksnis, k ū is, sp andas) los cuales indicada an uoju sandu pasaki o daik o lokacija. De es a g upo se dis inguen dū inos, cuyo p ime sandas son animales (d igan as, ki mėlė, u ėlė), sus ancias ( aukai) o ca ac e ís icas (kai a, saldybė) nomb es, y que, eniendo en cuen a el lexino signi icado, al ez más ikían se p esen ados g e a dū inių, cuyo p ime sandu indicado se e ie e a un signo. Aunque de odos los mencionados dū inos de e minuojan ieji sandai seman iniu espec o y no hay uni eikšmiai, sin emba go los mismos dū ini son especies nomb inimai en e medades, clasi ikuo inų di e iendoi basamen os. Les a uno g upo de é minos pe mi e ag upa la sec ican e segunda andas liga; 3) signo: • po qué poseyen obje o se dis ingue al segundo sandu dicho las cosas: dilge auplės ‘išbė imai sob e piel dėlei blogo żlebčiojimo; muy įky ųs izbė imai, dando na a ną nieżėjimą y didelį ne amumą SK 1905 50 (: dilgė ž . dilgėlė 1. ‘He bí ena plan a, cuyo allo y hojas con dilginan es plumeles (U ica) LKŽe + auplės), dilgia aupiai ‘użdeg as íbe im pa idale no homodų puslelių, a siżyminčių deginimu y nep iemniu nieżėjimu[,] pap as ai [gims [ąs] iz nea sakančio żlebčiojimo SK 1905 22 (: dilgė + aupai). Šių bū inių p ime os sandas apoy i po el mismo daik a a džiu dilgė, a dū inas į a dijamas išbė imas ecena sudilginimą aquel ege alu, cuyo nomb e po a mencionadois sandas, kai asłoges nom. pl. ‘slogos, paeinancias de kai os LK 1890 28 (: kai a + slogos é. sloga 1. ‘ki o ku io o gano gli inės uži is LKŽe), k auja iznē ‘dysen e ija (dysen e ia) MTV 1898 34 (: k aujas + izna ‘ idu ia LKŽe); 4) des ino: • kam judė i (ei i, slink i, ekė i) inka an uoju sandu pasaky as daik as: mēšlaža nē ‘ iesioji ža na’ KS 1911 240 (: mėšlas 2. ‘išma os’ LKŽe + ža na), o angis ‘a a a en e o os s ygų KS 1911 278 (: ai + anga). Dū inio e mininė signi icado p obablemen e la misma que y balsodėžės (ž . p. 5). sin con ex o no hay e iden emen e medicininė, ma y en es e caso la elación de sandas supos a e minología y da ybinė signi icación son a sajos, dū inio sandas p obablemen e PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 62 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII siu bgįslė ‘ža nos gau elis’ S 1907 245 (: siu bia, siu bė < siu b i + gysla). Šio deno a la p ime a unción, que desempeña el segundo sandui o dáky as daik as, a a a dū inio da ybinė signi icación es ‘gysla, įsiu bian i į k aują nu ien es, aukpi dē ‘ i žesi auka noslung mėšukiais (p oc ospasmus) MTV 37 (: a, ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Así es como se desc ibe es e dū inio in e ido liga: a liga paein‘ desde ilgo sēdējimo, [...] comienza paszonēj y iną ien e skaudē i; po ho asos puol‘ en idu ius gēla, como kamuolys ima a y is po odos idu ius, como ka ē kniaukdama. O cuando empedi aikszczia , [...] isz idu ios empedi budē i y pi dau i. Los úl imos dū inių p ime os sandos undamen o nea odo p oblemiškas aki aizdi sus suciaja con eiksmažodžio o ma ambién p obablemen e eikiamosios ūšies daly iu. Cómo elacionamos V + D es uc u al modelo de modelo dū inių sandai mos ada ablelėse 2, 3. 1.4. Dū inia de p elinksnio y daik a a džio. Pasó sólo dos dū inas de es e modelo es uc u al. Aunque ambos se ijan en LKŽe, sin emba go in e esan po lo que en las uen es se encuen an pa a o i con signi icados di e en es a los indicados en la palab a: a pnosis ‘šne ė SK 1905 15 (: a p a pnosis ‘1. nosis e mė, nosiaskylė LKŽe), plg. a pnosis ‘ a pas an akių LKŽe, a pnosis yjamoji s emplė [...] es á en la gang gang تمام k u , pe o pascua pe du ia be ween 1912 (Žepsien) y Žeina ušinuja en la pa e in e io , donde y susilieja con G G Kemplė plg. [laus ė] se pe mi e en la pa e in e io y supe io del apagio del dia agma, be ween ... + plagio y sie a (A e ia: 1999) 2. ‘ idinė pa alpos pa eda, pe a a, pe da as LKŽe. Šių da inių da ybinė signi icado di ie e de la e mininė signi icación ambos e mininos dū inamen e nomb an di e en es ó ganos de sis emas. Po jeje, d ejopai puede se explicada de es os dū inių p ime ojo sando sąsaja. Una po un lado, sus pasika ejan í p ime ío sandá se ía posible sie i con p elinksniu en e. en al caso dū inių es uc u al modelis se ía p ielinksnis + daik a a dis. Po o a pa e, el p ime Sandá puede sien a y con daik a a džiu a pas (plg. U bu is 1961: 103). En onces es os dū inos modelo es uc u alis se ía daik a a dis + daik a a dis. Sin emba go V. U bu is, pa ece, más inclíns habla al sandá con un p ielinksniu en e. An ai dū inių, cuyo segundo sandas indica pa e del cue po o o ganą, el p ime sandá conside a p ielinksniniu, eniendocio signi icado de luga (ž . U bu is 1961: 104). 12 En es a y con igua ase e in a del a ículo au o és P. Z. S aipsniai / A icles 63 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu IŠVADOS XIX. pab. XX a. p . publicaciones emá icas de medicina y salud encon a 72 de e mina i ía é minos médicos dū inas con segundo daik a a dinio sandu, de los cuales no hay LKŽe o sus signi icanzas medicininas diccionine no iksuo as. A ellos le ca ac e izan 4 es uc u ales modelos D + D, B + D, V + D y P + D, según da umą a liepian es ac uales lenguas li uanas e minos, ambién y palab as, dū ybos polinkius. Más ecuen es, po lo an o y más p oduc i os, dū inos, cuyos ambos sandes son daik a a džiai (67 po cien o. de odos los ejemplos examinados). Casi cinco eces menos dū inių con el p ime sandujo būd a džiu (19%) y dū iniai con ese sandujo anančia o ma de accionmažodžio y p elinksniu bas an e a a ( espec i amen e Kai ku ių dū inių p iesky a ienam iš minė ųjų modelių gali bū i ak uojama ne iena eikšmiškai, . y. gãlima d ejopai a ne ejopai aiškin i okių dū inių sandų sąsają su iena a ki a kalbos dalimi. 11 % y 3 %). La mayo ía de los dú icos sandos undamen o y su elación son cla os, y e minís icas signi icanzas no cues iona iden i icadas sus ap oximadamen e coincide con da ybínas signi icadas, aunque esa coincidencia a eces no es del mismo g ado. En aquellos casos, cuando ella no es á an yški, gelbs i a osenos con ex o. Dū inos suelen señalados p incipales concep os de medicina, i. y. ellos a dinimais, no s esama pa ienių dū inių, ku ių sunku nusaky i sandų san ykį i aiškiai pag įs i jų pama inių žodžių pasi inkimą, ad okių dū inių eikšmė ik pa es del cue po y o ganos y en e medades pa aspėjamoji o de odo no pudo es ablece sus. D + D modelo es uc u al p ime os sandais gene almen e indicados pe enencia (a qué pa e del cue po o ó gano pe enece segundo sandui o dicho daik as) y ūšies są oka, ečiau signos (a qué enido obje o se dis ingue segundo sandui o dicho daik as), paski is (kam judė i inka an uoju sandui o pasaky as da) y similumas (kam panėši pasaky as daik as). peculia idad, po la cual se B + D, V + D s uk ū inių modelių dū inių pi mieji sandai daugiausia nu- ca ac e iza indica segundo sandui o dicho las cosas. Se de e minó que D + D el modelo es uc u al dū inių sandai más a menudo se asocia con jungiamaisiais balsios ( y auja ozis -a-), que sin ellos (dū inių elación 31 y 20), y B + D, V + D y P + D de modelos es uc u inių dū inių, in e so ambos sandai más a menudo se elacionan sin jungi balsios (dū inių elaciones 10 y 6, 7 i 1, 2 i 0). Ty imas pa odė, kad iš dū inių an aisiais sandais einančių daik a a džių -ligė -liga es el más ac i o sandas especie a un g upo de e minos o ma /. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 64 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ŠALTINIAI KNYGOS Y KNYGELS BL Sob e badąją en e medad o sí ilį ( enchus), según d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė d- as A. V., Tilžėje, 1904. BGL Būdai a amien o neku ių ligų, iszleido S eiklinkis po elgelbo a sus he manos li uanos, 1-oji laida, Tilžeje, 1895. Dak a as kišeniuje: cla oųs enseñokinimas como zalaiky i s eika ą y como con a las en e medades apaga se, con muchas ece as ecogidas de los mejo es dak a os, su aisé M. Pal ana ičia, Wo ces e , Mass, DK: imp usdin a imp us u eje M. Pal ana ičiaus, 1908. DMS Dak a as y ciencia sob e salud: más ecien e lib o, Philadelphia, Pa.: p. The Philadelphia Medical clinic, 1912. Dak a as en casa, o, Ap aszymas en e medad y ju a amien o, según dak a us Basana iciu, Vileiszi, collins, S ou y muchos o o su aise K. W. Gedeminas, So DN. Bos on, Mass. Yo soy el je e de la policía. : [isleid. i ] imp en a Gedemino y Micke ičiaus, 1906. D . Knop Siegmund A. Džio a y la pelea con ella: popula iškas konku sinis da DžTilžė, 1902. bas, apdo ano as an kong eso Be lyne (24–27 geg. 1899 m.), susi inkusio aps a s y i ko os į ankius su džio a, su aisė D- as A. V., Tilžėje, 1903. GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune? Su aisė pagal Lunke yčių D- as A. V., S eika a, o, Tiesus y umpas kelias į s eika ą, su co ecė d . A. L. G aičiunas, Chicago, Ill, KS 1911. LP Ligoniû P ie elius. Cam odys wisiems aquellos, que a apa ece andancziû Ligû ellos saw p ime aję Ayuda al p esíik i no e es o P ogai ge as Namû P yp owas įsi iek i wélyjas, F. F ied ich Adoph Rich e , Leipcikej’ Rik e io Iszleidimo I aisymas (D ukawo os p ie Ad. Rich e & D augai, Rudols ad ), 1883. MTV Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Basana iczius, a sp uda isz Di os, Shenandoah, Pa, 1898. NamG – Naminis gydy ojis, pa ašė A. Ai a as, Ryga: lėšos A. Maceje skio, [i.e. 1906] (Ryga: H. Hempel i ko), 1907. NG Domínico médico: B e e desc ipción de las pechasas en e medades y de los pechasos medicamen os en lucha con ellas: D. 1. ace ca de las en e medades de las pe sonas y su No Gyd – Isz dyka suglaudimas isz D . Ai y’o „No u ôs-gydymo-mokinimo“, a ba a amien o, su aisé D- s A. Vileišis, Seinai, 1908. Is izimas ad edimien o, según el cual A ículos A icles 65 / Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu ankiausey an e źmoniû su gan anczias ligas pe p as as bey pe megin as p ip owas wi ay bey g ei ay mismo puede cu a : su muche opais en asz o zodzius įd ukawo ais źmogaus, sena û ema ab ozais, pe di b o D . Adolpo Rich e io, es la cual Rice ys po ogyziskous=ga bês=zenklo bey nisezis uniszko iszan isynoa zenklo ap u e o icûe i=k yziaus auksinês we ybês=medalija is nuûsz aymoki ezi Pa yzuse bey Neapols ad y auk, [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] [s] S S eika a, de okiečių 1907. kalbos e ė kunigas J. Ge u is [Jonas Bal očius], Kaunas, SŽK Cómo su aisy as żmogaus kunas, pa ašé S. M., Plymou h: Pa, 1902. SŽL S a biausios żmoniu cho oby, Pe o Nē io, Tilžeje, 1886. SŽL Impo biausios en e medades de las pe sonas, D . Mikols, Tilžeje, 1906. D Qué hay que sabe sob e djio á, de alemán lengua aduc o D- as Bagdona ičius, Vilnius, Žin Zinynas: lib o 1913. conocimien os de mi ología, his o ia, e nog a ía, as onomía, a i mé ica, medicina y o as ciencias y sus aksias de di e sas uen es colinko J. Laukis [Domininkas Kuneliainkas], Chicago, Ill.: Auš os lib ogynas, (Chicago, Ill.: Lie u os imp uda), LAIKRAŠČIAI 1911. A Auš a 1915 32 418. LB Lie uwiszkasis Bałsas 1887 5/6 58. Medicina y na u aleza MG 1913 2 11. S k S eika a 1912 8 31; 1913 2 7; 4 15; 12 46; 1914 1 1; 2 6; 4 13; 1920 4 2. U Ukininkas 1890 4 5; 1891 9 419; 1892 6 234; 8 297. V – Va pas 1890 3 38; 10 153; 1891 4 54. VL – Vienybė lie u ninkų 1890 27 4; 28 6; 38 9; 1891 10 115–116. Ž Zemė 1909 2 14. CALENDARIAI LAK Lie uwiszkas Ausz os calenda io sob e iempo 1885, Bi ēnai: Kasz u M. Jankaus y J. Mikszo, 1885. LK Lie uwiszkas Kalendo ius an año... 1891, Vilniuje: Spauda y Kasz u Jůzapo Za adskio, 1890. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII LKA Lie uwißkos Kalend os Su Ab ozais me ui 1907, Tilēje: D uck und Ve lag on O o . Maude ode, 1907. LUK Li uania ukinįku calenda io en me o 1887, Tilžeje: Spauda i kasz a Veye io & A nold o, 1886. SK Se e os calenda io délei Lie u iu, W. F. Se e a Co. Ceda Rapids, Iowa, 1905. VK Vilniaus calenda io... pa a 1914 año, Vilnius: Juozapo Za adzkio imp us u ė, 1913. LITERATŪRA Aukso iū ė Albina 2001: L. I inskio mine alogijos naujada ai. – Te minologija 8, 95–111. Aukso iū ė Albina 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. – Te minologija 22, 61–77. Aukso iū ė Albina 2016: Lie u iški blakių pobū io a dai. – Te minologija 23, 175–194. AV – Ana omijos a dynas [elek oninis iš eklius], au . R. S opus, N. Paužienė, D. H. Pauža, J. Tu ku ienė, E. M. Jakima ičienė, P. Zemle ičiū ė, Kaunas: Lie u os s eika os mokslų uni e si e o Leidybos namai, 2020. Bui ydienė Vaida, Ru kienė Lina 2016: Daba inės echnikos mokslų kalbos lek- sikos hib idizacija. – Bal u iloloģija 25(1), 5–19. P ieiga in e ne e: h ps://dspace.lu.l / dspace/bi s eam/handle/7/38317/Bal u_Filologija_25_1.pd ?sequence=1#page=5. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Apie d i lie u iškų sudu inių e minų se ijas su ais pačiais sandais. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 243–248. Gue a a Emiliano, Scalise Se gio 2009: Sea ching o Uni e sals in Compounding. – S udies in Na u al Language and Linguis ic Theo y 76, ed. by S. Scalise, E. Magni, A. Bise o, Sp inge Science + Business Media B. V., 101–128. Kaulakienė Angelė 2014 [1981]: Sudu iniai e iniai lie u ių poli echnikos e mi- nijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 212–223. S aipsniai / A icles 67 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Kaulakienė Angelė 2014 [1983]: Sudu iniai e iniai būd a džiai lie u ių po- li echnikos e minijoje. – Te minologija. Te minog a ija. Te minija, Vilnius: Technika, 224–232. Keinys S asys 2005 [1967]: Dėl sudu inių e minų da ybos. – Daba inė lie u ių e - minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 209–211. Keinys S asys 2005 [1983]: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Daba inė lie u- ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 129–182. Ku miņa Linda 2012: Me hods o plan name o ma ion used in he wo ks by Jānis Ils e s. – Te minologija 19, 94–104. KTŽ – Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Labanauskienė Sol i a 2009: Lie u ių i la ių kalbų augalų a dai Aplinkos ap- saugos žodyne EnDic2004. – Te minologija 16, 93–114. Labanauskienė Sol i a 2010: Sudu inių lie u iškų i la iškų augalų genčių a dų da ybos ypa umai. – Te minologija 17, 54–67. Liebe Rochelle, Š ekaue Pa ol 2009: In oduc ion: s a us and de ini ion o compounding. – The Ox o d Handbook o Compounding, ed. by R. Liebe , P. Š ekaue , Ox o d Uni e si y P ess, 3–19. LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, 2-asis pa iksl. i papild. leidimas, sud. K. Mo kūnas, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2008. LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis), ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. MedŽ – As auskas Vy au as, Biziule ičius S asys, Pa ilonis Salezijus B., Vai ila ičius Adomas, Vileišis Aleksand as 1980: Medicinos e minų žodynas, Vilnius: Mokslas. Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian- ai. – Te minologija 11, 119–144. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Pospelo a Ksenia 2017: Old F isian Compaunds: Kinship Te ms. – Žmogus i žodis 19(3), 79–96. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/ bi s eams/84a32a1e-7eba-4d 8-8866-b 88a3cee9 1/con en . Ru kienė Lina 2017: S a ybos e minijos dū inių klasi ikacija pagal sin aksinius- seman inius sandų san ykius. – Te minologija 17, 164–176. Ru kienė Lina 2019: Hib idiniai s a ybos e minijos dū iniai su klasikiniais p epo- ziciniais sie iniais kamienais. – Te minologija 26, 153–174. Ru kienė Lina 2019a: 1918–1940 m. s a ybos e minijos dū inių da ybos polin- kiai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/ a icle/ iew/368/437. Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise - acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Scalise Se gio, Bise o An onie a 2005: The classi ica ion o compounds. – Lingue e linguaggio 4(2), 319–332. Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1, pa . A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiš- kuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. S unžinas Robe as 2004: Sudu iniai elek o echnikos e minijos būd a džiai. – Te minologija 11, 52–69. Ta a ino Vik o A. 2006: Татаринов, Виктор А. Теория терминоведения 1: Теория термина: история и современное состояние [Teo ija e mino edenija 1: Teo ija e mina: is o ija i so emennoe sos ojanie], Москва: Московский лицей [Mosk a: Mosko skij licej]. U bu is Vincas 1961: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. – Daba inė lie u ių kalba, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 65–121. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l . Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų pa- našumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214. S aipsniai / A icles 69 Apie kai ku iuos de e mina y inius XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minus dū inius su daik a a diniu an uoju sandu Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e mi- nologinė medicinos leksika: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zemle ičiū ė Palmi a 2019: Словосложение литовской терминологической медицинской лексики в большом польско-литовском словаре Симонаса Даукантаса [Slo osloženie li o skoj e minologičeskoj medicinskoj leksi- ki bol’šom pol’sko-li o skom slo a e Simonasa Daukan asa]. – Слово. Словарь. Термин. Лексикограф: cборник статей по материалам Международной научно- практической конференции памяти доктора филологических наук, профессора Юрия Николаевича Марчука (г. Москва, 1–2 марта 2019 г.) [Slo o. Slo a ’. Te min. Leksikog a : sbo nik s a ej po ma e ialam Mežduna odnoj naučno-p ak ičeskoj kon- e encii pamja i dok o a ilologičeskich nauk, p o esso a Ju ija Nikolae iča Ma čuka (g. Mosk a, 1–2 ma a 2019 g.)], Министерство образования Московской области Государственное образовательное учреждение высшего образования Московской области Московский государственный областной университет Лингвистический факультет [Minis e s o ob azo anija Mosko skoj oblas i], 251–261. P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/i em.asp?id=38527972. ŽA – S opus Rim ydas, Tamašauskas Kazys A., Paužienė Ne inga 2005: Žmogaus ana- omija, 2-asis pa ais. i papild. leidimas, Kaunas: Vi ae li e a. On Ce ain De e mina i e Medical Compound Te ms o La e 19 h – Ea ly 20 h Cen u y wi h Noun as he Second Componen SUMARY El a ículo abo da he de e mina i e compound e ms om he medical and heal hca e publica ions o he la e 19 h and ea ly 20 h cen u y wi h he noun as he second componen , que no apa ecen in The Dic iona y o he Li huanian Language o sus signi icados médicos no es án egis ados en he dic iona y; i discu e hei s uc u al models and a emp s o ind ou wha is designa ed by compound e ms, wha meanings a e con eyed by hei i s componen s, in wha ways he componen s a e combined; i also conside s he p oblema ic ques ions o ela ionship be ween componen s, he choice o base wo ds, e c. A o al o 72 compound e ms demons a ing D + D, B + D, V + D i P + D s uc u al Mos compound e ms ha e models and esponding o he compounding endencies appa en in he e ms and wo ds o Mode n Li huanian we e iden i ied in he s udy. nouns as hei bo h componen s (67% o he examples). The e a e nea ly i e imes less compounds ea u ing he adjec i e as he i s componen PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII (19%), mien as que he compounds wi h he e b and he p eposi ion as he i s componen a e e y a e (11% and 3% espec i ely). The a ibu ion o ce ain compounds o one o he abo e models may be a he ambiguous. The base wo d o mos o he componen s and hei ela ionship a e anspa en , whe eas hei e minological meanings a e easy o iden i y as hey oughly coincide wi h hei wo d- o ma ion meanings. When he coincidence is no so p onounced, he con ex o usage is o help. Compounds deno e body pa s, o gans and diseases. La elación en e componen s es di ícil de iden i ica and he choice o hei base wo ds is di icul o subs an ia e in isola ed cases only. As a ule, he i s componen s o he D + D s uc u al model exp ess belonging ( o which body pa o o gan he hing exp essed by he second componen belongs o) and he concep o ype/kind; menos comúnmen e, designa a ea u e (wha makes he hing exp essed by he second componen dis inc om o he s), pu pose (wha mo emen he hing exp essed by he second componen is in ended o ) and simila i y (wha he hing exp essed by he second componen is simila o). The i s componen s o compounds ea u ing he B + D and V + D s uc u al models mos ly designa e a ea u e cha ac e is ic o he hing exp essed by he second componen . The componen s o compounds which all o he D + D s uc u al model a e mo e commonly combined by means o linking owels (wi h he owel -a aking he lead) han wi hou hem (p opo ción 31:20), mien as que in he case o he B + D, V + D and P + D s uc u al models, on he con a y, bo h componen s a e usually combined wi hou linking owels (p opo ciones 6, 10: 1, 7: 2: 0). The s udy e ealed ha ou o all he nouns used as he second componen o compound e ms, -ligė -liga is he mos ac i e componen in o ming he g oup o e ms exp essing ype/kind. In oducida m. 2023 de ma zo 28 d. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania palmi a.zemle iciu [email protected]