DALIUS JARMALAVIČIUS Vilniaus universitetas ORCID ID: orcid.org/0000-0002-6755-6316 Tyrimų sritys: sinchroninė ir diachroninė žodžių daryba; baltų ir germanų kalbų grupės istorija; vardinių dūrinių žodžių darybos analizė baltų kalbų dvikalbiuose rankraštiniuose žodynuose; specifinės terminijos vertimo problemos, vokiečių kalbos dėstymo metodika.
DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ Vilniaus universitetas Tyrimų sritys: vardažodžių daryba, lyginamoji Nomina Loci analizė baltų ir germanų kalbose, ESP (English for Specific Purposes) ir anglų kaip užsienio kalbos (EFL) dėstymo metodika; vertimo teorija ir praktika; medicinos terminija.
VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ Vilniaus universitetas ORCID ID: orcid.org/0000-0002-3219-2794 Tyrimų sritys: naujausių užsienio kalbos mokymo metodų taikymas; užsienio kalbų didaktika, žodžių daryba mokant ir mokantis užsienio kalbų. DOI: doi.org/10.35321/all88-02
VOKIEČIŲ IR LIETUVIŲ KALBŲ NOMINA LOCI ŽODŽIŲ DARYBOS MODELIAI IŠ ŽODYNO
28
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
SEPTYNIOS KALBOS (SIEBEN-SPRACHEN-WÖRTERBUCH1)
Septyniakalbio žodyno (Sieben-Sprachen-Wörterbuch) vokiečių ir lietuvių kalbų vietų pavadinimų (nomina loci) daryba
A N O T A C I J A
Šiame straipsnyje analizuojami vokiečių kalbos vietos daiktavardžiai (Nomina Loci) ir jų darybiniai atitikmenys lietuvių kalboje. Straipsnio tikslas – nustatyti vokiečių ir lietuvių kalbų vietos daiktavardžių panašumus ir skirtumus. Tyrimo medžiaga surinkta iš septyniakalbio daugiakalbio žodyno, išleisto 1918 m.; jį užsakė ir sudarė ‘Oberost’ karinio administracinio vieneto valdžia. Remiantis atrinktais duomenimis (iš viso 253 vokiškais pavyzdžiais iš 8,000 žodžių vartosenos vienetų), siekiama išanalizuoti Nomina Loci žodžių darybos tendencijas abiejose kalbose, lyginant žodyne XX a. pradžioje užfiksuotus vokiečių kalbos vietos daiktavardžius su jų lietuviškais atitikmenimis.
Nomina Loci tyrimas pateikiamas tokia tvarka: pirmiausia analizuojami vokiečių kalbos vietos daiktavardžiai, siekiant išsiaiškinti, kokią Nomina Loci dalį sudaro dūriniai, vediniai ir paprastieji žodžiai (simplicia).
Kitame analizės etape šaltinyje užfiksuoti žodžiai lyginami su žodyno lietuviškosios dalies atitikmenimis. Šia straipsnio dalimi siekiama nustatyti lietuvių kalbos Nomina Loci žodžių darybos modelius ir palyginti juos su vokiškais dūriniais, vediniais ir paprastaisiais žodžiais.
Tyrimas parodė, kad iš 253 žodyne vokiečių kalbos dalyje rastų užfiksuotų Nomina Loci pavyzdžių daugumą sudaro dūriniai ir paprastieji žodžiai, tačiau vokiečių kalbos afiksais sudarytų Nomina Loci skaičius yra gerokai mažesnis.
Dažniausiai vokiški sudurtiniai vietos daiktavardžiai lietuvių kalboje perteikiami sintagmomis. Vokiški paprastieji vietos daiktavardžiai į lietuvių kalbą verčiami vartojant simplicia, rečiau – vedinius, o afiksais sudaryti Nomina Loci dažniausiai perteikiami lietuviškais vediniais arba sintagmomis.
RAKTINIAI ŽODŽIAI: Nomina Loci (vietos daiktavardžiai), žodžių daryba, afiksai, dūriniai, septyniakalbis žodynas.
1 Sieben-Sprachen-Wörterbuch: Deutsch / Polnisch / Russisch / Weißruthenisch / Litauisch / Lettisch / Jiddisch (1918), išleista Oberbefehlshabers Ost pavedimu, Berlynas, Heidelbergas: Springer-Verlag, 2014.
Straipsniai / Articles
29
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
ANOTACIJA
Šiame straipsnyje aprašomi vokiečių kalbos vietų pavadinimai (Nomina Loci) ir jų darybos atitikmenys lietuvių kalboje. Tyrimo medžiaga buvo rinkta iš gretiminio septyniakalbio žodyno, kurio rengimą inicijavo karinio administracinio vieneto Oberosto valdžia, o leidinys buvo publikuotas 1918 metais. Atrinktų duomenų pagrindu, kurį iš šaltinyje įtrauktų 8000 lemų sudaro 253 vokiečių kalbos vietų pavadinimai, siekiama išanalizuoti abiejų kalbų nomina loci darybą, palyginti žodyne užfiksuotų vokiečių kalbos vietų pavadinimų ir XX amžiaus pradžiai būdingų lietuviškųjų atitikmenų darybines ypatybes.
Atliktas tyrimas pristatomas tokia tvarka: pradžioje aptariami vokiečių kalbos vietos pavadinimai, turint tikslą išsiaiškinti, kokią šios kalbos nomina loci dalį sudaro dūriniai, vediniai ir paprastieji žodžiai. Po to šaltinyje užfiksuoti žodžiai palyginami su lietuviškoje žodyno dalyje esančiais atitikmenimis. Šioje straipsnio dalyje siekiama nustatyti, koks lietuvių kalbos vietų pavadinimų darybos būdas atitinka vokiškuosius kompozitus, derivatus ir simplicijas.
Iš žodyne užfiksuotų 253 vokiečių kalbos nomina loci daiktavardžių, didžiąją jų dalį sudaro dūriniai ir paprastieji žodžiai, daug mažiau rasta vietų pavadinimų, kuriems būdinga afiksacija.
Vokiškuosius sudurtinius nomina loci lietuvių kalboje atitinka žodžių junginiai (sintagmos), o paprastieji vietų pavadinimai verčiami į lietuvių kalbą simplicijomis, rečiau – derivatais. Afiksiniai vokiečių kalbos nomina loci dariniai žodyne pateikiami dažniausiai lietuviškais vediniais ar žodžių junginiais.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Nomina Loci (vietų pavadinimai), žodžių daryba, afiksai, dūriniai, septyniakalbis žodynas.
ĮVADAS
Pirmojo pasaulinio karo metu kaizerio Vokietijos kariuomenė okupavo dalį vakarinės carinės Rusijos imperijos teritorijos; jos pagrindu buvo suformuotas karinis administracinis vienetas „Oberost“ (vok. Ober Ost) (žr. 1 pav.).
Kaip teigiama Oberosto spaudos skyriaus leidinyje, Das Land Ober Ost (toliau – DLOO), valdymo sprendimai ir įsakymai teritorijoje, skleidžiami žodžiu arba viešai iškabintuose plakatuose, galiausiai pasirodė esantys riboto veiksmingumo. Todėl, atkūrus spaustuvių veiklą, nuspręsta svarbius dokumentus ir informaciją skelbti laikraščiuose (DLOO 1917: 128). Iš pradžių manyta, kad visoje spaudoje turi būti vartojamas vokiečių kalboje naudotas gotikinis šriftas Fraktur, kuriuo taip pat buvo spausdinami leidiniai Kuršių nerijoje. Tačiau kitos Oberosto srities kalbos vartojo lotynų abėcėlę (Antikva) ir slavų raides (kirilicą), todėl tekstams leisti buvo įrengta spaudos įranga
30
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
šiais šriftais, o jų pertvarkymas į Fraktur būtų buvęs finansiškai nenaudingas. Todėl nuspręsta toliau leisti leidinius senoviniu lotyniškuoju šriftu, o jidiš kalbai vartoti hebrajiškas raides (DLOO 1917: 136–137). Dėl karo padėties leidiniai ir skelbimai buvo cenzūruojami, todėl įkurtas Oberosto spaudos skyrius (vok. Presseabteilung), sudarytas iš vietinių padalinių (vok. Pressestellen). Spaudos skyriaus Vertimų padalinys (vok. Übersetzungsstelle der Presseabteilung) prižiūrėjo vietos kalbomis spausdinamus laikraščius ir rengė svarbiausių Oberosto valdžios įsakymų vertimus į atskiras kalbas. Siekiant palengvinti vertėjų darbą, buvo sudarytas vokiškų žodžių ir jų vertimų į latvių, lietuvių, lenkų, jidiš, baltarusių ir rusų kalbas sąrašas. Jį sudarė apie 8,000 žodžių (DLOO 1917: 147–148), kurio pagrindu 1918 m. buvo parengtas ir išspausdintas septyniakalbis žodynas (vok. Sieben-Sprachen-Wörterbuch, toliau – SSW); šis žodynas buvo naudojamas kaip duomenų šaltinis šiame straipsnyje aprašytai tyrimo medžiagai atrinkti.
1 PAVEIKSLAS. Oberosto administracinė teritorija (šaltinis: Das Land Ober Ost 1917: 345)
Straipsniai / Articles
31
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
Kaip teigiama žodyno įvadinėje dalyje, žodyno rengimą ir leidybą inicijavo Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių okupuotos Rytų Europos valdžios institucijos, atsakingos už žiniasklaidą ir įvairių administracinių dokumentų vertimą į vietos kalbas (SSW 1918: 5). Tačiau, anot žodyno sudarytojų, šis leksikografinis darbas buvo atliktas nedalyvaujant šios lingvistikos srities specialistams, todėl reikia pripažinti, kad tai neabejotinai mažina jo mokslinę vertę. Nepaisant šio trūkumo, praktinė žodyno reikšmė neabejotina, nes jis pagerino karinės valdžios ir vietos gyventojų komunikaciją (SSW 1918: 5–6). Vokiškų žodžių atitikmenų pagrindą sudarė šešiomis kalbomis kataloguotos žodžių kortelės, iki tol naudotos įvairiems administraciniams raštams į okupuotų teritorijų vietos kalbas versti.
Šio žodyno autoriai taip pat susidūrė su tam tikrais sunkumais, nes vietos kalbose nebuvo vokiškų administravimo, teisės ar karo terminų atitikmenų. Tokiais atvejais nauji žodžiai buvo kuriami pagal vietos kalbų struktūrą, tikriausiai tariantis su gimtakalbiais. Taigi šis daugiakalbis žodynas pasirinktas kaip tyrimo duomenų šaltinis dėl jame užfiksuotų šnekamosios kalbos žodžių ir žodžių kūrimo atvejų, leidusių nustatyti XXth amžiaus pradžioje vartotų lietuviškų vietos daiktavardžių darybines ypatybes.
Kita vertus, šį tyrimą būtų galima išplėsti įtraukiant daugiau kalbų (pvz., latvių ir rusų), todėl būtų įmanoma palyginti ir nustatyti produktyviausius vietos daiktavardžių darybos tipus šiose kalbose.
Šio tyrimo objektas – Nomina Loci (toliau – NL) daryba vokiečių ir lietuvių kalbose. Tyrimu siekiama išnagrinėti vokiškų NL atitikmenų lietuvių kalboje žodžių darybos ypatumus. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
1) apžvelgti NL žodžių darybos teoriją;
2) išanalizuoti NL žodžių darybos struktūrą vokiečių kalboje;
3) ištirti žodyne užfiksuotos lietuviškų NL žodžių darybos ypatumus;
4) palyginti ir aprašyti vokiškų NL žodžių darybos modelius su jų lietuviškais atitikmenimis.
NL tyrimo rezultatai aprašomi tokia tvarka: pirmiausia pateikiama NL darybos teorijos apžvalga; tada pristatomos žodyne užfiksuotos vokiečių ir lietuvių kalbų NL žodžių darybos ypatybės, leidžiančios išskirti vyraujančius
32
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
šios kategorijos daiktavardžių darybos tipus. Galiausiai vokiečių kalbos NL daryba lyginama su lietuviškais NL atitikmenimis iš lietuviškosios žodyno dalies.
Pagrindinės išvados ir literatūros sąrašas pateikiami straipsnio pabaigoje.
1. VIETOS DAIKTAVARDŽIŲ (NOMINA LOCI) ŽODŽIŲ DARYBOS APŽVALGA
Tradiciškai akademinėje bendruomenėje, regis, bendrai sutariama dėl pagrindinio Nomina Loci apibrėžimo. Tiek Franz Rainer ir Hans C. Luschützky (2013: 1302), tiek Bogdan Szymanek (2015: 1328) Nomina Loci pirmiausia apibrėžia kaip daiktavardžių kategoriją žodžių darybos sistemoje, ypač kaip deverbalinės darybos atvejus. Vis dėlto autoriai pripažįsta, kad vietos daiktavardžių kategorija apima ir pirminius daiktavardžius, dūrinius bei kitų tipų vedinius (Rainer, Luschützky 2013: 1302; Szymanek 2015: 1329).
Prototipiniai NL vediniai paprastai sudaromi pagal deverbalinės nominalizacijos modelį, pvz., liet. dirb-tuvė ‘dirbtuvė’ (← dirbti ‘dirbti’); angl. refin-ery (← to refine).
Taip pat plačiai paplitę denominaliniai NL tipai, pvz., liet. dilgėl-ynas ‘dilgėlynas’ (← dilgėlė ‘dilgėlė’), klamp-ynė ‘pelkė’ (← klampus, -i ‘pelkėtas’); angl. pigg-ery (← pig). Pagrindiniu NL darybos būdu laikoma sufiksacija, tačiau taip pat vartojama konversija, paradigminė daryba ir dūryba (Kastovsky 1985: 224; Szymanek 2015: 1334). Anglų kalboje NL kategorija yra mažai naši: naujiems NL sudaryti taikoma sufiksacija, konversija ir dūryba. Iš prancūzų kalbos pasiskolintas sufiksas -(e)ry gali būti vartojamas deverbaliniams arba denominaliniams vediniams sudaryti, kai pamatinis žodis gali būti ir veiksmažodis, ir daiktavardis, pvz., angl. boil-ery (← to boil), pigg-ery (← a pig) (Marchand 1969: 284). Kiti svarbūs NL sufiksai yra šie: –(e)(t)eria, pvz., chocolat-eria (← chocolate); -age, pvz., orphan-age (← orphan) (Kastovsky 1985: 223; Szymanek 2015: 1335) ir formantas –dom, pvz., king-dom (← king), kurį James P. Blevins (2006: 526) priskiria pusiau afiksų tipui.² Kaip pastebi Rochelle Lieber (2004: 150),
² Žodžių darybos teorijoje pusiau afiksai paprastai laikomi konstrukciniais elementais, užimančiais tarpinę padėtį tarp afiksų ir atskirų leksemų. Tačiau tyrėjai nėra vieningai sutarę dėl afiksų statuso, o jų atskyrimo nuo kitų žodžių darybos priemonių klausimas tebėra diskusijų objektas (išsamiau žr. Jarmalavičius 2017: 75–88; Jarmalavičius, Straižytė 2020: 123–127).
Straipsniai / Articles
33
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
sufiksas –age nėra produktyvus NL darybos afiksas, tačiau su sufiksu –ery anglų kalboje sudaroma nemažai šios kategorijos žodžių. Vis dėlto tarp produktyvių anglų kalbos sufiksų Ingo Plag (2006: 541–545) nepaminėjo nė vieno sufikso, kuriuo būtų reiškiama NL daryba, o tai leidžia manyti, kad sufiksacija kaip NL darybos priemonė anglų kalboje vartojama rečiau. Nepaisant to, pasitaiko ir su sufiksu –ment (encampment, settlement) sudarytų NL (Kastovsky 1985: 225). Be to, NL anglų kalboje sudaryti galima pasitelkiant konversiją, pvz., a stop (← to stop), taip pat dūrybą, pvz., su antruoju dėmeniu shop (book-shop), house (slaughter-house) (Marchand 1969: 375).
Nors apie 60 procentų vokiečių kalbos daiktavardžių sudaromi sufiksacijos būdu (Fleischer, Barz 1995: 84), šis darybos būdas NL srityje nėra vyraujantis. NL daryboje vartojami tik keli afiksai, iš kurių dažniausia yra deverbalinė arba denominalinė daryba. Wolfgang Motsch (2004: 352) nurodo kelis produktyvius afiksus – dažniausiai deverbalinius daiktavardžius, žyminčius vietą, kurioje vyksta veikla (Motsch 2004: 337), pvz., sufiksą –(er)ei Druck-erei ‘spaustuvė, spaudos namai’ (← drucken ‘spausti’). Tačiau sufiksas –erei vokiečių kalboje taip pat gali būti vartojamas denominaliniams vediniams sudaryti, pvz., Käs-erei ‘sūrinė’ (← Käse ‘sūris’), –(l)erei: Först-erei ‘miškininkystė’ (← Först-er ‘miškininkas’), Tisch-lerei ‘staliaus dirbtuvė’ (← Tisch-ler ‘stalius’). Taip pat galima deverbalinė NL daryba su sufiksu –e: Kipp-e ‘šiukšlių sąvartynas’ (← kippen ‘versti’), Schwemm-e ‘pylimas nuo patvinusio vandens’ (← schwemmen ‘užtvindyti’) (Fleischer, Barz 1995: 146; Motsch 2004: 353). Be to, aptinkami tik keli žodžiai, sudaryti su kitais afiksais: sufiksais -icht, -nis, -ung, -t ir prefiksu ur-, pvz., Dick-icht ‘tankmė’ (← dicht ‘tankus’), Gefäng-nis ‘kalėjimas’ (← gefangen būtojo laiko dalyvio forma ‘pagautas’), Ansiedl-ung ‘gyvenvietė’ (← ansiedeln ‘apgyvendinti’), Buch-t ‘įlanka’ (← biegen ‘lenkti’), Ur-wald ‘džiunglės’ (← Wald ‘miškas, giria’) (Fleischer, Barz 1995: 35, 163, 166, 176, 203; Motsch 2004: 353). A significant proportion of German nouns are formed by compounding. Any part of speech can become the first constituent of a compound; however, determinative compounds corresponding to the N + N word-formation type³ yra labai produktyvūs (Fleischer, Barz 1995: 84). Nors šio straipsnio autoriai nerado konkrečių vokiečių kalbos NL dūrybos tyrimų, pirmiau minėti faktai leidžia manyti, kad šis žodžių darybos būdas yra dažnesnis už afiksaciją, kaip rodo NL žodžių darybos analizė. Kaip ir kitų daiktavardžių atveju, pirmieji sudurtinių NL dėmenys gali būti būdvardžiai, pvz., Flach-küste ‘seklioji pakrantė’,
³ Baltų kalbų dvikalbiuose žodynuose N + N tipo vokiški dūriniai sudaro 78,9–83,2 procento, V + N – 9,4–12,6 procento, A + N – 5,2–6,9 procento, o dūriniai daiktavardžiai, kurių pirmieji dėmenys priklauso kitoms kalbos dalims, sudaro 1,3–3,2 procento (Stundžia, Jarmalavičius 2019: 64, 301, 319).
34
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
veiksmažodžiai, pvz., Koch-ecke ‘virtuvėlė’, Treib-haus ‘šiltnamis’ (Motsch 2004: 353), prielinksniai, pvz., Vor-garten ‘priekinis sodas’, tačiau didelę NL grupę taip pat sudaro abu daiktavardiniai dėmenys, pvz., Schuß-feld ‘ugnies laukas’, Unglücks-stelle ‘nelaimės vieta’ arba Gemeinde-wald ‘bendruomenės miškas’). Toks modelis ypač paplitęs tarp NL, kurių antrasis dėmuo nurodo vietą, pvz., Stelle ‘vieta’, Wald ‘miškas’, Feld ‘laukas’ ir kt.
Lietuvių kalboje NL yra palyginti nauja daiktavardžių kategorija, susiformavusi iš nomina collectiva (Ambrazas 2000: 63, 207) ir pasižyminti vidutiniu produktyvumu. Dauguma šių žodžių sudaromi vartojant sufiksus.
Produktyviausi NL sudaryti vartojami afiksai yra šie: liet. –ynas, pvz., berž-ynas ‘beržynas’ (← beržas ‘beržas’), –ynė, pvz., dyk-ynė ‘dykynė’ (← dykas, –a ‘tuščias’), –inė, pvz., malk-inė ‘malkinė’ (← malka ‘malka’), –ykla, pvz., mok-ykla ‘mokykla’ (← mokyti ‘mokyti’), –idė, pvz., kiaul-idė ‘kiaulidė’ (← kiaulė ‘kiaulė’), –uma, pvz., saus-uma ‘sausuma’ (← sausas, –a ‘sausas’) ir keletas kitų, o pirmieji trys formantai yra produktyviausi.
Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (toliau – DLKG) 1997), mažiau produktyvūs sufiksai yra šie: –uva, pvz., žvalg-uva ‘žvalgymo vieta’ (← žvalgyti ‘žvalgyti’), –lis, pvz., sandė-lis ‘sandėlis’ (← sudėti, –jo ‘sandėliuoti’), –einė, pvz., buv-einė ‘gyvenamoji vieta’ (← būti, –vo ‘būti’), –imys (–imis), pvz., paplūdimys ‘paplūdimys’ (← paplūsti, –do ‘išsilieti’), –vė, pvz., kal-vė ‘kalvė’ (← kalti, –ė ‘kalti’) ir –udė, pvz., al-udė ‘alaus namai’ (← alus ‘alus’), kuriais sudaroma tik keletas žodžių (Ambrazas 2000: 63).
Atsižvelgiant į NL žodžių darybą, darybinės fleksijos, pvz., liet. prieplauk-a ‘prieplauka’ (← priplaukti, –ė ‘priplaukti’), vartojamos retai (Ulvy das 1965: 396). Pagal Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką (DLKG 1997: 137), NL reiškiami priesagų –a, –is, –ė ir –as vediniais, pvz., perėj-a ‘perėjimas’ (← pereiti, –jo ‘pereiti’), guol-is ‘guolis’ (← gulėti, –jo ‘gulėti’), plyn-ė ‘dykynė’ (← plyn as ‘plikas’), nuotak-as ‘nutekėjimas’ (← nutekėti, –jo ‘nutekėti’).
Kita DLKG aprašyta NL kategorijos žodžių darybos priemonė (DLKG 1997: 145) yra prefiksacija. Prefiksas pa laikomas produktyviausiu prefiksinės darybos formantu, pvz., pa-kalnė ‘šlaitas’ (← kalnas ‘kalnas’), pa-kelė ‘šalikelė’ (← kelias ‘kelias’). DLKG (1997: 145–147) taip pat pateikia tokius šio prefikso formantus kaip už-, pvz., už-stale ‘užstalė’ (← stalas ‘stalas’), ant-, pvz., ant-kapis ‘antkapis’ (← kapas ‘kapas’), prie-, pvz., prie-pirtis ‘priepirtis’ (← pirtis ‘pirtis’), į-, pvz., į-kalnė ‘įkalnė’ (← kalnas ‘kalnas’), apy-, pvz., apy-kaklė ‘apykaklė’ (← kaklas ‘kaklas’), po-, pvz., po-žemis ‘požemis’ (← žemė ‘žemė’), prieš-, pvz., prieš-kambaris ‘prieškambaris’ (← kambarys ‘kambarys’).
Straipsniai / Articles
35
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
Priešingai nei germanų kalbos, pavyzdžiui, anglų ir vokiečių, lietuvių kalboje nėra gausu vardažodinių dūrinių, nes, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (DLKG 1997: 151), sudurtiniai daiktavardžiai sudaro tik apie 5 procentus visų žodyne užregistruotų žodžių, o vyraujantis jų modelis yra su antruoju daiktavardiniu dėmeniu.
Produktyviausi yra N + N tipo žodžiai, o kitokios struktūros sudurtiniai daiktavardžiai retesni (Stundžia, Jarmalavičius 2019: 26–28). Nesant pakankamai duomenų ir tyrimų, sunku nustatyti, kokiu mastu NL lietuvių kalboje reiškiami dūryba, tačiau, atsižvelgiant į palyginti nedidelį daiktavardinių dūrinių skaičių, daroma prielaida, kad dūriniais reiškiamų NL bus gerokai mažiau nei sudarytų afiksacijos būdu.
Apibendrinant galima teigti, kad afiksacija nėra dažnas NL darybos būdas anglų ir vokiečių kalbose; ji tikrai nėra tokia dažna kaip dūryba, kuri vokiečių kalboje yra apskritai produktyvus denominalinės darybos būdas. Lietuvių kalbos NL daryboje vyrauja sufiksacija, o prefiksų ir darybinių fleksijų vartojama gerokai mažiau. Tačiau, nesant išsamesnių tyrimų, vis dar sunku tiksliai nustatyti, kokią lietuviškų NL žodžių darybos dalį sudaro dūryba.
2. VIETOS DAIKTAVARDŽIŲ (NOMINA LOCI) ŽODŽIŲ DARYBA VOKIEČIŲ KALBOS ŽODYNO DALYJE
Šioje straipsnio dalyje aprašomi vokiečių kalbos žodyno dalyje esantys NL – 253 užfiksuoti pavyzdžiai, daugiausia dėmesio skiriant jų darybai ir darybinei struktūrai. Pažymėtina, kad renkant šiuos pavyzdžius kilo tam tikrų sunkumų atskiriant NL nuo kitų daiktavardžių kategorijų. Kaip pažymi Vincas Urbutis (2009: 194), atskiroms kategorijoms atskirti nėra griežtų ribų, todėl, nesant platesnio konteksto, sunku nustatyti, ar, pavyzdžiui,
Brücke ‘tiltas’, Bohrturm ‘(naftos) bokštas’, Abweg ‘klaidingas kelias’, Eisenbahn ‘geležinkelis’, Feldbefestigung ‘lauko įtvirtinimas’, Treppe ‘laiptai’ laikytini NL ar kitomis daiktavardžių kategorijų, žyminčių pastatus arba įrankius, reprezentacijomis. Dėl šios priežasties panašūs žodžiai į darybinės analizės ribas neįtraukiami.
Be to, iš tyrimo taip pat neįtraukiami tokie daiktavardžiai kaip Anwaltskammer ‘advokatų rūmai’, Behörde ‘įstaiga, biuras, valstybinė institucija’, Fakultät ‘fakultetas’, Generalstab ‘generalinis štabas’, Sparkasse ‘taupomoji kasa’ ir kt., nes jie nenurodo konkrečios vietos, bet, regis, įvardija tam tikras institucijas ar įstaigas. Kaip parodyta 2 paveiksle, daugiau kaip pusė žodyne nustatytų NL yra dūriniai, po jų eina paprastieji, nemotyvuoti žodžiai, o mažiausią dalį sudaro afiksais sudaryti žodžiai (žr. 2 pav.).
36
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
konkrečios vietos, bet, regis, įvardija tam tikras institucijas ar įstaigas. Kaip parodyta 2 paveiksle, daugiau kaip pusė žodyne nustatytų NL yra dūriniai, po jų eina paprastieji, nemotyvuoti žodžiai, o mažiausią dalį sudaro afiksais sudaryti žodžiai (žr. 2 pav.).
2 PAVEIKSLAS. Vietos daiktavardžių (NL) žodžių daryba vokiečių kalboje
Kaip jau minėta šioje straipsnio dalyje, daugumą nagrinėjamų vokiečių kalbos NL sudaro dūriniai, kurių abu dėmenys yra daiktavardžiai, t. y. jie atitinka N + N darybos tipą (žr. 2 pav.), pvz., Bier-brauerei ‘alaus darykla’ (← Bier ‘alus’ + Brauerei ‘alaus darykla’), Gärungs-raum ‘rūgimo patalpa’ (← Gärung ‘rūgimas’ + Raum ‘patalpa’), Herstellungs-ort ‘gamybos arba pagaminimo vieta’ (← Herstellung ‘gamyba, pagaminimas’ + Ort ‘vieta’), Klee-brache ‘dobilais apsėta pūdymo žemė’ (← Klee ‘dobilas’ + Brache ‘nedirbama žemė, pūdymas’), Laub-wald ‘lapuočių miškas’ (← Laub ‘lapas’ + Wald ‘miškas’), Milch-keller ‘pieno rūsys’ (← Milch ‘pienas’ + Keller ‘rūsys, skliautuotas rūsys’), Nadel-wald ‘spygliuočių miškas’ (← Nadel ‘adata’ + Wald ‘miškas, giria’), Pferde-stall ‘arklidė’ (← Pferd ‘arklys’ + Stall ‘tvartas’), Sumpf-land ‘pelkėtas kraštas’ (← Sumpf ‘pelkė, liūnas’ + Land ‘žemė, kraštas’), Waren-haus ‘prekių sandėlis’ (← Waren dgs. ‘prekė, prekės’ + Haus ‘namas’), Zier-garten ‘gėlių sodas’ (← Zier ‘puošmena’ + Garten ‘sodas’).
Žodyne užfiksuotų N + N tipo NL dūrinių yra daugiausia, o tų, kurių pirmasis dėmuo yra veiksmažodis, keturis kartus mažiau (žr. 3 pav.), pvz., Anbau-fläche ‘dirbama žemė, dirbamas plotas’ (← anbauen ‘kultivuoti, auginti’ + Fläche ‘plotas, žemė’), Bade-stube ‘vonios kambarys, pirtis’ (← baden ‘maudytis, maudytis vonioje’ + Stube ‘namas, kambarys’), Kauf-laden ‘parduotuvė’ (← kaufen ‘pirkti, parduoti’ + Laden ‘parduotuvė, krautuvė; krovimas’), Näh-stube ‘siuvimo kambarys’ (← nähen ‘siūti, susiūti’ + Stube ‘namas, kambarys’), Säge-mühle ‘lentpjūvė,’
Straipsniai / Articles
37
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
pjūv-s malūnas’ (← sägen ‘pjauti, pjūkluoti’ + Mühle ‘malūnas’), Sprech-zimmer ‘priimamasis kambarys’ (← sprechen ‘kalbėti’ + Zimmer ‘kambarys’), Warte-saal ‘laukimo salė’ (← warten ‘laukti’ + Saal ‘salė’), Wohn-sitz ‘gyvenamoji vieta’ (← wohnen ‘gyventi, apsistoti’ + Sitz ‘sėdynė, vieta’), Zucht-haus ‘kalėjimas, pataisos namai’ (← züchten ten: ‘drausminti’ + Haus ‘namas’).
3 PAVEIKSLAS. Vokiškų sudurtinių vietos pavadinimų (NL) struktūriniai modeliai
NL su pirmuoju kitų kalbos dalių dėmeniu pasitaiko gerokai rečiau (žr. 3 paveikslą), pvz., An-höhe ‘kalva’ (← an ‘ant, ties, į’ + Höhe ‘aukštis’), Eigen-wirtschaft ‘ūkis’ (← eigen ‘savas’ + Wirtschaft ‘ekonomika, ūkis, nuosavybė’), Elementar-schule ‘pradinė mokykla’ (← elementar ‘pagrindinis, pradinis’ + Schule ‘mokykla’), Quer-straße ‘sankryža, skersgatvis’ (← quer ‘skersas’ + Straße ‘gatvė’), Vor-hof ‘prieškiemis, priekinis kiemas’ (← vor ‘prieš, priešais’ + Hof ‘kiemas’), Vor-zimmer ‘prieškambaris’ (← vor ‘prieš, priešais’ + Zimmer ‘kambarys’).
Didelę nagrinėjamo žodyno dalį sudaro paprastaisiais, t. y. nemotyvuotaisiais, žodžiais reiškiami NL; jie sudaro 35 procentus žodyne rastų NL (žr. 2 paveikslą), pvz., Berg ‘kalva, kalnas’, Boden ‘dugnas’, Feld ‘laukas’, Garten ‘sodas, kiemas’, Forst ‘miškas’, Haus ‘namas, namai’, Hütte ‘trobelė, lūšna’, Küste ‘pakrantė’, Platz ‘vieta, erdvė, sėdėjimo vieta’, Scheune ‘tvartas’, Stall ‘gardas, arklidė, paukštidė’, Wald ‘miškas, giria’, Wüste ‘dykynė, dykuma’, Zimmer ‘kambarys’ ir kt.
Kaip parodė tyrimo duomenys, vokiečių kalbos NL, sudarytų su afiksais, nėra daug – iš viso jie sudaro 14,2 procento (žr. 2 paveikslą). Iš 36 surinktų pavyzdžių nustatyta didelė afiksų įvairovė: kai kurie variantai vartojami dažniau, o kiti nustatyti tik vieną kartą (žr. 1 lentelę).
38
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
1 LENTELĖ. Vokiškų vietos pavadinimų (NL) žodžių darybos afiksai
Afiksai NL pavyzdžių skaičius –ung 12 –e 5 –stätte/–statt 4 –erei 4 –werk 3 –de 2 Haupt- 2 –icht 1 –nis 1 –ei 1 Ob- 1 Iš viso: 36
Daugiausia užrašytų NL pavyzdžių turi priesagą –ung, pvz., Bösch-ung ‘šlaitas’ (← böschen ‘sudaryti šlaitą’), Erhöh-ung ‘paaukštinimas, pakilimas, kalva’ (← erhöhen ‘kilti’), Fest-ung ‘tvirtovė, įtvirtinimas’ (← fest ‘kietas’), Höhl-ung ‘įduba’ (← hohl ‘tuščiaviduris’), Münd-ung ‘žiotys, intakas’ (← münden ‘įtekėti’), Wohn-ung ‘butas’ (← wohnen ‘gyventi’), Umgeb-ung ‘aplinka, kaimynystė’ (← umgeben ‘apsupti’).
Rečiau pasitaiko NL su priesaga –e (žr. 1 lentelę), pvz., Höh-e ‘aukštis’ (← hoch ‘aukštas’), Höhl-e ‘urvas, skylė’ (← hohl ‘tuščiaviduris’), Niederlag-e ‘saugykla’ (← niederlegen ‘padėti’), Schenk-e ‘smuklė, alinė’ (← schenken ‘duoti ką nors, pilstyti’), Tief-e ‘gylis’ (← tief ‘gilus’).
Dar rečiau vartojami NL su priesagomis –stätte/–statt, –erei, –de ir pusiau afiksais –werk bei Haupt– (žr. 1 lentelę), pvz., Brut-stätte ‘veisimosi vieta’ (← brüten ‘perėti’), Feuer-stätte ‘židinys’ (← Feuer ‘ugnis’), Werk-stätte ‘dirbtuvė, remonto dirbtuvė’ (← Werk ‘fabrikas’), Zahlungs-statt ‘mokėjimo vieta’ (← Zahlung ‘mokėjimas’), Brau-erei ‘alaus darykla’ (← brauen ‘virti alų’), Bücher-ei ‘biblioteka’ (← Bücher dgs. ‘knygos’), Druck-erei ‘spaustuvė’ (← drucken ‘spausdinti, spausti’), Web-erei ‘audykla’ (← weben ‘austi’), Gebäu-de4 ‘pastatas’ (← bauen ‘statyti’), Gelän-de ‘žemė, kraštas’ (← Land ‘žemė, šalis, dirva’), Berg-werk ‘kasykla’ (← Berg ‘kalnas’), Stock-werk ‘aukštas’ (← Stock ‘aukštas’), Vor-werk ‘dvaras, valda’ (← vor ‘prieš, priešais’), Haupt-stadt ‘sostinė
4 Vokiečių kalbos žodžiai Gebäude ir Gelände laikytini formanto, sudaryto iš priešdėlio ge- ir priesagos -de, atveju (plg. Fleischer, Barz 1995: 207–209).
Straipsniai / Articles
39
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
(← Stadt ‘miestas’), Haupt-wechselstube ‘pagrindinė valiutos keitykla’ (← Wechselstube ‘valiutos keitykla’). Po vieną NL pavyzdį užregistruota su priesagomis -icht, -ei, -nis ir priešdėlio Ob- vediniu (žr. 1 lentelę), pvz., Dick-icht ‘tankumynas, brūzgynas’ (← dicht ‘tankus’), Gefäng-nis ‘kalėjimas’ (← gefangen būtojo laiko dalyvio forma ‘pagautas’), Ziegel-ei ‘plytų gamyba’ (← Ziegel ‘plyta’), Ob-dach ‘prieglauda’ (← Dach ‘stogas, namo stogas’).
3. VOKIŠKŲ VIETOS PAVADINIMŲ (NOMINA LOCI) ATITIKMENYS LIETUVIŲ KALBOJE
Šiame straipsnio skyriuje aprašomi vokiškos kilmės NL lietuviški vediniai atitikmenys. NL iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą gali būti verčiami sintagmomis, simplicia, vediniais ir sudurtiniais žodžiais. Įprasta, kad vienas vokiškas žodis turi kelis lietuviškus atitikmenis: paprastuosius žodžius, sintagmas ir vedinius, simplicia ir junginius, o paprastieji žodžiai, sintagmos arba afiksai gali būti keičiami sudurtiniais žodžiais (žr. 2 lentelę).
2 LENTELĖ. Vokiški vietos pavadinimai (NL) ir jų lietuviški atitikmenys
Kadangi dūryba lietuvių kalboje nėra vyraujantis žodžių darybos būdas, vokiški sudurtiniai NL paprastai perteikiami sintagmomis arba vediniais (žr. 2 lentelę). Pavyzdžiui, vokiško Bade-stube lietuviškas atitikmuo
40
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
‘vonios kambarys’, pateiktas šaltinyje, yra sintagma maudymo kambarys⁵ ‘maudymuisi skirtas kambarys’, Bau-platz taip pat perteikiamas junginiu statomoji vieta ‘statybos sklypas arba žemės plotas’; tas pat pasakytina apie kitus sudurtinius NL, pavyzdžiui, Burg-ruine, Gast-zimmer, Malz-mühle, Sprech-zimmer ir kitus, kurie į lietuvių kalbą verčiami sintagmomis pilies griuvėsiai ‘pilies griuvėsiai’, svečių kambarys ‘svečių kambarys’, salyklo malūnas ‘salyklo malūnas’, priimamasis kambarys ‘konsultacijų kambarys’.
Rečiau vokiškų sudurtinių NL lietuviški atitikmenys yra priesagų ir priešdėlių vediniai (žr. 2 lentelę), pvz., Vor-platz, liet. prie-angis ‘prieškambaris, vestibiulis’ (← anga ‘anga’), Hühner-stall, liet. višt-tinė ‘vištidė, vištų narvas’ (← višta ‘višta’), Kauf-laden, liet. pirk-tuvė ir san-krova ‘parduotuvė ir sandėlis’ (← pirkti ‘pirkti’ ir krauti ‘krauti, sandėliuoti’), Schwimm-bad, liet. maud-ymas ir plauk-imas ‘maudymasis ir plaukimas’ (← maudyti ‘maudyti’ ir plaukti ‘plaukti’). Taip pat neretai šaltinyje vokiška priesaga atitinka lietuvių kalbos paprastąjį žodį arba sudurtinį daiktavardį (žr. 2 lentelę), pvz., Bienen-stock, liet. avilys, aulys ‘avilių’, Branntwein-schenke, liet. smuklė ‘smuklė, alinė’, Gemüse-garten, liet. daržas ‘daržas’, Herren-haus, liet. pilis ‘pilis’, Zucht-haus, liet. katarga ‘kalėjimas, pataisos namai’, Bürger-steig, liet. šali-gatvis ‘šaligatvis’ (← šalia ‘šalia’ + gatvė ‘gatvė’), Kranken-haus, liet. ligon-būtis ‘ligoninė’ (← ligonis ‘ligonis’ + butas ‘butas’), Markt-platz, liet. rinka-vietė ‘turgaus aikštė’ (← rinka ‘turgus’ + vieta ‘vieta’), Schul-ort, liet. moksla-vietė ‘mokymosi vieta’ (← mokslas ‘mokslas, studijos’ + vieta ‘vieta’), Waren-haus, liet. preky-būtis ‘universalinė parduotuvė’ (← prekyba ‘prekyba, turgus’ + butas ‘butas’).
Labai retais atvejais sudurtinis vokiškas NL lietuviškoje žodyno dalyje gali būti pateikiamas keliais variantais: sintagma, simplicium, sudurtiniu žodžiu ir vediniu arba nominaliniu sudurtiniu žodžiu, paprastuoju žodžiu ar fraze (žr. 2 lentelę), pvz., An-höhe, liet. kalva, aukšt-uma ‘kalva, aukštuma’ (← aukštas ‘aukštas’), Schlupf-winkel, liet. slėp-ykla, pasislepiamoji vieta ‘slėptuvė’ (← slėptis ‘slėptis’), Nadel-wald, liet. pušų-eglių miškas, šilas ‘pušų ir eglių miškas, pušynas’, Bier-brauerei, liet. alu-darė, bruzė ‘alaus darykla’ (← alus ‘alus’ + daryti ‘daryti’), Wein-berg, liet. vyn-ynas, vyn-kalnis ‘vynuogynas’ (← vynas ‘vynas’; vynas + kalnas ‘kalva’).
Pagal 2 lentelėje pateiktus tyrimo duomenis, vokiški NL, išreikšti paprastaisiais žodžiais, dažnai atitinka lietuvių kalbos simplicia, tačiau vartojama ir afiksacija. Kai pateikiami keli vertimo variantai, nurodomi abu šie leksiniai vienetai (žr. 2 lentelę), pvz., Berg, liet. kalnas ‘kalnas’, Burg, liet. pilis ‘pilis’, Feld, liet. laukas ‘laukas’, Haus, liet. troba, namas ‘namas’, Messe, liet. turgus, rinka ‘mugė, turgus’, Ort, liet. vieta ‘vieta’, Wald, liet. miškas,
⁵ Lietuvių kalbos pavyzdžiai pateikiami dabartine lietuvių kalba.
Straipsniai / Articles
41
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
giria ‘miškas, giria’, Gasse, liet. gatv-elė ‘skersgatvis, maža gatvė’ (← gatvė ‘gatvė’), Herberge, liet. nakv-ynė ‘užeiga, nakvynės vieta’ (← nakvoti ‘miegoti, nakvoti’), Schule, liet. mok-ykla ‘mokykla’ (← mokyti ‘mokyti’), Graben, liet. griovys, perkas-as ‘griovys, kasinys’ (→ perkasti ‘perrėžti, perkasti’), Küche, liet. vir-tuvė, kuknė ‘virtuvė’ (← virti ‘virti, gaminti’), Stall, liet. tvartas, staldas, arkl-idė ‘arklidė, gardas’ (← arklys ‘arklys’). Labai retai vokiškas paprastasis žodis lietuvių kalboje reiškiamas skirtingomis vardažodinės darybos priemonėmis (žr. 2 lentelę), pvz., Gosse, liet. gatvi-vagė, išliejamoji vieta ‘griovys, latakas’ (← gatvė ‘gatvė’ + vaga ‘griovys, vaga’), Latrine, liet. srut-ynė, išeinamoji vieta ‘tualetas’ (← srutos ‘srutos’), Wüste, liet. tyr-laukis ‘dykynė, dykuma’ (← tyrai dgs. ‘dykynė, laukinė vieta’ + laukas ‘laukas’).
Kaip parodyta 2 paveiksle, vokiečių kalbos NL, sudaryti vediniu, yra kur kas retesni už kitų tipų žodžių darybos darinius – pateikti tik 36 pavyzdžiai.
Kadangi afiksacija yra produktyvus lietuvių kalbos žodžių darybos būdas, vokiški NL vediniai lietuvių kalboje paprastai atitinka priesaginį, priešdėlinį arba paradigminės darybos modelį (žr. 2 lentelę), pvz., Berg-werk, liet. kas-ykla ‘kasykla’ (← kasti ‘kasti’), Dick-icht, liet. tankum-ynas ‘tankus miškas, tankumynas’ (← tankus ‘tankus, krūmingas’), Fest-ung, liet. tvirt-ynė ‘pilis, tvirtovė’ (← tvirtas ‘kietas’), Münd-ung, liet. įtak-a ‘įtekėjimas’ (← įtekėti ‘įtekėti’), Ob-dach, liet. pa-stogė ‘pastogė’ (← stogas ‘stogas, namo stogas’), Tief-e, liet. gil-uma, gel-mė ‘gylis’ (← gilus ‘gilus’).
Tačiau rečiau minimi šaltinyje pateiktų žodžių atitikmenys yra frazės, paprastieji žodžiai arba sudurtiniai žodžiai (žr. 2 lentelę), pvz., Brut-stätte, liet. peramoji vieta ‘veisimosi vieta, vieta’, Feuer-stätte, liet. ugna-vietė ‘židinys’ (← ugnis ‘ugnis’ + vieta ‘vieta’), Gebäu-de, liet. troba ‘namas’, Haupt-stadt, liet. sosta-pilė ‘sostinė’ (← sostas ‘sostas’ + pilis ‘pilis’), Ziegel-ei, liet. plytų degtuvė ‘plytų gamyba’. Kai atitinkamam vokiškam NL parenkami keli lietuviški žodžiai, gali būti pateikiami ir simplicia, ir vedinių pavyzdžiai (žr. 2 lentelę), pvz., Erhöh-ung, liet. paaukštin-imas, kalva ‘paaukštinimas, kalva’ (← paaukštinti ‘paaukštinti’), Stell-ung, liet. stov-is, vieta ‘būklė, padėtis’ (← stovėti ‘stovėti’), Wohn-ung, liet. butas, gyven-imas, gyvenimo vieta ‘butas, gyvenimas, gyvenamoji vieta’ (← gyventi ‘gyventi’).
IŠVADOS
1. Germanų kalbose (anglų ir vokiečių) NL sudaro mažai produktyvią daiktavardžių darybos kategoriją. Paprastai šie daiktavardžiai sudaromi afiksacijos, konversijos arba dūrybos būdu.
42
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
Apskritai daryba (ypač priesagų daryba) yra produktyvus vokiškų daiktavardžių sudarymo būdas, tačiau priešdėlių ir priesagų pasirinkimas sudarant NL yra gana ribotas. Didelę vokiškų daiktavardžių grupę sudaro dūrybos būdu sudaryti žodžiai, ypač produktyvus yra N + N darybos tipas. Nors trūksta išsamių vokiškų vietos pavadinimų tyrimų, šaltinio analizė leidžia teigti, kad dūryba vokiečių kalboje yra gana reikšmingas NL darybos būdas. Lietuvių kalboje NL kategoriją galima apibūdinti kaip vidutinio produktyvumo, o dauguma tokių žodžių sudaromi afiksacijos būdu.
2. Vokiečių kalbos žodyno dalies tyrimas parodė, kad:
2.1. Daugiau kaip 50 procentų visų žodyne užrašytų NL yra sudurtiniai žodžiai; tai patvirtino teiginį, kad dūryba yra produktyvus NL sudarymo būdas vokiečių kalboje. Daugumai šių žodžių būdinga tai, kad abu jų dėmenys yra daiktavardžiai. Nustatyta gerokai mažiau sudurtinių NL, atitinkančių V + N tipą; be to, junginiai, kurių pirmasis dėmuo priklauso kitoms kalbos dalims (būdvardžiams, prielinksniams ir įvardžiams), yra labai reti.
2.2. Didelę nagrinėjamo žodyno dalį sudaro NL, kurie yra paprastieji leksiniai vienetai, t. y. nemotyvuoti žodžiai; jie sudaro maždaug 35 procentus žodyne rastų NL.
2.3. Vokiškų NL, sudarytų afiksacijos būdu, nėra daug – iš viso 14,2 procento. Nagrinėjamų žodžių analizė parodė, kad kai kurie afiksai (pvz., -ung, -e, -stätte/-statt, -werk, -erei, Haupt-) vartojami dažniau, o kiti (-icht, -nis, -ei, Ob-) rasti tik po vieną kartą. Tai rodo, kad afiksacija nėra įprastas NL sudarymo būdas vokiečių kalboje.
3. Išanalizavus lietuviškus vokiškos žodyno dalies NL atitikmenis, pastebėta, kad:
3.1. Vokiški sudurtiniai NL labai dažnai perteikiami sintagmomis arba vediniais, o lietuviški atitikmenys rečiau būna paprastieji žodžiai ir sudurtiniai žodžiai.
3.2. Paprastieji vokiški NL žodžiai dažniausiai verčiami į lietuvių kalbą pasitelkiant simplicia, gana dažnai vartojama ir afiksacija; o kai pateikiami keli vertimo variantai, šie du būdai gali būti vartojami greta.
3.3. Vokiški NL vediniai lietuvių kalboje dažniausiai perteikiami priesagomis, priešdėliais arba paradigminiais vediniais, rečiau – sintagmomis.
Straipsniai / Articles
43
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
SANTRUMPOS
A + N būdvardis + daiktavardis
Eng. anglų kalba
Lith. lietuvių kalba
N + N daiktavardis + daiktavardis
NL nomina loci (= vietos pavadinimai, vietos daiktavardžiai)
P + N prielinksnis + daiktavardis
pl. daugiskaita
Pr + N įvardis + daiktavardis
V + N veiksmažodis + daiktavardis
REFERENCES
Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Blevins James P. 2006: English Inflection and Derivation. – The Handbook of English Linguistics, eds. B. Aarts, A. McMahon, Malden: Blackwell Publishing, 507–536.
DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 3-iasis patais. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
DLOO – Das Land Ober Ost. Deutsche Arbeit in den Verwaltungsgebieten Kurland, Litauen und Bialystok=Grodno, herausg. im Auftrag des Oberbefehlshabers Ost, bearbeitet von der Presseabteilung Ober Ost, Stuttgart, Berlin: Deutsche Verlags=Anstalt, 1917.
Fleischer Wolfgang, Barz Irmhild 1995: Wortbildung der deutschen Gegenwartssprache, Tübingen: Max Niemeyer Verlag.
Jarmalavičius Dalius 2017: Dėl žodžių darybos teorijoje vartojamų terminų ir darybinių elementų klasifikacijos. – Acta Linguistica Lituanica 76, 75–88.
Jarmalavičius Dalius, Straižytė Danguolė 2020: Disputable aspects of the historical development of constituents in German compounds. – Educational, linguistic and media discourses, eds. R. Kriaučiūnienė, Cambridge: Cambridge Scholars Publishing, 118–131.
Kastovsky Dieter 1985: Deverbal nouns in Old and Modern English: from stem-formation to word-formation. – Historical Semantics. Historical Word-Formation, eds. J. Fisiak, Berlin, New York, Amsterdam: De Gruyter Mouton, 221–261.
Lieber Rochelle 2004: Morphology and Lexical Semantics, Cambridge: Cambridge University Press.
44
Acta Linguistica LXXXVIII
Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)
Marchand Hans 1969: The Categories and Types of Present-Day English Word Formation. A Synchronic-Diachronic Approach, 2nd edition, München: Verlag C.H. Beck.
Motsch Wolfgang 2004: Deutsche Wortbildung in Grundzügen, Berlin, New York, Amsterdam: De Gruyter Mouton.
Plag Ingo 2006: Productivity. – The Handbook of English Linguistics, eds. B. Aarts, A. McMahon, Malden: Blackwell Publishing, 537–557.
Rainer Franz, Luschützky Hans C. 2013: Instrument and place nouns: A typological and diachronic perspective. – Linguistics 51(6), Berlin, New York, Amsterdam: De Gruyter Mouton, 1301–1359.
SSW – Sieben-Sprachen-Wörterbuch: Deutsch / Polnisch / Russisch / Weißruthenisch / Litauisch / Lettisch / Jiddisch (1918), herausg. im Auftrag des Oberbefehlshabers Ost, Berlin, Heidelberg: Springer-Verlag, 2014.
Stundžia Bonifacas, Jarmalavičius Dalius 2019: Daiktavardžių daryba vokiškose XVII–XVIII a. baltų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Szymanek Bogdan 2015: Place nouns. – Word-Formation. An International Handbook of the Languages of Europe (Handbücher zur Sprachund Kommunikationswissenschaft / Handbooks of Linguistics and Communication Science 40(2)), eds. P. O. Müller, I. Ohnheiser, S. Olsen, F. Rainer, Berlin, New York, Amsterdam: De Gruyter Mouton, 1327–1339.
Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Septyniakалbio žodyno (Sieben-Sprachen-Wörterbuch) vokiečių ir lietuvių kalbų vietų pavadinimų (Nomina Loci) daryba
SANTRAUKA
Šiame straipsnyje aprašomi 1918 metais išleisto septyniakalbio žodyno vokiečių kalbos vietų pavadinimai ir jų lietuviški atitikmenys. Kaip parodė atliktas tyrimas, daugiau nei pusė visų šaltinyje užfiksuotų vokiečių kalbos Nomina Loci yra dūriniai, kiek mažiau jų sudaro paprastieji žodžiai. Vokiečių kalbos vietų pavadinimų, pasidarytų afiksacijos būdu, tėra 14,2 proc.
Straipsniai / Articles
45
DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIZYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ
Analizuojant vokiškosios žodyno dalies NL atitikmenis lietuvių kalboje pastebėta, kad vokiečių kalbos sudurtiniai vietų pavadinimai labai dažnai perteikiami sintagmomis arba pasitelkiama derivacija, o rečiau dūrinių atitikmenys yra paprastieji žodžiai ir dūriniai. Paprastuosius vokiečių kalbos nomina loci linkstama į lietuvių kalbą versti simplcijomis, taip pat dažnai pasitelkiama afiksacija arba, kai žodis turi kelis vertimo variantus, paprastieji, darybiškai nemotyvuotieji, daiktavardžiai ir vardažodžių vediniai vartojami pagrėčiui. Vokiškuosius vietų pavadinimų darinius dažniausiai lietuvių kalboje atitinka priesagų, priešdėlių ar galūnių vediniai, rečiau – žodžių junginiai (sintagmos).
Įteikta 2022 m. spalio 28 d.
DALIUS JARMALAVIČIUS Vilnius University Faculty of Philology, Institute for the Languages and Cultures of the Baltic Universiteto g. 5, LT–01131 Vilnius, Lietuva
[email protected]
DANGUOLĖ STRAIZYTĖ Vilnius University Faculty of Philology, Institute of Foreign Languages Universiteto g. 5, LT–01131 Vilnius, Lietuva
[email protected]
VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ Vilnius University Faculty of Philology, Institute for the Languages and Cultures of the Baltic Universiteto g. 5, LT–01131 Vilnius, Lietuva virginija.pukevič
[email protected]
46
Acta Linguistica Lithuanica LXXXVIII