Word-formation Patterns of the German and Lithuanian Nomina Loci from the Dictionary of Seven Languages (Sieben-Sprachen-Wörterbuch)

28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII DALIUS JARMALAVIČIUS Vilnius Uni e si y ORCID id: o cid.o g./0000-0002-6755-6316 Ty imų s i is: sinch oninis i diach oninis žodžių o ma imas; Bal ijos i ge manų kalbų g upės is o ija; a dinių junginių žodžių o ma imo analizė d ikalbiuose Bal ijos kalbų ank aščių žodynuose; konk ečios e minologijos e imo p oblemos, mokymo me odika Vokiečių kalba. DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ Vilnius Uni e si y Ty imų s i is: a dinis žodžių o ma imas, nomina loci lyginamoji analizė a p Bal ijos i ge manų kalbų, ESP (anglų kalba speci iniais ikslais) mokymo me odika i anglų kalbos kaip užsienio kalbos (EFL) mokymas; e imo eo ija i p ak ika; medicinos e minologija. VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ Vilnius Uni e si y ORCID id: o cid.o g/0000-0002-3219-2794 Ty imų s i is: naujausių me odų aikymas užsienio kalbų mokymui; užsienio kalbų didak ika, žodžių o ma imas užsienio kalbų mokymo i mokymosi me u. DOI: doi.o g/10.35321/all88-02 Žodžių o ma imo modeliai Vokiečių i LITUANIA NOMINA LOCI Iš lie u ių kalbos ek i alen ų žodynų. Šiame s aipsnyje siekiama nus a y i panašumus i S aipsniai 29 s aipsnis Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) SEVEN LANGUAGES (SIEBEN- SPRACHEN-WÖRTERBUCH1) Sep yniakalbio žodyno (Sieben-Sp achen- Wö e buch) okiečių i lie u ių kalbų ie ų pa adinimų (nomina loci) da yba ANNOTATION This a icle analyses place nouns (Nomina Loci) in Ge man and hei de i a ional su ink i iš sep ynių kalbų daugiakalbiško žodynų, išleis ų 1918 m., ku iuos užsakė i suda ė di e ences be ween place nouns in Ge man and Li huanian. The esea ch ma e ial was "Obe os " ka inio adminis acinio iene o aldžios ins i ucijos. Remian is a ink ais duomenimis (iš iso 253 okiečių pa yzdžiai iš 8000 žodžių ženklų), siekiama išanalizuo i žodžių o ma imo endencijas nomina loci abiejose kalbose, lyginan okiečių ie inius a dinius a dus, į ašy us žodynuose XX a. p adžioje, su jų lie u ių ek i alen ais. Nomina Loci y imas pa eikiamas okia a ka: pi miausia analizuojami okiečių kalbos ie os a diniai, siekian nus a y i, kokia Nomina Loci dalis susideda iš junginių, iš es inių i pap as ų žodžių (simplicia). Ki ame analizės e ape šal inyje už egis uo i žodžiai lyginami su žodynų li uaniškoje dalyje esančiais ek i alen ais. Šioje s aipsnio dalyje siekiama nus a y i "Nomina Loci" žodžių o ma imo modelius lie u iškai i palygin i juos su okiečių junginiais, iš es iniais i pap as ais žodžiais. Ty ime bu o nus a y a, kad iš 253 už egis uo ų Nomina Loci pa yzdžių, as ų okiečių kalbos žodynų sky iuje, dauguma y a sudė i iš sudė inių i pap as ų žodžių, ačiau okiečių Nomina Loci, suda y ų iš a iksų, skaičius y a žymiai mažesnis. Daugeliu a ejų okiečių sudė iniai ie iniai a diniai lie u ių kalboje pa eikiami sin agmomis. Vokiečių pap as i ie iniai a diniai į lie u ių kalbą e čiami naudojan simplicia i ečiau iš es ines, o Nomina Loci, su o muo i su a iksų, daugiausia e čiami in o Li huanian by employing de i a i es o syn agmas. KEYWORDS: Nomina Loci (place nouns), wo d- o ma ion, a ixes, compounds, dic iona y o se en languages. Sieben-Sp achen-Wö e buch: Deu sch Polnisch Russisch Weiß u henisch Li auisch Le isch Jiddisch (1918), he ausg. Obe be ehlshabe s Os , Be lynas, Heidelbe gas: Sp inge - Ve lag, 2014 m. DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ANOTACIJA bos a i ikmenys lie u ių kalboje. Ty imo medžiaga bu o ink a iš g e iminio Šiame s aipsnyje ap ašomi okiečių kalbos ie ų pa adinimai (Nomina Loci) i jų da y- sep yniakalbio žodyno, ku io engimą inicija o ka inio adminis acinio iene o Obe os o aldžia, o leidinys bu o publikuo as 1918 me ais. A ink ų duomenų pag indu, ku į iš šal inyje į auk ų 8000 lemų suda o 253 okiečių kalbos ie ų pa adinimai, siekiama išanalizuo i abiejų kalbų nomina loci da ybą, palygin i žodyne už iksuo ų okiečių kalbos ie ų pa adinimų i XX amžiaus p adžiai būdingų lie u iškųjų a i ikmenų da ybines ypa ybes. A lik as y imas p is a omas okia a ka: p adžioje ap a iami okiečių kalbos ie os pa adinimimai, u in ikslą išsiaiškin i, kokią šios kalbos nomina loci dalį suda o dū iniai, ediniai i pap as ieji žodžiai. Po o šal inyje už iksuo i žodžiai palyginami su lie u iškoje žodyno dalyje esančiais a i ikmenimis. Šioje dalyje siekiama nus a y i, koks lie- u ių kalbos ie ų pa adinimų da ybos būdas a i inka okiškuosius kompozi us, de i a us i simplicijas. Iš žodyne už iksuo ų 253 okiečių kalbos nomina loci daik a a džių, didžiąją jų dalį su- da o dū iniai i pap as ieji žodžiai, daug mažiau as a ie ų pa adinimų, ku iems būdinga a iksacija. Vokiškuosius sudu inius nomina loci lie u ių kalboje a i inka žodžių junginiai mos), o pap as ieji ie ų pa adinimai e čiami į lie u ių kalbą simplicijomis, ečiau – de i- a ais. A iksiniai okiečių kalbos nomina loci da iniai žodyne pa eikiami dažniausiai lie u- (sin ag iškais ediniais a žodžių junginiais. ESMINIAI ŽODŽIAI: Nomina Loci ( ie ų pa adinimai), žodžių da yba, a iksai, dū iniai, sep yniakalbis žodynas. INTRODUCTION Du ing he Fi s Wo ld Wa , he Kaise ’s Ge man a my occupied pa o he Vaka ų Rusijos impe ijos žemės, ku ių pag indu bu o su o muo as ka inis adminis acinis iene as "Obe os " ( okiečių kalba: Obe Os ) (ž . 1 pa eikslą). Kaip eigiama Obe os o spaudos depa amen o leidinyje "Das Land Obe Os " ( . y. "DLOO"), žodiniu būdu a ba iešai eksponuojamų plaka ų būdu pla in i e i o ijos aldymo sp endimai i įsakymai galiausiai pasi odė esan ys ibo o eiksmingumo. Todėl po spausdinimo mašinų a kū imo bu o nusp ęs a paskelb i s a bius dokumen us i in o maciją laik aščiuose (DLOO 1917: 128). Iš p adžių bu o manoma, kad isa spauda u ė ų naudo i okiečių kalboje naudojamą "F ak u " š i ą, ku is aip pa bu o naudojamas spausdin i leidinius Ku onijos spygliuo e. Tačiau ki ose Obe os o ie o ės kalbose bu o naudojama lo ynų abėcėlė (an ik a) i sla ų aidės (ki ilė), odėl bu o į eng a spausdinimo į anga eks ams šiomis aidėmis skelb i, o jų pe o ien a imas į F ak u bū ų bu ęs inansiškai pelningas. Todėl bu o nusp ęs a S aipsniai 31 s aipsnis Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) oliau skelb i seno ės lo ynų kalba i naudo i heb ajiškas aidės jidišo kalboje (DLOO 1917: 136 […] 137). Dėl ka o įs a ymo bu o cenzū uojami leidiniai i skelbimai, dėl o bu o įku as Obe os o spaudos sky ius ( okiečių kalba: P esseab eilung), suda y as iš ie inių sky ių ( okiečių kalba: P esses ellen). Spaudos depa amen o e imo padalinys ( okiečių kalba: Übe se zungss elle de P esseab eilung) p ižiū ėjo ie inėmis kalbomis spausdin us laik aščius i pa uošė s a biausių Obe os o aldžios ins i ucijų įsakymų e imus į a ski as kalbas. No in paleng in i e ėjų da bą, bu o suda y as okiečių žodžių ka alogas i jų e imai į la ių, lie u ių, lenkų, jidišų, bal a usų i usų kalbas. Jis suda y as iš maždaug 8000 žodžių (DLOO 1917: 147 […] 14), ku ių pag indu 1918 m. bu o pa eng as i spausdin as sep ynių kalbų žodynas (Ge man: SiebenSp achen-Wö e buch, oliau […] SSW); šis žodynas bu o naudojamas kaip duomenų šal inis, kad bū ų pasi ink a šiame s aipsnyje ap ašy a mokslinių y imų medžiaga. FIGURE 1. Adminis a i e e i o y o Obe os ( he sou ce: Das Land Obe Os 1917: 345) DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Kaip nu ody a įžanginiame sky iuje, žodynas bu o pa eng as i išleis as Pi mojo pasaulinio ka o me u Vokie ijos okupuo os Ry ų Eu opos aldžios ins i ucijų, a sakingų už žiniasklaidą i į ai ių adminis acinių dokumen ų e imą į ie ines kalbas (SSW 1918: 5). Tačiau, pasak žodynų kū ėjų, šis leksikog a inis da bas bu o a lik as be šios ling is ikos s i ies specialis ų daly a imo, odėl eikia p ipažin i, kad ai neabejo inai sumažina jo mokslinę e ę. Tačiau, nepaisan šio ūkumo, žodynas neabejo inai u ėjo p ak inę eikšmę, nes jis page ino ka inių aldžios ins i ucijų bend a imą su ie iniu gy en ojais (SSW 1918: 5 […] 6). Vokiečių žodžių ek i alen ų pag indą suda ė šešiomis kalbomis ka alogizuo os žodžių ko elės, ku ios iki o laiko bu o naudojamos į ai iems adminis aciniams ašiniams e čian į okupuo ų e i o ijų ie ines kalbas. Šio žodynų au o iai aip pa susidū ė su am ik ais sunkumais, nes ie inėse kalbose nebu o ek i alen ų okiečių e minams "adminis acija", " eisė" a "ka inis". Tokiais a ejais nauji žodžiai bu o sugal o i pagal ie ines kalbos s uk ū as, ik iausiai pasikonsul a us su gim oji kalba kalbančiais žmonėmis. Taigi šis daugiakalbis žodynas bu o pasi ink as kaip mokslinių y imų duomenų šal inis dėl joje už egis uo ų kalbinių žodžių i žodynų kū imo a ejų, ku ie leido nus a y i XX a. p adžioje naudojamų lie u ių ie inių a dų iš es ines sa ybes. Ki a e us, šis y imas galė ų bū i oliau išplės as, į aukian daugiau kalbų (p z., la ių i usų), o ai leis ų palygin i i nus a y i p oduk y iausius šių a i inkamų kalbų ie inių a dinių pa adinimų žodžių o ma imo ipus. Šiuo y imu nag inėjamas "Nomina Loci" ( oliau […] NL) o ma imas okiečių i lie u ių kalbose. Ty imo ikslas - iš i i okiečių NL ek i alen ų lie u ių kalboje žodžių o ma imo sa ybes. Siekian pasiek i mokslinių y imų ikslą, bu o nus a y i šie ikslai: 1) pe žiū ė i NL žodžių o ma imo eo iją; 2) analizuo i NL žodžių o ma imo s uk ū ą okiečių kalboje; 3) iš i i žodynuose už egis uo ų lie u ių kalbos žodžių o ma imo ypa umus; 4) palygin i i apibūdin i okiečių NL žodžių o ma imo modelius su jų ek i alen ais lie u ių kalba. The NL esea ch esul s a e desc ibed in he ollowing o de : i s , an o e iew o he NL o ma ion heo y is p o ided; hen, he peculia i ies o he wo d o ma ion o NL in he Ge man and Li huanian languages eco ded in žodynas, leidžian is pab ėž i y aujančius žodžių ipus S aipsniai / A icles 33 Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) šio ka ego ijos a dinių pa adinimų iš es is. Galiausiai okiečių NL žodžių o ma imas lyginamas su lie u ių NL žodžiais iš lie u ių žodynų dalies. Pag indinės iš ados i nuo odos pa eikiamos s aipsnio pabaigoje. 1. Žodžių o ma imo apž alga Vie os a diniai (NOMINA LOCI) T adi ionally, he e seems o be a gene al consensus in he academic communi y ega ding he o e all basic de ini ion o Nomina Loci. Bo h F anz Raine and Hans C. Luschü zky (2013: 1302) i Bogdan Szymanek (2015: 1328) apib ėžia Nomina Loci pi miausia kaip a dinių a dų ka ego iją žodžių o ma imo sis emoje, ypač kaip de e balinio iš es inio a ejį. Nepaisan o, au o iai p ipažįs a, kad ie inių a dinių ka ego ija apima i pag indinius a dinius, junginius i ki us iš es inių ipus (Raine , Luschü zky 2013: nominaliza imas, p z. Li as. di b- u ė […] 1302; Szymanek 2015: 1329). P o o ypical de i a i es o NL end o ollow he pa e n o de e bal wo kshop[…] (( di b i […] o wo k[…]); Anglų kalba. Ra ine ija (išsiaiškin i). Taip pa plačiai papli ę nominalūs NL ipai, p z., Li as. dilgėl-ynas ‘ne le sh ubbe y (← dilgėlė ‘ne le), klamp-ynė ‘bog (← klampus, -i ‘boggy); Anglų kalba pigg-e y ( kiaulė). Pag indinis NL iš edimo būdas laikomas su iksacija; Tačiau aip pa naudojamos kon e a imas, pa adigminis iš es is a jungimas (Kas o sky 1985: 224; Szymanek 2015: 1334). Anglų kalboje NL ka ego ija y a silpnai p oduk y i; Naujosios NL mone os su iksa imas, kon e a imas i suskaidymas. Su iksas -(e) y, ku is y a pasiskolin as iš p ancūzų kalbos, gali bū i naudojamas o muojan de e balinius a denominacinius iš es inius, p z., o phan-age (o phan) whe e he basis can be bo h a e b and a noun, such as e.g. Eng. boil-e y (← o boil), pigg-e y (← a pig) (Ma chand 1969: 284). O he NL su ixes o ele ance a e as ollows: -(e)( )e ia, e.g. chocola -e ia (← chocola e); -age, (Kas o sky 1985: 223; Szymanek 2015: 1335) i o ma y inį -dom, p z., king-dom king (James P. Ble ins (2006: 526) classi ies as he ype o semi-a ixes.2 As Rochelle Liebe (2004: 150) obse es, 2 In he wo d- o ma ion heo y, semi-a ixes a e gene ally conside ed o be cons uc i e elemen s ha occupy an in e media e posi ion be ween a ixes and indi idual lexemes. Howe e , esea che s ha e no eached a unanimous opinion on he s a us o a ixes, and he issue o sepa a ing hem om o he means o wo d- o ma ion emains a poin o discussion ( o mo e de ail, see Ja mala ičius 2017: 7588; Ja mala ičius, S aižy ė 2020: 123127). DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII su iksas -age nė a p oduk y us NL o ma imo su iksas, ačiau su iksu -e y anglų kalboje susida o kele as šios ka ego ijos žodžių. Tačiau Ingo Plagas (2006: 541 […] 545) nepaminėjo jokių su iksų, ku ie iš es ų NL, o ai odo, kad su iksas kaip iš es inis NL o ma imo būdas anglų kalboje y a mažiau papli ęs. Nepaisan o, aip pa pasi aiko NL, su o muo as su su iksu -men (kampas, gy en ie ė) (Kas o sky 1985: 225). Be o, no in iš e s i NL į anglų kalbą, gali bū i naudojamas kon e a imas, p z., sus ojimas (s op), aip pa jungimas, p z., su an uoju sudedamuoju pa duo u ė (knygų pa duo u ė), namas (mokykla) (Ma chand 1969: 375). No s maždaug 60 p ocen ų okiečių a dinių a dų y a iš es ų naudojan su iksaciją (Fleische , Ba z 1995: 84), šis iš es ų būdas nė a y aujan is NL s i yje. NL o ma ime naudojami ik keli a iksai, dažniausiai jie y a de e baliniai a ba denominaliniai iš es iniai. Wol gang Mo sch (2004: 352) paminėja kai ku iuos p oduk y ius […] dažniausiai de e balinius a dinius, nu odančius ie ą, ku yks a eikla (Mo sch 2004: 337), p z., su iksą -(e )ei D uck-e ei […]p ess, p in ing-house[…] (( d ucken […] o p ess[…]). Tačiau su iksas "e ei" aip pa gali bū i naudojamas okiečių kalboje, kad bū ų su o muo os pa adinimų iš es inės, p z., Käs-e ei "sū io pa duo u ė" (" Käse "sū is"), -(l)e ei: Fö s -e ei ‘ o es y’ (← Fö s -e ‘ o es e ’), Tisch-le ei ‘ca pen y’ (← Tisch-le ‘ca pen e ’). A de e bal de i a ion o NL wi h he su ix -e is also possible: Kipp-e ‘ga bage dump’ (← kippen ‘ o ip’), Schwemm-e ‘ loodbank’ (← schwemmen ‘ o lood’) (Fleische , Ba z 1995: 146; Mo sch 2004: 353). Be o, y a ik kele as žodžių, kilusių iš ki ų a iksų: su iksai -ich , -nis, -ung, - i p e iksas u -, p z. Dick-ich […] hicke […] (( dich […] hick[…]), Ge äng-nis […]p ison[…] (( ge angen pas pa iciple o m […] o bend[…]), U -wald […]jungle[…] Wald ‘caugh ’), Ansiedl-ung ‘se lemen ’ (← ansiedeln ‘ o se le’), Buch- ‘bay’ (← biegen […] o es , wood[…]) (Fleische , Ba z 1995: 35, 163, 166, 176, 203; Mo sch 2004: 353). eikšminga junginio okiečių sudedamosios dalies dalis; Tačiau N + N žodžių o ma imo ipo 3 a i inkami nouns a e o med by compounding. Any pa o speech can become he i s de e minaciniai junginiai y a labai p oduk y ūs (Fleische , Ba z 1995: 84). No s šio s aipsnio au o iai negalėjo as i jokių konk ečių y imų apie NL sudė ingumą okiečių kalboje, pi miau minė i ak ai odo, kad šis žodžių kū imo me odas y a dažnesnis nei p i i inimas, kaip odo NL žodžių o ma imo analizė. Kaip i ki i a diniai, pi mieji sudė inio NL elemen ai gali bū i būd a džiai, p z., Bal ijos kalbų d ikalbių žodynuose N + N ipo okiečių junginiai suda o 78,9 […] 83,2 p oc., V + N […] 9,4 […] 12,6 p oc., A + N […] 5,2 […] 6,9 p oc., o junginiai a diniai su pi mosiomis ki ų kalbos dalių sudedamosiomis dalimis suda o 1,3 […] 3,2 p oc. "Koch-ecke" "ki chene e", "T eib-haus" "šil namio e ek ą sukelian i įs aiga" (Mo sch 2004: 353) a ba "Gemeinde-wald" "bend uomenės miškas". Toks modelis ypač papli ęs NL, kai an oji sudedamoji dalis nu odo ie ą, p z., S elle […] ie a, Wald […] miškas, Feld […] laukas i . . Ja mala ičius 2019: 64, 301, 319). S aipsniai / A icles 35 Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) p eposi ions, e.g. Vo -ga en ‘ on ya d’, bu also a la ge g oup o NL consis s o bo h noun elemen s, e.g. Schuß- eld ‘ ield o i e’, Unglücks-s elle ‘acciden si e’ In Li huanian, NL is a ela i ely new ca ego y o nouns o med om nomina collec i a (Amb azas 2000: 63, 207) and cha ac e ised by a e age p oduc i i y. Dauguma šių žodžių susida o naudojan su iksus. Labiausiai p oduk y ūs a iksai, o muojan ys NL, y a šie: Li h. -ynas, e.g. be ž-ynas ‘bi ch g o e (( be žas ‘bi ch), -ynė, e.g. dyk-ynė ‘emp y place (( dykas, -a ‘emp y), -inė, e.g. malk-inė ‘wood shed (( malka ‘wood), -ykla, e.g. mokykla- (( ‘school ‘moky i ‘ o each), -idė, e.g. kiaul-idė kiaul ‘pigge y), -uma, e.g. saus-uma ‘d y land‘ (( sausas, a ew ‘d y)), i ki i, pi mieji ys o ma ai y a p oduk y iausi. Pagal Šiuolaikinės lie u ių kalbos g ama iką (Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLKG) 1997), mažiau p oduk y ūs su iksai y a: -u a, e.g. ž alg-u a ‘scou ing g ound ((ž algy i ‘ o scou ), -lis, e.g. sandė-lis ‘wa ehouse ((sudė i, -jo ‘ o s o e), -einė, e.g. bu -einė ‘dwelling place (( bū i, - o ‘ o be), -imys (-imis), e.g. paplūd-imys ‘beach. paplūs i, -do ‘ o o e low), - ė, e.g. kal- ėsmi he y ((kal i, -ė o coin))) i -udė, e.g. al-usuch as, e.g. Li as. p ieplauk-a […]dock[…] (( p iplauk i, -ė […] o dock[…]), y a e as (Ul ydas 1965: 396). Pagal Šiuolaikinės lie u ių kalbos g ama iką (DLKG 1997: dė ‘bee house’ (← alus ‘bee ’), which a e esponsible o p oducing only a ew wo ds (Amb azas 2000: 63). Taking in o accoun he wo d- o ma ion o NL, de i a ional in lec ions, 137) NL y a a s o aujamos -a, -is, -ė i -as pabaigų, p z., pe ėj-a […]passage[…] (← pe ei i, -jo […] o pass[…]), guol-is […]den[…] (← gulė i, -jo […] o lie[…]), plyn-ė […]wilde ness (← plynas […]ba e[…]), nuo ak-as […]d ain[…] nu ekė i, -jo […] o d ain[…]. Ki a šiuolaikinės lie u ių kalbos g ama ikos (DLKG 1997: 145) apibūdinama NL ka ego ijos žodžių o ma imo p iemonė y a p e iksacija. P e iksas pais pa eikiamas kaip p oduk y iausias p e ikso o ma imas, p z., pa-kalnė […]slope[…] (← kalnas […]hill[…]), pa-kelė […]sideway[…] (← kelias […]way[…]). Šiuolaikinės lie u ių kalbos g ama ikos (DLKG 1997: 145147) aip pa pa eikiami okie šio p e ikso o ma ai kaip už-, e.g. už-s alė […] už s alo[…], an , e.g. an -kapis […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […], […] kapas […] kapas […], […] kapas […] kapas […]. DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 36 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Ski ingai nuo ge manų kalbų, okių kaip anglų i okiečių, lie u ių kalba ne u i daug a dinių junginių, nes, pagal šiuolaikinės lie u ių kalbos g ama iką (DLKG 1997:151), junginiai a diniai suda o ik apie 5 p oc. isų žodžių, egis uo ų žodynuose, i jų dominuojan is modelis y a su an uoju a diniu sudedamuoju. N + N ipo žodžiai y a labiausiai p oduk y ūs, o ki ų s uk ū ų sudė iniai a diniai y a mažiau papli ę (S undžia, Ja mala ičius 2019: 2628). Kadangi nė a pakankamai duomenų i y imų, sunku nus a y i, kiek LN y a a s o aujamos sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis sudedamosiomis. Apibend inan , galima eig i, kad "a ixa ion" nė a įp as as "NL" o ma imo būdas anglų i okiečių kalbose; ai ik ai nė a aip dažnai, kaip jungimas, ku is y a pap as ai p oduk y us pa adinimų žodžių o ma imo būdas okiečių kalboje. NL o ma ime lie u ių kalboje dominuoja su iksacija, naudojan žymiai mažiau p e iksų i iš es inių in lekcijų. Tačiau, nesan išsamesnių y imų, is da sunku iksliai nus a y i, kokia dalis lie u ių kalbos žodžių o ma imo y a suda y a iš sudė inių žodžių. 2. Vokiečių kalbos ie inių a dų (NOMINA LOCI) žodžių o ma imas Žodynų sky ius Šioje s aipsnio dalyje apibūdinamas NL žodynų okiečių sky iuje, suda y as iš 253 už egis uo ų pa yzdžių, daugiausia dėmesio ski ian jų o ma imui i iš es inei s uk ū ai. Reikė ų pažymė i, kad enkan šiuos pa yzdžius kilo am ik ų sunkumų, no in a ski i NL nuo ki ų pa a džių ka ego ijų. Kaip pažymi Vincas U bu is (2009: 194), nė a g iež ų ibų, ski ų a ski oms ka ego ijoms, odėl, nesan pla esnio kon eks o, sunku nus a y i, a , pa yzdžiui, B ücke […], Boh u m […] (na os) de ic […], Abweg […] ne eisė as kelias […], Eisenbahn […] geležinkelio […], Feldbe es igung […] lauko i inimas […], T eppe […] laip ai […] u i bū i laikomi NL a ba ki omis a dinių ka ego ijų ep ezen acijomis. Dėl šios p iežas ies panašūs žodžiai lieka už iš es inės analizės ibų. Be o, iš y imo aip pa neį auk i okie a diniai, kaip Anwal skamme "Ad oka ų ūmai", Behö de "agen ū a, a nyba, y iausybės įs aiga", Fakul ä " akul e as", Gene als ab "Visų pa eigūnų būs inė", Spa kasse "spaudimo bankas" i . ., nes jie nė a susiję su S aipsniai 43 s aipsnis Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) Apsk i ai, iš es is (ypač su iksacija) y a p oduk y us okiečių a dinių o mų o ma imo būdas, ačiau p e ikso i su ikso pasi inkimas NL o ma ime y a gana ibo as. Didelę okiečių a dinių a dų g upę suda o žodžiai pe junginį, ku is y a ypač p oduk y us N + N o ma imo ipas. No s ūks a išsamių y imų apie okiečių ie inius a dinius, šal inio analizė odo, kad jungimas y a gana eikšmingas NL o ma imo me odas okiečių kalboje. Lie u ių kalboje NL ka ego ija gali bū i apibūdinama kaip idu inio p oduk y umo, o dauguma okių žodžių y a su o muo i sujungimo būdu. 2. Iš Vokie ijos kalbos žodynų dalies y imo paaiškėjo, kad: Daugiau nei 50 p ocen ų isų žodynuose už ašy ų NL žodžių y a sudė iniai žodžiai, o ai pa i ino eiginį, kad sudė ingumas y a p oduk y us NL o ma imo būdas okiečių kalboje. Dauguma šių žodžių gali bū i apibūdinami uo, kad abu jų sudedamosios dalys y a a diniai. Bu o nus a y a žymiai mažiau V + N ipo NL junginių; Be o, junginiai, ku ių pi masis sudedamoji dalis p iklauso ki oms kalbos dalims (p idedamosioms pa adinimams, p epozicijoms i pa a dėms), y a labai e as a ejis. 2.2 Didelę dalį dėmesio ski iamo žodynų suda o Tai y a pap as i leksikiniai iene ai, . y. be mo y acijos žodžiai, ku ie suda o maždaug 35 p oc. žodynuose esančių NL. 2.3 Nė a iek daug okiečių NL, suda y ų iš ap iksacijos […] 14,2% iš iso. Analizuojan okusuojamus žodžius paaiškėjo, kad kai ku ie p iedai (p z., -ung, -e, -s ä e/-s a , -we k, -e ei, Haup -) naudojami dažniau, o ki i (-ich , -nis, -ei, Ob-) bu o as i ik ieną ka ą. Šis ak as odo, kad p i a imas nė a įp as as būdas su o muo i NL okiečių kalba. 3. Išanaliza us lie u ių kalbos žodynų okiečių kalbos sky iaus NL ek i alen us, bu o pas ebė a, kad: 3.1. okiečių jung inius NL labai dažnai a s o auja sin agmos a iš es inės, o e ai lygia e čiai lie u ių kalba y a pap as i žodžiai i junginiai. 3.2 Pap as i okiečių kalbos žodžiai linkę bū i e čiami į lie u ių kalbą naudojan simplicia, aip pa gana dažnai a ojamas a ixa ion NL; a ba kai pa eikiami keli e imo a ian ai, šie du me odai gali bū i naudojami ienas šalia ki o. 3.3 Vokiečių kalbos iš es inės kalbos lie u ių kalboje dažniausiai pa eikiamos su iksais, p e iksais a pa adigma inėmis iš es inėmis kalbomis, o ečiau - sin agmomis. DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII ABBREVIATIONS A + N adjec i e + noun Eng. Anglų kalba Li as. Lie u ių kalba N + N a das + a das NL nomina loci (= ie os a diniai, ie os a diniai) P + N p epozicija + a das pl. daugiskai a P + N p onoun + noun V + N e b + noun REFERENCES Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ble ins James P. 2006: English In lec ion and De i a ion. – The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A. McMahon, Malden: Blackwell Publishing, 507–536. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 3-iasis pa ais. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1997. DLOO – Das Land Obe Os . Deu sche A bei in den Ve wal ungsgebie en Ku land, Li auen und Bialys ok=G odno, he ausg. im Au ag des Obe be ehlshabe s Os , bea bei e on de P esseab eilung Obe Os , S u ga , Be lin: Deu sche Ve lags=Ans al , 1917. Fleische Wol gang, Ba z I mhild 1995: Wo bildung de deu schen Gegenwa ssp ache, Tübingen: Max Niemeye Ve lag. Ja mala ičius Dalius 2017: Dėl žodžių da ybos eo ijoje a ojamų e minų i da ybinių elemen ų klasi ikacijos. – Ac a Linguis ica Li huanica 76, 75–88. Ja mala ičius Dalius, S aižy ė Danguolė 2020: Dispu able aspec s o he his o ical de elopmen o cons i uen s in Ge man compounds. – Educa ional, linguis ic and media discou ses, eds. R. K iaučiūnienė, Camb idge: Camb idge Schola s Publishing, 118–131. Kas o sky Die e 1985: De e bal nouns in Old and Mode n English: om s em- o ma ion o wo d- o ma ion. – His o ical Seman ics, His o ical Wo d-Fo ma ion, eds. J. Fisiak, Be lin, New Yo k, Ams e dam: De G uy e Mou on, 221–261. Liebe Rochelle 2004: Mo phology and Lexical Seman ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. S aipsniai / A icles 45 Wo d- o ma ion Pa e ns o he Ge man and Li huanian Nomina Loci om he Dic iona y o Se en Languages (Sieben-Sp achen-Wö e buch) Ma chand Hans 1969: The Ca ego ies and Types o P esen -Day English Wo d Fo ma ion. A Synch onic-Diach onic App oach, 2nd edi ion, München: Ve lag C.H. Beck. Mo sch Wol gang 2004: Deu sche Wo bildung in G undzügen, Be lin, New Yo k, Ams e dam: De G uy e Mou on. Plag Ingo 2006: P oduc i i y. – The Handbook o English Linguis ics, eds. B. Aa s, A. McMahon, Malden: Blackwell Publishing, 537–557. Raine F anz, Luschü zky Hans C. 2013: Ins umen and place nouns: A ypological and diach onic pe spec i e. – Linguis ics 51(6), Be lin, New Yo k, Ams e dam: De G uy e Mou on, 1301–1359. SSW – Sieben-Sp achen-Wö e buch: Deu sch / Polnisch / Russisch / Weiß u henisch / Li auisch / Le isch / Jiddisch (1918), he ausg. im Au ag des Obe be ehlshabe s Os , Be lin, Heidelbe g: Sp inge -Ve lag, 2014. S undžia Boni acas, Ja mala ičius Dalius 2019: Daik a a džių dū yba okiškuose XVII–XVIII a. bal ų kalbų žodynuose, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Szymanek Bogdan 2015: Place nouns. – Wo d-Fo ma ion. An In e na ional Handbook o he Languages o Eu ope (Handbüche zu Sp ach- und Kommunika ionswissenscha / Handbooks o Linguis ics and Communica ion Science 40(2)), eds. P. O. Mülle , I. Ohnheise , S. Olsen, F. Raine , Be lin, New Yo k, Ams e dam: De G uy e Mou on, 1327–1339. U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Sep yniakalbio žodyno (Sieben-Sp achen- Wö e buch) okiečių i lie u ių kalbų ie ų pa adinimų (Nomina Loci) da yba SANTRAUKA Šiame s aipsnyje ap ašomi 1918 me ais išleis o sep yniakalbio žodyno okiečių kalbos ie ų pa adinimai i jų lie u iški a i ikmenys. Kaip pa odė a lik as y imas, daugau nei pusė isų šal inyje už iksuo ų okiečių kalbos Nomina Loci y a dū iniai, kiek mažiau jų suda o pap as ieji žodžiai. Vokiečių kalbos ie ų pa adinimų, pasida y ų a iksacijos būdu, ė a 14,2 p oc. DALIUS JARMALAVIČIUS, DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ, VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVIII Analizuojan okiškosios žodyno dalies a i ikmenis lie u ių kalboje pas ebė a, kad okiečių kalbos sudu iniai ie ų pa adinimai labai dažnai pe eikiami sin agmomis a ba pasi elkiama de i acija, o ečiau dū inių a i ikmenys y a pap as ieji žodžiai i dū iniai. Pap as uosius okiečių kalbos nomina loci links ama į lie u ių kalbą e s i simplicijomis, aip pa dažnai pasi elkiama a iksacija a ba, kai žodis u i kelis e imo a ian us, pap as ieji, da ybiškai nemo y uo ieji, daik a a džiai i a dažodžių a ojiniai edami pag ečiui. Vokiškuosius ie ų pa adinimų da inius dažniausiai lie u ių kalboje a i inka p iesagų, p iešdėlių a galūnių ediniai, ečiau žodžių junginiai (sin agmos). Į eik a 2022 m. spalio 28 d. DALIUS JARMALAVIČIUS Vilnius Uni e si y Facul y o Philology, Ins i u e o he Languages and Cul u es o he Bal ic Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a dalius.ja mala[email p o ec ed]u.l DANGUOLĖ STRAIŽYTĖ Vilnius Uni e si y Filologijos akul e as, Užsienio kalbų ins i u as Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Lie u a danguole.s aizy [email p o ec ed] VIRGINIJA JŪRATĖ PUKEVIČIŪTĖ Vilnius Uni e si y Filologijos akul e as, Bal ijos uni e si e o Kalbų i kul ū ų ins i u as LT-01131 Vilnius, Lie u a i ginija.puke iciu [email p o ec ed]