scieee Open visual document viewer

Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos

Vilija Sakalauskienė

Abstract

Straipsnyje apžvelgiama dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių, remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žodynų pavyzdžiais. Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – žymaus lietuvių leksikografo ir tautosakos rinkėjo Antano Juškos lietuvių–lenkų kalbų žodynas. Šio žodyno svarbą ir reikšmingumą įvertino ir Jonas Jablonskis, kuris pirmuosius leksikografinio darbo žingsnius žengė redaguodamas A. Juškos žodyną. Darbas prie žodyno kalbininką paskatino rinkti medžiagą lietuvių bendrinei kalbai tyrinėti, duomenis užrašyti kortelėse ir kaupti atskiroje kartotekoje. Iš dalies J. Jablonskio lūkestį parengti lietuvių bendrinės kalbos žodyną įgyvendino Lietuvių kalbos žodynas, kuris tarsi sujungia tris skirtingus žodynus: tarminės, senųjų raštų ir dabartinės bendrinės kalbos. Gausi ir įvairi šio žodyno medžiaga leido parengti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954) ir daugelį kitų jo leidimų. Kiekvienas išleistas žodynas davė vienokį ar kitokį impulsą galvoti apie naują tobulesnį žodyną ar kitą jo leidimą. Visai kitoks tiek leksikos sudėties, tiek paties žodyno struktūros ir rengimo metodikos atžvilgiu yra šiuo metu rengiamas elektroninis Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Straipsnyje gvildenamos svarbiausios problemos, iškylančios lietuvių aiškinamųjų žodynų rengėjams.

Full text

S aipsniai / A icles 259 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g./0000-0002-0487-7710 Les di ec ions de eche ches scien i iques: e noling is ique, lexicog aphija, lexicologija. DOI: doi.o g/10.35321/all89-12 LIETUVI KALBOS AIKINAMJ VOODYN RAIDA, SAVITUMAS E TARPUSAVIO SSAJOS The De elopmen , Uniqueness and In e ela ionship o Li huanian Explana o y Dic iona ies ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a iclenyje e ien su l'é olu ion de la ocynes ac uelles e commun ines de la langue Li uaniennes depuis XIX a. pab. jusqu XXI a. p emie s décennies, su la base des plus impo an s dic ionnai es de ce e pé iode e konk ečies de ces dic ionnai es exemples. L'un exclusi is es XIX a. lexikog aphines a aux zymaus Li uiniens lexikog aphe e au osakos collec ionné An ano Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas. Ce mo de l'impo ance e signi ica i i é a é alué e Jonas Jablonskis, qui p umuosius lexikog aphien a ail é apes jengée edaguan A. Juškos dic ionnai e. Le a ail au dic ionno kalbininką inci ai à ecueilli ma é iel à la langue commune des Li uiniens é udie , les données no e su ka elėse e accumule en sépa é ka o eko. De la pa ie J. Jablonskio lūkes į p ê e Li uiniens bend inės kalbos žodyną éalisé Lie u ių kalbos žodynas, qui a si con ond ois di é en s dic ionnai es: a minės, senųjų aš ų e daba inės bend inės kalbos. Gausi e di e s ce dic ionnai e ma é iau a pe mis de p ê e Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954) e beaucoup au au es ses édi ions. chaque édi é dic ionnai e donnai unokie ou un au e impuls à pense à un nou eau dic ionnai e pe ulesnie ou au e sa édi ion. Tou à l'au e an de la composi ion lexique, an de la s uc u e du dic ionnai e lui-même e de la mé hodologie de p épa a ion es ac uellemen p épa é élec onique Bend inės lie u ių kalbos žodynas. S aipsnyje g ildenams les plus impo an s p oblèmes, éme gances Li uiniens expškinamųjų mo synes p épa a eu s. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 260 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ESMINIAI VOODŽIAI: lexikog a ija, aiškinamieji žodynai, An anas Juška, Jonas Jablonskis, Li uanien kalbos žodynas, Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas. ANNOTATION This a icle aims o show he e olu ion o he dic iona ies o he mode n and s anda d Li huanian language om he end o he 19 h cen u y o he 21s cen u y, based on he mos impo an dic iona ies o he pe iod and speci ic examples o hese dic iona ies. One o he mos ou s anding lexicog aphical wo ks o he 19 h cen u y is he Li huanianRussian Polish dic iona y by he amous Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška. The impo ance and signi icance o his dic iona y we e also ecognised by Jonas Jablonskis, who ook he i s s eps in lexicog aphical wo k by edi ing he dic iona y o A. Juška. His wo k on he dic iona y p omp ed he linguis o collec ma e ials o esea ch on he Li huanian w i en language, o eco d he da a on ca ds and o keep hem in a sepa a e ca d ile. Jablonskis wish o compile a dic iona y o he s anda d Li huanian language was pa ly ul illed by he Dic iona y o he Li huanian Language, qui combine h ee di e en dic iona ies: he dialec al, he old w i en and he mode n s anda d Language. The ich and a ied ma e ial in his dic iona y made i possible o compile he Dic iona y o he Mode n Li huanian Language (1954) and many o he edi ions. Each o he dic iona ies has gi en ise o one o ano he impulse o hink abou a new and imp o ed dic iona y o ano he edi ion. The cu en Dic iona y o he S anda d Li huanian Language is qui e di e en in e ms o i s lexical composi ion, s uc u e and me hodology. The a icle e eals he mos impo an p oblems ha he compile s o explana o y dic iona ies may ace. KEYWORDS: lexicog aphy, explana o y dic iona ies, An anas Juška, Jonas Jablonskis, The Dic iona y o he Li huanian Language, The Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, The Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. ĮVADAS Selon Jono K uopo, po Kons an ino Si ydo e dyno epochos Li uanie be1 Senesni bend inės kalbos eik du šim mečius sus ojo lie u ių leksikog a ijos da bas (K uopas 1998: 423). Tik XIX a., kai p asidėjo isuomeninis, kul ū inis i li e a ū inis pakilimas, daž- nas iš lie u ių š iesuolių, sup a ęs, kad no min i i ugdy i lie u ių bend inę1 e minai li é aū inė i ašomoji kalba. L'a iclenyje choisi pou ou es les pé iodes un e me bend inė kalba, mais en pa lan de p ocessus, es u ilisé le e me de s anda disa ion de la langue. A icles a icles 261 / Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos la langue peu non seulemen g amma icos, mais e ocodyni, ėmėsi lie u ių kalbos žodynų suda imo da bo. Pa conséquen pas un d'en e eux commencè en à ecueilli mo s e éc i e dic ionnus (ne dai pag ečiui a ec g ama ika), moky is lie u ių kalbos (Palionis 1995: 191). Deja, dauguma suda y ų žodynų aip i liko ank aščiuose. Tai Dionizo Poškos, Simono Daukan o, Dominiko p incipalemen d ikalbius ou ikalbius, des inus p a iquemen Su ke ičiaus, Lau yno I inskio, And iaus Ugenskio, Mikalojaus Akelaičio e k . De nomb eux de ces au eu s dic ionnai es manusc i s des inée inconnue (Sawaniewska- Mochowa 2014: 123; Balašai is 2018: 93). L'objec i de ce e é ude d esse un ape çu de l'é olu ion de la ac uelle e commune des dic ionnai es d'explica ions de la langue Li uanienne du XIX a. à la in des XXI a. p emie s décennies, su la base des plus impo an s dic ionnai es de ce e pé iode e conc e s exemples de ces dic ionnai es. À la pou sui e de ce objec i se posen les âches sui an es: 1) é éle les o igines des dic ionnai es explica i s; 2) mon e la pou sui e de la s anda disa ion du langage XIX a. en dic ionnai es expliquamuosiens; 3) su la base de conc e s exemples de dic ionnes illus a i emen é élées ac uelles e commun ines langues Li uaniennes dic ionnai es mac os uk u es changeimu e inno a ions. L'é ude es appliquée desc ip i inis e g e inamasis mé hodes, su lesquelles base pa odoma les lois des dic ionnai es in e p é a i s li uanais, é èlez la ela ion de la ma iè e des dic ionnai es analysés, éluškinama les dic ionnai es spéci ique, peculia umas e liens. Le ondemen empi ique de l'é ude cons i ue An ano Juškos lie u iųlenkų kalbų žodyno2, Jono Jablonskio Li uanien kalbos žodynui ma é iau ka o ekos, Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), di é en s édi ions du Daba inės lie u ių kalbos žodyno (DLKŽ3) e du Bend inės elek oninio lie u ių kalbos žodyno (BLKŽ) données. 1. ANTANO JUŠKOS LIETUVILENK TALB VOODYNAS L'un exclusi is es XIX a. lexikog aphines a aux zymaus Li uiniens lexikog aphe e au osakos inkėjo A. Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas. Son au eu che cha ou ni celle leksiką, qui nulle pa n'a ai é é épuisée ou зафиксирована. 2 Li o skij slo a j A. Yuške iča съ толкованiemъ словъ на русскомъ и Žodynui medžiaga p adė a ink i 1850 m. (Sawaniewska-Mochowa 2002: 42), apie 1860 m. p adė as ašy i žodyno eks as. Iš iso bu o išspausdin os ys польскомъ языкахъ, вып. deuxième, Санктпетербург, 1904, ILIX. 3 L'ab ugemen sans indekso es u ilisé apibend in ai, quand on pa le en géné al de Daba inės lie u ių kalbos žodyną. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 262 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX A. Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynos dalys4 (apie le dicodyne edaga imą i edak o ius plačiau oi Sakalauskienė 2012: 257267; Balašai is 2018: 154161). Le p emie édac eu de ce dic ionnai e Filipas Fo una o as a souligné que A. Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas c'es i osios5 langue leksikos e sa ilius uojančių bei aiškinančių sakinių inkinys (Sakalauskienė 2012: 256), ku- consomma ion io quelques pa ies on é é épuisées pa ėjus même à quelques dizaines de mois du dic ionnai e éc i omo. S'in é essan aux ills iečių bui imi e cul u e, le dic ionnai e au eu a consac é son a ail a an ou aux in elligen sia des Li uanies6. A. Juška mo ne za ixa une mul i ude de ai s de langue, liés à kasdiene maisons ou o oka, eikiančių e nog a inių e au osakos connaissances. Liaudies l'u ilisa ion de la langue shnekamosios au dic ionnai e, nėjimams bei p ak iniam kalbos da bui – isos au os bend inei kalbai ku i i ugdy i. A. Juška, kaip leksikog a as, su okęs gy osios kalbos, au osakos i son abondan ma é iau a ai g andeulée signi ica ion e communs Li uiniens langue y ie nog aphie impo ance à l'éduca ion cul u elle na ionale, quelques dizaines d'années a ec neišsenkančia ene gija записало литовских языков слова, posakius, inko dainas, наблюдало и описало обыроčius. Li u iens populaudies langue A. Juška app éciai non seulemen comme ilologines ac s sou ce, mais ad essé a en ion e à les psychologies des gens, pensées maniè e de exp ession, eche chai le langage simples gens de ie, adi ions, his o ique expé ience e linds. En insc i an à son dic ionnai e plus de 30 000 mo s de la shnekamosios langue, A. Juška Li uiniens leksikog aphijoje s'es ou né d'un nou eau chemin de la ma iè e épisinemen de ieilles e plus nou elles éc i u es à la shnekamosios langue comme de la p incipale e nonimseimiame sou ce (Tolu ienė 1961: 89). Ainsi, A. Juškos lie u iųlenkų kalbų žodynas impo an leksikog a inis šal inis, nou eau ype šnekamosios kalbos aiškinamasis žodynas. Selon A. Balašaičius, Li u iškoji dic ionnai e pa ie es non seulemen des mo s de consomma ion ilus a ions, mais sou en e des mo s signi ica i s échinimai, qui géné alemen son pas le dic ionnai e au o iaus, e insc i e de la langue des gens (Balašai is 2018: 158). Les manusc i s du mo e sépa ées leu s édi ions mon en ingiuée e complexe chemin, ès in é essan s e alo isan c éa ion e dé eloppemen s de la Li uanie 4 1897 m. I omo p emiè e pa ie, comp enan AD aides ( edaga o F. Fo una o as), 1904 m. I omo deuxième pa ie, comp enan EG aides ( edaga o J. Jablonskis), 1922 m. II omo. p emiè e pa ie, comp enan la pa ie de Kan u jusqu'au mo Kuko is ( edaga o K. Būga). D'au es édi eu s du dic ionnai e: Janas Boduenas de Ku enė, Ju gis Šlapelis e G igo ijus Uljano as. L'imp ime ie s'occupai Viačesla Jagičius, F. Fo una o , Aleksejus Šachma o (Sakalauskienė 2012: 257). 5 A iclesnyje synonymiquemen u ilisés les e mes gy oji, liaudies e šnekamoji kalba. 6 A. Juškos dic ionn'a é ai nou eau de ce emps à la socié é. Tels é aien les emps des Li uiniens sh iesuolis sciences é aien ėję p incipalemen polkiškose écoles, donc polkų kalba y a o g e a gim osios lie u ių. Tou à ai comp éhensible, pou quoi A. Juška au dic ionnai e des Li uiniens choisi un lenkišką e imą. Il en a ai besoin non an pou la socié é polkų, qu'aux Li uaniens eux-mêmes (Sakalauskienė 2012: 256). Jonas Juška, édaguan eigai y inė i žodyną, p idėjo e imą į usų kalbą (plačiau ž . Sakalauskienė 2012: 257–258). S aipsniai / A icles 263 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos (Sakalauskienė 2012: 264). Beaucoupeliu A. Juškos dic ionne di es des mo s plus a es, pa exemple, g is ‘gė imas, gė alas, ge nõ a ‘ge ano is, bons no ų žmogus, enco e e aujou d'hui ou ons Daba inės lie u ių kalbos žodynėse di e s édi ions. LKŽeodia selon, A. Juškos ocodie p ésen e le ac ionno i jo alúo i ‘ uoš i kiaulėms ėdalą, jo alą au sens ‘ e s i, jauk i, ne a ką obić u ilisé aka ų aukš aičių kauniškių (Veliuonoje, Ž i gždaičiuose) e pie ų ce ac ionno i du sens de la dé ini ion e la aleu ac uelle a oseną (ž . aukš aičių (Liškia oje). Į ai iuose Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimuose 1 ableau). 1 LENTEL. Ce ains A. Juškos dic ionno mo s Daba inės lie u ių kalbos dic ionno édi ions JŽ DLKŽ1DLKŽ2DLKŽ7eDLKŽ8e g is Gi a es 2 g is ‘gė imas, ‘gė imas, ugpiū į. Gė is dans Ligonis un bo iu i . 2 g is ‘gė imas, 2 g is un gė iù i . un bien iù i . un ‘gė imas, 2 g is d ū s gė is bien iù i . gė alas: s andį pa gė alas: Ligonis gė alas: a sidu ia Ligonis un pa Ligonis gė alas: Ligonis s emplé. gė iù i s. ge nõ a Ku s nó ą a, ‘ge ano is, ge no à ‘ge ano is, ge ų ge no à ge ų ‘ge ano is, ce ge no à ‘ge ano is, ge nõ a. un ge no à ge ą ge ų homme des souhai s; un homme des Tankiai jodau e au e jodinu. chei gelį, mais nejódysi . y. g ùmias (siaũčia). . jó i, kùl is, siaũs i, jódy is g ùm is. souhai s; un au e quoi jo i: jódy i. Tous nupu chsi (d.). mais ismindy a, (iš emp a). 2. šnek. ‘ui i, Jódy i, zajódy i ‘siaus i, Vaikai, ne siódyz pas! homme des Ži gą jo i 1: Kad jódo, nupu chsi chei gelį, 2. e l. nejódysi mais isjódy a eng i: jódé les gens. eng i: jódy is quoi. édykau i: Vaikai, išp kau i: Les ga s, ne souhai s; bons i jo i 1: Kad i chei gelį, Vakis pe sonne nejódysi e Ponai ‘ a gin i, Žmones jódy i. ‘siaus i, jódy is édykau i: išp kau i: Vaikai, siódyz pas! ne souhai s homme; jódi e 1. jódi e 1. ‘a klį a jódy i 1. džn. jódy i 1. džn. jódi e 1. džn. jo i 1: Kad e je nupu chsi neše ia ( lk. megès iódos, slenks is). Pie a 2. p k. ‘ a gin i, (d.). 2. p k. (d.). 2. p k. eng i: ‘ a gin i, eng i: Žmones ‘siaus i, jódy i. ‘siaus i, 3. sng . neijódy ez pas! siódyz pas! jo alúo i jo alúo i 1. ‘ uoš i jo alúo i jo alúo i po culėms ėdalą; ‘ e š i jo alu; 2. p k. ‘da y i ne a ką, ai e; ‘pe š i jo alu, jo alin i; ‘ e s i, jauk i, ne a ką ai e, jauk i; mêchy i, jauk i; jo alúo i 1. ‘ e š i jo alu; 2. p k. ‘ne a ką mišy i, VILIJA SAKALAUSKIENĖ 264 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX A. Juškos žodyne už iksuo as a minis eiksmažodis jódy is į auk as i į Bend inės lie u ių kalbos žodyną: jódy is 4. sng . šnek. ‘išdykau i, siaus i: Enika, neijódyki ! 2. JONAS JABLONSKIS E ANTANO JUŠKOS ORODYNAS Il a é é décidé de p océde à une é ision de la loi. A. Juškos dicodyne impo ance e signi ica i i é a é alué e J. Jablonskis, qui p émosius lexikog aphien a ail é apes écengée édaguan ce dic ionnai e. J. Jablonskis é i ié Li u iškus mo s dans šnekamojoje kalboje7, a ai occasion de é i ie e leu séman ique. Édi eu a oi e ne enkino Li u iques mo s de usiškas8 e imas. Todėl usišką e imą jis aisė pagal a mėse a ojamas eikšmes, o ne pagal nu ody as A. Juškos ank aščiuose. J. Jablonskis pi miausia iškėlė kalboje plačiau žinomą, pag indinę žodžio eikšmę, o paskui – as eikšmes, ku ios bu- o impo an s a icle ilius acinei ma é ielagai comp end e. Selon J. Jablonskio, Juška no an un quelconque posakį de gens lèpés a an en egis an dans son dic ionnai e assez sou en le gludindai , aisai plnesnį, s'e o çan de donne li ū iškesnį e éguliingesnį, mais ainsi aisan annulai les pa icula i és ca ac é is iques oms ph ases (Pi očkinas 1991: 116). Le p ocessus de s anda disa ion de la langue au ocodyne es signi ica i de l'his oi e de la langue commun inée Li uanienne. J. Jablonskis, ne pou an dé e mine , de laquelle a mes quel mo ou ph ase A. Juška a é é записан, nesi yžo es a inė i a miškumų e ienodino lexino ma e iale ęsdamas au o iaus commenė ą s anda dziza imą языка. P incipaline a me, comme e l'au eu , il choisi aka ų aukš aičių a mę, ca oujou s é ai con aincu, qu'es nécessai e un dic ionnai e de la langue Li uanien bend inė, éc i à ous comp éhensama langue. 7 J. Jablonskiu en an que édac eu on é é cons i ués des condi ions é i ie les mo s des langues Li uaniennes a mėse. Pendan les acances d'é é a oges, édac eu ažiuodai y inė i Li uiniens a mių (Čepai ienė, Lapinskienė 2010: 83). P épayan en Li uanie ou e la p emiè e é é, J. Jablonskis a é i ié à Veliuono, Vilkijoje, Ju ba ke, Kal inėnuos e Alsėdžiuose E, G, I, J, K, L le es des hand aščius (plačiau ž . Tolu ienė 1961 237:238; Sakalauskienė 2021: 3637). Pass iaisiais XIX a. décennies Li uanie 8 Sumanymas pa eik i usų kalbos a i ikmenis iš dalies p iklauso J. Boduenui de Ku enė. en o cé usų cul u e. Ainsi le dic ion de l'imp ime ie années le polkiškasis e imas é ai déjà moins ak ualus. J. Juška en usses langue adui même e ceux ilius acinius sen ins, auxquels comp end e pakako la aduc ion donnée au débu de l'a icle. An aš inio žoišk eipė i e du mo i e (Tolu ienė džio e imą a indamas p ie ilius acinio sakinio, J. Juška ka ais aip susiau ino jo eikšmę, kad 1961: 222). S aipsniai / A icles 265 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos Ainsi, edaguan A. Juškos dic ionnai e, J. Jablonskis a déjà é léché su un au e dic ionnai e, qui allai p épa e g e a edaguojamo. Pa conséquen , il ne seulemen é i ié e illé A. Juškos dicodyno ma é iel, mais e inko mo s, kaupė ka o eką naujam lie u ių kalbos žodynui. Kele as J. Jablonskio ka o ekos Lie u ių kalbos žodynui medžiaga (JJk) exemples de: A kljus à g u iùs9 sudėk (JJk, Als), plg. Aš ienius sudėk į g ù es (JŽ 482), Aš ienius sudėk į g ù es (LKŽe, J); A klei g ûžin10 pei ą (JJk, Als), plg. Les che ales g ûžen la p ai ie (LKŽe, Als); Šóná p agila11 begulin , p agils ñkas ba ašn (JJk, Als), plg. Šonai p agilo begulin (LKŽe, Vkš); Su gnd as issikėlė, a ec a noms nuk i a (JJk, Als), plg. Su gañd ais issikėlė, a ec a noms nuk i o (di à p opos de ceux qui ès eulen s'éle e , mais ils ne éussissen pas) (LKŽe, Als); Linai gal ó i (JJk, Puš), plg. Gal o i12 linai, gal o i kopūs ai (DLKŽ8e); Kas sùga ga, ce nom ga gãžėm (JJk, Puš), plg. Kas sùga ga13, celui appelle ga gažėm (LKŽe, Puš); S a kus ga glinėja (po balą) (JJk, Skap14), plg. S a kus ga glinėja [po balą] S a kus ga glinėja [po balą] S a kus ga glinėja [po balą] S a kus ga glinėja [po balą] S a kus ga glinėja [po balą] (LKŽe, Skp). A. Juškos dicodyne edagaison non seulemen J. Jablonskiu, mais e Kazimie ui Būgai15, a é é e icace pascal p épa e dans le u u dic ionnai e de langues Li uanies. Cela indique ce dic ionnai e édi o ies (J. Jablonskio e K. Būgos) plus a d nuéc es a aux. 3. KARTOTEKA LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNUI MEDŽIAGA Da bas p ie A. Juškos žodyno J. Jablonskį paska ino ink i medžiagą lie u ių éc i jai la langue eche che e données no ašinė i ko elėse bei kaup i ka o ekoje, dans laquelle a é é collec ée plus de 14,5 mille. uni és ka elių, e mo s e les 9 ‘į pa as; 10 ‘ umpai nug aužė he olę; 11 ‘įskaudo’; 12 ‘su daug gal ų a didelėmis gal omis, gal ingi’; 13 ‘sukie ée, se susc aukia. 14 À J. Jablonskio dossie exemples de exemples son ou nis Jablonskio a o os end oi s ésumpos, à LKŽe exemples de elles, comme dicodyne. 15 K. Būga bu o ienas iš A. Juškos žodyno edak o ių. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 266 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX ilius uojančių sakinių записата еще больше. Ka o ekoje es assez beaucoup de sakinių, ma qués san umpa J. Ž.16, pa exemple: Ans nugu gjojo17 i ę nedailei (J. Ž.) (ž . JJk nugu gjo i); Nudàbyk18 u moi, bo me p š ai sug ubo (J. Ž.) (ž . JJk dãby i); Pabaigs nous monsieu nei o i19 (J. Ž.) (ž . JJk nei o i); Jinai ne š ės20 su lui pou biis olé (J. Ž.) (ž . JJk ne š is). Ap a ian A. Juškos dic ionno a minée ma é iel, a é é ema qué que ce dic ionno e J. Jablonskio ka o eka exemples de coïncidence mon en que l'édi eu app éciai posi i emen A. Juškos su ink ą ma é iel e lui-même la u ilisai (plačiau. Sakalauskienė 2012: 26 oi 9). J. Jablonskis neusi ašinėda o A. Juškos sakinių pa aidžiui, e pa eikda o sélec ionné ilius acijas selon ce que me o p incipes de éc i u e, sakinius umpinda o, nepe si ašinėda o a i ikmenų usų a lenkų kalbomis, bien que ka o ekoje p és a ski ų žodžių eikšmę paaiškinda o i ne lie u ių kalba. A. Juškos dicodyno édagaison é ai l'un des plus impo an s ac eu s commence accumul i ka o eką au emen langue li uanienne dic ionnai e. J. Jablonskio insc i e lapeliles mon en que son ka o eka commencée accumul i XIX a. débu , 1897 m. apsilankius Veliuonoje. La Ca o ekoie accumule non seulemen des données de langue i ie, mais aussi des mo s de émises dic ionnai es21, di e si oses éc i s, g ožinės li é a u e22. J. Jablonskis a oujou s é é con aincu qu'il es nécessai e un dic ionnai e de langue Li uaniennes communine. 1918 m. Vo oneže, déjà ap ès pé iode Ga dino (19121914 m.), išleido mažos apim ies Mūsų žodynėlį, į ku į bu o į auk a ik nedidelė jo su- ink os ka o ekos žodžių dalis. Žodynėlyje (61 puslapio apim ies) bu o pa- p oposa a plus de 1500 de ce pé iode bend ines mo s de la langue a ec Li u iškais 16 Shia san umpa J. Jablonskis žymėjo iš A. Juškos žodyno pe si ašy us žodžius i sakinius. 17 ‘nu ijo; 18 ‘nu enk; 19 ‘naikin i’; 20 ‘ni šo. 21 Puikiai é aluinès F yd icho Ku šaičio ocyn e g amma ikà J. Jablonskis dans ka o eką incluuké nonžai ma iè e. J. Jablonskis A. Juškos e be I omo an os pa ie de la inamaie, abo dan éaguojamo e bein langue, ès sou en ėmėsi F . Ku šaičio mo synu e ligina ma é iel de ce de nie a ec d'au es a mes de la langue Li uanies. J. Jablonski a dans son dossie un ce ain nomb e de sen ins e žymė ų F . Ku šaičio pa a de. Ka o ekos lapeliuose pasi aiko K. Si ydo žodyno pa yzdžių. Jo mo s, pa ikalbis (lenkųlo ynųlie u ių) dic ionna ium ium lig a um, susilaukęs même cinq édi ions (I en i on 1620, II 1631, III 1642, IV 1677 e V 1713), a é é pendan plusieu s siècles l'un des p incipaux sou ces de la langue éc omée li uanienne (Palionis 1995: 18). 22 Pa des sou ces connaissances oi , que suda y ojas dans ka o eką incluuké des mo s de Simono S ane ičiaus, S. Daukan o, Žemai ės, Pe o A ižonio, An ano Ba anausko e k . œu es li é ai es. A icles A icles a icles 267 / Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos des signi ica ions explique imais e aduisis en usses langue. Tous les mo s on é é soucu čiuo i. Le bu Zodynėlio é ai pu emen p a ique aide les élè es à li e e comp end e lie u iškus ado ėlius. Pa conséquen , dans lui p incipalemen son en és des mo s a miques e naujada ai, que le kalbininek p oposai u ilise en commun inée pa lan . No e dic ionnai e es impo an non seulemen comme sou ce de nou eaux e mes, mais e en géné al comme le p emie dic ionnai e no minamasis de langue bend inée. Le mo ynèle pou ai s'acc oî e en Li uiniens bend ines dic ionnai e de la langue. Ainsi, possible une au e p émisse, que J. Jablonskis ayan une gigan esque ka o ekà e lexiquog aphien a ail pa i ies, pou ai éc i e el dic ionnai e. Juolab, que dans les éminiscences e e ni ai es cons ammen men ionne son dési lui-même éc i e dic ionnai e. 4. LIETUVI LEGIONS DE LA LETHUANE Les mo s qui son u ilisés son les sui an s: J. Jablonskio lūkes į p ê e aiškinamąjį lie u ių kalbos žodyną a en pa ie éalisé a si le dic ionnai e de langue Lie u ių, qui combine ois dic ionnai es di é en s: a minės, senųjų aš ų e daba inės bend inės kalbos. Pa conséquen emphėž inis pa iculie J. Jablonskio ka o ekos e le dic ionnai e de langue Li u iens, don le p emie o ganisa eu e édac eu é ai K. Būga, liaison. Zodyno edakcija de di e s élec eu s a eçu quelques dėžes mo s, desquels on é é ai s nuo ašai (maždaug 2530 mille. ka elių). J. Jablonski Depuis ka o eca K. Būga nusi ašė en i on 10 mille. mo s23, qui plus a d en è en dans le g and dic ionnai e onds. Dans de nomb eux cas J. Jablonskio ka o eos mo s comme dispa u dans ces onds, ca sou en J. Jablonskio ma é iau pa same e odyne nikaip n'es ma quée aisodama du cas seulemen localo ės san umpa. Kad mo de J. Jablonskio ka o eka, peu se oi seulemen Li u iens langue dic ionno ka o eka lapelies. J. Jablonskis lui-même nespenai éc i e des mo s de la langue Li uanienne, mais ses a aux beaucoup con ibué à el dic ionnai e p éliminai es a aux. 1924 m. pa ujis le p emie K. Būgos pa eng é le dic ionnai e de la langue Lie u ių sąsiu inį Il a éc i que c'es ès ex ao dinai e dic ionnai e de son langue, qu'un cein uple à leidžia nei la iai, nei lenkai, nei usai. Žodyne su ašy i isi žodžiai, ku ie ebė- a a ojami lig šiol aš uose i šnekamojoje kalboje. Tačiau isuomenė, laukusi iš p o eso iaus K. Būgos ik ašomosios kalbos žodyno, daba as žodyne daug isokios medžiagos, inkančios i eikalingos mūsų kalbos e imologijai, is o ijai, l'a ai e de isuomenės ne a mėms y i (JR 1935: 294296). Le ex e du dic ionnai e lui-même à la socié é semblai inhabi uel, ca ce é ai un dic ionnai e scien i ique. Pa conséquen J. Jablonskis eg e ai que kalbamasis dic ionnai e es ése é à ceux p incipalemen les gens qui on déjà bonemen maî isé la p incipale langue des éc i s e peu en , 23 Li uanien kalbos žodyno edakcija k uopščiai pe žiū ėjo J. Jablonskio aš us ( ado ėlius, knygų e imus e .) e d'en e eux es insc i e k ynui enco e au moins 14 ūks . mo s (c . pla . Lybe is 2009: 69). VILIJA SAKALAUSKIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 2000 m. so i qua ième DLKŽ4 édi ion. Dans l'essen iel ce es éi é é oisième édi ion du dic ionnai e, seulemen pu gées ema quées co ek u es e eu s. Redak o ies collège la même. 2003 m. a é é émisse ce dicodyne kompak inė plokš elė. Elle y dic ionnai e complé é pa l'explicamąja de la pa ie les plus impo an s Li uanie e monde des lieuxo a s. Ce e e sion du dic ionnai e a é é en ée dans l'in e ne . 2003 m. in émis la cinquième édi ion DLKŽ5e, de nou eau édigée, pu gée e complé ée uniquemen élec onique (kompak inė plokš elė a ec une in oduc ion imp imée dans une li e, des conseils mé hodiques e une desc ip ion du a ail a ec les o dina eu s), ajou é sépa émen en i on 3000 lieux e mondiaux la pa ie expliquan e des lieux les plus impo an s de Li uanie e du monde. 2006 m. les consomma eu s a eignè en quelque peu amendié séš as ( eèmes élec onique) DLKŽ6e édi ion. Son collègia d'édi eu s la même. 2012 m. publiuo sep ième (me ac ualisée e sion 2017 m.) DLKŽ7e édi ion es p épa é de sies o édi ion plochš èle, mais de elle ge okai di è e. Les plus g ands di é umai de ce e édi ion du dic ionnai e: 1) abandonnée exemplai e communeine langage ne iennen (dė ų su pažyma n k. =) mo s; 2) abandonnée de la pa ie obsolè es e plus a es des mo s e a ian s égionaux (sous psn. e a mių signesmi) (beau is deux millie s); 3) abandonnée dans les p écéden es édi ions élec oniques DLKŽ anciennes des plus impo an es Li uanie, a ec elle liées pays e pa ies du monde place a des (apie de ois millie s d'a icles); 4) les mo s sukulčiuo i selon les a ions de la Vals ybinė lie u ių kalbos komisija; 5) p écise quelques mo s des signi ica ions explica ions, pu gées ema quées co ek u es e eu s. Dans ce e édi ion du dic ionnai e insé é un nedidelis (apie pus ečio šim o) DLKŽ7e nesames mo s appendice du nou eau p épa é Bend inės lie u ių kalbos o donyno. Le nou eau DLKŽ8e p a a mée le édac eu en che di que žodynas es p épa é comme conseille de langue à ous les Li uaniens du monde e à ces au esa auciens, qui Li uaniquemen son app isées ou enco e seulemen app ennen (DLKŽ8e, P a a mė). Pab ée ajou é uni e sali é du mo , ca , p emiè emen , il e lé ées ou es les domaines de consomma ion de la commune langue, ou es us ojamoses ses a ai es, deuxièmemen , il es ou ni aux consomma eu s in o ma ions essen ielles su les ou nis, no mines mo s éc ibé, ki čia imą, kai ymą, expliquées açon complexe des mo s signi ica ions, a osenes exemples de mo s pa oddė junlumas, dans un pac e nemažas pluoš as imagdingų, azeologizmų, ainsi que e minus de di é en s domaines. Naujes mo s appendice complé é deux cen s mo s. DLKŽ8e p épa é de l'aš un o imp imdin inio DLKŽ au o isa ion. Les p incipales nou eau és de ce e au o isa ion: 1) é abli ce ains p écédemmen considé és comme désominables mo s, que la Vals ybinė lie u ių kalbos komisija a econnus a o inais commun inėje kalboje: bobu ė ‘1. g andèle, g andu ée ( ê o ou mè e de la mè e) 2. z . p ibu ėja; kaladė ‘1. oi . inka. 2. oi malka 3; lynchas ‘ iolen échau emen de oule sans ibunal; 2) selon des a ions de la Commissions é a iques de la langue Li uanienne o donnky e S aipsniai / A icles 275 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos des mo s o hog aphe e ki čiau: čiá dašas, čá dašas; d ks i, d ỹska (d ỹks a), d sko; jò das e pan. ; 3) enou elé é é odinis in e p é a ion des mo s (dans ce ains cas es i uée no yma ž ., qui a é é e usée en p épa an la sep ième DLKŽ au o isa ion): biznas ž . imbas, buljònas ž . sul inys, gé bū is ž . ge o ė, pakalkas, ~ė. pa aikūnas e k . ; 5) es i ue ce ains mo s, don la sep ième DLKŽ au o isa ion a e usé en aison de la limi a ion de la po ée de l'édi ion imp imedin . 6. BENDRINS LIETUVI LEGANTS DE LA LOUX Visai ki oks nei Daba inės lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i engimo me odikos a ž ilgiu y a šiuo me u engia- mas elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Jame galima as i pačią nau- jausią leksiką, us ojamą ap ès 2000-ųjų ans jusqu'à ces jou s, pa exemple: eisbukas, gūglas, gūglin i, ju ubas. Le dic ionnai e se a inclus e ins ag ams, skaipas, wi e is e k . Menin DLKŽ cinquan eannée, le p incipal édac eu de ce dic ionnai e accen ai que en donnan dans les mains des consomma eu s la oisième édi ion DLKŽ, a é é éc i , qu'il allai nécessai emen d'un plus g and dic ionnai e commun ines de langage, comme ois ou qua e olumes, a ec plus d'a icles e pa iculiè emen des exemples a osenos (Keinys 2004: 82). BLKŽ ce lūkes į éalise. Éc i an , édaguan e app ou an BLKŽ ien comp e à la éelle mo s de a oseną, leu s ki chiaissemen polinkius, mais enan commun inès des no mes de langue. Ainsi, le ocodyne ou nie es main enan onc ionnan éguliinga bend inès lexique de la langue. Pa conséquen abandonne une nongea pa ie des passus, a minių, ca ac é ingų seulemen é u ai s ičiai mo s e inclusei où qui plus negu a é é ai aupa a an in e na ionaux mo s, e mines, naujažodžių, į a dijančių naujas ealijas. La p incipale di é ence de ce dic ionnai e du DLKŽ di e ses édi ions es le dic ionnai e éc i u e e édaga ion non seulemen abėcėliškai, mais e , g andesne pa ie, lexiques g oupes séman iques. En ou e, adhè e le p incipe que le mo doi ê e expliqué à ous comp éhensibles, séman iquemen e s ylis iquemen aip pa galima as i šiame žodyne (Liu ke ičienė 2006: 14). Be jokios abejo- neu aux mo s, que nées, BLKŽ o ganisa eu s u ilise sukaup a p écèden s, dans ce a icle déjà men ionnés (LKŽe, DLKŽ), des au es langues li uaniennes e des langues é angè es pa leu expé ience, se base su les de niè es œu es de eche che scien i ique, donnéesynes, ex ynes. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Tikslinga paminė i ieną ki ą iš daugelio DLKŽ i BLKŽ ski umų: 1) a sisa- ky a lizdinio28 giminiškų žodžių pa eikimo29; 2) an aš iniais žodžiais iškeliami i aiškinami isi apib ėž yse a ojami žodžiai; 3) iškeliami i aiškinami labiau papli ę, leksikalizować słów połączenia i złożone e minnai30; 4) ous les BLKŽ i aš iniai mo s ou leu s signi ica ions, sau seulemen pa ienius cas, son illus uojani exemples a osena; 5) ous les mo s ilius acinių sakinių ki čiuojami; 6) de ce ains mo s (p.ex., būd a džių, p ie eiksmių) dans les a icles dis ingue plus de o mes mo phologiques (aupš esniojo, le plus hau deg é, į a džiuo inių); 7) ma qué syn ac ique ac ionsmajodžių, en cas isolés būd a džių e ph easeologinių compounums; 8) es ou nie plus d'in o ma ions g amma icales; 8) abandonnée des mo s nonik iniens de l'inclusion en BLKŽ mak os uk ú u e k . À p opos de DLKŽ, qui au e ois a ai la même des ina ion e a e ec ué les mêmes onc ions d'explica ion e de no ma ion, e BLKŽ, en compa an les a icles de mo s i ulai es des deux dic ionnés b le e, des édac eu s BLKŽ eux-mêmes on e ec ué une analyse app o ondie, don les ésul a s non seulemen on con i mé la jus esse de la mé hode choisie de p épa a ion du dic ionnai e, mais on mon é des smulin ins (Liu ke ičienė, Mu i y ė 2015: 86, 139). Comp e enu des ésul a s de ce e é ude, éguliè emen e oi im le Li uanien kalbos naujažodžių duomenyno (LKND) an aš ynas. Ainsi, le dic ionnai e es p épa é en enan comp e de la cons an e qui an si ua ion de la langue, nou eaux connaissances de la socié é ainsi que de la consomma ion de la langue p es igieuse, en plus écen s ésul a s d'é ude, no mminemen de la langue commun inée, publiée ou au emen pa eiks ée d'au es dic ionnai es ainsi que p épa és de ce dic ionnai e ex s c i ique. APIBENDINAMOSIOS NOTABES Les no es de l'année p écéden e 1. En isagean la ac uelle e commun inès é olu ion des dic ionnai es de pab. iki XXI a. pi mųjų dešim mečių ma y i, kad ienas išski iniausių XIX a. leksikog a inių da bų – An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodynas padėjo pama us aiškinamajam lie u ių kalbos žodynui. Tai s a bus leksiko- langues Li uanies depuis XIX a. g a inis nou eau ype shnekamosios kalbos aiškinamųjų dicynų šal inis, naujas XIX. seconde moi ié de la socié é. 28 Dans ce ains a icles du appelé inclusc inium (plačiau oi Liu ke ičienė, Mu mulai y ė 2015: 84). 29 BLKŽe ski ingai nuo DLKŽ a ski ais an aš iniais žodžiais pa eikiami deminu y ai, eiksmažo- džių i būd a džių abs ak ai, p ie eiksmiai, daik a a džių su p iesagomis - ojas, -ėjas ediniai. 30 L'une des BLKŽe nou eo ies comme i ulai es son soule és e plus équemmen u ilisés d ižodžiai ou keliažodžiai e mes ou šiaip ealijų nominimai (Liu ke ičienė 2010: 147). A icles A icles A icles 277 / Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos 2. A. Juškos žodyne commencé un p ocessus de s anda disa ion de la langue, que ęsė e J. Jablonskis, a é é signi ica i de l'his oi e de la langue commun inée Li uanienne. P incipaline a me e le dic ionnai e au eu , e édac eu choisi ko aka ų aukš aičių a mę. J. Jablonskis é ai con aincu, qu'es nécessai e un dic ionnai e de la langue commun inée Li uanien, éc i à ous comp éhensama langue. 3. Comme le p emie langage no mnamis de la commun inée e nou eaux e mes de sou cein é ai signi ica i J. Jablonskio Mūsų žodynėlis, galėjęs éclo e dans le dic ionnai e de la éc omosios Li uanies. J. Jablonskis lui-même nespenai éc i e des mo s de la langue Li uanienne, mais ses a aux beaucoup con ibué à el dic ionnai e p éliminai es a aux. 4. J. Jablonskio lūkesčius de pa ie éalisé le dic ionnai e de la langue Li uanien, don le édac eu K. Būga son leksikog a inį chemin a égalemen commencé édigodamas A. Juškos dic ionnai e. Dic ionnyas des Li uiniens un des plus impo an s aiškinamųjų Li uiniens de langue eikalų, a commencé une nou elle leksikog aphies des Li uiniens é ape de dé eloppemen . Les données du dic ionnai e impo ance e signi ica i i é aux eche ches d'aujou d'hui mon en quelques publica ions de e sion élec onique. 5. Abondan e di e s con enu du dic ionnai e de la langue Li uanien a pe mis de p épa e Daba inės lie u ių kalbos žodyną e au es ses édi ions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2021). En analysan di e s DLKŽ au o isa ions, souligne- -on, que ous les au o isa ions ak uels ques ions de cons i u ion de dicynes mac os uk u es, l'un d'eux mo s de sélec ion, e l'un des plus impo an s asda ines lexique no mina ion. 6. Elek oninis Bend inės lie u ių kalbos žodynas – isai ki oks nei Daba inės lie u ių kalbos žodynas iek leksikos sudė ies, iek pa ies žodyno s uk ū os i de la mé hode de p épa a ion. La p incipale di é ence de ce dic ionnai e du DLKŽ di e ses édi ions es le dic ionnai e éc i u e e édaga ion non seulemen abėcėliškai, mais e lexiconiques g oupes séman iques. BLKŽ es p épa é en enan comp e de éguliè emen ci ançan si ua ion de langue, nou eaux ojimo po eikius, į naujausius bend inės kalbos y imo, no minimo ezul- connaissances de la socié é e p es ijines langues a a us, au es dic ionnés e p épa és de ce dic ionnai e ex s c i ique. 7. Chaque expliquamasis dic ionnai e de la langue Li uanien unei ou au e donna impulse à pense su un nou eau obulesnį dic ionnai e ou au e son édi ion. de ous les discu anés dic ionnai es a ai son con inus, inci ai boé e a an , pasisem i de p écédemmen jo expé ience, ne épé e des e eu s, ou e de nou elles composi ion e édac ion. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX VIETOVI SURPROMPINIMAI Als Alsdžiai, Plùngės . Puš Pùšalo as, Pãs alio . Skap, Skp Skãpiškis, Kùpiškio . Vkš Viekšnia, Mažekių . ŠALTINIAI IR SUTRUMPINIMAI BLKŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Li u iens ins i u du langage, 20132022. P ieiga su in e ne : h psekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DLKŽ1 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 1è e édi ion, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla, 1954. DLKŽ2 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, a sak. ed. J. K uopas, 2e édi ion, Vilnius: Min is, 1972. DLKŽ3 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 3-iasis édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla, 1993. DLKŽ4 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 4e édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u , 2002. DLKŽ5e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 5ème édi ion élec onique, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2003. DLKŽ6e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys. 6ème (3-iasse élec onique, 4ème en ligne) édi ion, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2006. [Va ian e en ligne depuis 2015 m. publiai plus accessible.] DLKŽ7e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 7e (5e in e ne ) édi ion, e sion mise à jou , Vilnius: Li u iens ins i u du langage, 2017. [Va ian e en ligne à pa i 2022 m. publiai plus accessible.] DLKŽ8e Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S . Keinys, 8e (6e édi ion élec onique en ligne) édi ion, e sion mise à jou , Vilnius: Li u ių kalbos ins i u as, 2021. / P ieiga su in e ne : h ps ekalba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas. DOI: doi.o g/10.35321/dlkz. JJk Jonas Jablonskis. Le dic ionnai e de la langue Li uanien es con enu dans une ca o hèque, conse ée au Rank aščių sky iuje de la biblio hèque V uble skių LMA, F-99. A icles a icles A icles 279 / Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiемъ словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ [Li o skij slo a ’ A. Juške iča s’ olko aniem’ slo ’ na usskom’ jazykach’], ousp. deuxième [ yp. o oj], Санктпетербург [Sank pe e bu g], 1904, ILIX. LKND Miliūnai ė Ri a, Aleksai ė Agnė. des langues Lie u ių naujažodžių duomenimisynas, ęs inis in e ne inis žinynas depuis 2011 m., sud. e a s. ed. R. Miliūnai ė, Vilnius: Li u iens ins i u de langue. P ieiga su in e ne : h ps://ekalba.lki.l /naujazodziai. DOI: doi.o g/10.35321/neol. LKŽe Li uiniens langues dic ionnas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, e. a ian , J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sion, 2018). P ieiga su in e ne : h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LITERATŪRA Balašai is An anas 1999: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidimas (1962). – Gim oji kalba 5, 28–31. Balašai is An anas 1999a: Daba inės lie u ių kalbos žodyno Čikagos leidi - mas (1962). – Gim oji kalba 6, 28–32. Balašai is An anas 2018: Žodžiai i žodynai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Čepai ienė Gied ė, Lapinskienė Lionė, sud., 2010: A siminimai apie Joną Jablonskį, Vilnius: Gim asis žodis. Endzelīns Jānis 1971: Da bu izlase 1, Rīga: Zinā ne. G i ėnienė Au elija 2017: Žodyno aizdinys Lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 90, 1–19. Jakai ienė E alda 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. JR – Jablonskio aš ai 4, ed. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 1935. Keinys S asys 2004: Daba inės lie u ių kalbos žodynas pe penkiasdešim me ų. – Kalbos kul ū a 77, 76–83. Klima ičius Jonas 1997: Kas y a bend inės kalbos leksika? Samp a os, nuomonės i p ie a ai. Žodyno p ak ika i eo ija. Va ojimo eikmės i p oblemos. – Lie u ių kal- bo y os klausimai 37, 20–32. K uopas Jonas 1998 [1968]: Rink iniai aš ai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as. VILIJA SAKALAUSKIENĖ 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Lybe is An anas 2009: Leksikog a ijos eo ija i p ak ika, sud. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Liu ke ičienė Danu ė 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealy- bė. – Leksikog a ija i leksikologija 1. Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, R. Mikulskas, D. Mu mulai y ė, sud. R. Pe okienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–33. Liu ke ičienė Danu ė 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150. Liu ke ičienė Danu ė, Mu mulai y ė Dai a 2015: Nuo Daba inės p ie Bend inės lie u ių kalbos žodyno. – Leksikog a ija i leksikologija 5, sud. A. G i ėnienė, ed. kolegija J. Gi čienė, L. Le ance ič, D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, I. Zuicena, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 83–146. LKŽi – Lie u ių kalbos žodyno ins ukcija, Vilnius: 1980. Mikulėnienė Danguolė 2022: Lie u ių kalbos ins i u o is o ija: kalbo y os aneksija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Nak inienė Ge ūda 2005: „Lie u ių kalbos žodyno“ aisymai elek oniniame a- ian e. – Kalbos kul ū a 78, 191–203. Nak inienė Ge ūda 2012: Elek oninio Lie u ių kalbos žodyno naujo ės. – Kalbos kul ū a 85, 92–102. Palionis Jonas 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. Pi očkinas A noldas, sud., 1991: Jonas Jablonskis. S aipsniai i laiškai. Vilnius: Mokslas. Ru ko ska K is ina 2021: Leksikog a iniai šal iniai lie u ių kalbos pasaulė aiz- džio y imuose. – Ve ybės lie u ių i lenkų kalbų pasaulė aizdyje 2. Liaudiškasis, au inis, daugia au is i daugiakul ū is pa eldas, Vilnius, Liublinas: Vilniaus uni e si e o leidykla, 181–200. Sabaliauskas Algi das 1997: Kazimie as Būga i lie u ių leksikog a ija. – Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 1–4. Sakalauskienė Vilija 2010: Dialek izmų a anka daba inės i bend inės lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 2. Jono K uopo 100-osioms gimimo me inėms, sud. V. Sakalauskienė, A. Aukso iū ė, ed. kolegija O. Ka ae a, I. Lemeškin, G. Nak inienė, R. Pe okienė, V. Sakalauskienė, J. Zaba skai ė, y . ed. Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 295–305. S aipsniai / A icles 281 Lie u ių kalbos aiškinamųjų žodynų aida, sa i umas i a pusa io sąsajos Sakalauskienė Vilija 2012: An ano Juškos lie u ių–lenkų kalbų žodyno a minė medžiaga. – P iešauš io mokslas, kul ū a i š ie imas. Lau yno I inskio 200-osioms gimimo me inėms (su CD), sud. A. Aukso iū ė, ed. kolegija D. Mikulėnienė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, V. Šaudiņa, P. Zemle ičiū ė, y . ed. A. Aukso iū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 256–274. Sakalauskienė Vilija 2021: Leksikog a inis Jono Jablonskio palikimas. – Kul ū os s udijos Pane ėžyje. Jonas Jablonskis, sud. L. Lapinskienė, Pane ėžys: Komunikacijos cen as „Kalba. Knyga. Kū yba“, 32–44. Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2002: Ze s udiów nad socjolek em d obnej szlach y kowieńskiej XIX wieku (na pods awie słowników p zekładowych An oniego Juszkiewicza), Bydgoszcz: Wydawnic wo Akademii Bydgoskiej im. Kazimie za Wielkiego. Sawaniewska-Mochowa Zo ia 2014: Lie u iški XIX amžiaus e s iniai žody- nai – egioninės lenkų kalbos y imų šal iniai. – Leksikog a ija i leksikologija 4, sud. R. Pe okienė, ed. kolegija S. Be g-Olsen, O. Kažukauskai ė, D. Mu mulai y ė, V. Sakalauskienė, Z. Sawaniewska-Mochowa, J. U bana ičienė, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 123–138. Tolu ienė Bi u ė 1961: An anas Juška leksikog a as. – Li e a ū a i kalba 5, 87–377. U bu is Vincas 2010: Knygos apie žodžius, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vi kauskas Vy au as 2001: Baigian didįjį „Lie u ių kalbos žodyną“. – Kalbos kul- ū a 74, 109–113. Vosyly ė B onė 2002: K. Būga žodynininkas. – Kelias į didįjį Žodyną, sud. K. Mo kūnas, K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 50–80. The De elopmen , Uniqueness and In e ela ionship o Li huanian Explana o y Dic iona ies SUMMARY In he 19 h cen u y, as a social, cul u al, and li e a y enaissance began, many Li huanian in ellec uals ecognized ha , in addi ion o g amma books, dic iona ies could also help de elop he Li huanian w i en language. Consequen ly, hey emba ked on he compila ion o Li huanian language dic iona ies. The a icle e iews he de elopmen o cu en and VILIJA SAKALAUSKIENĖ 282 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX S anda d Li huanian language dic iona ies om he end o he 19 h cen u y o he i s decades o he 21s cen u y. The explo a ion is g ounded in he analysis o he mos explana o y p ominen dic iona ies o he e a and speci ic examples d awn om hese e e ences. The a icle also sc u inizes he mos impo an p oblems ha he compile s o Li huanian dic iona ies may ace. The empi ical basis o he s udy consis s o he da a om An anas Juškas Li huanianPolish dic iona y, he ca d index o Jonas Jablonskis Ma e ial o he Li huanian Language Dic iona y, Li huanian Language Dic iona y (LKŽe), a ious edi ions o he Mode n Li huanian Language Dic iona y (DLKŽ) and he da a om he elec onic S anda d Li huanian Language Dic iona y (BLKŽe). The Li huanian Polish dic iona y, edi ed by he enowned Li huanian lexicog aphe and olklo e collec o An anas Juška, s ands as one o he mos ema kable lexicog aphical achie emen s o he 19 h cen u y. The impo ance and signi ica ion o his dic iona y we e also app ecia ed by Jonas Jablonskis, who ook he i s s eps in lexicog aphic wo k by edi ing Juškas dic iona y. The wo k on he dic iona y encou aged he linguis o collec ma e ial o a s udy o he S anda d Li huanian language, w i e he da a on ca ds and ca alogue hem in a ca d index. Jablonskis aspi a ion o compile a Li huanian s anda d language dic iona y ound p ac ical ealiza ion in he Li huanian Language Dic iona y, which combines h ee di e en dic iona ies, encomb ing w i en and dialec al o ms, ex s om di e se his o ical pe iods, and mode n s anda d language. The weal h o di e se ma e ial wi hin his dic iona y pa ed he way o he c ea ion o he Dic iona y o he Con empo a y Li huanian Language (1954) and i s subsequen edi ions (1972, 1993, 2000, 2003, 2006, 2012, 2017, 2021). The elec onic dic iona y o he S anda d Li huanian Language ha is cu en ly being edi ed, dis ingues i sel by ea u ing a dis inc lexicon s uc u e and he me hodology o i s compila ion. Each published dic iona y se ed as a ca alys , inspi ing he w i ing o a new and mo e e ined dic iona y o he de elopmen o esh edi ions. Mise à disposi ion le 18 juille 2023 d. VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie ilija.sakalausk[email p o ec ed]