Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis

S aipsniai / A icles 211 ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5763-6921 Ce e in o ma ion es ou nie pa l'au o i é compé en e du pays d'o igine. Les di ec ions de eche ches scien i iques: geoling is ique, dialec ologie des langues Li uanies. DOI: doi.o g/10.35321/all89-10 PRIZUUKIO DÉLINI YPATYBI RECONTRUCTION HORIZONTALIAJAME Il es IR VERTIKALIJAME e CONTANUUME: KAUNO MARI DUGNO ATVEJIS le The Recons uc ion o he P iedzūkis Dialec al Fea u es in Ho izon al and Ve ical Con inuum: he Case o he Bo om o he Kaunas Lagoon ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e dans Kaũno mã ių zalie o de la supe icie e pama io a minės zone ho izon alis e e icalis con inuum. Le ma é iau à eche che a ecueilli Rušiškėse (LKA536) e Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) poin ). Pa bin i de Kaũno mã ių dugno kilę pa eikėjai, g e in a deux amilles (ski ingų ka habi an s) langue. Ti iamoji e i oi e c'es aka ų aukš aičių kauniškių plo s, dans lequel alė asi ou e p iedzūkio a minių pa icula i és. Ce e p émisse a con i mé: bien héo iquemen p edzūkio ap aiškos yškiausios d oinyajame ma ių k an e e Nẽmuno apylinkėse sud desdi ec ions, éclai in a que ses gajes dans les deux i es, p ès pa ma ių. Pa u cela supposeuoja e a minio plo o exclusi inum. S aipsnyje é yskée e e ical du con inuum signi ica ion: é ablie aki aizdi des in e mins ca ac é is iques e pa eikėjų âge co éla ion. Dans la ypologie du siècle ega dus neujai nechaikan įp as o skaidymo imis ka omis, gilesniais pjū iais a skleis as e ikalusis agmen iškumas. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Vy esni pa eikėjai (qui, selon basé adi ionnel ois ois di isemen , appa ene ai ce mêmečiai ka a comme e jaunesnieji) es main enikée plus de p éedzūkio ca ac é is iques. ESMINIAI VOODŽIAI: aka ų aukš aičių kauniškių pa a mė, pie ų aukš aičių pa a mė, ho izon alusis con inuum, e icalalusis con inuums, Kauno ma ios. ANNOTATION The a icle analyse he ho izon al and e ical con inuum o he e i o y looded by Kaunas Lagoon and he coas al dialec zones. The s udy ma e ial was collec ed in Rumšiškės (LKA536) and Šliena a (Ma gininkai (LKA553 poin )). The in o man s once li ed a he bo om o he Kaunas Lagoon; he language o wo amilies (inhabi an s o di e en gene a ions) was con as ed. The s udy a ea is he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas a ea, whe e P iedzūkis dialec al ea u es we e expec ed o ind. This assump ion was con i med: al hough heo e ically, he mani es a ions o P iedzūkis a e he clea es on he igh bank o he lagoon and he icini y o Nemunas owa d he sou h, he indings show ha he mani es a ions can be ound on bo h sides o he lagoon, close o he lagoon. A he same ime, i implies he dis inc i eness o he a ea. L'a icle highligh e aussi he signi ica ion o he e ical con inuum: a clea co ela ion be ween dialec al cha ac e is ics and he age o in o man s was es ablished. Wi h a new app oach o he ypology o age, b eaking away om he usual h ee-gene a ion di ision, he e ical agmen a ion is e ealed in deepe c oss-sec ions. The olde in o man s (who, acco ding o he adi ional h ee-gene a ion di ision, would belong o he same gene a ion as he younge ones) ha e e ained mo e o he P iedzūkis ea u es. KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, Sou he n Aukš ai ian subdialec , ho izon al con inuum, e ical con inuum, Kaunas Lagoon. ĮVADAS XX. la seconde moi ié de la dialec ologie é ai géné alemen apsi imée aliuoju kon inuumu. Laiky asi nuos a os, kad kalbos eiškiniai išpli ę am i- ho izonk oje dans le e i oi e. Ty imais che chai à cou i Lie u ių kalbos a laso ( oliau LKA) poin s. a. au débu , en Li uanie commençan à dé eloppe géoling is ikă e econnaissan que en e a mių e bend inée langues esama beaucoup pe eiginių a ian ų, au me odologique ins umen a ijos kalbinės bu o į auk as i socioling is inis kin amasis XXI géné a ion. Ce e au es socioling is iniai a iables enablen de la con inui é e icale g aduel hankėjus A icles a icles 213 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis ca ac é isan s des a iables déposémen des é udes (Willemyns, Bis e 1989: 541; Be u o 2010: 235236; Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 39). Les in e ac ions des a ian s ansminai es e commun ines de la langue mises à jou en 2018 2020 m., quand Kaũno ajono kalbinę si uaciju y ė Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o mokslininkai1, e 20202021 m., quand on é é pildomi duomenys būsimajam Ta mynui2. Tuome geoling is ikos me odais ecueillis e on é é discu és ho izon alusis e e icalus Pakauns plo o agmen iškumas (Bakšienė 2021: 73). En e ec uan ces eche ches, l'accen es consac ée Kaũno mã ių en i ons, dans lesquelles 2020 m., ecueillan a minée ma iè e, isky asi e de ce a icle žmonių, iki XX a. šeš ojo dešim mečio gy enusių Nẽmuno slėnyje; jį užliejus, 1959 m. bu o su o muo os Kaũno mã ios (plačiau ž . Šidlauskas 2021: 37–57 i en nu ody a li e a ū a). Iškeldin i iš sa o gy enamųjų ie o ių, dugniečiai3 dažniausiai mig a o į a imas apylinkes, odėl ikė ina, kad jie i jų palikuonys au eu us: eche a peu (galėjo) ê e išsaugoję e au hen iques pa icula i és des langues locales, qui é aien ca ac é is iques e Kaũno mã i inds cha gés de illages. c'es le p emie Li uanie dialec ologique- ekons ukcinis é ude, cou an dé uc ion de la habi a ion e i o iale e o e s inį iškeldinimą. 2020 m. on é é enquê és 53 pa eikėjai, en egis ée en i on 50 h. pokalbių. Le ma é iel é udiable de ce a icle 2 heu es. 34 min. de du ée en egis emen s audio, dans lesquels schnaka ap ès deux di é en es ois de la même amille eme ėjus pa en s e en an s. S aipsnyje epose asi qua e Thankéees du 66 au 100 m. siècle; choisies deux amilles, don les anciens son les mêmes plus âgés de ous les pa lin es eme i eu s. Qua ies pa leu s on ondé dé eloppé un modèle héo ique, qui plus a d (dans des é udes ul é ieu es) se a appliqué à ous les épondan s. Ainsi l'obje de ce a icle de Kaũno mã ių dugno kilusių žmonių (e leu s descendan s) langue; oi 1 ableelę. 1 Ty imus en pa ie a sou enue Kaũno dis ic sa i aldybė. Ty imų ado ė p o . habil. d . Danguolė Mikulėnienė. 2 P oje C éa ion d'un modèle duomenyno des a ian s des langues locales de la Li uanie, di ec ionée d . Agnė Čepai ienė. Financé pa la Na ionale commission de langues Li uaniennes (Vals ybinės kalbos a ojimo, no minimo and dis aidos p og am). Accès in e ne : h ps: a mynas.lki.l :// (accession u in pasky ą). 3 Ce p igijęs pe sonnes, i an dans Nẽmuno alėnyje a an l'inonda ion (daba iniame Kaũno mã ių dugne), en 'appella ion (In o ma ion du Kaũno mã ių egional pa ko Lanky ojų cen o y . specialis ės Ramunės Miki ieje os; in e iew a ec au eu umi 2020-09-14, en egis emen conse é Ins i u de langue Li uanien Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e). ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 1 LENTEL. Pa eikėjų amilles e leu lieu de ésidence4 Pa eikėjai Ga so en egis o du ée Kilmės place Dab. gy . place P immoji šeima Rumš_M_1930 1 al. 11 min. 0 s. Rumšiškės Rumšiškės Rumš_V_1954 Deuxième amille Šlie_V_1920 1 h. 23 min. 19 s. D a eliškės Šliena a Šlie_M_1951 Pa eikėjai i en dans di é en es ma ies cô eses. Les Daba inių (pe kel ų) Rušiškių habi an s a an l'inonda ion i aien dans la ieille Rušiškių ille, o Šlienã os gy en ojai y a kilę iš D a ẽliškių (kaimo, bu usio a p Rušiškių ( an des ieux, an des ac uels) e Šlienã os)5. Ac uellemen Rušiškės appa ien Rušiškių seniūnijai, Kaišiado i ajonu, e Šliena à Samyl seniūnijai, Kaũno ajonu. Ce deux poin s LKA Rušiškių (LKA536) e Má gininkų (LKA553) (ž . 1 igu e.)6. La composi ion des soume an s co espond au p incipe eid odinį: in e oge la mè e (Rumš_M_1930) e sūnus (Rumš_V_1954) e pè e (Šlie_V_1920) e duk ė (Šlie_M_1951). Ils peu en ê e déc i s comme sèslius, seulemen sūnus Rumš_V_1954 a aille Kaũno ille. Pa eike s kalbinę ( a minę) ca ac é is ique à oi 4 chapi es Responden ų kalbos cha ak e is ika. Ce a icle en choisi la ma iè e analyse aide à pou sui e e zéb eze le bu é éle ho izon alemen e e icalemen le Kaũno mã ių ondno ainsi pama io a minės langue pa icula i é. Puisque la di é ence d'âge en e le che e le plus jeune pa eik a 36 ans (ž . Fig. 2), le ma é iel a miné assemblé é èle non seulemen le éal, mais aussi le emps obse é des endances linguis iques, ce qui en o ce enco e plus la e icale de l'é ude a. Au bu d'a eind e les dé is so is: (1) isnag ine en 2020 des ca ac é is iques linguis iques des habi an s plus âgés e plus jeunnis pa lan , appa enan à deux amilles; (2) déc i e a minée Kaũno mã ių ondno e pama io zonă e icalili. (ski ingų ka ) au ni eau. 4 Pa eikėjai užkoduo i šia a ka: ie o ės san umpa, ly is, gimimo me ai. P z., Rušiškėse gy e- nan i mo e is, gimusi 1930 m.: Rumš_M_1930. 5 Des habi a ions é adés issemen le ond de Kaũno mã ių oi Valdo U bana ičiaus map mappiio dans le éci . P ieige su in e ne : h ps:www.a cgis.com/home://i em.h ml?id=c55688a269934e 1 95d90bee099467c5. 6 D'ap ès Ta myne, Šliena à ombe en deux poin s: majeu e pa ie appa ien A mãliškių poin (LKA534), in é ieu e Má gininkų (LKA553). Les au eu s de ce a icle i en Má gininkų punk e (LKA553). A icles a icles 215 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis 1 PAV. Ti iamieji poin s LKA Ty imo mé hodologie. Comme déjà men ionné, l'analyse du langage choisi di é en s ka donneu s. Ainsi ne sui uje pas le c i è e adi ionnel NORM7. Une elle p a ique en Li uanie es enue e aupa a an , é i é, la appliquan plusieu sakalbių oye s aux eche ches (plačiau oi Mikulėnienė, Poce ičiū ė 2018). App écié des eme ciés de la même amille, non seulemen peu ê e iden i iées des ca ac é is iques de la langue des eme ciés, mais e é i ée des cas acciden els (ou indi idualisuo s) de leu pa o ojemen . Depuis eux pa iculiè emen souhai aujama a i ibo i, essayan de econs ui e le local langue a ian . Palygin i pe i s nomb e des épondan s pe me de modélise la langue locale ca ac é is iques, e ce modèle peu plus a d ê e empli des données des au es ou nisseu s. 1. TIRIAJ DU EMPÉIAUS TIPOLOGIJES SPECIFICA Comme déjà men ionné Į ade, ho izon alusis e e icalis dimensionnemen en e s pa eikėjo o e non seulemen ealaus emps linguins ac s de ixa ion possibili é, mais e 7 Angl. non-mobile olde u al male. Ce c i e ium sie inas a ec s a ique a mės image. Du poin de ue NORM, le in o man app op ié es paglié, sėslus homme du illage (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 32). ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX p ieigą p ie s ebimojo laiko duomenų, . y. ski ingo amžiaus g upių a minių des ca ac é is iques. La pe spec i e de emps d'obse a ion en o ce le ai que éelis emps d'enquê e (pa eikėjų apklausa) 2020 l., i. e. ap ès le cen enai e depuis la naissance du che du pa eikėjo e ap ès 61-e ių ans depuis l'éclaimen du clô u e Nẽmuno alė (ž . ig. 2.). 2 PAV. L'année de naissance des Pa eike s du poin de ue du emps éel e obse é Guo aujan 20112014 m. ypologie du p oje , au momen de l'inonda ion de la allée Nẽmuno (1959 d.) pa eikėjai appa enaien miliniaya e jeune géné a ion (ou enco e n'é aien nées)8. 2020 m., au momen de l'enquê e, ous (ainsi que quelques poignieux descendan s) é aien déjà de enus des ep ésen an s de la géné a ion aînée . y. âgés que nebė a. Tačiau, kaip minė a, amžiaus ski umas a p y iausių i jauniausių pa- 50 m. Les memb es des i an s humains, 1959 m. appa enus à la géné a ion aînée, déjà ou nisseu s de possibles pa en s e en an s pou les di é ences linguis iques su isan s (a omaux) di ulgués9. Les pa en s (nep édépendammen du âge) a ibués aux senio s ka a, e les en an s jaunesniajai. Tokia ypology e lè e géné a ion non seulemen socioling is inu, mais e démog aphique poin de ue, aigi pe me , analysan les données obse a ionnel emps, éclai ci la possible a ian e local du pa a mės kai ą son en o cemen ou a aibnissemen . 8 Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imisa ion du éseau de poin s e in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028), di ec ice p o . d . (HP) D. Mikulėnienė. Financé sous le p og amme de l'UE P ima des scien i iques e au es che cheu s à l'ac i i é scien i ique ( isuo inė do acija). 9 La ypologie d'âge dans les é udes peu a ie , selon les démog aphiques e k . ac eu s (Bakšienė 2021: 74). En c éan Ta myne modèle, u u e plani iée applique aux é udes de ou e langue li uanienne de la su ace, la géné a ion démeno égalemen pako igée: senio ja géné a ion a ibués pa eikėjai, âgés de plus de 60 m. siècle (lieu de 50 m.), e médiunine 3159 m. (Bakšienė 2021: 74). A icles A icles a icles 217 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis 2. TIRIAMOJI TERRITORIUM Il s'agi d'une égion si uée dans l'oues de l'Amé ique du No d. Kaũno mã ių appa i ion Pakauns pa ie en a ai un spéci ique champ de eche ches. En aison des hyd oélec iques cons ui es au cou s de la XX a. 6-ajan ième décennie de Nẽmuno alley (aussimojo Kaũno mã ių dugno) expulsan les habi an s locaux, la plus g ande pa ie des gens kėlėsi dans adjacen lieux, donc 2020 m. leu plus g ande concen a ion зафиксирована в памари. Comme men ionné, deux a icle in es igamieji dugniečiai i en Šlienã oje (Samyl sen., kai iajame ma ių k an e), a ibuéje PiliuonõsSamyl a ealui (chis a ealus en e ien es bend inės- a minės kalbos židiniu (Bakšienė 2021: 81). Ki i gy ena Rušiškėse – dešiniajame ma ių k an e (ž . 3 pa .). 3 PAV. Pa eikėjų lokacija i iškeldinimo k yp ys deux Décidan de ous les classi ica ions a miques li uaniennes, ikė inas a minis plo o ein isum (ž . 3 chapi es). Pa con e, dans di é en s pé iodes ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX é ilskėja ce ains des pa icula i és a mniques nonu apimai e possible pe eigiškumą supo ų aukš aičių plo a, dans nuojan is p iedzūkis. Taigi ho izon aliuoju lygmeniu e i o ija nė a isiškai homogeniška: ai aka- lequel es 218 ca ac é is iques a minių pie ų aukš aičiams. 3. TIRIAMOJO PLOTO TARMINS YPATYBS la ca ac é is ique a minée du e ain es p ése ée aux jeunesg ama ikiens ca ac é is ique d'a ondissemen des a mies selon des ai s phoné iques: à la in du XIX siècle An anas Ba anauskas ce e supe icie a ibuai aux y ieaux p emie s sudieux (Ba ano skij 1898: 4951; oi e aussi Ge žo ai ė 487, XX a p emiè e moi ié An anas Salys aux aukš aičiams idu iečiams (Salys: 1933: 2134; Salys: 1992: 10911 o XX a seconde moi ié 2016) Zigmas Zinke ičius e Aleksas Gi denis aux Ti s au soi des kaš ai (Zinke iuni, Gi denis: 139: 1966: 14). P iedzūkio des pa icula i és kalbininkai son za iksa ée abipus Nẽmuno ce es soi és hau š aičių kauniškių e ma inų aukš aičių pe eiga. S ambesniais p éedzūkio cen ais į a dijami Balbiẽ iškis, P enai, B š onas, Kaišiadó ys (Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114116). de ma é iel Les ep ésen an s De ce e plo e son sépa és du gana yškių one inių pa icula i és: (1) comme pak aš iniai aka ų aukš aičiai, lieu balsio e (exusio nosinio ę) pa ois a ia i (i·) (p z., eñ i·, изsigañdęs isigadis) (Salys 1933: 31; 1992: 113; Zinke ičius 1966: 82 e k . ; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (2) au lieu ą ų (p z., žuolas ú·žuolas, g ž as g ũ·š as) (Salys 1992: 113; Mo kūnas 1994: 85–86 i k .); (3) žodžio p adžios e a liepia kaip a (p z., eke  – ake ·, eše ỹs – aše ·s) (Zinke ičius 1966: 121122, 449; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė2005: 114); (4) comme e dans la g ande hau eš aičių pa a mės pa ie, sou en allonge les p muosius i ap adžius d iga sių dėmenis i, u (p z., d b i d· p , s ùm i s úm· ) (Zinke ičius 1966: 107 e k . ; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114); (5) kie ina p iebalsį l (p z., lẽdas łã·das, léis i lái.s ) (Zinke ičius 1966: 160161; Salys 1992: 109111; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); A icles A icles A icles 219 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis (6) gali a i a i esnius balsius ė, o (bga – b·ga, óks – ·ks) (Zinke ičius 1966: 71, 74–75; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116)10. Pa mi les ca ac é is iques mo phologiques mènè as: (7) mâ iškosios giminės daik a a džių ienaskai os naudininko galūnė peu ê e -u (p z., põnui põnu) (Zinke ičius 1966: 248; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (8) p ielinksninėse cons uc ions pa ois galūnė -i (ikidagi jusqu dañgui (iki dangaũs), jusquk egi jusqu k agui (iki k ago) (Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116); (9) peu ê e u ilisé ilia i (p z., iduñ, šliūbañ) (Zinke ičius 1966: 200, 2005210; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 209: 116); une au e pa icula i é du p éedzūkio daik a a džio baigmens -uo sei imas -u a (p z., sesuõ sesu à, anduõ andu à) (Zinke ičius 1966: 8687; Salys 1992: 113; Mo kūnas 1994: 87) (10); plus su p edzūkį oi (Salys 1933: 2832; 1992: 113; Mo kūnas 1994: 8492; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114; 116). Dans ce a icle, su la base d'un modèle héo ique, basé su dix imi des ca ac é is iques du a minių p eedzūkio, ca ac é isée dugniečių kalba. 4.RESPONDENT KALBOS CHARACTERISTE QUE il es nécessai e de espec e les d oi s de l'homme. Išnag inėjus qua e 2020 m. appous és des pa eikėjų langue, éclai ci a, que pama yje p éedzūkio pa icula i és esama. Medjiaga en egis e 2 h. 34 min. du ées ba a de a ec deux eme cieu s de Ruiškių (LKA536 poin ) e deux eme cieu s de Šlienã os (Má gininkų (LKA553) poin ) compa ée a ec 1982 m. Lie u ių langue a i udes de usage é i ié du poin de ue du emps obse a eu . Selon l'ins i u de Li uanie laso“ (LKA) „Fone ikos“ žemėlapiais i jų komen a ais. Taip p iedzūkio ypa- Geoling is ikos cen a Ta mių a chy o, Rušiškių 10 Ces exemples son p ésen és ainsi que indiqué dans les sou ces ci ées (lie u ių dialek ologijoje įp as a kopenhagine ansk ipcija). En ca ac é isan le langage des p ésen a eu s, des exemples se on éc i s palaipsniui įsigalinčios a p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. Plačiau apie TFA ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017; Bakšienė 2018. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 10 PAV. 1982 m. LKA Fone ikos mappéio No. 20 agmen : kamieno i, u i ap adžiuose d iga siuose 1982 m. LKA Fone ikos mapping No. 20 e lè e essen iellemen deux ho izon aliuosius ni eaux l'in ég i é de l'ai e d'un poin de ue synch onique, e sug e ins a ec 2020 m. données e diach onique (du poin de ue du emps obse é). 4.4. P iebalsio l kie inimas Pama yje assez yški enco e une pa icula i é p iebalsio l du e issemen . 2020 m. pa icula i é ou ée su les deux i es ma ies; oi able 4 lę. 4 LENTEL. P iebalsio l du cissemen Pa eikėjai +/- Pa yzdžiai Šlie_V_1920 +/(-) njɑpɛ1ˈlɑɪdo; p1ɑˈlɑɪdo (x 2); n1ˈlɑɪdji; ɪ1ˈlɑɪjɛ; p1ˈlɑɪd (šūʋius); njpɛɑ1ˈlɑɪd; lɪˈdjɪmɑ; lɪˈdɪmo; lɑsjɪnm ( iš ą) Rumš_M_1930 + ɪj1ˈkjeːlː (x 2); kjɛˈlɑs; ʋjɛˈlɑs; lnj1ˈ jiːnos; lnj1ˈ jiːnuː Šlie_M_1951 - Rumš_V_1954 +/- bɔɪˈkjæˈlː S aipsniai / A icles 227 P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis 2020 m. applicaus i dugniečiai p iebalsį l kie ina dans di e ses posi ions. P iebalsį l kie ina ois des qua e p aisseu s, mais pas ou à ai cohé emmen (pascaiko iimčių). Selon des exemples abondan , p incipalemen l kie inamas pa eikėjo Šlie_V_1920 le discou s, cependan dans les mo s išklė, neišklė, a klė iš a as e minkš as l. Tik pa eikėja Rumš_M_1930 p iebalsį kie ina ou le emps. Comme e des balsies a liepemen occasions, enco e éme geai la géné a ion impo ance: ema quable, que 1951 m. née pa eikėja p iebalsio l complè emen nekie ino, e 1954 m. néęs pa eikėjas jus e une ois. P iebalsio l du e issemen ca og aphié dans pas un seul 1982 m. LKA Fone ikos mappe. Voici No. 15 kamieno e, ei po p iebalsio l (p z., lẽdas, léis i); oi . Su la i e 11 pa ., o žemėlapyje N . 72 – kamieno n po l; ž . 12 pa . gauche (d'où aussi Šlienã oje Má gininkų (LKA553) poin ) a é é en egis ée e e(i), e a(i), e su la d oi e (Rušiškėse, LKA536) un a(i) (LKA II 3334). Vdinsi, Rušiškėse l a an e(i) oujou s a as kie ai. 2020 m. endances main enues Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) au poin ) kie inama čiau que Rušiškėse (LKA536). On ai e enco e un cas de p iebalsio l du e issemen en 1982 LKA Fone ikos mapėlapis No. 72 (j . Fig. 12). Con ai emen que su la ca e No. 15 ( ig. 11), ici зафиксирован kamieno en po l (LKA II 8889). 1982 m. ca og aphisé aki aizdus du e issemen su les deux i es, cependan Šliena à (Má gininkų (LKA553) poin ) considy ina limi e, à pa i de laquelle commence la du e in i p iebalsį l po en. 2020 m. ce e pa icula i é as a seulemen eme iais Rumš_M_1930 pa boje, au mo len ýnos: lnj1ˈ jiːnos; lnj1ˈ jiːnuː (ž . 4 ableelę). Pa conséquen da y ine p émisse, que bend ines langue a ian (minkš asis p iebalsis l a an en) pou ai acquisalė i à la ande gauche jusqu pa ma ių. P iebalsio l. kie ina ion ca og aphié non seulemen en 1982 LKA Fone ikos lapiuose, be i 2014 m. monog a ijoje (Mikulėnienė, Meiliūnai ė, sud., 2014); ž . 13 pa . e eŠi 2014 m. le ma é iel basé su 1982 LKA Fone ikos mappages No. 15 e No. 28; il es indiqué que p iebalsio l. la supe icie de consomma ion es es ée el, el qu'il é ai dans la seconde moi ié du XXe siècle, cependan ce e pa icula i é phoné ique es en ée comme nyks an e, le mieux conse ikoma de la plus ancienne ca e (Bakšienė,žo ai ė, Leskauskai ė 2014: 255). Da uneõs p éedzūkio ca ac é is iques ou iau p é endus balsies ė, e 2020 m. applicaus es eme cia eu s le pa ole nepasi aikė. 1982 m. LKA Fone ikos mapes Rušiškėse (LKA536) e Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) poin ) ne ep ésen en égalemen plus ou e emen balsių ė i o a imo (plačiau su balsių ė i o a i- mą ž .: LKA II 44–58). ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXXIX 11 PAV. m. 1982 LKA Fone ikos mappéio No. 15 agmen : kamieno e, ei po p iebalsio l 12 PAV. m. 1982 LKA Fone ikos mappapio No. 72 agmen : kamieno en po l A icles A icles A icles 229 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis 13 PAV. X agmen de la ca e: kamieno e, ei, ė po p iebalsio l 4.5. Les ca ac é is iques mo phologiques Comp e enu des ca ac é is iques phoné iques eig ine, que le local g minis a ian n'es pas complè emen é anouis, cependan les données mo phologiques mon en d as iquemen un changemen dans le con inuum e ical, ou obse able à l'échelle du emps. Les exemples mo phologiques pa iculiè emen liés a ec l'âge des pa eike s. Bien que les deux plus âgés pa eikėjai héo iquemen a ibués à une seule ka a (amžiaus ski um dese me ų), les e minnie s données ne son pas homogeniški. Gou e nemen iojo eme cie le langage ex endus ois ca ac é is iques mo phologiques, desimčia années jaunesnės pa eikėjos le langage une, e jaunesnie s le langage des mo phologies p éedzūkio des ca ac é is iques du ou pas su enue; oi able 5 lę. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 5 LENTEL. Des ca ac é is iques mo phologiques de la langue des ou neu s Pa eikėjai Vy iškos giminės daik a a džių naudininko galūnė -u ienaskai os Ilia y as Daik a a džio baigmuo -uo changean -u a Šlie_V_1920 ʋjiɛ1ˈnɑm 1ˈsuːn mjɪˈjkjæljɪn sjsˈʋɑ lima sie i un 1982 m. LKA Fone ikos e ain map N . 67 (LKA II 8283); oi Fig. 14 5 Du Rumš_M_1930 jʲɛʊˈnʲɪmʊ - - Su mo ologine ypa ybe – daik a a džio baigmeniu -u a ie oje -uo – ga- ableau on oi que la pa icula i é a é é dé ec ée Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) poin ). 14 PAV. LKA mappio No. 67 agmen : ou e es galūnès c očiuo as uo Kadangi 1982 l. LKA Fone ikos mappio No. 67 baigmuo -u a gausiai 2020 m. in e ogean les habi an s complè emen opa i a galūnės -i iksuo as, ši ypa ybė laiky ina nyks ančia13. p ielinksninėse cons uc ions, cependan cela n'a pas su p is, ca e d'au es che cheu s elle es indiquée comme pasi aikan i iknien pa ois (Bace ičiū ė, Mikulė, Salienė 2005: 116). 13 LKA Fone ikos su la ca e No. 67 baigmuo -u a ca og aphié su les deux i es ma ies, a- čiau Má gininkų (LKA553) punk e už iksuo as ik žodis šu à. S aipsniai / A icles 231 P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis Comme e phe inai es, mo ologiques ca ac é is iques a osena ne sié ina a ec conc è emen habi able à la locali é. 4.6. App écia ion des ca ac é is iques e miniques dans le con inu e ical Ras ų a minių pa icula i és compilée pa équence dans le con inuum e ical oi 15 ig. 15 PAV. Te minai es ca ac é is iques (ne)be oi 15 imagelas indique p éedzūkio dis inc i s ca ac é is iques nykimą: mo du commencemen oixis e a liepian comme a ois ois su qua ees, e an õsios dis incamsies ca ac é is iques balsio ą a liepimo comme ų (uː) neišgi s a. Vy iausių pa eikėjų le basemen de la pa ole p éedzūkio i čiausias. Dans seš ajame décennie nés leu s en an s pa len des ca ac é is iques plus a es, u ilisées au p amaichi a ec des a ian es de langue bend inès; les plus pe i es ca ac é is iques le plus jeune pa eikėjo (Rumš_V_1954) pa langue. D'au e pa , il con ien de men ionne qu'il enco e du e ina p iebalsį l, con ai emen que ois ans senio snė pa eikėja Šlie_M_1951. É an donné que les ca ac é is iques yškiosios pa eikėjų dans le langage a ien (pa ois indépendammen ni de la égion, ni de la géné a ion), au lieu des a minių požymių, many ina, déjà acquisili a miškieji žymenys (apie a miškojo žymens są oką ž .: Mikulėnienė 2019: 60). ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Te i o iniu lygmeniu (ho izon aliajame kon inuume) nė a endencingų o- ne des di é ences. Hencesi, des deux Kaũno mã ių onds de locali és D a ẽliškių e Rušiškių les habi an s de aien pa le uni o mémen . APIBDRINIMAS Il es S ai snyje ac ualise du geoling is iniai ni eaux de la égion (ho izon ales) e gene os ( e icales). Ces ni eauxims, su la base d'un modèle héo ique, ondéam base des dix imi a minių p eedzūkio pa icula i és, examinées pa eikėjų langbinées pa icula i és. Dans le con inuum ho izon al, les ca ac é is iques phé a iques de p éedzūkio son u ilisées assez uni o mémen gai iè es e d oi iè es Kaũno mã ių k an e Šlienã oje (Má gininkų (LKA553 poin ) e Rušiškėse (LKA536) ne as a didelių (a endencingų) a minių ski umų. Abiejuose k an uose balsis e (ę) a liepiamas comme à (iː), la oix e es a liepiée comme a au débu des mo s, abou iemen elginés les p emie s i ap adžijos d iga sių dėmenys i, u, kie inamasbalsis l. F agmen i pou aien suppose une pa icula i é mo phologique (d'eux plus ou an e dans la d oi e k), mais leu usage es lié à des amies. É aluan du poin de ue de l'obse a ion du emps, les données (y quali és, qui se ou en enco e dans les p oposa eu s) coïncide essen iellemen a ec 1982 m. LKA Fone ikos mappages (2020 m. a minių pa icula i és appaiko (i ) dans d'au es mo s, que indiqué 1982 m. LKA Fone ikos mappages). Dans le con inuum e ical il y a a ié é. Tous dugniečiai p olongen les p emie s i ap adžių d iga sių dėmenis i, u. Le mo de débu de la oixį e comme a a liepia ois des qua eų (išsky us jauniausią pa eikėją). P iebalsį l kie ina ous, excep é an ą selon jaunumą pa eikėją. Balsį dans (iː) au lieu e (bu . nosinio ę) a ia ois g ands. Dalies ca ac é is iques neappe a (da y ine p ésomp ion qu'elles é anqusies ou nyks ančios): pas su enue ni un seul ą a liepemen comme ų (uː) cas; ni un seul épondan balsių ė, e ne a ia ou iau. Pap as ai y esni gy en ojai y a išlaikę daugiau a minių b uožų – ši enden- cija ypač a skleis a mo ologinių ypa ybių a osenoje: y iausiojo pa eikėjo (g. m.) dans le langage on é é dé ec ées ois ca ac é is iques mo phologiques: y iškosios giminės daik a a džių ienaskai os galūnė -u (ʋɛjiɑ1ˈnɛm 1ˈsuːn), ilia i (mjɪˈjkjæljn), daik a a džio baig -u a (sjɑsˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ- ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ) Dešimčia ans jaunesnės pa eikėjos dans le langage p ononce seules i iškosios giminės daik a a džių ienaskai os galūnė -u (jjɛˈnjɪm). 1951 e 1954 m. n'es pas ou é de ca ac é is iques mo phologiques a minai es dans le langage des eme cia eu s nés en 1954. On peu a i me que D a ẽliškės e Rušiškės jusqu'aux éceldemen s appa enaien ce même a mine e i oi e p edzūkiu. Les lieux, dans lesquelles dugniečiai on é é A icles a icles 233 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis (Šliena à Má gininkų (LKA553) poin ) e Rušiškės (LKA536 poin ), aussi considé i ines une a mine p edzūkio e i oi e. a deux amilles pa le. Plus Sukū us p iedzūkio ypa ybėmis g įs ą eo inį modelį, s aipsnyje išanalizuo- a d ce modèle ondemen se a e ec uée econs uc ion du a ian de langue locale de la zone eche chée. LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologi- éceldés ja, héo ie e mé hodes. Les concep s p incipaux. XXI a. commencemen des Li uanies: géoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai es), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947. Bace ičiū ė Rima, Mikulėnienė Danguolė, Salienė Vilija 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai e Klaipėdos k aš o aukš aičiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Les possibili és de l'applica ion in e na ionale one ines abėcėlės aux sons des a miques Li uanies. Bal is ica 52(1), 105135. La Commission es in i ée à p ésen e une p oposi ion de décision conce nan la compa ibili é de l'aide a ec le ma ché in é ieu . P ieige su in e ne : h ps:www.bal is ica.l index.php/bal is ica/a icle/ iew/2303/2270 [ ui é pa 2023-05-29]. Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Leskauskai ė As a 2014: X mapėlapis e commen ai e. XXI a. commencemen Li uiniens a mies: geoling is inis e socioling is inis é ude (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 255. Bakšienė Rima 2021: Kauno ayon lingubinis a ian iškumas Ta myno modèle ondemen du c éa ion. Respec us Philologicus 39(44), 7388. P ieiga su in e ne : h ps://www.zu nalai. u.l espec us-philologicus/a icle/ iew/21920/23210 [ ue é 2023-05-30]. Bakšienė Rima 2017: Li uanien pa a mių ansk ipcija TFA symboles: aka ų aukš aičiai šiauliškiai. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 237254. Accessible su in e ne : h ps jou nals.lki.l /9ac alinguis icali huanica://a icle/ iew/83728 [ ui é 2023-06-08]. Ba ano skij An onij J. 1898: Бaрaновскiй, Aнтoнiй Я. Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ [Zamě ki o li o skom’ jazikě i slo a ě], Санктпетербургъ: Типографiя Impe a o ской Академiи Наукъ [Sank pe e bu g: Tipog a ija Impe a o skoj) es une uni e si é de sciences si uée dans le cen e de la ille de Sain -Pé e sbou g, en Allemagne. Akademii Nauk]. Be u o Gae ano 2010: S uc u e and Dynamics o a Language Space: 13. Iden i ying dimensions o linguis ic a ia ion in a language space. Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion, ol. 1: Theo ies and Me hods, ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Handbüche zu Sp ach Handbüche zu Sp achund Kommunika ionswissenscha , ed. by P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 226241. Ge žo ai ė Lau a 2016: L'é ude de la classi ica ion des a miques Li uaniennes en aspec géoling is iniu: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2: Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi is, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982. LKASMRK Li uanie TSR MA Li u iens langue ins i u , Li u iens langue a lasu su ink osios medžiagos egis acijos knyga (p adė a 1952 m.). Saugoma Li u iens langue ins i u du Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e. Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: depuis a minių požymių p ie a miškumo žymenų. Respec us Philologicus 35(40), 5162. P ieiga su in e ne : h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395 žiū ė a [žiū ė a 2023-05-30]. Mikulėnienė Danguolė 2022: His o ie du ins i u de langues Li uanies 2: kalbo y os aneksija, Vilnius: Li u iens ins i u de langues. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a, sud., 2014: XXI a. débu des Li uiniens a mės: geoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s commen ai esa as), Vilnius: B iedis. Mo kūnas Kazys 1994: À cause p edzūkio e ses limi es. Li uanien pa lo y os ques ions 34, 8492. Accessible su in e ne : h ps://jou nals.lki.l ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/1465/59 [ ue du 15 juin 2023-07]. Salys An anas 1933: Kelios no es à l'his oi e a miques. A chi um Philologicum 4, 21–34. Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. Šidlauskas Žyd ūnas 2021: Rekons ukciniai Kauno ma ių dugno a minio su ace aspec s. P o iles de dialec ologie Li uanies: a ian es égionales du débu du XXI siècle, leu s ela ions e pe spec i es, sud. V. Meiliūnai ė, A. Čepai ienė, D. Damb auskienė, Vilnius: Li u iens ins i u du langage, 4570. P ieiga su in e ne : h p://lki.l /wp-con en uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijos-p o iliai-1.pd [žiū ė a 2023-05-30]. U bana/ ičius Valdas 2020: Zemėlapio acon an . Kaunous ma iens ond du siècle his oi e. P ieige su in e ne : h ps:www.a cgis.com/home://i em.h ml?id=c55688a269934e1 95d90bee099467c5 [ ue du 30 mai 2023]. A icles a icles 235 / P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis Willemyns Roland, Bis e Helga 1989: The Language Con inuum as a Plu idimensional Concep . S a us and Func ion o Languages and Language Va ie ies, Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 541551. Zinke ičius Zigmas, Gi denis Aleksas 1966: À cause des classi ica ion des a mes de la langue Li uanienne. Kalbo y a 14, 139147. Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija: compa ginamoji a mių oné ique e mo ologie, Vilnius: Min is. The Recons uc ion o he P iedzūkis Dialec al Fea u es in Ho izon al and Ve ical Con inuum: he Case o he Bo om o he Kaunas Lagoon SUMMARY L'a icle p ésen e he speci ics o he age ypology o he subjec s om he pe spec i e o appa en ime. Gene a ional issues a e in oduced. The esiden ial a ea o he in o man s is con ex ualisé, and di ec ions o mig a ion o he popula ion e ic ed om he bo om o Kaunas Lagoon a e p o ided. The dialec al cha ac e is ics o he s udy a ea a e discussed. Taking in o conside a ion ha he s udy a ea is a ansi ional a ea be ween he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas and he Sou he n Aukš ai ian subdialec (and is o be conside ed o be P iedzūkis subdialec a ea), a heo e ical model based on en P iedzūkis dialec al ea u es is de eloped. Based on he de eloped heo e ical model, he language o he in o man s ( wo amilies) is cha ac e isé. Dissemina ion o dialec al da a in he ho izon al and e ical con inuum is shown. Da a, collec ed in 2020, is compa ed o he linguis ic ac s o he maps in Phone ics (LKA 1982). The ma e ial om di e en pe iods is homogenous in mos cases he shi s in he use o dialec al (phone ic) ea u es a e small. Based on he da a a he ime o appa en , a econs uc i e amewo k o unde s and he local a ia ion o he subdialec a he bo om o he Kaunas Lagoon is c ea ed. Mise à disposi ion 2023 m. aoû 9 d. ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie zyd [email protected]