Vietininkų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių šnektose

190 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: akcen ologie, dialek ologie, e noling is ika, leksikog aphie. DOI: doi.o g/10.35321/all89-09 VIETINK KIRČIAVIMO POLINKIAI PIET AUKŠTAIČI ŠNEKTOSE Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s ANOTATIUM S ü zend XX a. zwei e Halbes XXI a. beg i lichen Sch i lichen Quellen we den un e such linksniuojlichen Wo es O ne n einsaskai os und ieliskai os inesy o und ilia i Fo men Ki chiauens polinkie pie ische hochsch ai ige pa a menscha . S aipsnyje e such synch oninem Blickwinkel zu besch eiben Besonde hei en des O ne n ki chiau ens, e klä en zu können Akzen ua ions ie au ens U sache, zu bes immen de selben Schnek e akzen ischen Va ian en beinhal ende Fo ms a ealinü Papli ung. Die Un e suchung zeig e, dass südliche hochsch ai ige pa a menscha e ojamų O ne n ki čia imui Ein luss ha akcen ua ions analogija, seman ika, polinkis in akzen inį a ian iškumu und oksi onezę. Paaiske e, dass d ejopai ki čiuojame Vie ne n Fo men häu ige au gesch ieben we den süd aka inėse und südlichen schnek os. ESMINIAI WODŽIAI: pie ų aukš aičių pa a mė, ie ininkas, ilia y as, inesy as, ki čia imo a ian . ANNOTATION The s udy del es in o accen ua ion pa e ns wi hin he loca i e cases singula and plu al inessi e and illa i e in he Sou he n Aukš ai ian dialec . I d aws upon w i en sou ces spanning he second hal og he 20 h cen u y o he ea ly 21s cen u y. De A ikel ziel da au ab, zu besch eiben he accen ua ion ea u es o he loca i e cases om a synch onic pe spec i e, explain he easons behind accen di e si ica ion, and map he a eal dis ibu ion o accen ed a ian s wi hin he same subdialec . The indings e eal ha he accen ua ion o loca i es in he Sou he n Aukš ai ian A ikeln A icles 191 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose dialec s is in luenced by accen ua ion analogy, seman ics, and a endency o accen ual a ia ion and oxy onesis. In e es igly, i eme ged ha loca i e o ms exhibi ing dual s ess pa e ns a e mo e p e alen in sou hwes e n and sou he n subdialec s. KEYWORDS: Sou he n Aukš ai ian subdialec , loca i e case, inessi e, illa i e, accen a ian . ĮVADAS In de Wissenscha lichen Li e a u iel Au me ksamkei gewidme de ninkų a osenai pie ų aukš aičių šnek ose ap a i. Dialek ologai gana išsamiai linksniuojenden Wö e ie iišanaliza ę inesy o ( idus esamojo ie nieka) und ilia i ( idus einamojo ie nieka) seman ik zu, bedeu nissen neu aliza ions U sache, o mü g ama ines mo emes und papli imą pa a mės plo e (Zinke ičius 1966: 201; 1980: 196 197; 2006: 145 146; LKA III, 48 žml. ; Rosinas 1995: 74; Tuomienė 2010: 7980; Ka aciejū ė 2013: 5051; Leskauskai ė 2016: 242; 2022: 2832; 7778; Ka dely ė-G ine ičienė 2022: 6169 und k .). Mindes bis je z un e s i die Vie ne n ki chiau polinkiai. Bei de Besch eibung südliche Hochsch aičių akzen ua ionssys em wi d Au me ksamkei nu au diesen linksnių o mü Ki chia ing a ian en1 und e esne e Wo osenen älle ge ich e (AukT 31; Ragaišienė 2010: 14, 129; plg. da LKA III 55)2. Ziel des Un e suchungs, Me hoden, Neuhei und Ak uali ä . Ziel des Un e suchings synch oninem Blickwinkel zu besch eiben de Besonde hei en des O ne n ki chiau ens südliche hochsch ai ige pa a menscha , zu besp echen ih e akzen ua ions polinkius. Un e suchungsau gaben: 1) zu e s ellen in un e such en Quellen ge undene humo niie ungswo es O sininkų Fo men conjundad; 2) zu bes immen un e schiedlich k echie ba en Fo ms Ve b ei ungsa ealus; 3) e klä en mögliche G ünde ü das Exis ie en Ki chiau a ian en. Bei de Du ch üh ung des Un e such s be uh es besch eibomuendem und inne en Rekons uk ions Me hoden. Inne liche Rekons uk ionsme hode es zus ellen äl e e Ki chiauens Va ian en, e klä e en möglichen a mischen g e ybių Exis enz o ausse zungen. Abge üh es Un e suchung is neues und ak uus. In dem A ikel, basie end aus de ganzen südlichen hochs achigen Fläche übe meh als 60 Jah e gesammel es Ma e ial, e s mals 1 Ling is ische Li e a u e schiedens ki chie end Wö e und ih e Fo men sogenann en Ki chiau a ian en (Ka dely ė 1975: 11; Zinke ičius 1979: 91 und k .), akzen is ischen Va ian en (S und 1995: 22), ki chiau g e im g ybėmis (Pake ys 1994: 7) ode ki chiau g e ybėmis (Mikulė, Pake ys, as und S undžia 2007: 8). Au o ė sa o da buose laikosi adicijos e minus ki čia imo (akcen inis) a ian- ki chiau (akcen ) g e g e 2010) als Synonyme zu e wenden (Ragaišienė 2010; plg. da S und 2009: 66). 2 Žane a Ma ke ičienė wäh end wissenscha liche Diskussionen is da au hingewiesen, dass bei de Bes immung des Wo es ki čiuo ę nich nu au O sininkų Fo men be uhen da , denn ih e Ki čiaung kann sich on ande en linksnių Fo men un e scheiden, . i. nich imme zeigen akzen inie Pa adigma. VILIJA RAGAIŠIENĖ 192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX in de selben schnek oje akzen ischen ap ašomi linksniuojamųjų žodžių ie ininkų ki čia imo polinkiai, pa eikiamas Va ien en en hal enenden Fo men Ve b ei ungs Mapsapis. Diese Un e suchung soll e o allem ak uell sein a mige Ki chiauens polinkių und akzen ua ions Phänomenen kai os Fo sche n. Es is zu e wa en, dass e auch p ak ische Nu zen ü e mlichen Wö e yne […] Dialek ologen und Leksikog a en haben wi d. XX. a. Šal iniai i i iamoji medžiaga. S aipsnyje nag inėjami duomenys su ink i iš zwei es Halbes XXI. a. an ängliche sch i lichen Quellen und pe sönliche ka o ekos. Me ziagas G undlage bilde XX a. 67 deš. be ei e en diese ada mės šnek ų sp achlichen Besonde hei en besch eibü3, de aillie e übe sminių o dnyno (d i omio Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų o dnyno, D uskininkų a mės o dnyno und o be ei endem li auischen Lenkischen šnek ų o dnyno ka o ekos) und übe sminių o šnek os eks ai, Ma cinkonių šnek os eks ai, Sei ijų šnek os eks ai, Leipalingio eks ų inkinių (leidinių Kučiūnų k ašapylinkių eks ai, Šub endės apylinkių eks ai, Lie u ių a kių eks ai 1. Bala na (Va ana as), Ramaškonių šnek os eks ai und Lenkijas li auens šnek ų eks ai) Da en. In die Un e suchung au genommen ch es oma ijoje li auische Sp ache a mės, li auische Sp ache a mių ch es oma ijoje und Žane os Ma ke ičienės Ve ö en lichungs Aukš aičių a mių eks ai e s en Teil e ö en lich en südliche aukš aičių a minių eks ų ak en. Eben alls be uh au li auischen sp achwö e , dialek ologena bei en und pe sönliche Ka ä e as is un e such en šnek ų Da en4. Medliagas u ime aus dem ganzen pa a mės lächen, abe haup sächlich aus südwes a ine es eil. Apibend inend zusammenge üh e Da en kann behaup en, dass ih e genüg ie ne n ki chiauens polinkien südliche aukš aičių pa a mėje auszu o schen. Juolab dass sch i liche Quellen gu wide spiegeln pa a mės akzen ua ions Besonde hei en. in eche amie en Quellen 585 hilniie ungswö e n ge unden e wa 3300 Vie ininkų o mü (ž . len elę)5. K au u ė k áu u ėj Dbč (ŽPP I 522), Bl T 29, S jT 170, LLŠT 104, Šlk (LLŠK K), Rdm, k á, K u u ėn D sk 167, Dn , Kb, Kn (ŽPP I 220), Nmn, L (AukT 184, 196), KčT 165, 168, RamTžos 135, LpT 166, Dg, Al (LKK), Bd, Rdm, K , Šk , Šu u ėsa (Lk I 522), KT, Ta čma (AŠK), K k, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, L 4 Aus wissenscha lichen We ken in Un e suchung en hal en Au o íen au sch eiben ode aus Audioau zeichnungen zusammenge üh e Fak en. 5 In diese Zahl nich eingeschlossenen o e wende en sup ie eiksmėjusios ilia i o men laũkan laukañ, ó an o añ, šónan šonañ und k . / / Neį auk os und Quellen ge undene kelios sup ie eiksmėjusios alia i o 6 Häu ig wa o wo zeugen s a ininkų Fo men schnek oje kann sein paliudi e nich einen Mal. o mos namópi, namepi, udenióp i k . A ikeln A icles 193 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose b udynañ ‘neš a ume, pu e KčT 362, kškoj ‘šlaunyje Rdm und k .7 Übe zwei d echdalius za ašy ų a osenes Fällen bilden daik a a džių s a nehme . Palygin i o diese linksnių Fo men e wende und einwe zungen k s, -à, koks, -ià kókis, -ia, às, -à, oks, -ià ókis, -ia, zahlenwa dischen p mas, -à, añ as, -à. In den südlichen hochš aičių šnek ininkų o men sind die polinkien des a ens 2022 (ž . len elę, plg. Leskauskai ė: 2324). Meis ge unden daik a a dzungen, bezeinenden nich juosius Objek e, einaskai os ilia i o o mü k ypčiai und pla ai eikš i (plačiau z . en pa , 2829). Meh als d ečdalig Subs anzen bilden einiskai os und ieliskai os inesy o Fo men. Ilia y o ieliskai a südliche hochš aičių šnek os wi d e wende ziemlich sel en (ž . len elę). Ti iamosios Ma e ias G undes p oduk i iųjų a, a2, ā und ē kamienų linksniuojančių Wo hei en s a nehme Fo men. Linksnis Skaičius Kiekis LENTELĖ. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų dažnis Va osenas Beispiele Inesy as Eini a 652 ežimùky, midu ỹ, an õjaska kaimynỹs ėj(e), ežimùke pi mamè, ši õj, an ojè, pi ma bu nõj, da žè, ši a / / Daugiskai a 583 akýsa, gal ósa, gy uliúosa, k aujúose k aujuõs, ml uosa, sõduosa sõduose sõduos, jaunúosa, jaunósa, an úosa, an ósa, ke u esa, ši ósa, ši úosa / Ilia y as Einaskai a 1910 akiñ, káilin, kepalañ, mėšlynañ, andeniñ, ziemõn, an añ, an õn, ši añ, ši õn Daugiskai a 145 paklõ ysna, añkosna, ugiúosna, šónuosna, senúosna, ši ósna, ši úosna, okiúosna, pi mósna, búl ėsna, du ýsna, g kiuosna, okiósna Von insgesam : 3290 Au gesch iebenes Ma e ial bes ä ig dialek ologen es ges ell e Vie ne n Fo men Ve b ei ungs pa a mėje a ealische Un e schiede (plačiau siehe Leskauskai ė 2022: 2830). Im ganzen Flo e he sch einaskai os ilia i e Fo men, g e a ih e e wende en inesy o Fo men papli usios ne ienodai: südwaka inėse schnek es sie bilden ie adal, südlichen a eale übe sechs adal das Fällen. Vieleiskai os ilia i e Fo men, kann man sagen, schon nich angewand südwes a inische Flächen eil, nu pauschenie Fällen ge unden 7 Ap ašan ki čia imą ansk ipcija is nich ak uali, deshalb Beispiele we den o ges ell gemeins ines li auensche Sp ach Sch i nenimis ( aib e mieden wi d des gleichen Wo es und seine Fo men Angabe meh mals un e schiedige ansk ipcija). Vie ininkų o müe p iegaidä angegeben neko eguo os. VILIJA RAGAIŠIENĖ 194 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX südlichen a eale, wie iel besse diese Meh iskai a gehal en wu de nö dlichen und y ischen šnek os (plg. en pa , 29). VIETINK FORM Akzen ua ionSJE POWÄDIS Südhoch ai ige Flo e meh als de Häl e linksniuojančių Wö e s O ininkai ki čiuojami nach demselben akzen inį modelį wie und ande e linksnių kamiene ode galūnėje, z. b.: klpa (1), klpoj Kb (PPŽ I 49 Kb, Kn (PPŽ I 49 Rdm), Lzd, Vs, klpose Pns, P l (LLŠ K K), K kš); mškas (4), miškè Kn , Dbč, P č (Ž I 662), B č, Nmn, Lš (LPP 370, 382), Dsm (AukT 168), LpT Ožk, Pns (LLŠŽ K), Bd, Rdm, Vs, K kš, miška Š n , Pnč, Kpn, Z , M c, Dbč, Ms , Kn l, Kb, M d (PP IŽ23, 666, 666, B , Auk, B č, P l, Vs, J š, Lpl, LPP 3613, 238, D (AukT 168), S dT 99, 189, 145, B , Rm, L, L, Sm, Vs, Š, Š, Šl, Kp, K, K, K, K, L, L (Z), L (Ž), D, K, K, D, K, K, K, K, K, Z, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K) wie die meis en hal en kamieno ki į, z. B.: k mas (1), k me P l (LKŽ8), kúose Kb, Kn , P č (PPŽ I 663), KčT 330, miškuosà M c (PPŽ I 663), miškuosè K), k man Vžn (LKT 378, Vs, Kpč, k muosa P č, Kn l, M c (PPŽ I 5289), KčT 349, RamT 117, k muose Eg, Pns, Šlk (LLŠ I KŽ), Rdm, Lzd, k muñosna Rud (PPKK I 565, 528), RamT; 360; Leskoj, M c (PP II 319), KjT 123, KPP, Pns (LLŠ), M l, Ražsk, D žsk, Lp, M k (LKŠe), S k, M k, M k, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, Lk, 31 (Lk, Lk, 39), 39 (Lk, 39), Dk, 21 (Lk, D, 21), Vk), Ak, V, V, Ak, V, V, V, V, K k, K k, K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , K , Lš (AukT 216), Š T 80, M cT 46, Eg, Ožk (LLŠŽ K), akýse Pnč (AukT 207), (3), gal à gal õj S jT 205, 450), Rdm, kampañ D skŽ 135, Ms , Dbč, M d, Rud, Mnč K , Šlk, P l, Pns, Ožk, Ž (LLŠŽ K), Bd, Lzd, Vs, gal õn D skŽ 92, Š T 149, Pns, Eg (LLŠŽ K), K kš, M l, Rdm, gal ósa K kš; kapas (4), kampè Rud (PPŽ I (PPŽ I 450), Pns, Šlk, Ožk (LLŠŽ K), Kpč, Vs, Lp, kampúosa D skŽ 135, M c (PPŽ I 450) und k . (plg. LKA III 54). Res ihende Wö e (dažniausiai daik a a džių) O ne n Fo men akzen uacija e schiedeni uja. Maždaug d ečdalis ih e ki čiuojaman d ejopai wie und ande e linksnių Fo men, beispielsweise: balà bãloj Ožk, Šlk (LLŠŽ K), Bd, Lzd, bãlon Kn (PPŽ I 8 Nus a and Wo zes ki čia anja pa adigmas es asi nu südliche hochš aičių pa a mės (2), Da en. S aipsniai / A icles 195 Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose 95), Rdm, M l, bãlosa D skŽ 27, Kn , P č (PPŽ I 95), Š T 90, D č (LLŠŽ bãlose Pns, Šlk (LLŠŽK), Kpč, bãlosna D skŽ 181 balà (4), balõj Dg, Al (LKŽK), balõn Rud (PP IŽ95), balósa Dbn (PPŽI 95), balosè Spg, dáik as/1 (3), daik è D sk, S j (LKŽe), Plcl, Šlčn, Vknng, Vlk (TA) da M c, M c (LKŽe), M, Kč (TA), da Ag ik ehn Ram 141, 165k, K (LL K), Rdm, Kpč (I), Dg (A), Kpkn, K , Plik an Dk (TA), Vs, Vs, K , K k, D k, D k, D k, Rdm, Bk, Bk, K k, s. oks, -ià (4/3), solche P l, okiõj Bd, solcheñ Kn , Ms (PPŽ II 616), Pns, Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč, Lzd, M l, Spg, Al, T ak, o- kiúosa M l, Kpč, okiúosna Dn (PPŽ II 615), Kpč / ókis, -ia (1), ókian Vlk, Dg, T ak (LKŽ K), Rdm, ókiuosa V n (LKŽ K). Dalies Wö e n a iie nu Vie ike s Fo men ki čiaung (ki e linksnių akzen inių g e ybių nich ž asy a). Die zwejopai ki chie ung sind nich alle O sinke n Fo men, und eines dessen ( ienaskai os ode ieliskai os inesy o und (a ) einaskai os ilia y o), plg. da kama à (4), 130 ‘sandėlis, kama õj KT 78, RamT, Vng (L8), 37 Ag (LLŽŠ K), Al, P l (LK KŽ), Rdm, Rud, kama õn, Ms (PP I), ŠKT (KTŠ 44 K), KTŠ 167, LpČ 85, 164, Dg, M k, T ak (LK KPP), K k, Kpč, K k, LpČ on L , S , 164, Pns (LLŽŠ), M c (Lk), M c (I), 44 P, P, P, P, P, R, B, R, D, D, R, D (LJ), L, L, L, L, L, L, L, L, P, P, P, P, P, P, P, P, P, P, P, P, P. logisch ends ama ki čiuo i und akzen inių g e ybių u inčių wo e n s a nehme o men, beispielsweise: púodas (1), púode Ožk, Pns (LLŠŽ K), KčT 177, S jT 116, púodan D skž 46 , M g, Kš, Ms (PP II 302), Spg (AukT 204), Ag (LLŠŽ K), Rdm, Kpč puodañ D skž 287, M l, púoduosa Ž (PP II 30 KčT 223, Ag (ŠČ K), Anal D sk 287 und e c. In ielen Fällen diese Linkscha en meh e b ei e e Haup -Akzen a ian en o men, z. B.: i ù ė i ù ėj RamT , Pns (LLŠŽ K), Rdm, i ù ėn D skŽ 25, M c (PPŽ II 770), KčT 259, LpT 133, P l, T ak (LKŽ K), Rdm, i ė ėse Ožk, Pns (LLŠŽ K) u ė u ė Ožk (LLŠŽ K), u ėn Kb, 106 , DPN, M d, (PPŽ II 770), Š u TN, sa Rdm. Beispielsweise, senųjų ba i onene kak à/4) und kup à/4) O sininkų Fo men es es inęs schakninis ki is, plg. kãk oj Rdm, Kn (LKT 369, Ožk (LLŠ) (2 K), kãk on D skŽ 132, L 38pl, Kpč, Dg , V s, Auk (TA), Sn, Šlk (LLŠK K), M l, S j, V n kak õn Sem, T ak, D, S j (LKA 5455), Blj LLŠT 202, Kp onč, Vlk (K k), K dm, V, V, Vs, Kpč kup õn ssm 819. Abweislich is , dass besp ochene Kn , G b, Kpn, M c (PPŽ I 441), Sem, T ak, Dsm, S j (LKA III 54–55), Mcl, S ellnehme akzen ua ionen neigungen sowohl bischkiemenien als auch iiaskiemenien cha ak e is isch sind linksniuojamiesiems žodžiams. 9 Wegen diese Diek a a dzungen zugesch iebenen ba i onischen Ki čiauens Pa adigmen siehe. Būga 1961: 73, 710; Zinke ičius 1975: 19; Ragaišienė 2010: 30 und en menig en Li e a u . VILIJA RAGAIŠIENĖ 196 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Einaskai os inesy o o ms ki chiauens polinkiai. in un e such en Quellen inden diese Fo ms e gleichsweise wenig (um 20 %. Wo osenen älle, siehe Tabelę)10. D ejopai kamiene und galūnėje ki chiuojamas inesy o Fo men gesch ieben ela i sel en, z. B.: An angžià (4), An angžiõj začíž LpT 139, Rdm, Bd p ãdžioj Vs. Die meis en ih e e schiedenes ki chiuojamas Wö e , die Inhal e akzen ische G e ybių, z. B.: skỹ ius (2), skỹ iuj Bd, 195., Vs. Kapi elùs (4), Ožj Ožk (ŠŽ K), sodži Pls (LKŽe), Šš (LL K11) , Šč. akzen ue polinkiai cha ak e ingi a kamien zweie ose und (a ) ie ösche Ki čiuo ės inesy o Fo men, on denen eine de Va ian en ki chie wi d, z. B.: kiẽmas (42), kiẽmè Rud (PP I 49 Lzd (AukT2), Dg un (TA), Pns (LLŠ (LLŠ) K), Bd, miẽs as (2), PLL IIŽ O LLŠ 610T 149, K, K, K, K, K, K, K, Sn (LL) K) K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, Onš (LKŽ K). In de linguis ischen Li e a u diese Daik a a dnissen einsaskai os S al ungs (sowie auch įnagininko und ieliskai os galininko) kamieno ki is e s iauki čia imo ypů koloninis und galūninis sia siejamas su mo onologiniu akcen inės pa adigmos išlyginimu, . y. d iejų modelio o ma imusi (plačiau1997. Mikulėnienė 1996 U bana: 6061; Tuomienė 2005: 6569; ž ičienė 2005: 106107). Ap iamų Fo men d ejopas ki is kann we den nulem nich nu polinkio ausliggin i hilniuojenden Wö ze s Pa adigma sla ische Sp achen Beispieleu. Aus den angegebenen Da en zu sehen, dass kamiene ki chie ende Fo men eingesch ieben we den nich ein pe ipejęs und mi einaskai os ilia i o o mü akcen ua ion (abu ie ininkai e wende we den sowohl Ki ius Pla z und inėse šnek ose. Inesy o o mų d ejopas ki is, kad i ne iesiogiai, gali bū i susi- seman inės Umgebung zusammen allung kann sein eine on G ünden, lemienden inesy o ziehensi aus k ypčiai, iek ie ai eikš i), plg. blidas (2), °blide / bliūdè i blidan / bliūdañ. a osenes. 10 Beispielsweise, au obiog aphischen Geschich en häu ig e wand en d iskiemenien u kamieno daik a a džių, ma ke inčių negy uosius objek e, gesp ochen nu paa olika o mü, beispielsweise.: ámžiuj M l, pẽčiuj S jT ich is und o . 140, Ag (LLŠŽ K), K kš i k . Labiau papli usios ienaskai os ilia y o o mos, ku iomis eiškiama 11 Jäue Akzen ua ions iel al ung nullie de selben Maßnahmen wie und ande e lus ige Fo men (plačiau siehe. Ragaišienė 2010). 12 Zeinklu ° ma kie nepa adigminė Fo m. A ikeln A icles 197 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Ap a iamų Wö e n inesy o Akzen ua ion wi k und p e aujende ande e einaskai os linksnių o mü kamieno ki is, plg. šiẽns, šiẽno, šiẽną, °šiẽnu, °šiẽne. Dies bes ä ig und an isches ki čiuo ės P iesagų -(i)ukas, -(i)ukė, -u ė und - u ė edinių dieses linksnio ki čia imo polinkiai. Südhochs achigen Flo e, kann man sagen, inesy o Fo men beschend inusios kamieno ki į, z. B.: k ajynùke ‘pušynėlyje Šlk (LLŠŽ K), namùke T ak (LKŽ K), sandliùke ežl, ežimùke Lzd, M l, kama ùkė(e) Al (LKŽ K K), dėžù ė(e) Dg (LKŽ K), M l, e kau ėjėj (e) Rdm und M ., plg. ki sagoa yagamas o men on namùje o k, kama ùùkan, iliumkan, kama ùkė, dėžù ė, k n, k n13. Nö dlichen südlichen hochsch ai ige Flächen U e nzielen und Polnische li auische Schnek os Beesagas -uk edinių ie nieka Akzen ua ionen, dass und indi ek , Ein luss kann machen aus a2 Kamienen passkolin en Fo m mi g ama ine mo ema -y, plg. kamba ùky (i kamba ùki), ežimùky (i ežimùki) Pns (plg. Leskauskai ė 2022: 78). Ap a iamų ē kamieno daik a a džių inesy o kamieno ki chiu es zugehen güns iges Bedingungen bilde e su umpėjusių ( iena okalių) Fo men Übelassung, plg. handù ė handu ėjè handù ėje (2), → handù ėj Rdm. Im süda ine en Teil des Flo s ge unden sel en zu uhenden, nepa adigmischen p oduk i iųjų ā und ē kamienų inesy o o mü, beispielsweise.: lepa liepõj Bd, ka ūnà (1), ka ūnõj Vng, kál ėj kal j KčT 87, klùmpė (1), klumpj M l, as inė (1), ais inj K kš. Jünges Au kommen e klä e o allem diesen Schnek en eigenem polinkiu in akzen inį a ian iškumu und oksi onezę. In wenigen Fällen kann g e iminis ki is sein und nulem des selben We bs yp akzen ua ions analogies, plg. du pinj, da žinj, ode zusammenge ass nach he schendem einaskai os ilia i en o mü akzen inį model, plg. bačkà (4) ‘s a inė, bačkõj LLŠT8, Š 143, lk (LLŠK), Rdmkojč M c (ŽPP I 91), lepa (1), lepoj liepõj Bd, lepon liepõn P č (PP 57 I B) / bãd. Nähe nd is , dass angegebenen inesy o Fo men ki ius Va ia ion di ek pe i kokie kleine Vög uche Bd und Mūs liepõj bi ės si di, medų ima Bd. Aus dem e ügba en Ma e ial sehen zwei Dinge. E s ens, zwejopai k echie ba en Wö e in ielen Fällen meh e b ei e en inesi e Fo men, z. B. de Haup k eziau a ian en: koks, -ià (4), welche Al, T ak (LKŽ K), Rdm, kokiõj Ožk, Pns (LLŠ K), M l, Spg, Vs kókis, -ia, kókiam (1), Bd, kókioj Onš (LKŽ bãčkoj S jT 113, bačkõn M c, Rud (PPŽ I 91), KčT 166, RamT 235, S jT 227 / K), pi ki (2à), pikioj M c (ZPP II 22 Dsm (AukT 166), RamT 129 K, Onš, M k (LKŽ K), Ramlk V VjT 154, Ramk (LKŽ K). Zwei ens, ci kum leksinio kamieno Wö e n dieses linksnio Fo men ends ama ki čiuo i bes o iai, . nesie inas su eikšmių neu alizacija – jos a ojamos ie ai eikš i, plg. Lepoj y. beschend in i kamieno ki į nach ba i onischem ki čia imo modelį. 13 Süd höh ai ige plo e p eesagų -(i)ukė, -u ė und - u ė einaskai os inesy o allgemein e wende en su umpėjusios Fo men. Dieses humo nie Zwei okalės Fo men als g e iminės zeichnen ziemlich sel en. VILIJA RAGAIŠIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX 198 Einaskai os ilia y o o ms ki chiauens polinkiai. Süd höh ai ige Schnek es besonde s häu ig e wende en su e ėjusios einaskai os ilia i en Fo men Rich ungčiai und Plä ze eikš i (sie bilden e wa 58 p oc. a osenes Fällen, siehe len elę). Maždaug ečdalio Wö e n dieses eselnie Fo men ha ki chiauens g e ybių. Meh als die Häl e on ihnen ki chiö we den d ejopai wie und ande e linksliche Fo men, z. D. dù pinė dù pinėn ŽV (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, l (1), du pin (3a), du pinn Sn, Pns (LLŠŽ K)14, as as (2a), ab, Rud, M c ( K IIŽ 314), V n (LKTCH), Pnč, M c (AukT6), 20 22 93 T 119, añis a M (PP IIŽ Šónas, - aud (3), Rdm, L, K, K, P, Vs, K, K, K, K, K, K, Rdm, T nónas, K) Labiau e schiede uga p oduk i i ųjų a, a1, ā und ē kamienų Wo es o mü ki is. Nep oduk y iųjų i, u und u kamienų daik a a džių an ischen ilia i o o mü ge unden nedaug. Häu igs ens sie endenzie zu k ečiuo en nach des Haup (ne zai äl e en) Va ian en Pa adigma. Beispielsweise, ba i ono ugus (2) u gùs (4) ilia i us ki čiuojamas nu šaknyje ( as i 46 a osenes Fälle)15/ Diskiemenien u kamieno daik a a džių spiečiùs spiẽčius und sodžiùs sõdžius pa a mėje ehe e b ei e usios limūnischen ki čiauens Fo men spiečiuñ und sodžiuñ (53 Fälle aus 68). g ä inien nich hal ende Wö e de ilia i en Fo men, ki is haup sächlich kla in inas analogija, d. i. sie inas mi südlichen hochs ach igen Schnek ose es ges ins en Pas o aus und ga Ki chūn modus (2), z. b.: ã as, ã an P l (LK KŽ), a a 911, a a Šñ T6, lángbàas S ññ S Ž 48, G b, Rud, M c, KŠ (KPP I 55 P l (LLŠŽ K), Rdm, Lzd, KPP 231, K k, K k, o zn, 4K, S Žb, M c, Ms (LKJ 629), N, Lj, Lj (A, T, T, T, T, T, T, T, T, T, T, T, D, T, D, T, D, K, K) S ž) S k, 343 (K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, K, e c.) Aus dem e ügba en Ma e ial zeig es, dass, neben Analogie, disku ie en Fo men de Ki chia ung Auswi kungen können leis en und ande e eiksžẽmė galūnischen Ki chia ungs o m niede n D sk, R n (LKŽe), plg. niede s R n, Kb, M k D sk (LKŽe), R n (AukT 230), Pls (TA), kann pa eld aus seno (plei e e. Rinke ičius 2009: 90; Ragaišienė 2010: 90 und die do e wähn e Li e a u ). Ba i onens miẽs as und mókslas ilia y o galūninis ki is, ko e mu , nulem as polinkio neujai in a mes a ėjusius wo žius ki čiuo i galūnėje, plg. miẽs an Dbč, D ž, Rud, M c, Ms , Ž (Ž I 652), S jT 146 Knñsla (Ž I 652), Pnč (AukT 21 Bd, Kpč, mókslan Vs D ž moksk 214, niai. Be o, an iniai a ian ai gali bū i a si adę ski ingu me u. Daik a a džio Kb (LKT 391), Nmn, 14 Plg. galune ki chie eine o m on du pinj Š šš n (AukT 193). 15 Fü meh übe das Wo u gus ki chiau ungs Pa adigmen e siche ung siehe. Ragaišienė 2010: 107 und do den Li e a u . 16 Süd hochsch ai ige lo e ande e dieses daik a a digs ieliskai os linksnių galūnischen ki chiauens o men ne as a. 17 Šaknies ki į kann haliky i skolinio iẽd as o o ohenden Fo ms iẽd an akzen uacija. A ikeln A icles 205 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose IŠVADOS A likus südliche hochsch ai ige pa a mės XX a. zwei es halbes XXI a. beg i s Quellen ge undene linksniuojenden Wo es O ne n ki chiauens Analyse he y inen diese Schluss olge ungen: 1. Süd hochsch aičių šnek ose meh als de halbe linksniuojančių wö e s s a ininkai ki čiuojami nach einem akzen ischen Pa adigma: ba i onai kamiene, oksi onai galūnėje. Ve bleibliche Wö ze de Vie ne n Fo men de Ki chiau un e scheide . Maždaug d ečdalis ih e ki čiuojaman d ejopai wie und ande e linksnių Fo men. Dalies Wö e n a iie nu Vie ne n ki čiaung (and e linksnių o mens akzen ischen g e ybių nich ž asy a). Süd aukš aičių šnek ose ne e ai isų ie ininkų, o ieno ku io ( ienaskai os a daugiskai os inesy o i (a ) ie- d ejopai ki čiuojamas nich naskai os ilia y o) Fo men. Am e schiedens en a džių ienaskai os ilia y o o mų ki čia imas. 2. Linksniuojamųjų žodžių ie ininkų o mų ki čia imas nulem as ne ie- a iie p oduk i i ischen kamienų daik anos welche auch G ünde, und ih es ganzen Komplexes: 1) ande e linksnių ki ius Pla z und (o ) da ybos Types ki čiaσης Analogien; 2) seman iken (Ve nike o men je z e wende en O e und k ypčiai eikš i); 3) e heßnie unglichen Wö e n südliche höh ai ige pa a messe ki chiauens polinkių (akzen inio a ian iškumo und oksi onezės). Einaskai os ilia i o ms akzen ua ion kann Ein luss haben enknis sie zu wechseln p ielinksnischen kons uk ionen mi p ielinksniais in, an + galininkas, wa use o mens mi zwei okale n und abgeschü ig en ( iena okale n) g amma ikalischen mo emien konku enz und k . 3. Linksniuojamųjų Wö e n d ejopai ki čiuojamas Vie ne n Fo men papli usios ganz südliche hochš aičių pa a mės lo e. Diese Fo men meh ge unden im südwes a ine en und südlichen Fla en eil. Alle dings e üge das Ma e ial nich zeig ien iso lächen, in dem a ian iškum als eiškinys, im Ve gleich mi g e imim šnek om, is in ensi es ens. Linksniie ungswö e n akzen inio a ian iškumo Zen um gehal enem süd aka ischen süds hochsch ai ige plo e O nieka o ms akzen ua ion nich un e scheide on g e imų schnek . LITERATŪRA Und ŠALTINIAI Amb azas Saulius 2010: Daik a a džių da ybos aida 2. Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . AukT Ma ke ičienė Žane a. Aukš aičių a mių eks ai 1, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 1999. Bl Lie u os a mių eks ai 1. Bala na (Va ana as), pa . E. G ina eckienė, Vilnius: Sachlo und Enzyklopedien Publikla, 1994. VILIJA RAGAIŠIENĖ 206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a u es Ve lag. D skŽ Nak inienė Ge ūda, Paulauskienė Aldona, Vi kauskas Vy au as. D uskininkų a mės Wö e ynas, Vilnius: Mokslas, 1988. Ka aciejū ė Vi alija 2013: Va ėnos šnek os daik a a džių leksinės klasės i de en hie a chija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ka dely ė Jad yga 1975: Ge ėčių a mė ( one ika und mo ologija), Vilnius: Min is. Ka dely ė-G ine ičienė Dai a 2022: Konku uojan i loka y inių kons ukcilie u iu-kalba/a icle/ iew/31440. jų a osena y ų aukš aičių ilniškių i pie ų aukš aičių pa a mėse: p iežas ys i en- dencijos. – Lie u ių kalba 17, 61–69. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika (ki čia imas, daik a a dis, eiksmažodis), Vilnius: Min is. KčT Leskauskai ė As a. Kučiūnų k aš o šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. Leskauskai ė As a 2016: Mo ologischen Daik a a dsels, Einwe bs und Geschmawo ds S uk u en. Lie u ių a mių kai a XXI. a. An ang: Lenkischen li auischen šnek os, au . D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 205275. Leskauskai ė As a 2022: Süd hochš aičių daik a a džių g amma ikalische Ka ego ien, Vilnius: li auische Sp achins i u . LKA III Lie u ių kalbos a las 3: Mo ologija, a s. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, LKT 1977. Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija, sud. E. G ina eckienė, A. Jonai y ė, K. Mo kö pe , B. Vanagienė, A. Vidugi is, Vilnius: Min is, 1970. LKTCH Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. R. Bace ičiū ė, A. I anauskienė, A. Leskauskai ė, E. T umpa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2004. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sion, 2018). P ieiga LKŽ K Lie u ių kalbos žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LLŠT Lenkischen li auischen in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas/. šnek ų eks ai, pa . A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. A ikeln A icles 207 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose LLŠŽ K Lenkijas lie u ių šnek ų žodyno ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LpT Leipalingio abylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins- i u as, 2018. Mikulėnienė Danguolė 19961997: Einwi ckung de slawischen Sp achen au die Lau s uk u de pe iphe en li auischen Munda en. Linguis ica Bal ica 56, 5767. Mikulėnienė Danguolė, Pake ys An anas, S undžia Boni acas 2007: Bend inės lie u ių kalbos žinynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o Ve lag. Mo kūnas Kazys 1964: Aus ös lichen hochš aičių a mių ieliskai os inesy o o mä his o ien. Lie u os kalbo y os F agen 7, 145152. M cT Ma cinkonių šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009. Pake ys An anas 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Sch iesa. PPŽ I Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie ischen pie ų aukš aičių šnek ų slo ynas 1, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. PPŽ II Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija. Pie ischen pie ų aukš aičių šnek ų slo ynas 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2019. Ragaišienė Vilija 2010: Linksniuojančių žodžių ki čia imo a ian i pie ų aukš aičių i y ų aukš aičių ilniškių a mėse: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ragaišienė Vilija 2012: P iesagų -( )inis, -( )inė daik a a džių ki čia imo polinkiai südliche hochsch aičių i y ų hochsch aičių ilniškių šnek ose. De Mensch und das Wo 14(1), 116123. RamT Tuomienė Nijolė. Ramaškonių šnek os eks ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Rinke ičius Vy au as 2009: P ūsų Sp ache ki čia imo sis ema: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Rosinas Albe as 1995: Bal ische Sp achen Eingaben: mo ologies aida, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Senkus Juozas 1960: Daik a a džių linksniauens kapsü und zana ykü a mėse b uožai. A bei en de Lie u os TSR mokslų akademijos, A-Se ie, 2(9), 157171. Ska džius P anas 1935: Daukšos akcen ologija, Kaunas: V.D.U. Humani a ischen Mokslų Fakul e o e ö en nis. Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius. S jT – Sei ijų šnek os eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2016. VILIJA RAGAIŠIENĖ 208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX S undžia Boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . S undžia Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija, Vilnius: Vilniaus Š T uni e si e o leidykla. Š endub ės apylinkių eks ai, sud. A. Leskauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2020. TA Ta mių a chy o hand aš liche kilde , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Tuomienė Nijolė 2005: Ramaškonių šnek os daik a a džio kai yba: socioling is ische Un e suchung: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Vilnius: Lie u ių Tuomienė Nijolė 2010: Ramaškonių šnek os daik a a dis: socioling is inis y imas, kalbos ins i u as. U bana ičienė Joli a 2005: S i kų šnek os ( y ų aukš aičių ilniškių) onologinė sis ema: okalizmas und p ozodija: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių kalbos dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1975: Aus li auischen his o ischen akzen ologien. 1605 m. ka ekismus ki chia ung, Vilnius: Vilniaus V. Kapsuko Leidybinis Kapi el. Zinke ičius Zigmas 1979: Ki ius abg aukung und ki chiauens pa adigmas. – Kalbo y a 30(1), 9093. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1, Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1996: Lie u ių kalbos is o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių kilmė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. VIETOVARŽI ABKURZUMINMAI Ag Agukiai, Lénkija Dbč Al Aly ùs Dbn Al Ãlo ė, Aukš ãd a is, T ãkų . Dg Bd Bd ie is, Lazdjų . Dn Bl Bala nà, B č - Bačiai, Lazdjų . D ž B Bačiai, T ãkų . Dsm Č n Či ónys, Lazdjų . Dubčiai, Va ėnõs . Dubiniñkas, Va ėnõs . Aly aũs . Dg Daũgai Daugi dškės, T ãkų . Daina à, Va ėnõs . Bal a ùsija D sk - D ùskininkai Da žẽliai, Va ėnõs . Dùsmenys, T ãkų . D č D a čnai, Lénkija A ikeln A icles 209 / Vie ininkų ki čia imo polinkiai pie ų aukš aičių šnek ose Eg Eglnė, Lénkija Gdl Gudẽliai, Šalčiniñkų . Ilg G b – G ybaulià, Va ėnõs . Ìlgininkai, Aly aũs . J š Jo ašiai, D ùsk eigenaa s. Kč Kučinai, Lazdjų . Kb ẽliai, Va ėnõs . Kn Kania à, Va ėnõs . Kn l - Kania lė, Va ėnõs . Kpč Kãpčiamies is, Lazdjų . Kpn Kapinškiai, Va ėnõs . K K ikš ónys, Lazdkšjų . K - K ei Kabininkų, Lénkija Kš - Kaš os, Va ėnnai . Kpõs Lipalingis, D . Lésk. Lpl Liplinai, K – Kie ã iškės, Elek nų sa . D ùsk eigenaa s. Lš Liškia à, Va ėnõs . Lzd - Lazdjai Maccl Macẽliai, Va ėnõs . Mlk Malka a, Bal a ùsija Mnč Mánčiagi ė, Va ėnõs . M c Ma cinkónys, R. Va ėnõs . M d Ma dá as, Va ėnõs . M g Malgionys, Selėnõs . M k Má nõs ., M ėnėp Ma ijámis, Vilniaus . Lazs eik Mà, Va ėn Panamin . M . Me elia, R. Pe dz Ndjàngė, Va ėnė, Va ėnė, nėnė, nēs, nēs, nēs, nēs, ė, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ėnēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, Ram – Ramaškónys, Bal a ùsija ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, ēs, Sn Seina, Lénkija Spg Sapiẽgiškiai, Lazdjų . S j Sei jai, Lazdjų . Škl Škl iai, Va ėnõs . Šlčn Šačininkai Šlk Šlýnakiemis, Lénkija Šl n Šla añ ai, Lazdjų . Š n Š eñ eže is, Lazdjų . Š nd – Š endùb ė, D ùskininkų sa . T ak T ãkai Vlk Valkiniñkai, Va ėnõs . Vng Ving nai, Lazdjų . V n Va ėnà Vs Veisieja, Lazdjų . V s Ve is, Elek nų . Z Ze ýnos, Va ėnõs . Žln Žilina, Va ėnõs . Ž Žiū a, Va ėnõs . Ž Ž ikẽliai, Lénkija VILIJA RAGAIŠIENĖ 210 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX Accen ua ion Tendencies o Loca i e Cases in he Sou he n Aukš ai ian Subdialec s SUMMARY A e analysing he da a, i became e iden ha o e hal o he declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec s ollow a consis en accen ual pa e n: ba y ones a e s essed on he s em, while oxy ones ecei e s ess on he ending. Howe e , he accen ua ion o loca i e case o ms o he emaining wo ds displays a iabili y. App oxima ely a hi d o hese wo ds exhibi dual s ess pa e ns, akin o o he in lec ional o ms. Some wo ds only a y in he accen ua ion o loca i e cases, wi hou simila a ia ions in o he cases. Addi ionally, i is common in he Sou he n Aukš ai ian dialec s o ei he he singula o plu al illa i e (o bo h) o ea u e dual s ess pa e ns. Among p oduc i e s em nouns, he accen ua ion o singula illa i e o ms showcases he mos di e se pa e ns wi hin his pa adigm. The accen ua ion o declable wo ds loca i e o ms is no go e ned by a single eason, bu a he by a complex o ac o s: 1) analogies o he place o accen ua ion o o he cases and/o he accen ua ion analogy o he wo d o ma ion ype; 2) seman ics ( o ms o loca i e cases now used o indica e loca ion and di ec ion); 3) accen ua ion endencies (accen ual a ia ion and oxy onesis) o declinable wo ds in he Sou he n Aukš ai ian dialec . The accen ua ion o singula illa i e o ms can be in luenced by se e al ac o s, including inclina ion o subs i u e hem wi h p eposi ional cons uc ions wi h in, an + he Accusa i e Case, pas compe i ion be ween o ms wi h bi ocal and sho ened (mono ocal) g amma ical mo phemes, e c. The loca i e case o ms o declinable wo ds exhibi ing dual s ess pa e ns a e no ably widesp ead ac oss Sou he n Highlands egion. P edominan ly, hese o ms we e obse ed mo e equen ly in he sou hwes e n and sou he n e i o ies, accoun ing o app oxima ely 60% o cases. Howe e , he a ailable ma e ial does no dis inc ly pinpoin an a ea whe e a iabili y, as a phenomenon, is mos in ense compa ed o neighbou ing subdialec s. In he sou hwes e n a ea o Sou h Aukš ai ian, o en ega ded as he cen e o accen ual a ia ion o declinable wo ds, he accen ua ion o loca i e o ms does no no ably di e om neighbou ing subdialec s. Eingelei e 2023 m. Ok obe 27 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ilija. ag[email p o ec ed]