scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu

Daiva Murmulaitytė

Abstract

Žodžių (taigi, ir asmenvardžių, pavardžių) daryba yra kalbos sistemos dalis. Todėl lietuviškos moterų pavardės turi atitikti tos sistemos numatytus dėsningumus. Dėl svarbių sociokultūrinių priežasčių (ne vien estetinių motyvų) norint tą sistemą reformuoti, būtina įvertinti lietuvių kalbos raidos perspektyvas ir numatyti galimas pokyčių pasekmes. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į lietuvių kalbos morfologijos (žodžių darybos) aspektus, kurie nutylimi arba ignoruojami diskusijose dėl siūlymo įteisinti lietuviškas moterų pavardes su galūne ‑(i)a. Svarstomas tradicijos ir sistemiškumo santykio klausimas. Šeiminio statuso nerodančių moteriškų pavardžių daryba su galūne -ė laikoma motyvuota išimtimi (dėl moteriškų ir vyriškų pavardžių formos sutapimo), tačiau ne precedentu, kuriuo galima remtis norint toliau reformuoti pavardžių sistemą.

Full text

Straipsniai / Articles 123 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3826-7272 Los direcciones de investigaciones Científicas: palabras de doyba, morfemica, lexicografía, lexicología. DOI: doi.org/10.35321/all89-06 MOTER PAVARDŽI REFORMA LIETUVI LEGABOSO VORDJI DARYBOS ASPECTO The Womens Surname Reform in the Lithuanian Language from the Perspective of Word Formation ANOTACIJA Las palabras (taxi, y personalesvardžių, pavardžių) doyba son parte del sistema de la lengua. Por lo tanto Lituviškos mujeres apelledes tiene que cumplir aquellos sistema previstos dėsningumus. Debido a importantes razones socioculturales (no solo estéticas motivas) para querer esa sistema reformar, necesario evaluar perspectivas de desarrollo de lenguas lituanas y prever posibles consecuencias de cambios. Straipsnyje atraepiense a los aspectos de la morfología (žodžių darybos) de la lengua lituanas, que mutilimi o ignorantidos discusiones por la propuesta įteisinti lietuviškas mujeres apellés con galūne -(i)a. Considerado se cuestión de la relación de tradición y sistemicidad. Šeiminio estatus no dejanantes ferichosos apellidos daryba con galūne -ė se considera motivuota exención (dél ferichos y varrichos apellidos forma coincidencia), pero no precedento, al cual se puede basar para continuar reformar el sistema de apellidos. ESMINIAI VOODŽIAI: nombres personales, mujeres pavardés, palabras de daryba, galūnė, sistemiškum. ANNOTATION The formation of words (and consequently surnames) is an integral part of the language system. Therefore, Lithuanian female surnames must conform to this systems regularities. For significant socio-cultural reasons, not solely based on aesthetic considerations, it is imperative to evaluate the prospects for the development of the Lithuanian language DAIVA MURMULAITYTĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX and anticipate the potential consequences of change when reforming the microsystem of surnames. The paper underscores specific aspects of Lithuanian language morphology (word formation) that are frequently overlooked or ignored in the discussions regarding the proposal to legalize Lithuanian female surnames ending in -(i)a. It delves into the relationship between tradition and systematicity. The use of the ending -ė for the formation of the female surnames not demonstrating womens marital status is considered a motivated systematicity. exception (due to the overlap in the form of female and male surnames) rather than a precedent to further reforming the surname system. KEYWORDS: personal names, female surnames, word formation, ending, ĮVADAS m. 4 de mayo de 2023 d. Seime de la República de Lituania inscrito, y 4 de julio tras la presentación adoptado considerarstyti El apellido y apellida de Personas en documentos de escritura Proyecto de ley núm. XIV-903 3o artículo de modificación núm. XIVP-27001, cuyo objetivo es cambiar el sistema de pajes femeninos de tal manera que las mujeres pudieran elegir pañulé con galūne -a ar -ia, daromato de varriñas apellidas que contienen galūné -a ar -ia. Hasta tol habida no una discusión, conferencias de prensa, pasisakymų en prado, radijú y televisión, sociales redes (nuorodas žr. fuentes y literatura en listaše), en los cuales tal propuestación dada argumentos už y prieš. Al principio del proyecto iniciatorios tarsi y intentado asentarse en lituanistas notas, al menos en documentos oficiales la propuesta reforma nebelaikoma sólo pauržių escritura cuestión2, pero adelante cuanto más, el más más argumentos de especialistas de la lengua lietuvians nebegirdima. Gálvez por último tomó a acentuar que iniciaba innovación tėra derecho humano tener querimą pavardę3, o en kal1 Žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/ltTAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bdf2af4d8?jfwid= -bxdpcdur9 [visualizado 2023-10-01]. 2 Turbió cuanto engaña el propio título de la propuesta de cambiar ley, porque en medios de comunicación hacía con escribía y sigue tebepañándose: https://www.lrt.ltnaujienoslietuvoje/20222/287/moterupavardziu-rasymo-projekto-pateikimas-atidetas-kitai-savaitei; https://www.15min.lt/naujiena/aktualulietuva/vlkk-i-pakarklytes-iniciativva-del-moteru-pavardziu-skatina-nedarnia-teisekura-56-2049000; https://www.lrytas.ltlietuvosdiena/01/26news/sarkiene-galetu-tapti-sarka-siulymas-ke-moterisku-pavardziu-rasyba-suke-priestaringu-reakciju-259-20477 y 2023-08-10 [30] [ziū rėta]. 3 [V]ardes es inseparable parte de la identidad humana. Un individuo debería tener derecho a elegir ese nombre y apellido con el que se sienta cómodo. (https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/26/news/sarkiene-galetu-tapti-sarka-siulymas-keisti-moterisku-pavardziu-rasyba-sulauke-priestaringu-reakciju-25930477 [visualizado Artículos Articles 125 / Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu 2023-08-10]). Y particularmente enfattinai sólo como bininkų opinię en esta cuestión considerarse nebūtina, porque esto no es gramatika. Aprichitojo mesa discusión en Asmens pavardė persona bėjusi sociolingvistė pavardę apskritai prilygino emblemai ar etiketei, kuriai kalbos, kaip sistemos, dėsniai, vadinasi, negalioja4. Nebeplėtojant diskusijų su elección? kalpolitikis, derechos humanos, iguales oportunidades, psicología, sociolingvistikos, derechos specialistais por los nombres personales como de identidad humana indiciclo y exraškos, obligalo sin embargo detentelti ante kalbotyros, porque de este ciencia aquí no cabe bypass. Pesenombres, que y como parecerían a los ojos de representantes de mencionados ámbitos žodžiai, jie sudaro kalbą. O pastaroji neabejotinai yra sistema. Pavardės yra kalmirint5, son bos sistemas no solo gramaticas, sino y tarties, otros ámbitos asunto. Y quién, si no especialistas del lenguaje (en este caso, principalmente lituanistai, litavians language vardyno y palabras darybos investigadores, morfologos) mejor conoce esa sistema súrangá, funcionamiento dėsnius, historia, todo esto evaluada puede prever las perspectivas de desarrollo y semejantes consecuencias de reformas. El objetivo del artículo llamar la atención a los aspectos de la formulación y morfología de palabras de la lengua lituanas, que están silenciados o ignorados en discusiones públicas por la propuesta de uregular los apellidos femeninos lituviškas con galūne -(i)a, y basarlos en una negativa valoración de tales apellidos6. Con el fin de llevar a cabo estas tareas: exnagrinarse públicamente (en presentaciones de proyecto deįstatymo, discusiones, artículos de especialistas del lenguaje, documentos y isaiškinimuose de la Comisión Estatal de Lituania) se publican argumentos, por los cuales se aprueba las obras de apellidos femeninos lituanos con galūne -(i)a de parte analógica de apellidos masculinos que contienen galūns humanos o por los cuales este apellido es trattuado con conocimientos elementares de las posibilidades del centro de Lyuksgias (https: www.youtube.watch.com?knv=I867BYMtg, aproximadamente desde el tiempo de la grabación). El que [P]avardės es patrimonio cultural, perteneciente no sólo pavardės savininkei, sino también a la nautai, al estado, a comunidad, a kinina (Garšva 2012: 221), en general se ignora. 4 Nombres nos iší podemos perciokt como emblema. [...] Aquí en esencia la identidad emblema es, no gramatica. [...] Nos podemos según gramatiká tomar nekaitomą ese nombre, por principio, si mujeria necesita, con ta virriška galūne, y jisai será como etiketė. Žvirblis. Lina. Todo. Susitvarkė lietuvių kalba. Niekas nepas cambiité. (https://www.youtube.com/watch?v=I678BYMkntg, aproximadamente desde 59:00 en el tiempo de grabación [žiūrėta 2023-08-10]). 5 Dar plg. la presentacion del proyecto nuskambėjusį teiginį, analógica menėtam sociolingvistės: Pavardžių klausimas nėra lietuvių kalbos gramatikos klausimas ir niekaip nekeičia tos gramaticos (https:// www.lrs.ltsipportal.show?p_r=826&p_k=1&p=awer_media_object_viewer&guid=4B73D31A4D8C71D76-973E37B535175-4 maždaug recording time). 6 Al finalizar preparar el artículo publicadas del Consejo Mesclo del Instituto de lengua Lituania y Estatubines comisiones de lengua Lituanas conclusiones negativas sobre este proyecto, en las que se presentan más svarios argumentos nepritarti propuesta de institucionalizar apellidos femeninos con galūne -(i)a (nuevodas vé. fuentes y lista de literatura). DAIVA MURMULAITYTĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX se opone a la oferta; resumido galūnių -(i)a y -ė daibino funcionalidad, concéntrándose en la sincronina daybą, pero estriškinando y aktualius nomin historines feminina darybos aspectos así como naujadaros polinkius; discuta tradiciones i sistemiškumo skirties problema vertinant kalbos inovacijas. Tyrimo metodai – morfologinė, žodžių darybos, semantinė analizės. 1. DARYBOS GALŪN -(i)a 1.1. En cuanto a los conjuntos de palabras y sus daybą, recuerda que en la actual lengua litavian hay 7 homonimines galūnės -(i)a7, con las cuales se hacen: • nombres de acciones, por ejemplo: trauka (: traukti), apelación (: apuntar); apkalta ‘parlamentinė procedura, aplicable a los más altos funcionarios o miembros del parlamento, que hayan violado la constitución o quebrantado el juramento (: apkaltinti), atodėka (: atsidėkoti), dreba (: drebėti), perdava (: transmitir), persamda (: persamdyti), prieskyra ‘autoriaus indica la institución a la que se asigna publicación (: priskirti) y kt. (LKG 1965: 303304; DLKG 2006: 99; ND); • nombres de características, por ejemplo: drąsa (: drąsus, -i), gausa (: gausus, -i); judra (: judrus, -i), tvara (: tvarus, -i), nejauka (: nejaukus, -i) y kt. (LKG 1965: 316; DLKG 2006: 104; ND); • los nombres de actores o de los poseedores de cualidades accionmajoridas, por ejemplo: žliumba (: žliumbti); nuokvaka ‘cas nukvakęs, sukvailėjęs; senas kvailys (: nukvakti), sąžvėra ‘sužvėrėjęs žmogus (: sužvėrėti), šmėža ‘cas siempre aparece y pradingsta (šmėžuoja) (: šmėžuoti) y kt. (LKG 1965: 338; DLKG 2006: 112113; ND); • apellidos de los portadores de rasgos vardazodinas, por ejemplo: bailia ‘bailys (: bailus, -i) y kt. (LKG 1965: 367; DLKG 2006: 124)8; • nombres de lugares, por ejemplo: asilouda (: pri(si)glausti), pervalka (: pervilkti); nuovaža (: nuvažiuti), nuožulna ‘nuolaidi lugar (puede ser especialmente equipada, ej., transportui) (: nuožulnus, -i) y kt. (LKG 1965: 405; DLKG 2006: 137; ND); • nombres de resultados de la acción, por ejemplo, skalda (: skaldyti); intrruva ‘cas srautu entrteka (: įsrūti), izdauža ‘išdaužta de la superficie (caminos, paredes, etc.) lugar (: izdaužti, izdaužyti), izgirda ‘kas izgirsta (: izgirsti), expresuda ‘tai, 7 Sobre los instrumentos de daryba vé homonimiškumu más. Murmulaitytė 2022. 8 Šios darybos kategorijos naujadarų, padarytų su aptariamąja galūne, Naujažodžių duomenyne (ND), regis, dar nefiksuota [žiūrėta 2023-10-02]. Artículos Articles 127 / Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu lo concentroti proporcionado de la información disponible (: expresusti), nuopūta ‘vandens nivå telkinyje falling and shore atodanga due to wind retning fra land (: nupūsti) (LKG 1965: 378379; DLKG 2006: 128; ND) y • nombres de herramientas, por ejemplo: saga (: segti), pakaba (: pakabinti), įmova (: įmauti) ir kt. (LKG1965: 395; DLKG 2006: 132–133)9. Atraviéstina atención que cinco de las categorías de darybos vediniai son moteriškosios giminės daiktavardžiai, y dos actores y veiksmažodinės particularidades turėtojų pavadinimų (žliumba) así como vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų (bailia) generalizadas giminės. Estos substantiva communia pueden nombrar tanto femeriškosios, como varriškosios género personas, animales, personificados seres y pan. Kokios género sujeto tiene en la cabeza, muestra de otros palabras, con los cuales galūnės -(i)a vedinys sintaksiškai derinamas, gramatines giminės, plg. : Vaikỹstėje buvaũ ddelis [ddelė] žliùmba (BLKŽ); Tokis bailià, es y su šešėlio பயosi (LKŽe). Los nombramientos según el género diferencial en la actual lengua lituanas con galūne -(i)a nedaromi. A esta categoría de darybos pertenecen vediniai, cuyo darybos significado es ‘priešingas sexos ni base palabra señalimas persona o otra gyva būtybė. Se hacen con varios prefajos y unintele galūne -ė. De los prefagos comúnina al idioma características solo -ienė, -(i)uvienė, por ejemplo, karalienė (: karalius), dėdžiuvienė (: dėdžius), sukčiuvienė (: sukčius), y -inas, por ejemplo, lapinas (: lapė), y -ėnas, por ejemplo, tetėnas (: teta); más sobre esta categoría véase. LKG 1965: 416418; DLKG 2006: 142143. 1.2. Saulius Ambrazas, estudiinėjęs la evolución de categorías de darybas de la lengua lituanas, afirma que daiktavardinių galūnės -a vedinių, directamente señalinčių moteriškąją lytį, tėra tik likučių, y proporciona apenas unos pocos ejemplos de los viejos escritos drauga ‘draugė, ‘bra ‘sėbrė, sė abejotiną gaida ‘giedotoja, así como algunos preesaginiais de daiktavardinius besiremianiais vedalažmona; ‘paleistuvė (: amigalas ‘amigas; pajaunys; meilužis; svetimoteriautojas, paleistuvis), gulova ‘žmona (: gulovas ‘vyras), kaimyna, patina ‘patelė, tetulėna ‘tetos duktė (: tetulėnas ‘tetos sūnus). Más tarde tales vedinos desdestūmę correspondiami vediniai con galūne -ė (draugė, sėbrė, gulovė, kaimynė y kt.), que en lenguas lituáneas es más importante la más importante herramienta de dar nombres de personas y animales del género femeniriškosios (Ambrazas 2000: 7172, 79). Pranas Skardžius, también las palabras de la lengua lituánica darybą tyrinėjęs historiniu aspektu, hablando de balsinę priesagą -ā, así 9 Regis, įrankių naujų pavadinimų, išvestų su galūne -a, ND también no registrada [žiūrėta 2023-10-22]. A menos que como instrumento a alguien recordar el nombre fuera entendido nuevoadaras atmena ‘atmintinė lašt con información breve sobre algún objeto o evento o con explicaciones, como qué hacer (: atminti). DAIVA MURMULAITYTĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX pat mini kai kuriuos iš šių pavyzdžių, bet nerašo, kad moterų pavadinimai pahacer de varos nombres, y gráficamente no indica que entre ellos hay darybos oposición (Skardžius 1996 [1943]: 3637). La palabra tetulėna su se considera preésagos -ėna vediniu y directainu darybos ligšiu (kaip vedinys con fundiniu palabraju) con tetulėnas noeseas (Skardžius 1996 [1943]: 238239). Sinchronialmente último pariero de terminos de kininystés semanticamente aspectut parecería similaresnė a mobilųjį daiktavardį (más sobre substantiva mobilia vé. 3 sec.), cuyo varriškoji y femeriškoji formas directamente relacionadas con fundamentiniu daiktavardžiu tetulė. Palodį tetulėna teniendo nominum femininum, t. y. galūnės -a vediniu de tetulėnas, difícil sería suformular su darybos significado. si es un nombre según la diferencia de žodžio tetulėna turėtų skirtis tik moteriškosios lyties sema, tačiau ‘duktė’ nėra ‘moteriškosios lyties sūnus’. Bet tikėtina mobiliojo daiktavardžio moteriškosios género, es de la forma de génesis básica turbūt tendría galūnę -ė (plg. seserėnas ‘sesers sūnus, seserėnė ‘sesers duktė (LKŽe)). Por otra parte, LKŽe no indica vívido palabra tetulėna vartosenes, él fijado sólo en unos pocos viejosos diccionarios, tad sin rišlių gyvosios kalbos kontekstus más complicigio valorar sus semantinos ryšius con el mismo darybos lizdo palabras. En cualquier caso, esto tėra sólo teóricas especulaciones, diachroninė palabras de doyba nepainiotina con sinchronine. Ligualmente también no requerirían el hecho de que alguna vez en lenguas lituanas nomina feminina fue haci con galūne -a, y barro unos pocos históricos, ya inapaktuales ésta galūnės vediniais supportti siūlomų dabartinės kalbos reformų10. Justo más, que darybos historiadores minimi drauga y kt. nomina feminina nesirėmė tapa de la forma pamatiniais palabras (plg. draugas), tagi imposible sería hablar de tal darybos tipo atgaivinimiento. 1.3. Nefiksuota y galūnės -(i)a nuevosadaros, los cuales significarían sólo moteriškąja lytimi desde fundamental palabra llamadaamo de persona, animal, personificada de la naturaleza y etc. besisiriéndose persona, animal, personificada de la naturaleza y etc. Unicintelis nuevajodis žmoga (Murmulaitytė 2021: 5758; Aleksaitė 2022: 233; Miliūnaitė 2022: 292294) con esta galūne es deliberadamente creado no tanto para salir de entre las personas exhibiendo hacer una palabra, que justamente no denodytų pertenomías a ninguna lyčiai. Plg. naujadaro autorės Daivos Repečkaitės skirti moteris, t. y. suteikti pamatiniam žodžiui žmogus moteriškumo semą, kiek motyvaciju11: 10 Žodžių darymui (naujadarų konstravimui) [...] no puede tener ninguna influencia genetiniai, pirmykštės [...] darybos relaciones, cuando ellos sinchroniquement nebepasireiškia, i. e. nebesutampa con actuales darybos relaciones (butis 2009: 41). 11 Aquí y más adelante las citas y ejemplos vartosens de palabras se presentan incorrectos, en ellas ocurrence los nombres personales reemplazados por iniciales, el texto omitido lugares marcados [...]. Straipsniai / Articles 129 Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu A veces se me pasaba por la cabeza, cómo me patiununificar mi vocabulario, para que reflejasen algunas de mis valores. Konkrečiau tengo problemas con la palabra žmogus, que él es aparentemente varriškos giminės. [...] Sin embargo lanterior se me ocurrió que puedo simplemente decir žmoga:} [...] Esto es esencialmente desde el punto de vista gémena una palabra flexible, hecha por analogiškus lietuviškus palabrasneklaužada, pikčiurna, vėpla, pirdyla, nenuorama, rašeiva (kažkodėl sugiero sólo negativos). Así mismo varriškos giminės diktavardžiai, alegrniuojamos como moteriškos giminės, frecuentes en algunas de las variantes de las alštaičių tarmės (como y sonus bratka). Así digiese jis buen jmoga y ji buena jmoga12. Así buscada no materiškosios, sino generalizadas giminės naujadaro, tinkančio abien sexos a los nombrados (substantivum commune), por lo que žmoga nelaikytinas nombre según el sexo diferencial. A esta categoría de dotación no podría pertenecer aún y porque no corresponde a todos sus vedines característico de la dieta de dotación mencionada significados ‘de oposta género ni el base palabra designado persona u otra viviva entidad, porque el base palabra hombre sexo semos en general no tiene13. Ritos Miliūnaitės opina (2022: 293), a veces se pretende […][...] usar formas humanas[…]as para expresar la diferencia de género (žmoga se relaciona con otras daiktavardjamies de giminas femeninas državljané, profesionalė, kolegė), sin embargo en el único ejemplo de vartosenos14 žmoga, parece, como justamente se usa para neutralizar la semántica de la sexualidad, antes de eso la gente recurrido a la palabra de giminas gramaticas, confieslando que se trata de personas de ambos sexos, y cómo se creó una nueva consecutiva. Por supuesto, no se puede completamente nunear, que žmoga puede ser entendido y pavortojado y ‘femeriškosios seces del hombre significado, pero generalmente así sucede sólo irritinando al mismo naujadaru y sin saber sus circunstancias de aparición y motivaciones, y no naturalmente utilizándolo en su habla. y que como allí fuera, tiempo mostrará, si este nuevoadar saldrá más allá de su estrecho y estilistiticamente conotuotas 12 Cita publicada desde ND (žr. https://ekalba.lt/naujazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i= 566420fd-308c-4036-8452-0e6f494dc614 [visualizado 2023-09-03]). -la, -eiva, galūnės -a vedinių, nombrinančių 13 Beje, nereikėtų stebėtis, kad ieškant analogijų, į galvą ateina tik neigiamos konotacijos žodžiai – menkinamoji semantika yra būdingas daugumos citatoje paminėtų žodžių darybos tipų (priesagų veikėjus, veiksmažodinės ypatybės turėtojus o vardažodinės ypatybės turėtojus) signos (plg. estos darybos instrumentos descritus ŽDV). profesionales, compañes. [...] las mujeres son ante todo personas, 14 „Pagal šiuo metu Lietuvoje vyraujantį požiūrį moterys vis dar suvokiamos ir pačios save suvokia pirmiausia kaip lyties atstoves – moteris, žmonas, potencialias meilužes, motinas, o ne žmones, žmogas – pilietes, hombres, ciudadanes, cuyas necesidades y opiniones deben ser observadas tanto como los hombres [...]. (15min.lt, 2015-12-14, citada desde ND: žr. https://ekalba. ltnau/jazodziai/%C5%BEmoga?paieska=%C5%BEmoga&i=566420fd-308c-4036-8452-0e6f494dc614 [visualizado 2023-09-03]). DAIVA MURMULAITYTĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX vartosenos límites, o plėsis su estructura semantína. Sin embargo obviamente, que žmoga es okazionalizmo, notipický, tanto de forma, como de semántica respecto nedėsningas naujadaras. Al ser tal y solo él mismo no indica de ninguna manera que una de las categorías de darybos de la lengua lituánica nombramientos según el género diferencial praturtėjo nueva darybos priemone, galūne -(i)a (plg. Aleksaitė 2022: 231233, 239). Tad sumanymas reformarse lituáneos pavorji sistema de palabras de darybos (naujadaros) posiciones este ejemplaru también no puede ser sustentado. 1.4. Así, tal tipo de darybos, al que constituirían femeneriškosios sexos personas, animales, personificados padarus y etc. nombrinantys vediniai, con darybos galūne -(i)a deducido de los correspondientes varriškosios sexos personas, animales, personificados padarų y etc. nombrinimų, no existe en la actual penitenciaría lituana. Esto hay que decir tanto hablando sobre comunes de palabras, tanto sobre pavardijos microsistemas. Aquí aún debería señalarse la atención en lo que a la propuesta de los apellidos reformos (bentú ya inicial de su etapo, pues noesclpiamas zammojis ella plésti) caso, fundamin palabra y vedinys respecto de la forma completamente coinciden. Tanto varriškos, tanto femeriškos pawrūnė sería -(i)a. Tokios casos, cuando fundamento de la palabra galūnė sería cambiada analogiška, sistema de darybos de la lengua Lituania, también, vegis, no tiene. Debido galūnés -ė en este aspecto zr. 2.2 sk. 2. DARYBOS GALŪN -ė 2.1. La principal nomina feminina daybos instrumento es galūnė -ė (LKG 1965: 417418; DLKG 2006: 142143; plg. Ambrazas 2000: 79). Basándose ya existentes en las oposiciones de darybos15 vilkė: vilkas, balandė: balandis y pan. (a esta categoría de darybos anteriormente pertenece principalmente patelių nombrinimas), demaos se de nuevas palabras, de fundamentos besisiriantes moteriškosios ladies sema: budelė (: budelis), piratė (: piratas), popiežė (: popiežius), patrulė (: patrulis). Naujadarų robotė (: robotas), kūdikė (: kūdikis), lavonė (: lavonas), elitė (: elitas) pamatiniai daiktavardžiai, turėdami gramaticana varriškosios giminės formą, semantiškai con varriškąją lytimi incluso no están relacionados. Sin embargo, cuando sea necesario el género (femeriškumą) señalar o acentuar, gribiase para ese propósito de los medios de dación habituales galūnės 15 El principio de Analogía en la dación de palabras es esencial (Urbutis 2009: 327328). Una al tipo de daryba pertenecientes palabras fundamentales y que tengan la misma significación de daryba, abordaudoyu caso con galūne -ė de sudaro darybiškai susiję žodžiai, su tuo pačiu darybos formantu padaryti iš tai pačiai kalbos daliai daiktavardžių de dadas palabras, reiškiantys oponentes (moteriškosios) género personaį, gyvūną, personifikuotą būtį o pan. Artículos Articles 131 / Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu -ė16. Turbūt consecucientemente de esta manera se hacen moteriški anteriormente sólo masculinos profesiones, títulos y etc. nombres (más sobre ésta y otros semantines de tales nuevos 290 grupos. vé. Miliūnaitė 2022:292). En aquellos casos, cuando el básico varriškosios giminės daiktavardis tiene galūnę -a (pavyčiais, viršila), la correspondencia femeriškosios giminės irgi dėsningai pasidarase con galūne -ė, como atsi: (1) Por orden del jefe de la comisaría principal de policía del condado de Utenas, V. V. K.17; el jefe de la comisaría principal de policía del condado de Klaipėda por el desempeño de las funciones policiales y la celebración del Día de los Ángeles el inspector senior de la comisaría de policía del condado de Anykščiai R. S., el jefe de la comisaría principal de policía del condado de Anykščiai V. K. 18; (2) la jefa de la comisaría de policía del condado de Klaipėda por el desempeño de las funciones policiales y la celebración del Día de los Ángeles. 2.2. Hace dos décadas se realizó una reforma de apellidos Lituáneos, según la cual instituyó apellidos femeninos, no denotantes situación mariminés, doyba con galūne -ė19. Hoy esta reforma, al parecer, puede considerarse por razones sociokultúricas motivada y pasiteisinusia. Las mujeres, como y cada hombre, tienen derecho a no revelar sus datos personales, en este caso pavarde no indicar su estatus social. Anksčiau tal deseo habría parecido extraño, en estos tiempos esto parece natural y poreikis tener tal darybos herramienta, permitiencejá pavarde neatskleisti šeiminés situaciones, de hecho es. m. junio 2003 26 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 16 Dado que esto es tipiška ir dari nomina feminina darybos priemonė, rėmimąsi pamatiniu žodžiu, el cual tiene sexes semos, podría considerarse nuevo polinkiu de darybos palabras, del cual se puede ver exilando y incluso creciendo galūnės -ė funkcionalumas mostrar, reikšti o pabrėžti vediniu žymimo dalyko moteriškumą, sąsają su moterišką lyja. ¿Qué otra es con la expresión de diferencia de género nada común misaras/ [espectada 2023-07-10]. neturinčios galūnės -a atveju (plg. 1.3 sk.). 17 Žr. https://www.anyksta.lt/anyksci-policijos-pareigun-veikla-ivertino-ir-policijos-generalinis-ko 18 Policijos dienos proga – apdovanojimai pareigūnams. – Palangos tiltas, 2014-10-06; prieiga internete: https://www.palangostiltas.lt/policijos+dienos+proga++apdovanojimai+pareigunams,7,2, 5170.html [visualizado 2023-07-10]. 19 Pasados los diez años a R. Miliūnaitė cuánticamente y cualitativamente estudió disposiciones lingüísticas de la sociedad con respecto a tales apellidos y preparó una detallada estudio de ciencia, mostrančią de ese tiempo la actitud de la sociedad a los apellidos femeninos y sus cambios de consumo (Miliūnaitė 2013). DAIVA MURMULAITYTĖ 138 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX pawržių daryba es dėsningumais, reglas y formalios medios historicamente besiremianti sistema, no solo tradición. Discusiones discutido del proyecto de ley los autores no esconden, que esta galūnés -(i)a iniciativa tėra pavardžių reformos comienzo. A continuación se buscaría del llamado anglosaksiškojo apellíos modelo, i. i. tos pačiõs apells toda familia. En tal caso la reforma abarcaría no sólo pequeña parte de los apellidos (turinčias esta galūnę), pero ya todo el sistema de apellidos. Galūnės -(i)a įteinisción tal modelo le abriera las puertas, y consecuencias serían tales, que las mujeres apellés, formalmente de los varones apellidos no distiñentes del nombramiento linksniu (plg. Ragauskas, Petronis, Mackevičius y kt. (hombres) Ragauskas, Petronis, Mackevičius y kt. (atitinkami esposa de las hijas)), taptasen nelinksniuojamas. Así sería pajeista morfologica y sintaksina del sistema de la lengua lituanas, ya no hablando de lo que mucho más difícil pasaría comunicarse habría que buscar adicionales priedillos, pažyminių, įvardžių o otros medios, signalizuojančių įvardijamo humano lytį ponas Ragauskas, seniori Petronis, šita Mackevičius y pan. Lo que los apellidos lituanos indican humano lytį es y sistemas (žodžių darybos, kaitybos, t. y. morfologijos, así como sintaksės), y tradición cosa. Ir exclusivitna peculiaridad de la lengua lituanas, que, cuidando gimtąja lengua, debería ser puoselėjama, y no anihilada, así trikdant naturalá la letra del idioma. NOTABAS DE FINALOSIOS 1. Nomardés son palabras, i. y. parte léctica, demanati, pertenecen sistema de la lengua. Por lo tanto no se puede categóricamente afirmar que sus reformas (especialmente en esencia barįstos por factores subjetivos, y no condicionables desarrollos naturales de lengua) son sólo de los derechos humanos, y no lingüotyros asunto. 2. El que las actuales lituanas mujeres pawrés relacionadas con letiškumo y raiminių relaciones raiška, nederían categóricamente valorar como atgyvenusios tradiciones. No se puede no ver este lexicico posluoksnio sistemicidad, reciprocio de relaciones, caracteringos darybos, morfologías, sintaksés y kt. dėsningumų. 3. Poreikis reformar el sistema de apellidos debería ser grįstas muy pesarias motivaciones, y sus medidas de implementación integralmente consideradas, modelando posibles cambios del sistema de lenguaje y evaluando riesgos a su desarrollo. Audariamuoju caso poreikis grįstas principalmente estetiníos, criterios subjectivos (gražu, noriu), y daño al lenguaje puede ser esminė. Primero por la morfología del sistema klibinamiento, y segundo, y esto aún más importante, por la posible posterior reformación del sistema de apellidos y anglosaksiškojo su modelo, i. i. hombres y mujeres apellidos sutapatimiento. Este poreikis ya abertamentei suena aún neįteisinus galūnės -(i)a como mujeres apellidos darybos (?) Straipsniai / Articles 139 Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu medidas y precisamente él noabejotinai riautų Lituviškų pavardžių sistema y naikintų sus peculiaridad. 4. En lengua litavia a los nombres según el género diferenza hacer habitualmente se usan otras dedazos, materiškąją lytį reiškiančios palabras caso, neminint priesagų, es decir galūnė -ė. Desde viejo con esta galūne hacer nominiones femeniles (vilk-ė: vilkas, baland-ė: balandis y kt.), de investigaciones novadaras que se han visto, que la semántica de las palabras de base de los kūdikos plečiasi (viršilė: viršila, kt-ė: kūdikis y kt.). Es la universaliaísima denominaciones según la diferencia del género femeniniškosios de darybos čiai, nerodanti. Pavardžių mikrosistemoje tai pačiai darybos kategorijai dar priklauso vediniai su priesagomis -ienė, -uvienė; -aitė, -ytė, -(i)ūtė ir kt., tainstrumento, nada otro, excepto pertenecimiento a esta lyčiau jomis sin sexti aún se muestran huiminie moters relaciones y, generalmente, socialinis su status casada ella o perekėjusi. 5. 2003 m. lituáneos apellidos reformą, según la cual įteisina de mujeres apellidos, noodantys šeiminės situaciones, daryba con galūne -ė, teniendo en mente estas sociokultūrines sus razones, hoy, júlgiant desde 20 años perspectiva, por lo visto, podría considerarse pasiteisinusia. Sin embargo hay que reconocer que ella creó y una exención cuando los apellidos masculinos tienen galūnę -ė (pvz., Bložė, Gaulė, Lapė, Paukštė y etc.), la situación matrimonial noodancia de los apellidos femeninos con j respecto a las formas coincide. Incluso y vislumbrando entre varriškos y materiškos pavardžių darybos oposición, i. i. mujeres pavardes manteniendo galūnės -ė vediniais de varos pavardžių, este exclusivo caso en el sistema de pavardžių lituanos no puede considerarse precedente y nerequirían exentimi basarse adelante expediendo reformas de pavardžių femeninas. 6. Darybos oposición entre formalmente coincidentes apellidos masculinos y femeninos con ciertas exenciones sería posible vislumbrarse precisamente sólo en aquellos casos, cuando ellas tienen galūnė -ė. Fundamentas mencionadoji darybinė galūnės -ė función, con esta galūne comúnrinėje de skirtumą, konkrečiau – nomina feminina. Pavardžių su galūne -(i)a atveju Lituania se hacen nombramientos según el género (Šarka, Dausa, Biekša, Pajeda, Mulia etc.) tal darybs oposición no puede ser, porque galūnė -(i)a darybos separar el vedino de la palabra base (materiškė) de esta función no lleva. 7. Siūlymas įteisinti mujeres pavardžių darybą su galūne -(i)a es nemokslinis, neparemtas palabras de darybos, vartosenos kalboje tyrimais, neatspindi kokių nors pavardžių y bendrinių žodžių naujadaros polinkių y contraštarauja lietuvių kalbos žodžių darybos dėsningumams. DAIVA MURMULAITYTĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Actualús leyes. Acceso en Internet: http:vardai.vlkk.lt/teises-aktai-reglamentuojantys-asmenvardziu-klausimus/ [visualizado 2023-08-10]. Aleksaitė Agnė 2022: Neujos nombramientos según el género diferencial. Acta Linguistica Lithuanica 87, 224244. Acceso en internet: httpsjournals.lki.lt://actalinguisticalithuanica/article/view/2193/2297 [visualizado 2023-07-29]. Ambrazas Saulius 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas. Distrito de la mesa discusión Asmens pavardė elección de persona? Apertura Seimas, 2023-05-31. acceso en internet: https://www.youtube.com/watch?v=I678BYMkntg [visualizado 2023-07-25]. Bilkis Laimutis 2023: Sava o extraña? Debido propuesta permitir usar lituáneas mujeres apellidos con galūne -a. Lrt.lt, 2023-02-22. Acceso en internet: https:www.lrt.lt/naujienos/nuomones://2019/3/190/laimutis-bilkis-sava-ar-svetima-del-siulymo-leisti-vartoti-lietuviu-moteru-pavardes-su-galune-a [visualizado 2023-07-10]. BLKŽ Bendrinės lietuvių kalbos žodynas, red. kolegija D. Liutkevičienė, D. Murmulaitytė, V. Sakalauskienė, A. Gritėnienė, A. Gaidienė, D. Daugirdienė, L. Jonušys, vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvos kalbos institutas, 20132022. Priega en internet: httpsekalba.lki.lt/bendrines-lietuviu-kalbos-zodynas [visualizado 2022-08-15]. DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, 4-asis patais. publicación, Vilnius: Mokslo y enciklopedías Instituto de Edición, 2006. DLKŽ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. St. Keinys, 8as enmiendas. y suplement. edición, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. Prieiga en Internet: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/. Garšva Kazimieras 2012: Lithuanian mujeres nepriesaginės (latviškos darybos) pavardės. Cultura de lenguas 85, 216224. Jezukevičienė Rima 2023: Materų pavardžių klausimu. Gimtoji lengua 5, 2122. Judžentis Artūras 2012: Lietuvių kalbos gramatinės kategorijos, Vilnius: VU leidykla. Kisieliūnaitė Dalia 2023: Otra vez sobre las apellidos burbulą. 15min.lt, 2023-06-06. Priega en internet: https.www.15min.lt/naujiena/aktualu/://nuomones/ dalia-kiseliunaite-dar-karta-apie-moteru-pavardziu-burbula-18-2064732 [žiūrėta 2023-07-10]. LKG Lietuvių kalbos gramatika 1, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965. Artículos Articles 141 / Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu Instituto de lengua Lituanos Mokslo consejo conclusión Dėl Lietuvos Respublikos asmens vnamo y pavardės rašymo dokumentos proyecto de ley No. XIV-903 3 artículo de cambio No. XIVP-2700. Parengė grupo de trabajo: dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė, dr. Daiva Murmulaitytė. Prieiga internete: http://lki.lt/lietuviu-kalbos-instituto-mokslo-tarybos-nutarimas-del-isvados-litauvos-respublikas-personas-nombre-ir-apelles-rasymo-documentos-estatymo-nr-xiv-903-3-straipsnio-pakeitimo-estatymo-proyecto/to [visualizado 2023-09-15]. Proyecto de ley No. XIVP-2700 por el que se modifica el artículo 3 de la Ley No. XIV-903 de la República de Lituania sobre la escritura del nombre y apellidos de las personas. Acceso en internet: https:e-seimas.lrs.lt/portal/legalActlt/TAP/e557d8a0ea5611eda305cb3bdf2af4d8?jfwid- =-bxdpcdur9 [espectada 2023-06-25]. República de Lituania Seimo posėdis 2023 m. julio 04 d. Prieiga en Internet: https:// www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35826&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=4BFCD31A-AF71-4D4C7-8D73-9E0B3717, desde aproximadamente el tiempo de 54:45 [visualizado 2023-08-10]. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variant, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versión, 2018). Priega en internet: httpsekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas://. Miliūnaitė Rita 2013: ¿Qué piensas sobre no pricesagines apellidos femeninos? Vilnius: Instituto de lenguas Lituvias. Miliūnaitė Rita 2022: Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. comienzos: sistematika ir pokyčių kryptys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Miliūnaitė Rita 2023: La palabra no es deseadavimientos concierto, o ¿Qué gramatica dice sobre Sharks? Respublika.lt, 2023-02-07-02; perseklbta: Raseiniaitv.lt, 2023-10. acceso en Internet: http: httpkalba-nera-pageidavimu-koncertas-arba-ka-gramatikasako-apie-sarkas [visualizado 2023-08-01]. Miliūnaitė Rita 2023a: Norima sujaukti la lengua lituanas así, que ella volviera atgrasi. Alkas.lt, 2023-07-26. acceso en internet: https: alkas.lt/2023/07/26/r-miliunaite-norima-sujaukti-lietuviu-kalba-taip-kad-ji-taptu-atgrasi- /#comments [visualizado 2023-08-01]. Murmulaitytė Daiva 2021: Lituvias lengua modernažodžiai lyties išraiškos aspektu. Lietuvių kalba 16, 5169. Priega en Internet: httpswww.zurnalai.vu.ltlietuviu-kalba://article/view/24927/24771 [visualizado 2023-07-10]. Murmulaitytė Daiva 2022: Darybos formantų homonimiškumas y su señalización palabras de darybos zynne. Acta Linguistica Lithuanica 87, 200223. Prieiga DAIVA MURMULAITYTĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX en Internet: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view 142/2192/2296 [visualizado 2023-09-20]. Murmulaitytė Daiva 2023: Virė virė košę, o más sykį sobre pavardes su a goje“. – Delfi.lt, 2023-08-11. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ daiva-murmulaityte-vire-vire-kose-arba-dar-syki-apie-pavardes-su-a-pabaigoje.d?ipabaid=94130745&fbclid=IwAR31vsiwsu12YtMt3ASqobpHfJhk2gkrW3wRNFAJgY6cToJndAdlWrvNxpk [žiūrėta 2023-1-081]. ND Miliūnaitė Rita, Aleksaitė Agnė. nuevos idiomas de Lituania dataynas [tęstinis internetinis žinynas desde 2011 m.], sud. R. Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Priega en Internet: httpsekalba.lt/naujazodziai/ [visualizado:// 2023-07-03]. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija: pascaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidykla. Paulauskienė Aldona 2007: Lítimas morfologías de la lengua, Kaunas: Tecnología. mario Seimo Stasio Tumėno conferencia de prensa ¿Necesita enfadarse con gramatica y cambiar asistiėjus tradiciones de formación de apellidos femeninos? Abiertoas Seimas, 2023-05-17. Acceso en internet: httpswww.youtube.com/watch?v=MxT4yQfp_ds [visualizado 2023-05-18]. Skardžius Pranas 1996 [1943]: Rinktiniai raštai 1: Lietuvių kalbos žodžių daryba, fotografuotinis leidinys, par. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas editorial. Urbutis Vincas 2009: Woodžių darybos teorija, 2a edición, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos institutas. Estatutaria Comisión de la Lengua Lituanas sobre mujeres apellidos darimo No. N-2(87) (2003 m. junio 26 d.). Acceso en Internet: https: legalAct.lt/TAD/TAIS.214783 [visualizado 2023-09-03]. Resultado de la Estatubinas Comisiones de lenguas lituanas sobre el proyecto de cambio de la Ley Asmenvardžių. Priega en internet: httpswww.vlkk.lt/naujienos/komisiones-posedziai/vlkk-pateike-seimu-isvada-del-asmenvardziu-istatymo-pakeitimo-projekto [supervisada ŽDV Murmulaitytė Daiva, Aleksaitė 2023-09-30]. Agnė. Woodžių darybos vedlys [elektroninis išteklius], Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021. accesible en internet: httpsekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys:// [visualizado 2023-09-03]. Artículos Articles 143 / Moterų pavardžių reforma lietuvių kalbos žodžių darybos aspektu The Womens Surname Reform in the Lithuanian Language from the Perspective of Word Formation SUMARY Personal names encompass more than just an individuals identity; a surname should not be considered the exclusive property of a person. As a lexical layer, personal names belong to the language system. Therefore, surname reforms, particularly those motivated human rights by subjective reasons rather than natural language evolution, involve not only matters of but also linguistic considerations. Customary Lithuanian womens surnames reflect gender and family relationships. However, for this reason, they should not be regarded categorically as an obsolete tradition. The systematicity of this lexical layer, the interrelationships, and the inherent patterns of word formation, morphology, syntax, etc., no puede ser overlooked. For significant socio-cultural reasons, beyond mere aesthetics, it is essential to evaluate the prospects for the development of the Lithuanian language and anticipate the potential consequences of change when reforming this system. The paper underscores specific aspects of Lithuanian language morphology (word formation) that are frequently overlooked or ignored in the discussions regarding the proposal to legalize Lithuanian female surnames ending in -(i)a. This proposal is seen as unscientific, not based on research into word formation and usage, and does not reflect any new word formation tendencies, for both surnames and common words. It contradicts the regularities of Lithuanian word formation. The need for the surnames in question is based mainly on subjective (aesthetic, etc.) criteria, but the potential damage this innovation could inflict on the Lithuanian language is substantial. Primariamente because of the disruption of the morphological system of the Lithuanian language. Segundoly, and more significantly, it is likely to lead to further reform of the surname system and the adoption of the Anglo-Saxon model, i.e. equalization of male and female surnames. It is this model that would undoubtedly erode the Lithuanian surname system and destroy its uniqueness. In the Lithuanian language, other means of derivation customarily are used to form nomina generis. In the surname microsystem, nomina feminina includes derivatives with the suffixes -ienė, -uvienė; -aitė, -ytė, -(i)ūtė. In addition to gender, such surnames also indicate a womans social status whether she is married or single. As far as not only surnames are concerned, the universal means of forming nomina feminina is the ending -ė. In 2003, the use of this ending for female surnames nondemonstrating womens marital status, was legalized. From the perspective of 20 years, this motivated reform likely could be considered a success. However, it has created one exception: when male surnames have the ending -ė (e.g., Bložė, Gaulė, Lapė, Paukštė, etc.), female surnames nondemonstrating womens marital status are formally identical to them. DAIVA MURMULAITYTĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIX The only way to see a derivational opposition between such formally identical masculine and feminine surnames, with some reservations, is the derivational function of the ending -ė this is the ending used to form nomina feminina in standard Lithuanian. Nonetheless, even if feminine surnames are considered derivatives of masculine surnames, this exceptional case cannot be considered a precedent and used to develop feminine surname reform further. In the case of surnames ending in -(i)a (e.g., Šarka, Dausa, Biekša, Pajeda, Mulia, etc.), there can be no such derivational opposition because the ending -(i)a does not serve this derivational function to differentiate the derivative from the base word in terms of (female) gender. Įteikta 2023 m. octubre 4 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius, LT-10308, Lituania [email protected]