scieee Open visual document viewer

Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

Laimutis Bilkis

Abstract

Straipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose oikonimo susidarymas sietas su pilies gynyba ir šis vietovardis kildintas iš liet. gnti(s) ‘vaduoti ką užpuolus; atremti puolimą’. Remiantis gyvenamosios vietos vardo užrašymų XVI–XX amžiaus istorijos šaltiniuose analize rekonstruojama ankstesnė jo forma *Ginutėnai, pirmą kartą paminėta 1554 metais ir vartota iki XX amžiaus pradžios. Konstatuojama, kad iš gyvosios kalbos užrašytas tik dabartinis variantas Ginùčiai, kuris istorijos dokumentuose fiksuotas nuo XVII amžiaus I pusės. Nuo to laiko abi formos vartotos pramaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo priesagos -ėnai neturintis oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama iš patroniminio avd. *Ginutėnas, kurio galimumą patvirtina iki šių dienų išlikusi pvd. Ginùtis bei istoriniai antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pabrėžiant, kad šie asmenvardžiai bent nuo XVI amžiaus vidurio neužfiksuoti Ginùčių kaime ar netolimose apylinkėse, daroma prielaida, jog čia jie galėjo būti anksčiau. Vėlesnės oikonimo formos Ginùčiai atsiradimas siejamas su XVII ir XVIII amžiaus šaltiniuose (daugiausia bažnyčių metrikuose) pastebėtu besikaitaliojančių gyvenamųjų vietų vardų su priesaga -ėnai ir be jos vartojimu.

Full text

114 Ac a Linguis ica Li huanica XC LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Aspe os de pesquisas Cien í icas: oponimica, an oponimica. DOI: doi.o g/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On he O igin o he Oikonym Ginùčiai ANOTACIA S aipsnyje abo da-se Ignalnos . sa . exis en ecio Ginùčių nome da aldeia aida e o igem. Ši ie ė es abelecida ao lado piliakalnio, sob e o qual p o a elmen e es a a Liñkmenų cas el, em on es da his ó ia é mencionada pela p imei a ez em 1373 ano, po isso em alguns abalhos an e io es os osiconimo se o mação sie as com cas eles de esa e es e opo a dis kildin o do. gn i(s) ‘ adu i o que in adidos; epeli a aque. Com base em análise dos nomes dos luga es de habi ação insc i os nas on es da his ó ia do século XVIXX econs ói-se p imi ó ia sua o ma *Ginu ėnai, p imei a ez mencionada em 1554 anos e us o a a é o início do século XX. Kons a ui-se que de i a língua insc i o só a a ual a ian e Ginùčiai, que em documen os da his ó ia ixou desde XVII século I pusės. A pa i desse empo ambas as o mas usadas p amaišiui, a é na me ade I do século XX adqui i am p ensagens -ênai não endo oikonimas. Pi minė o ma *Ginu ėnai kildinama de pa oniminio a d. *Ginu ėnas, cujo possibilumo con i ma a é es es dias sob e i ida p d. Ginù is e his ó icas an oponimas Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, Ginu a is. Pelo que en a izado, que esses pe sonagens pelo menos desde meados do século XVI nãož iksoa i Ginùčių kaime ou ne olimas apelinkėse, az-se p essupos o, que aqui eles pode iam se an es. Vėlesnės oikonimo o ma Ginùčiai apa ecimen o es á ligado com XVII e XVIII século on es (maio men e ig eças me icuas) obse ado besikai aliojan es nomes de habi ações com p e ei o -ėnai e sem seu consumo. ESMINIAI VOZŽIAI: oikonimų aida, oikonimų kilmė, luga o a džių com p e ega -ėnai da yba, nome da aldeia Ginùčiai, nomes pessoais com kamienu Ginu -. S aipsniai / A icles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų ANNOTATION The a icle explo es he e olu ion and o igin o he name o Ginučiai illage nes led wi hin Ignalina dis ic municipali y. Posi ioned close o he hill o p esumed o ha e housed he Linkmenys cas le, ini ially documen ed in his o ical eco ds da ing back o s udies ha e linked 1373, he se lemen ’s his o y in e wines wi h his o ess. Consequen ly, some ea lie he oikonyms o ma ion o he cas les de ensi e na u e, sugges ing i s o igins s ems om Li h. gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. Based on he analysis o his o ical sou ces spanning om he 16 h o he 20 h cen u y, he ea lie o m o he oikonym can be econs uc ed as *Ginu ėnai, ini ially documen ed in 1554 and emaining in use un il he ea ly 20 h cen u y. I is deduced ha he a ian Ginùčiai, p esen in his o ical documen s om he i s hal o he 17 h cen u y, was p e ailing o m in common usage. Subsequen emen e, bo h o ms we e used in e changeably un il he e sion wi hou he su ix -ėnai gained p ominence in he i s hal o he 20 h cen u y. The p ima y o m *Ginu ėnai is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas he likelihood o which is con i med by he ex an su name Ginù is and his o ical an h oponyms Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, and Ginu a is. These names we e documen ed in Ginučiai illage o i s icini y om a leas he mid-16 h cen u y, sugges ing a p obable ea lie p esence in his a ea. The imme gence o he la e oikonym o m Ginùčiai is associa ed wi h he in e changeable usage o oikonyms wi h o wi hou he su ix -ėnai, e iden in he 17 h and 18 h cen u y sou ces, pa icula ly wi hin chu ch eco ds. KEYWORDS: de elopmen o oikonyms, o igin o oikonyms, o ma ion o oponyms wi h he su ix -ėnai, illage name Ginùčiai, pe sonal names wi h he s em Ginu -. 1. ĮVADAS E les e Li uânia, Aukš ai ijos nacional pa ko cen e, localizado Ginùčių aldeia e seu nome domino não um his ó ia, linguagem ou k aš o y ėją. Juos mais masino assen amen o exclusi a localização geog á ica. Ginùčiai es abelecu ê só a 1 km do amoso Ginùčių pliakalnio1, sob e o qual p o a elmen e es a a o cas elo Liñkmenų, p imei a ez mencionada em 1373 He manno Wa be ges (He mano Va be gės) Li onijas k onikoje (SRP II 103; e ainda. Būga I 262; Ba ū a 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gy ojoje chamado Pliakalniu na língua dos habi an es locais. Toks o onimas de locais Pãpiliakalnės aldeia habi an es insc i o em 1935 anos (ž . LV GDB), ele de língua i a egis ado e ou os y ėjų abalhos (ž . E many ė, Eigminas 1966: 234; Riman ienė 1966: 17; O obje i o des e a igo baseado em de alhados dados linguís icos e his ó icos Vai ke ičius 2006: 335). LAIMUTIS BILKIS Ac a Linguis ica 116 Li huanica XC 2425; S epona ičienė 312; LK 198199; Ba anauskas 2003: 83; Ga liauskas men is, que a 2004: 47–48)3. Tik iausiai dėl šios kaimo i piliakalnio giminys ės ne ka ą kel a o igem do nome da aldeia al ez sie ina com Liñkmenų piles de esa, po an o oikonimas Ginùčiai pode se o iginado de lie . apelia i o gn i ‘ aduo i quê za a apus; a em i puolimą (Ma ke ičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Tal possibilidade de o igem baseia-se na localização geog á ica do ila ejo ele es abelecido em jun ação de eže ų, jun o ao iacho, a a és do qual ia a caminho do no e em Linkmenų pilį, po an o pode ia ha e nes e luga um p esídio de á o es nuki s ų, p o egendo cas elos a edinhos de 1966 de um a aque inimigo4 (Ba ū a: 39). Relašões com lie . gn i, ma y , isí eis e en ão, quando es e nome de aldeia é conside ado p ecessagos -u ediniu, embo a di e amen e mencionado apelia i is undamen o pala a não indicado (E many ė, Eigminas 1966: 231). Po ou o lado, há abalhos, nos quais oikonimas Ginùčiai é conside ado de i oso de a d. Ginù is (LVŽ III 188; LV GDB). Assim encon a-se azões con inua e expandi a in es igação de o igem do localo á gio. es abelece e ap esen a quan o possí el con iimíssima e são da o igem do nome da aldeia. No in isso ealiza p e ende su egis a e isanaliza des e oikonimo insc i os his ó icos, de i a língua o iquadas suas o mas, ambém discu i das possibilidades de azidas e o igem de a ian es de nome his ó icos e a uais em endo em con a mais amplinho con ex os de oponimia Li uães esp. bal os. Além disso, en a-se escla eça -se se não hou e a di e as de localo a džio ligações com a mesma šaknies his ó icos nomes pessoais. Valo izando ambas hipó eses de o igem k epiam-se a enção e em odas Li uânia e especí ica e i ó io localo a dzes de o igem e da ybos polinkius, comuns pala as de da ybos endências. Oikonimen os pesquisas de o igem es ei amen e elacionadas com suas peculia idades de desen ol imen o, com pa adinamos assen amen os desen ol imusi. Po an o, em mui os desses giamasi pa eik i kuo išsamesnius gy enamųjų ie ų a dų už ašymo is o ijos ipos de abalhos s enšal iniuose dados, que podem se ke iniai es abelecendo a e dadei a o igem, ma mais an igas, his ó icas, o mas de localo a dzes podem não coincidi com as a uais. Po es a azão, as pesquisas de o igem oikonimia de á ias línguas apoiam-se c onologicamen e ap esen adas o mas his ó icas de localo i zes (plg. P zyby ek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemi 2 T abalho não publicado, exac os seu empo de ealização desconhecido. 3 Embo a em an igas on es da his ó ia mencionadas locaisização de cas elos li uanos mui as ezes é complexa e le an ando mui o discussões (plg. Ju gai is 2005: 6380), i okias opiniões sob e de e minada Liñkmenų cas es local de es a como e não oi pa eikš a. 4 A i a-se a a enção e ao a o de que o nome da aldeia com gynyba seno ėje liga e liaudies pada anje: Ginučiai o nome da aldeia apa eceu. Anksčiau, kai būda o ka ai, kai su ąs ais, su s ėlėmis ka iauda o, ai čia gynybos ie a bu o. I nuo o A igos A icles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Além disso, a análise oikonimų mui as ezes é ealizada endo em con a não só o linguís ico, mas ambém em dados de pesquisa his ó ica, que podem o nece adicionais aliosa in o mação sob e a o igem dos nomes de luga es e localização (plg. I oška 2016: 208225). Po an o explici ando oikonimo Ginùčiai kelmę p e ende de e mina e egião do p imei o mencionamen o da his ó ia nas on es pe íodo, e ela mais a de seus ixsa imen os his ó ico con ex ą, ape cebe nas on es za a as habi an es do campo in oduzi imas. Vi enças nome do luga lie u iškos o mas econs uídas compa ando su as as o mas his ó icas com ou os Li uães oikonimų записи de semelhan e pe íodo e na u eza documen os em peculia idades. Nes as ando, que Li u išką a i ikmenį e le e um ou ou o nãoe u iškas g a ação, baseamasi-se gausius analogiškai daquele a i ikmens pe eikimais, ixo ai his o inėje lie u ių oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŞYMAI IR GYVOSIOS KALBOS FORMOS P imei a ez a aldeia Ginùčių é mencionada 1554 ano Liñkmenų alsčiaus in en o iuje (LI 9798; ambém e Tyla 1966: 25, 32; Ma ke ičius 2019: 357). Lenkų kalba ašy ame dokumen e menciona mo ie ė Sioło Giniu ańcie, esan i pa a uma milha e meia desde Liñkmenų d a o, ambém insc i a e p o a elmen e kilmininko linksnio o ma za siołem Giniu ańcow. Onceą ixou-se ligei amen e ou o g a inis a ian e: za aquela wsią wyżey mianowaną Giniu ancze. es a é ealmen e a mesma a ual aldeia Ginùčių, indica ambém a coincidência da localização dos e enos pe encien es ao assen amen o com a a ual Ginùčių e i ó io: e as bo ojosi com S o ináičio (do jezio a S awińćia), Amajo (do jezio a Olnia), Asko (miedzy jezio u Osakiem), Ukõjo (ku jezio u Ukaju), Liñkmeno (do jezio a Łyngmianskiego) eže ais, S o s (odki S awiny, zeczką S achu) e upeakalnia (ku ho iszow). Também é indicado que na época i iam na aldeia ês amílias: S as Pie aszkiewicz z Maciejewicz z H yczem Maciulem Jakubowicz(em), Ma el Pik ewicz p zysiężny5 z Pio em b a em, S aniel b a em (LI 98). Vi en e é duas ezes mencionada e 1636 ano Liñkmenų d a o, en ão pe encen e Vlniaus ijūnijai, in en o iuje: desc e endo d a o pe encen es habi ações Sio Sioło Giniu an e habi an es Waluk Rozÿ, Pio S aszen, Sciepan Woszkun, Paweł Sze zan, Paweł Sze mianÿ Mina , Pio Sze zan, S anisław Mina , Ian ka wel, V ban Szauhozda6, Pe uc Gazac, V ban Kisiel, Iu ko S akun, Adam S asun (VTII 23) ( e ambém 1 pic slÿ). 5 T. y. ju iekusysis. 6 P omenade é di ícil de le , po an o são possí eis ou as a ian es dele. LAIMUTIS BILKIS 118 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1 PAV. Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o iaus agmen a , no qual insc i o Ginu ėnų aldeia (Sioło Giniu anÿ) e seus habi an es. VUBRS, F1-F14 Na mesma on e, lis ando Ginùčių aldeio iensėdžius, dá-se uma pouco di e en e o ma de kilmininko oikonimo: od Sioła Ginu ow (VTII 24). A aldeia (Wies Ginu any) é mencionada e de na u eza semelhan e em 1732 ano Liñkmenų d a o desc ição, indicando nele e sido 4 ūkius pessoas (Dymy), cujos cabeças in oduzi em k zysz o Gayzuc, Ioze Na kun, Pio Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) ( e ambém 2 pic slą). S aipsniai / A icles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2 PAV. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų in en o iaus agmen as, ku iame už ašy as Ginu ėnų aldeia (Wies Ginu any) e seus úkiai bem habi an es. FUBRS, F1-F92 Ypač é equen emen e mencionado em li os de mé ica da ig eja Liñkmená do século XVIII: de Ginu any 1758 (LkmK I 3), 1713 (LkmK I 13), 1714 (LkmK I 20), 1716 (LkmK I 2748), 1719 (Lkm 55; 1735), de Ginu any 1759 (Lkm 61), de illa Ginu any 1726 (Lkm 1726), ex illa Ginu any 1729 (Lkm 72), de Villa Gin eny 1731 (LkmK I 79), de Vila ginu y 1734 (LkmK I 86), de Ginu any 1740 Ginu any 1746 (Lkm 1760), de Ginu any 1746 (Lkm 1746), de Ginu any 1754 (Lkm 1745), de Ginu any 1755 (Lkm 1746), de Ginu any 1754 (Lkm 1748), de Ginu any 175 (Lkm 1748), de Ginu any 1747 (Lkm 175), de Ginu any 1747 (Lkm 1748), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lk iny 1747), de Ginu any 1747 (Lk iny 1747), de Ginu any 1747 (Lk iny 1747), de Ginu any 1747 (L K II), de Ginu any 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 1747 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 , 17 (LkmK II 1763), de Ginu y 1761 (LkmK III 5), de Kinu any (LkmK III 21), 1764 (LkmK III 26), de Ginu any 1764 (LkmK III 26), de Ginuci 1765 (LkmK II 41), de Ginucie 1765 (LkmK III 41), de Ginu any 1766 (LkmK III 43), 1788 (1768 (LkmK III 57), de Ginucie 1771 (LkmK III 178), de Ginu any 1772 (LkmK III 78), de 1760 (LkmK III 78), de Ginu any 1773 (Lkm 88), de Ginu any (Lkm 117), de Ginu any (Lkm 107), de K u any (Lkm 107), de K u any (Lkm 157), de K u any (Lkm 178), de K u any (Lkm 178), de K u any (Lkm 1781) e de Ginu any (Lkm 1781)). Vi en ie ė ambém apa ece no ano 1783 documen os de isi ação da pa óquia Liñkmenų como uma aldeia pe encen e a Liñkmenų d a Gienu any (B slDV 139). LAIMUTIS BILKIS 120 Ac a Linguis ica Li huanica XC 3 PAV. LkmK I agmen o (l. 3), no qual em 1708 (pé ima ez nessas mé icas) é insc i o o oikonimas Ginu ėnai (de Ginu any) Oikonimas não a amen e é insc i o em on es adminis a i os de bažny e do século XIX, plg. de illa Ginu any (K I 3), 1802 (K I 11), 1804 (K II 28), 1858, въ въ[евни] Гинуцяхъ (K II II II), Pl 68 (K 18), 58 (K II) Гинутанах (K II) 58 (Pl (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 38), 1888 (K II) Ginu any. Es a habi ação luga en adousi e em XX século I pa e das conjun adus adminis a i as. Vlniaus gube nija 1905 ano lis a de assen amen os insc i o a aldeia Ginu an, pe encen e Š enčioni apsk i ies Liñkmenų alsčiui (VGGS 2888), e já empos da República da Li uânia de aco do com os dados do censo de população de 1923 compilado na publicação insc i o Ginučių km., es ando U enõs apsk i ies Liñkmenų alsčiuje (LAV 4349). As p imei as insc ições oikonimo de i a língua alcançam XX século I pusę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Não ez ele cap ado e mais a de, plg. Ginučių kaimas 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Além disso, o nome do po oado e le e-se e de ele de i adas compos os em localo a dji Ginùčių gi ià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Desc ibe-se que é uma aldeia, no qual há 23 azendas, 150 habi an es ca alikos e 10 judeus. 8 Segundo on e, na aldeia i iam 204 habi an es, 108 homens e 96 mulhe es. 9 Šal inio dados, anos 1923 ha ia 42 úquias e i ia 225 habi an es. 10 Už ašė p o esso a Teklė Šemelienė de aldeia esiden e An ano Ruko. A igos A icles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 3. In e p e ação DE DADOS HISTÓRICOS Analise de insc ições his ó icas pe mi e a i ma que an igamen e o am usados á ias a ian es des e oikonimo. Suas aízes Gin ik umas maio es dú idas não le an am. Aqui é possí el dis ingui apenas 1783 ano de isi ação polkiškues documen os g a ada o ma Gienu any. No malmen e sulencin uas localo a dejas li uanas ie e le em po minkš o p iebalsio einančius lie . [e] a ba [ė], plg. his o inius už ašymus de Miediny 1767 (Lkm 51), 1769 (Lkm 63), 1771 (Lkm 53), 1771 (Lkm 63), 1771 (Lkm 63), 1771 (Lkm 53), 1771 (Lkm 58), 1758 (Lkm 58), 1758 (Lkm 56), 1756 (Lkm 56), 1756 (Lkm 59), 1756 (Lkm 59), 1706 (Lkm 170), 1706 (Lkm 170), 1706 (Lkm 170), 1754 (Lkm 17), 1754 (Lkm 17), 1754 (Lkm 17), 1754 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 1742 (= An ãbal ė), Wies An ylgie 1699, de Vn ylgie 1711, An ylgie 1744, de Un ylgie (Lkm 17), 1742 (Lkm 17), 18km 1742 (Lkm 17), 18km 1748 (Lkm 17), 18km (Lkm 17), 18km 1748 (Lkm 17), 18km 17km (Lkm 17), 18km 17km (Lkm 17), 17km (Lkm 17km 17), 17km (Lkm 17km 1803–1808 (= Paud u ) (Mickienė, Venislo ai ė 2011: 159). Ki a e us, is o- 17), 17km (Lkm 17 km) , 18km (Lkm) 15), 18km (Lkm) , 15km (Lkm) , 15km (L) , 15 km) , 15km (L) , 15km) , 15km (L) , 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km, 15km Widgie y 1679, 1683 1684, 16911692, Widgie ÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgi iai) (Maciejauskienė 2009: 183). Que a insc ição com Gienė a é assun o de língua i a, mos a e odas as ou as insc ições oikonimo, en e elas e o p imei o Sioło Giniu ańcie, endo šaknį Gin-. De e ia menciona e his ó icas o mas de localo i ço do século XVIII com a pala a começos k, K: de illa kinucie 1757, de Kinu any 1760, 1763, 1764. Essas insc ições nada imi a a ce eza da o ma li u iška com o início G, pois e le e Liñkmenų mé icas a amen e ape ando Gia […] k kai ą, oco ida aš ininkui mal isgi dus ou nea idžiai už ašius, plg. egis os de Gimba yszki 1765 (LkmK III 39 1770 (= Kimbõ iškė), dewniszki (LkmK III 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė o pan.). Quan o mais nebliskumos su ge de ido às on es da his ó ia do XVI e XVII século api aikanças o mas com kamienu Giniu -: Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżeyowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ. Tal insc ição uma ez se epe e do século XVIII I-oje, plg. ex illa giniu zen 1729. No malmen e, an es de lie . p eesagą -u -K uč-) andan e p ebalsis nos apon amen os his ó icos não é minkš inamas, plg. de Gi ućie 1751 (Š nčK I 11), de Gi ucie 1755 (Š nčK II 23) (= Gi ùčiai), de Kukucie 1755 (T 3), de Kukuci 1762 (T K 9 = Kukučia), de Sziku iszki 1742 (LkmK II 13), de Szyku y 1747 (LkmK II 27), de Szykucie 1755 (Lkm K II 175), de Szyku zki 497 (Lkm K II) LAIMUTIS BILKIS 122 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1759 (LkmK II 66), 1760 (LkmK JnII 22), 1764 (LkmK III 27), 1767 (LkmK III 53), 1769 (LkmK III 64), 1771 (LkmK III 86), Szyku iszki (LkmK III 115), 1786 (LkmK III 160), 1776 (LkmIII 171) , *Šiku iškė a pan., *Šikučiai), da plg. de Myszki a Mik iškiai XVII, ex . T ibucie XVII a T ibù (Pal: 165, 17 de Minduciu 167, 168 de Minduciu 1691 =), de Rymu 168 (163, 1692, de Rymu 1691, de Rumu 1691 =), de Rumu 1692 (16), de Tolcucici (Taul: 163, 164) e c. No en an o ixada e ais casos, quando -u pe eikiama -iu -, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 e Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= e pa a a pa óquia de Pa ó e es oikonimo his ó ico egis an e Janiukaniśzki (IVK), p o a elmen e suponu 1784 supojando. *Janukoniškės a pan. Es e a é nossos dias neišlikęs Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškan analogijų a k eip inas dėmesys Pab ads alsčiuje (LPDB), ao qual pe encia e mencionadas Pa ó e ės pa ápiias assen amen os. Assim nesse caso pode-se suspei a da sucessi a -uk- ( agmen o gy enamosios ie os a das kildin inas iš a d. Janukonis, už iksuo o bu usiame -nuk-) -iuk- (-niuk-). Po an o e as insc ições Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ, ex illa giniu zen podem se de ido [n] minkš inimo12 su gida al apêggaga -u ašybą e lindin ys pa ieniai exemplos, pasi aikę ao lado o que mais equen emen e es á em a ian es his ó icas com Ginu -. O Ga imo his ó ico de o mas, insc i o com baigmenimis -ańcieańcow) (Giniu ańcie, kilm. Giniu ańcow), -any (Giniu anÿ, -u any), -ani (Ginu ani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. 6) Ginuna, -any o -(i)onys, -(i)onys, plg. Chukunius de Czepkoance (1549 = 1664 = 1664 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1784 = 1684 = 1684 = 1684 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 17 No en an o oikonimo his ó icas a ian es de Villa Ginu eny e de Villa Gin eny, de Villa Gin ieny, que esc e edo es a uinados de Ginu eny, Ginu ieny, bas an e cla amen e suponuoja lie . *Ginu ėnai (ne *Ginu onys). Recons ui p ecisamen e al o ma pe mi e e p eesagą -ênai con endo nomes de luga es de habi ação, sob e i idos a é es es dias, ansmi icimo naqueles mesmos Liñkmenų 11 Pa a al não adicionina esc i a chama a enção e mesma au o ė do a igo. 12 em lenguas polonesas an es balsius (išsky us [i]) indo minkš asis [n] esc e e-se com o sinal de minkš umo i. A igos A icles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SUPRUMPINIMAI a d. nome pessoal dab. ago a dial. dialec o lie . kilm. – kilmininkas Li uães p d. pa a dė . dis i o luga . ice . sa . – ajono sa i aldybė minis o ls. alsčius LITERATŪRA E CHALTINIAI AdK II 2.a Księga Me yk Ch zes nych Kocioła Pa a ialnego Hoduciskiego Od ano 1688. 7b a 23o do ano 1699. 23o Augus a. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo e enciklopedijų leidykla. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ba anauskas Tomas 2003: Li uânia medinas cas els segundo on es esc i ó ios. – Lie u os a cheologija 24, 57–106. Ba ū a Romas 1966: Linkmenų cas elo e de esa do k aš o XIIIXV a. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak U szula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego wojewódz wa mazowieckiego, K aków: Wydawnic wo Naukowe DWN. Bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai, Vilnius: Ins i u o da língua Lie u ių. Bilkis Laimu is 2012: Po causa de algumas li uãs oikonimų da ybos e o igem d ejopumo. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 99118. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band II), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. LAIMUTIS BILKIS 130 Ac a Linguis ica Li huanica XC Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band III), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. B slDV B eslaujos dekana o isi ação 17821783 m., pa . R. Fi ko ičius, Vilnius: Li u ians ka alikų mokslo akademija, 2008. B žK I [Bi žų bažnyčios 18691878 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. B žK II [Bi žų bažnyčios 18861892 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimie as. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nês li e a u a edi o a, 1958. DglšK Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Dawgieliskiego Od oku 1774. Ianua (ii). 16. A é ano 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. D Jn [Die eniškių bažnyčios 17571772 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. D M [Die eniškių bažnyčios 18921899 m. mi čių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. E many ė I ena, Eigminas Kazimie as 1966: Vie o a džiai. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 228241. Ga liauskas Vidas 2004: XVII a. Molė ų ig ejas bap is o e casamen o me ikų knyga, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ga liauskas Vidas 2005: Tau agnų alsčiaus kaimų a dai nas on es da his ó ia. Tau agnai, Vilnius: Ve smė, 10411063. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. Saugoma Li u ians do Ins i u o de línguas Bal as línguas e a dyno cen o de pesquisas. IVK His o inių ie o a džių ka o eka. Saugoma Li u ians do Ins i u o de línguas Bal as línguas e a dyno cen o de pesquisas. I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel. Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208225. Ju gai is Robe as 2005: Šiaulių žemė Vidu amžiais. Sunaikin ų pilias localização p oblemos. T abalhos e dias 44, 6380. Kačinai ė Dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai: dak a o dise acija, Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Kalwai is Wilius 1910: Lie uwiszkų wa dų klė ele com 15000 wa dų, Tilžėje: imp usdin a O o . Maude odês. Ka dely ė Jad yga 1960: Linkmenų a mės oné ica. Kalbo y a 2, 631. A igos A icles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mes Ko enskoj Gube nii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Ko na: V Типографии Gube nskago P a lenija] 1892. LAV Li uânia assen ada luga , Kaunas: A. Bako imp us u ė, 1925. LI I A qui o His ó ico 1. XVI século Lie u os in en o iai, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno paus u ė, akc. b- ės Va pas imp us u ė, 1934. LK La is Hen ikas, Va be gė He manas. Li onijas c onicos, pa . J. Ju ginis, Vilnius: Xenslas, 1991. LKG I Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LkmJnII Księga Me yk Slubnych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. No emb o 9. Dnia. Saugoma Linkmenų ig eja a chy e. LkmK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Janua ji 10 dnia do Roku 1740 Ap yla 24. dnia. Saugoma Linkmenų ig eja a chy e. LkmK II Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Maia 22. dia do Roku 1760. 24. Ok ob a dnia. Saugoma Linkmenų ig eja a chy e. LkmK III – Księga Me yk Ch zes nych Kosćioła Pa a ialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. No emb a 9. dnia do Roku 1790. No emb o 25. dnia. Saugoma Linkmenų ig eja a chy e. LPDB Li u ians pa zii base de dados. P ieiga na in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LpK [Leipalingio ig exas 16741679 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LPŽ I Li u ians pa žių žodynas 1, au . V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, a s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LV GDB Li uânia localo a džių geoin o macinė dados base. Accesso na in e ne : h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LVŽ III Li huanian ie o a džių žodynas 3, au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, LŽVA anke os D. S ide skienė, a s. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. de nomes de e as da Li uânia. P ese am-se do Ins i u o de línguas Li uãs Bal as línguas e cen o de pesquisas a dyno a chy e. LAIMUTIS BILKIS 132 Ac a Linguis ica Li huanica XC Maciejauskienė Vi alija 2009: Oikonimai Lankeliškių pa apijos XVII século bažny inėje knygoje. A chi um Li huanicum 11, 159188. Ma ke ičius (Ma usa) Romu is 2019: Ignalinas k aš as. Vie o ių is o inė s a is inė apž alga amžių ėkmėje, Vilnius: Diemedžio leidykla. Mickienė Ilona, Venislo ai ė Au ina 2011: XIX a. inícios Joniškio k aš o oiko nimija. Li uanis ica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. segunda pa e da Punias pa ápiias pessoais e localo a džiai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. Palionis Jonas 2008: XVII a. inais XVIII a. p imei a pusésia Punios pa ápiias pessoais e localo a džiai, Vilnius: Vilniaus uni e si as. Pė e ai is Vilius 1997: Mažosios Lie u os i T anks os ie o a džiai, Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Me ičeskaja kniga 18481868 B akom-soče a šichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 лет jung u ių книга LVIA, F. 1330, Ap. 1, B 12. PlšK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Połuskiego. Od oku 1800 Julii 15 do oku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšK II [Palūšės bažnyčios 18541860 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšK III [Palūšės bažnyčios 18851897 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bał yckiego w południowej części P us Wschodnich) (= Hyd onymia Eu opaea. Sonde band), S u ga : F anz S eine Ve lag. nėmis p eessagomis, Razmukai ė Ma ija 1993: Oikonimų, a si adusių iš asmen a džių su pa onimi- disseminação na Li uânia. Li uá io linguo y os ques ões 32, 133165. Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au as Didžiojo uni e si e as. Riman ienė Rimu ė 1966: D aus inio a cheologiniai monumen os. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 1621. II SG Słownik geog a iczny K óles wa Polskiego i innych k ajów słowiańskich 2, Wa szawa: nakładem Filipa Sulimie skiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinke ičiū ė Dai a 2006: D ikamienių asmen a džių umpiniai i jų kilmės pa a dės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2006. A igos A icles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SRP II Sc ip o es e um P ussica um. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. T. Hi sch, M. Töppen, E. S ehlke, Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1863. S epona ičienė I ena: Lie u iški ie o a džiai K yžiuočių e Li onijos o dino em documen os (mašin aš is). P ese oado do Ins i u o da língua Li uânica Bal os línguas e a dyno cen o de pesquisas. Š nčK I Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Swięciańskiego Od oku 1749. Fe e ei o: 6. Do ano 1753. Ma ca 8. dnia. Saugoma Š enčionių ig eja a chy e. Š nčK II [Š enčionių pa apinės bažnyčios 17531759 m. li o de eco dos c is ão]. Saugoma Š enčionių ig eja a chy e. Tyla An anas 1966: P imei as no ícias sob e Linkmenų apylinkes. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 2242. T kJn Libe Copula o um Ecclesiae pa ochialis Ty kszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. T K Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Twe eckiego od oku 1755. Janua ~: 1 do ano 1778. Ap yla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vai ke ičius Vykin as 2006: Senosios Lie u os š en ie ės. Aukš ai ija, Vilnius: Ins i u o da his ó ia da Li uânia. Vanagas Aleksand as 1970: Li uânia TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. VB Nomeamen os e localo a dzes comissão Li uânia lis as de luga es habi ados (bylos), (mašin aš is). Saubem Li u ians idioma ins i u o Bal as línguas e a dyno cen os de pesquisas a chy e. Wenzel Wal e 2017: Die slawische F ügeschich e Sachsens im Lich de Namen, Hambu g: Baa -Ve lag. VGGS Vilênska guobe niia. Polny spissoкъ nas populaçõesъ местъ со статистическими данными о каждомъ поселенiи, составленный по офицiальнымъ свднiямъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gube nija. Polnyj spisok naselennych s ěděnijam I. I. mes ’’ so s a is ičeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sos a lennyj po o icial’nym’’ Goške ičem], Вильна: Губернская Типографiя [Vilna: Gube nskaja] Tipog a ija], 1905. VK Do i oosios língua записать литовских местo a džių ka o eka. Saugoma Li u ians do Ins i u o de línguas Bal as línguas e a dyno cen o de pesquisas. LAIMUTIS BILKIS 134 Ac a Linguis ica Li huanica XC Wójcik U szula 2001: Nazwy miejscowe dawnego wojewódz wa awskiego, Wa szawaK aków: Towa zys wo Naukowe Wa szawskie, Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiego PAN. VTII Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwun wa Wilenkiego... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o ius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Ch is ian 2017: Das He s elde Zehn e zeichnis und die ümi elal e liche G enzsi ua ion an de mi le en Saale. Fo schungen zu Geschich e und Kul u des ös lichen Mi eleu opa, Bd. Köln Weima Wien: Bölau Ve lag, 52, Žemienė Auš a 2017: Mažosios Lie u os asmen a džiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU edi o a Technika. Žilėnas An anas 2019: Ginučiai. Saldu iškis, Vilnius: Ve smė, 595648. On he O igin o he Oikonym Ginùčiai SUMARY Ginučiai illage, loca ed in Eas e n Li huania, and i s name ha e a ac ed he in e es o his o ians, linguis s, and esea che s o local his o y due o i s in iguing geog aphical p oximi y o he enowned Ginučiai hill o . This hill o is belie ed o ha e housed he Linkmenys cas le, i s men ioned in 1373 in he Li onian Ch onicle by He mann on Wa be ge. The illages close p oximi y o his signi ican his o ical si e has ueled specula ion abou he possible connec ion be ween he illage names o igins and he de ense o Linkmenys cas le. The e o e, he e is a ecu ing conside a ion ha he oikonym Ginùčiai migh ha e o igina ed om he Li huanian appella i e gn i ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. His o ical eco ds o he oikonym Ginùčiai e eal he usage o wo o ms h oughou his o y: *Ginu ėnai and Ginùčiai. The a ian wi h he su ix -ėnai is conside ed he p ima y one, being he ea lies men ioned a ian da ing back o 1554, pe sisi ing in common usage un il he beginning o he 20 h cen u y. The p esen -day oikonym Ginùčiai was al eady known in he i s hal o he 17 h cen u y and gained equen use om 1734 onwa d in he 18 h cen u y. G adualmen e, o nou uni e salmen e es ablished in common usage and adminis a i e documen s, solidi ying sua p e alência om he i s hal o he 20 h cen u y. S aipsniai / A icles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų The oikonym’s e ymology is in e wined wi h he ques o unco e he o igin o he p ima y a ian *Ginu ėnai. D awing on he endencies o wo d o ma ion and o igin o oikonyms and o he oponyms o a simila s uc u e, he pa e ns o he o ma ion o appella i es wi h he su ix -ėnas and he analysis o he pe sonal names wi h he same oo , we can s a e ha *Ginu ėnai can mos likely be quali ied as a plu ialia an um ype o ma ion which is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas. Se e as easons suppo pe sonal names plu al o m such conclusions: 1) Li huanian oikonyms wi h he su ix -ėnai a e o en o med om he wi h he same su ix, and such ype o wo d o ma ion is mos widesp ead in Eas e n Li huania; 2) his o ical and con empo a y an h oponymy a es s o he pe sonal name Ginù is, he base wo d o he pe sonal name *Ginu ėnas, which may se e as he base wo d o he oikonym in ques ion; 3) he e a e no o he Li huanian oikonyms and o he oponyms o med wi h he su ix -ėnai om he de e ba i es o he ca ego y o names deno ing he possesso s o a e bal p ope y and he appella i es o he simila na u e. The e is unce ain y ega ding whe he he la e illage name Ginùčiai, lacking he su ix -ėnai, can be di ec ly linked o he plu al o m o he pe sonal name Ginù is a es ed in Li huanian his o ical and con empo a y an h oponymy. This an h oponym is no documen ed in Ginučiai illage, he Linkmenys mano a ea, o he Linkmenys pa ish in he 16 h18 h cen u ies, sugges ing i s disappea ance om common usage in his a ea much ea lie . The analysis o he pa ish oikonyms wi h he su ix -ėnai sugges s ha du ing he 17 h and 18 h cen u ies, he a ian Ginùčiai migh ha e eme ged due o a endency o in e changeable usage o bo h o ms wi h and wi hou he su ix wi hin ha pe iod. Conside ing he p obable o igin o he oikonym, he e is unce ain y ega ding whe he he cu en illage name Ginùčiai can be di ec ly de i ed om he e b gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack o he likely Li huanian de e ba i e *ginu is. I s link wi h Li h. gn i(s) could only be indi ec : *Ginu ėnai ← pe sonal name *Ginu ėnas ← pe sonal name Ginù is ← (pe sonal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Li h. gn i (gna). In oducida 2023 m. ou ub o 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia laimu [email protected]