Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

114 Ac a Linguis ica Li huanica XC LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Les di ec ions de eche ches scien i iques: oponymika, an h oponimika. DOI: doi.o g/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On he O igin o he Oikonym Ginùčiai ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. S ai snyje en discu e Ignalnos . sa . si ué Ginùčių nom du illage aida e o igine. Ce e colonie ins allée à cô é du piliakalnio, su lequel p obablemen se enai Liñkmenų châ eau, dans les sou ces de l'his oi e es men ionnée pou la p emiè e ois en 1373; donc dans ce ains a aux p écoces l'osikonimo se o memen sie es a ec le cas les dé ense e ce lieuo a dis kildina du. gn i(s) ‘ aduo i quoi en a aquan ; epousse l'a aque. S'appuyan su l'analyse du nom du lieu d'habi a ion des insc ip ions du XVIXX siècle sou ces de l'his oi e econs ui e p écé ieu e sa o me *Ginu ėnai, p emiè e ois men ionnée en 1554 ans e usa a jusqu'au XX siècle commencemen . Kons a uée, que du i an langue insc i e seulemen l'ac uelle a ian e Ginùčiai, qui dans les documen s de l'his oi e ixé depuis XVII siècle I pusės. De ce emps les deux o mes a os pou p amaiši, jusqu XX siècle I moi ié a acquisalé des annexes -ênai n'a oi oikonimas. Pi minė o me *Ginu ėnai kildinama de pa oniminium a d. *Ginu ėnas, don possibilumus con i me jusqu'à ces jou s es ée p d. Ginù is e his o iques an h oponimai Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, Ginu a is. Pénèçan que ces pe sonnages au moins depuis le milieu du XVI siècle než ikso i Ginùčių kaime ou nonolimes apilinkėse, on ai l'hypo hèse que ici ils pou aien ê e plus ô . Vėlesnės oikonimo o me Ginùčiai appa i ion es liée a ec XVII e XVIII siècle sou ces dans (p incipalemen mé icus d'églises) ema qué u besikai aliojančių noms de é ablissemen s des lieux a ec p e ix -ėnai e sans sa consomma ion. ESMINIAI VOODŽI: oikonimų aida, oikonimų kilmė, lieuo a džių a ec p éposage -ėnai da yba, nom du illage Ginùčiai, pe sonnu nžiai a ec kamienu Ginu -. S aipsniai / A icles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų ANNOTATION The a icle explo es he e olu ion and o igin o he name o Ginučiai illage nes led wi hin Ignalina dis ic municipali y. Posi ioned close o he hill o p esumed o ha e housed he Linkmenys cas le, ini ially documen ed in his o ical eco ds da ing back o s udies ha e linked 1373, he se lemen ’s his o y in e wines wi h his o ess. Consequen ly, some ea lie he oikonyms o ma ion o he cas les de ensi e na u e, sugges ing i s o igins s ems om Li h. gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. Based on he analysis o his o ical sou ces spanning om he 16 h o he 20 h cen u y, he ea lie o m o he oikonym can be econs uc ed as *Ginu ėnai, ini ially documen ed in 1554 and emaining in use un il he ea ly 20 h cen u y. I is deduced ha he a ian Ginùčiai, p esen in his o ical documen s om he i s hal o he 17 h cen u y, was p e ailing o m in common usage. Subsequen ly, bo h o ms we e used in e changeably un il he e sion wi hou he su ix -ėnai gained p ominence in he i s hal o he 20 h cen u y. The p ima y o m *Ginu ėnai is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas he likelihood o which is con i med by he ex an su name Ginù is and his o ical an h oponyms Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, and Ginu a is. These names we e documen ed in Ginučiai illage o i s icini y om a leas he mid-16 h cen u y, sugges ing a p obable ea lie p esence in his a ea. The imme gence o he la e oikonym o m Ginùčiai is associa ed wi h he in e changeable usage o oikonyms wi h o wi hou he su ix -ėnai, e iden in he 17 h and 18 h cen u y sou ces, pa icula ly wi hin chu ch eco ds. KEYWORDS: de elopmen o oikonyms, o igin o oikonyms, o ma ion o oponyms wi h he su ix -ėnai, illage name Ginùčiai, pe sonal names wi h he s em Ginu -. 1. ĮVADAS Eas e n Li uanie, Aukš ai ijos na ional pa ko cen e, se ou an Ginùčių illage e son nom domino pas un his oi e, langues ou k aš o y ėją. Lesos le plus masino habi a ion exclusi e géog aphée posi ion. Ginùčiai é abliu ée seulemen à 1 km du ameux Ginùčių pliakalnio1, su lequel p obablemen se enai Liñkmenų châ eau, p emiè e ois men ionnée en 1373 He manno Wa be ges (He mano Va be gės) Li onijas k onikoje (SRP II 103; oi enco e. Būga I 262; Ba ū a 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gy ojoje les habi an s locaux le pa len appelé Pliakalniu. Toks o onimas des locaux Pãpiliakalnės illage habi an s insc is en 1935 (ž . LV GDB), il du i osios langue za ixé e au es y ėjų a aux (ž . E many ė, Eigminas 1966: 234; Riman ienė 1966: 17; Le bu de ce a icle basé su des données linguis iques e his o iques dé aillées é abli e ou ni au an Vai ke ičius 2006: 335). LAIMUTIS BILKIS Ac a Linguis ica 116 Li huanica XC 2425; S epona ičienė 312; LK 198199; Ba anauskas 2003: 83; Ga liauskas men is, que 2004: 47–48)3. Tik iausiai dėl šios kaimo i piliakalnio giminys ės ne ka ą kel a l'o igine du nom du illage peu -ê e sie ina a ec Liñkmenų pilies dé ense, donc oikonimas Ginùčiai peu ê e o iginai e de ain. apélia i o gn i ‘ aduo i quoi a aqués; a em i puolimą (Ma ke ičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Une elle possibili é d'o igine es ondée pa la si ua ion géog aphique du illage il si ué à la jonc ion d'eže ų, à un uisseau, pa lequel enai la ou e du no d en Linkmenų pilį, donc pou ai ê e à ce lieu une ba iè e de a b es nuki s ų, p o égean les châ eaux alen ou de l'a aque ina endée des ennemis4 (Ba ū a 1966: 39). Lišins a ec lie . gn i, appa emmen , en isageables e alo s, quand ce nom de illage es considé é p éposagos -u ediniu, bien que di ec emen men ionné apélia i onda i mo n'es pas indiqué (E many ė, Eigminas 1966: 231). D'au e pa , son des a aux, dans lesquels oikonimas Ginùčiai es considé é dé i é de a d. Ginù is (LVŽ III 188; LV GDB). Ainsi ou e si des aisons con inue e éla gi l'enquê e d'o igine du lieuo a d. possible une e sion plus iable de l'o igine du nom du illage. Pou in cela e ec ue ise à sou egis e e analyse ce oikonym éc i u es his o iques, de langue i an e зафиксированы ses o mes, ainsi que discu e des possibili és de açons e d'o igine des a ian s de nom his o iques e ac uels en enan comp e plus loin des Li uiniens esp. bal es oponymie con ex e. En ou e, en en de cla i ie , ou n'ai é é di ec es des loco a djio des liens a ec la même chè e his o iques pe sonnages. É aluan les deux hypo hèses d'o igine k eipien l'a en ion e en ou es Li uanie ainsi que conc è es e i oi es des loco a džių d'o igine ainsi da ybos polinkius, bend inių mo s de da ybos endances. Les eche ches d'o igine Oikonimų é oi emen liées a ec leu s pa icula i és de dé eloppemen , a ec in i ulés de colonies dé eloppymusi. Pa conséquen , dans beaucoup de ce gen e de a aux giamasi pa eik i kuo išsamesnius gy enamųjų ie ų a dų už ašymo is o ijos s enšal iniuose, les données, qui peu en ê e ke iniai dé e minan la aie o igine, ma plus anciennes, his o iennes, o mes de lieuxo a džių peu en ne coïncide a ec les ac uelles. Pou ce e aison, les eche ches de l'o igine oikonimie des di é en es langues son sou enues ch onologiquemen p ésen és pa des o mes his o iques de lieuxommes (plg. P zyby ek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemi 2 T a ail non publié, exac s son emps de pe o mance inconnu. 3 Bien que dans les anks y es sou ces de l'his oi e men ionnées localisa ion des illes Li uanes soi sou en complexe e soule an beaucoup de discussions (plg. Ju gai is 2005: 6380), d'au es opinions su dé e minée Liñkmenų pilies lieu de séjou comme e n'a pas pa eikš a. 4 L'a en ion s'a i e e en ce que le nom du illage a ec gynyba seno ėje lieja i liaudies pada anje: Ginučiai le nom du illage es appa u. Anksčiau, kai būda o ka ai, kai su ąs ais, su s ėlėmis ka iauda o, ai čia gynybos ie a bu o. I nuo o A icles A icles A icles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Il es à no e que le aux d'impô su le e enu des en ep ises es ès éle é. En ou e, oikonimų analyseė es sou en e ec uée en enan comp e non seulemen du linguis ique, mais aussi à des données d'é ude his o ique, qui peu en ou ni des in o ma ions supplémen ai es p écieuses su l'o igine des noms de lieux e localisa ion (plg. I oška 2016: 208225). Pa conséquen expliquan oikonimo Ginùčiai kilmę ise à dé e mine e la égion du p emie men ionnemen de l'his oi e dans les sou ces pé iode, di ulgue plus a dnich ses ixsa imen s his o ique con ex e, a ise g i les sou ces записать деревенских жителей упоминания. Les o mes de nom de lieu d'habi a ion Li u iškos econs uisées en compa an su as as o mes his o iques a ec des au es Li uiniens oikonimų записи similai es de pé iode e ca ac è e documen s pa iculie s. S'é abli , qu'à quel Li u ienne co espondmené e lè e un ou au e none u iške en egis emen , baséamasi les gaussiens analogiškais de ce co espondmen pe eikimais, ixa ais his o ienne Li uiniens oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR GYVOSIOS LEGBOS FORMES La p emiè e ois le illage Ginùčių es men ionné 1554 ans Liñkmenų alsčiaus in en o iuje (LI 9798; oi e aussi Tyla 1966: 25, 32; Ma ke ičius 2019: 357). Lenkų kalba éc i ame documen men ionnée habi ie ė Sioło Giniu ańcie, se ou an pou un demi-mile de Liñkmenų d a o, aussi insc i e e p obablemen kilmininko linksnie o me za siołem Giniu ańcow. Uneą ois зафиксированный немного иной g a inis вариант: за той wsią wyżey mianowaną Giniu ancze. c'es aimen le même ac uel illage de Ginùčių, indique e la coïncidence du lieu de p ésence des e es appa enus à la colonie a ec l'ac uels e i o ies Ginùčių: e es bo dojosi a ec S o ináičio (de jezio a S awińćia), Amajo (de jezio a Olnia), Asko (miedzy jezio a Osaki Osem), Ukõjo (ku jezio u Ukaju), Liñkmeno (de jezio a Łyngmianskiego) eže ais, S o s (odki S awiny, zeczką S achu) e upeakalnia (ku ho iszkal). Il es aussi indiqué que à ce e époque i aien dans le illage ois amilles: S as Maciulem Jakubowicz(em), Ma el Pik ewicz p zysiężny5 z Pio em b a em, S aniel Pie aszkiewicz z Maciejewicz z H yczem b a em (LI 98). Gien e é es deux ois men ionnée e 1636 année Liñkmenų d a o, alo s appa enan à Vlniaus ijūnijai, in en o iuje: déc i an les lieux d'habi a ion appa enan au d a o Sioło Giniu an e habi an s Waluk Rozÿ, Pio S aszen, Sciepan Woszkun, Paweł Sze zan, Paweł Sze mianÿ Mina , Pio Sze zan, S anisław Mina , Ian ka wel, V ban Szauhozda6, Pe uc Gazac, V ban Kisiel, Iu ko S akun, Adam S asun (VTII 23) ( oi aussi 1 pein e). 5 T. y. ju iekusisis. 6 P imenis di icilemen lisible, donc possibles d'au es a ian es de son. LAIMUTIS BILKIS 118 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1 PAV. Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o iaus agmen , dans lequel insc i i Ginu ėnų illage (Sioło Giniu anÿ) e ses habi an s. VUBRS, F1-F14 La même sou ce, en lis an Ginùčių illage iensėdžius, donne une quelque au e o me du kilminink oikonim: od Sioła Ginu ow (VTII 24). Le illage (Wies Ginu any) es men ionné e d'une na u e similai e 1732 année Liñkmenų d a o déc i de, indiquan y a oi é é 4 ūkius pe sonnes (Dymy), don les ê es in oquen k zysz o Gayzuc, Ioze Na kun, Pio Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) ( oi aussi 2 pic slą). S aipsniai / A icles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2 PAV. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų in en o iaus agmen as, ku iame už ašy as Ginu ėnų illage (Wies Ginu any) e ses ūkiai e habi an s. VUBRS, F1-F92 Ypač es sou en men ionné dans les li es de mé ikes de l'église Liñkmen de l'âge XVIII: de Ginu any 1758 (LkmK I 3), 1713 (LkmK I 13), 1714 (LkmK I 20), 1716 (LkmK I 2748), 1719 (Lkm 55; 1735), de Ginu any 1759 (Lkm 61), de illa Ginu ani 1726 (Lkm 1726), ex illa Ginu ani 1729 (Lkm 72), de Villa Ginu ani 1746 Gin eny 1731 (LkmK I 79), de Vila ginu y 1734 (LkmK I 86), de Ginu any 1740 (Lkm 1760), de Ginu any 1746 (Lkm 1746), de Ginu any 1754 (Lkm 175), de Ginu any 1745 (Lkm 1746), de Ginu any 1747 (Lkm 175), de Ginu any 1747 (Lkm 1748), de Ginu any 1747 (Lkm 1748), de Ginu any 1747 (Lkm 175), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (Lkm 1747), de Ginu any 1747 (L K II), de Ginu any 1747 (LK 1747), de Ginu any 1747 (LK 1747), de Ginu any 1747 (LK 1747), de Ginu any 1747 (LK K II, 1747), de Ginu any 1745), de Ginu any 1747 (L 1747), de Ginu any 1747 (LK II) 1747), de Ginu any 1747 (K II, 1747), de Ginu any 1745), de Ginu any 1747 (L 1747), de Ginu any 1747 (LK II II II II II (LkmK II 1763), de Ginu y 1761 (LkmK III 5), de Kinu any (LkmK III 21), 1764 (LkmK III 26), de Ginu any 1764 (LkmK III 26), de Ginuci 1765 (LkmK II 41), de Ginucie 1765 (LkmK III 41), de Ginu any 1766 (LkmK III 43), 1788 (1768 (LkmK III 57), de Ginucie 1771 (LkmK III 178), de Ginu i 1772 (LkmK III 17), de 1760 (LkmK III 1773), de Ginu any 88 (Lkm 92), de Ginu any 12 (Lkm 118), de K u any 175 (Lkm 179), de K u any 175 (Lkm 175), de K u any 178 (Lkm 178), de K u any 178 (Lkm 1781) e de Ginda (Lkm 1781)). Il es égalemen connu sous le nom de Ginu any. Vi en ie ė es égalemen indiqué 1783 ans dans les documen s de isi a ion de la pa apisie Liñkmenų comme un illage appa enan au d a Liñkmenų Gienu any (B slDV 139). LAIMUTIS BILKIS 120 Ac a Linguis ica Li huanica XC 3 PAV. LkmK I agmen (l. 3), dans lequel 1708 année (pie e ois dans ces mé iques) es insc i l'oikonimas Ginu ėnai (de Ginu any) Oikonimas n'es sou en insc i dans les sou ces bažny inio e adminis a i s du XIXe e XIXe siècle, plg. de illa Ginu any (K I 3), 1802 (K I 11), 1804 (K II 28), 1858 (K II 38), 58 (K II 38) , 58 (K II 38) , Ginu any (K II 37) . Ce e (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 habi a ion place en ési e dans XX siècle I pa ée adminis a i s sąwadus. Vlniaus gube nija 1905 année lis e des é ablissemen s insc i le illage de Gynuтаны, appa enan Š enčioni apsk i i Liñkmenų alsčiui (VGGS 2888), e déjà République de Li uanie empsis selon les données du ecensemen de popula ion 1923 compilé dans la publica ion Ginučių km., se ou an U enõs apsk i i Liñkmenų alsčiuje (LAV 4349). Les p emiè es insc ip ions oikonimo du i an langue a ein XX siècle I pusę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Plus une ois il es cap é e plus a d, plg. Ginučių illage 1974, Ginùčiai 1977 (VK). En ou e, le nom du lieu d'habi a ion se e lè e e de ses o igines dans les composés loco a dji Ginùčių gi ià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Desc i s que c'es un illage, dans lequel il y a 23 sodybos, 150 habi an s ka alikes e 10 juius. 8 Selon sou ce, le illage i ai 204 habi an s, 108 hommes e 96 emmes. 9 Šal inio indique, en 1923 il y a ai 42 ūkių e i ai 225 habi an s. 10 Už ašė enseignan e Teklė Šemelienė de le illage ésiden An ano Ruko. A icles A icles A icles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 3. INTERPRETATION DE DATES HISTORIQUES il es impo an de ne pas se ompe de ce qui es di . L'analyse des éc i u es his o iques pe me de di e que anciennemen on é é u ilisés plusieu s a ian es de ce oikonym. Ses acines Gin ik umas de plus g ands dou es ne posen pas. Ici, il es possible dis ingue seulemen 1783 ans isi a ions polkiškues documen s en egis ée o me à Gienu any. Habi uellemen , les loco a dges li uaniens ie e lè en po minkš o p iebalsio einančius lie . [e] ou [ė], plg. his o iinius už ašymus de Miediny 1767 (Lk 51), 1769 (Lk 633)), 1771 (Lk 633)), 1771 (Lk 453) Mẽdinos, de Piełeni, 1757 (Lk 582), 1758 (Lk 652) Pelniai, de Wyszyszki 17 (Lk 376), 1767 (Lk 536) , 1769 (Lk 1796) (Lk 1706) = 170 = 170), de Un owami, 1741 (Lk 1742 = 1752), de Un ilami, 1742 (Lk 1742 = 1752), de Un ilami, 1742 (Lk 1542 = 1756), de K K K K K K (Lk 586) = 1756), de K K K K K K K (Lk 586) = 1748), de K K K (= An ãbal ė), Wies An ylgie 1699, de Vn ylgie 1711, An ylgie 1744, de Un ylgie K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K (Lk 586) de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 1803–1808 (= Paud u ) (Mickienė, Venislo ai ė 2011: 159). Ki a e us, is o- 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 586, de K 589, de K 580, de K 580, de K 580, de K 750, de K 750, de K (Lk) de K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K K Widgie y 1679, 1683 1684, 16911692, Widgie ÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgi iai) (Maciejauskienė 2009: 183). Que l'éc i u e a ec Gienė a soi un suje i an de la langue, mon e e ous les au es insc ip ions oikonimo, pa mi lesquels e le p emie Sioło Giniu ańcie, ayan châ eaux Gin-. Il aud ai men ionne e his o iines o mes du lieu nom du XVIII siècle a ec du mo commencemen k, K: de illa kinucie 1757, de Kinu any 1760, 1763, 1764. Ces insc ip ions en ien ne changen la Li u iškos o mes a ec le débu G de ce i ude, ca e lè en les Liñkmenų mé iques a emen pa u an es g k kai ą, appa ue aš ininkui mal égi dus ou nea idžiai už ašius, plg. insc ipus de Gimba yszki 1765 (LkmIII 39 1770 (= Kimbõ iškė), dewniszki (LkmIII 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė ou pan.). Quel plus des neaiškumų su gissen en aison des sou ces de l'his oi e XVI e XVII siècle appaikan ies o mes a ec kamienu Giniu -: Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżeyowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ. Une elle éc i u e se épè e une ois XVIII siècle I-oje pa ée, plg. ex illa giniu zen 1729. Habi uellemen a an lie . p eesagą -u -K uč-) allan p ibalsis dans les éc i s his o iques n'es pas minkš inamas, plg. de Gi ućie 1751 (Š nčK I 11), de Gi ucie 1755 (Š nčK II 23) (= Gi ùčiai), de Kukucie 1755 (T 3), de Kukuci 1762 (T K 9 = Kukučia), de Sziku iszki 1742 (LkmK II 13), de Szyku y 2747 (LkmK II 27), de Szykucie 1755 (Lkm K II 175), de Szyku zki 497 (Lkm K II) LAIMUTIS BILKIS 122 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1759 (LkmK II 66), 1760 (LkmK JnII 22), 1764 (LkmK III 27), 1767 (LkmK III 53), 1769 (LkmK III 58 64), 1771 (LkmK III 86), Szyku iszki (LkmK III 115), 1786 (LkmK III 160), 1776 (LkmIII 171)), *Šiku iškė a pan., *Šikučiai), da plg. de Mszczyki a Mik iškiai XVII, ex . T ibucie XVII a T ibù (Pal: 165, 17 de Minduciu 167, 168 de Minduci 1691 =), de Rymu 168 1693, 1692, de Rimu 1691, de Rumu 1691, de Riku 1691, de Rumu 1691, de Tols oičiai 1693, de Tols oiu (163, 164)), e c. Taizuicici (Taizuici) es égalemen connu sous le nom de Tols oi. Cependan ixée e de els cas, quand -u pe eikiama -iu -, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 e Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= e en 1784 l'oikonimo his o ique de la pa oissie Pa ó e ės Janiukaniśzki (IVK), le plus p obablemen Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškan analogijų a k eip inas dėmesys supposan le li . *Janukoniškės a pan. Ce jusqu'à nos jou s neišlikęs Pab ads alsčiuje (LPDB), auquel appa enai e men ionnées Pa ó e ės pa apsies gy enamosios ie os a das kildin inas iš a d. Janukonis, už iksuo o bu usiame peup ie és. Ainsi dans ce cas peu ê e soupçonnée ap ès n sui an e p é ix -uk- ( agmen o -nuk-) pe eikimą -iuk- (-niuk-). Pa conséquen e les insc ip ions Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ, ex illa giniu zen peu en ê e en aison [n] minkš inimo12 appa uée elle adjecagues -u ašybą e lindin ys pa iennes exemples, pasi aikę à cô é qui plus sou en si uen où his o iques a ian s a ec Ginu -. Oimoikon des o mes his o iques, insc i es a ec baigmenimis -ańcieańcow) (Giniu ańcie, kilm. Giniu ańcow), -any (Giniu anÿ, -u any), -Ginu ani (Ginu ani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Ginu an, kilm. 6) de l'île de Gi anъ, lieu de Ginu aнахъ, вънутянахъ) peu e lé e le li . -ėnai ou -(i)onys, -(i)onys, plg Chuko de Czepany (1549 = 1664 = 1664 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1684 = 1784 = 1684 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1784 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1742 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 1744 = 17 = 17 = 1744 = L Cependan oikonimo his o iines a ian es de Villa Ginu eny e de Villa Gin eny, de Villa Gin ieny, qui de l'éc i u e ab é ien de Ginu eny, Ginu ieny, assez clai emen supppose ain. *Ginu ėnai (ne *Ginu onys). Recons ui e p écisémen elle o me pe me e p éesagą -ėnai con enan des noms de lieux d'habi a ion, es és jusqu'à ces jou s, pe eicime de ces mêmes Liñkmenų 11 Dans elle non adi ionnelle éc i à a icle a i e a en ion e elle même au o ée. 12 en polonais a an balsius (išsky us [i]) allan minkš asis [n] es éc i a ec le signe de minkš umo i. A icles A icles a icles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SUPRUMPINIMAI a d. pe sonnage dab. main enan dial. dialec e lie . kilm. – kilmininkas Li uiniens p d. pa a dė . qua ie lieu. ice . sa . – ajono sa i aldybė minis e ls. alsčius LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que AdK II 2.a Księga Me yk Ch zes nych Kocioła Pa a ialnego Hoduciskiego Od oku 1688. 7b a 23o do oku 1699. 23o Augus a. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u . Ba anauskas Tomas 2003: Li uanie madines châls selon des sou ces éc i ines. – Lie u os a cheologija 24, 57–106. Ba ū a Romas 1966: Linkmenų châ eau e dé ensi e k aš o XIIIXV a. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak U szula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego wojewódz wa mazowieckiego, K aków: Wydawnic wo Naukowe DWN. Bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai, Vilnius: Li u iens ins i u de langue. Bilkis Laimu is 2012: À cause de ce ains Li uiniens oikonimų da ybos e o igine d ejopumo. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 99118. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band II), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. LAIMUTIS BILKIS 130 Ac a Linguis ica Li huanica XC Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band III), h sg. on. Il a é é nommé memb e du conseil d'adminis a ion de l'Union eu opéenne. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. B slDV B eslaujos dékana o isi acija 17821783 m., pa . R. Fi ko ičius, Vilnius: Li uanien ka alikų mokslo akademija, 2008. B žK I [Bi žų bažnyčios 18691878 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. B žK II [Bi žų bažnyčios 18861892 m. bap š o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimie as. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- nés li é a u es édi eu , 1958. DglšK Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Dawgieliskiego Od oku 1774. Ianua (ii). 16. D'ici 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. D Jn [Die eniškių bažnyčios 17571772 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. D M [Die eniškių bažnyčios 18921899 m. mo čių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. E many ė I ena, Eigminas Kazimie as 1966: Vie o a džiai. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 228241. Ga liauskas Vidas 2004: XVII a. Molė ų église bap is e e ma iage mé ikų li ega, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . Ga liauskas Vidas 2005: Tau agnų alsčiaus noms de illages dans les sou ces de l'his oi e. Tau agnai, Vilnius: Ve smė, 10411063. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. IAK His o inių asmen a džių ka o eka. Saugoma Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen es de eche ches. IVK His o inių ie o a džių ka o eka. Saugoma Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen es de eche ches. I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel. I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel. Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208225. Ju gai is Robe as 2005: Šiaulių žemė Vidu amžiais. Sunaikin ų pilies localisa ions p oblemes. T a ailles e jou s 44, 6380. Kačinai ė Dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai: dak a o dise acija, Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Kalwai is Wilius 1910: Lie uwiszkų wa dų klė ele a ec 15000 wa dų, Tilžėje: ausdin a O o . Maude odės. Ka dely ė Jad yga 1960: Linkmenų a mės phone ika. Kalbo y a 2, 631. A icles A icles A icles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mes Ko enskoj Gube nii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Ko na: V Tipog a ii Gube nskago P a lenija] 1892. LAV Li uanie de la locali é habi ée, Kaunas: A. Bako paus u ė, 1925. LI I A chi e de l'His oi e 1. XVI In en o iai du Li uanie, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno paus u ė, akc. b- ės Va pas imp us u e, 1934. LK La is Hen ikas, Va be gė He manas. Li onijos k onikos, pa . J. Ju ginis, Vilnius: Science, 1991. LKG I Li u iens langues g ammika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y . ed. Il a é é publié en 2003 dans la e ue The New Yo k Times. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LkmJnII Księga Me yk Slubnych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. No emb e 9. Dnia. Saugoma Linkmenų église a chy e. LkmK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Janua ji 10 dnia do Roku 1740 Ap yla 24. dnia. Saugoma Linkmenų église a chy e. LkmK II Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. 24. Oc ob a dnia. Saugoma Linkmenų église a chy e. LkmK III – Księga Me yk Ch zes nych Kosćioła Pa a ialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. No emb a 9. dnia do Roku 1790. No emb e 25. dnia. Saugoma Linkmenų église a chy e. LPDB Li uanien su noms base de données. P ieige su in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LpK [Leipalingio bažnyčios 16741679 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LP I Dic ionnai e des p énoms Li uiniens 1, au . V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, a s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LV GDB Li uanie loco a džių geoin o macinée base de données. Accès su in e ne : h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LVŽ III Dic ionnai e Li uanien des lieu e des 3, au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, LŽVA des D. S ide skienė, a s. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. ques ionnai es de noms de e es Li uaniens. Saugé ées Li uiniens langues ins i u du Bal es langues e a dyno cen e de eche ches a chy e. LAIMUTIS BILKIS 132 Ac a Linguis ica Li huanica XC Maciejauskienė Vi alija 2009: Oikonimai Lankeliškių pa apies XVII siècle bažny inėje knygoje. A chi um Li huanicum 11, 159188. Ma ke ičius (Ma usa) Romu is 2019: Ignalinas k aš as. Vie o ių is o inė s a is inė apž alga amžių ėkmėje, Vilnius: Diemedžio publikla. Mickienė Ilona, Venislo ai ė Au ina 2011: XIX a. commençons Joniškio k aš o oiko nimija. Li uanis ica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. seconde pa ée Punias pa apies pe sonnu ns e lieuo a džiai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . Palionis Jonas 2008: XVII a. in XVIII a. p emiè e pusée Punias pa apies pe sonnu ns e lieuo a džiai, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pė e ai is Vilius 1997: Mažosios Lie u os i T anks os ie o a džiai, Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Me ičeskaja kniga 18481868 B akom-soče a šichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 лет jung u ių книга LVIA, F. 1330,], Ap. 1, B 12. PlšK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Połuskiego. Od oku 1800 Julii 15 do oku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšK II [Palūšės bažnyčios 18541860 m. bap š o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšK III [Palūšės bažnyčios 18851897 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bał yckiego w południowej części P us Wschodnich) (= Hyd onymia Eu opaea. Sonde band), S u ga : F anz S eine Ve lag. nėmis p éésagomis, Razmukai ė Ma ija 1993: Oikonimų, a si adusių iš asmen a džių su pa onimi- épandimas en Li uanie. Li uanien pa lo y os ques ions 32, 133165. Razmukai ė Ma ija 1998: Li uanie p ieesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius: Li u iens ins i u de langues, Vy au as Didžiojo uni e si éas. Riman ienė Rimu ė 1966: D aus inio a cheologiniai monumen s. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 1621. II SG Słownik geog a iczny K óles wa Polskiego i innych k ajów słowiańskich 2, Wa szawa: nakładem Filipa Sulimie skiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinke ičiū ė Dai a 2006: D ikamienių asmen a džių umpiniai i jų kilmės pa a dės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2006. A icles A icles A icles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SRP II Sc ip o es e um P ussica um. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. T. Hi sch, M. Töppen, E. S ehlke, Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1863. S epona ičienė I ena: Lie u iški ie o a džiai K yžiuočių e Li onijos o dino dans les documen s (mašin aš is). Saugomas Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen e de eche ches. Š nčK I Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Swięciańskiego Od oku 1749. Feb ua : 6. Do oku 1753. Ma ca 8. dnia. Saugoma Š enčionių église a chy e. Š nčK II [Š enčionių pa apinės bažnyčios 17531759 m. li e des insc ip ions bap is e]. Saugoma Š enčionių église a chy e. Tyla An anas 1966: P emiè es connaissances su Linkmenų apylinkes. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 2242. T kJn Libe Copula o um Ecclesiae pa ochialis Ty kszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. T K Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Twe eckiego od oku 1755. Janua ~: 1 do oku 1778. Ap yla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vai ke ičius Vykin as 2006: Senosios Lie u os š en ie ės. Aukš ai ija, Vilnius: Ins i u de l'his oi e du Li uanie. Vanagas Aleksand as 1970: Li uanie TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1996: Li uanie illes de noms, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla. VB Namu žių i ie o a džių komisijos Li uanien lis es des lieux habi ables (bylos), (mašin aš is). Sauge ies Li uiniens du Ins i u des langues Bal es e du cen e de eche ches a dyno a chy e. Wenzel Wal e 2017: Die slawische F ügeschich e Sachsens im Lich de Namen, Hambu g: Baa -Ve lag. VGGS Vilénska gube nnia. Polny spissoкъ naselených spis s ěděnijam I. I. Goške ičem, Vilna: Губернская Типографiя [Vilenskaja gube nija: Polnyj spisok naselennych s ěděnijam I. I. Goške ičem] mes ’’ so s a is ičeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sos a lennyj po o icial’nym’’ Tipog a ija], 1905. VK Des i oses langues записy ų Li uiniens lieuo a džių ka o eka. Saugoma Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen es de eche ches. LAIMUTIS BILKIS 134 Ac a Linguis ica Li huanica XC Wójcik U szula 2001: Nazwy miejscowe dawnego wojewódz wa awskiego, Wa szawaK aków: Towa zys wo Naukowe Wa szawskie, Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiego PAN. VTII Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwun wa Wilenkiego... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o ius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Ch is ian 2017: Das He s elde Zehn e zeichnis und die ümi elal e liche G enzsi ua ion an de mi le en Saale. Fo schungen zu Geschich e und Kul u des ös lichen Mi eleu opa, Bd. Köln Weima Wien: Bölau Ve lag, 52, a é é publié en 2005. Žemienė Auš a 2017: Mažosios Lie u os asmen a džiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU édi eu Technika. Žilėnas An anas 2019: Ginučiai. Saldu iškis, Vilnius: Ve smė, 595648. On he O igin o he Oikonym Ginùčiai SUMMARY Ginučiai illage, loca ed in Eas e n Li huania, and i s name ha e a ac ed he in e es o his o ians, linguis s, and esea che s o local his o y due o i s in iguing geog aphical p oximi y o he enowned Ginučiai hill o . This hill o is belie ed o ha e housed he Linkmenys cas le, i s men ioned in 1373 in he Li onian Ch onicle by He mann on Wa be ge. The illages close p oximi y o his signi ican his o ical si e has ueled specula ion abou he possible connec ion be ween he illage names o igins and he de ense o Linkmenys cas le. The e o e, he e is a ecu ing conside a ion ha he oikonym Ginùčiai migh ha e o igina ed om he Li huanian appella i e gn i ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. His o ical eco ds o he oikonym Ginùčiai e eal he usage o wo o ms h oughou his o y: *Ginu ėnai and Ginùčiai. The a ian wi h he su ix -ėnai is conside ed he p ima y one, being he ea lies men ioned a ian da ing back o 1554, pe sisi ing in common usage un il he beginning o he 20 h cen u y. The p esen -day oikonym Ginùčiai was al eady known in he i s hal o he 17 h cen u y and gained equen use om 1734 onwa d in he 18 h cen u y. G aduellemen , il became uni e sellemen es ablished in common usage and adminis a i e documen s, solidi ying i s p e alence om he i s hal o he 20 h cen u y. S aipsniai / A icles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų The oikonym’s e ymology is in e wined wi h he ques o unco e he o igin o he p ima y a ian *Ginu ėnai. D awing on he ends o wo d o ma ion and o igin o oikonyms and o he oponyms o a simila s uc u e, he pa e ns o he o ma ion o appella i es wi h he su ix -ėnas and he analysis o he pe sonal names wi h he same oo , we can s a e ha *Ginu ėnai can mos likely be quali ied as a plu ialia an um ype o ma ion which is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas. Se e al easons suppo pe sonal names plu al o m such conclusions: 1) Li huanian oikonyms wi h he su ix -ėnai a e o en o med om he wi h he same su ix, and such ype o wo d o ma ion is mos widesp ead in Eas e n Li huania; 2) his o ical and con empo a y an h oponymy a es s o he pe sonal name Ginù is, he base wo d o he pe sonal name *Ginu ėnas, which may se e as he base wo d o he oikonym in ques ion; 3) he e a e no o he Li huanian oikonyms and o he oponyms o med wi h he su ix -ėnai om he de e ba i es o he ca ego y o names deno ing he possesso s o a e bal p ope y and he appella i es o he simila na u e. The e is unce ain y ega ding whe he he la e illage name Ginùčiai, lacking he su ix -ėnai, can be di ec ly linked o he plu al o m o he pe sonal name Ginù is a es ed in Li huanian his o ical and con empo a y an h oponymy. This an h oponym is no documen ed in Ginučiai illage, he Linkmenys mano a ea, o he Linkmenys pa ish in he 16 h18 h cen u ies, sugges ing i s disappea ance om common usage in his a ea much ea lie . The analysis o he pa ish oikonyms wi h he su ix -ėnai sugges s ha du ing he 17 h and 18 h cen u ies, he a ian Ginùčiai migh ha e eme ged due o a endency o in e changeable usage o bo h o ms wi h and wi hou he su ix wi hin ha pe iod. Conside ing he p obable o igin o he oikonym, he e is unce ain y ega ding whe he he cu en illage name Ginùčiai can be di ec ly de i ed om he e b gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack o he likely Li huanian de e ba i e *ginu is. I s link wi h Li h. gn i(s) could only be indi ec : *Ginu ėnai ← pe sonal name *Ginu ėnas ← pe sonal name Ginù is ← (pe sonal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Li h. gn i (gna). Mise à disposi ion 2023 m. oc ob e 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie laimu [email protected]