Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

114 Ac a Linguis ica Li huanica XC LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: oponymika, an h oponimika. DOI: doi.o g/10.35321/all90-05 DL OIKONIMO GINČIAI KILMS IŠTAK On he O igin o he Oikonym Ginùčiai ANOTATIUM S aipsnyje disku ie sich Ignalnos . sa . be indliches Ginùčių Do namens Raida und He kun . Diese Siedlung einge ich e an de Sei e des piliakalnio, au dem wah scheinlich s and Liñkmenų kassil, in his o ischen Quellen e s mals e wähn wu de 1373 Jah e, deshalb in einigen ühe en A bei en osikonimo Sus e ung sie es mi kas es e eibe und diese O o a dis kildine aus. gn i(s) ‘ aduo i was ange allen; abzuweh en Ang i . Basie end au Bewohnungso s Namens Au sch i en XVIXX Jah hunde s Geschich s Quellen in Analyse ekons uie ühότερη seine Fo m *Ginu ėnai, e s mals e wähn in 1554 Jah en und geb auch e bis XX Jah hunde s An änge. Kons a ie wi d, dass aus lebosios Sp ache eingesch ieben nu de gegenwä ige Va ian Ginùčiai, de in His o iedokumen en iksie sei XVII Jah hunde s I pusės. Von de Zei an beide Fo men benu z ü p amaiši, bis im 20. Jah hunde s I-Häl e an ing zu p esagen -ėnai keinen oikonimis. Pi minė o ma *Ginu ėnai kildinama aus pa oniminium a d. *Ginu ėnas, dessen Möglichumus bes ä ig bis diesen Tagen e bliebene p d. Ginù is und his o ische An oponimai Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, Ginu a is. P lėζοντας, dass diese Pe sonennamen zumindes sei dem mi le en XVI. Jah hunde nich ž iksie en Ginùčių kaime ode nich olimene umgelinkėse, mach sich Annahme, jog hie sie konn en sein ühe . Vėlesnės oikonimo Fo m Ginùčiai En s ehen e binde sich mi XVII und XVIII Jah hunde Quellen (meis ens Ki che-Me ikuen) beme ke u besikai aliojenden Wohnungso en Namen de mi Be angenhei -ėnai und ohne ih Ve b auchim. ESMINIAI WORDŽIAI: oikonimų aida, oikonimų kilmė, O o o džių mi Zu all -ėnai da yba, Do name Ginùčiai, Pe sonennamen mi Kamienu Ginu -. S aipsniai / A icles 115 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų ANNOTATION The a icle explo es he e olu ion and o igin o he name o Ginučiai illage nes led wi hin Ignalina dis ic municipali y. Posi ioned close o he hill o p esumed o ha e housed he Linkmenys cas le, ini ially documen ed in his o ical eco ds da ing back o s udies ha e linked 1373, he se lemen ’s his o y in e wines wi h his o ess. Consequen ly, some ea lie he oikonyms o ma ion o he cas les de ensi e na u e, sugges ing i s o igins s ems om Li h. gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. Based on he analysis o his o ical sou ces spanning om he 16 h o he 20 h cen u y, he ea lie o m o he oikonym can be econs uc ed as *Ginu ėnai, ini ially documen ed in 1554 and emaining in use un il he ea ly 20 h cen u y. I is deduced ha he a ian Ginùčiai, p esen in his o ical documen s om he i s hal o he 17 h cen u y, was p e ailing o m in common usage. Subsequen ly, bo h o ms we e used in e changeably un il he e sion wi hou he su ix -ėnai gained p ominence in he i s hal o he 20 h cen u y. The p ima y o m *Ginu ėnai is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas he likelihood o which is con i med by he ex an su name Ginù is and his o ical an h oponyms Pio Ginu is, Iasiul Ginu ay is, Ginnu e, Ginnu is, and Ginu a is. These names we e documen ed in Ginučiai illage o i s icini y om a leas he mid-16 h cen u y, sugges ing a p obable ea lie p esence in his a ea. The imme gence o he la e oikonym o m Ginùčiai is associa ed wi h he in e changeable usage o oikonyms wi h o wi hou he su ix -ėnai, e iden in he 17 h and 18 h cen u y sou ces, pa icula ly wi hin chu ch eco ds. KEYWORDS: de elopmen o oikonyms, o igin o oikonyms, o ma ion o oponyms wi h he su ix -ėnai, illage name Ginùčiai, pe sonal names wi h he s em Ginu -. 1. ĮVADAS Eas e n Li huania, Aukš ai ijas na ionalpa ko cen e, liegende Ginùčių Do und sein Name domino nich einen Geschich s, Sp achs ode Landes o y ėją. Juos am meis en masino Siedlungs ausschließliche geog a ische Lage. Ginùčiai e abü ę nu ü 1 km on dem be ühm en Ginùčių pliakalnio1, au dem wah scheinlich s anden Liñkmenų kassil, e s mals e wähn 1373 Jah en He manno Wa be ges (He mano Va be gės) Li onijas k onikoje (SRP II 103; siehe auch. Būga I 262; Ba ū a 1966: 34; Tyla 1966: 1 Ginùčių pliakalnis gy ojoje einheimische Be ölke ungslaboie genann wi d Pliakalniu. Toks o onimas aus ö lichen Pãpiliakalnės Do wohne n au gesch ieben 1935 Jah en (ž . LV GDB), e aus gy osios Sp ache zai sie und ande e Ty ėjų A bei en (ž . E many ė, Eigminas 1966: 234; Riman ienė 1966: 17; Dieses A ikels Ziel basie end au de aillie en Vai ke ičius 2006: 335). LAIMUTIS BILKIS Ac a Linguis ica 116 Li huanica XC 2425; S epona ičienė 312; LK 198199; Ba anauskas 2003: 83; Ga liauskas men is, dass 2004: 47–48)3. Tik iausiai dėl šios kaimo i piliakalnio giminys ės ne ka ą kel a Do name he kun mögliche weise sie ina mi Liñkmenų pilies e eidigung, dahe oikonimas Ginùčiai können sein en s anden aus lie . apelia i o gn i ‘ aduo i was za a apus; a em i puolimą (Ma ke ičius 2019: 357; Žilėnas 2019: 595). Solche He kun smöglichkei be uh dem Do geog a ine Lage e be uhig's eže s gesammelung, an einem bäule, du ch den ging de weg aus dem no den in Linkmens pilį, dahe konn e an diese S elle sein nuki s ų schäžių zaube a, schü zende kas els umliegenes o nich zu e wa e em eindes ang i 4 (Ba ū a 1966: 39). Ve bindus mi lie . gn i, ma y , einsich ba und dann, wenn diese Do name be ach e wi d P äsagos -u ediniu, obwohl di ek genann e Appellia i s G undwo iniu nich angegeben wi d (E many ė, Eigminas 1966: 231). Ande e sei s sind We ke, in denen oikonimas Ginùčiai als en s ams em aus a d. Ginù is (LVŽ III 188; LV GDB). Dahe inde asi G ünde o zus ehen und auszuwei en den U sp ung des O o a dzes. sp achbinigen sowie his o ischen Da en zu bes immen und zu geben so iel möglich e aumeh eine He kun s e sion des Do namens. No in dies du chge üh soll mi egis ie en und ausanalysie en dieses oikonym his o ische au zeichnungen, aus lebούς sp ache zai izie en seine o men, auch zu besp echen his o ische und gegenwä ige namens a ian en da s ellung und u sp ungmöglichkei en in Bezug b ei e n li auens esp. bal . oponymies kon eks . Da übe hinaus, e such sich auszu auschen, ob nich gewesen di ek ige O o a džio Ve bindungen mi de gleichen Schöße his o ischen Pe sonennamen. We end beide U sp ungshypo hesen k eipie sich Au me ksamkei und in alle Li huaniens und konk e es Te i o iums O o a dzungen sowie Da ybos polinkius, gemeinscha liche Wo es Da ybos Tendenzien. Oikonimų U sp ungs o schungengeh engeh mi ih en En wicklungsbesonde hei en, mi namensinamige Siedlungenen wickymusi. Dahe in ielen solche A We ks s enšal nissen giamasi pa eik i kuo išsamesnius gy enamųjų ie ų a dų už ašymo is o ijos Da en, die sein können ke iniai es s ellend die wah e He kun , ma äl e en, his o ischen, o o a džių Fo men können nich übe eins immen mi heu igen. Aus diesem G und we den die Un e suchungen de Oikonimie e schiedene Sp achen basie ch onologisch o ges ell en his o ischen O o e nzungs o men (plg. P zyby ek 1993; Vanagas 1996; Blažienė 2000, 2005; Bijak 2001: 16250; Wójcik 2001: 17192; Casemi 2 We k unpublizie , genaues sein Leis ungszei unbekann . 3 Obwohl in ühy u in de Geschich e Quellen e wähn en li auischen pilä lokalisie ung o is komplex und e hebend iel Diskussion (plg. Ju gai is 2005: 6380), andokies Meinungen übe bes imm e Liñkmenä piles Be indungs O gleich und wa nich pa eikš a. 4 A en ion wi d gewidme und in das, dass Do namen mi gynyba seno ėje e binde und liaudies padawing: Ginučiai Do namen en s and. Anksčiau, kai būda o ka ai, kai su ąs ais, su s ėlėmis ka iauda o, ai čia gynybos ie a bu o. I nuo o A ikeln A icles 117 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2003: 37369; Bilkis 2012; Wenzel 2017: 25202; Zschieschang 2017: 60145). Da übe hinaus, oikonimų analyseä wi d o mals du chge üh im Hinblick nich nu au linguis ische , sonde n auch au his o ische Un e suchung Da en, die zusä zliche we olle In o ma ionen übe die O snamen He kun sowie Lokaliza ion lie e n können (plg. I oška 2016: 208225). Dahe e klä end oikonimo Ginùčiai kilmę e such zu bes immen und Gebie s e s es E wähnungs his o ies in Quellen Zei aum, o enlegen spälesnių ih e Fixsa imų his o ischen Kon ex , umsehen zu Quellen za insc y ų Do bewohne s e wä igingen. Bewohnungso s Namens li awiškos Fo men ekons uie we den e gleichend su as as his o ische Fo men mi ande e li auens oikonimų Zusch i en ähnliches Zei aum und cha ak e Dokumen en besonde hei en. Se zend, welchen li auischischen Übe einsmen e lek ie eines ode ande e nich e u iške Au zeichnung, basiamasi gausen analogiškai des Übe einsmens Übe ikimais, ixio ai his o ische li auische oikonimijoje. 2. OIKONIMO HISTORINIAI UŽRAŠYMAI IR GYVOSIOS KALBOS FORMOS Das e s e Mal Ginùčių Do wi d e wähn 1554 Jah es Liñkmenų alsčiaus in en o iuje (LI 9798; auch siehe Tyla 1966: 25, 32; Ma ke ičius 2019: 357). Lenkische Sp ache gesch iebenem Dokumen e wähn Wohno Sioło Giniu ańcie, gese ie ü ande hals Meile on Liñkmenů d a o, auch gespiel und wah scheinlich kilmininko linksnie Fo m za siołem Giniu ańcow. Einąmal ü iksie einen e was andoks g a inis Va ian : za die wsią wyżey miano anou Giniu ancze. es is wi klich das gleiche heu ige Ginùčių do , zeig auch die Übe eins immung des S ando s de Siedlung gehö usischen Lände s mi de heu igen Ginùčių e i o iia: Landesg enzojosi mi S o ináičio (od jezio a S awińćia), Amajo (od jezio a Olnia), Asko (miedzy jezio a Kadaki Osem), Ukõjo (ku jezio u Ukaju), Liñkmeno (od jezio a Łyngmianskiego) eže ais, S o s (od jezio a S awiny, zeczką S awin) und Upe (ku ho iczakal). Es wi d auch angegeben, dass zu diese Zei im Do d ei Familien leb en: Maciulem Jakubowicz(em), Ma el Pik ewicz p zysiężny5 z Pio em b a em, S aniel S as Pie aszkiewicz z Maciejewicz z H yczem b a em (LI 98). Gy en ie ė zweimal e wähn und 1636 Jah es Liñkmenų d a o, damals gehö igen Vlniaus ijūnijai, in en o iuje: besch eibend d o um gehö igen Sioł Giniu an und Bewohne Waluk Rozÿ, Pio S aszen, Sciepan Woszkun, Paweł Sze zan, Paweł Sze mianÿ Mina , Pio Sze zan, S anisław Mina , Ian ka wel, V ban Szauhozda6, Pe uc Gazac, V ban Kisiel, Iu ko S akun, Adam S asun (VTII 23) (siehe auch 1. Pauschslä). 5 T. y. schwiekusysis. 6 P imenwa dis schwe übe sich lich, dahe möglich ande e Va ian en seine . LAIMUTIS BILKIS 118 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1 PAV. Vilniaus ijūnijas 1636 m. in en o iaus agmen , in dem eingesch ieben Ginu ėnų Do (Sioło Giniu anÿ) und seine Bewohne . VUBRS, F1-F14 In de selben Quelle, bei de Au lis ung Ginùčių Do imo iensėdžius, wi d eine e was ande e Fo m oikonims Kilminkins linksne gegeben: od Sioła Ginu ow (VTII 24). Das Do imas (Wies Ginu any) wi d e wähn und on ähnliche Na u 1732 Jah es Liñkmenų d a o besch eibe, angeben da in wa us 4 ūkius Pe sonen (Dymy), de en Köp en einge agen we den k zysz o Gayzuc, Ioze Na kun, Pio Giagis, Mikal Rukas (VTIII 5) (siehe auch 2 pauschslą). S aipsniai / A icles 119 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 2 PAV. Vilniaus ijūnijos 1732 me ų in en o iaus agmen as, ku iame už ašy as Ginu ėnų Do (Wies Ginu any) und seine ūkiai sowie Bewohne . VUBRS, F1-F92 Ypač is o e wähn in den Me ikbüche n de Liñkmenenki che des 18. Jah hunde s: de Ginu any 1758 (LkmK I 3), 1713 (LkmK I 13), 1714 (LkmK I 20), 1716 (LkmK I 2748), 1719 (Lkm 55; 1735), de Ginu any 1759 (Lkm 61), de illa Ginu ani 1726 (Lkm 1726), ex illa giniu zen 1729 (Lkm 72), de Villa Ginu Gin eny 1731 (LkmK I 79), de Vila ginu y 1734 (LkmK I 86), de Ginu any 1740 1746 (Lkm 1760), de Ginu 1746 (Lkm 1746), de Ginu any 1754 (Lkm 1745), de Ginu 1755 (Lkm 1746), de Ginu 1754 (Lkm 1748), de Ginu 1754 (Lkm 1748), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 1747), de Ginu 175 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 1747), de Ginu 175 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 1747), de Ginu 1747 (Lkm 175), de Ginu 1747 (Lkm 1747), de Ginu 1747 (Lk 1747), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (K II), 1747 (K II), 1747 (K II), 1747 (K II), 1747 (L), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk), 1747 (Lk) (Lk) (Lk) (Lk) (K II), 17), 1747 (Lk) (Lk) (Lk) (Lk) (LkmK II 1763), de Ginu y 1761 (LkmK III 5), de Kinu any (LkmK III 21), 1764 (LkmK III 26), de Ginu any 1764 (LkmK III 26), de Ginuci 1765 (LkmK II 41), de Ginucie 1765 (LkmK III 41), de Ginu any 1766 (LkmK III 43), 1788 (1768 (LkmK III 57), de Ginucie 1771 (LkmK III 178), Ginu i 1782, (LkmK III 78), de 1760 Ginu any 1773 (Lkm K III 88), Ginu any 1779, (Lkm 117), Ginu any 175 (Lkm 12), K u any 175 (Lkm 175), K u any 178 (Lkm 178), K u any 178 (Lkm 178), K u any 1781, 1771 (Lkm 1771) und so wei e ) sind alle on diesem Namen bekann . Ge en ie ä wi d auch angegeben 1783 Jah es Liñkmenų pa apie s isi a ions Dokumen e als Liñkmenų d a zu gehö endes Do Gienu any (B slDV 139). LAIMUTIS BILKIS 120 Ac a Linguis ica Li huanica XC 3 PAV. LkmK I F agmen (l. 3), in dem 1708 (pie s es Mal in diesen Me e iken) eingesch iebene oikonimas Ginu ėnai (de Ginu any) Oikonimas nich sel en eingesch ieben in 1800 und XIX Jah hunde s bažny bei adminis a i en Quellen, plg. de illa Ginu any (K I 3), 1802 (K I 11), 1804 (K I 28), 1804, въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ (PlšJnI 6), деревни Гинутанъ 1852 (PlšJnII 19), въ дер[евни] Гинутаны 1856 въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ въ (K I 18), 1886 (K I 19), 68 (K I 19), 58 (K I 38) 58 (K I) 57 (K III), 1888 (K III 3837). Diese Wohngebie ge a enusi und in XX Jah hunde s I halės adminis a i e Sąwadus. Vlniaus Gube nijas 1905 Jah es Wohn ie elis aße eingesch iebenes Do Ginu an, gehö end Š enčioni apsk i ies Liñkmenų alsčiui (VGGS 2888), und schon Republik Li huanias Zei en nach 1923 Jah en Be ölke ungszählung zusammenges ell e Da en in de Ve ö en lichung eingesch ieben Ginučių km., gese z e U enõs apsk i ies Liñkmenų alsčiuje (LAV 4349). Die e s en oikonimo Au zeichnungen aus lebosios Sp ache be äg XX Jah hunde s I halę: Ginùčiai (BgK), (VB VII 64), Ginučių kaimas10 1935 (LŽVA). Meh mals e ge essel und spä e , plg. Ginučių Kaimas 1974, Ginùčiai 1977 (VK). Da übe hinaus wide spiegel de Wohnsi zname sich und on ihm he usigen zusammengese z en O o a djien Ginùčių gi ià 1962, Ginùčių pliakalnis 1977, Ginùčių upẽlis 1964, 1977 (VK). 7 Besch ieben wi d, dass es ein Do is , in dem gib 23 sodybos, 150 Einwohne ka alike und 10 Juden. 8 Lau Quelle leb e im Do 204 Einwohne , 108 Männe und 96 F auen. 9 Scha inis Da en, 1923 Jah en gebu e 42 ūkių und leb e 225 Be ölke ung. 10 Už ašė Leh e in Teklė Šemelienė aus dem Do bewohne An ano Ruko. A ikeln A icles 121 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų 3. HISTORICHEN DATEN INTERPRETATION His o ischen Au zeichnungen Analyse e laub zu behaup en, dass äl e wu den e wende meh e e Va ian en dieses oikonims. Seine Wu zeln Gin ik umas g öße en Zwei els e weck nich . Hie kann man ausschließen nu 1783 Jah es isi acijos polkiškuen Dokumen en eingesch iebe e Fo m Gienu any. Gewöhnlich sulenkin en in den li auischen Gebie owa dagen ie e lek ie po minkš o p iebalsio einančius lie . [e] ode [ė], plg. his o ischen už ašymus de Miediny 1767 (LkmK 35), 1769 (LkmK 36), 1771 (LkmK 36), 1771 (LkmK 36), 1771 (Lkm35) Mẽdinos, de Piełeni 1757 (Lkm45), 1758 (Lkm58), 1758 (Lkm51), 1758 (Lkm56), 1758 (Lkm56), 1799) (Lkm59), 1709 (Lkm57), 1709 (Lkm57), 1704 (= 177), 1754 (= 177), de Un o K ani un i (Lkm54), 1742 (Lkm54), de K ani un i (Lkm54), 1742 (Lkm58), 1742 (Lkm58), 1742 (Lkm58), 1742 (= An ãbal ė), Wies An ylgie 1699, de Vn ylgie 1711, An ylgie 1744, de Un ylgie (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1748 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm58), 1548 (Lkm) De K anie 1803–1808 (= Paud u ) (Mickienė, Venislo ai ė 2011: 159). Ki a e us, is o- und An ilen) An ilen (K enie ) An ilen) An ilen sind in de Lage, die An ilen zu sch eiben, dass die An ilen in de S ad sind. Widgie y 1679, 1683 1684, 16911692, Widgie ÿ 1679, 16811682, 16841692 (= Vdgi iai) (Maciejauskienė 2009: 183). Dass die Au sch i mi Gienė a lebosios Sp aches Thema zeig , zeigen und alle ande en oikonimo-Au sch i en, un e ihnen und de e s e Sioło Giniu ańcie, ha igen schaknį Gin-. Sollen e wähn we den und his o ische XVIII Jah hunde s O o e nzus o men mi Wo beginns k, K: de illa kinucie 1757, de Kinu any 1760, 1763, 1764. Diese Au zeichnungen geißig nich wechseln li auische Fo men mi an ängliche G siche hei , denn spiegeln Liñkmenų me ikuen sel en au aichende g k kai ą, en s andsene aš ininkui schlech ausgi dus ode nea idžiai zau ašius, plg. Au zeichus de Gimba yszki 1765 (LkmK III 39) 1770 (= Kimbõ iškė), dewniszki (LkmK III 71) = *Kiauniškė, *Kiauniškė a pan.). Wie meh Unbewußhei en en s eh wegen XVI und XVII Jah hunde s His o ie Quellen pass aikan igen Fo men mi Kamienu Giniu -: Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za die wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ. So Sch i ung eine einmal pass sich wiede in XVIII Jah hunde s I-oje Sei e, plg. ex illa giniu zen 1729. Gewöhnlich o lie . P eesag. -u -K uč-) gehendes P ebalsis in his o ischen Au zeichnungen nich minkš inie , plg. de Gi ućie 1751 (Š nčK I 11), de Gi ucie 1755 (Š nčK II 23) (= Gi ùčiai), de Kukucie 1755 (T 3), de Kukuci 1762 (T K 9 = Kukučia), de Sziku iszki 1742 (LkmK II 13), de Szyku y 17547 (LkmK II 27), de Szykucie 1755 (Lkm K II 175), de Szyku zki 497 (Lkm K II) LAIMUTIS BILKIS 122 Ac a Linguis ica Li huanica XC 1759 (LkmK II 66), 1760 (LkmK JnII 22), 1764 (LkmK III 27), 1767 (LkmK III 53), 1769 (LkmK III 58 64), 1771 (LkmK III 86), Szyku iszki (LkmK III 115), 1786 (LkmK III 160), 1776 (LkmK III 171) , *Šiku iškė a pan., *Šikučiai), da pl. de Myszki a Mik iškiai XVII, ex . T ibucie XVII a T ibù) (Palionis: 165, 17 de Minduciu 167, 168 de Minduciu 1691 =), de Rymu 1693, 1692, de Rimu 1691, de Rumu 1691, de Rikučiai 1691 =), de Tols oičiai 1693, Tau su 164, e c. Alle dings ixie e und solche Fälle, wo -u pe eikiama -iu -, plg. Maućie 1617, Maucie 16171618 und Maβiucie 1621, Maiucie 1633, Maźiucie 1633, Maziucie 1643 (= und in die Pa ó e ės Pa apsies oikonimo his o isches Lie enszausch eibung 1784 Janiukaniśzki (IVK), wah scheinlich suponuend. *Janukoniškės a pan. Diese bis Mažùčiai) (Maciejauskienė 2009: 17511). Ieškan analogijų a k eip inas dėmesys unse en Tagen nich bliebens Pab ads alsčiuje (LPDB), dem gehö e und e wähn en Pa ó e ės pa apsies Wohns a . Dahe in diesem Fall kann man gy enamosios ie os a das kildin inas iš a d. Janukonis, už iksuo o bu usiame e däch igen nach n gehenden P e ixes -uk- ( agmen o -nuk-) Übe ikung -iuk- (-niuk-). Dahe und die Au zeichnungen Sioło Giniu ańcie, za siołem Giniu ańcow, za ą wsią wyżey mianowaną Giniu ancze, Sioło Giniu anÿ, ex illa giniu zen kann sein wegen [n] minkš inimo12 au ge e ene solche Bei agos -u ašybą e lindenden pauen Beispiele, passaikę neben was häu ige liegende wo his o ischen Va ian en mi Ginu -. Oikonimo his o ische Fo men, eingesch ieben mi baigmenimis -ańcieańcow) (Giniu ańcie, kilm. Giniu ańcow), -any (Giniu anÿ, -u any), -Ginu ani (Ginu ani), -anyanъ, -aнахъ, -янахъ) (Гинутаны, kilm. 6) Giu anъ, s a Ginu anъ, вънутянахъ) kann spindel . -Lie hen ode -(i)onys, -(i)onys, plg Chukunius de Czepkoance (= 1649 = 1664 (K onichnai = 1648), de Alanyanyuk de K onyanskis (= 1756 km = 175), de S aganyulany (= 1754 km = 1754), de S aganyulkas (= 157 km = 157 km = 157 km), de K onich de K onyanskis (= 157 km = 157 km = 157 km), de K onich de K onich de K onyes (K onich de K onyes) = 1744 (K onich de K onyes), de K onich de K onich de K onyes (= 1748 km = 175 km), de Riesch de K onich de K onyes (K onich de K onyeschen) = 1748 km, de K onich de K onich de K onyes (= 1744 km), Riesch de K onich de K onich de K onyes (= 17 km), 2008 Alle dings oikonimo his o ische Va ian en de Villa Ginu eny und de Villa Gin eny, de Villa Gin ieny, die schlaš ne s abgekü z on Ginu eny, Ginu ieny, ziemlich deu lich suponuoja lie . *Ginu ėnai (ne *Ginu onys). Rekons uie en genau solche Fo m e laub und p eesagą -ėnai en hal ende Wohnungso ennamen, übe lebenden bis diesen Tagen, Übe ikung in jenen gleichen Liñkmenų 11 In solche nich adi ionelle Sch i ung ich e auch die Au o in des A ikels Au me ksamkei . 12 Lenkische Sp ach be o e balsius (išsky us [i]) gehan is minkš asis [n] gesch ieben wi d mi minkš ums Zeichen i. A ikeln A icles 129 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SUPRUMPINIMAI a d. pe sönliche Name dab. je z dial. dialek o lie . kilm. – kilmininkas li auischen p d. pa a dė . dis ikas o . . sa . – ajono sa i aldybė s ellnehme ls. alsčius LITERATŪRA Und ŠALTINIAI AdK II 2.a Księga Me yk Ch zes nych Kocioła Pa a ialnego Hoduciskiego Od oku 1688. 7b a 23o do oku 1699. 23o Augus a. Amb azas Saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publykla. Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų publybos ins i u . Ba anauskas Tomas 2003: Lie u os medinės pilys ašy inių šal inių duomenimis. – Lie u os a cheologija 24, 57–106. Ba ū a Romas 1966: Linkmenų schloss und k ach s e eidigung XIIIXV a. Ignalinos k aš as, Vilnius: Vaga, 3442. Bijak U szula 2001: Nazwy miejscowe południowej części dawnego wojewódz wa mazowieckiego, K aków: Wydawnic wo Naukowe DWN. Bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai und p iesagė ieji helonimai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bilkis Laimu is 2012: Au g und einige li auische oikonimų da ybos und U sp ungs d ejopumo. Ac a Linguis ica Li huanica 66, 99118. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band II), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. LAIMUTIS BILKIS 130 Ac a Linguis ica Li huanica XC Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen (= Hyd onymia Eu opaea, Sonde band III), h sg. on. W. P. Schmid, S u ga : F anz S eine Ve lag. B slDV B eslaujos Dekana o isi acija 17821783 m., pa . R. Fi ko ičius, Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 2008. B žK I [Bi žų bažnyčios 18691878 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 4. B žK II [Bi žų bažnyčios 18861892 m. k ikš o knyga], LVIA, F. 1336, Ap. 1, B. 8. Būga I – Būga Kazimie as. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli- näs li e a u un e nehmens e lag, 1958. DglšK Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Dawgieliskiego Od oku 1774. Janua (ii). 16. Bis oku 1790. Maia: 2. dnia, LVIA, F. 1329, Ap. 1, B. 10. D Jn [Die eniškių bažnyčios 17571772 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 13. D M [Die eniškių bažnyčios 18921899 m. mo čių knyga], LVIA, F. 1360, Ap. 1, B. 17. E many ė I ena, Eigminas Kazimie as 1966: Vie o a džiai. Ignalinos K eš as, Vilnius: Vaga, 228241. Ga liauskas Vidas 2004: XVII a. Molė ų Ki che's ch is š o und hochokos me ikų knyga, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Ga liauskas Vidas 2005: Tau agnų alsčiaus Kaimų namda in Geschich squellen. Tau agnai, Vilnius: Ve smė, 10411063. IAK His o ischen Pe sonennamen ka o eka. Saugama Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungscen e . IVK His o ischen O o a dzungen ka o eka. Saugama Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungscen e . I oška Da ius 2016: Beme kungen zu P oblema ik de bal ischen O snamen wes lich de Weichsel. Ac a Linguis ica Li huanica 74, 208225. Ju gai is Robe as 2005: Šiaulių žemė Vidu amžiais. Sunaikin ų pilien Lokaliza ions p oblemen. We bei i Tages 44, 6380. Kačinai ė Dalia 2009: P iesaginės da ybos lie u ių o onimai: dak a o dise acija, Vilnius: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as. Kalwai is Wilius 1910: Lie uwiszkų wa dų klė ele mi 15000 wa dų, Tilžėje: spausdin a O o . Maude odės. Ka dely ė Jad yga 1960: Linkmenų a mės Phone ik. Kalbo y a 2, 631. A ikeln A icles 131 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų KGGS Списокъ населенных местъ Ковенской Губернiи [Spisok naselennych mes Ko enskoj Gube nii], Ковна: Въ Типографiи Губернскаго Правленiя [Ko na: V Tipog a ii Gube nskago P a lenija] 1892. LAV Li huanias bewohn e O , Kaunas: A. Bako spaus u ė, 1925. LI I His o iijas A chi 1. XVI Jah hunde s Lie u os in en o iai, sud. K. Jablonskis, Kaunas: Meno spaus u ė, akc. b- ės Va pas d uas u e, 1934. LK La is Hen ikas, Va be gė He manas. Li onijas ch onikos, pa . J. Ju ginis, Vilnius: Wissenscha , 1991. LKG I Lie u ių kalbos g ama ika 1, au . A. Laigonai ė, V. Mažiulis, K. Ul ydas, V. U bu is, V. Vai ke ičiū ė, A. Valeckienė, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965. LkmJnII Księga Me yk Slubnych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. 9. No embe . Dnia. Saugoma Linkmenų Ki che a chy e. LkmK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Janua ji 10 dnia do Roku 1740 Ap yla 24. dnia. Saugoma Linkmenų Ki che a chy e. LkmK II Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Łyngmianskiego od oku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. 24. Ok ob a dnia. Saugoma Linkmenų Ki che a chy e. LkmK III – Księga Me yk Ch zes nych Kosćioła Pa a ialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. No emb a 9. dnia do Roku 1790. No emb a 25. dnia. Saugoma Linkmenų Ki che a chy e. LPDB Lie u ių paa lžių da abase. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/. LpK [Leipalingio ki chis 16741679 m. k ikš o buchga], LVIA, F. 1623, Ap. 1, B. 3. LPŽ I Lie u ių pa a džių žodynas 1, au . V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, a s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985. LV GDB Lie u os ie o a džių geoin o macinė Da enbank. Zugang in e ne : h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LVŽ III Lie u os ie o a džių žodynas 3, au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, LŽVA Li huanian D. S ide skienė, a s. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. lands a dyno anke os. Bewah en Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungs cen o a chy e. LAIMUTIS BILKIS 132 Ac a Linguis ica Li huanica XC Maciejauskienė Vi alija 2009: Oikonimai Lankeliškių pa apijos XVII Jah hunde s bažny inėje buchgoje. A chi um Li huanicum 11, 159188. Ma ke ičius (Ma usa) Romu is 2019: Ignalinas K aš . Vie o ių is o inė s a is inė apž alga amžių ėkmėje, Vilnius: Diemedžio Ve lag. Mickienė Ilona, Venislo ai ė Au ina 2011: XIX a. anhal s Joniškio k aš o oiko nimija. Li uanis ica 57(2), 154165. Palionis Jonas 2003: XVII a. an osios pusės Punios Pa apie s Pe sonennamen und O o a dnisse, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Palionis Jonas 2008: XVII a. Ende XVIII a. e s en Pasės Punios Pa apie s Pe sonennamen und O o a dnisse, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä as. Pė e ai is Vilius 1997: Mažosios Lie u os i T anks os ie o a džiai, Vilnius: Mažosios Lie u os ondas, Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . PlšJnI [Palūšės bažnyčios 18001819 m. jung u ių knyga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 2. PlšJnII Метрическая книга 18481868 Бракомъ-сочетавшихся [Me ičeskaja kniga 18481868 B akom-soče a šichsia] [Palūšės bažnyčios 18481868 Jah es jung u ių knyga LVIA, F. 1330,], Ap. 1, B 12. PlšK I Księga Me yk Ch zes nych Koscioła Pa a ialnego Połuskiego. Od oku 1800 Julii 15 do oku 1821, LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 1. PlšK II [Palūšės bažnyčios 18541860 m. k ikš o kniha], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 14. PlšK III [Palūšės bažnyčios 18851897 m. K iš o buchga], LVIA, F. 1330, Ap. 1, B. 18. P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens. (Nazwy miejscowe pochodzenia bał yckiego w południowej części P us Wschodnich) (= Hyd onymia Eu opaea. Sonde band), S u ga : F anz S eine Ve lag. nėmis p iesagomis, Razmukai ė Ma ija 1993: Oikonimų, a si adusių iš asmen a džių su pa onimi- e b ei ung im Li uanien. Lie u os kalbo y os F agen 32, 133165. Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au as Didžiojo uni e si e as. Riman ienė Rimu ė 1966: D aus iniens a cheologische Denkmalla. Ignalinos K eš as, Vilnius: Vaga, 1621. II SG Słownik geog a iczny K óles wa Polskiego i innych k ajów słowiańskich 2, Wa szawa: nakładem Filipa Sulimie skiego i Władysława Walewskiego, 1881. Sinke ičiū ė Dai a 2006: D ikamienių asmen a džių umpiniai and hei o igin pa a dės, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag, 2006. A ikeln A icles 133 / Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų SRP II Sc ip o es e um P ussica um. Die Geschiech squellen p eussischen Vo zei bis zum Un e gange de O denshe scha 2, h sg. T. Hi sch, M. Töppen, E. S ehlke, Leipzig: Ve lag on S. Hi zel, 1863. S epona ičienė I ena: Lie u iški ie o a džiai K yžiuočių und Li onijos o dino Dokumen en (mašin aš is). Bewah am Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungscen e . Š nčK I Księga Me yk Ch zes nych Kościoła Pa a ialnego Swięciańskiego Od oku 1749. Feb ua : 6. Do oku 1753. Ma ca 8. dnia. Saugoma Š enčionių Ki che a chy e. Š nčK II [Š enčionių pa apinės bažnyčios 17531759 m. k eš o eko dů buch]. Saugoma Š enčionių Ki che a chy e. Tyla An anas 1966: E s es Wissenes übe Linkmenų umylinkes. Ignalinos K eš as, Vilnius: Vaga, 2242. T kJn Libe Copula o um Ecclesiae pa ochialis Ty kszlensis Anno Domini 18141827, LVIA, F. 1453, Ap. 1, B. 26. T K Księga Me yk Ch zes nych Ki che Pa a ialnego Twe eckiego od oku 1755. Janua ~: 1 do oku 1778. Ap yla 1, LVIA, F. 1332, Ap. 1, B. 2. Vai ke ičius Vykin as 2006: Senosios Lie u os š en ie ės. Aukš ai ija, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1996: Lie u os mies ų a dai, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. VB Nama džių und ie o a džių komisions Li uanien Wohnungso enlis en (bylos), (mašin aš is). Saugubi Li uäischen Sp achenins i u s Bal ische Sp achen und a dyno Fo schungs cen o a chy e. Wenzel Wal e 2017: Die slawische F ügeschich e Sachsens im Lich de Namen, Hambu g: Baa -Ve lag. VGGS Wilenskaya gube niia. Vollny spisosoкъ bewohn enä lokalenä mi s a is icischen dannen o jede domъ sesseleniie, zusammengese z po o içialnymъ свднiямъ I. I. Гошкевичемъ [Vilenskaja gube nija. Polnyj spisok naselennych mes ’’ so s a is ičeskimi dannymi o každom’’ poselenii, sos a lennyj po o icial’nym’’ s ěděnijam I. I. Goške ičem], Вильна: Губернская Типографiя [Vilna: Gube nskaja] Typog a ija], 1905. VK Aus lebosios Sp achen zeichne en li auensische O o a dzungen ka o eka. Saugama Lie u os kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno Fo schungscen e . LAIMUTIS BILKIS 134 Ac a Linguis ica Li huanica XC Wójcik U szula 2001: Nazwy miejscowe dawnego wojewódz wa awskiego, Wa szawaK aków: Towa zys wo Naukowe Wa szawskie, Wydawnic wo Ins y u u Języka Polskiego PAN. VTII Inwen a z Wszÿ[s] kiego Ciwun wa Wilenkiego... [Vilniaus ijūnijos 1636 m. in en o ius], VUBRS, F1-F14. VTIII Inwen a z Ciwuns wa Wilenskiego... [Vilniaus ijūnijos 1732 m. in en o ius], VUBRS, F1-F92. Zschieschang Ch is ian 2017: Das He s elde Zehn e zeichnis und die ümi elal e liche G enzsi ua ion an de mi le en Saale. Fo schungen zu Geschich e und Kul u des ös lichen Mi eleu opa, Bd. Köln Weima Wien: Bölau Ve lag, 52, Žemienė Auš a 2017: Mažosios Lie u os asmen a džiai (XVIIIXIX a.), Vilnius: VGTU Ve lag Technika. Žilėnas An anas 2019: Ginučiai. Saldu iškis, Vilnius: Ve smė, 595648. On he O igin o he Oikonym Ginùčiai SUMMARY Ginučiai illage, loca ed in Eas e n Li huania, and i s name ha e a ac ed he in e es o his o ians, linguis s, and esea che s o local his o y due o i s in iguing geog aphical p oximi y o he enowned Ginučiai hill o . This hill o is belie ed o ha e housed he Linkmenys cas le, i s men ioned in 1373 in he Li onian Ch onicle by He mann on Wa be ge. The illages close p oximi y o his signi ican his o ical si e has ueled specula ion abou he possible connec ion be ween he illage names o igins and he de ense o Linkmenys cas le. The e o e, he e is a ecu ing conside a ion ha he oikonym Ginùčiai migh ha e o igina ed om he Li huanian appella i e gn i ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack. His o ical eco ds o he oikonym Ginùčiai e eal he usage o wo o ms h oughou his o y: *Ginu ėnai and Ginùčiai. The a ian wi h he su ix -ėnai is conside ed he p ima y one, being he ea lies men ioned a ian da ing back o 1554, pe sisi ing in common usage un il he beginning o he 20 h cen u y. The p esen -day oikonym Ginùčiai was al eady known in he i s hal o he 17 h cen u y and gained equen use om 1734 onwa d in he 18 h cen u y. G adually, i became uni e sally es ablished in common usage and adminis a i e documen s, solidi ying i s p e alence om he i s hal o he 20 h cen u y. S aipsniai / A icles 135 Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės iš akų The oikonym’s e ymology is in e wined wi h he ques o unco e he o igin o he p ima y a ian *Ginu ėnai. D awing on he endencies o wo d o ma ion and o igin o oikonyms and o he oponyms o a simila s uc u e, he pa e ns o he o ma ion o appella i es wi h he su ix -ėnas and he analysis o he pe sonal names wi h he same oo , we can s a e ha *Ginu ėnai can mos likely be quali ied as a plu ialia an um ype o ma ion which is de i ed om he pa onymic pe sonal name *Ginu ėnas. Se e al easons suppo pe sonal names plu al o m such conclusions: 1) Li huanian oikonyms wi h he su ix -ėnai a e o en o med om he wi h he same su ix, and such ype o wo d o ma ion is mos widesp ead in Eas e n Li huania; 2) his o ical and con empo a y an h oponymy a es s o he pe sonal name Ginù is, he base wo d o he pe sonal name *Ginu ėnas, which may se e as he base wo d o he oikonym in ques ion; 3) he e a e no o he Li huanian oikonyms and o he oponyms o med wi h he su ix -ėnai om he de e ba i es o he ca ego y o names deno ing he possesso s o a e bal p ope y and he appella i es o he simila na u e. The e is unce ain y ega ding whe he he la e illage name Ginùčiai, lacking he su ix -ėnai, can be di ec ly linked o he plu al o m o he pe sonal name Ginù is a es ed in Li huanian his o ical and con empo a y an h oponymy. This an h oponym is no documen ed in Ginučiai illage, he Linkmenys mano a ea, o he Linkmenys pa ish in he 16 h18 h cen u ies, sugges ing i s disappea ance om common usage in his a ea much ea lie . The analysis o he pa ish oikonyms wi h he su ix -ėnai sugges s ha du ing he 17 h and 18 h cen u ies, he a ian Ginùčiai migh ha e eme ged due o a endency o in e changeable usage o bo h o ms wi h and wi hou he su ix wi hin ha pe iod. Conside ing he p obable o igin o he oikonym, he e is unce ain y ega ding whe he he cu en illage name Ginùčiai can be di ec ly de i ed om he e b gn i(s) ‘ o sa e someone o some hing om an a ack; o epel an a ack o he likely Li huanian de e ba i e *ginu is. I s link wi h Li h. gn i(s) could only be indi ec : *Ginu ėnai ← pe sonal name *Ginu ėnas ← pe sonal name Ginù is ← (pe sonal names Gnas, Gnis, Gnius) ← Li h. gn i (gna). Eingelei e 2023 m. Ok obe 25 d. LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a laimu [email protected]