Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida

A icles A icles a icles a icles 77 / SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ Vilniausuni e si e as Les di ec ions de eche ches académiques: Li uiniens accen ology, dialek ology, onomas ique, edukology. VYTAUTAS RINKEVIČIUS il es Uni e si é de Vilnius ORCID id: o cid.o g/0000-0001-9451-5993 Les di ec ions de eche ches scien i iques: bal es-sla es his o ique accen ologie, bal es langues compa a i amoji g ama ica, p ūs ika, la is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all91-04 Il es p obable que l'on ai ou é une solu ion à ce p oblème. LIETUVI KALBOS OPERATHIQU SU PRIGAGE -(I)UOTI KIRČIAVIMO RAIDA Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle ai e dans la langue li uanienne des inée aux ac esmajodžių su p iesag -(i) le aida du ki čia imas, en compa an les données de ces jou s a mais, dans les cou ines e ki čiuo as des ex es anciens a ec la econs uc ion de p okalbes. Dans la langue con empo aine les ac esmajodžių -(i) son ca ac é is iques des edines, e dans les sou ces minimes les ac esmajodijus a liejo iens palaips ki čio nykimą e l'acquisi ion du p iesaginio. Dalis les ac esmajodijus on he ge manische a eom, pa exemple, qui son appa us plus a d, peu -ê e, lmajodijus a chaizmi (pa exemple, l lo de ype de ype de l'ikone) e pa exemple dans d'au es cas. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. 78 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ESMINIAI VOODŽIAI: langue Li uanienne, his o ique accen ologija, p éesaginiai eiksmažodžiai, accen inis ipas, akū as, ci kum leksas, accen inė dominacija, ikoninė unkcija, me a onija. ANNOTATION The a icle deals wi h he accen ua ion his o y o  Li huanian e bs in -(i)uo i by compa ingda a ommode ndialec s, hes anda dlanguage,andaccen ua edold ex s wi h he econs uc eds a eo a ai sin hep o o-language.Inmode nLi huanian, e bs in -(i)uo ia echa ac e izedbys esson hesu ix,while a iousa es edcaseso non-su ix s ess es i y o heg adualdisappea anceo  his ypeo accen ua ionand hees ablishmen  o su ix s ess. Some cases o non-su ix s ess can be conside ed a chaisms (e.g., de i a i es om nouns o accen ual pa adigm 1), while o he s could be o a la e o igin, e.g., e bs o he ypes lku iuo i and ba uo i (wi h oo ci cum lex as an iconic o p olonged ac ion). The la e ype is cha ac e ized by a la ge dialec al a ie y o accen ual ypes, and mos o he a icle is de o ed o he s udy o his a ie y. In he wes e n a ea o dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess is also possible in o he kinds o e bs, e.g., onoma opoeic and o he exp essi e e bs, Ge manisms, o emoded in -i. KEYWORDS: Li huanian, his o ical accen ology, su ixed e bs, accen ual ype, acu e, ci cum lex, accen ual dominance, iconic unc ion, me a ony. 1.ÚVADAS (DABARTIN PADTIS) § 1. Bend inės lie u ių kalbos eiksmažodžių p iesaga -(i)ou i a ibue domincinių s ip iųjų p iesagų klasei1: ses ediniams géné alemen ca ac é is ique p iesagas ki is, indépendammen du ype de da ybos du eiksmažodžio, signi ica ions ou du ondemen du mo ki čia imo, p z., kain-úo- i (← káin-a 1), bals-úo- i (← bas-as 4); audon-úo- i audón-as, ži - i (← gý -as 3); až-u-iúo- i (← žiaž- i) e c. (g. S undpl: 2014: 168) 2. Excep ion cons i uen neben ce ains e bmajzes ayan des a ian es é endues du p ésage (le plus sou en de e ba y ai su -ul-iou i, -u -iou i), selon les no mes ac uelles pou an ê e ki chi iés an au p ésage que šaknyje (pama iniame kamiene), no ammen nyk-ul-iúo- i nỹk-ul-iuo- i; lūk-u -iúo- i lk-u -iuo a ian s- i; snyg-u -iú lex i-g-u -i sn- i Rinke šaknies ci culai es son géné alemen un e me il peu ê e pe imé du e me ondamen al (p. ex. nĩk-ul- i) à l'a icle 1 de la loi su les a ian s ac uels, oi , pa exemple, 39, 2015. nỹk- i),me a oninis(p z.,lk-u iuo- i←láuk- i)a naujaia si adęspailgėju- siame balsyje (p z., snỹg-u iuo- i ← snìg- i). Pa ieniuose denomina y uose, A icles A icles a icles 79 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida géné alemen dans les a chaismes, possible e main enu ondemen du mo a puč-iúo- i á puč-iuo- i á pu -is 1. Dans les anciens no ma i s a aux (p z., Laigonai ė 1978: 792 ou DLKŽ dans les édi ions p écéden es) indiqué seulemen le chakninis de els mo s ki is, e le dixini de ki čia kodi ikuo as dans les de nie s années (p adedan DLKŽ pa la sep ième édi ion; plg da VLKK 2005 e 2013 m seen ecommenda ions), alo s endance à l'acquisi ion d'un é ènemen de l'église. 2. NEPRIESAGINIO KIRČIO ARCHAIZMAI IR J KILM § 3. On peu ne pas dou e que seno ėje šakninis ( iksliau, ondemen kamien) ki is p iesagos -(i)uo i ediniuose bu ęs ge okai dažnesnis nei šiuolaikinėje kalboje. Pa exemple, Mikalojus Daukša enco e ki čia o: apìjuok-uo- i, ãša -uo- i, mėlyn-uo- i, pánč-iuo- i, audon-uo- i, peu -ê e e ãka -uo- i4 (plg. Ska džius 1935: 230 . [1999: 266 .])5. F yd icho, dans les mo s des langues li huaniques- ocaines (Ku scha 1883) da andame: áuks-uo- i, áušč-iuo- i, čiùlb-uo- i, gsč-iuo- i, páik-iuo- i, páin-iuo- i, panč-i-ka - i, pl-i-i-u- i, ãšč-i-i- i, sód-i-i- i ( y súž-i-od-i- i), dá č-i-i- is, ìng-i-i-i-i- i, áá-š(š)č-iuk-i- i; ba -i-u- i, ge -i-galuo- i, i-galuo- i, juõd-a - i, mai-g-i-i-i- i; i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-- i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i- 2 E même Laigonai ė 2002: 105.  3 Kaiku iebu ęšakninioki čioa chaizmai(p z.,g úod-uo- i)įnaujesniusDLKŽleidimusiš is neį auk i. 4 De la paludi ée ê e du emps pa icipan o me p iwka awusis (DP 61830) on ne peu décide , si ce es p éesagas -ou i, ou -au i edinys. 5 De M. Daukšos éc i u e neaiški mo s de panč-iuo- i, mėlyn-uo- i, audon-uo- i shaknies p iegaidė. En aison du p emie d'eux spėjamo akū o plg. pán is, pánčio i. Likusių d iejų p iegaidė n'es pas elle aki aizdi: au moins on peu mėlyn-uo- i a mėse paliudy as a ec abiemgaidom p ieėm (ž . § 19§20). 6 G e a či y -úo- i (plg. § 31 e 50 isnašą). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. 80 Ac a Linguis ica Li huanica XCI g è ez-uo- i, ìšgąsč-iuo- i, kàba -iuo- is, kàkal-iuo- i, kàmaš-uo- i, kliùpe -iuo- i, lèke -uo- i, màda -uo- i, mùs e -iuo- i, àlaž-uo- i7. Be déjà men ionnées (i enco e menésimų § 15) exemples, LKŽ de di e ses sou ces es aussi émoija, exemple. : gý -uo- i […] kau i gy i gy i (apie pempę), g úod-uo- i, ká p-uo- i, míel-uo- i, mìl -uo- i, mýl-uo- i, m-uo- i, sná gl-iuo- i, spéig-uo- i, sp- z-uo- i, séil-i-bo- i, j-uo- i; jógo-ma k-uo- i, plokuskan-i, 201, ške -i-uo- i, ki a-i-i- i, pel-i-i-u- i; kais-is-i-i-i- i; pùs-i-i-i-i-u- i, 4. Ragaj-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i- -i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-- i-i-i-i-i-i-i-i-i- Selon l'abo d du aid scéna ios nep iesaginis ki is egalėjęs ésilaiky i seulemen akū iniuose ienskiemeniuose pama iniuose kamienuos (p z., áuks-uo- i), ainsi que beaucoupiaskiemenių pama inių kamienų negaliniame skiemenyje, indépendammen du p iegaidės ou quan i éybės (p z., dá gan-uo- i, ãša - zuo- i, pùs yč-ip i- i). Senues sha i uos p imis ki is (pama inio kamieno) ki is ê e egali manomanos seulemen eduouses 1 de kamiuo es (s i kamienų čienų) a dažodžių. isuome  ienodą ediniųki čia imą)p iesagųįsigalėjimo endencijos,op ie- saginioki čio ipopasi inkimąapibend inimuinulėmė ai,kaddalyježodžių 7 Da plg. Ku šaičio comme neaiškius ( . y. lauž iniuose skliaus uos) p ésen és des exemples: [mé g-uo- i; čiẽpč-iúo- i (cźipcziju); s ibal-iuo- i, žaĩba -iuo- i]. 8 Sans la sou ce indiquée LKŽ. 9 Co ek ū os e eu LKŽe: péiskaniuo i (plg. pléiskaniuo i LKŽ X 127). 10 Lis e non ache ée. Il es composé seulemen p eliminè emen e oyan LKŽ mo s a ec baigmenimi - lis é, é i ian F. Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyne paliudy ų -(i)u i eiksmažodžių ki čia imą a ec LKŽ données. Des ema quables ne ikslums ici se ai possible de men ionne , exemple., ce que LKŽ men ionnis žiuo i (KI120, . y. Ku scha : s. . opš izen) es aidingas dans la sou ce o iginale 120 1870 de ai un ci que pai é (ci kumeksas, ma y , pe li id pl) de Ku šaičio. A icles A icles a icles 81 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida § 5. En aison d'une g ande pa ie des sou ces men ionnées, les mo s ondamen aux du non-p isaginio ki čio eiksmažodži son en ai 1 ki čiuo ės a dažodži, comme pa exemple, apìjoka 1, ãša a 1, áuksas 1/3, dá ganà 1.3a, g úodas 31, ìšgąs is 1 (g e a izgąs ỹs 3b), ká pa 1, míelas 3 (1), mýlas 3 * 12) mìl ai 1, 1, 1, pleiskana 1, 1, p ã isi as 3b11, p iekaešgyna 1, plis 1, pùs y is 1 (g e a 1, 3b), mas seil š(), seil š, 1⁄4, súd, še pe a 1, a, ánškana (ska) b, ka šš, 1⁄3, ka š, 1⁄3, ka š, 1⁄4, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š, ka š. Une pa ie de els nonp isaginio ki čio eiksmajodžų peu ê e main enue ieux a chaizmai, hé eldė i de emps à Saussu eo dėsnio, pa ie pasida y i e quelque plus a d, nep ieš a aujan au géné al dėsningum, que nep iesaginis ki is peu is seulemen akū iniuose13, iensmalaskemeniu ondamen aux kamienose e beaucoupkiemenių ondamen aux kamienų negaliniame skiemeniu. Ce ains des noms ondamen aux (p z., ãka as) 1 ki jo ė peu ê e Vosi a osi a ( auki se ou e p écisémen dans ceux où n'es pas a gué un ic iesaginio eiksmaj). La deuxième pa ie des mo s de ki čiožodž lači laš ama 1 p a o ynas 3a, 3a, 3a, 3a, 3b, 3b, 3b, 4b, 4b. 3. NAUJI NEPRIESAGINIO KIRČIO ATVEJAI 6. § Be main eniky ų a chaismų, siejamų su pama inių a dažodžių 1 ki čiuo e, epochoje po Saussu eo dėsnio lie u ių kalboje adęsi nemažai nou eaux nep iesaginio ki čio eiksmažodžių, sou en a ec šaknies ci kum leksu, don ki čia imą déjà dėmusios causes au es queys. Jeno akcen inė e ė šių ki čia imas ge okai į ai uja dienų a nesenų laikų a mėse. On peu dis ingue quelques g oupes de els ac ionsmaodžių, se dis inguan chacun d'une au e en signi ica ion, des en i onnemen s de o ma ion, des accen s ypes de dis ibu ion géog aphique: a) lku iés ype; b) ba ué ype; 11 Plg. M. Daukšos da . sg. masc. míel-am (ž . Ska džius 1936: 141 [1999: 105]) e non es issemen s ca ac e jiums ca ac é isan mobiliojo ki čio įsigalėjimo endenciju (ž . Rinke ičius 2015: 39 .). 12 Plg. la. mĩļš, p . nom. pl. mīlai, sl. *mlъ a. p. a. 13 Le mo ãka as p obablemen laiky inas ieu mobiliojo ki čio žodžiu (plg. sl. * če ъ a. p. c), cependan aka iniame lie u ių kalbos a mių a eale, su ou en Majojoje Lie u oje (où paludy as châssninio ki čio eiksmažodis ãka -uo- i), passi eiko e pas o io ki čio o mų esp. šaknies akcen inio s ip umo požymių ediniuose, plg. ãka as 1 (LKŽ: T k), F ied icho Wilmo Haacko ad odyno i g amma ikos (ins .) Whela ais, F. Ku šai. pl. wáka a, e b. w. w. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. 82 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI c) onoma opėjiniaii pan. eiksmažodžiai; d) ge manizmai ou ediniai de ge manizmų; e) annexes -(i)o i edinių pe di biniai. Foulieu sépa émen discu é de chaque de ces g oupes de ac ionmažodžių ki čia anja o igine, aida e ki čia imo ypesų į ai o é a mėse. La plupa de l'a en ion es acco dée au second a (ba uo i) ype, pasižyminčiam didžiausia akcen ine į ai o e a mėse. 3.1. Lku ié ype § 7. men ionnée ieji (ž . § 2) -u -iu i, -ul-iu i ype ediniai, géné alemen de e ba y ai, signi ian un con inu in ensi de l'ac ion ou de l'é a (plg. LKG II 250 .) e shak con en is ci kum leksą (pi minį, me a oninį a a a a a aduį dėl balsio pailg), es à son o igine empo y ini é endue de la même signi ica ion -u - i, -ul- i ediniai ( y y y y y lk-u -i- i lk-u - i). Les pas a ieji son pa ois considé és comme des denomina ions de de e a y inė (p. ex., lk-u - i lūk-s -u -s 3b.g., ainsi jua d 1943: 55), bien qu'il ne soi pas possible e héo iquemen co espondan les o igines de Skodė -u -i- i u, les au es sou ces de e -i- ini -i- i e les edines. lk-u -iau- i, lk-u -o- i, lk-u -io- i, lūk-u -no- i, lk-u -nė- i. § Ci kum leksas (ki aip sakan , ęs inė p iegaidė, plg. Gi denis 2003: 273) e balsio pailgėjimas -u - i, -ul- i ediniuose (ou leu s ondamen aux a dažodžiuose) accompli iconine onc ion: en o ce é ês o, l'e e de l'ac ion ikonį (plg. S undžia 1985: 135). Pa mi ces ac ionsma ci cum leksas ( espec i e šaknies ki is e balsio pailgėjimas) es passé e es en é dans ous les edinus é endus, y. : láuk- i → (lk-u -į →) lk-u - i → lk-u -iuo- i, lk-u -iau- i e c. ; snìg- i → (snỹg-u -į →) snỹg-u - i → snỹg-u -iuo- i, snỹg-u -o- i e c. Con ingen p ocessus u dans des ac ionsmajo ges de signi ica ion momen née a ec - e - i, - el- i e leu s éla ês issemen s a ian s, où p édomine šaknies akū as (s aiginė p iegaidė) ou umpasis oixis, plg. : snáus- i → sns- el- i → sns- el-ė- i; ep- i → ìmp- el- i → ìmp- el-ė- i; láuk- i → lùk- el- i → lùk- el-ė- i. § 9. LKŽ e des dic ionnai es a miques données, šaknies ki is se passe p esque dans ou e la Li uanie, alo s que le p éposaginis es possible seulemen dans la pa ie o ien ale de celle-ci (p incipalemen eas e n hau š aičiuose, end oi s e aka ų ou pie ų hau š aičiuose (ž . 114) mappaį). Même e dans une même šnek oje peu ê e émoignée inéode de la même p éposage edinių ki čia imas, exemple, plūd-u i: lūk-u io i, snūdú-u io i (LKŽ:  14 Apiepie ųaukš aičius ūks aduomenų,be  okiežodžiaikaipPPAŽsnygulió ine iesiogiaigalė ų liudy ip iesaginioki čiogalimybęi -u iuo i,-uliuo i ediniuose.  S aipsniai / A icles 83 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida S );lk-u iuo i:snyg-u iúo i,snūd-u iúo i(VdškŽ);snaĩg-u iuo i:snyg-u iúo i (LKŽ: ). 1 ZEMLAPIS. P iesagų -u (i)uo i, -uliuo i edinių ki čia imas lie u ių a mėse: • lūku iúo i: LKŽ (Ku , S ); • plūdu iúe : LKŽ (Lzd); ZnŽ (G š); • snygu iúo i: LKŽ (U , Ob, Š nč, ); VdškŽ; snyguliúo i: LKŽ (M l); • snūdu iúo i: LKŽ (S ); VdškŽ; snūduliúo i: LKŽ (Ad); • lku ie : LKŽ (G z, Alk, Sk ); KzRŽ (KzR); ZnŽ (Nm, Lkč); VdškŽ; • pldu ie : LKŽ (Sk , Nmk, S , Šll); K; Sch15; ŠVŽŽ (Ged, Lu); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (KzR); pldu ues: LKŽ (Ms, Už , Rdn, K š); Džūn (D , Va p, K š, Vds); • snỹgu iés: LKŽ (Škn, Yl, J b, Dkš, P ); KzRŽ (Bb , KzR); Kl Ž; snỹgu uo i: LKŽ (Jž, Skp, Kp, Rš); KpŽ (Skp, Kp); snỹguliés: LKŽ (Bsg, K ok, Lkč; Al , M s); ZnŽ (Lkč); • sndu ié: LKŽ (Mžk, K kl, G k, J b, Dkš, M j, K s, Dbk, Ds); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (G l , KzR); sndu uodi: LKŽ (Rdn); KpŽ (Kp, Ppl); sndulié: LKŽ (Pl ; Ds). 15 Ž . Schleiche 1857: 171 (du éc i u es neaiški p iegaidė: plúdu ia o). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. 84 Ac a Linguis ica Li huanica XCI § 10. Dans la pa lée ac uelle, comme men ionnée (ž . § 2), p ésesagas ki is de plus en plus įsigali. 3.2. Ba uo i ipas 3.2.1.Bend aapž alga § 11. Pa mi ous les paliudi és non-pe saginium ki ius -(i) adj. b-as Šakál nies ci cum leksas peu ê e compac e17,majodžių, unis dans les séman iques e (ben déjà mių)šakniesp iegaidės–ci kum lekso.Tai– ediniaiišspal as(a panašias ki asypa ybes) eiškiančiųbūd a džių,dažniausiai u in ysbūsenosda ybinę en pa ie a eikšmę, c'es -à-di e bū i am ou okiam, ce qui pasaky a pa le mo ondamen al (plg. DLKG 3916) ← pa exemple, ba -uo- i ‘bal am ê e, bal amy is adj. b-as Šakál nies ci cum leksas peu ê e an mé a oninis (p., ba -sius- i b-as), que pe iman is du mo ondamen al (p., ge -uo- i ← ge -as). § 12. Au emen que lku iée ype edins cas, ci kum leksinės šaknies ki is dans ces ac esmajojsi ne ep is pas de en e les doig s de la chaîne de chaînes ( . y. láuk- i → [lku - →] lku - i → lku -iuo- i), e appa aî enco e pa le même 16 Ki aip sakan , signi ian pa le mo ondamen al. les ca ac é is iques, exis a comme un -uo i edinius( .y.bál -as→ba -uo- i), adki ųp iesagų ediniuoseišspal ų pa adinimųnepasi aiko(plg.bal -- i,bál -in- i)20. p ocessus (plg. LKG II. 248). 17 Plg. ame même sakinyje: sã·ko | pàpučæ· dú·mu· | ai apud à pajuõduojæ | pa udúojæ (ZnŽ: B ). 18 On ne sai qu'à quel poin iable LKŽ men ionnis žãl-iuo- i (BŽ; oi Ba onas 1932: 175, s. . zelenť) ki čia anje. Ce peu ê e aussi un cas d'hype ko ekcijos: e odyne ki čiuojama e , exemple., juõduo i, bien que bi žiečio Jono Ba ono a mėje šaknies ki is de ou e açon ne soi pas a endu (plg. §§ 17, 21 e 3 map map mapapį). 19 G eičiausiai jus e en aison des exemples a e é chaknies ki is LKŽ nonpoludi e couple du ype en ques ion longs chaknais ac ionsmažodžių, exemple., bė -úo- i (Rdm seulemen un exemple ki čiuo , de plus, isch šnek os, où ou e lauk inas p écessages ki is, oi § 21), pal -úo- i (nė ki čiuo o d'un exemple). 20 F. Ku šaičio lauž iniuose skliaus os es p ésen é (nominasi, à l'au eu inconnu) [ge on-au- i] p obablemen mechaniquemen suki čiuo as selon à cô é p i ašy ą de la même signi ica ion ge on-uo- i. ZnŽ mag-au- i p obablemen es mag-uo- i edi binys (pas o ojo ZnŽ n'exis e pas). A icles A icles a icles 85 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 3.2.2. Raida XXXXI a. § 13. Ap a ia i s ype ac ionmažodžių šaknies ki is bend inės langue o ma imosi au débu é éus no minis. Į ai ūs XXXXI a. no minamieji a auxi e lindi palaipsnį šaknies ki čio nykimą esp. p iesaginio ki čio įsigalėjimą. 14. Selon P anas Ska džius dans son m. Bend iné de la langue li uanienne, il a a i mé que šaknyje, ne p iesago e ki čiuo ini [...] ac esmajodžiai ba uo i, juõduo i, maguo i, mlynu i, aũdonuo i (p. 3914 Recen Al onso Kalmaius, J ., Talman o, Talman o, Juodubai, Juodubai, u gė, u gė, u gė, u gė, u gė, u gė, u gė, u gė, u gė, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gé, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gē, u gé, u gé, u gé, u gé, § 15. Dans les p emiè es édi ions DLKŽ appa ues dans la seconde moi ié du XX siècle, déjà indiqué deuxjopas dans la plupa des cas de ce ype ac ionmajodžių ki čia imas: châ ainis e p ésaginis (p z., ba uo i bal úo i), e de ce ains, plus a es, même seulemen p ésaginis (p z., gels úo i). D'abo d dans la p emiè e édi ion de DLKŽ (1954) es p ésen ée la a ian e du châ ainin ( y uo i bal úo i), e sep ois (1972) su le p ésaginio ( yúo i ba y uo i)23. me(1993)daugumos eiksmažodžiųnu odomasjau ikp iesaginiski is(p z., bal úo i,be  isda pilkúo i/pikuo i), uo a punaujausiuoseleidimuose(p a- 21 Plg. Zinke ičius 1992: 317. 22 En aison de la co espondance de J. Šlapel m. du ocodyne, un sousiu in de po ée limi ée du ype en ques ion y pa ien qu'une ois (pilkúoja), e ce seulemen ou à ou d'un au e mo (akmenýnas) a osens pa yzdyje. Dans les bouquins de Chlapel des années 1920, les mo s de la lisma des mo s d'an éc i s an é ieu s à 1921 son indiqués d ejopas ki čia: ba uo i bal úo i; ge on gel onúo i; juõduo i juodú; audouo i (ž ; 1929; 1940; 1920; ed.). 23 En ou e, pou des aisons pas clai es dans la deuxième édi ion, ac ionmajodis gels uo i ki čiuojamas d ejopai, e ac ionmajodis nooduo i de la o me de la acine ki čio kaži kodėl isible akū as (g eičiausiai ko ek ū os klaida). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 92 Ac a Linguis ica Li huanica XCI • chi is des acines a ec ci kum leksu (p.ex., ge -on-uo- i); • main enue du mo de base place ki čio e akū inė p iegaidė p ésesago (p z., gel -ón-uo- i); • conse ée la place du mo de base ki čio dans le p ésage, mais a ec mé a oniniu ci kum leksu (p z., gel -õn-uo- i). Ki čia anje ypes de dis ibu ion géog aphique se oi 67 ca espiques. Comme e edinių du nep iesaginių būd a džių cas (ž . § 17), eiksmažodžio p éesagas ki is (gel on-úo- i, audon-úo- i) ca ac é ingueu y iniam a mių a ealui, e ondamen inio kamieno ki is aka iniam. Dans la pa ie no d du domaine occiden al (šiau iniai žemaičiai) es main enue au būd a džioki čio ie a(p iesagoje-on-).Dalyješioplo o(šiau ėje,šiau ės a- ka uose)išlaikomasi p iesagosakū as(gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i),ki ojeda- ni eau ondamen al (du sud, du sud-es ) į yks a me a onija (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i). Dans la pa ie mé idionale de l'ai eal occiden al (pie iniai žemaičiai, Mažoji Lie u a, kauniškiai) le lieu du ondamen inium būd a džio ki čio neišlaikoma ki čiuojama šaknis (ge -on-uo- i, aũdon-uo- i). Pa ois le ki is du ondemen kamien es a es é e dans l'es a éale (les hau s- aichis de l'es ). Il N'es ou à ai clai , combien ici ( yškiõs p iegaidžių ni eliacijos zonoje) con iablemen éc i e la p écessaga p iegaidės: gel -õn-uo- i (1x), mais aud-ón-uo- i (2x). Ci kum leksiškai ki o u šaknis (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i), comme e edinių nep iesaginių poe ų (ž 17), es a es ée seulemen XX a. dans le cas des au eu s, sans exemple K. Būga. 29 Būga 1959: 144 ( aũdonuoja Ds), 480 ( aũdonuo i Ds). 30 Būga 1959: 480 (ge onuo i An). 31 [...] Joù nʹabʹaliñksmūs wisi mʹadẽlei, Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei. Bàe jawũ dkì wisì łoukẽlei. [...] U szułà Tamosziúnaicza. m. Łapk iczo 21 d. Pajúodupyje 1880. (Ba anowski 1920: 438439). A icles A icles a icles 93 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 6 ZEMAPIS. Veiksmažodžio gel onuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • gel onúo i: LKŽ ( , Jnšk, Pn; Dkš); KpŽ (Alz, Slm, PnmR, Pl n); VdškŽ; Kl Ž; D Ž (S , Šl ;); D skŽ; PPAŽ (M c, Rud, Ž ); LzŽ (Dn ); Z Ž; • gel ónu i: ŠVŽŽ (Kdž, Ms, Nsm, Pal, Vin, Šek, Žb ); K nŽ; • ge one : LKŽ (K ); K; KzRŽ (G l ); ZnŽ (G š, Lkš, Žl ); KBūg (An); ABa (R5); • gel õnue : LKŽ (Als, Kl Ž, Š s; Jnšk; Pl); DūnŽ (P nR32, V p); Būga (K ). 32 Spėjamo de l'un des deux cas P nR l'éc i u e san umpa PnmR (nepaaischkin a DūnŽ san umpų są aše) le plus p obablemen considé y inas co ek ū os e euda. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 94 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 7 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio audonuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • ougeonúo i: LKŽ (Ldk; Ds, K d, Lel, T gn; Dglš, Kl ; Bd, Dbč, Lp, Vn, Vlk; Kli; , Lnk , Rm; Bsg, Pc; Alk, Dkš, Šn, S d); KpŽ (Skp, Slm, Šmn); VdškŽ; Kl Ž; D ūg (km); Lž (D , D , Žž;); McskŽ; PPAŽ (Kb, M c); LzŽ (Dn , Psl); Z Ž; DŽ; Vaig; KB; • audóné: LKŽ (B s, Gg , Kl Ž, Lpl, T k, Vg , Vkš, Š s; Rš, Smal); ŠVŽŽ (Dauk, D k, Ged, K a, Ke n, Kul, Med, Ms, Pal, T kn, Šek, Že, Vin, Žb ); K nŽ; • aũdonue : LKŽ (Do , G g, Kl, R , Vž; Sg; K , Š , Up; Nmk, Rs; G l, J b, Sk ; G z; Smn); K; DkšŽ; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Jnk, G š, Lkš, Lkč, Sn , Sl , Žl ); KBūg (Ds); • audõnue : LKŽ (Rdn; K š, Už ); DūnŽ (D , K š, P nR). § 20. Bû a dis ml-yn-as (i a ian es ml-in-as, ml-en-as) a une acū ine chânée, qui dans la plupa des a miques es ki čiuo a, cependan appuil i e dans le p éesagą ki is (plg. mėl-ýn-as DŽūn: Pkš, K š) p obablemen selon analogie su- gel ón-as, audón-as. Vedinių su -uo i possible qua iopas ki čia emen : • P exagas du e be ki is (mélyn-úo- i); • main enue du ondamen al ca ac è e a dji place ki ius e akū inė p iegaidė šaknyje (ml-yn-uo- i);  S aipsniai / A icles 95 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • išlaiky apama iniobūd a džioki čio ie ašaknyje,be sume a oniniu ci kum leksu(ml-yn-uo- i); • main enue du ondamen al ca ac è e adjec i ki ius place e akū inė p iegaidė p ésagoe (mėl-ýn-uo- i) ( a mėse, où es u ilisée la o me du i e mėlýnas). la épa i ion géog aphique des ypes de usage c . 8 su ce e ca e. Comme e p écédemmen aba des edins cas, l'appendage -úo- i ki is (mėl-yn-úo- i, mėl-in-úo- i, mėl-en-úo- i) ca ac é is ique du es du a mac a eal, e le ki is du kamien de base . Iiky asia es le ondemen du kamien de base acu e (ml-yn-uo- i, ml-en-amas- i) paludis e jus e au no d du e ain de e ain, e le me lum ci que (ml-yn-šuo- i, ml-en-u- i) dans le cas de l'oues , le plum ci que bleu e le plum ci que bleu de Pa on (ml-n-su-n-u- ) se p odui jus e au sud du kamien de base, e le ml-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m- -m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m- -m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m- -m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m-m- Ry ų aukš aičių plo e me a oninį šaknies ci kum leksą (ml-yn-uo- i) ėlgi liudija seulemen K. Būga Duse ose (mais plg. LKŽ numėlynã o Ds). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 96 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 8 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio mölynuo i e son a iées ki čia imas lie u ių a mėse: • mé éynúe : LKŽ (Ds, Lel, Ml ; , Lnk ; P ng; Vlk, S j; Pc; B š, Kl ); KpŽ (Pnd); VdškŽ; D Ž (D , Mlk); D skŽ; PPAŽ (Kn , M c); LzŽ (Dn ); Z Ž; ZnŽ (G š, Sn , Šk); mėlinúo i: D Ž (D , Šl ); mėlenúo i: DŽūn (K š); • mlynuo i: ŠVŽŽ (E k, K a, Ms, Nsm); mlenuo i: ŠVŽŽ (S p ); KBūg(Ms,Sln ); • mlyne : LKŽ (A , J b, Pgg, Sk , Smln, Vlk; Gs); K; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Lkč, Lkš); KBūg (Ds); mlenuo i: LKŽ (Š s, Rdn; G šl, End; P k;Va n,Vds,P n);DūnŽ(Už ,Vkšn); • mėlýnuo i:DūnŽ(D ,Pkš). § 21. Abibend ée de ous les discu és ac ionsmažodžių ki čia imo image p ésen é su 9 ca e, duquel on oi que les annexes - ondées ediniams de noms de couleu s ca ac é is iques ois accen iniai ypes, se p oduisan en ius assez clai emen enjylskėjančiuose a éales géog aphiques: • ai eale o ien ale (p incipalemen eas e n e sud des aukš aičiai) p ésagos -uo- i ki is (bal -úo- i, juod-úo- i, ma g-úo- i, pilk-úo- i; gel on-úo- i, ougeon-úo- i, mölyn-úo- i); • campas du no d occiden al de Li uanie (šiau inė žemaičių a mių pa ie) du ondemen kamien ki is e main enu du ondemen mo akū as: šaknyje A icles A icles a icles 97 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida (bál -uo- i, júod-uo- i, má g-uo- i, pìlk-uo- i) ou būd a džio p iesagoje (gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i, mélýn-uo- i); • le sud-oues a eal (pie ine paysaiches pa ie, Majoji Lie u a, aka ų aukš aičiai kauniškiai) du ondemen kamien ki is e ci kum leksas: mé a onnisme ki nyje (ba -uo- i, juõd-uo- i, mag-uo- i; pik-uo- i; ml-yn-uo- i) ou dans l'appendice du i e (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i), égalemen appa us dans le ki nye, eckêlus dans l'appendices du i e (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i). Les limi es des exclus a ealés peu en a oi des zones de ansi ion a ec di é en s ypes de ki chiaissemen . P.z., an des annexes -uo- i, an ci kum leksinės šaknies ki is équni dans les soi des hau š aičių kauniškių ( ikė ina, e šiauliškių) a mėse, pa ois a ec les deux a ian es dans la même schnek oje. Un possible p écipi a ion du ci kum leksinės šaknies dans le e ain o ien al émoigne XX a débu des sou ces minimales de ki čia imo ai hau š aičių (plgy ų e lku iškiai) plus la ges que de ype de ype de ki čiaismo. 9 ZEMLAPIS. džiųšaknieski čiopapli imąšiamea eale,ž .§9).Pa ieniaisa ejaispasi aiko i ki okiųsmulkiųnuk ypimųnuoap a osiosgeog a inėsdis ibucijos,bend o P iesagos -ou i edinių du couleu s noms de ki čia imas lie u ių a mėse (apibend inimas) SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. 98 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI § 22. Vedinių iš nep iesaginių ci kum leksinės šaknies būd a džių (ges as, ge s, aũs as, mes as, pikš as e c.) une plus clai e dis ibu ion géog aphique dé e mine la ma iè e ouchée n'es pas su isan . Comme e on peu s'a end e, dans l'es a eale ou ses pa ibas es ouché le p ésaga ki is (gel -úo- i Ds, aus -úo- i Šd), e au sud aka is ique akum leks ci queuses (ge uo i K, Gs). Comme elgiale de ce poin de ue ac uusiame au no da isien, y y y es clai emen di . Tous les plo s de ci que acu ines, a eale, ne son pas des plo s ou de plins, possible, ouchés pa l'a i ée de l'a i ée. 3.2.4. Ci kum leksinės šaknies ki čio kilmė i aida § 23. Saussu eo dėsniui opposaujan is ci kum leksinės šaknies ki is akū inės p iesagas -(i)úo- i ediniuose ne peu pas ê e ieux. ← Que ce soi esąsly as mani es a ions de la langue le oue elle-même, indique e aucune semblable ace de mé a onie n'exis e dans les analogies la ies des edniques, plg. la ba -uô- s; mn-uô- ns; sa mkan m-u- ô sakans. Alo s qu'au no d aka is ique des li huaniens a mes a eale paludi é akū inės šaknies ki is p obablemen considé y ines main enu au a chaizmu ediniuose de 1 ki čiuo ės būd a džių (plg. § 4). À ous les men ionnés couleu s exp iman s acū inės šaknies būdžiams, don anks esnį ki čia imą possible dé e mine , il es possible de econs ui e l'ané ieu e 1 ki čiuo ę: • bl as: plg. e e. nom. sg. em. bál -a35, nom. pl. masc. bál -i36; nom. sg. p onom. bál -as-is37; ad . bál -ai38, 39; dial. bál -um-as; la. ba s; • júodas: plg. e e. nom. sg. em. júod-a40, nom. pl. masc. júod-i41, ad . júod-ai42; júod-ym-ė 1, júod-ym-as 1, dial. júod-um-as; la. subs . juõds ‘nelabasis, de nias; 33 Plg. Š s: ba -uo- i, ml-en-uo- i; gel -õn-uo- i: júod-uo- i, má g-uo- i, aud-ón-uo- i: pilk-úo- i (ž . enco e § 27). 34 Plg. Als: gel -õn-uo- i: má g-uo- i. 35 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bá.l à]), 87 (išn. 239). 36 Gi denis 2012: 88 (išn. 189 [bâ ]). 37 K nŽ; ŠVŽŽ. 38 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bál â·]); 2012: 88 (išn. 189 [bál â·]); K nŽ: 38. 39 Plg. Būga 1961: 73.  40 LKŽ(Ms,Kl Ž,Sln );K nŽ;ŠVŽŽ.  41 Gi denis2008:73(išn.180[jọûd]),87(išn.244[j.ud]);2012:133(išn.378[jud]).  42 Gi denis2008:58(išn.112[judâ·]),73(išn.180[judâ·]);LKŽ(Kl Ž).  S aipsniai / A icles 99 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • pìlkas: plg. e e. nom. sg. em. pìlk-a, nom. pl. masc. pìlk-i, ad . pìlk-ai43; • mlas → mlynas, mlinas, mlenas: plg. la. mẽļš ‘mélynas, iole inis, mns ‘juodas. Ci kum leksinių šaknų ge -, aũd- l'ancienne aleu accen ée econs ui e quelque peu plus di icile, cependan les u in ys p iesaginiai būd a džiai gel ónas, audónas nous ac uel dans le no d occiden des Li uanie plo e égalemen appa ien 1 ki čiuo ei (ž . LKA II 112 mapėlapį). Tad e leu s edinių gel ón-uo- i, audón-uo- i ki čia imas peu en aussi ê e ai és comme dėsningas. § 24. Šaknies ci kum leksas ( ęs inė p iegaidė), appa emmen appa u comme un ai de ai exécu an une onc ion iconique (plg. § 7). Juo im à znamenė i būsenos eikšmė (besi ęsian is eiksmas, oi § 11), opposi ai p obablemen bū io kai os eikšmei ( . y. da y is am ou okiam, ce qui pasaky as pama iniu, plg. DLKG 3904) e (b) pada jai pada mei ( oma y. da y i o his o such, ce qui pasaky as pama iniu , plg. DLKG 387 .45), e.g., *ba -u- i ‘bam am, : *b-u- -u-b-u- iiii e (b) -u-u -u-al -u . § 25. Šių dienų a mėse ous les possibles ypes de ki čia imas p incipalemen u ilisés des é a s e de l'é a kai os signi ica ions. Si šnek oje possibles plusieu s di é en s ypes de ki čia imas, ils géné alemen ne(be)p iklauso du edinio doybinės signi ica ions, plg. : • ba uo i: bal úo i ‘bal am ê e ou pa aî e (ZnŽ: G š), bál uo i ‘ . p. (ZnŽ: Sl ); • juõduo i: juodúo i ‘bū i, pa aî e noi odam; quoi noi odam boė i, kibždė i (ZnŽ: Lpl); pajuõduo i: pajuodúo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (i pe - kel ine eikšme:supyk i,įni š i)’(ZnŽ:G š); júoduo i‘bū i, ody isjuo- dam’i ‘juos i,juody i’(ŠVŽŽ); • pikuo i ‘bū i, pa aî e g iskam e ‘da y is g iskam, pilkė i (LKŽ: G g); épìlkuo i (LKŽ: Pl ); épilkúo i (LKŽ: Š s) ‘pasida y i g iskam; • gel õnuo i‘gel onambū i,gel onama ody i’,pagel õnuo i‘pasida y igel- onam’(LKŽ:Als); • audónu i ‘bū i, pa aî e ougeonam e ‘ aus i (ŠVŽŽ); • mlyne ‘bû i ou ou e mâlynam: pamlyne ‘pasida y i mâlynam (ZnŽ: Lkč) • e c. § 26. Pa a omaija signi ica ion examinés les ac ionsmajoodjies émoignen assez a emen . Les seuls cas LKŽ ixés son : ma g-úo- i (NdŽ, ), gel on-úo- i (NdŽ), audon-úo- i (NdŽ, S d, ), mėlyn-úo- i ( , Pc, Lnk ). Visašnis 43 ŠVŽŽ; Gi denis: 2008 87 (i. 244); NdŽ. 44 Ou pa le mo ondamen al indiqués des ca ac é is iques de l'appa i ion (LKG II 249). 45 Es pa le mo de base désais une ca ac é is ique de l'a ibu ion à quelquun (LKG II 249). SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 100 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI isible que des cas de p éesague ki is46. Ry iniame a mių a eale ce e signi ics eiksmažodžiai ki čia imu ne di è e du au es signi ica ions eiksmažodžių, plg. : • ma gúo i ‘da y is ma gam, ma gė i: pama gúo i ‘pada y i ma gą, pama gin i (LKŽ: ); • pa audonúo i ‘pasida y i couleu ouge: su audonúo i ‘su ep i ougeonai (LKŽ: ). § 27. Ineux a es cas, quand en une sou ce a es é plusieu s du même ad e be ki chiaissemen a ian es ski ing signi ica ions, ci kum leksinės šaknies ki is géné alemen ca ac é is ique é udes, e ad e be p eesagas ki is é a kai os ou pada omajai signi icmei47, plg. : • juõduo i ‘bū i, pa aî e noodam; kam juodam judė i, kibždė i: juodúo i ‘da y is juodam (ZnŽ: Sn 48; plg. e NdŽ); • maguo i (= magalio e ‘in bun em, a ben eichem Wechsel glänzen, ein bun es Aussehen haben): ma gúo i (= má gin i ‘bun machen, bun ä - ben,bun du chwi ken’),ma gúo is(=mag i‘bun we den, e schiedene Fa benannehmen’)(NdŽ); • pikuo i (i pilkúo i?49) ‘g au schimme n: pilkúo i (= pilk i ‘g au we den, ang auen) (NdŽ); • ge one ‘gelb scheinen, gelb schimme n: gel onúo i (= gel ónin i ‘gelb ä ben) (NdŽ); • aũdonuo i ‘a oud e ougeonam: ougeonúo i ‘ aus i, ai ey is ou ê e ougeonam (DkšŽ). Un cas in é essan se oi Ša ėse (šiau oues e num e sudoues e num a ealų kon ak o zone), où l'ac e- e beuse ba uo i ‘bal am быць, blancam ody is es ixée a ec le me a oninium ci kum leksu, e l'ac e- e beuse kai o du bū io suiky u akū u (apsijú ma goduo i, pou išlajúoduo i ‘pasida y i juodam, p iá guo i ‘pasida y iam, pama gagos) ou pames ki ė i (išpilkú ‘o ipasida y i pilkam). § 28. Šaknies ci kum leksas, comme ma queu de signi ica ion d'é a , appa u an de la ela ion ieux ki čiuo ose akū inėse šaknyse ( . y. ediniuose de 1 ki čiu būdo ės a džių, p z., bál as *1 → *bál -uo- i ba -uo- i, plg § 4), que ci kum leksinės 46 Išsky us neben onu audo i paliudijimu NdŽ, où ki čia o i les deux a ian es ( audonu ki uo i e audonúo i) son p ésen ées ensemble e ou es ois signi ica ions indiquées sanski a ec pilkiju (ki ipa neionuo i, juo i, ma guo i,kuo i), mais ce n'es que la édac ion de la é é. 47 Le cas opposé se oi neben dans les ex es li é ai es insc i s pa A. Ba anausko: Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei (bū io kai a): Dõ gʹał onúoja płó ai kwiē ẽlū (būsena) (bo h ex es au o ée la même R5 [kupiškėnų] a mės a s o ė iš Pajuodupio, plg. 31; ki klus Ba anauskas, ma y , sudėjęs sa o ženžiū a), 1920), Ba anowski: 435, 439. 48 Mais plg. les mêmes šnek os pajuõduo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (ZnŽ: Sn ). 49 Du NdŽ insc ip ion non clai u, si l'insc ip ion pilkúo i appliquable seulemen é a du changemen , ou e de l'é a signi ica ion. A icles A icles a icles 101 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida d'o igine chaknyse: a an cela pe dues ki ius à cause de Saussu eo dėsnio (p.ex., ge as *2 → *ge -uo- i > gel -úo- i ge -uo- i ou *gel ónas 1 → *gel ón-ón-uo- i ge -on-uo- i), e peu -ê e e depuis le 19 siècle neki čiuo ose, si les ede es ki į gauda usi un ac emaj p iesaga ( y ge as *4 → *gel ón-úo- i ge -uo- i; *gel ónas 3 → gel ón-on-ou *o- i ge -on-uo- i, pl. 29. § Il es aisemblable qu'é an appa u à quelquequ'un poin de la zone de consomma ion de la langue li uanienne e plus a d s'é an épandu dans le es e de la zone, le phénomène en ques ion n'ai pas a ein le no d aka inien a ms a ealo ainsi e pas. Ici → jusqu'à ces jou s su écu le a chajiquemen bál -as bál -uo- i e gel ón-as gel ón- i ype ki ing (gal e dėsningas ges -as → gels -úo- i ki ing, bien que am i ai eigka, oi § 22). Pe e Pe e de données, il es possible que les deux ypes d'o igine a ien e a ien , comme le ma di- lak i, le ci que, le ma di- lak, le ma di-ne su, le ma di-ne s, le ma di-ne s, le ma di-ne s, le ma di-ne s, e c. Alo s que dans le es du a mes a eale ci kum leksinės šaknies ki is dans les ac ionmajodies du ype en ques ion aupa a an p obablemen a é é épandus (kaip e lku iąć ype edinių cas, oi . § 9), si e pas su ou e la plo e, c'es au moins déjà plus la gemen que de nos jou s, mais ô (anksčiau lku iąć ype ediniuose) nunykęs. Nunin isimu, appa emmen , l'a de plus en plus acquis domincinis p ies -(i) les ac es ki is des edines e p iinyagos de sépa e les signi ica ions de lsenos de ce a eal, le ki chiaïsme es bū iokai osi (a )pada omosios eikšmės eiksmažodžiųišnykimas,pas a o- siomis eikšmėmisįsigalėjuski ųp iesagų ediniams(p z.,bal - -i,bál -in- i). épandu dans ou e la Li uanie aujou d'hui e es peu -ê e le seul codi comme une commune dans le kalbe. 3.3. D'au es cas § 30. Ou e les abo dés deux ypes, paludi e e di e s au es p écep ages du ki ius nep iesaginio -(i) les edés, qui ne peu en géné alemen ê e considé és comme de ieux a chaizmes, e lindan des mo s ondamen aux 1 ki čiuo ę, mais géné alemen nep ieš a aujančių pa eldė ajam dėsningumui. Ils on géné alemen ki čiuo a akū inė šaknis (kiemeniu pama iniuose kamienuose) ou beaucoup au es kemeniu pama inių kamienų negalinis šemuo Be eiknis (pama inio kamienų) ki is liudijamas y iniame lie u ių a ami a eale (daug Majoje Lie u oje), sou en g e a e s e s e s e s le ki is. Si u ilisé dans a eale, ici ils on des p écep es. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 108 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Ms Mus eika (PPAŽ) M l Me eliai, Lazdijų . Mžk Mažeikiai Nm Kudi kos Naumies is, Šakių . Nmk Nemakščiai, Raseinių . Nsm Nuosamai, Skuodo . (ŠVŽŽ) N No ėnai, Skuodo . Ob Obeliai, Rokiškio . Pal Paluknė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Pc Pociūnėliai, Rad iliškio . Pgg Pagègiai P Pakš eliai, Šiaulių . (DūnŽ) Pl Palė enė, Kupiškio . Pln Plungė Plš Palūšė, Ignalinos . Pl Pla eliai, Plungės . Pl Pil iškiai, Vilka iškio . Pl n Panė enėlė, Kupiškio . Pn Pane ėžys Pnd Pandėlys, Rokiškio . PnmR Panemunis, Rokiškio . Ppl Papilys, Bi žų . P k P iekulė, Klaipėdos . P lg P ialga a, Skuodo . (ŠVŽŽ) P ng Pa ingys, Ignalinos . Psl Pasaliai, Vijos . [Bal a usija] (LzŽ) Pš Paš i inys, Pak uojo . P Pi ašiūnai, Aly aus . A icles A icles a icles 109 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida P n Pa andenė, Telšių . P nR y inė Pa andenės apylinkės pa ie (Telšių e Kelmės .) (DūnŽ) Pž l Paeže ėliai, Šakių . R5 Munda R. 5 (= Ry czai penk ji) [Kũpiszkio pa õpijos, Skõpiszkio pa õpijos, Czadasũ pa õpijos] (Ba anowski 1920: 131) Rdm Rudamina, Lazdijų . Rdn Raudėnai, Šiaulių . Rk Rokiškis Rm (1) Ramygala, Pane ėžio . Rm (2) Rimašiai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina a ec LKŽ: Rm Ramygala, Pane ėžio .) Rs Raseiniai Rš Rimšė, Ignalinos . R Rie a as, Plungės . Rud Rudnia, Va ėnos . Sg Saugos, Šilu ės . Skp Skapiškis, Kupiškio . Sk Ski snemunė, Ju ba ko . Slm Salamies is, Kupiškio . Sln Salan ai, K e ingos . Sl Sla ikai, Šakių . Smal Smal os, Za asų . Smln Smalininkai, Ju ba ko . Smn Simnas, Aly aus . Sn Sin au ai, Šakių . S Siau imai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina a ec LKŽ: S Feliksas S agys […]) S d Se edžius, Ju ba ko . S j Se ijai, Lazdijų . SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 110 Ac a Linguis ica Li huanica XCI S p Se apinai, K e ingos . (ŠVŽŽ) Šll Šilalė Šl Šal iniai, Die eniškių apyl. k. (D Ž) Šmn S p –S iaup ai,Skuodo .(ŠVŽŽ) S –Su iliškis,Kėdainių . Šd–Šedu a,Rad iliškio . Šek–Šekai,Skuodo .(ŠVŽŽ) Šk–Šakiai Škn–Šakyna,Šiaulių . Šimonys, Kupiškioški . Šn Šunskai, Ma ijampolės . Š s Ša ės, Skuodo . Š Š ėkšna, Šilu ės . Š nč Š enčionys Tl Tešiai T g Tau agė T gn Tau agnai, U enos . T k Ti kšliai, Mažeikių . T kn T uikinai, Skuodo . T T e ečius, Ignalinos . Upyna, Šilalės Up . U ena U Už Už en is, Kelmės . Vab Vabaliai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Va n Va niai, Telšių . Vdk Viduklė, Raseinių . Vds Vidsodis, Kelmės . (DūnŽ) Vg Vege iai, Akmenės . A icles A icles a icles 111 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida Vin Vindeikiai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Vj Vajasiškis, Za asų . Vkš–Viekšniai,Mažeikių . Vkšn–Viekšnaliai,Telšių .(DūnŽ) Vlk Valkininkai, Va ėnos . Vlk Vilka iškis V p Va pu ėnai, Šiaulių . (DūnŽ) VšR Višakio Rūda, Ma ijampolės . V Ve i žėnai, Klaipėdos . Vž Vėžaičiai, Klaipėdos . Z Ze ynos (PPAŽ) Žb Žeb okai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Že Žemy ė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Žl Žal ynų kaimas i apylinkė (ZnŽ) Ž (1)–Ža ėnai,Telšių . Ž (2)–Žiū ai(PPAŽ;nepainio inasuLKŽ:Ž –Ža ėnai,Telšių .) Ž Ž i gždaičiai, Šakių . Žž Žižmai, Die eniškių apyl. k. (D Ž; nepainio ina a ec LKŽ: Žž Žiežma iai, Kaišiado ių .) SUTARTINIAI JENKLAI Il es p obable que ous ayez en endu pa le de ce qui s'es passé, mais je ne sais pas si ous a ez en endu pa le de ce qui s'es passé, mais je ne sais pas si ous a ez en endu pa le de ce qui s'es passé. >, < phe inė aida , ne one inė aida (paki ime pou l'analogie, e c.) →, di ec ion de da mining SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 112 Ac a Linguis ica Li uanica XCI ŠALTINIAI ABa An ano Ba anausko a mių eks ai (ž . Ba anowski 1920: 435, 439). BŽ Jono Ba ono dic ionnai e (ž . Ba onas 1932). KBūg Kazimie o Būgos éc i s (ž . Būga 1959: 144, 488). DŽkš Daukšių k aš o žodynas, au . V. Labu is, Vilnius: Alma li e a, 2002. ac uelles-lie u iu-kalbos-zodynas/. DP Mikalojaus Daukšos Pos ilė, 1599 (pa yzdžiai ci és DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, į ai ūs leidimai, e. a ian- as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / selon: Ska džius 1935). D skŽ D uskininkų a mės žodynas, au . G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DŽūn No d y ų dūnininkų šnek ų žodynas, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1976. D Ž Die eniškių šnek os dic ionnas 12, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 20052010. J An ano Juškos dic ionnai e e manusc i de la pa ie inédi e (ci é selon LKŽ). K F yd icho Ku šaičio žodynai (ž . Ku scha 18701874; 1883). KDonel K is ijono Donelaičio ex ai (ci é selon LKŽ). Kl Ž Kal anėnų šnek os ā dynas, au . A. Vilu y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ Kupiškėnų dic ionnas 14, au . K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007–2014. K nŽ K e ingos a mės žodynas, au . J. Aleksand a ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. KzRŽ Kazlų Rūdos šnek os dic ionnas 12, au . A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ(e) Dic ionnai e du Li uanien de la langue 120 (19412002), e. a ian , ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Zabkauskas, J. Vi a skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Li uanien Ins i u e o Languages, 2008 ( e sion à jou , 2018). P ieiga in e ne : h ps://baekal.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LzŽ Lazūnų a mės žodynas, au . J. Pe auskas, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas, 1985. A icles A icles A icles 113 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida NdŽ Wö e buch de li auischen Sch i sp ache. Li auisch-Deu sch Li u iens éc omosios langue dicynas. Li u iquemen - okiška pa ie 15, bea b. sud. M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys, Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä s e lag, 19321965. PPAŽ Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 12, au . A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20162019. R Pilypo Ruigio dic ionn a (ž . Ruhig 1747). Les a aux d'Augus o Schleiche io (ž . Schleiche 1857). ŠVŽ Dic ionnai e des e es du No d occiden al 12, au . R. Vanagienė, Vilnius: Li u ių kalbos ins i u as, 20142015. Vaig Da ba inės Vaigu os šnek os dic ionnas, au . I. Š a cai ė, Vilnius: Ve smė, 2023. VdškŽ Vidiškių šnek os žodynas, au . Ž. Ma ke ičienė, A. Ma ke ičius, Vilnius: Uni e si é Li uanienne edukologijos, Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ZnŽ Zana ykų šnek os dic ionnai e 13, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publishing ins i u e, 20032006. LITERATŪRA Ba anowski An on 1920: Li auische Munda en 1: Tex e, Leipzig: Ve lag on K.F.Koehle . Ba onasJonas1932:Rusų–lie u ių žodynas,2-asleidimas,Kaunas:Sakalobend o ė. BūgaKazimie as1959:Rink iniai aš ai2,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. BūgaKazimie as1961:Rink iniai aš ai3,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. DLKG–Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed.V.Amb azas,4-ojipa aisy alaida, Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as,2006. DyboVladimi A.1981:Sla janskaja akcen ologija. Opy ekons ukcii sis emy ak- cen nych pa adigm p asla janskom,Mosk a:Nauka. Gi denisAleksas2003:Teo iniai lie u ių onologijos pag indai,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2008:Žemaičių dzūkai. Teks ai su komen a ais,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2012:Šiau ės žemaičių Skuodo zona. Teks ai su komen a ais,Vilnius: Vilniausuni e si e oleidykla. SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 114 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Ku scha F ied ich1870–1874:Deu sch-li auisches Wö e buch1–2,Halle:Ve lag de BuchhandlungdesWaisenhauses. Ku scha F ied ich1883:Li auisch-deu sches Wö e buch,Hallea.S.:Ve lagde  BuchhandlungdesWaisenhauses. Laigonai ėAdelė1978:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Mokslas. Laigonai ėAdelė2002:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Gim asisžodis. LKAII–Lie u ių kalbos a lasas2:Fone ika,a s. ed.K.Mo kūnas,Vilnius:Mokslas, 1982. LKG II –Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is,1971. Rinke ičius Vy au as 2010:Kaiku ie eo iniaimo ologinėsakcen ologijoskon- cepcijosaspek ai.–Bal is ica56(1),9–43. Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius: Vilniausuni e si e as. Philipp Ruhig 1747: Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, [Königsbe g:]J.H.Ha ung. Schleiche Augus 1857:Li auisches Lesebuch und Glossa ,P ag:J.G.Cal e’sche Ve lagsbuchhandlung. Ska džiusP anas1935:Daukšos akcen ologija,Kaunas:VDUHumani a iniųmoks- lų akul e as. Ska džiusP anas1943:Lie u ių kalbos žodžių da yba,Vilnius:Lie u osmokslųaka- demija,Lie u iųkalbosins i u as. Ska džiusP anas1998:Raš ai3,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. Ska džiusP anas1999:Raš ai5,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. S undžia Boni acas 1985:Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Pe oo se as. S undžiaBoni acas2014:Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Eug imas. ŠlapelisJu gis1920–1922:Lie u ių kalbos žodynas, iš e s as usiškai, lenkiškai i o- kiškai,Vilnius:„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1921:Lie u ių i usų kalbų žodynas,Vilnius:M.Šlapelienėsknygy- nas,„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1929:Lenkiškas lie u ių kalbos žodynėlis,Vilnius:„Rucho“spaus u ė.  S aipsniai / A icles 115 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida ŠlapelisJu gis1940:Ki čiuo as lenkiškas lie u ių kalbos žodynas,an ojilaida,Vilnius: M.ŠlapelienėsLie u iųKnygynas,spaus u ė„Raida“. VLKK2005:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.RekomendacijaDėl kai ku ių p iesagi- nių eiksmažodžių ki čia imo,2005m.gegužės5d.,N .R-8(k-15). VLKK2013:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.P o okolinisnu a imasDėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. ekomendacijos N . R-8 (k-15) „Dėl kai ku- ių p iesaginių eiksmažodžių ki čia imo“ pakei imo i papildymo,2013m.spalio3d., No PN-10 (k-15.1). Zinke ičius Zigmas 1992: Li u iens langue his oi e 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 1994: Li u iens langues dialek ologija, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla. Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i SUMMARY In he accen ua ion his o y o Li huanian e bs in -(i)uo i, he ollowing p ocesses could be obse ed: 1. In he ea lies econs uc ible s age, he su ix -(i)uo- unc ioned as a nondominan s ong one: e bs de i ed om accen ually immobile wo ds we e s essed on he oo (de i a ional base), e.g., j-uo- i ← j-as a. p. 1, while e bs de i ed om mobile wo ds we e s essed on he su ix, e.g., kelm-úo- i ← kélm-as a. p. 3. 2. In e bs de i ed om immobile non-acu e wo ds (mo e p ecisely, wo ds wi h a non-acu e s em- inal syllable, e.g., a. p. 2 nouns), he s ess shi ed om he oo (i.e. he las syllable o he de i a ional base) o he su ix due o Saussu es law, e.g. *paš-uo- i > pa š-úo- i ( paš-as a. p. 2), making non-su ix impossible in non s essed e bs de i ed om immobile wo ds (i.e. wo ds wi h an acu e s em- inal syllable o a s essed e b) o e bs ha had e ained hei non-su ix a e Saussu es law. This s anda diza ion has al eady been la gemen comple ed in Li huanian dialec s, bu . s em- inalsyllable ega dlesso  one/quan i y,e.g.a.p.1nouns). 3. Wi h hesp eado accen ualdominanceinde i a i es,su ixs esscame obe ins anceso  e ainednon-su ixs essin e bsde i ed oma.p.1nounsa ea es edin MikalojusDaukša’s ex s,F ied ichKu scha ’sdic iona y,ea lyno ma i edic iona ies,and SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Il es à no e que le Pa lemen eu opéen a app ou é le p oje de loi su la p o ec ion des d oi s de l'homme. Ac a Linguis ica 116 Li huanica XCI 116 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 116 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Ac a Linguis ica XCI 116 Wha is he meaning o wha is he meaning o wha is he meaning o wha is he meaning o wha 4. In he pe iod a e Saussu es law, new e bs wi h a s essed ci cum lex oo began o appea , in which he ci cum lex had an iconic unc ion: i ma ked a slow, p olonged ac ion o s a e. The e we e wo ypes o such e bs, exempli ied by lk-u -iuo- i and ba -uo- i, espec i emen . 5. Le lku iuo i ype es le ésul a de he ex ension o he su ix -(i)uo- o e bs in -u - i and -ul- i, which we e cha ac e ized by oo ci cum lex as a ma ke o a enua e du a i e meaning. Roo ci cum lex was ans e ed om hese e bs o -(i)uo- i e bs, as much o eas e n Li huania, i is a es ed alongside wellas oo he su ixal e bal o ma ions(e.g.lku -iau- ie c.).Acco ding o20 h-cen u y sou ces, hisci cum lex oo s essissha edbyalmos allLi huaniandialec s,albei ,in su ix-s essed o ms. 6. In Li huania ba uo i-e ype e bs, i.e. de i a i es om oo adjec i es deno ing colo s (and simila quali ies), he ci cum lex has p obably eme ged as a means o dis inguish essi e e bs om ien i e and/o ci cum i i e e bs. This accen ua ion ype (i.e. lex s ess) is ound mainly in sou hwes e n dialec s. I has p obably exis ed in b-u, whe e he inhe i ed su ix-e is s ill in use, almos o ally displaced by bal . 7. The no ma i e wo ks om he 20 h and 21s cen u ies es i y o he g adual disappea ance o ci cum lex oo s ess and he sp ead o su ix s ess in bo h ypes o e bs. In s anda d Li huanian, non-su ix s ess has comple ely disappea ed in ba uo i- ype e bs, while i is s ill possible in he lku iuo i- ype e bs. 8. In wes e n Li huanian dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess may also appea in a ious o he e bs o mo e ecen o igin, usually wi hou iola ing he inhe i ed p inciple ha s ess is only possible in acu e monosyllabic oo s o non- inal emodeled e bs in -(i)o i (e.g. páin-iuo- i). syllableso mul isyllabicde i a ionalbases.Thesecanbeonoma opoeic(e.g. čì y -uo- i) o o he wiseexp essi e e bs(e.g. àlaž-uo- i), ecen Ge manisms(e.g.býdel-iuo- i),and Mise à disposi ion 2024 m. juin 25 d. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN Ca héd ale Bal is ikos Uni e si é de Vilnius Uni e se o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uanie sand a.luksai e- [email p o ec ed] ud. u.l sand ali uanis [email p o ec ed]om VYTAUTAS RINKEVIČIUS il es Uni e si é de Vilnius Ca héd ale Bal is ikos Uni e si é de Vilnius Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uanie y au as. ink[email p o ec ed]