Lietuvių kalbos veiksmažodžių su priesaga -(i)uoti kirčiavimo raida

A ículos A icles / 77 SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ Vilniausuni e si e as Mokslinių y imų di ecciones: lie u ių akcen ologija, dialek ologija, onomas ika, edukologija. VYTAUTAS RINKEVIČIUS Uni e sidad de Vilna ORCID id: o cid.o g/0000-0001-9451-5993 Di ecciones de in es igaciones Cien í icas: bal ų-sla ų is o inė akcen ologija, bal ų kalbų lyganamoji g ama ika, p ūsis ika, la is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all91-04 El Consejo de Segu idad de las Naciones Unidas ha adop ado una decisión po la que se es ablece la adopción de la Di ec i a de la Unión Eu opea sob e la p o ección de los de echos de au o en el sec o de los anspo es aé eos. LETUVI KALBOS EMPEJODI SU PRIGAGA -(I)UOTI KIRČIAVIMO RAIDA Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i ANOTACIÓN el A ículo se examina la aida de ki chiación de la lengua li uana dedicada a la p iesaga -(i) man enido, compa ando da os de es os días a minos, en los bend inés y c ucijados an iguos ex os con la econs ucción de p okalbes. En la lengua ac ual el p iesago -(i) de los edinos es ca ac e ís ico del p iesago ki is, y en las uen es minimales el p iesago del nep iesagino ki iaja es imonia palaips el ki io nykimą y la adquisición del p iesagino. Dalis del nep iesaginio ki ya may beomiiky a chaiz (p. ej., ediniai 1 de ki iažod), que su gió más a de, al ez, lma lo i i a i a ian s o he ypes o he e bs (panzas, iconos, e c.) en el Occiden e. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 78 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ESMINIAI VOODŽIAI: lengua Li uania, his ó ica acen ología, p iesaginiai eiksmažodžiai, accen inis ipas, akū as, ci kum leksas, accen inė dominacija, ikoninė unkcija, me a onija. ANNOTATION The a icle deals wi h he accen ua ion his o y o  Li huanian e bs in -(i)uo i by compa ingda a ommode ndialec s, hes anda dlanguage,andaccen ua edold ex s wi h he econs uc eds a eo a ai sin hep o o-language.Inmode nLi huanian, e bs in -(i)uo ia echa ac e izedbys esson hesu ix,while a iousa es edcaseso non-su ix s ess es i y o heg adualdisappea anceo  his ypeo accen ua ionand hees ablishmen  o su ix s ess. Some cases o non-su ix s ess can be conside ed a chaisms (e.g., de i a i es om nouns o accen ual pa adigm 1), while o he s could be o a la e o igin, e.g., e bs o he ypes lku iuo i and ba uo i (wi h oo ci cum lex as an iconic o p olonged ac ion). The la e ype is cha ac e ized by a la ge dialec al a ie y o accen ual ypes, and mos o he a icle is de o ed o he s udy o his a ie y. In he wes e n a ea o dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess is also possible in o he kinds o e bs, e.g., onoma opoeic and o he exp essi e e bs, Ge manisms, o emoded in -i. KEYWORDS: Li huanian, his o ical accen ology, su ixed e bs, accen ual ype, acu e, ci cum lex, accen ual dominance, iconic unc ion, me a ony. 1.ÚVADOS (DABARTIN PADTIS) § 1. Bend inés de la lengua li uanas p e iesaga de accionesmajodžių -(i)u i pe enece a clasei de dominacinių s ip iųjų p iesagų1: sus ediniams suelen ca ac e ís ico p iesaga ki is, independien emen e del ipo de da ibia del accionmajodio, signi ica i os o del undamen o de la palab a ki čiación, ej., kain-úo- i (← káin-a 1), bals-úo- i (← bas-as 4); audon-úo- i (← audón-as 3); až-úo- i (← gý -as 3); až-iúo- i (← ž- i) e c. (S undpl 2014: 168). § 2. Excepción cons i uye neben algunos e bmajzos con a ian es ex endidas del apésago (muchas eces de e ba y ai su -ul-iu i, -u -iu i), según las no mas ac uales pueden se ki chiuojados an o en apésago como en šaknyje (pama iniame kamiene), ej., nyk-ul-iúo- i nỹk-ul-iuo- i; lūk-u -iúo- i lk-u -iuo-i a ian i; snyg-u -iú lex i-g-u -i sn- i. Debido al é mino ci cula es del aíz Rinke šaknies, no malmen e esul a que la palab a […] puede se pe im ada del é mino básico (p. . nǎk-kĩ- i) en el a ículo 1 del Código de Ac uaciones, éase, po ejemplo, 39, 2015. nỹk- i),me a oninis(p z.,lk-u iuo- i←láuk- i)a naujaia si adęspailgėju- siame balsyje (p z., snỹg-u iuo- i ← snìg- i). Pa ieniuose denomina y uose, A ículos A icles 79 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida no malmen e en a chaizmuos, posible y man enido aicnis de la palab a base akū as, ej., a puč-iúo- i á puč-iuo- i á pu ←is 1. En senesnios no ma i os abajos (p z., Laigonai ė 1978: 792 o DLKŽ en las publicaciones an e io es) se indica sólo la aicninis de ales palab as ki is, a diezinis ki čia anje kodi ikuo as en los úl imos años (p adedan DLKŽ en el sép imo ediciu; plg da VLKK ecomendaciones 2005 y 2013 m), en onces e iden e endencia de adquisición de un cí culo. 2. NEPRIESAGINIO KIRČIO ARCHAIZMAI IR J KILM § 3. Se puede no duda que seno ėje šakninis ( iksliau, undamen o kamieno) ki is p iesagos -(i)uo i ediniuose bu ęs ge okai dažnesnis nei šiuolaikinėje kalboje. Po ejemplo, Mikalojus Daukša aún ki čia o: apìjuok-uo- i, ãša -uo- i, mėlyn-uo- i, pánč-iuo- i, audon-uo- i, quizás y ãka -uo- i4 (plg. Ska džius 1935: 230 . [1999: 266 .])5. F yd icho, k-i-chaicho de los idiomas li uano- oko- i (Ku scha ) da andame: áuks-uo- i, áušč-i-u- i, čiùlb-u- i, gsč-i-u- i, páik-i-u- i, páin-i-u- i, pač-i-i-ka - i, pl-i-u- i, ãšč-i-i- i, sód-i-u- i ( y súodž-i-i- i), dá č-i-i- is, ìng-i-i-i- i, i-á- -i- -i-k-k-i- i; ba -u- i, ge -u-gal- i, ý-gal- i, juõd-a - i, mau-g-i- i; i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-- i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i- 2 E incluso Laigonai ė 2002: 105.  3 Kaiku iebu ęšakninioki čioa chaizmai(p z.,g úod-uo- i)įnaujesniusDLKŽleidimusiš is neį auk i. 4 Desde paludi ada se del iempo pa icipio o ma p iwka awusis (DP 61830) no se puede decidi , si es p eesagas -ou i, o -au i edinys. 5 Desde M. Daukšos la esc i u a neaiški palab as de panč-iuo- i, mėlyn-uo- i, audon-uo- i šaknies p iegaidė. Debido al p ime o de ellos spėjamo akū o plg. pán is, pánčio i. Likusių d iejų p iegaidė no hay al aki aizdi: al menos en mėlyn-uo- i a mėse paliudy as con abiem galimgaidom p ieėm (ž . § 19§20). 6 G e a či y -úo- i (plg. § 31 y 50 iznašą). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 80 Ac a Linguis ica Li huanica XCI g è ez-uo- i, ìšgąsč-iuo- i, kàba -iuo- is, kàkal-iuo- i, kàmaš-uo- i, kliùpe -iuo- i, lèke -uo- i, màda -uo- i, mùs e -iuo- i, àlaž-uo- i7. Be ya menė ų (i aún menėsimų § 15) ejemplos, LKŽ de di e sas uen es ambién es imonia, ej. : gý -uo- i […] kau i gy i gy i (apie pempę), g úod-uo- i, ká p-uo- i, míel-uo- i, mìl -uo- i, mýl-uo- i, m-uo- i, sná gl-iuo- i, spéig-uo- i, 3. sp- z-uo- i, ùlk-o- i, séil-i-bo- i, j-uo- i; jóko-ma k-uo- i, plokuskan-i, 2019, šsilke -i-uo- i, ki a-i- i, pel-i-i- i; ke-i-i-i-i-i- i; i-i-i-i-i-i-i-i-i- i; pùch-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-i-kelo- i. 4. Ragajōjō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Ragajō, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga, Raga Según abe ío aidos escena ios nep iesaginis ki is egalėjęs queda seiky i sólo akū iniuose ienskiemeniuose pama iniuose kamienuose (p z., áuks-uo- i), así como muchiaskiemenių pama inių kamienų negaliniame skiemenyje, independien emen e del p iegaidės o kiekybės (p., dá gan-uo- i, ãša - zuo- i, pùs yč-ip i- i). Senuose ša i uose al denomina iois p imis ki ak (pama inio kamieno) isuome  ienodą ediniųki čia imą)p iesagųįsigalėjimo endencijos,op ie- saginioki čio ipopasi inkimąapibend inimuinulėmė ai,kaddalyježodžių ki is se egali manomas sólo ediniuose 1 de kamiuo es (s i kamienų čienų) a dažodžių. 7 Da plg. Ku šaičio como noaiškius ( . y. lauž iniuose skliaus uos) p esen ados ejemplos: [mé g-uo- i; čiẽpč-iúo- i (cźipcziju); s ibal-iuo- i, žaĩba -iuo- i]. 8 Sin la uen e indicada LKŽ. 9 Co ek ū os e o LKŽe: péiskaniuo i (plg. pléiskaniuo i LKŽ X 127). 10 Lis az inacabi o. Él compues o sólo p elimina men e e i iendo LKŽ palab as con baigmenimi - lis a , e i icando F. Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų žodyne paliudy ų -(i)u i eiksmažodžių ki čia imą con da os LKŽ. De los no ados ne iksl aquí se ía posible menciona , ej., es o, que LKŽgli menciones žiua i (KI120, . y. Ku scha : s. . on he sp eizen) es engaidinga en la uen e o iginal 120 de hecho se ha sumi ado (ci kumeksas, ma y , pe li id) a Ku šaičio (Ku šaičio) sin sinónimo mínimo). A ículos A icles 81 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida § 5. Debido a la mayo pa e de las mencionadas uen es, los es imonios de los ac os de Ki čio son basados en 1 ki čiuo ės a dažodžiai, po ejemplo, apìjuoka 1, ãša a 1, áuksas 1/3, dá ganá 1.3a, g úodas 31, ìšgąs is 1 (g e a izgąs ỹs 3b), ká pa 1, míelas 3 ((1) mýlas 3 *12) mìl ai 1, 1, 1, pleiskana 1, 1, p ã isi as 3b1, plekaešgyna 1, plis 1, pùs y is 1 (g e a/s 1, 3b), mas se seil š(4igas), 1⁄3, súdpé pe a (a) 1, ánškana (ska) 1⁄3, ka kaskaskaskaskas , 1⁄3, kš is kš is 1, 1⁄4, kš is kyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskysk- yskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskys- kyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskysky- skyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskysk- yskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskys- kyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskyskysk- ys La pa e de algunos ales nep iesaginio ki čio accionesmajzes puede se man enido iejo a chaizmai, he edados de iempos has a Saussu eo dėsnio, pa e pasidi ica y cuan o más a de, nep ieš a aujan al gene al dėsningum, que nep iesaginis ki is es posible sólo akū iniuose13, iensmalaskiemeniu undamen os kamienose y muchiaskiemenių undamen os kamienų couldniniame skiemeniu. Algunos de los mencionados undamen os a dažodžių (p z., ãka as) 1 ki jo ė puede se Vosina Vosi a sna ikan i ( auki se encuen a p ecisamen e en los ones donde no a ama el ic iesaginio). La segunda acciónmajodis base lacia la lugam 1 p a o ynėk ba das 3a, 3a, 3a y 3b. 3. NAUJI NEPRIESAGINIO KIRČIO ATVEJAI 6. § Be man eniky ų a chaizmų, siejamų su pama inių a dažodžių 1 ki čiuo e, epochoje po Saussu eo dėsnio lie u ių kalboje adęsi nemažai naujų nep iesaginio ki čio eiksmažodžių, su menudo šaknies ci kum leksu, cuyos ki čia imą ya lėmusios o as causas. Jeno akcen inė e ė šių kamien ki čia imas ge okai į ai uja dienų a nesenų a mų. Se pueden dis ingui unas g upos de ales accionesmaodžių, besiliciándose una de o a en signi icado, sus o mación en o nos, accen inių ipų geog a ine dis ibu ion: a) lku iuo i ipas; b) ba uo ipo; 11 Plg. M. Daukšos da . sg. masc. míel-am (ž . Ska džius 1936: 141 [1999: 105]) y neiš es iniams būd a džiam ca ac e ís ico mobilejo ki čio įsigalėjimo endenciju (ž . Rinke ičius 2015: 39 .). 12 Plg. la. mĩļš, p . nom. pl. mīlai, sl. *mlъ a. p. a. 13 La palab a ãka as p obablemen e laiky inas ieu mobiliojo ki čio palab asju (plg. sl. * če ъ a. p. c), sin emba go aka iniame lie u ių kalbos a mių a eale, sob e odo Majojoje Li uania (donde paliudy as šakninio ki čio eiksmažodis ãka -uo- i), pasi aiko y pas o io ki čio o mų esp. šaknies akcen inio s ip umo požymių ediniuose, plg. ãka as 1 (LKŽ: T k), F ied icho Wilmo Haacko ad odyno y g ama ikos (ins .) Whela ais, F. Ku šai. pl. wáka a, e b. w. wák-ja. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 82 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI c) onoma opėjiniaii pan. eiksmažodžiai; d) ge manizmai o ediniai de ge manizmų; e) apesagos -(i)o i edinių edi binías. A con inuación sepa adamen e se abo da de cada una de es os g upos, la aida y la aida de los ipos de ki chiación en a mėse. La mayo pa e de la a ención se p es a al segundo (ba uo i) ipo, pasiñinčiam la mayo accen ine di e sai o e a mėse. 3.1. Lcu iado ipo § 7. Mención ieji (ž . § 2) -u -iu i, -ul-iu i ipo ediniai, gene almen e de e ba y ai, signi ica i os noin ensi os con inui inio ac o o buzeną (plg. LKG II 250 .) y šakny con en ys ci kum leksą (pi minį, me a oninį a a si adusį dėl balsio pailg), en su o igen laiky ini amplias ais de la misma signi icación -u - i, -ul- i edinių ( y y y lk-u -i- i lk-u - i). Pas a ieji denomina ions son a menudo conside ados de e a y inė (p.ej., lk-u - i lūk-s -u -s. 3b., jua d 1943: 551, aunque es imposible y no es eó icamen e de la misma o igen ėždažė skė-y-y-u -k-i- - i, e c.). lk-u -iau- i, lk-u -o- i, lk-u -io- i, lūk-u -no- i, lk-u -nė- i. § Ci kum leksas (ki aip sakan , ęs inė p iegaidė, plg. Gi denis 2003: 273) y balsio pailgėjimas -u - i, -ul- i ediniuose (o sus undamen os a dažodžiuose) cumple iconina unción: aumen a el es ęs o, lė o eiksmo (plg. S undžia 1985: 135). De es os eiksmažodžių ci kum leksas ( esp. šaknies ki is y balsio pailgėjimas) pe ėjęs y en odos los mené uosos edinus ex endedos, y. : láuk- i → (lk-u -į →) lk-u - i → lk-u -iuo- i, lk-u -iau- i e c. ; snìg- i → (snỹg-u -į →) snỹg-u - i → snỹg-u -iuo- i, snỹg-u -o- i e c. Con aíng p oceso se e momen ánea signi icación accionesmaodges con - e - i, - el- i y sus expands iniuose a ian es, donde p e alece šaknies akū as (s aiginė p iegaidė) o umpasis ozis, plg. : snáus- i → sns- el- i → sns- el-ė- i; ep- i → ìmp- el- i → ìmp- el-ė- i; láuk- i → lùk- el- i → lùk- el-ė- i. § 9. LKŽ y dicciona ios a minos da os, šaknies ki is pasaba casi en oda Li uania, mien aspues el p ésagio es posible sólo en la pa e o ien al de ella (mayo men e eas e n alš aičiuose, luga es y aka ų o pie ų alš aičiuose (ž . 114) mapa). Incluso en una misma šnekš a puede se es imoniado desiguodas la misma p ésaga edú de di e en es ki čia , ej., plūūd-u i: lūk-u io i, snūdú-u io i (LKŽ:  14 Apiepie ųaukš aičius ūks aduomenų,be  okiežodžiaikaipPPAŽsnygulió ine iesiogiaigalė ų liudy ip iesaginioki čiogalimybęi -u iuo i,-uliuo i ediniuose.  S aipsniai / A icles 83 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida S );lk-u iuo i:snyg-u iúo i,snūd-u iúo i(VdškŽ);snaĩg-u iuo i:snyg-u iúo i (LKŽ: ). 1 ZEMLAPIS. P iesagų -u (i)uo i, -uliuo i edinių ki čia imas lie u ių a mėse: • lūku iúo i: LKŽ (Ku , S ); • plūdu iúo i: LKŽ (Lzd); ZnŽ (G š); • snygu iúo i: LKŽ (U , Ob, Š nč, ); VdškŽ; snyguliúo i: LKŽ (M l); • snūdu iúo i: LKŽ (S ); VdškŽ; snūduliúo i: LKŽ (Ad); • lku ia se: LKŽ (G z, Alk, Sk ); KzRŽ (KzR); ZnŽ (Nm, Lkč); VdškŽ; • pldu ia se: LKŽ (Sk , Nmk, S , Šll); K; Sch15; ŠVŽŽ (Ged, Lu); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (KzR); pldu uca : LKŽ (Ms, Už , Rdn, K š); Dūnž (D , Va p, K š, Vds); • snỹgu ia i: LKŽ (Škn, Yl, J b, Dkš, P ); KzRŽ (Bb , KzR); Kl Ž; snỹgu ua i: LKŽ (Jž, Skp, Kp, Rš); KpŽ (Skp, Kp); snỹgulia i: LKŽ (Bsg, K ok, Lkč; Al , M s); ZnŽ (Lkč); • sndu iado: LKŽ (Mžk, K kl, G k, J b, Dkš, M j, K s, Dbk, Ds); K nŽ; VaigŽ; KzRŽ (G l , KzR); sndu uodi: LKŽ (Rdn); KpŽ (Kp, Ppl); sndulia se: LKŽ (Pl ; Ds). 15 Ž . Schleiche 1857: 171 (des de esc i u a neaiški p iegaidė: plúdu ia o). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 84 Ac a Linguis ica Li huanica XCI § 10. En la ac ual cha la, como mencionada (ž . § 2), p ecesagos ki is cada ez más įsigali. 3.2. Ba uo i ipas 3.2.1.Bend aapž alga § 11. De odos los paliudi os nonp esagino de ki čio -(i)u iu i edín se dis ingue kompak iška g upo eiks17,mažodžių, unijamų seman ikos y (ben ya en la pa e mių)šakniesp iegaidės–ci kum lekso.Tai– ediniaiišspal as(a panašias ki asypa ybes) eiškiančiųbūd a džių,dažniausiai u in ysbūsenosda ybinę a eikšmę, i. e. bū i am o okiam, que pasaky a baseinim slo (plg. DLKG 3916) → ej., ba -uo- i ‘bal am, ž ž ž ž ž ž ž ž ž žj. b-as Šaknies ci kum leksas puede se me a oninis (p., ba -sius- i b-as), pe iman is baseinim slo (p., ge -uo- i → ge -as). De los Vedis que con ienen ca ac e es umpu o šal umuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu- uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu- uuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu § 12. O a ez que lku ia se ipo edín caso, ci kum leksinės šaknies ki is en es os accionesmajojos no adop ado de en e los en e da ybos chaininės chainji ( . y. láuk- i → [lku - →] lku - i → lku -iuo- i), sino apa ece aún en el mismo 16 Ki aip sakan , signi ican es paginal. la palab a de la ca ac e ís ica, exis a como -uo i edinius( .y.bál -as→ba -uo- i), adki ųp iesagų ediniuoseišspal ų pa adinimųnepasi aiko(plg.bal -- i,bál -in- i)20. p ocesamien o (plg. LKG II 248). 17 Plg. ame pame sakinyje: sã·ko | pàpučæ· dú·mu· | ai apud à pajuõduojæ | pa udúojæ (ZnŽ: B ). 18 No es á cla o solo, cuán con iable LKŽ menciona žãl-iuo- i (BŽ; é Ba on 1932: 175, s. . zelenť) ki čia anje. Es o puede se y caso de hipe co ección: ocodyne ki čiuojama y, ej., juõduo i, aunque bi žiečio Jono Ba ono a mėje šaknies ki is de odos modos no se espe a (plg. §§ 17, 21 y 3 mapaapį). 19 G eičiausiai sólo debido a ejemplos a eza šaknies ki is LKŽ nopoludido y pa é del ipo de discusión la gos šaknų eiksmažodžių, ej., bė -úo- i (Rdm sólo un ejemplo ki čiuo ado, además, de oda šnek os, en la cual lauk inas p ecesagos ki is, éase § 21), pal -úo- i (nė ki čiuo o ejemplo único). 20 F. Ku šaičio lauž iniuose skliaus os se p esen a (naminasi, au o io descoñecido) [ge on-au- i] p obablemen e mechaniškai suki čiuo as según al lado p i ašy ą de la misma signi icaciones ge on-uo- i. ZnŽ mag-au- i p obablemen e es mag-uo- i edi binys (pas o ojo ZnŽ no exis e). A ículos A icles 85 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 3.2.2. Raida XXXXI a. § 13. Ap a ia i o ipo eiksmažodžių šaknies ki is bend inės lenguaje o ma imosi al p incipio habias no minis. Į ai ūs XXXXI a. no minamieji abajosi e lejan pai snį šaknies ki čio nykimą esp. p iesaginio ki čio įsigalėjimą. 14. Según P anas Ska džius en su m. Bend iné de la lengua li uana ki čia ime a i mó que šaknyje, ne p iesagoje ki čiuo ini [...] accionesmajodžiai ba uo i, juõduo i, maguo i, mlynu i, aũdonuo i (p. 3914 Recen Al onso Kalmaius, J.M., J.M., Talman o, J.M., Talman o, J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J.M., J., J.M., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., J., § 15. En las p ime as ediciones de DLKŽ apa ecidas en la segunda mi ad del XX ya se indica d ejopas en la mayo ía de casos es e ipo de accionesmajodžių ki čia imas: shakninis y p ésaginis (p z., ba uo i bal úo i), y de algunos, más a os, incluso ikes p iaginis (p z., gels úo i). En la p ime a edición de DLKŽ de Dopoje (2012) (1954) se p esen a p ime o el shakninio a ian ( y ba uo i bal úo i), y en el sep ajame (1972) an p ésaginio ( y baúo i y ba uo i)23. me(1993)daugumos eiksmažodžiųnu odomasjau ikp iesaginiski is(p z., bal úo i,be  isda pilkúo i/pikuo i), uo a punaujausiuoseleidimuose(p a- 21 Plg. Zinke ičius 1992: 317. 22 Debido a J. Šlapel's co espondencia m. de un dicciona io de alcance limi ado del ipo de acción en cues ión, el é mino de acción en él se encuen a sólo una ez (pilkúoja), y eso sólo a oda o a palab a (akmenýnas) a osenes ejemzdyje. En Ki ui Šlapelis en los dicciona ios de 1920 de los licmažodžiųdų an aš inėse o mas se indica d ejopas ki čia: ba uo i bal úo i; ge on gel onúo i; juõduo i juodúo i; audo i audo i Šonúo i (ž ; 1929; 1940; 1921; 1920). 23 Además, po azones no cla iskias en la segunda edición, acciónmajodis gels uo i ki chiuojamas d ejopai, y acciónmajodis negoduo i en la o ma de aíz del ki cio kaji po qué se e akū as (g eičiausiai ko ek ū os klaida). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 92 Ac a Linguis ica Li huanica XCI • aíz ki is con ci kum leksu (p.ej., ge -on-uo- i); • man enida el luga del é mino base y akū inė p iegaidė p ésago (p z., gel -ón-uo- i); • man enida el luga de la palab a base ki cio en p ésago, pe o con me a oninio ci kum leksu (p z., gel -õn-uo- i). Ki čiación ipos geog a ía dis ibu ion se e en 67 mapasapios. Como y edinių de nep iesaginių būd a džių caso (ž . § 17), eiksmažodžio p eesagos ki is (gel on-úo- i, audon-úo- i) ca ac e ingesnis y iniam a mių a ealui, y pama inio kamieno ki is aka iniam. En la pa e nó dica del á ea occiden al (šiau iniai žemaičiai) se man iene al ni el básico būd a džioki čio ie a(p iesagoje-on-).Dalyješioplo o(šiau ėje,šiau ės a- ka uose)išlaikomasi p iesagosakū as(gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i),ki ojeda- (su gues, pie echios) į yks a me a onija (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i). En la pa e me idional del á ea occiden al (pie iniai žemaičiai, Mažoji Lie u a, kauniškiai) el luga del undamen al būd a džio ki čio neišlaikoma ki čiuojama šaknis (ge -on-uo- i, aũdon-uo- i). Aun en ocasiones el ki is del kamieno base se es i ica y al es i ale (o ien os alch aichios). No del odo es á cla o, cuán o aquí ( yškiõs p iegaidžių ni eliacijos zonoje) con iablemen e se esc ibie on p ecep agas p iegaidės: gel -õn-uo- i (1x), pe o aud-ón-uo- i (2x). Ci kum leksiškai ki o u šaknis (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i), como y edinių nep iesaginių poe ų (ž 17), solo se es i ica en el caso del XX a. K. Būga. 29 Būga 1959: 144 ( aũdonuoja Ds), 480 ( aũdonuo i Ds). 30 Būga 1959: 480 (ge onuo i An). 31 [...] Joù nʹabʹaliñksmūs wisi mʹadẽlei, Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei. Bàe jawũ dkì wisì łoukẽlei. [...] U szułà Tamosziúnaicza. m. Łapk iczo 21 d. Pajúodupyje 1880. (Ba anowski 1920: 438439). A ículos A icles 93 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida 6 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio gel onuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • gel onúo i: LKŽ ( , Jnšk, Pn; Dkš); KpŽ (Alz, Slm, PnmR, Pl n); VdškŽ; Kl Ž; D Ž (S , Šl ;); D skŽ; PPAŽ (M c, Rud, Ž ); LzŽ (Dn ); Z Ž; • gel ón: ŠVŽŽ (Kdž, Ms, Nsm, Pal, Vin, Šek, Žb ); K nŽ; • ge ona : LKŽ (K ); K; KzRŽ (G l ); ZnŽ (G š, Lkš, Žl ); KBūg (An); ABa (R5); y • gel õnuo i: LKŽ (Als, Kl Ž, Š s; Jnšk; Pl); DūnŽ (P nR32, V p); Būga (K ). 32 Spėjamo de uno de los dos casos P nR apun amien o san umpa PnmR (nepaaiškin a DūnŽ san umpų są aše) p obablemen e conside y inas ko ek ū os e o . SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 94 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 7 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio audonuo i ki čia imas lie u ių a mėse: • audonúo i: LKŽ (Ldk; Ds, K d, Lel, T gn; Dglš, Kl ; Bd, Dbč, Lp, Vn, Vlk; Kli; , Lnk , Rm; Bsg, Pc; Alk, Dkš, Šn, S d); KpŽ (Skp, Slm, Šmn); VdškŽ; Kl Ž; D ūg (km); Lž (D , D , Žž;); McskŽ; PPAŽ (Kb, M c); LzŽ (Dn , Psl); Z Ž; DŽ; Vaig; KB; • audón: LKŽ (B s, Gg , Kl Ž, Lpl, T k, Vg , Vkš, Š s; Rš, Smal); ŠVŽŽ (Dauk, D k, Ged, K a, Ke n, Kul, Med, Ms, Pal, T kn, Šek, Že, Vin, Žb ); K nŽ; • aũdonuo i: LKŽ (Do , G g, Kl, R , Vž; Sg; K , Š , Up; Nmk, Rs; G l, J b, Sk ; G z; Smn); K; DkšŽ; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Jnk, G š, Lkš, Lkč, Sn , Sl , Žl ); KBūg (Ds); • audõnuo i: LKŽ (Rdn; K š, Už ); DūnŽ (D , K š, P nR). § 20. Bún e dis ml-yn-as (i a ian es ml-in-as, ml-en-as) iene acū ina šaknį, que en la mayo ía de a minos es ki čiuo a, sin emba go apaci o y lle el os en p iesagą ki is (plg. mėl-ýn-as DŽūn: Pkš, K š) g eičiausiai según analogía su- gel ón-as, audón-as. Vedinių su -uo i posible e e iopas ki chiación: • P ésaga del e bo ki is (mélyn-úo- i); • man enida luga del ca ác e undamen al ki cio y akū inė p iegaidė šaknyje (ml-yn-uo- i);  S aipsniai / A icles 95 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • išlaiky apama iniobūd a džioki čio ie ašaknyje,be sume a oniniu ci kum leksu(ml-yn-uo- i); • man enida del base del cali ica i o ki cio luga y akū inė p iegaidė p ésagoe (mėl-ýn-uo- i) ( a mėse, donde se u iliza la o ma a ibu i a mėlýnas). se u iliza la dispe sión geog á ica de los ipos de ie a. éase 8 en es e mapa. Como y an e io men e apa de edín caso, los ap esagos -úo- i ki is (mél-yn-úo- i, mél-in-úo- i, mél-en-úo- i) ca ac e ís ico del es e del á ea de las a imas, y el ki is del kamión de base Ey ų aukš aičių plo e me a oninį šaknies ci kum leksą (ml-yn-uo- i) ėlgi liudija sólo K. Būga Duse ose (be plg. LKŽ numėlynã o Ds). SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 96 Ac a Linguis ica Li huanica XCI 8 ZEMLAPIS. Veiksmažodžio mélynuo i y sus a ian es ki čia anie en lenguas Li uanas: • mėlynúo i: LKŽ (Ds, Lel, Ml ; , Lnk ; P ng; Vlk, S j; Pc; B š, Kl ); KpŽ (Pnd); VdškŽ; D Ž (D , Mlk); D skŽ; PPAŽ (Kn , M c); LzŽ (Dn ); Z Ž; ZnŽ (G š, Sn , Šk); mėlinúo i: D Ž (D , Šl ); mėlenúo i: DŽūn (K š); • mlynuo i: ŠVŽŽ (E k, K a, Ms, Nsm); mlenuo i: ŠVŽŽ (S p ); KBūg(Ms,Sln ); • mlyna : LKŽ (A , J b, Pgg, Sk , Smln, Vlk; Gs); K; KzRŽ (KzR); ZnŽ (Lkč, Lkš); KBūg (Ds); mlenuo i: LKŽ (Š s, Rdn; G šl, End; P k;Va n,Vds,P n);DūnŽ(Už ,Vkšn); • mėlýnuo i:DūnŽ(D ,Pkš). § 21. Abibend i o de odos los abo os accionesmajodžių ki čiación imagen p esen ada en 9 mapa, del cual se puede e que los apéndagos - edados de los nomb es de colo es son ca ac e ís icos es accen iniai ipos, ocu ían en ío bas an e cla amen e delineškėjancios en á eas geog á icas: • á ea o ien al (p incipalmen e eas e n y me idion aukš aičiai) p ensagos -uo- i ki is (bal -úo- i, juod-úo- i, ma g-úo- i, pilk-úo- i; gel on-úo- i, audon-úo- i, mėlyn-úo- i); • Li uania no es e campas (šiau inė žemaičių a mių pa e) undamen o kamieno ki is y man enido del undamen o palab a akū as: šaknyje (bál -uo- i, A ículos A icles / 97 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida júod-uo- i, má g-uo- i, pìlk-uo- i) o būd a džio p iesagoje (gel -ón-uo- i, aud-ón-uo- i, mélýn-uo- i); su oes e a eal (pie inė žemaičių dalis, Mažoji Lie u a, aka ų aukš aičiai kauniškiai) del undamen o kamieno ki is y ci kum leksas: me a oninis šaknyje (ba -uo- i, juõd-uo- i, mag-uo- i; pik-uo- i; ml-yn-uo- i) o en el apéndice del adje i o (gel -õn-uo- i, aud-õn-uo- i), ambién apa eció šaknyje, e kėlus en ki ines adje i as (ge -on-uo- i, aũd-on-uo- i). Exce os a ealís lími es posibles zonas ansicionales con di e en es ipos de ki chia o. Pzj., an o p eesagos -uo- i, an o si kum leksinės šaknies ki is dažni aka ų aukš aičių kauniškių ( ikė ina, y šiauliškių) a mėse, a eces con abiem a ian es en la misma šnek oje. Tal emp imą ci kum leksinės šaknies ki ki nio es i iniame a eale liudija XX a comienzos de las uen es minim minim minim ai aukš aičiuose (plgy ų i lku iškiai) ac ma pasis oki pasis o inio ipo de ipog a ian. 9 ZEMLAPIS. P iesagos -uo i edinių iš spal ų pa adinimų džiųšaknieski čiopapli imąšiamea eale,ž .§9).Pa ieniaisa ejaispasi aiko i ki okiųsmulkiųnuk ypimųnuoap a osiosgeog a inėsdis ibucijos,bend o ki čia imas lie u ių a mėse (apibend inimas) SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 98 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI § 22. Vedinių iš nep iesaginių ci kum leksinės šaknies būd a džių (ges as, ge as, aũs as, mes as, pikš as e c.) una más cla a dis ibución geog á ica de e mina la ma e ia paludida no es su icien e. Como y se puede espe a , en el es e a eale o sus pa ibas es á paludido el p ensaga ki is (gel -úo- i Ds, aus -úo- i Šd), y en el su aka ío akum leks ci queñas šak (ge uo i K, Gs). Como elgialia ac uusiame en el no esa ío, y y deja yasi y ki o os acu ines, a eale, no se puede deci cla amen e. Todos es os pludnies son de plina i o o de a ios luga es, es posible, paludismo. Ki is. ks -u-o-n (s 33) Ki suo-u-ki is (G, Pl. 3.2.4. Ci kum leksinės šaknies ki čio kilmė i aida § 23. Ci cum leksinės šaknies ki is akū inės p iesagos -(i)úo- i ediniuose negali bū i senas. Kad ai es esąsly as pačios lie u ių kalbos eiškinys, ← odo i jokių panašų me a onijos pódsakų nebu imas ėsuose analogiose la ių kalbos ediniuose, plg. la ba -uô- ba s; mn-uô- ns; sa-kan m-u- ô sakans. Mien aspues o no es a en el no e a al del li uanos a mių a eale paludido akū inės šaknies ki is p obablemen e conside y inas man enido a chaizmu ediniuose de 1 ki čiuo ės būd a džių (plg. § 4). A odos los mencionados colo es exp esa i os de akū inės šaknies būd a džams, cuyos anks esnį ki čia imą posible de e mina , se puede econs ui la más an igua 1 ki čiuo ę: • bl as: plg. ie a. nom. sg. em. bál -a35, nom. pl. masc. bál -i36; nom. sg. p onom. bál -as-is37; ad . bál -ai38, 39; dial. bál -um-as; la. ba s; • júodas: plg. ie a. nom. sg. em. júod-a40, nom. pl. masc. júod-i41, ad . júod-ai42; júod-ym-ė 1, júod-ym-as 1, dial. júod-um-as; la. subs . juõds ‘nelabasis, elnias; 33 Plg. Š s: ba -uo- i, ml-en-uo- i; gel -õn-uo- i: júod-uo- i, má g-uo- i, aud-ón-uo- i: pilk-úo- i (ž . más § 27). 34 Plg. Als: gel -õn-uo- i: má g-uo- i. 35 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bá.l à]), 87 (išn. 239). 36 Gi denis 2012: 88 (išn. 189 [bâ ]). 37 K nŽ; ŠVŽŽ. 38 Gi denis 2008: 58 (išn. 112 [bál â·]); 2012: 88 (išn. 189 [bál â·]); K nŽ: 38. 39 Plg. Būga 1961: 73.  40 LKŽ(Ms,Kl Ž,Sln );K nŽ;ŠVŽŽ.  41 Gi denis2008:73(išn.180[jọûd]),87(išn.244[j.ud]);2012:133(išn.378[jud]).  42 Gi denis2008:58(išn.112[judâ·]),73(išn.180[judâ·]);LKŽ(Kl Ž).  S aipsniai / A icles 99 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida • pìlkas: plg. ie a. nom. sg. em. pìlk-a, nom. pl. masc. pìlk-i, ad . pìlk-ai43; • mlas → mlynas, mlinas, mlenas: plg. la. mẽļš ‘mėlynas, iole inis, mns ‘juodas. Ci kum leksinių šaknų ge -, aũd- la ieja alo ía accen ada econs ui algo más di ícil, sin emba go las u in ys p iesaginiai būd a džiai gel ónas, audónas nos ac ual en el no es e de Li uania plo e ambién pe enece 1 ki čiuo ei (ž . LKA II 112 mapapį). Tad y sus edinių gel ón-uo- i, audón-uo- i ki čia ambién puede se a uándose como dėsningas. § 24. Šaknies ci kum leksas ( ęs inė p iegaidė), p esun amen e, su gido como un asgo de hace que desempeña una unción icónica (plg. § 7). Yuo im à ma kė i būsenos eikšmė (besi ęsian is eiksmas, ž . § 11), oponi a p obablemen e es ado i kai os eikšmei ( . y. da y is am o okiam, que pasaky a pama iniu, plg. DLKG 3904) y (b) pada jai pada mai ( oma y. da y i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .) § 25. Šių dienų a mėse odos los posibles ipos de ki čiación p incipalmen e se usan signi icaciones de buzenos y bu io kai os. Si šnek oje posibles pa de di e en es ipos de ki čiación, ellos suelen no(be)p iklauso del edinio doybinės signi icaciones, plg. : • ba uo i: bal úo i ‘bal am se o mos a se (ZnŽ: G š), bál uo i ‘ . p. (ZnŽ: Sl ); • juõduo i: juodúo i ‘bū i, pa ece se juodam; kam juodam mo ė i, kibždė i (ZnŽ: Lpl); pajuõduo i: pajuodúo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (i pe - kel ine eikšme:supyk i,įni š i)’(ZnŽ:G š); júoduo i‘bū i, ody isjuo- dam’i ‘juos i,juody i’(ŠVŽŽ); • pikuo i ‘bū i, apa ece se g iskom y ‘da y is g iskom, pilkė i (LKŽ: G g); izpìlkuo i (LKŽ: Pl ); izpilkúo i (LKŽ: Š s) ‘pasida y i pilkam; • gel õnuo i‘gel onambū i,gel onama ody i’,pagel õnuo i‘pasida y igel- onam’(LKŽ:Als); • audóna se ‘bū i, mos a se ojonam y ‘ aus i (ŠVŽŽ); • mlyna ‘bū i o a ody i mėlynam: pamlyna ‘pasida y i mėlynam (ZnŽ: Lkč) • e c. § 26. Pada omąja signi icado los ac osmaodji examinados es imonian bas an e a os. Los únicos casos LKŽ ijados son: ma g ma g-úo- i (NdŽ, ), gel on-úo- i (NdŽ), audon-úo- i (NdŽ, S d, ), mėlyn-úo- i ( , Pc, Lnk ). Visašnis 43 ŠVŽŽ; Gi denis: 2008 87 (i. 244); NdŽ. 44 O undamen al palab a exp esada en el signi icado de la apa ición de ca ac e ís icas (LKG II 249). 45 O undamen al palab a p esabida al signi icado de a ibución de ca ac e ís ica a alguien (LKG II 249). SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 100 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI se e sólo casos p ecesaga ki is46. Ry iniame a mių a eale es a signi icas eiksmažodžiai ki čia imu no di ie e del o os signi icamien os eiksmažodžių, plg. : • ma gúo i ‘da y is ma gam, ma gė i: pama gúo i ‘pada y i ma gą, pama gin i (LKŽ: ); • pa audonúo i ‘pasida y i de colo ojo: su audonúo i ‘su ep i ojonai (LKŽ: ). § 27. Ineximos casos, cuando en una uen e a es igua a ios del mismo ad e bi ki chiación a ian es ski ing signi icados, ci kum leksinės šaknies ki is no malmen e ca ac e ís ico es adosos, y ad e bi p e iesagas ki is es ado kai os o pada omajai signi icmei47, plg. : • juõduo i ‘bū i, mos a se juodam; kam juodam judė i, kibždė i: juodúo i ‘da y is juodam (ZnŽ: Sn 48; plg. y NdŽ); • maguo i (= magaliuo i ‘in bun em, a ben eichem Wechsel glänzen, ein bun es Aussehen haben): ma gúo i (= má gin i ‘bun machen, bun ä - ben,bun du chwi ken’),ma gúo is(=mag i‘bun we den, e schiedene Fa benannehmen’)(NdŽ); • pikuo i (i pilkúo i?49) ‘g au schimme n: pilkúo i (= pilk i ‘g au we den, ang auen) (NdŽ); • ge ona se ‘gelb scheinen, gelb schimme n: gel onúo i (= gel ónin i ‘gelb ä ben) (NdŽ); • aũdonuo i ‘a ody i audonam: audonúo i ‘ aus i, da y is o se audonam (DkšŽ). Un cu ioso caso se e en Ša ėse (šiau occa ino y su oes eño a ealų con ac o de la zona), donde la acción del es ado ba uo i ‘bal am быть, bal am ody is ijada con me a oninio ci kum leksu, y el es ado kai os accionmaodžiai suiky u akū u (apsijú ma goduo i, za išlajúoduo i ‘pasida y i juodam, p iá guo i ‘pasida y iam, pama gagos) o pames ki ė i (išpilkú ‘o ipasida y i pilkam). § 28. Šaknies ci kum leksas, como ma ciclis de signi icaciones de es ado, su gido an o de la elación iejo ki čiuo ose akū inėse šaknyse ( . y. ediniuose de 1 ki čiu būdo ės a džių, ej., bál as *1 → *bál -uo- i ba -uo- i, plg. § 4), an o ci kum leksinės 46 Išsky us neben onu audo i paliudijimą NdŽ, donde ki čia o oba a ian es ( audonuo i y audonúo i) se p esen an jun os y odos los es signi icamos indicados bekio con pil imu (ki i a nei ki onuo i, juo i, ma guo i,kuo i), pe o es o es sólo edisu ne isu yellow. 47 Con a io caso se e neben en A. Ba anausko insc i o en ex os li e ú icos: Kàd gʹa onuoja żalì łapẽlei (bū io kai a): Dõ gʹał onúoja płó ai kwiē ẽlū (būsena) (abiejų eks ų au o ė a misma R5 [kupiškėnų] a mės a s o ė iš Pajuodupio, plg. 31; ki klus Ba anauskas, ma y , sudėjęs ženžiū a), 1920 Ba anowski: 435, 439. 48 Pe o plg. las mismas šnek os pajuõduo i ‘pasida y i juodam, pa amsė i (ZnŽ: Sn ). 49 Del NdŽ apun amien o no es á cla o, si el apun amien o pilkúo i aplicableino sólo es ado de cai os, o y es ado de la signi icación. A ículos A icles 101 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida de o igen shaknyse: an es de es o noecususios ki cios po Saussu eo dėsnio (p.ej., ge as *2 → *ge -uo- i > gel -úo- i ge -uo- i o *gel ónas 1 → *gel ón-ón-uo- i ge -on-uo- i), y quizás y desde el seno neki čiuo ose, si en los edados ki į gauda usi una acciónmaj p iesaga ( y ge as *4 → *gel ón-úo- i ge -uo- i; *gel ón 3 → gel ón-on-u- i *u- i ge -on-uo- i, pl. 19 §. 29. Es p obable que habiendo su gido en alguncún pun o del á ea de uso de la lengua li uana y más a de ex endido en el es o de la zona, el e e ido enómeno del no oes e y del no e de la zona de las on e as así y no alcanzó. Aquí → has a es os días pe du ado a chajiškas bál -as bál -uo- i y gel ón-as gel ón- i ipo ki ing ( al y dėsningas ges -as → gels -úo- i ki ing, aunque no am ál ai eig i, éase § 22). Pe o en el in e io de los da os de la zona del no oes e y del no e de la zona de las on e as se pueden encon a di e sos y a iados ipos (* da , da , si kum, ci cas, an, no a ca, no a ca) de la misma especie de ki ia en el su de la egión del su : má ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-ma ci-pl: Mien as an o, en el es e del a mes a eale ci kum leksinės šaknies ki is en los p esmaedjios del ipo en discusión an e io men e p obablemen e había sido ex endido (caí y lku iąć ipo edinių caso, éase § 9), si y no en odo el plo e, es al menos ya más ampliamen e que en es os días, pe o emp anamen e (anksčiau lku iąć ipo ediniuose) nunykęs. Nunin isimu, ma y , lėmė cada ez más adqui cinis p ies -(i) domina ed edines ki is y p iinyagos sepa a kenos de la acción ki is de es e a ealo ki chia se ex iende en bū iokai osi (a )pada omosios eikšmės eiksmažodžiųišnykimas,pas a o- siomis eikšmėmisįsigalėjuski ųp iesagų ediniams(p z.,bal - -i,bál -in- i). oda Li uania hoy y es el único codi io como al en el gale io. 3.3. O os casos § 30. Además de los abo dados dos ipos, paliudi a y de di e sos o os nep iesaginio ki čio p ecesagos -(i) edados de los cuales no se pueden conside a iejos a chaizmais, e lejinčiais undamen os de palab as 1 ki čiuo ę, pe o no malmen e nep ieš a aujančių pa eldė ajam dėsningumui. En ellos no malmen e ki čiuo a suelen se akū inė šaknis (kiemeniu pama iniuose kamienuose) o muchos o he skiemenių pama inių kamienų negalinis šemuo Be eiknis (pama inio kamienoose) ki is liudijamas y iniame lie u ių a ami a eale (daug Majoje Lie u oje), a menudo g e a de las a ian es del ki čio. Si se u iliza a eale, aquí ellos ienen ki is p iagos. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 108 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Ms Mus eika (PPAŽ) M l Me eliai, Lazdijų . Mžk Mažeikiai Nm Kudi kos Naumies is, Šakių . Nmk Nemakščiai, Raseinių . Nsm Nuosamai, Skuodo . (ŠVŽŽ) N No ėnai, Skuodo . Ob Obeliai, Rokiškio . Pal Paluknė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Pc Pociūnėliai, Rad iliškio . Pgg Pagėgiai P Pakš eliai, Šiaulių . (DūnŽ) Pl Palė enė, Kupiškio . Pln Plungė Plš Palūšė, Ignalinos . Pl Pla eliai, Plungės . Pl Pil iškiai, Vilka iškio . Pl n Panė enėlė, Kupiškio . Pn Pane ėžys Pnd Pandėlys, Rokiškio . PnmR Panemunis, Rokiškio . Ppl Papilys, Bi žų . P k P iekulė, Klaipėdos . P lg P ialga a, Skuodo . (ŠVŽŽ) P ng Pa ingys, Ignalinos . Psl Pasaliai, Vijos . [Bal a usija] (LzŽ) Pš Paš i inys, Pak uojo . P Pi ašiūnai, Aly aus . A ículos A icles 109 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida P n Pa andenė, Telšių . P nR y inė Pa andenės apylinkės pa e (Telšių y Kelmės .) (DūnŽ) Pž l Paeže ėliai, Šakių . R5 Munda R. 5 (= Ry czai penk ji) [Kũpiszkio pa õpijos, Skõpiszkio pa õpijos, Czadasũ pa õpijos] (Ba anowski 1920: 131) Rdm Rudamina, Lazdijų . Rdn Raudėnai, Šiaulių . Rk Rokiškis Rm (1) Ramygala, Pane ėžio . Rm (2) Rimašiai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: Rm Ramygala, Pane ėžio .) Rs Raseiniai Rš Rimšė, Ignalinos . R Rie a as, Plungės . Rudnia, Va ėnos . Sg Saugos, Šilu ės . Skp Skapiškis, Kupiškio . Sk Ski snemunė, Ju ba ko . Slm Salamies is, Kupiškio . Sln Salan ai, K e ingos . Sl Sla ikai, Šakių . Smal Smal os, Za asų . Smln Smalininkai, Ju ba ko . Smn Simnas, Aly aus . Sn Sin au ai, Šakių . S Siau imai, Poškonių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: S Feliksas S agys […]) S d Se edžius, Ju ba ko . S j Se ijai, Lazdijų . SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 110 Ac a Linguis ica Li huanica XCI S p Se apinai, K e ingos . (ŠVŽŽ) Šll Šilalė Šl Šal iniai, Die eniškių apyl. k. (D Ž) Šmn S p –S iaup ai,Skuodo .(ŠVŽŽ) S –Su iliškis,Kėdainių . Šd–Šedu a,Rad iliškio . Šek–Šekai,Skuodo .(ŠVŽŽ) Šk–Šakiai Škn–Šakyna,Šiaulių . Šimonys, Kupiškioški . Šn Šunskai, Ma ijampolės . Š s Ša ės, Skuodo . Š Š ėkšna, Šilu ės . Š nč Š enčionys Tl Tešiai T g Tau agė T gn Tau agnai, U enos . T k Ti kšliai, Mažeikių . T kn T uikinai, Skuodo . T T e ečius, Ignalinos . Upyna, Šilalės Up . U ena U Už Už en is, Kelmės . Vab Vabaliai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Va n Va niai, Telšių . Vdk Viduklė, Raseinių . Vds Vidsodis, Kelmės . (DūnŽ) Vg Vege iai, Akmenės . A ículos A icles 111 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida Vin Vindeikiai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Vj Vajasiškis, Za asų . Vkš–Viekšniai,Mažeikių . Vkšn–Viekšnaliai,Telšių .(DūnŽ) Vlk Valkininkai, Va ėnos . Vlk Vilka iškis V p Va pu ėnai, Šiaulių . (DūnŽ) VšR Višakio Rūda, Ma ijampolės . V Ve i žėnai, Klaipėdos . Vž Vėžaičiai, Klaipėdos . Z Ze ynos (PPAŽ) Žb Žeb okai, Skuodo . (ŠVŽŽ) Že Žemy ė, Skuodo . (ŠVŽŽ) Žl Žal ynų kaimas i apilinkė (ZnŽ) Ž (1)–Ža ėnai,Telšių . Ž (2)–Žiū ai(PPAŽ;nepainio inasuLKŽ:Ž –Ža ėnai,Telšių .) Ž Ž i gždaičiai, Šakių . Žž Žižmai, Die eniškių apyl. k. (D Ž; nepainio ina con LKŽ: Žž Žiežma iai, Kaišiado ių .) SUTARTINIAI JENKLAI >, < one inė aida , ne one inė aida (paki imo po analogía, e c.) →, di ección de doybos SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS 112 Ac a Linguis ica Li huanica XCI ŠALTINIAI ABa An ano Ba anausko a mių ex ai (ž . Ba anowski 1920: 435, 439). BŽ Jono Ba ono dicciona io (ž . Ba onas 1932). KBūg Kazimie o Būgos esc i os (ž . Būga 1959: 144, 488). DŽkš Daukšių k aš o žodynas, au . V. Labu is, Vilnius: Alma li e a, 2002. ac uales-lie u iu-kalbos-zodynas/. DP Mikalojaus Daukšos Pos ilė, 1599 (pa yzdžiai ci ados DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, į ai ūs leidimai, e. a ian- as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / según: Ska džius 1935). D skŽ D uskininkų a mės žodynas, au . G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1988. DŽūn No e y ų dūnininkų šnek ų žodynas, au . V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas, 1976. D Ž Die eniškių šnek os ā dynas 12, Vilnius: Li u ių kalbos ins i u o, 20052010. J An ano Juškos dicciona io y manusc i o de la pa e inédi a (ci ado según LKŽ). K F yd icho Ku šaicija ódynai (ž . Ku scha 18701874; 1883). KDonel K is ijono Donelaičio ex ai (ci ado según LKŽ). Kl Ž Kal anėnų šnek os ā dynas, au . A. Vilu y ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. KpŽ Kupiškėnų žodynas 14, au . K. Vosyly ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007–2014. K nŽ K e ingos a mės žodynas, au . J. Aleksand a ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. KzRŽ Kazlų Rūdos šnek os Dic iona y 12, au . A. Pupkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽ(e) Li uanian Language Dic iona y 120 (19412002), e. a ian as, ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Zabkauskas, J. Vi a skai ė, y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Li huanian Language Ins i u e, 2008 ( e sión ac ualizada, 2018). P ieiga en In e ne : h ps://baekal.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LzŽ Lazūnų a mės žodynas, au . J. Pe auskas, A. Vidugi is, Vilnius: Mokslas, 1985. A ículos A icles 113 / Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida NdŽ Wö e buch de li auischen Sch i sp ache. Li auisch-Deu sch Lie u ių ašomosios kalbos žodynas /. Lie u iškai- okiška pa e 15, bea b. sud. M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys, Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä s e lag, 19321965. PPAŽ Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas 12, au . A. Leskauskai ė, V. Ragaišienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20162019. R Pilypo Ruigio dicciona io (ž . Ruhig 1747). T abajos de Augus o Schleiche io (ž . Schleiche 1857). ŠVŽ […] El dicciona io de ie as del no e occiden al 12, au . R. Vanagienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20142015. Vaig Aho aŽa inės Vaigu os šnek os dicciona , au . I. Š a cai ė, Vilnius: Ve smė, 2023. VdŽšk Vidiškių šnek os žodynas, au . Ž. Ma ke ičienė, A. Ma ke ičius, Vilnius: Li uania pedagogijos uni e si e as, Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. ZnŽ Zana ykų šnek os dicciona io 13, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas ins i u o de publicación, 20032006. LITERATŪRA Ba anowski An on 1920: Li auische Munda en 1: Tex e, Leipzig: Ve lag on K.F.Koehle . Ba onasJonas1932:Rusų–lie u ių žodynas,2-asleidimas,Kaunas:Sakalobend o ė. BūgaKazimie as1959:Rink iniai aš ai2,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. BūgaKazimie as1961:Rink iniai aš ai3,Vilnius:Vals ybinėpoli inėsi mokslinės li e a ū osleidykla. DLKG–Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed.V.Amb azas,4-ojipa aisy alaida, Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as,2006. DyboVladimi A.1981:Sla janskaja akcen ologija. Opy ekons ukcii sis emy ak- cen nych pa adigm p asla janskom,Mosk a:Nauka. Gi denisAleksas2003:Teo iniai lie u ių onologijos pag indai,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2008:Žemaičių dzūkai. Teks ai su komen a ais,Vilnius:Moksloi  enciklopedijųleidybosins i u as. Gi denisAleksas2012:Šiau ės žemaičių Skuodo zona. Teks ai su komen a ais,Vilnius: Vilniausuni e si e oleidykla. SANDRALUKŠAITĖ-RAMONIENĖ,VYTAUTASRINKEVIČIUS 114 Ac aLinguis icaLi huanicaXCI Ku scha F ied ich1870–1874:Deu sch-li auisches Wö e buch1–2,Halle:Ve lag de BuchhandlungdesWaisenhauses. Ku scha F ied ich1883:Li auisch-deu sches Wö e buch,Hallea.S.:Ve lagde  BuchhandlungdesWaisenhauses. Laigonai ėAdelė1978:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Mokslas. Laigonai ėAdelė2002:Lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Gim asisžodis. LKAII–Lie u ių kalbos a lasas2:Fone ika,a s. ed.K.Mo kūnas,Vilnius:Mokslas, 1982. LKG II –Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is,1971. Rinke ičius Vy au as 2010:Kaiku ie eo iniaimo ologinėsakcen ologijoskon- cepcijosaspek ai.–Bal is ica56(1),9–43. Rinke ičius Vy au as 2015: Bal ų i sla ų kalbų ki čia imo is o ija 1, Vilnius: Vilniausuni e si e as. Philipp Ruhig 1747: Li auisch-Deu sches und Deu sch-Li auisches Lexicon, [Königsbe g:]J.H.Ha ung. Schleiche Augus 1857:Li auisches Lesebuch und Glossa ,P ag:J.G.Cal e’sche Ve lagsbuchhandlung. Ska džiusP anas1935:Daukšos akcen ologija,Kaunas:VDUHumani a iniųmoks- lų akul e as. Ska džiusP anas1943:Lie u ių kalbos žodžių da yba,Vilnius:Lie u osmokslųaka- demija,Lie u iųkalbosins i u as. Ska džiusP anas1998:Raš ai3,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. Ska džiusP anas1999:Raš ai5,Vilnius:Moksloi enciklopedijųleidybosins i u as. S undžia Boni acas 1985:Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema, Vilnius: Pe oo se as. S undžiaBoni acas2014:Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija,Vilnius:Eug imas. ŠlapelisJu gis1920–1922:Lie u ių kalbos žodynas, iš e s as usiškai, lenkiškai i o- kiškai,Vilnius:„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1921:Lie u ių i usų kalbų žodynas,Vilnius:M.Šlapelienėsknygy- nas,„Žaibo“spaus u ė. ŠlapelisJu gis1929:Lenkiškas lie u ių kalbos žodynėlis,Vilnius:„Rucho“spaus u ė.  S aipsniai / A icles 115 Lie u ių kalbos eiksmažodžių su p iesaga -(i)uo i ki čia imo aida ŠlapelisJu gis1940:Ki čiuo as lenkiškas lie u ių kalbos žodynas,an ojilaida,Vilnius: M.ŠlapelienėsLie u iųKnygynas,spaus u ė„Raida“. VLKK2005:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.RekomendacijaDėl kai ku ių p iesagi- nių eiksmažodžių ki čia imo,2005m.gegužės5d.,N .R-8(k-15). VLKK2013:Vals ybinėlie u iųkalboskomisija.P o okolinisnu a imasDėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. ekomendacijos N . R-8 (k-15) „Dėl kai ku- ių p iesaginių eiksmažodžių ki čia imo“ pakei imo i papildymo,2013m.spalio3d., No PN-10 (k-15.1). Zinke ičius Zigmas 1992: Li u ias his o ia del lenguaje 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Zigmas 1994: Li u ias kalbos dialek ologija, Vilnius: Mokslo y enciklopedijų publykla. Accen ua ion His o y o Li huanian Ve bs in -(i)uo i SUMARY In he accen ua ion his o y o Li huanian e bs in -(i)uo i, he ollowing p ocesses could be obse ed: 1. In he ea lies econs uc ible s age, he su ix -(i)uo- unc ioned as a nondominan s ong one: e bs de i ed om accen ually immobile wo ds we e s essed on he oo (de i a ional base), e.g., j-uo- i ← j-as a. p. 1, while e bs de i ed om mobile wo ds we e s essed on he su ix, e.g., kelm-úo- i ← kélm-as a. p. 3. 2. In e bs de i ed om immobile non-acu e wo ds (mo e p ecisely, wo ds wi h a non-acu e s em- inal syllable, e.g., a. p. 2 nouns), he s ess shi ed om he oo (i.e. he las syllable o he de i a ional base) o he su ix due o Saussu es law, e.g. *paš-uo- i > pa š-úo- i nong (paš-as a p. 2), making non-su ix impossible in s ess de i ed om immobile wo ds (i.e. wo ds wi h an acu e s em- inal syllable o a s essed e b) o e bs ha had e ained hei non-su ix a e Saussu es law. This gene aliza ion has al eady been la gely comple ed in mode n dialec os. s em- inalsyllable ega dlesso  one/quan i y,e.g.a.p.1nouns). 3. Wi h hesp eado accen ualdominanceinde i a i es,su ixs esscame obe ins anceso  e ainednon-su ixs essin e bsde i ed oma.p.1nounsa ea es edin MikalojusDaukša’s ex s,F ied ichKu scha ’sdic iona y,ea lyno ma i edic iona ies,and SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN, VYTAUTAS RINKEVIČIUS Ac a Linguis ica 116 Li huanica XCI 4. In he pe iod a e Saussu es law, new e bs wi h a s essed ci cum lex oo began o appea , in which he ci cum lex had an iconic unc ion: i ma ked a slow, p olonged ac ion o s a e. The e we e wo ypes o such e bs, exempli ied by lk-u -iuo- i and ba -uo- i, espec i amen e. El lku iuo i ipo is he esul o he ex ension o he su ix -(i)uo- o e bs in -u - i and -ul- i, which we e cha ac e ized by oo ci cum lex as a ma ke o a enua e du a i e meaning. Roo ci cum lex was ans e ed om hese e bs o -(i)uo- i e bs, as much o eas e n Li huania, i is a es ed alongside wellas oo he su ixal e bal o ma ions(e.g.lku -iau- ie c.).Acco ding o20 h-cen u y sou ces, hisci cum lex oo s essissha edbyalmos allLi huaniandialec s,albei ,in su ix-s essed o ms. 6. In Li huania ba uo i-e ype e bs, i.e. de i a i es om oo adjec i es deno ing colo s (and simila quali ies), he ci cum lex has p obably eme ged as a means o dis inguish essi e e bs om ien i e and/o ci cum i i e e bs. This accen ua ion ype (i.e. lex s ess) is ound mainly in sou hwes e n dialec os. I has p obably exis ed in b-u. , whe e i is almos ne e used. 7. The no ma i e wo ks om he 20 h and 21s cen u ies es i y o he g adual disappea ance o ci cum lex oo s ess and he sp ead o su ix s ess in bo h ypes o e bs. In s anda d Li huanian, non-su ix s ess has comple ely disappea ed in ba uo i- ype e bs, while i is s ill possible in he lku iuo i- ype e bs. 8. In wes e n Li huanian dialec s (especially in Li huania Mino ), non-su ix s ess may also appea in a ious o he e bs o mo e ecen o igin, usually wi hou iola ing he inhe i ed p inciple ha s ess is only possible in acu e monosyllabic oo s o non- inal emodeled e bs in -(i)o i (e.g. páin-iuo- i). syllableso mul isyllabicde i a ionalbases.Thesecanbeonoma opoeic(e.g. čì y -uo- i) o o he wiseexp essi e e bs(e.g. àlaž-uo- i), ecen Ge manisms(e.g.býdel-iuo- i),and Į eik a 2024 m. junio 25 d. SANDRA LUKŠAIT-RAMONIEN Bal is ika de la Ca ed al Uni e sidad de Vilna Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uania sand a.luksai e- [email p o ec ed] ud. u.l sand ali uanis [email p o ec ed]om VYTAUTAS RINKEVIČIUS Uni e sidad de Vilna Bal is ika de la Ca ed al Uni e sidad de Vilna Uni e si e o g. 5, LT-01131 Vilnius, Li uania y au as. ink[email p o ec ed]