scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Brėžiant Vyžuonų ribą: šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias

Darius Ivoška; Andrej Ryčkov

Abstract

Straipsnis paremtas unikalių, Jogailos universiteto bibliotekoje Krokuvoje (Lenkija) saugomo rankraščio, duomenų analize. 1469–1477 metais datuojamame liudininkų apklausos protokole minimi du svarbūs istoriniai faktai, reikšmingi ir istorinių, ir lingvistinių tyrimų perspektyvoje, t. y. Brinkliškių kelio, tuo metu ženklinusio dalį Vyžuonų valdų ribų paliudijimas ir 99 liudininkų įvardijimas. Šiame darbe analizuojama protokolo archyvavimo istorija, minimo kelio lokalizavimo ir jo vardo kilmės klausimai, aptariamas istorinės atminties perdavimas. Liudininkų vardų tyrimu atskleidžiamos XV a. antroje pusėje vyravę asmens identifikavimo ir įvardijimo polinkiai, juos lėmusios aplinkybės.

Full text

Articoli Articles 11 / DARIUSIVOŠKA Lietuviųkalbosinstitutas ORCID id: orcid.org/0000-0003-3898-0000 Direzioni delle ricerche scientifiche: onomastica, storico baltų vardynas, kalbų kontaktai. ANDREJ RYČKOV Istituto di storia Lituano ORCID id: orcid.org/0000-0002-7008-9990 Direzione delle ricerche: LDK giuridica e politica cultura XIIIXVI a. DOI: doi.org/10.35321/all91-01 BRŽIANT VYŽUON RIB: NAIURS EAST LIETUVOS XV A. ASMENVARDŽIAI IR (NE)PAMIRŠTAS KELIAS* Mapping the Boundaries of Vyžuonos: 15th-Century Personal Names and the Enduring Legacy of North-Eastern Lithuania ANOTATIA La descrizione basato su unikali, un manoscritto conservato nella biblioteca dell'Università Jogail a Krokuvoje (Lenkija). Nel 14691477 datiojammo nel protocollo dell'interrogazione dei testimoni minimi due importanti fatti storici, significativi e storici, e in prospettiva di ricerche linguistiche, i. e. Brinklais Straudium, parte dei confini dei domini Vyžuonų e il protocollo dei testimoni in 99 minuti. Nel lavoro viene analizzata la storia dell'archiviazione, localizzazione e il suo nome, viene accertata la consultazione storica a un archivista e a una fonte storica, a Andrej Dubček, Tom Baran, Darius, John Drungil, Sergei e Temchin. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 12 Acta Linguistica Lithuanica XCI trasmissione. Liudininkų nomi studiim rivelateate XV a. seconda parte vyravę persona identificazione e innominijimo polinkie, loro lėmusios circostanze. ESMINIAI VODŽIAI: Vyžuonos, terrėvaldos ribos, sakytinė ir rašto kultūra, istorinis vardynas, asmenvardžiai, istoriniai šaltiniai. ANNOTATION The article explores a unique manuscript housed in the Jagiellonian University Library in Krakow, Poland, focusing on a witness interview protocol dated between 1469 and 1477. The protocol highlights two key historical elements relevant to both historical and linguistic archiving, investigates the location and research:theBrinkliškėsroad,whichdefinedpartoftheVyžuonosestateboundariesat thetime,andthenamingof99witnesses.Thepaperdelvesintothehistoryofprotocol etymology of the Brinkliškės road, and examines the transmission of historical memory. Additionally, the study analyzes the witness names KEYWORDS: Vyžuonos, boundaries of land ownership, oral and written touncoverthetrendsinpersonalidentificationandnamingpracticesprevalentinthelatter halfofthe15thcenturyandthefactorsinfluencingthesepractices. culture, historical onomasticon, personal sources. Sappiamo che il confine Brinkliškių kelias, a Algirdas nustatė [šią] ribą Klausinėjami apie Vyžuonų dvaro, appartenuto a Radvilai Astikaičiui (†1477) Nors1, il confine ties Užpaliais menėtus žodžius paeiliui unanimamente confermarono i rappresentanti dei vicini comuniomeni di Giedrai, Utenos, Tauragnų, Balninkų, anche tre Stanislovo (Stankaus) Sudivojai pavaliai2. Essi testimoniarono, circa un secolo prima, gli eventi: didiga Vyžuikštis kundinas (†1377) determinò parte del confine del quale, il cui fisionomico pervidal del pavilione Brinkiewicz atliepdi, fu scritto per i dati. 1 Plačiau su Vyžuonų dvarą zr. Malczewska 1985: 156157; Baliulis 2006: 98114. 2 Вдаем, что ж граница бринкгелева дорога, а лькгирдъ длал границу. BJ 329/99 [paghi nenumeruojami]. Plačiau см. 1 priedą. Articoli Articles 13 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias lape3, il processo giudiziario successivo avvenuto potrebbe essere scritticiamente del tutto incomdocumentato, quindi nessuna altre circostanze del processo giudiziario non sono conosciute4. Dificu difficile rispondere unireffemmiamente, con quale forma di memoria collettivese comunicazione o culturale, questo testimoniamento dei membri delle comunità territoriali è sietinas5. Senza dubbio, la conoscenza del confine è conservata grazie alla memoria comunicativa, poiché toji comprende recentemente vissuto il passato (fino a 75100 anni) e più spesso si replica con verbodi storici. Altus, la conoscenza poteva essere perdurata o pratickuita con forme di memoria culturale. Nel caso del sapere di tale dvaro doveva essere ritualizzato, la forma del ricordo collettivino, solo quanto era, non tanto con l'uso stesso, ma con il rimorso alle comunità. industriale livello essa raggiunse un po' più tardi durante il regno di Alexander e Žygimantas Senojo7. Una parte, fino ai nostri giorni sopravvissuto e pubblicato in questo articolo, il protocollo dell'interrogazione dei testimoni è una fonte unica, rappresentante bescilostancias la pratica iniziale della scrittura. Tali parti, i AnotAliaksandroHrušos,KazimieroJogailaičioepochoje1440–1492metais LietuvosDidžiojojeKunigaikštystėjeintensyvėjoteisinėsraštijosekspansija,tadati suriti nel protocollo parlano scritto di un'intervista di questa cultura con archajiška (pagoniška) sakytine kultinu8. Chelkis, il testo di questo documento è stato condizionatamente compilato dal 16th registro dei testimoni, la descrizione migliore Atako Kolin. Il punto di vista è che il protocollo non è stato così disturbato dal turco archipelago. 4 Nel protocollo direttamente accennato, che Radvila Astikaitis ha presentato questi testimoniamenti agli ufficiali del tribunale (Pana Родивиловых, воевод(ы) троцкого, свтковъ). Anche se l'oggetto del processo giudiziario non è menzionato nel protocollo dell'interrogatorio, esso è noto dalla dorsalina registrazione, che è apparsa durante l'archyvazione del documento. Cfr. 1 (Originalą). Molti hanno riferito che la causa di Radvila è stata discussa al tribunale, poiché la competenza del tribunale Valkyrieva 67 2023:88. 5 Per più sul Jano e Aleidos Assmanų kolektyvinės atmintion klasifikaciju sr. Assmann 1988: 919. 6 Circa archajiškus baltiškus kelius e la loro priežiūrą sr. Čelkis 2021: 4958; su Brinkliškių kelią plačiau sr. 70 išnašą. 7 Sul processo di acquisizione del documento nella Lituania Maggiore Kunigaikštystėje XV a. seconda parte XVI a. prima parte più plačiau sr. Hruša 2015: 200242; 2019: 236289. 8 sull'acquisivazione della cultura lašto tardivųjų Viduramžių ankstyvųjų Naujųjų laikų Lietuvoje e sua santykįsusakytinekultūražr.Ališauskas2009;Hruša2015:364–412;2019:433–483. DARIUSIVOŠKA,ANDREJRYČKOV 14 Acta Linguistica Lithuanica XCI XIVXVI a., ha attirato l'attenzione al fatto che nei procedimenti giudiziari, nei quali esaminare proprietà, confini di zemi, prievoli, bajorazgo, questioni di prova, come testimoni, savo'i la memoria verbale e ismariti diritto costituita, erano pastigliati senziali persone (rus. stariè persone, muži stari, lot senes) (Čelkis labo: 121134). Nei nostri protocolli di processi spesso rimane anonimi nei testi storici. Esiste un unico documento di 1522 che permette di faccificare cinque senatori di Markovo vals (Markoskai, Minsko stikritis, Taivija) nel 2023.9. E anche meno di aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa Questo […] articolo di caso, con esso si mira a stabilire il tempo, le circostanze e la sua storia di archiviazione del protocollo dell'interrogazione dei testimoni. Non meno importante compito […] di chiarire, cosa era nei protocolli minim Giedraičių, Utenos, Tauragnų ir Balninkų bendruomenių kolektyvinės atminties saugūs ir kaip ji ji siekiama tus11.Visųjųteisėspapročiųišmanymasiriškartosįkartąperduodamaatmintis turėjokeltipasitikėjimątiekbylosšalims(arbabentvienaiišjų,t.y.Radvilai Galiausiai quest'indagine di esaminare i circostanzi del nome del sentiero che segnava la frontiera dei valdžonų irradio e cercare di localizzarlo, e 99 testi testi di analisi per fornire le premesse su possibili analisi dell'antroponimio del raio polinki. 9 Miška Jevičius, Macovskis, Trusia, Ivanas Jurkovičius, Ivanas Šina Žukovičius (Čelkis 2023: 127–128). 10 Presumibilmente, allo scritov era importante sapere e ricordare obiettivi numero dei testimoni, volendo separare una personaí da un altro, la fine dell'introduziimino di persona egli marcava tašku. Žr. 2 priedą. Atitinkamai: 14 da Giedraičių, 31 da Utenos, 23 da Tauragnų, 28 da Balninkų, 3 Stanislovo (Stankaus) Sudjaiivočio podvaldiniai Ž.r. 1 priedą. 11 Plačiau žr. 1 priedą. Plg. Čelkis 2023: 121134. Articoli Articles 15 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 1.DATAVI E ARCHYVIN HISTORIA Trakų vaivados Radvilos Astikaičio menzione nel protocollo permette di datare preliminarmente questo documento, 78 decenni del 12.12.. La datazione patikslina papieriaus vandenženklis augčio galva (dal quale interpuragio è uscita gėlė, contenente sei žiedlapius, e quindi da cui in apaukio si nutrisse il latiniškasis waterženklis). Piccardo vandenženklis database14. Vanderi con Poperius cruciženu sono stati utilizzati nel Atkreiptinasdėmesysįtai,kadEdmunduiLaucevičuinebuvožinomašivandenženklioatmaina13.Jiatitinkavandenženklįnr.70183,įtrauktąįelektroninę documento,7717 scritto nel 1469 a Brešo (Italia Lombardia, Italia). Suoi sono difficili da determinare dove sia stato prodotto un foglio di papieriaus, ma non ne abbaiano al protocollo, ma nel 1469 a Gerolandia, e poi in Lituania. Considina che il protocollo dell'interrogatorio dei testimoni sia stato redactato non in teismo, e inviatus dal processo al funzionato autorizzato del tribunale†18. L'ultimo luogo interrogò i testimoni, e come prova al tribunale doveva fornire la raštišką liudijimą. Atkreiptinas attenzione al fatto che il protocollo non era antigliato. Da ciò si può giudicare che il testimone del giudizio fosse scritto in paperi, e la vera verifica dell'autore, come il processo, poteva avvenire in modo verbale durante o dopo il Teismo processo. Un foglio, che conteneva un Vyšola, è entrato in teismo, e nelle mani di Radvila Astutius e del suo successore. UWKL II 225). 13 Plg. Laucevičius 1967a: 203213, nr. 14411506. 14 Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183; accesso internet: https://www.wasserzeichen-online.de/w/zisstruktur.php?ref=IT1365-PO-70183 [veduta 2024-06-13]. 15 Plg. Rábai 2021: 218243. Anot E. Laucevičiaus, XV a. papierius nella Lituania era importato da Italia, Francia e Germania (Laucevičius 1967b: 51). 16 Sul commercio del papieriumi medievali in Inghilterra cfr. Rold Da 2020: 5893. 17 Naturalmente, l'effettiva data di stesura del protocollo doveva essere più vicina 1469 anziché 1477 anno. 18 Sull'ufficiūnus del tribun del governatore diečkus, žvelgūnus, vaznius e laštininkus plačiau žr. Valikonytė 2023:54–66. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 16 ActaLinguisticaLithuanicaXCI kurienors mažai reikšmingi, būtini išsaugoti ateities laikams19.Protokolaslengvai riconoscibile da archyvaro scritšito descrio: vecchia lista dei testimoni per Užpalių e Vyžuonų atribuzione Brinkliškių keliu, che nutiesė Algirdas20. In questo caso notato, che persona archyvinį įrašą compus erroneamente comprato teiginį protocollo Вдаем, что ж граница бринкгелева дорога, а лькги kelias длал границурд. didysis kuniga kelėštis Algirdas nustatą, betio neties, turėjo esistere ancor prima del limite. La parte dorsalinetta del protocollo Paties contiene anche quattro voci, che permettono di giudicare sulla sua storia archiviante[…]XIX a.21 Il più antico datotino XVI. nel mezzo del XVI a. nella seconda parte del documento. In Jame, come e in tutto il protocollo, non era ancora menzionato lo dvar di Vyžuonė. Rimiante Alberto Goštautė XVI. La prima parte del protocollo della prima parte (Ragauskienė 99), many, che Mikalo Ravilai e Jurgio Radvilos archiviano, era conservato nel protocollo Vyža insieme con i documenti del governo Vyžuonė come e nei tempi di Reginald Asinskaitsas (Malewyta: 151515-2015), ma solo nel 1985 il documento di Reginald Gyatsowa era stato redatto. Rad nel caso con Trakų vaivada e valdovo maresciallo Grigu Astikaičiu a causa della forza sepolte Vyžuonų dvaro valstiečių non ha usato i dati del protocollo24. Gia Giorgio Radvilos sogno Mikalojaus Radvilos Rudojo ar anūko Kristupo Radvilos Perkūnoi, circa circa la fine del XVI a. 19, pervarcato e conservando nuovi personali archivus, pertalinamente nella parte del protocollo è stata ancora una volta registrata Jameńska Jameška Vyžuonos from 160 to 25 AD, anche se separato dai documenti, poteva essere facilmente riconosciuto e attribuito al complesso di documenti del Vyžuonų dvaro. 20 Rejestr stary swiadkow na rozgraniczenie miedzy Uszpolem a Wizunami Bryngielowa droga, którą Olgird udziałał (AGAD, AWR, 160: 72). 21 Cf. Append. 1 (Originalą). 22 Swiadkowie na uszpolskiey ziemię radziwilowskiey. Žr. 1 priedą (Originalą). 23 Plg. Ragauskienė 2015: 111138. 24 RIB 20: 912. Algirdas Baliulis ritiene che in questa causa menzionesino non gimines Biržų š archive26. Più tardi Pusławskių (lenk Pusłowscy) appartenesse con tutto l'archivio alla famiglia Pusławski, che, sebbene abbia Radviloms,betAstikamspriklausiusiosVyžuonos,plg.Baliulis2006:98–99.  25 Regestr stary swiadkow na rozgraniczenie miedzy Uszpolem a Wizunami. Plačiau – 1 priedas (Originale). Articoli Articles 17 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias venduto nel 1856 il dominio al conte Pusvardui Huten-Čap (Słownik XXIII 689), Vygojo conservò nelle mani almeno la sua parte del domo. 27 Pogazdski, rappresentante del gimines Edminski, ricevette la ricca raccolta di opere d'arte, libri e manoscritti dal suo ultimo capitolo presso l'Università di Croacia (Zvezia) dal 1968. anno 1999 (allo stesso). Aptarus protocollo vitali storia, pereinama a esso iscritti dati analisiè. Aiutando a comprendere i principi dei Lituani inserimijimo in tempo di origine del protocollo parlativo, bisogna brevemente avvistare Lituanian nomi letterata e parlamajame protocollo menzionato nomi significato. 2. LIUDININK NAMDAI E JE FICSAVIMO REIKM HISTORINIO LIETUVI VARDYNOTYRIMAMS Iki Lietuvos krikšto dominavo vienanaris asmens įvardijimas tautiniu lietuviškos o baltiškos origine (Maciejauskienė 1991: 2021). Vienanaris inserijimivors' stato caratteristico a tutti, indipendentemente dalla socialità. Patys primi nomi lituani paluditi significativi internazionali nei documenti diplomatici sono Lituani kunigaikščių29, Mindaugo (1251, 1253, 1257 Mindowe rex Lettowie (PUB I I 1251, 1257 (137) Mindowe dei gratia Lettowie (ten pat: 18 38)), Gedimino 1323 Gediminne dei gratia rexphanor rexum Ruthen (KDL 12)), Witto and Kaributo et Fratous et Fratuus ei Karpatie Karpatie regis (ten pat: 12) 4 e Polonia. 26 Questo si decide dalla terza dorsal entry: No(mer) 10. Fasc(ykuł) 7. wizunskich. Žr. 1 priedą (Originalą). Sobre Radvilų Biržų and Kėdainių šakų archivinių aprašų specifiką žr. Krom 2002: czynił Olhird. Žr. 1 priedą (Originalą). 11–14.  27 Ketvirtasdorsalinisįrašassietinasbūtentsulaikotarpiu,kuometprotokolaspatekoįPuslovskių archyvą:Regestr swiadkow o rozgraniczenia ziemi ouszpolskiey y outency: bryndhielowa droga, ktorą 28 Per più sulla Puslovskių kolekcję vedere 1998 m. vykusios parodos kataloge: Xawery 1998. 29 kunigaikščių nomi, presi da documenti storici, nei quali essi furono attestati in lingue estranee, sunormino e lietuviškas loro lytis stabilė Kazimieras Būga (I 1913/1958: 232–269). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 18 Acta Linguistica Lithuanica XCI Nereikėtų ncertebti in questo periodo radus e nelietuviškos (nebaltiškos) nomi d'origine chiamintų, ma liteuviais considerate, di persone. Visų pirma termis lietuvis (leitis) reiškė appartenimento monarcho socialine militari organizzazione, e solo più tardi preso tapatinti con etnine grupe, ancora più tardi con Lituane politine nauta30. Inoltre, non si può rigettare che e stessi lettuvos si chiamassi con nomi d'origine non baltiškos31. a., o specialmente all'inizio del a. XV cominciò acquisire l'introduzione dvinaris. Salia vardo imta usare i pronomi, che all'epoca erano comuni, 1401 parole che identificano più precisamente la persona, neretai into Radiiję ku quelu kilmę (aramo vivereją) , giminystė ryšį, profesiją etc. Per esempio, Otъ намесника отъ Полоцкого отъ Монтигирда (RLAij), in questo caso il nome della persona al luogo di residenza pasquimiano le funzioni e 104142 il nome della Wodomosovica VI. 1402 1401 i testimoni di M. Olwindo fili filiani (MMAH 73). Kesgaylo et Zzwinwolt Wolymuntonis e kt. (ten pat), 1409 Andrei Olgerdowitsch, Witold Keistutiewitsch (RLA 138). Dopo i nobling secė e gli umili di persone apeliomatiche si basando appieno sul nome paterno o descrivinančius apeliativus, tappiano forma base e XVI a.33 Nel presente lavoro analizzato nel protocollo i nomi dei testimoni si affidano al protocollio il cui periodo di nomeamento, quando il nome di un personaris si trasforma in antario. Inoltre, la stessa data d'un testimone permette almeno di valutare i dati sui suoi status sociali in Lituania e il processo di christianizzazione. 30 Plg. Dubonis 2011: 395400; Dziarnovič 2017: 126128. 31 Pvz., Algirdo kariaunai appartenente e stačiatikybę ispazinę Antanas, Jonas e Eustatijas (Baronus pavardėms(Maciejauskienė1991:31).Pastebėtina,kadpirmojipaveldimągiminėsvardąįgijoLietuvosdidikųGoštautųgiminė,naudojusijįpervisąXVa. 2000); più largamente zr. Zinkevičius 2005: 1552. 32 Kilmės o luogo di residenza indicazione nell'identificare una persona è caratteristico e a tempi più antichi, plg. 1264 Pabilte de Crowen, 1284 Rameyze de Kernowe (RSB 83, 84). 33 L'ultimo membro giminè Stanislovas Goštautas morì 1542 m. (Petrauskas 2003: 112; Ragauskienė 2015:118). Articoli Articles 19 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 2.1. Nomi dei testimoni Kilmingų nel protocollo di interrogatorio dei testimoni Solo non piccola parte dei testimoni, ad esempio, i signori da Giedraici, erano i nobili. Questo si può giudicare non solo dal fatto che solo i testimoni dei Giedraici chiamano il termine che testimonia la kilmingità. Beve tutti i restati testimoni vengono innominati solo nome, e dai Giedraici nome e padre Sudžu.34. In questo caso il kilminga poteva essere la prima signora di Stanislovo (Stankaus) a possedere un padronaggio brivolio di Ekimai (da Ekimovič, brat M ego Monić)35, così come uteniškis Gineitis Kriačevi (Kineit Kriačević).36. Due signori da Giedraici a ripetere paternamente indirettamente vengiando ripetere il nome paterno. Scrivendo i nomi di due fratelli, fornito secondo del secondo parentiste con il primo in norvegijimas (brat ego). Tradus, a Maćko e Mićko pasicartogante pater Kginivilić può significare che questi due testimoni non sono fratelli. Pastebimai, che solo il nome del testimone è damien Dais nationalist dei Lituaniani Dausmon Vanmantas (Douma) (Voi Voin) 313, 333, 333, 333, 335, 335, 335, 335, 336, 336, 336, 336, 336, 336, 336, 336, 336, 336, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 337, 338, 338, 339, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 349, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 345, 34 nome (PVS). ju atveju atmestinos, nes abejotina lenkų kalbos įtaka lietuviškam vardynui XV a. pradžioje. Prie neaiškios kilmės priskirtini ir tėvavardžiai Рачевич ir  35 Dėl Єда Екимович žr.„Valstiečiųvardailiudininkųapklausosprotokole“– Єда ir Єка. Монивил – Mañvilasšiandieniniamelietuviųvardynenesantis,betrekomenduojamaslietuviškasdvikamienis 36 Крячевич. Neaiški Gineičio (Китгине Крячевич) padreva il nome del padre. Lietuviškų vardų su kamienu *Krec- *Kriac or *Kreč- *Kriačnon esiste. Turint omenyje, che sioni siano tebevadintas lietuvišku vardu, il nome del padre non dovrebbe anche essere di straniima origine. egli sia stato di pravardine origine da apeliativo krsti → krčia […]purtyti; […]kratyti[…]; lipoti, statti, mūryti[…] o kriciúoti […]neduoti, lįsti in ramis[…] (LKŽe). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 26 Acta Linguistica Lithuanica XCI IŠVADOS Apibendrinando la ricerca del protocollo dei testimoni vale attirare l'attenzione al fatto che il suo testo fu scritto circa 14691477 m. su papieri, fabbricati nel Nord Italia. Dopo che il protocollo fu utilizzato dal tribunale di Radvilos Astikaičius per via dei Vyžuonų dvarų, egli atsidūrė e quattris centesimi fu conservato negli archivi dei rappresentanti del ginnè Radvilų. Successivamente il potere dei Vyžuonų passò ai Puslovskiai, le loro mani entrarono anche con i documenti relativi a Protocolos Vyžuolski fino alla metà del XX secolo. Niente sicra si può dire su testimoni menzionati nel protocollo. Giudicante da manoscritto datazione si può supporre che testimoniininkai fossero antros oppure terzes generazione rappresentanti dopo Lituania baptisto accettazione. Nonostante già circa cent'anno duruso processo di christianizacijos, molti di loro che ancora usavano nautici lietuviškai nomi. Pertanto nel manoscritto del protocollo zaffissa molto materiale prezioso per la storia e linguotyros scienze. Ypač importanti paludijimai di personaggi storici: • completò la lista dei Lituani storici personaggi di 13 nuovi nomi, non solo non oratociuti oggi nel vardyne, ma anche non riscontrikanti tra gnomi storici personaggi: singomieni e dwikamienii nautinii litaviški surdai Bernutis, Daugeidas, Kičius, Madenis Modenis, Melikis Mėlikis, Purpšys, Raugeta Raug, Rutis, Tratilas, Videita, Viešgalas, Žadutis Žimtodutis, Žvilis; /but • ha fornito importanti informazioni sul polinkius dell'innominazione lituani XV a. Visų pirma, scolbūs 14os noblimų liudininkų iš Giedraičių vardai, iscrivi insieme con i patvajai. Solo uno antros o treias generazioni po LDK sto rappresentante Daumanto vardai lietuviškas, di tutti gli altri 38 di origine cristiana o neaiška. Trapu dei 9 minimi patvajai (kiti tre protoktai) 7 sono 23 varianti dei vardai lituaniani secondo Valstie pasiskirsto quasi un solo in 31 dei 41 gruppi dei 4 Valdininkai didys, e ancora più chiaramente si evidenzia tra i vardai lituani: 17 di origine cristiana, 14 di origine cristiana e 2 di origine cristiana; 28 di origine lituani; 28 di origine cristiana e 3 di origine lituana. Aiškėja, che la plitimento dei nomi cristiani doveva essere direttamente correlato con le chiese e parapiji rete sclaida. Al momento della compilazione del Protocollo solo Giedraiciuose Articoli Articles 27 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias dal 1410 operava Sv. Baltramiejaus chiesa, intanto a Balninkuo, Tauragnu e Utenoje le chiese erano create solo XVXVI a. sandūroje66. Nenuestabu che i nomi liteviški qui fossero frequenti. Nors dal nome cristiano dei nomi polinkis akivaizdus, ma osservato spartus dell'origine dei nomi in lingua Lituania, ecc., Jãčius, Mãčius, Pètkus, Stãnius e t. t. In questo articolo sollevato fino adesso non discusso nei documenti storici paludito Brengelischen weg, Prengelsche wegk, brinkgeлева дорога e Brengeliškių kelio radicinuto nella Lituania istoriografijoje. La questione paieškų question. Vienareikšmio risposta a questa domanda trovare non riuscì, quindi, nonostante il suggerimento di protocolli menzionato l'oggetto di chiamare Brinkliškių keliu, rimanga luogo e alle interpretazioni alternative. Inoltre, trasformata questa strada è viviva fino a questi giorni considerata il più antico dei conosciuti di Lituania, nascendosi ancora nei romanzi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA AGAD, AWR, 160 Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, Dział. XXXV, 160. ALEW I Altlitauisches etymologisches Wörterbuch, Bd. 1 (AM), unter der Leitung von W. Hock und der Mitarbeit von E. J. Bukevičiūtė, Ch. Schiller, bearbeitet von R. Fecht, A. H. Feulner, E. Hill, D. S. Wodko, Hamburg: Verlag Baar. Ališauskas Vytautas 2009: Sakymas e scritimento. Kultūros modelių tvermė ir kaita Lituano Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius: Aidai. Ališauskas Vytautas, Jaszczołt Tomasz, Jovaiša Liudas, Paknys Mindaugas 2009: Lietuvos katalikų dvasininkai XIVXVI a., ser. Kirchejos istorijos studijos, Vilnius: Aidai. Assmann Jan 1988: Kollektives Gedächtnis und kulturelle Identität. Kultur und Gedächtnis, hrsg. J. Assmann, T. Hölscher, Frankfurt am Main: Suhrkamp, 919. Baliulis Algirdas 2006: Da Vyžuonų praeities. Vyžuonos, kraštas ir žmonės, sud., par. A. Vyžintas, Utena: Utenos Indra, 98114. Rowell, sud., 2015: 215, 46 isnaša, 180, 76 isnaša, 216, 54 isnaša, 214, 42 isnaša; sclaidos regione delle chiese cartografinį image žr. Baronas, Rowell [532]; anche e nel caso, se la chiesa Tauragnuose (Taurapilyje) è stata istituita 1387 m., è stata sudombinta durante la guerra interna 1433 m., e ripristinata solo a XV a. pab. (Laužikas, 2015: 66 482). DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 28 Acta Linguistica Lithuanica XCI Baronas Darius 2000:Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija / Tres martyres Vilnenses: vita et historia:istorinėstudijairšaltiniai,ser.Fontes ecclesiastici historia Lithuania, 2, Vilnius: Aidai. Barone Darius 2004: Aukštaitija combini con Livonija ordinu durante (XIIIXIV a.). Iš Panevėžio praeities: Upytės žemei 750 metų: konferencijos pranešimai, Panevėžys: Panevėžiokraštotyrosmuziejus,36–55. Baronas Darius, Rowell Stephen C. 2015: The Conversion of Lithuania: From Pagan Barbarians to Late Medieval Christians, Vilnius: The Institute of Lithuanian Literature and Folklore. BJ 32499 Biblioteka Jagiellońska, Przyb. 324/99. BJ 329/99 Biblioteka Jagiellońska, Przyb. 329/99. Brandenburg Nikolaj E. 1892: Бранденбургъ, Николай Е. Родъ князей Мосальских (XVXIX ст.) [Rod knjazej Mosalskich (XVXIX st.)], клл. Генеалогические и биографические справочники [koll. Genealogičeskie i bičeskie spravočniki], Санкт-Петербург: тип. Артиллерийского Журналла Фурштатская [Sankt-Peterburg: Artillerijskogo Žurnalla Furštkaja]. Būga Kazimieras 1958: Circa nomi di persona Lituani. Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 201269. CDP V Codex Diplomaticus Prussicus. Urkunden-Sammlung zur ältern Geschichte Preussens aus dem Königl. Geheimen Archiv zu Königsberg, nebst Regesten, Bd. 5, hrsg. von J. Voigt, Königsberg: Wilhelm Koch, 1857. CEV–Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376–1430,collectusopera A.Prochaska,Cracoviae:SumptibusAcademiaeLiteraromCrac.,1882. Čelkis Tomas 2014: Territoria della Lituania Grigiosios Kunigaikštystės: fronti delle nozione e delimitacinie processiie XIVXVI secžiuge, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Čelkis Tomas 2021: Evoliuzione delle strade della Lituani Diggiosios Kunigaikštystės. Invalimento della siccità, Vilnius: Vilniaus universitys publykla. Čelkis Tomas 2023: Senieji žmonės XIVXVI a. Lituania Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniuose. Chi jie? Tautosakos darbai 66, 121134. DOI: doi.org/10.5154 TD.23.66.07. Artūras Dubonis 2011: Valstybės vardas. Lietuvos istorija 3: XIII a. 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų, par. D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius: Baltos lankos. Articoli Articles 29 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 2017: Dziarnovič Oleg I. Дзярнович, Олег И. Русь и Литва Великого княжества Литовского в XVIXVII вв. как этноконфессиональные и социальногеографические регионы [Rus i Litvaго knjažestva Velikovskogo vnye XVII vv. kak ètnokonfessional i socialno-gečeskie regiony]. Древняя Русь после Древней русской: дискурс восточновянского (не) русского (не) русского [Dinst. Guobis Raimondas 2023: Generolo Brindelio maršas. Anykšta, 2023 m. gennaio 31 d. (martedì) 3, 8. Hruša Aleksandr I. 2015: Груша, Александр И. Документальная письменность Великого Княжества Литовского (конец XIV первая треть XVI в.) [Dokumentalnaja pismennost Velikogo Knjažestva Litovskogo (konec XIV pervaja tret XVI в.)], Минск: Беларуcкая наука [Minsk: Belaruskaja navuka]. Hruša Aleksandr I. 2019: Груша, Александр И. Кризис доверия? Poiazione e affermazione di un documento giuridico v Velikom Knjažestvem Litovskom (conec XIV pervaja tret XVI v.) [Krizis doverija? Pojavlenie i utverždenie pravovogo dokumenta v Velikom Knjažestve Litovskom (konec XIV pervaja tret XVI v.) Moscow, Sankt Petersburg: Centrum humanitarnych iniciativ [Moscova: Sankt-Peterburg: Centr gumanitarnych iniciativ]. IAK Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno centro asmenvardžių tyrimų, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Karalius Laimontas 2014: 1554 anni Balninkų dvaro valakų misurazione registro. Istorijos šaltinių tyrimai 5, sud. A. Dubonis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 233266. KDL Kodex dyplomatyczny Litwy, wydał E. Raczyński, Wrocław: nakładem Zygmunta Schlettera, 1845. Krom Michail M. 2002: Кром, Михаил М. Введение [Vvedenie]. Радзивилловские акты из собрания Российской национальной библиотеки. Первая половина XVI в. [RadzivillovskieaktyizsobranijaRossijskojnacional’nojbiblioteki. Pervaja polovina XVI v. ], сост. М. Кром [sost. M. Krom], cep. Памятники истории восточной Европы. fontici XVXVII vv. [ser. Pamjatniki istorii vostočnoj Evropy. Istočniki XVXVII vv.] Monumenta historicares gestas Europae orientalis illustrantia /. Fontes XVVII saec., Москва, Варшава: Древлехранилище [Moscva, Варшава: Drevlechranilišče], 522. LAA II Atlas dell'archeologia della Lituania SSR 2: Piliakalniai, Vilnius: Mintis, 1975. Laucevičius Edmundas 1967a: Popierius Lituania XVXVIII a. Atlas, Vilnius: Mintis. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 30 Acta Linguistica Lithuanica XCI Laucevičius Edmundas 1967b: Popierius Lituania XVXVIII a., Vilnius: Mintis. Laužikas Rimvydas 2005: Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios XIVXX amžiuje. Tauragnai, sud. V. Mačiekus, P. Krikščiūnas, Vilnius: Versmė, 482491. LUBEC IV Liv-, esthund curländisches Urkundenbuch, Bd. 4, hrsg. von Litovského s Livonijom po Salinskom sporazumu 1398 g. [Granica Velikogo knjažestva Litovskogo s Livoniej po Salinskomu 1398 g.] Aктуальные проблемы F.G.vonBunge,Reval:KlugeundStröhm,1859. Lickevič Oleg V. 2022: Лицкевич, Олег B. Граница Великого княжества международных отношений и дипломатии [Aktualnye problemy meždnych otnošenij i diplomatii]: материалы Международной научно-практической конференции [materialy Meunarodno-praktičeskoj konferenci], VI mai 1920 2022 г. [Vitebsk, 1920 2022 g.], Витебск: ВГУ имени М. Машерова [Vitebsk: BGU P. 48], nayer, M. RIB 20 Litovskaja metrika [Knigi sudnych del] 1: Книги судных дел [Knigi sudnych del], сep. Русская историческая библиотека, издаваемая Императорской Археографической комиссией [ser. Russkaja istoriчeskaja biblioteka], 20, Санкт Питербург: Императорская Археографическая коммиссия [Sankt-Peterburg: Imperatorskaja Archeografičeskaja kommissija], 1903. LIŠ I Lituania SSR storia fonti 1: Feodalinis periodipis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. LKŽe Lituanian language dictionary 120 (19412002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. ed. G. Naktinienė, e. varianta, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versione, 2018). Priega internet: https: https: www.ekalba.lt/lietu-kalbos-zodynas [visualizata 2024-07-20]. LLP Lietuvių liaudies padavimai, sud. N. Vėlius, Vilnius: Mintis, 2010. LPDBe Lietuvių pavardžių duomenų bazė. Prieiga internet: https://ekalba.lt/pavardziu-duomenu-baze/ [žiūrėta 2024-07-18]. LVŽ I Lietuvos vietovardžių žodynas 1 (AB), red. kolegija L. Balode, V. Blažek, G.Blažienė,V.Kardelis,A.Ragauskaitė,S.Temčinas,J.Udolph,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutoleidykla,2008. Maciejauskienė Vitalija 1991: Considerimento dei parromzii Lituanici XIIIXVIII a., Vilnius: Mokslas. Malczewska Mirosława 1985: Latyfundium Radziwiłłów w XV do połowy XVI wieku, Warsaw, Poznań: Państwowe wydawnictwo naukowe. Articoli Articles 31 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias MMAH VI Monumenta Medii Aevi Historica Res Gestas Poloniae Illustrantia 6, Continet: Codicem Epistolarem Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae, Editionum Litergii Historici Literarum Cracoviensis N 23, Cracovie Sumptibus Academiae Collearum Crac, Typis Vlad. L. Anozyo et Comp., 1882. Petrauskas Rimvydas 2003: Lituania diduomenė XIV a. alla fine XV a.: sudėtis, struttura, autorità, Vilnius: Aidai. Petrovskij Nikandr A. 1966: Петровский, Никандр А. Словарь русских личных имен [Slovar russkich lichnych imen], Москва: Советская энциклопедия [Moskva: Sovetskaja èenciclopedia]. I Preußisches Urkundenbuch, Bd. 1: Hälfte 1, 2, hrsg. von Ph. Dr. Wölky, A. Seraphim, Königsberg in Pr.: Hartungsche Verlagsdruckerei, PUB 18821909. Pugačiauskas Virgilijus, Mastianica-Stankevič Olga 2021: The Historical Memory of the 1812: War in Lithuania in the 19th and Early 20th Centuries: A Complex Process. Lithuanian Historical Studies 25( 5997.1), PVS Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas. Prieiga internet: https://vardai. vlkk.lt/ [veduta 2024-07-17]. Rábai Krisztina 2021: The Usage and Acquisition of Paper in the Jagiellonian Courts, 14901507. The Paper Trade in Early Modern Europe Practices, Materials, Networks, ed. D. Bellingradt, A. Reynolds, Leiden, Boston: Brill, 218243. Ragauskienė Raimonda 2015: Dingę istorijoje. a. XVI. Lituani Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai, Vilnius: Lithuanian istorijos instituto leidykla. RLA Russo-livonskie akty, cobárnne K. E. Напьерскимъ, изданы Архиографическим комиссiею, Санктпетербург въ: 1868 типографiи императорскойакадемiи наук, 1868. Rissisch-Livländische Urkunden, gesammelt von K. E. Napiersky, hrsg. von der archäographischen Commission. St. Petersburg: Buchdruck der Kaiserischen Akademie der Wissenschaften, 1868 Rold Da Orietta 2022: Paper in Medieval England: From Pulp to Fictions, Cambridge: Cambridge University Press. Rowell Stephen C., sud., 2015: Acta primae visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae: Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas, įvado aut. S. C. Rowell, ser. Historiae Lituaniae Fontes Minores, 8, Vilnius: Lithuanian istorijos institutas. RSB Das Rigaische Schuldbuch (12861352), hrsg. von Dr. Hermann Hildebrand, St. Petersburg: Commissionäre der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften, 1872. Sinkevičiūtė Daiva 2018a: Nežinomi Lietuvos Metrikos senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai. Baltistica 53(1), 117132. DARIUS IVOŠKA, ANDREJ RYČKOV 32 ActaLinguisticaLithuanicaXCI Sinkevičiūtė Daiva 2018b:NežinomiLietuvosMetrikosdvikamieniaiasmenvardzi con le prime appealativi vestimenimi. Baltistica 53(2), 303325. Sinkevičiūtė Daiva 2019: Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdarbinie pagoniško ir krikščioniško vardyno sąbeiko rezultato? Baltistica 54(2), 349–359. Słownik XIII Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich 13, pod. red. B. Chlebowskiego, Warszawa: Druk Wieku, 1893. SSNO IVII Słownik staropolskich nazw osobowych 17, Wrocław: Zakład Narodowy imienia Ossolińskich, Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 19651987. Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 2009: Territorio dello Stato lituano e frontiere XIII XVIII sec. Le frontiere della Lituania. Tūkstantmečio istorija, Vilnius: Baltos lankos, 865. Tęgowski Jan 1999: Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów, Pozanń-Wrocław: Wydawnictwo Historyczne. UWKL II Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy 2: Województwo Trockie XIVXVIII wieku, oprac. H. Lulewicz, A. Rachuba, P. Romaniuk, A. Haratym; przy współpracy A. Macuka i J. Aniszczanki, Warszawa: DiG, 2004. Vaitkevičius Vykintas 2006: Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija, Vilnius: Diemedis. Vaivada Vacys 2015a: Christianizazione sviluppo Žemaitijoje XV a. fine XVI a. prima metà nella base dati personaggi: Karšuvos valsčiaus esempio. Kultūra ekonomika visuomenė: sąweika i pokyčiai vidievžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje, sudskas. M. Švinčia, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 205219. Vaivada Vacys 2015b: Christianizazioni sviluppo Žemaitijoje XV a. fine XVI a. prima metà nella base dati personaggi: Kražių valsčiaus esempio. Kultūra ekonomika visuomenė: sąweika i zmiany średnižiais i ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakčia, sud. M. Šrantskasvin, Klaipėda: Klaipėda University publykla, 220244. Vaivada Vacys 2015c: Christianizazioni sviluppo Žemaitijoje XV a. fine XVI a. prima metà nella base dati personageržių: Telšių valsčiaus esempio. Kultūra ekonomika visuomenė: sąweika i pokyčiai vidievžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakete, sud. M. Šrantskasvin, Klaipėda: Klaipėda University publykla, 245261. Valikonytė Irena 2023: Rex iustissimus: giudizio del padrone nella Lituania Dižiojoje Kunigaikštystėje XV a. fine XVI a., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Articoli Articles 33 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Scuola. VK–Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka,Vilnius:Lietuviųkalbosinstitutas. VŽ Vietovardžių žodynas, sud. A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnaitė, vyr. ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo ir encyclopedijų leidybos institutas, 2002. Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183. Priega internet: https://www.wasserzeichen-online.de/wzisstruktur.php?ref=IT1365-PO-70183 [visualizzato 2024-06-13]. Wojtkowiak Zbysław 2005: Lithuania Transwilniensis saec. XIVXVI. Podziały Litwy północnej w póżnym średniowieczu, Poznań: Wydawnictwo Poznańskie. Wolff Józef 1895: Kniaziowie litewsko-ruscy od końca czternastego wieku, Warsaw: drukiem J. Filipowicza. Xawery 1998: Xawery Pusłowski. Czas non stracony. Wystawa, Kraków: Terra Nowa. Zabiela Gintautas 1992: Nalšia Lietuvos valstybės kūrimosi išvakarėse. Rytų Lietuva. Storia, cultura, parla, Vilnius: Mokslas, 1224. Zinkevičius Zigmas 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis, Vilnius: Katalikų akademija. Zinkevičius Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zlot Izabela 2018: Katalogi i inwentarze księgozbiorów Zygmunta Pusłowskiego. Biuletyn Biblioteki Jagiellońskiej68,99–122. DARIUSIVOŠKA,ANDREJRYČKOV 34 Acta Linguistica Lithuanica XCI Mapping the Boundaries of Vyžuonos: 15th-Century Personal Names and the Enduring Legacy of North-Eastern Lithuania SUMARY Lo studio fornisce una analisi dettagliata di un testimone interview protocol from 14691477, coinvolgendo testimoni provenienti da Giedraičiai, Utena, Tauragnai, e Balninkai. Questo protocollo, che è pubblicato come un'appendice, è stato registrato da un anonimo court official in Ruth 9 and documents the testimonies of 99 nobili e contadini. Questi testimoni, presentati da Lord Radvilas Astikaitis of Lithuania (Pol. Radziwiłł Ośłowicz), unanimemente affermano i confini del manor universitario di Krakow, che sono stati stabiliti dal Vyja Grand Duke the Radziwiłł family per circa quattro secoli. This document provides valuable insights Algirdas(†1377)aroundacenturyearlieralongtheBrinkliškėsroad. Theresearchtracestheprotocol’shistory,revealingthatafterthetrial,itwasarchivedby into the Lithuanian onomasticon by documenting the names of 99 witnesses from the second half of the 15th century. Among these names, some have persisted as personal names or surnames in Lithuania today. However, it is particularly significant to note those that have fallen out of use, such as Bernutis, Daugeidas, Kičius, Madenis Modenis, Melikis Mėlikis, Purpšys, Raugeta Raugėta, Rimtutis, Tratilas, Videita, Viešgalas, Žadutis Žodutis, Žvilbutis. La research also uncovers crucial extra-linguistic information relevant to the study of the personal names of the Lithuanians and Balts. It reveals trends in naming practices, the influence of social status on naming conventions during the period, and the prevalence of Lithuanian names compared to those of other origins. inserita 2024 m. augpjùzio 15 d. DARIUS IVOŠKA L'istituto delle lingue Lietuvių Petro Viliešio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected] ANDREJ RYČKOV Istituto di storia Lituano Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius, Lituania andrej.ryck[email protected]om Articoli Articles 35 / Brėžiant Vyžuonų ribą: Šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias 1 PRIEDAS Pubblicazione testo è scomparito frazioni, e paragraipos rappresenta mantraggio paragrafi. Sumodernita grandi e piccoli caratteri scritba, sakinių skyryba. Rankraštie sopra rigautės scritte lettere pubblicazione escludiamo, scrivendole pasvirai. Laužtiniuose skliaustose scritti aggiunti di testo. Santrumpos esclusiamo, passistose lettere scritte vengono presentate in lenktiniuose skliaustose. Moksliniai komentari vengono presentati in insnašes, i quali vengono identificate personalità e località. La maggior parte ora non voutati caratteri cirilici lasciatiamo: , , є, а. Keičiama solo due forme di caratteri. Rankraštie viene usata letteraė trasmikiame come у, e come я. Atkreiptina attenzione in ciò che solo nella parola Outenci raidės u forma rappresenta la attuale u lettera. B. v. [14691477] m. Giedraičių, Utenos, Tauragnų, Balninkų bendruomenių membri e tre Stanislovo Originalas: (Stankaus) Sudivojaičio pavaldiniai paliudija, kad Vyžuonų dvaro ribą ties Užpaliais nustatė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Brinkliškių keliu. BJ 329/99, l. [nenumeruotas]. Papierius, testo redatto in due colonnelli, in uno 32 x 21 cm fape. Vandenkelis testa di sentizio, datato all'anno 1469 (Wasserzeichensammlung Piccard Online, nr. 70183; accesso internet: https://www.wasserzeichen-online.de/wzis/struktur.php?ref=IT1365-PO-70183). Keturia archivazione segna il foglio B: 1) circa XVI a. medio primo mezzo della seconda metà della registrazione Swiadkowie na uszpoly ziemię radziwilowskie; 2) circa XVI a fine della registrazione Reglavinta runsestrzy skow na rozgraniczkowicz Uczemi a mianka; 3) No. 10. Fasc (wiz) 7. 4) circa XVIIIXIX a. registrazione Regestr swiadkow o rozgraniczenia ziemi ouszpolskiey y outency: bryndhielowa droga, ktorą czynił Olhird. Nuorašas (XVIII a. pab. XIX a. pr. transliteracija lenkiškais rašmenimis): BJ 324/99, l. [nenumeruoto]. [Cairys column:] Ушполскую67 terra. ПанаРодивиловых68,воевод(ы)троцкого,свѣтковъ.Инапервовыставил кгедроитскыи69паныуголовах:ДоумонтъВоиневич,Юшко акгаилович, 67 Dab. Užpaliai mstl. (Užpalių sen., Utenos r. sav.). 68 Radvila Astikaitis (†1477) Trakų vaivado funzioni ėjo 14661477 m. (Petrauskas 2003: 215216; UWKL II 225). 69 Dab. Giedraičiai mstl. (Giedraičių sen., Molėtų r. sav.).