Surinkimininkų repertuaro recepcija XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos veikaluose

Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 92, p. 1–26 Contents link / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (online / elektroninis) SURINKIMININKŲ REPERTUARO RECEPCIJA XIX A. ANTROSIOS PUSĖS PRŪSIJOS LIETUVOS LEIDINIUOSE Reception of Surinkimininkai Repertoire in Prussian Lithuanian Works of the Second Half of the 19th Century INGA STRUNGYTĖ-LIUGIENĖ Lietuvių kalbos institutas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-1949-0874 Mokslinių tyrimų kryptys: surinkimininkų ir lituanistinis Moravijos judėjimo rašytinis paveldas, XVIII–XIX a. Prūsijos Lietuvos kultūrinis ir konfesinis kontekstas, pietizmo istorija. https://doi.org/10.35321/all92-09 ANOTACIJA Straipsnio tikslas – tirti surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai įtaką XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos leidiniams, atskleisti lietuviškų parapijų dvasininkų, švietimo darbuotojų požiūrį į surinkimininkų repertuarą. Analizei pasirinkti šie šaltiniai: Frydricho Kuršaičio giesmynai Giefmių bey Maldū=Knygos Karališkojo Prūſų Wajko (1854, Karaliaučius) ir Trečioji Dalis Giefmių Knygų (1857, Karaliaučius), Karlo Wilhelmo Otto Glogau mokyklinis giesmynas 64 Giefmes (1856, 1862, Tilžė), Karlo Rudolpho Jacoby’o chrestomatija Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda), Maximiliano Voelkelo skaitinių knyga Litauisches elementarbuch (1898, Heidelbergas), Karlo Theodoro Waldemaro Hoffheinzo melodijų rinkinys Giefmių Balfai (1894, Heidelbergas, Tilžė) ir tęstiniame mokslo darbe Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft skelbtos publikacijos himnodine tema. Tyrimui taikomas analitinis, gretinamasis ir tekstologinis metodas. ESMINIAI ŽODŽIAI: surinkimininkų giesmynas, bažnytinis giesmynas, kareivių giesmynas, mokyklinės chrestomatijos, Lietuvių literatūros draugija Tilžėje, XIX a. Prūsijos Lietuva. ABSTRACT The article aims to investigate the influence of the Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai on Prussian Lithuanian books of the second half of the 19th century and reveal the attitude of Copyright © 2025 Inga Strungytė-Liugienė. Published by the Institute of the Lithuanian Language. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Received: / Gauta: 2024–12–22. Accepted: / Priimta: 2025–05–26. 1 clergy in Lithuanian parishes, as well as that of members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit (which included representatives of the Lutheran Church and educators) towards the Surinkimininkai repertoire. The following sources were selected for analysis: the hymnals Giesmų̄ bey Maldū=Knygos Karališkojo Prūfų Waijko (1854, Königsberg) and Trečioji Dalis Giesmjų Knygų (1857, Königsberg) by Friedrich Kurschat, the school hymnal 64 Giesmes (1856, 1862, Tilsit) by Carl Wilhelm Otto Glogau, the anthology Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Memel) by Carl Rudolph Jacoby, the reading book Litauisches elementarbuch (1898, Heidelberg) by Maximilian Voelkel, the collection of melodies Giesmių Balfai (1894, Heidelberg, Tilsit) by Carl Theodor Waldemar Hoffheinz, and the publications on hymnody in the scholarly periodical Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft. The analytical, comparative and textological methods were employed for the investigation. KEYWORDS: Hymnbook of Surinkimininkai, church hymnal, military and school hymnals, school anthologies, Lithuanian Literary Society in Tilsit, reception, Prussian Lithuania in the 19th century. ĮVADAS „Aš beveik jaučiu pareigą tai viešai iškelti, kad Lietuvos inspektoriai ir kunigai atkreiptų dėmesį ir rimtai pasipriešintų tokiam užmojui, kuris trukdo lietuviams šviestis ir lavintis“¹ – šiais žodžiais Pilkalnio kantorius Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) sutiko pirmąjį 1800 m. Karaliaučiuje išėjusį Kristijono Endrikio Mertikaičio (~1775 – prieš 1856) surinkimininkų² giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai laidą. Ar kantoriaus kritika buvo paveiki? Koks buvo lietuviškų parapijų kunigų požiūris į surinkimininkų repertuarą? Ar į jį žiūrėjo kaip į marginalios grupės kūrybinę produkciją, ar atvirkščiai – kaip įtakingos maldininkų bendruomenės pozicionuojamus tekstus, tinkančius pamaldumui stiprinti, giedojimo praktikai ir religiniam švietimui? Surinkimininkų giesmynas Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai buvo naujas reiškinys religinės literatūros lauke, keitęs nuo XVI a. susiklosčiusią labiau bažnytinę lietuviškų himnodinių rinkinių tradiciją. Specialaus leidinio poreikis iškilo didėjant maldininkų skaičiui, populiarėjant ir plečiantis religiniams susibūrimams, vadinamiems surinkimams, lietuviškose Prūsijos Lietuvos parapijose. Giesmių rinkinys nuo pat pradžių išsiskyrė iš kitų Prūsijos Lietuvos liuteronų giesmynų. Bažnytiniai, kareivių ir mokyklų giesmynai (pasterieji du išėjo XIX a. amžiaus antroje pusėje) pasižymėjo oficialia aprobacija, turinio stabilumu ir sisteminga leidyba³. Surinkimininkų giesmynas – priešingai, buvo neoficialus ir cenzūros nepaliestas himnodinis leidinys. Jo sudarymo nekontroliavo Karaliaučiaus konsistorija ar kitos valstybinės institucijos. Mat giesmynas buvo skirtas ne bažnytinėms pamaldoms, tačiau naudojamas privačiai namuose ir už bažnyčios ribų veikusiuose surinkimuose. Vertimo ir redagavimo darbus atliko ne paskirta kunigų grupė, o universitetų nebaigę žemesnio socialinio sluoksnio pasauliečiai – naminių pamaldų vadovai, ¹ Mielcke 1806: XVI–XVII. ² Straipsnyje vartojamos mokslinėje apyvartoje funkcionuojančios lietuviškos sąvokos surinkimininkai arba maldininkai (plg. Gaigalatis 1905; Žostautaitė 1996; Barasa 2018; Strungytė-Liugienė 2019). Jos apibrėžia lokalią, konkrečiai Prūsijos Lietuvos pietų bendruomenę ir jos narius, labiau akcentuoja kalbinę, tautinę ir regioninę priklausomybę, geriau atspindi socialinę religinio surinkimininkų judėjimo pusę nei sąvoka pietistai. ³ Kaunas 1996: 61–63, 388. 2 vadinami sakytojai ir mokytojai („šulmistrai“). Neoficialus giesmyno statusas suteikė laisvės sudarytojams (K. E. Mertikaičiui, Johannui Ferdinandui Kelchiui (1801–1877)) nevaržomiems formuoti repertuarą, savarankiškai spręsti lietuvių ir vokiečių autorių kūrinių atrankos principus⁴. Verta pabrėžti, kad svarbaus vaidmens nevaidino ir kokybinis vertimo kriterijus, reikalavimai eilėdarai ir lietuvių kalbai (kalbant apie pirmąsias laidas)⁵. Sudarytojus tenkino ir mažiau raštingų autorių ir vertėjų atliktas darbas. Nežiūrint to, rinkinys sulaukė maldininkų susidomėjimo ir didelės leidybinės sėkmės. Todėl surinkimininkų repertuarui įvertinti svarbus veiksnys yra lietuviškų parapijų dvasininkų, kurie neabejotinai buvo protestantiškosios (evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, Moravijos Bažnyčios) himnodijos žinovai, vieši pasisakymai spaudoje. Vertinamasis matas galėtų būti ir tekstų perėmimas ir publikavimas jų parengtuose leidiniuose. Šio straipsnio tikslas – analizuoti surinkimininkų giesmyno repertuaro įtaką XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos leidiniams. Uždaviniai – atskleisti Prūsijos Lietuvos bažnyčios atstovų ir švietimo darbuotojų poziciją surinkimininkų himnodijos⁶ atžvilgiu, tirti jų parengtų knygų, publikacijų turinio sąsajas su surinkimininkų giesmynu. Analizei pasirinkti žanriniu požiūriu skirtingi leidiniai (giesmių rinkiniai ir mokyklinės chrestomatijos), siekiant pamatyti surinkimininkų tekstų dominavimo tendencijas aptariamuoju laikotarpiu. Atliekant tyrimą pasitelktas analitinis, gretinamasis ir tekstologinis metodas. Analizuojami leidiniai, kuriuose paliudyta, kad giesmė yra perimta iš surinkimininkų giesmyno. Liudijimai aptikti leidinių vokiškose prakalbose, registruose ar komentaruose, kuriuose surinkimininkų giesmynas įvardijamas paprastai apsiribojant lietuvišku pavadinimu psalmų knygos arba vokišku Psalmbuch, tačiau nenurodant konkrečios giesmyno laidos (išskyrus vienintelį atvejį). Perimti surinkimininkų tekstai lyginami su skirtingų laidų surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai giesmėmis. Lyginimui atrinktos surinkimininkų giesmyno laidos, chronologiškai artimesnės analizuojamam šaltiniui. Giesmių istorijos tyrimas nebūtų išsamus, jeigu jis neapimtų autorių ir vertėjų identifikavimo klausimo. Tiriamuose šaltiniuose giesmės pateikiamos anonimiškai. Atribucijos problema sprendžiama atsižvelgiant į Alberto Friedricho Wilhelmo Fischerio žinyną Kirchenlieder-Lexicon (1967), Eduardo Emilio Kocho giesmių ir giesmynų istoriją Geschichte des Kirchenlieds und Kirchengesangs (4, 1868) ir į Karaliaučiaus, ir kitų Prūsijos Karalystės (vėliau – Vokietijos imperijos) žemių vokiškus protestantų giesmynus, kuriuose paliudyta giesmių autorystė. Vertėjų pavardės nurodomos remiantis publikacijos autorės tyrimais⁷. ⁴ Apie surinkimininkų giesmyno repertuarą žr. Michelini 2009b: 220–245; 2010; Strungytė–Liugienė 2009: 189–204; 2012: 83–101; 2016: 83–118. ⁵ Strungytė–Liugienė 2019: 158–168. ⁶ Sąvoka surinkimininkų himnodija apima giesmių visumą, apibrėžia giesmių tekstinį ir (arba) muzikinį pavidalą ir jų pritaikymą. ⁷ Plg. Strungytė–Liugienė 2014: 31–34. 3 Darbų, kur būtų tiriama surinkimininkų repertuaro recepcija, kol kas nėra. Minėtina Prūsijos Lietuvos giesmynų tyrėjo Guido Michelinio publikacija „Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkiniai vokiškame kontekste“ (2009). Autorius darbe palietė lietuviškų giesmynų ištakos klausimą, analizuodamas liuteronų kunigo Jono Pipiro (1833–1912) giesmių rinkinio istoriją, ryšį su vokiškais šaltiniais. G. Michelinis atskleidė, kad J. Pipiras knygelę Pasiuntinýstės arpos (1890) papildė penkiais tekstais iš surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai. Kunigas perėmė po vieną Halės pietisto Karlo Heinricho von Bogatzkio, reformatų kunigo Friedricho Wilhelmo Krummacherio giesmę ir kelias anoniminių autorių giesmes. G. Michelinio teigimu, J. Pipiras kai kuriuos tekstus modifikavo struktūros ir turinio požiūriu⁸. Italų mokslininkas monografijoje Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos (2009) tyrė mokyklinį K. W. O. Glogau giesmyną, taip pat F. Kuršaičio parengtus giesmynus ir jų repertuarą. Darbe užsimenė apie surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai ryšį su šių dvasininkų knygomis. Vis tik tai G. Michelinio tyrimuose esama painumo, liko neaptarta K. W. O. Glogau mokyklinio giesmyno 64 Giefmes 1862 m. laida⁹. Ne visais atvejais autoriui pavyko identifikuoti ir vokiškų giesmių autorius¹⁰. 1. SURINKIMININKŲ GIESMĖ F. KURŠAIČIO GIESMYNUOSE Surinkimininkų giesmynas ir jo repertuaras buvo pažįstamas Karaliaučiaus kunigui F. Kuršaičiui (1806–1884). Yra pagrindo manyti, kad į jį atsižvelgė sudarydamas specializuotą giesmynėlį Giesmių bey Maldū=Knygos Karališkojo Prūsų Waiſko (išėjo 1854 m., be natų), skirtą Prūsijos Lietuvos lietuviškai kalbantiems kareiviams. Tokią mintį perša sudarytojo paliktas komentaras. F. Kuršaitis giesmynėlio pabaigoje trumpai pristydamas tekstų korpuso kilmę, užsimenė, kad 92 numeriu pažymėta giesmė buvo paimta iš surinkimininkų giesmyno (vok. littauſche Pfalmbuch): No. 92 iſt aus dem littauiſchen Pfalmbuch, die übrigens aus dem gewöhnlichen littauiſchen Gefangbuch entnommen¹¹. Nustatyta, kad į kareivių giesmyną sudarytojas įdėjo Berthelsdorfo liuteronų kunigo, vokiečių religinio autoriaus Johanno Andreaso Rothe’s (Johann Andreas Rothe, 1688–1758) kūrinį „Radau, radau jau Gruntą ſawo“, verstą anonimo iš originalo „Ich habe nun den Grund gefunden“. G. Michelinis monografijoje pažymėjo, kad F. Kuršaitis sudarydamas leidinį rėmėsi vokiečių kareiviams Karaliaučiuje išleistu giesmynu Kirchenbuch für das Königliche Preußische ⁸ Michelini 2009a: 154. ⁹ Plg. Michelini 2009b: 209–212. ¹⁰ Plg. Michelini 2009b: 201. ¹¹ Kuršaitis 1854a: 154. 4 Krigsheer¹². Pagal vokišką pavyzdį jis iš surinkimininkų giesmyno persirašė ne visą J. A. Rothėʼes tekstą, tačiau 5 strofą vietoj 10. J. A. Rothėʼes giesmės vertimas pirmą kartą buvo paskelbtas antrojoje surinkimininkų giesmyno dalyje, kuri kaip priedas buvo pridėta prie Tilžėje 1825 m. leistos giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai laidos¹³. Vadinasi, rengiant kariams giesmynėlį ant F. Kuršaičio darbo stalo gulėjo laida, išėjusi tarp 1825 ir 1850 m. Plg. J. A. Rothėʼes giesmę (1–3, 5 strof as) surinkimininkų giesmyne su jos variantu F. Kuršaičio giesmynėlyje: 1. Radau, radau jau Gruntą fawo.‖ Laikys amžʼnay tas Inkarą. ‖ Nẽs į Ronas įkibtʼ‖jis gawo. Cƶe Gruntas buvo wiffada. Tas‖ Gruntas amžinay ƒtowẽs, kad ir wfikas ƒu=‖ gaibʒtʼ turẽs. 2. Tas Grunts yrʼ amžʼna Malonybe, perll wiffą Umą einanti; jis Mẽilẽs Tojo yrʼ Di=‖dybe, kurs Griekinin̄kams dūdafi; Kuro be ‖ luʒtʼ wiffadʼ Sʒirdis, ar eitumʼ Iopʼ, ar nʼ lleitumʼ wis. 3. Kad ne prapultumʼ Diews norẽjo. Iſill nor, kad butʼ mums gẽlbẽta. Todẽley ir Su=‖nus atẽjo, todẽl wẽl ʒenge Danguna; todẽl‖tuzgẽnʼ dar wis uʒ wis į mufû kietafes Sʒirdis. ‖ 1. Rądau, rądau‖ jau Gruntą‖ fawo, laikys amžʼnay tas ‖ Inkarą, nẽs į Ronas įkibtʼ ‖ jis gãwo, czę jis gulėjo wi=‖ fada. Tas Gruntas amžinay‖ ƒtowẽs, kad wifas Swietas ‖ lufebkẽs. ‖ 2. Tas Grunts yrʼ amžʼna ‖ Malonybe, per wifą Umą ‖ einanti. Iis Mẽilẽs tojo ‖ yr Didybe, kurs Griekinin=‖ kams dūdafi, kurio be lubtll wifad Sʒirdis, ar eitum ‖ Iop, ar nʼ eitumʼ wis. ‖ 3. Kad ne prapultum, ‖ Diews norėjo, jis nor, kad ‖ but mums gẽlbẽta. Todẽ= ley ir Sunus atẽjo, todẽl ‖ wẽl ʒenge Danguna; todẽll tuzgẽnʼ jis wis uʒ wis įl mufû kietafes Sʒirdis. ‖ ¹² Michelini 2009b: 195–207. ¹³ Apie 1825 m. Tilžės spaustuvės laida ir antrosios dalies datavimą, žr. Strungytė–Liugienė 2019: 152–156. 5 5. Į Gėlmę tą nufigramzdydams Kraujūllinkmay nufitikiu. Griekų aß fawo atſimydams į S̆irdį Diewo nužūru. Nẽs be Lowôs ran=du prie Io Malonės, Sufimillimo14.¶ 5. Į Gėlmę tą nufigramę= didams Kriftaus Krauju nufi= tiku; Griekų aß fawo atſimę= dams į S̆irdį Diewo nužiu= riu. Nẽs be Liowôs randu priell jo Malonės, Sufimillimo15.¶ Reiktų pasakyti, kad didelės įtakos surinkimininkų rinkinys F. Kuršaičiui neturėjo. Su giesmynu sietinas tik minėtasis tekstas. Tačiau kaip matysime toliau, iš maldininkų knygos atėjusi J. A. Rothėʼes giesmė XIX a. antroje pusėje įsitvirtino įvairiose paskirties leidiniuose, tapo pripažintu ir kone reprezentaciniu surinkimininkų repertuaro kūriniu. Tais pačiais metais F. Kuršaitis periodiniame laikraštyje Keleiwis iš Karaliaučiaus paskelbė publikaciją „Žalnieriškofios Giesmių bei Maldų Knygos“, kurioje pranešė žinią apie pasirodžiusią naują, specialiai Prūsijos Lietuvos lietuvių kareiviams skirtą giesmyną. Nemenkos apimties straipsnyje Karaliaučiaus kunigas plačiau kalbėjo apie giedojimo praktiką, jos svarbą „evangeliškai krikščionystei“, pabrėžė Senojo Testamento psalmių ir naujų giesmių, kurių centre Išganytojo Jėzaus Kristaus istorija, naudą. Autorius dėmesį skyrė kasdienei religinei praktikai ir savidisciplinai, akcentavo, kad krikščionis giedamas knygas privalo kiekvienas asmeniškai turėti, o giesmių tekstus – „pufėtìnay iß Galwôs mokėt[i]“16. Kalbėdamas apie giesmes, jis išsakė teigiamą nuomonę ir surinkimininkų giesmyno atžvilgiu, nors pripažino, kad kai kurie lietuviški vertimai yra prastesni už vokiškus originalus: Taygi mums yra Giefmes did ey brangus Skarbas, kurį mufû ėwangelìßkoji Bažnyčia ney už kązin ką ne norėtu pardûti. Sßime Dalyke kaip ir daug kitûle yra ypaczey Wokėczey labai bagoti. Jie tur Tytweik daug gražių ir ßłow nû Giefmiû, wifokiơfa Knygofa randamû. Ale Diewui dėkuy! ir Lietuwininkai ne ſtokoj ßito Skarbo. Per Pono Diewo Meilingumą yra gers Dalykėlis gražiu Giefmiû iß Wokìßko i Lietuwißką ißwerftû, ir randasi taip mufû giedamofa Knygofa, kaip ir ewangelìßkûfe Pſalmûfe ſurinktos [paryškinimas aut.]. Rods kita Giefmė lietuwißkay ne taip gražey ißwerſta, kaip ta wokißkay randas, ale tacżiau mės ne norim nedėkingi buti, bet džiaugtis, kad mums Wießpats tiek suteikęs17. Karaliaučiaus kunigas prie surinkimininkų repertuaro grįžo ir vėliau, kai rengė bažnytinio giesmyno Pagerintos Giefmių Knygos savarankišką priedą Trecżioji Dalis Giefmių 14 Wiffokios naujos Giefmes arba Ewangelìßki Pſalmai 1850: 495. 15 Kuršaitis 1854a: 75, Nr. 92. 16 Kuršaitis 1854b: 87. 17 Kuršaitis 1854b: 87. 6 Knygų (1857; be natų). Į šį priedą F. Kuršaitis įdėjo tą pačią religinio autoriaus J. A. Rothe’es giesmę „Radau, radau jau Gruntą fawo“. Greta jos nurodė ir šaltinį: „JB Pfalmû Knygû imta“18. Apibendrintai reikėtų pasakyti, kad iš maldininkų repertuaro atrinkta J. A. Rothe’es giesmė XIX a. šeštajame dešimtmetyje buvo giedama per liuteronų bažnytines pamaldas, su jos turiniu turėjo galimybę susipažinti ir Prūsijos Karalystės kariuomenėje tarnavę lietuvių kareiviai. 2. SURINKIMININKŲ REPERTUARAS MOKYKLINĖSE KNYGOSE Surinkimininkų repertuaras pamažu įsitvirtino mokyklinėse knygose. Surinkimininkų tekstus palankiai vertino Tilžės superintendentas K. W. O. Glogau (1805–1875). Tai rodo jo pastangos liaudies mokyklų (vok. Volksschulen) giesmyną 64 Giefmes Szuilems19 papildyti tekstais iš surinkimininkų giesmyno ir juos pateikti su melodijomis skaitmenine notacija20. Nustatyta, kad į 1856 m. mokyklinio giesmyno laidą pateko Heinricho Jonathano Werenbergo (1651–1713) giesmės „Unverfälchtes Chriftenthum“ vertimas „Ak, tikrafis Krikščionum’s“21 bei Joneikiškių (Naujosios) kunigo Kristijono Lovyno versta baroko autoriaus Paulo Gerhardto (1607–1676) giesmė „Tikt Swẽczias ał ant Swieto“ (originalas „Ich bin ein Gaft auf Erden“)22. Giesmių registre „Prirodijimas Giefmjû“ K. W. O. Glogau pažymėjo, kad šios giesmės – iš „Psalmû=Knygû“. Sudarytojas konkrečios laidos, kuria rėmėsi nepažymėjo, tačiau pridėjo giesmių numeraciją pagal šaltinį. Į priedą buvo perkeltas giesmės „Krift aus Kraujas ir Teifybė“ (originalas „Chrifti Blut und Gerechtigkeit“) pirmasis posmas. Registre nurodyta, kad ši giesmė yra iš „Psalmû=Knygû“, kur jai suteiktas 158 numeris. 1862 m. mokyklinio giesmyno laidoje papildomai išspausdintos dar penkios giesmės, siejamos su surinkimininkų repertuaru. Prakalboje trečiajai laidai „Zur 3ten Auflage“ sakoma, kad giesmių skaičius išaugo iki 80. Į šią laidą pateko 16 giesmių iš skirtingų knygų: bažnytinio giesmyno (vok. Kirchengefangbuch), kareiviams skirto giesmyno (vok. Militaĭrgefangbuch), iš surinkimininkų giesmyno (vok. Pfalmbuch) senosios dalies bei paties sudarytojo vertimas: Die hinzugekommenen 16 Lieder wurden aus dem Kirchengefangbuch, aus dem ältern Theile des Pfalmbuchs und dem Militairgefangbuch entnommen, nur für das schöne Lied: „Wach auf du Geift der erften Zeugen“ (No 77.) fand ich keine angemeffene Ueberfetzung, weshalb fie vom Herausgeber fo treu und fließend, als es möglich war, angefertigt wurde23. 18 Kuršatis 1857: 38, Nr. 45. 19 Aprašant giesmyną, remtasi 1856 ir 1862 metų (t. y. antrosios ir penktosios laidos) egzemplioriais, nes 1855, 1858 ir 1860 m. laidos egzempliorių nežinoma, žr. LB I 113–114, Nr. 300–303; LBP 26, Nr. 301; LB II(2) 127–128, Nr. 3262. 20 Apie melodijas skaitmenimis K. W. O. Glogau giesmyne plačiau žr. Strungytė-Liugienė 2023: 159–180. 21 Glogau 1856: 30, Nr. 38; plg. Wifókios naujos Giefmes arba Ewangelifki Pfalmai 1856: 533, Nr. 277. 22 Glogau 1856: 50, Nr. 63; plg. Wifókios naujos Giefmes arba Ewangelifki Pfalmai 1856: 219, Nr. 101. 23 Glogau 1862: [2]. 7 Tyrimas atskleidė, kad giesmyno priedą „Pridėjimas I“ K. W. O. Glogau papildė šiomis giesmėmis: Johanno Mentzerio (1658–1734) „Ak, jeib Liežuwjú ab turėczau“ (originalas „O, daß ich tausend Zungen hätte“), kurią vertė K. Lovynas²⁴ ir anonimo versta Johanno Eusebijaus Schmidto (1669–1745) „Žėngk toliaus :; Žion žėngk toliaus“ (originalas „Fahre fort :; Zion! fahre fort im Licht“)²⁶. Giesmių registre pažymėjo, kad K. Lovyno vertimas – iš „Pſalmų=Knygų“, kuriame ji išspausdinta 54 numeriu²⁷. J. E. Schmidto giesmės numeracija 1862 m. laidos registre nurodyta klaidingai. Informacija supainiota su giesme „Žmogaus jau Kūną pakalkim“28 Antrasis priedas „Pridėjimas II“ taip pat turi giesmių, perimtų iš surinkimininkų giesmyno. Čia išspausdinta Moravijos bažnyčios vadovo Nikolauso Ludwigo von Zinzendorfo (1700–1760) giesmės „Ich will’s wagen“ modifikuota versija, prasidedanti penkta strofa „Pilnos Rankos“²⁹. Prie giesmės paliktas komentaras, kad šią giesmę galima rasti surinkimininkų giesmyne, pažymėtą 155 numeriu: „[W]eiždek Pf. Knyg. Nr. 155: Ak tikt dryfu: 5 Perßelis: „Pilnos Rankos“³⁰. Čia pateko krikščioniškų misijų šalininko Gustavo Friedricho Ludwigo Knako (1806–1878) „Eikim Bėn, eikim Bėn“ (originalas „Laßt mich gehn“)³¹ kartu su komentaru, kad tekstas yra surinkimininkų giesmyne, pažymėtas 348 numeriu: „Weiždėk Pf. Knyg. Nr. 348“³². Surinkimininkų giesmių publikavimas giesmyne liudija, kad su maldininkų repertuaru mokiniai buvo supažindinami jau žemiausiose liaudies mokyklų klasėse. Svarbu pabrėžti, kad K. W. O. Glogau giesmynas buvo aprobacija ir cenzūrą praėjęs leidinys, jo turinį sudarytojas derino su Karaliaučiaus konsistorija ir Gumbinės apygardos valdžia. Giesmės neužkliuvo vertintojams ir lietuviškų parapijų kunigams, sprendžiant iš to, kad giesmynas sulaukė pasisekimo ir ne vienos papildomos laidos. Įdomu, kad mokyklinis giesmynas neturėjo fiksuotų tekstų rinkinio. Jis buvo pildomas naujais kūriniais, kas iliustruoja tokio pobūdžio knygų lankstumą tekstų korpuso atžvilgiu. Giesmių iš surinkimininkų rinkinio įdėjo Klaipėdos bažnyčios kunigas, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje pirmininkas K. R. Jacoby'is (1817–1881) į mokyklinę chrestomatiją Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda). Tokios mokymo priemonės poreikis atsirado priėmus sprendimą į uostamiesčio gimnaziją įtraukti lietuvių 24 Glogau 1862: 67, Nr. 71; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifßki Pſalmai 1861: 106, Nr. 54. 25 Ženklas <;:> žymi teksto fragmento ar frazės pakartojimą. Jis dažnas surinkimininkų giesmyne. 26 Glogau 1862: 68, Nr. 72; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifßki Pſalmai 1861: 606, Nr. 322. 27 Glogau 1862: 91. 28 Glogau 1862: 93. 29 Glogau 1862: 81, Nr. III; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifßki Pſalmai 1861: 314, Nr. 155. 30 Glogau 1862: 81. 31 Glogau 1862: 81, Nr. IV; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifßki Pſalmai 1861: 650, Nr. 348. 32 Glogau 1862: 81. 8 kalbos mokymą33. K. R. Jakoby’io sudaryta chrestomatija buvo paklausi, ją naudojo ne tik Klaipėdos gimnazija, bet ir kitos Prūsijos Lietuvos mokyklos34. Reikėtų pažymėti, kad sudarytojas rengdamas knygą derino pasaulietinius ir religinius kūrinius. Greta Ezopo pasakėčių, Kristijono Donelaičio Metų ištraukų, lietuvių liaudies dainų, mįslių, priežodžių, pasakų, patriotinių, Prūsijos valdovą šlovinančių kūrinių, knygą papildė fragmentais iš Senojo ir Naujojo Testamento bei giesmėmis iš surinkimininkų giesmyno Wijókios naujos Giefmes arba Ewangelijbki Pfalmai35. Sudarytojas surinkimininkų tekstams paskyrė antrąjį chrestomatijos skyrių „Evangelische Psalmen“. Šiam skyriui atsirinko keturias giesmes (be natų), kurios, K. R. Jakoby’io teigimu, yra mielai giedamos surinkimuose, išskirtinėmis, labai gražiomis melodijomis: Diese Lieder werden neben den im kirchlichen Gesangbuche vorhandenen gern in den Surinkimen, d. h. den Privaterbauungsstunden, nach besonderen, meistens sehr schönen, Melodien gesungen36. Sudarytojas tekstus perirašė iš 1876 m. Klaipėdoje leistos surinkimininkų giesmyno laidos. Apie konkrečią laidą kalbėjo skyriaus pradžioje: „Memel 1876, gedruckt und verlegt von Heinr. Holz“37. 33 Juška 2003: 693. 34 Juška 2003: 695. 35 Juškos knygoje Mažosios Lietuvos bažnyčia (XVI–XX) (1997) suklysta nurodant, kad giesmės chrestomatijai imtos iš „1876 m. Klaipėdoje išėjusios D. Hollazo knygos „Evangelškas malonės davadas“ (išvertė K. Lovynas)“ (Juška 1997: 282). Tiesa, vėliau išėjusioje autoriaus monografijoje Mažosios Lietuvos mokykla (2003) šis apsirikimas ištaisytas (žr. Juška 2003: 694). 36 Jacoby 1880: 32. 37 Jacoby 1880: 32. 9 1 paveikslas. Surinkimininkų giesmė „Išzeik, duszélé, džiaugkisi“ (aut. P. Gerhardtas) K. R. Jacoby’io Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda) 10 2 paveikslas. Surinkimininkų giesmė „Ißeik, Dubele, džiaugkiſi“ (aut. P. Gerhardtas) giesmyne Wiſókios naujos Gieſmės arba Ewangeliſki Pſalmai (1876, Klaipėda) Analizė parodė, kad į chrestomatiją kunigas įdėjo religinės raštijos baruose aktyviai dirbusio Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Oster meyer, 1716–1800) vertimus38: klaipėdiečio Simono Dacho (1605–1659) „Be cė́so, Dė́we, tu esį“ (originalas „Du Gott! bist außer aller Zeit“)39 ir P. Gerhardto (1607–1676) „Iszeik, duszėlę, dzaúgkisi“ (originalas „Geh’ aus, mein Herz, und suche Freud’“)40. Abi giesmės – iš senosios (pirmosios) giesmyno dalies. Chrestomatijai K. R. Jacoby’is atsirinko dvi anonimines giesmes iš antrosios giesmyno dalies: „Dė́we, juk ant iszgánimo“41 ir „Vė́ną mùszant kad girdì“42. Chrestomatijos rengėjas išlaikė tas pačias rubrikas kaip ir Klaipėdos laidoje. P. Gerhardto „Iszeik, duszėlę, dzaúgkisi“ priskyrė rubrikai „Apė liaúpsę ir dekawônę“, 38 Ne visiškai tiksliai Juškos nurodytas G. Ostermejerio vertimų skaičius: „<...> pateikta <...> psalmių iš 1876 m. Klaipėdoje H. Holzo išspausdinto Psalmyno, keturios G. Ostermejerio verstos giesmės“, Juška 2003: 694. Chrestomatijoje išspausdinti du, o ne keturi jo vertimai. Kiti kūriniai sietini su anoniminiais autoriais. 39 Jacoby 1880: 37; plg. Wiſókios naujos Gieſmės arba Ewangeliſki Pſalmai 1876: 205, Nr. 99. 40 Jacoby 1880: 32; plg. Wiſókios naujos Gieſmės arba Ewangeliſki Pſalmai 1876: 92, Nr. 53. 41 Jacoby 1880: 34; plg. Wiſókios naujos Gieſmės arba Ewangeliſki Pſalmai 1876: 403, Nr. 211. 42 Jacoby 1880: 35; plg. Wiſókios naujos Gieſmės arba Ewangeliſki Pſalmai 1876: 588, Nr. 321. 11 S. Dacho „Be czėsó, Dėwė, tu esi“ įvardyta kaip „Gėsmė apė smertį⁴³“, „Dėwe, juk ant išgánimo“ – „Apė Dėwo žodį“, o „Vėną mùszant kad girdį“ – „Adýnų gėsmė“. Perimtos giesmės perrašytos lotyniškais rašmenimis, pakeistos struktūriškai, pavyzdžiui, P. Gerhardto giesmėje atsisakyta 11, 12 ir 15 strofos, o S. Dacho – 4 strofos. Visiškai suprantama, kad K. R. Jacoby’is, būdamas bažnyčios atstovu, chrestomatijos turinį nusprendė papildyti kanoniniais, krikščionių bendruomenei svarbiais tekstais – Šv. Rašto fragmentais. Sprendimas atrinkti surinkimininkų giesmių, rodo, kad K. R. Jacoby’is buvo susipažinęs su jų giedamu repertuaru, vertino kai kuriuos jų tekstus, nepaisant to, kad giesmynas niekada nebuvo praėjęs oficialios kunigų aprobacijos. Kita vertus, vokiečių poetai P. Gerhardtas ir S. Dachas buvo puikiai žinomi baroko epochos protestantiškosios himnodijos reprezentantai, jų kūriniai būdavo įtraukiami tiek į vokiškus Karaliaučiaus, tiek į lietuviškus bažnytinius liuteronų giesmynus. Beveik po poros dešimtmečių išėjo kitas panašaus pobūdžio leidinys mokykloms, kurio rengėjas nusprendė jį papildyti surinkimininkų giesmėmis. Rengdamas skaitinių knygą Litauisches elementarbuch (1898, 2-oji laida⁴⁴) į surinkimininkų giesmyno turinį atsižvelgė Tilžės realinės gimnazijos vyresnysis mokytojas, aktyvus Lietuvių literatūros draugijos narys Maximilianas Voelkelis (Voelkel, iki XIX a. vidurio – ~1912). M. Voelkelis skaitinius sudarė iš lietuvių grožinės literatūros tekstų, tautosakos kūrinių, taip pat pasitelkė Senojo ir Naujojo Testamento fragmentų, bažnytinių, kunigo F. Kuršaičio verstų giesmių, psalmių, idėjo maldą „Tėve mūsų“. M. Voelkelis ketvirtąją dalį „Lesebuch“ papildė dviem giesmėmis (be natų), kurios turi sąsajų su surinkimininkų giesmynu. Į skaitinių knygą pateko F. Kuršaičio palankiai įvertintas J. A. Rothė’ės giesmės vertimas „Radau, radau jau gruntą łáwo⁴⁵“ ir G. F. L. Knako „Eikim Bėn, eikim Bėn“⁴⁶. Prie J. A. Rothė’ės giesmės pažymėjo, kad ją paėmęs iš „Pſalmų Knygų“⁴⁷. M. Voelkelį parengti skaitinius ragino superintendentas K. W. O. Glogau⁴⁸. Labai tikėtina, kad prieš imdamasis knygos parengimo darbų, Voelkelis buvo susipažinęs su K. W. O. Glogau mokyklinio giesmyno turiniu. Galbūt jo apsisprendimui įdėti to meto garsaus ir populiarumo viršūnėje esančio vokiečių religinio autoriaus G. F. L. Knako kūrinį įtakos galėjo turėti šios giesmės aktualizavimas anksčiau išėjusiam K. W. O. Glogau giesmyne. Verta pabrėžti, kad giesmės atliko ne tik religinę ugdomąją funkciją, giedodami ar skaitydami giesmes mokiniai mokėsi taisyklingai ištarti žodžius, lavino savo kalbinius įgūdžius. Tiek K. R. Jakoby’is, tiek M. Voelkelis grafiškai (paryškinimu arba prozodiniais ženklais) išskyrė žodžių kirčiuotą skiemenį, tokiu būdu norėdami akcentuoti kalbinį mokyklinių knygų aspektą. ⁴³ smèr­tį corr. smèrti. ⁴⁴ Pirmojoje, 1879 metų, laidoje surinkimininkų giesmių nebuvo. ⁴⁵ Voelkel 1898: 91; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelijßki Pfalmai 1897: 479, Nr. 250. ⁴⁶ Voelkel, 1898: 92; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelijßki Pfalmai 1897: 630, Nr. 348. ⁴⁷ Voelkel 1898: 92. ⁴⁸ Citavičiūtė 2004: 266. 12 3. LIETUVIŲ LITERATŪROS DRAUGIJA TILŽĖJE IR SURINKIMININKŲ GIESMĖS XIX a. paskutiniais dešimtmečiais surinkimininkų himnodija buvo Lietuvių literatūros draugijos (vok. Litauische Literarische Gesellschaft, veikė 1879 – ~ 1923) Tilžėje⁴⁹ narių susidomėjimo objektas. Tą iliustruoja K. R. Jakoby'io ir M. Voelkelyo pastangos mokyklinių knygų turinį papildyti surinkimininkų tekstais, tiek kitų draugijos narių skaityti vieši pranešimai, parengtos publikacijos draugijos tęstiniame mokslo leidinyje Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft ir rinkinio leidyba. 1881 m. spalio 11 dieną vyskupas K. T. W. Hoffheínzas (1823–1907), kuris po metų buvo išrinktas Lietuvių literatūros draugijos pirmininku, draugijos susirinkime Tilžėje perskaitė pranešimą lietuviškų liuteroniškų giesmynų istorijos klausimu. Vyskupas atkreipė dėmesį į parapijos klebonijoje rastą kantoriaus K. G. Milkaus rankraštinį giesmių rinkinį, taip pat chronologine tvarka, pradedant Martynu Mažvydu, aptarė XVI–XIX a. giesmynus. K. T. W. Hoffheínzas trumpai pristatė ir Priekulėje leistą surinkimininkų giesmyną Wifokios naujos Giefmes arba Ewangelifki Pfalmai⁵⁰, kurį lietuviai naudoja savo namuose ir kuris, vyskupo pastebėjimu, jų yra gerokai labiau vertinamas už oficialų bažnytinį liuteronų giesmyną⁵¹. Senofes Berento bey Glaferio ir Schimmelpfennigio futaĩtȳt̄ofes Knygos ſu ſawo 542 Giefmėmis dar βendien wartojamos, atkarto­tinay pagerintos, atkarto­tinay perweiβdėtos, pafkiauſame Laike nū Profeſſoraus Kurβaičio Karalaučiuje bey galauſey nū Precenterio Kelkio iβ Kretingôs tacżau jos dar wis yra ſenofes dwigubos Knygos be jokio dawadinngo Skyriû Sutarimo. Lietuwininkams jos niekuomet iβ Tikro ne patiko, o jos ir βendien jiems ne patink; todėl jie ſawo Namûle wartoj kitas Giefmijû Knygas, kurû Użraβas yra: „Wifokios naujos Giefmes arba Ewangelifki Pfalmai“⁵². K. T. W. Hoffheínzas neapsiribojo draugijos susirinkime perskaitytu pranešimu, tačiau kartu su talkininkais užsiėmė aktyvia veikla – fiksavo, užrašinėjo liuteroniškų giesmių melodijas ir jas publikavo. K. T. W. Hoffheínzas suprato, kad Prūsijos Lietuvoje turi būti ⁴⁹ Apie mokslinės draugijos veiklos pobūdį plačiau žr. Milius 1993: 42–87; Banytė-Rowell 2018: 117–130. ⁵⁰ [Hoffheinz] 1883: 46. ⁵¹ Panašią nuomonę išsakė ir kitas mokslinės draugijos narys Johannesas Sembrzyckis. 1889 m. laikraštyje Alpreussische Monatsschrift jis paskelbė publikaciją „C. G. Mielcke’s verschollenes litauisches Gesangbuch“, kurią užbaigė lotynišku posakiu: „Habent sua fata libelli!“ („Knygos turi savo likimus“). Šiuo posakiu jis apibendrino trijų Prūsijos Lietuvos lietuviškų giesmynų (G. Ostermejerio, K. G. Milkaus ir K. E. Mertikaičio) susiklosčiusį likimą. Bažnytinius G. Ostermejerio ir K. G. Milkaus giesmynus ištiko ta pati lemtis – nesulaukę palankaus dvasininkų vertinimo, giesmynai pateko į makulatūrą. Išimtis – lietuvių surinkimininkų rinkinys, kuris Sembrzyckio teigimu, ir po šiai dienai yra labai gerai vertinamas („noch heute das in hohem Ansehen stehende Hausgesangbuch der Litauer“) (Sembrzycki 1889: 369). ⁵² [Hoffheinz] 1883: 46. 13 renkamos ir užrašomos ne tik lietuvių liaudies dainos, bet ir religinių giesmių melodijos. Jis panašiai kaip ir kiti draugijos nariai laikėsi nuomonės, kad lietuvių tauta gali išmirti, o kartu su ja ir vertingas kraitis – giesmės. Todėl būtina suskubti, bendromis pastangomis užrašyti ir išsaugoti šią Prūsijos Lietuvos lietuvių vertingą medžiagą mokslo reikmėms. Šio užmojo rezultatas – 1887 m. draugijos mėnraštyje Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft paskelbta publikacija „Proben litauischer Choralmelodien“. K. T. W. Hoffheinzas publikacijoje akcentavo lietuvių religinį nusiteikimą ir pamaldumą, kurį reprezentuoja giedojimo tradicija, turinti skirtumų nuo vokiško giedojimo. Jis paskelbė 17 melodijų, užrašytų įvairiose Prūsijos Lietuvos vietose. Prie melodijų pridėjo ir tekstų fragmentus – giesmių pirmuosius posmus. Tyrimas atskleidė, kad iš 17 vienbalsių giesmių 6 turi sąsajų su surinkimininkų giesmynu Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai. Kūrinius iš surinkimininkų giesmyno K. T. W. Hoffheinzas publikacijoje žymėjo vokišku trumpiniu „Pslmbch“ (arba „Pslbuch“) kartu su šaltinio (nenurodytos surinkimininkų giesmyno laidos) teksto numeracija. Iš surinkimininkų giesmyno į publikaciją pateko šios giesmės su melodijomis: „Ak Iezau, kurs Dangu“ (originalas „Ach alles, was Himmel und Erde umschließet“)53, „Ak jus Waikai Karalystės“54 (originalas Christophо Augusto Spоlederio „O ihr auserwählten Kinder!“, vertė Kristijonas Demkis), „Ak kur kelauji tu“55 (anonimo), N. L. von Zinzen­dorfo „Aß tikt dryfū“ (originalas „Ich will’s wagen“) modifikuota versija56. Visi kūriniai – iš pirmosios giesmyno dalies. Rinkinys buvo papildytas ir antrosios dalies giesmėmis: „Ar tai ne Džiaugsmas bus“ (originalas „Wird dann57 nicht Freude sein“)58 ir Benjamino Praetoriusо (1636–1674) „Triumph! Triumph! sżtay pergаlįs“ (originalas „Triumph! Triumph! es kommt mit Pracht!“)59. Šių giesmių melodijos buvo užrašytos Tilžėje ir Vilkyškiuose. Susidomėjimas surinkimininkų giesmėmis neslūgo ir neužsibаigė vienkartiniu publikacijos paskelbimu. K. T. W. Hoffheinzas ir jo bendraminčiai, kaip ir buvo planavę, melodijų kaupimo ir užrašymo darbus tęsė. Po septynerių metų draugijos lėšomis buvo išleistas stambus jo darbas Giesmių Balfai (1894). Tai 115 įvairiose Prūsijos Lietuvos vietose užrašytų ir vargonams pritaikytų, harmonizuotų religinių giesmių melodijų rinkinys. Parengti tokį rinkinį buvo iš anksto apgalvotas ir keleto draugijos narių koordinuotas darbas. Didelę dalį giesmių harmonizavo Tilžės liuteronų bažnyčios vargonininkas Wilhelmas Wollfas. Spaudai padėjo rengti ir darbus užbaigti Aleksandras Teodoras Kuršaitis (Alexander Theodor 53 Hoffheinz 1887: 398; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 303, Nr. 156. 54 Hoffheinz 1887: 398; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 236, Nr. 113. 55 Hoffheinz 1887: 399; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 177, Nr. 79. 56 Hoffheinz 1887: 404; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 302, Nr. 155. 57 dann corr. das. 58 Hoffheinz 1887: 401; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 709, Nr. 389. 59 Hoffheinz 1887: 405; plg. Wifókios naujos Giefmės arba Ewangelifki Pfalmаi 1879: 383, Nr. 195. 14 Kurschat, 1857–1944), Franzas Siemeringas, Rudolfas Schwedeʼ60, kuris, be kita ko, ėmėsi ir papildomos veiklos – surinkimininkų giesmynus aprašyti moksliškai. K. T. W. Hoffheinzas rinkinį pradėjo Įvadu, kur akcentavo lietuviškų giesmių išskirtinumą. Jis pabrėžė skirtumus nuo vokičių giedojimo tradicijos. Anot jo, tonas ir ritmika pasižymi regioniniais atspalviais. Dalis melodijų atklydę iš lietuvių liaudies dainų, kitos – senųjų bažnytinių melodijų perdirbiniai, kai kuriose galima atpažinti ir vokiškų melodijų bruožų. Wo fie diefe Melodien her haben? – wer kann das jetzt noch erkunden? Gewiß sind viele aus alten Dainos=Melodieen entstanden, viele sind, wie gute deutsche Choralkomponisten sagen möchten, völlig veränderte, verdorbene alte Kirchenmelodieen, viele haben Anklänge an bekannte deutsche Melodieen61. K. T. W. Hoffheinzo taip pat pastebėta, kad giesmės lietuviškuose regionuose gali būti atliekamos skirtingomis melodijomis arba skirtingais tos pačios melodijos variantais: Hierdurch erklärt sich auch die Thatsache, daß dasselbe Lied in verschiedenen litauischen Gegenden teils ganz verschiedenen gesungen wird, teils dieselbe Melodie mit oft ganz bedeutenden Abweichungen zeigt62. Nustatyta, kad iš 115 užfiksuotų melodijų 29 susijusios su giesmynu Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai. Tyrimas parodė, kad šiai knygai tenka svarbiausia vieta surinkimininkų giesmių recepcijoje. Rinkinys buvo sudarytas panašiu principu kaip ir anksčiau išėjusi autoriaus publikacija. Konkreti surinkimininkų laida, kuria K. T. W. Hoffheinzas rėmėsi, knygoje nepaminėta, yra tik vokiškas pavadinimas (Pfalmbuch) ir giesmės numeris surinkimininkų giesmyne. Repertuaro atrankos požiūriu K. T. W. Hoffheinzo rinkinys pasižymi įvairove. Yra tekstų, atspindinčių ankstyvąjį surinkimininkų himnodijos raidos etapą, kurį žymi XVIII a. vokiečių pietistų kūrinių vertimai į lietuvių kalbą. Skaičiumi K. T. W. Hoffheinzo rinkinyje pranoksta jaunosios kartos Halės pietisto, Bunzlaujos (dabar Lenkija, Bolesławiec) kunigo Ernsto Gottliebo Woltersdorfo (1723–1761) giesmės (iš viso 5). Dvi iš jų vertė surinkimų sakytojas ir mokytojas Mikelis Jurkšaitis. Čia pateko Halės pietistinės krypties šalininkų, tokių kaip K. H. von Bogatzkio (1690–1774), C. A. Sporlederio (1708–1763), Johanno Ludwigo Konrado Allendorfo (1693–1773), Joachimo Langeʼės (1670–1744) kūrinių. Į melodijų rinkinį įdėta surinkimininkų giesmyno sudarytojo K. E. Mertikaičio „Amžę tu Dangaus63“, lietuviškose pamaldose jau įsitvirtinusi J. A. Rotheʼės „Rādau, rādau jau Gruntą savo“. Buvo nuspręsta atrinkti paties K. T. W. Hoffheinzo Įsėje ir Skaisgiriuose užrašytas melodijas, pagal kurias atliekamas Moravijos bažnyčios vadovo N. L. von Zinzendorfo giesmės „Als likt 60 Hoffheinz 1894: [II]. 61 Hoffheinz 1894: [I]. 62 Hoffheinz 1894: [I]–[II]. 63 Hoffheinz 1894: 10–11, Nr. 14–15. dryfu“ („Ich will’s wagen“) variantas (žr. lentelę). Ši giesmė tarp lietuvių buvo ypač mėgstama, ir, sprendžiant iš jos paplitimo, dominuojanti kitų giesmių atžvilgiu. Toliau lentelėje pateikiamos identifikuotos surinkimininkų giesmės K. T. W. Hoffheinzo (1894) rinkinyje. Duomenys iš surinkimininkų giesmyno nurodomi pagal 1893 m. Priekulėje leistą laidą Wifokios naujos Giesmės arba Ewangelißki Pfalmai. Lentelė. Surinkimininkų giesmės K. T. W. Hoffheinzo rinkinyje Giesmių Balƒai (1894) ir giesmyne Wifokios naujos Giesmės arba Ewangelißki Pfalmai (1893) Giesmės autorius | Giesmė K. T. W. Hoffheinzo (1894) rinkinyje | Giesmė (puslapis ir numeris) surinkimininkų giesmyne (1893, Priekulė) Allendorf, Johann Ludwig Konrad (1693–1773) | „Ißkank Dubia“ (originalas „Einfт ruht die Seel’ in Ieƒu Armen“), 54, Nr. 59. | 693, Nr. 373 Bogatzky, Carl Heinrich von (1690–1774) | „Pon’ lėžau miels, atwerk man tawo Ronas“ (originalas „Nun öffne mir, mein Ieƒu, deine Wunden“), 90, Nr. 95. | 258, Nr. 117 Connow, Christian Friedrich (1612–1682) | „Kas Ieƒų tur fawÿi“ (originalas „Wer Ieƒum bei fich hat“), 61, Nr. 66. | 523, Nr. 267 Lange, Joachim (1670–1744) | „Pone! kada budawofi“ (originalas „Herr, wann wirft du Zion bauen“), 89, Nr. 94. | 603, Nr. 320 Meyfart, Johann Matthäus (1590–1642) | „Ieruſalę, aukßtais Dieẃ=Miefte“ (originalas „Ierusalem, du hoch gebaute Stadt“), 51, Nr. 56. | 697, Nr. 376 Mertikaitis, Kristijonas Endrikis (~1775 – prieš 1856) | „Amžę tu Dangaus“, 10–11, Nr. 14–15. | 673, Nr. 363 Praetorius, Benjamin (1636–1674) | „Triump! Triump! ßtay pergalis“⁶⁴ (originalas „Triumph! Triumph! Es kommt mit Pracht“), 103–104, Nr. 109–110. | 399, Nr. 195, 602, Nr. 319 Rist, Johann (1607–1667) | „Sielwartai manę apftojo“ (originalas „Jammer hat mich ganz umgeben“), 2 melodijos, 95–96, Nr. 100–101. | 470, Nr. 237 ⁶⁴ Į surinkimininkų giesmyno antrąją dalį Praetorius giesmės vertimas „Triump! Triump! ßtay pergalis“ pateko ne visas, jo tęsinys – 319 numeriu pažymėtoje giesmėje „Adoms jau kelaf“ (žr. Wifokios naujos Giesmės arba Ewangelißki Pfalmai 1893: 602). 16 Rothe, Johann Andreas (1688–1758) „Rådau, rådau jau Gruntą savo“ (originalas „Ich habe nun den Grund gefunden“), 92, Nr. 97. 495, Nr. 250 Sinold von Schütz, Philipp Balthasar; Creutzberg, Amadeus (1657–1742) „Kas pergales, tam dėlī́u“ (originalas „Wer überwindet, soll vom Holz genießen“), 62, Nr. 67. 658, Nr. 357 Sporleder, Christoph August (1708–1763) „Ak, jus Waikai Karalytės“ (originalas „O ihr auserwählten Kinder“), vertė Kristijonas Demkis, 6, Nr. 9. 252, Nr. 113 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Daug Gero Wießpats mums darė“ (originalas „Der HErr hat viel an uns gethan“), 27, Nr. 31. 107, Nr. 52 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Eikß­te, Kudikei mielieji!“ (originalas „Kommt doch o ihr lieben Kinder“), 45, Nr. 49. 441, Nr. 228 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Eikß­te mieli Waikái“ (originalas „Kommt, o lieben Kinder“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 46, Nr. 50. 41, Nr. 12 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Grunte Szirdies manofės“ (originalas „In meines Herzens Grunde“), 47, Nr. 51. 701, Nr. 378 Woltersdorf, Ernst Gottlieb (1723–1761) „Nekoks Garfas palinkimin“ (originalas „Welch ein Schall erquickt mein Ohr“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 80, Nr. 85. 245, Nr. 110 Zinzendorf, Nicolaus Ludwig von (1700–1760) „Aß tikt dryfu“ (originalas „Ich will’s wagen“), rinkinyje pradedamas 5 posmu „Pilnos Rankos“, 86–88, Nr. 91–93. 318, Nr. 155 Anonimas „Ar tai ne Džiaugfmas bus“ (originalas „Wird das nicht Freude sein?“), 12–13, Nr. 16–17. 725, Nr. 389 Anonimas „Ak Jezau, kurs Dangų“ (originalas „Ach alles, was Himmel und Erde umschließet“), 4, Nr. 6. 319, Nr. 156 Anonimas „Ak pabuk, pabuk Dußelė“, 4, Nr. 7. 212, Nr. 91 Anonimas „Ak kur kelauji tu“, 5, Nr. 8. 193, Nr. 79 Anonimas „Dabar jau Princas dangißkas“65, 22, Nr. 26. 385, Nr. 188; 669, Nr. 362 Giesmė „Dabar jau Princas dangißkas“ surinkimininkų giesmyne turi du variantus. Prie antro varianto (Nr. 362) yra paliktas komentaras, kuriame sakoma, kad ji neoriginali, o versta anonimo, anapilin iškeliavusio 17 Anonimas „Dievą liaupinki, ak Dubią“, 30, Nr. 34. 320, Nr. 157 Anonimas „Eik, eik bėgk Danguna“ (originalas „Fort, fort zum Himmel zu“), 44, Nr. 48. 303, Nr. 145 Anonimas „Kaip meilus ten Gywenimai“ („Wie lieblich ist die Wohnung dort“), vertė Mikelis Jurkšaitis, 58, Nr. 63. 247, Nr. 111 Anonimas „Kas lėzui nor pafi̇dūti“ (originalas „Wer will ein Jünger Iesu sein“), 60, Nr. 65. 196, Nr. 81 Anonimas „Stebuklings mans launikėl“, 97–98, Nr. 102–103. 316, Nr. 154 Anonimas „Sɠlownas Džiaug͂mas! Ak Linkim̃bẏe!“, 100, Nr. 105. 502, Nr. 254 Anonimas „Trumps Cɜi̇ėžas Bis“, 106, Nr. 112. 740, Nr. 397 K. T. W. Hoffheinzo rinkinys buvo stambiausias, tačiau ne vienintelis panašaus pobūdžio publikuotas leidinys. 24 melodijas (tarp jų ir surinkimininkų giesmių) Tilžėje, Priekulėje, Lauksargiuose ir kitose vietovėse surinko ir užrašė Katinavos bažnyčios kantorius Albertas Niemannas (1846 – po 1913). Rinkinėlį, pavadintą 24 litthauische Choräle, spaudai parengė grafas Bülowas von Dennewitzas ir atspausdinto 1902 m. Karaliaučiuje66. Nėra žinių, kad ši knygelė kaip nors būtų susijusi su moksline Tilžės draugija (Niemannas dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje, vadovavo jos chorui), tačiau neabejotinai rinkinelio sudarytojui įtakos turėjo mokslinės draugijos skleidžiamos idėjos bei K. T. W. Hoffheinzo ir jam talkinusių žmonių rodomos iniciatyvos. Tuo metu, kai buvo užrašomos ir kaupiamos lietuvių religinių giesmių melodijos, 1891 m. draugijos mėnraštyje pasirodė bibliotekininko pareigas draugijoje ėjusio, mokyklų inspektoriaus Rudolpho Schwede’ės publikacija „Zur Geschichte der litauischen Gefangbücher“. Schwede’ė surinko medžiagą ir publikacijoje moksliškai aprašė Prūsijos Lietuvos lietuviškus liuteronų giesmynus bei pateikė pirmąją šių leidinių tipologinę klasifikaciją. Giesmynus autorius suskirstė į keturias grupes: bažnytiniai, mokyklų, kareivių ir surinkimininkų (vok. Pfalmbuch). Iš surinkimininkų giesmynų daugiausia dėmesio skyrė giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai analizei. Schwede’ė publikacijoje L. iš T. Rinkinyje Giefmių Balfai nurodytas senesnis (Nr. 188) teksto variantas (žr. Wifokios naujos Giefmes arba Ewangelifki Pfalmai 1893: 385). ⁶⁶ Iš 24 melodijų 4 susijusios su surinkimininkų giesmyno tekstais. Rinkinyje jos pažymėtos trumpiniu L. Ps. (iš vok. litauische Psalmbuch). Į Niemanno rinkinį įdėtos C. F. Connowo giesmės „Kas Iezu tur sawy“ („Wer Iesum bei sich hat“) dvi melodijos, užfiksuotos Kintuose ir Būdviečiuose, N. L. von Zinzendorfo „Pilnos rankos“ melodija, užrašyta Saugose. Į knygelę pateko J. A. Rothe’ės „Radau, radau, jau Grünta sawo“ melodija užfiksuota Priekulėje. Į rinkinį nugulė Lauksargiuose ir Tilžėje išgirstos Praetoriuso „Triump! triump! stai pergalys“ („Triumph! Triumph! Es kommt mit Pracht“) melodijos variantai, Niemann 1902: 15, Nr. 13a–13b; 19, Nr. 19; 20, Nr. 21; 22–23, Nr. 23a–23b. 18 minėjo kelias surinkimininkų giesmyno laidas – 1825, 1856 ir 1876-ųjų. Sprendžiant iš aprašymo, su dviem pastarosiomis buvo rimčiau susipažinęs. Jis kalbėjo apie giesmyno struktūrą ir jos pokyčius, priedą su melodijomis skaitmenine notacija⁶⁷, išskyrė kelis leidėjus – Postą Tilžėje, Heinrichą Holżą ir Martyną Šernių Klaipėdoje. Autorius pažymėjo, kad dalis giesmių – vertimai iš vokiečių kalbos, kita dalis – originalios. Apie giesmyno nelietuviškus šaltinius kalbėjo lakoniškai. Esą trečioje giesmyno dalyje galima rasti giesmių iš latvių giesmyno („aus dem kurischen Gefangbuch“), didelis skaičius tekstų – iš lietuviško šaltinio, periodinio leidinio „Nūdidawimai apie Ewangelijos Praplatinimą tarp žydų ir Pagonų“⁶⁸. Schwede’e publikacijoje palietė ir atribucijos klausimą. Iš vertėjų ir lietuvių autorių minėjo K. E. Mertikaitį, K. Demkį, M. Jurkšaitį, G. Ostermejerį, K. Lovyną. Spėjo, kad naujausiais laikais dalį giesmių iš vokiečių kalbos vertęs J. F. Kelchis. Als Überfetzer bezw. Dichter find genannt E. Mertikaitis, ein Lehrer Chriftian Demke, Michel Iurkßat, Gottlieb Oster­meyer, Chriftian Lovin. Aus der neueren Zeit find viele Überfețzungen mit K (Kelch?) bezeichnet⁶⁹. Tačiau vokiškų originalų autorystė Schwede’es nedomino. Jam labiau rūpėjo lituanistinis aspektas. Taigi Schwede’e išskyrė ir išryškino paklausų, lietuvių gerai vertinamą rinkinį tarp kitų XIX a. lietuviškų Prūsijos Lietuvos giesmynų, parodė jo vietą šio žanro leidinių bendroje panoramoje. Jis buvo pirmasis autorius, įtraukęs surinkimininkų giesmyną į mokslinę apyvartą. APIBENDRINIMAS Tyrimas atskleidė, kad surinkimininkų giesmynas Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai buvo įtakingas leidinys XIX a. antroje pusėje. Repertuaras darė poveikį Prūsijos Lietuvos bažnytiniam ir kareivių giesmynui, mokyklinėms reikmėms pritaikytoms knygoms, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje narių himnodinio pobūdžio darbams. Tam nesutrukdė tas faktas, kad giesmynas neturėjo oficialios institucinės aprobacijos. Giesmyno vertę kėlė jo paklausa, pačių lietuvių teigiamas požiūris į šią knygą, jų vertinamasis balsas, kurio negalėjo nepaisyti Prūsijos Lietuvos bažnyčios atstovai ir švietimo darbuotojai. Sąsajos su surinkimininkų repertuaru matomos Karaliaučiaus kunigo F. Kuršaičio giesmyne Giefmijų bey Maldū=Knygos Karalißkojo Prufų Waifko (1854, Karaliaučius). Iš surinkimininkų giesmyno Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai pateko Berthelsdorfo liuteronų kunigo J. A. Rothe’e kūrinys „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“. Po kelių metų F. Kuršaitis dar kartą grįžo prie šio teksto. Jį paskelbė bažnytinio giesmyno priede Trecźioji Dalis Giefmijų Knygų (1857, Karaliaučius). Surinkimininkų giesmėmis buvo atnaujinta ir mokyklų programa. Tilžės superintendentas K. W. O. Glogau pasirūpino, kad liaudies mokyklų giesmynas 64 Giesmės ⁶⁷ Schwede 1891: 404–405. ⁶⁸ Schwede 1891: 404. ⁶⁹ Schwede 1891: 405. (1856, 1862, Tilžė) būtų papildytas surinkimininkų repertuaro giesmėmis kartu su melodijomis skaitmenine notacija. K. W. O. Glogau sumanymas remtis neoficialiu giesmynu neužkliuvo Karaliaučiaus konsistorijai ir Gumbinės apygardos valdžiai, su kurių žinia rinkinys išėjo. Tekstų iš surinkimininkų giesmyno atrinko Klaipėdos bažnyčios kunigas K. R. Jacoby’is mokyklinei chrestomatijai Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Klaipėda) ir Tilžės mokytojas M. Voelkelis skaitinių knygai Litauisches elementarbuch (1898, Heidel­bergas). K. R. Jacoby’io ir M. Voelkelio atranka nebuvo vienoda, sudarytojų požiūriai šiuo klausimu išsiskyrė. K. R. Jacoby’ui pasirodė dėmesio verti G. Ostermejerio versti baroko autorių S. Dacho ir P. Gerhardto kūriniai ir anoniminiai, galbūt originalūs lietuviški tekstai, o M. Voelkeliui – J. A. Rothe’ės ir amžininko G. F. L. Knako giesmių vertimai. K. R. Jacoby’is nurodė konkrečią surinkimininkų laidą, kuria rėmėsi. Tekstus persirašė iš 1876 m. Klaipėdos spaustuvės laidos. Paskutiniais XIX a. dešimtmečiais Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje interesų akiratyje buvo ir surinkimininkų himnodija. Draugijos pirmininkas ir bažnyčios vyskupas K. T. W. Hoffheinezas kartu su talkininkais skelbė užrašytų surinkimininkų giesmių melodijų draugijos tęstiniame mokslo darbe Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellschaft ir draugijos rūpesčiu išleistame rinkinyje Giesmių Balfai (1894, Heidelbergas, Tilžė). Į rinkinį įdėjo 29 surinkimininkų giesmes harmonizuotomis, vargonams pritaikytomis melodijomis. Draugijos narių iniciatyvos, sutelktos pajėgos užrašyti giesmių melodijas ir jas paskelbti spaudoje rodo, kad surinkimininkų himnodija buvo laikoma vertinga medžiaga, galinčia pasitarnauti mokslo reikmėms. Ištyrus surinkimininkų giesmių perėmimą ir jų publikavimą aptariamuose leidiniuose, matomos aptariamojo laikotarpio kūrinių dominavimo tendencijos. Išsiskiria J. A. Rothe’ės „Radau, radau jau Gruntą ławo“, N. L. von Zinzendorfo „Aß tikt dryfu“ modifikuota versija, prasidedanti strofa „Pilnos Rankos“, to meto religinio poeto G. F. L. Knako „Eikim Bėn, eikim Bėn“, jaunesnės kartos Halės pietisto E. G. Woltersdorfo kūriniai. Iš lietuvių autorių galima būtų išskirti sakytoją, giesmių autorių ir surinkimininkų giesmyno pirmąjį sudarytoją K. E. Mertikaitį ir jo kūrinį „Amžę tu Dangaus“. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Citavičiūtė Liucija 2004: Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras [Lithuanian Language Seminar at the University of Königsberg], Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Banytė-Rowell Rasa 2018: Lietuvių literatūros draugija Tilžėje ir archeologija [Lithuanian Literary Society in Tilsit and Archaeology]. – Kultūros paminklai 22, 117–130. Barasa Darius 2018: Maldininkai Prūsijos Lietuvoje: masiškumas, išplitimas ir įvaizdis XIX a. 3-iajame dešimtmetyje [Worshippers in Prussian Lithuania: the Scale of the Movement, its Spread, and its Image in the 1820s]. – Senoji Lietuvos literatūra 46: Pietizmo idėjos ir surinkimininkų raštija Prūsijos Lietuvoje, redaktorių kolegija: M. Čiurinskas (vyr. 20 redaktorius), O. Daukšienė, D. Dilytė, P. U. Dini, J. Gelumbeckaitė, D. Kuolys ir kt.; sud. ir par. Ž. Sidabraitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 140–169. DOI: https://doi.org/10.51554/SLL.2018.28801. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1883: Iß Nuſidawimû lietuwiſkûjų „Giefmjų Knygû“ [From the History of Lithuanian “Hymn Books”]. – Naujafis Keleiwis 5, 32–33; 6, 39–40; 7, 46–47. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1887: Proben litauiſcher Choralmelodien [Samples of Lithuanian choral melodies]. – Mittheilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 2(12), [393]–406. [Hoffheinz Karl Theodor W.] 1894: Giefmiu Balfai. Litauiſche Kirchen-Gefänge [Hymn Melodies. Lithuanian Church Hymns] geſammelt durch W. Hoffheinz, Superintendent a. D. in Tilfit. <...>, Heidelberg: Carl Winters Universitäts-Buchhandlung. Gedruckt bei Otto v. Mauderode, Tilsit. Fischer A[lbert] F[riedrich] W. 1967: Kirchenlieder–Lexikon [Hymns lexicon], reprofraf. Nachdr. der Ausg. Gotha, 1878–1879, Hildesheim: Olms. [Gaigəlatis Wilijus] 1905: Ewangelijſki Surinkimai Lietuwoje, Ißtyrinėjimai apie jû Pradžią, Augimą bey dabartinį Bu wį [Evangelical Surinkimai in Lithuania, Studies on Their Origin, Growth and Present], sutaifė Kunigas Dr. W. Gaigalatis, Priekulė. [Glogau Karl Wilhelm O.] 1856: 64 Giefmes Szuilėms [64 Hymns for Schools] iß Giefmjų=Knygų iškirtos per Karališką Prowincôs=Szuil Kollėgijį Karaliaučiuje Sutarimė su Karališkuoju Konfiftoriju bey Karališkomfions Regierungenoms, o lietuwiſkay išleistos per C. W. O. Glogau, Tilžės Wyfku pą, (Antrą Kart’ Raštais išspauftos, ir wėl perweizdėtos.) Tilžėje. Raštais išspauftos prie I. Reylenderio. (Druck und Verlag von I. Reyländer.); LNMMB: mikrofilmas 299. [Glogau Karl Wilhelm O.] 1862: 64 Giefmes [64 Hymns <...> for Schools], prie kuriu dar 16 pridėtos yra, taip, kad iß wifū 80 Giefmes, pagal karališką Regulatiwą, fuftatytos yra, Szuilėms iß Giefmjų=Knygų iškirtos per Karališką Prowincôs Szuil= Kollėgijį Karaliaučiuje Sutarimė su Karališkuoju Konfiftoriju bey Karališkomfions Regierungenoms, o lietuwiſkay išleistos per C. W. O. Glogau, Tilžės Wyfku pą, (Penkta Kart’ Raštais išspauftos, ir wėl perweizdėtos.) (Fünfte Auflage). Tilžėje. Raštais išspauftos prie I. Reylenderio. (Druck und Verlag von I. Reyländer.); KTUB: Cs 9745. [Jacoby Karl Rudolf] 1880: Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch [Lithuanian Chrestomathy for School Use], mit dem XX. Jahresberichte des Gymnasiums in Memel herausgegeben von Rudolph Jacoby, Pfarrer an der Landkirche in Memel, Leipzig, Kommissionsverlag von B. G. Teubner. [Gedruckt bei F. W. Siebert in Memel]. Juška Albertas 1997: Mažosios Lietuvos bažnyčia [Church of Lithuania Minor], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 21 Juška Albertas 2003: Mažosios Lietuvos mokykla [School of Lithuania Minor], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaunas Domas 1996: Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida 1547–1940 [The Book of Lithuania Minor: The Development of the Lithuanian Book 1547–1940], Vilnius: Baltos lankos. [Koch Eduard Emil] 1868: Geſchichte des Kirchenlieds und Kirchengesangs der chr iftlichen [History of Hymns and Church Singing of the Christian], insbesondere der deutchen evangelifchen Kirche. <...>, Vierter Band <...> Stuttgart: Druck und Verlag der Chr. Belferſchen Verlagshandlung. [Kuršaitis Frydrichas] 1854a: Giesmjų bey Maldū Knygos Karaliszkojo Prusų Waisko [Hymns and Prayers Books of the Royal Prussian Army], Karaliaucziuje: Druck und Verlag der Schulzen Hofbuchdruckerei. VUB LR 1267 (be antraštinio lapo). [Kuršaitis Frydrichas] 1854b: Zalnieriszkosios Giesmjų bey Maldū Knygos [Soldiers’ Hymns and Prayer Books]. – Keleiwis iš Karaliaučiaus 22, 86–88. [Kuršatis Frydrichas] 1857: Treczioji Dalis Giesmjų Knygų [The Third Part of the Hymnal], kurioje randas geroks Skaitlius naujų krikščioniškų Giesmjų. Tąfes iš wokikiškos Kalbos ßwiežey išwerdams sutaifė F. Kurbatis, Lietuwininkų Kunigs Karaliaucziuje (Suglaudimas wijų ßwiežiujų Giesmjų, kurios zalnieriszkosa Giesmjų Knygoſa bey tarp anų 64 Giesmjų, Szuilėms paskirtųjų, randasi.), Königsberg: Druck und Verlag der Hartungſchen Buchdruckerei. LNMMB: 593939–593941. LB I: Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian] 1: 1547–1861, Vilnius: Mintis, 1969. LB II(2): Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian] 2: 1862–1904, 2: R–Ž, Vilnius: Mintis, 1988. LBP 1990: Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba 1: 1547–1861. Papildymai [The Bibliography of Lithuania. Series A. Books in Lithuanian 1: 1547–1861. Additions], Vilnius: Mintis. Michelini Guido 2009a: Jono Pipiro sudaryti giesmių rinkinėliai vokiškame kontekste [Hymn collections compiled by Jonas Pipiras in a German context]. – Res humanitariae 5, 142–159. Michelini Guido 2009b: Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos [History of hymnals of Lithuania Minor: from Martynas Mažvydas to the end of the 19th century], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Michelini Guido 2010: Pietistų „Psalmіų knygos“ istorinis kontekstas [The Historical Context of the “Book of Psalms” of the Pietists], Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Milius Vacys 1993: Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė) [Scientific societies and Lithuanian ethnography (second half of the 19th century – first half of the 20th century)], Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 22 Mielcke C[hristian] G[ottlieb] 1806: Vorrede, Sė́nos ir naujos krikβčioniškos Giesmės [Old and New Christian Hymns], уpacзey Sennienſiems ant Gėroʃu didelėis Raβtais iβpáuſtos draug ʃu naujom’s Maldū Knŷgėlėmis, Karalauczuje: Knygdrukawonej’ Lebrekto Eringo, IX–XVII. VUB RSS: Lᵣ 777–778. [Niemann Albert] 1902: 24 litauische Choräle [24 Lithuanian Chorales] nach einer handschriftlichen Sammlung von Niemann Cantor in Katt enau ausgewählt und bearbeitet von C. Graf Bülow von Dennewitz. <...> Königsberg: Gräfe & Unzer, Buchhandlung. Semb rzycki Johannes 1889: C. G. Mielcke’s verschollenes litauisches Gesangbuch [C. G. Mielcke’s Lost Lithuanian Hymnal]. – Altpreussische Monatsschrift 26, Königsberg: Verlag von Ferd. Beyer’s Buchhandlung, [366]–369. Schwede R[udolph] 1891: Zur Geschichte der Litauischen Gesangbücher [The History of Lithuanian Hymnals]. – Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft 16, Heidelberg: Carl Winters Universitätsbuchhandlung, 396–406. Strungytė Inga 2006: Surinkimininkų raiška Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmyne „Wiffokies Naujas Giefmes arba Ewangel iški Pfalmai“ (1817) [The Expression of the Surinkimininkai in Kristijonas Endrikis Mertikaitis’ Hymnal “Wiffokies Naujas Giefmes arba Ewangel iški Pfalmai” (1817)]. – Archivum Lithuanicum 8, 187–210. Strungytė–Liugienė Inga 2009: Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynų „Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszk i Psalmai“ (1817) ir „Mažos Giesmju Knygeles“ (1819) sąsajos su Frantz[o] Alberto Schultzo giesmynu „Kern Alter und Neuer geistreicher Lieder, Als der Zweyte Theil“ [Relation of Kristijonas Endrikis Mertikaitis’s Hymn Book “Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszk i Psalmai” (1817) and “Mažos Giesmju Knygeles” (1819) to Frantz Albert Schultz’s Hymnbook “Kern Alter und Neuer geistreicher Lieder, Als der Zweyte Theil”]. – Archivum Lithuanicum 11, 189–204. Strungytė–Liugienė Inga 2012: Jaunųjų Halės pietistų giesmės Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynuose Wissokies Naujes Giesmes arba Ewangeliszki Psalmai (1817) ir Mažos Giesmju Knygeles (1819) [Hymns of the Young Halle Pietists in the Hymnals of Kristijonas Endrikis Mertikaitis “Wissokies Naujes Giesmes or Ewangeliszki Psalmai” (1817) and “Mažos Giesmju Knygeles” (1819)]. – Res humanitariae 11, 83–101. Strungytė–Liugienė Inga 2014: XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba): daktaro disertacija [The History of the Hymn Books from the 19ᵗʰ Century Fellowship Movement (Language and Genesis): Doctoral Dissertation], Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Strungytė–Liugienė Inga 2016: Gotfrydo Ostermejerio giesmyno (1781) šaltinių ir repertuaro klausimas [The Problem of Sources and Repertoire of Gottfried Ostermeyer’s Hymnal (1781)]. – Senoji Lietuvos literatūra 42: Gotfrydo Ostermejerio lituanistinio paveldo tyrimai, d. 2, redakcinė kolegija: M. Čiurinskas (vyr. redaktorius), D. Dilytė, P. U. Dini, J. Gelumbeckaitė, D. Kuolys ir kt.; sud. L. Citavičiūtė, O. Aleknavičienė, par. ir red. O. Aleknavičienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 83–118. 23 Strungytė-Liugienė Inga 2019: Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje: straipsnių rinkinys [Dialogue Between Modern Initiatives and Tradition: The ‘Surinkimininkai’ Movement in Prussian Lithuania: A Collection of Articles], par. I. Strungytė-Liugienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Strungytė-Liugienė Inga 2023: XIX a. antrosios pusės Prūsijos Lietuvos protestantų knygos su giesmių melodijomis skaitmenimis [Protestant Books with the Melodies of Hymns in Numerical Notation in Prussian Lithuania in the Second Half of the Nineteenth Century]. – Archivum Lithuanicum 25, 159–180. [Voelkel Maximilian] 1898: Litauisches Elementarbuch von Maxim J. A. Voelkel [Lithuanian Elementary Book by Maxim J. A. Voelkel], zweite neu bearb. und vermehrte Aufl., Heidelberg: Carl Winter’s Universitätsbuchhandlung. Wifſokios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1850: Wifſokios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kurios ikßolei taipo po wieną kaip ir po kelles, į mažas Knygeles ſuraßytos buwo. <...>, Szęſtą Kartą Raßtais ißſpaustos Tilżėje, prie Endrikio Poſt. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1856: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirmó taipo po wieną kaip ir po keles į mažás Knygelės ſuraßytos buwo <...>, Septinta Karta Raßtais ißſpaustos Tilżėje prie Endrikio Poſto. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1861: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į mažás Knygelės ſuraßytos buwo <...>, Aßtuonta Karta Raßtais ißſpaustos Tilżėje, prie Endrikio Poſto. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1876: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į mažás Knygelės ſuraßytos buwo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Heinr. Holz. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1879: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į mažás Knygelės ſuraßytos buwo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Holz & Sžernus. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1893: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirm to taipo po wieną kaip ir po keles į mažás Knygeles ſuraßytos buwo <...>, Priekulėj: Gedruckt bei G. Traufchies. Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai 1897: Wifókios naujos Gieſmės arba Ewangelijſki Pſalmai [Various New Hymns or Evangelical Psalms], kuriós pirm to taipo 24 po vieną kaip ir po kelis į mažas Knygelės furašytos buvo <...>, Memel: Gedruckt und verlegt von Holz & Szernus Nachfolger. Žostautaitė Petronėlė 1996: Evangeliniai surinkimai Prūsų Lietuvoje [Evangelical Surinkimai in Prussian Lithuania]. – Liaudies kultūra 4, 29–34. Reception of Surinkimininkai Repertoire in Prussian Lithuanian Works of the Second Half of the 19th Century SUMMARY The Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai was a new phenomenon in religious literature, transforming the tradition of Prussian Lithuanian hymn​​odic publications that had existed since the 16th century. The need for a special collection arose as the number of worshippers increased and religious gatherings (in Lith. surinkimai) became more popular in Lithuanian parishes. From the beginning, the collection of hymns under discussion differed from other Lutheran hymnals of Prussian Lithuania. Its compilation was not controlled by the Königsberg Consistory or state authorities. Translation and editing were carried out not by an appointed group of priests but by conductors from lower social strata and without university education, the so-called sakytojai and teachers. The unofficial status of the hymnal granted its compilers the freedom to shape the repertoire without constraints and independently decide on the selection of hymns by Lithuanian and German authors. It is important to note that the quality of translation, as well as requirements for versification and the Lithuanian language, played a secondary role. The compilers were satisfied with the work carried out by less skilled translators. The publication was intended not for Lutheran Church services but for private use at home and in gatherings (surinkimai) held outside the Church. This article aims to analyse the influence of the Surinkimininkai hymnal repertoire on publications from the second half of the 19th century. The objectives include revealing the attitude of compilers of official Lithuanian hymnals, school anthologies, and members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit (which included high-ranking clergy and educators from Prussian Lithuania’s education system) towards Surinkimininkai hymnody, as well as investigating the links between the content of the books and publications they prepared and the Surinkimininkai hymnal. Publications of different genres (hymn collections and school anthologies) were selected for the analysis to identify the dominant tendencies of Surinkimininkai hymns during the period in question. The investigation revealed that the Surinkimininkai hymnal Visokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai was an influential publication in the second half of the 19th century. The repertoire influenced the compilers of Lithuanian church and military hymnals, school anthologies in Prussian Lithuania, and the hymnodic works by the members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit. This was not hindered by the fact that the hymnal lacked official institutional approval. Its value was elevated by Lithuanians’ attitude toward the book and 25 their evaluative voice, which could not be ignored by the representatives of the Church and educators. The analysis showed that for the priest from Königsberg, F. Kurschat, the Surinkimininkai hymnal was a resource while compiling the military hymnal Giełmõ bej Maldū=Knygos Karališkojo Prūſū Waiſko (1854, Königsberg). From the Surinkimininkai hymnal, he took the hymn of J. A. Rothe „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“, which was later included in the independent addendum Trečioji Dalis Giełmū Knygū (1857, Königsberg) to the Church hymnal Pagėrintos Giełmū=Knygos. The Surinkimininkai repertoire also permeated school textbooks. Tilsit superintendent C. W. O. Glogau ensured that the school hymnal 64 Giełmes (1856, 1862, Tilsit) was supplemented with seven hymns from the Surinkimininkai repertoire, along with melodies in numerical notation. C. W. O. Glogau’s idea was not opposed by the Königsberg Consistory or the authorities of the Gumbinnen district, who approved the collection. Texts from the Surinkimininkai hymnal were selected by C. R. Jacoby, a priest of Memel Church (a total of 4), for the school anthology Litauische Chrestomathie zum Schulgebrauch (1880, Memel), and by M. Voelkel, a teacher from Tilsit (a total of 2), for the reading book Litauisches elementarbuch (1898, Heidelberg). The text selection by C. R. Jacoby and M. Voelkel was not based on the same criteria; the compilers’ attitudes on this matter differed. For C. R. Jacoby, the works of Baroque authors S. Dach and P. Gerhardt, translated by G. Ostermeyer, and possibly original Lithuanian texts, seemed noteworthy, whereas M. Voelkel preferred the translated hymns by J. A. Rothe and his contemporary G. F. L. Knak. The members of the Lithuanian Literary Society in Tilsit were interested in the Surinkimininkai singing tradition and their hymnal, giving attention to those topics in the last decades of the 19th century. The chairman of the Society, C. T. W. Hoffheinz, together with his collaborators, included melodies of Surinkimininkai hymns in the Society’s scientific periodical Mitteilungen der Litauischen litterarischen Gesellschaft and in the collection Giełmū Balſai (1894, Heidelberg, Tilsit), published under the Society’s auspices, which featured 29 Surinkimininkai hymns with harmonised melodies adapted for the organ. The initiatives of the members of the Society reveal that Surinkimininkai hymnody was regarded as having lasting value and being useful for scientific purposes. Having investigated the adoption of Surinkimininkai hymns and their appearance in the discussed publications, the dominant tendencies of certain hymns during the period in question emerge. The following hymns stand out: „Rądau, rądau jau Gruntą ſawo“ by J. A. Rothe, „Aß tikt dryſū“ by N. L. von Zinzendorf, G. F. L. Knak’s „Eikim Bėn, eikim Bėn“, the hymns of a Halle Pietist of the younger generation, E. G. Woltersdorf, and „Amžę tu Dangaus“ by the first compiler of the Surinkimininkai hymnal Viſokios naujos giesmės arba evangeliški psalmai, K. E. Mertikaitis. 26