Blunkančios tapatybės paieškos, arba paliatyvioji lituanistikos strategija (apie kalbą, mokslą ir švietimą)

Ac a Linguis ica Li uanica 2025, . 93, p. 1 a 6 Ligação de con eúdos Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online elek oninis) (em inglês) Di ei os au o ais © 2025 Danguolė Mikulėnienė. Publicado pelo Ins i u o da Língua Li uana. Es e é um a igo de Acesso Abe o dis ibuído sob os e mos da Licença de A ibuição C ea i e Commons, que pe mi e uso, dis ibuição e ep odução ilimi ados em qualque meio, desde que o au o o iginal e a on e sejam c edi ados. Ins i uições de Língua Li uana. Šis s aipsnis é a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygos, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recebido po : Gau a: 2025-14-10 Acep ado: P iim a: 2025-11-14 . 1 BLUNKANČIOS TAPATYBS PAIEŠKOS, ARBA PALIATYVIOJI (em inglês) Es a égia LITUANISTIKOS (APIE KALB, MOKSL IR ŠVIETIM) 1 DANGUOL […] MIKUL[…]NIEN […] Ins i u os de língua li uana E-mail: danguole.mikule[e-mail p o egido] ORCID ID: h ps: www.o cid.o g/0000-0001-7781-7236 Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach oninė dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i kalbo y os is o ija. h ps: doi.o g/10.35321/all93-11 (em inglês) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ An es do décimo século, o mundo ap ecêjo a žinia […] sob e i eu ao seu úl imo ano, no inal do ano, Galapagų salų ėžlys, a du Vienišius Džo džas. Gam ininkai mui o susi ūpino, nes os ūšies ėžliai gy ena d igubai ilgiau. Neno ėčiau, kad mano p anešimas bū ų panašus į nek ologą, mi ačiauis isada nesmagus žodis. Šių salų simboliu laiky as gy ūnas pasauliui p iminė, kad isi gam os aikai y a mi ingi. Deixa, não e p eocupes. Mi š a é de língua. I ge okai dažniau nei many ume da p ieš kelis dešim mečius bu o sakoma, kad kas d i sa ai es pasaulyje ne enkame ben ienos kalbos. Viena kalba, iena kul ū a ampame sku desni. (Vina é uma língua, Viena é uma cul u a) Kai mi š a pasku inis ja kalban is žmogus, neuž ašy a a neį ašy a kalba p a andama neg įž amai. Liūdna, é e dade? As pessoas sup an a, kad hei kalba mi š a, be nežino, kaip g ei ai ai a si iks. A ga us independomybę, kelis dešim mečius augo nosso sa i e ė. Ka u su ja kilo i lie u ių kalbos e ė. (Ca a em língua li uana) Juk žinome, kad ka u su b oliukais la iais esame ie, ku ie pasauliui 1 S aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o 2025 m. junho 27 d. Lie u os kul ū os kong ese, ski ame 100-osioms Lie u os kul ū os kong eso i 150-osioms Mikalojaus Kons an ino Čiu lionio gimimo me inėms, pag indu. 2 o calbas de um sal a- idas. O p isiminę Augus o Schleiche io indoeu opiečių kalbų medį i bal ų kalbų šaką ma ydami a p gausingai a ojamų ge manų i sla ų kalbų, didžia omės p ae sa oi imi. Da so ie išmečio bu ome o ien uo i į oman iškąją kalbos PRAEITĮ ( os ne seniausia kalba; a gi ne ja kalbėjosi Adomas su Ie a ojuje? i pan.). Ne eikė ų s ebė is ada sa o kalbai ne u ėjome ATEITIES. Mas p aei is jaunimui ai gy en ojų ka ai, ku i gali da y i didžiausią po eikį Eu opoje, ji pap asčiausiai neįdomi, nes jaunosios ka os pasaulis seniai pe augęs nacionalinės als ybės ibas. Eles são pessoas mundiais. Ki a e us, mes, ku ie gy ename poso ie inėse šalyse, i gi negalime isa empo kalbė i ik apie ai, kaip so ie ų laikais mums en bu o a kokie mes ada bu ome. Tu ime kalbė i apie ai, kokie būsime ne i ada, kai nebebus mūsų. (Não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não, não. A kū ę Lie u ai nep iklausomybę, pi miausia lie u ių kalbai kū ėme DABARTĮ. Vieni ją sup a ome kaip eisiškai eglamen uo ą apa ybės sa as į, engėme įs a ymus i als ybinės kalbos ėmimo p og amas, nai iai ikėdami, kad sėkmė, aip aki aizdžiai iškėlusi li uanis ikos p io i e us a puka iu, neaplenks i ka ą šį. Ki i uo pačiu me u eikala ome ne ibo os lais ės sau i , žinoma, kalbai be jokių eglamen ų, nes pas a ieji asocija osi su so ie mečiu, cenzū a i da bala kuo žino. Taip, po 1990-ųjų als ybinė kalba a ojimas bu o ins i ucionalizuo a: p ie A ku iamojo Seimo di bo Vals ybinė lie u ių kalbos komisija, i ėjo als ybinė kalbos inspekcija, ne ik lie u ių kalbos mokymu, be i lie u iakalbėmis Pie yčių Lie u os mokyklomis ūpinosi Š ie imo i mokslo minis e ija (ge u žodžiu minime minis o Zigmo Zinke ičiaus laikus)... 1995 m Taigi lie u ių kalba i josimas bu o. Pe is dešim mečius mūsų kalba išaugo šį d abužį. (Po ês dezmečius mūsų kalba išaugo šį d abužį.) Ge iausias o į odymas pi mieji lie u iškai p abilę humanoidai žuolas i Liepa. Jais kaip į odymu no iu pasaky i, kad šiais di b inio in elek o i šiuolaikinių in o macinių echnologijų laikais kalba ne unkcionuoja aip, kaip ai bu o, pa yzdžiui, XIX a., kai ji bu o nacionalinių als ybių pag indas. Assim, o Es ado do Li uânia p ecisa de um no o, cons i ucionalismo da língua es a al. Be ai jau esame kons a a ę i p ieš ge ą dešim me į, 2012-aisiais, kai minėjome als ybinės kalbos de yniasdešim ąsias me ines... A kas pasikei ė? Niekas... Visi būsimojo kons i ucinio įs a ymo p ojek ai guli Seimo a chy uose i Seimo memb i s alčiuose... Kodėl? Nesup an ame, kad DABARTIS augina ATEITĮ? Não sei. Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą. (Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą) (Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą) (Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą) (Kalba mi š a, jei ji nepe duodama iš ka os į ka ą) No s kalbė ojų skaičius nė a labai s a bu, ačiau kalbininkai ūpes ingai skaičiuoja. Na u almen e, kad, po exemplo, an es keliolika anos akų kalba Indijoje kalbėjo nuo ūks ančio iki d iejų ūks ančių gy en ojų, o se ių kalba Meksikoje iso labo ik 2 nuo 650 iki ūks ančio žmonių. Da idas C ys alas sako pap asčiau os kalbos išmi s maždaug pe d iejų ka ų gy enimo laiko a pį. 3 Não, i ku lenki? Pa a já po ilhas, ‒ pasakysi e. Be ne a gi oks likimas iš iko nosso b olius p ūsus? Kaip e, iš isų indoeu opiečių šeimos bal ų kalbų šiandien y a išlikusios ik d i gy osios kalbos, o la iškai kalba da mažiau žmonių nei lie u iškai... XIX a. pabaigoje. 2 Duomenys iš Na ional Geog aphic (Li uânia) 7(34), 2012: 54. 3 C is al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 8. 3 F id ichas Ku šai is ap esen ou o p imei o plano da língua li uana e o núme o ge al da língua li uana, uo me u bu usį apy ik iai nuo 1,5 iki 2 milijonų. Tiesa, uome da apie 150 ūks ančių 4 lie u ių gy eno Ry p ūsiuose. Pas ebėjęs, kad mies ų gy en ojai nieku nė a lie u iai (Ry p ūsiuose okiečiai, Rusijos i Lenkijos Lie u oje lenkai), au o ius p ipažino, kad i a piečių kaim lie u iai ė a ik žemiausia klasė. Po an o, F. Ku šaičio nuomone, lie u iškai kalbančių skaičius u ėjo ik mažė i. P ūsijoje lie u ių kalbą išs ūmė okiečių kalba, ki u lenkų, o ca inės Rusijos dalyje i usų. Užd audus spaudą lo yniškais ašmenimis, lie u ių kalbos išlikimas ca inės Rusijos laikais p ilygo s ebuklui, i uo pelny ai didžiuojamės... Be a dėl kasme mąž ančio Lie u os gy en ojų skaičiaus ne u ime susi ūpin i? A nosso es ado neg įžusi p ie F. Ku šaičio minė ų d iejų milijonų? Nes e momen o na Li uânia emos duas endências: desde 1990 m. A Li uânia pe deu mais do que 1 milhão de habi an es, isso é echdalį isos populações (po 20 m. do Li uânia emig ou 774 mil habi an es, 321 mil sug įžo). No s 2021 m. didžioji dalis Lie u os gy en ojų bu o lie u iakalbiai (85,3 p oc.), pas a aisiais me ais p ocen inė jų dalis mažėja. Ge an ėjimui socioekonominiam gy enimui, nep opo cingai auga imig an ų skaičius (2023 m. Lie u ą gy eno 5 daugmaž 222 ūks ančiai užsieniečių). En ão Lie u os populiacija olydžio kin a, kaip kin a i isos Eu opos kalbinis pa eikslas. 6 Didelis imig an ų s au as mus pasiekė ne ik iš ka iaujančios Uk ainos, be i A ikos bei Azijos als ybių. As ilhas de es udan es de S e imšalių i em em locais uni e si á ios mui o mokosi Vilniuje, Kaune, Klaipėda. Kai ku iems iš jų, ne i baigusiems aukš uosius mokslus, lie u ių kul ū a išlieka s e ima. Sup an u aukš ųjų mokyklų po eikį nemažin i s uden ų k epšelių skaičiaus, be ada askime papildomų lėšų ealiai užsieniečių in eg acijai... Kad i iš ažia ę iš Lie u os jie bū ų mūsų kul ū os ambasado iai. Pas ebė ina, kad ne isi a ykėliai skuba moky is als ybinės lie u ių kalbos. Imig an ai iš bu usių so ie inių espublikų (Uzbekis ano, Kazachs ano, Ki giz ano i k .) na Li uânia is da susikalba usiškai. O quan o é que eles p amoko lie u iškai? Tik ojo skaičiaus nežinome, be esame in o muo i, kad jų a es acijai nė a pinigų. Po an o, gi di, eikia a idė i k ali ikacinius egzaminus, dėl os pačios p iežas ies i lie u ių kalbos mokymąsi... Palaikau isus, ku ie a idėjimams nep i a ia, nes... ši is o ija jau ka ojasi: ą pa į gi dėjome 1995-aisiais, be nea idėjome... I ėme ge ai pada . Kokia išei is? Não sei. Pap as a: k ieskimės i ežkimės į šalį okį skaičių mig an ų, kad pajėg ume suda y i jiems palankesnes sąlygas ne ik di b i, be i gy en i. Žmogus ne ien da bu (em inglês) 4 G amma ik de li auischen Sp ache on D . F ied ich Ku scha , Halle: Ve lag de Buchhandlung des Waisenhauses, 1876, 8; lie u iškas e imas: F yd ichas Ku šai is, Lie u ių kalbos g ama ika 1876, pa . B. Kabašinskai ė, é oc. k. e ė A. Teko ius, e imo mokslinė edak o ė R. Vencku ė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2013, 40–41. 5 Tamulionienė Au elija 2022: Mig ação e In eg ação Linguís ica na Li uânia. oji EFNIL 19- kon e encija Language and Mig a ion, 2022 m. ou ub o 12 d., Vilnius: Lie u os Respublikos Seimas). 6 Šal inis […] Depa amen o de Es a ís ica do Li uânia. P ieiga in e ne e: h ps://123.emn.l // [žiū ė a 2025-09-19]. 4 gy as... An es de algum empo išgi dome in o mações sob e nelie u iškų mokyklų abi u ien us, išlaikiusius als ybinius egzaminus ne als ybine kalba. Jus iça, eles os kelios dešim ys... Minis e ija sako, čia ne p oblema. Be a labai p as a, iesiog slenks inė mokymo kokybė paski ose mokyklose ik ai nė a isos Lie u os PROBLEMA? Po an o, a Li uânia não em uma língua es a al es a égica. Ki i saky ų […] polí ica. Be , mano sup a imu, STRATEGIJOS NEBUVIMAS TAIP PAT YRA POLITIKA. Eu não sei o que aze . Mokyklinio amžiaus uk ainiečių aikų ski s ymas po usakalbes mokyklas aip pa poli ika. A ik ai nebu o galima subu i g upių lie u ių kalba dės omose mokyklose? Kaip i žmonės, kalba gali bū i saugi, nyks an i a ba mi usi. (Como as pessoas alam em galego) Nyks ančių kalbų padė į kalbininkai ap a ia de aco do com os c i é ios das ilhas. Jų nuomone, kalbą galima da išgelbė i, jeigu bend uomenės na iai susibu ia bend am da bui, o kiek ienas bend uomenės na ys laiko sa o pa eiga p isidė i p ie bend o ikslo; análise de di e en es domínios de ida; jei pasi enkama, ką saugo i, simbolinį kalbos pa eldą a is dėl o kasdien a ojamas ašomosios i šnekamosios kalbos p iemonės; jei su a iama po causa da língua dados inkimo i saugojimo a kos; jei yks a ašomosios i šnekamosios kalbos no minimas, jei mokoma os kalbos mokyklose i siekiama, kad ja bū ų dės omi isi dalykai; jei a lingua spausdinama mokomoji caça pa a c ianças e adul os; a lingua ku iama li e a u a; Seja uma língua econhecin a es a al. 7 Aki aizdu: als ybinės kalbos s a usas ku ia eisines p ielaidas kalbai egzis uo i, ačiau negali a s o i mūsų no o i pasi yžimo gim ąją kalbą išlaiky i gy ybingą. Rašomosios i šnekamosios kalbos a ojimas als ybiniame sek o iuje, mokykloje i žiniasklaidoje da ne iskas. Não há nada de especial e no ma i o e supe isão das ins i uições, se as suas ac i idades são insu icien es, não há pe spec i as de ac i idades p olongadas. A p imei a ca a do Li uânia oi publicada pelo Es ado em 1922 m. Ta puka iu laiky asi labai pa eikios kalbos plana imo s a egijos: planuo as s a usas, ykdy a no minamoji eikla, apiman i ne ik no minimą, be i kalbos eikalus, o isuomenė pa i ūpinosi kalbos p es ižu... Daba ų kalbos sis ema eikia a si panašiai, be ji klimps a, ka ais jau nepa eža a naujijų emig acija, imig acija, globalizacija i mūsų pačių nesi a kų... Šiuolaikinio pasaulio sąlygomis, įsi y a us didžiosioms kalboms (anglų, kinų, ispanų...), mažosios kalbinės bend uomenės u i bū i eiklesnės. P ašom sup as i eisingai: nesu ki ų kalbų p iešininkė, ačiau pasaulyje y aujan i iena a kelios kalbos ne u i užim i ki ų kalbų ie os. Po an o nea si ik inai pas a aisiais me ais isoje Eu opoje susi ūpin a ie inių kalbos a mainų išsaugojimu. Taigi šiuolaikiniuose dialek ologų (i , apsk i ai, kalbininkų), kaip šiuolaikinės isuomenės a s o ų, da buose pasigendu mūsų nacionalinių kalbų (i a mių) a ei ies s a egijos, ku i bū ų nuk eip a į ų kalbų i dialek ų išsaugojimą. Tai ne eiškia, kad sus abdysime jų na ū alią aidą, be ai eiškia, kad pasi ūpinsime palankesnėmis jų gy a imo 7 O luga de mo e. C is al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 159[…]160. 5 Condições. Eu opa u i įsi y au i ekologiškas požiū is ne ik į gam ą, be i į kalbą. I isai nes a bu, a ai bū ų als ybinė, a au inės mažumos kalba, a ik kokia ie inė kalbos a maina. En ão, po a o , ale-me sob e o no o užda inius, iškylančius na Li uânia, na Eu opa. um deles man e sa o kalbinę ( aigi i a minę) į ai o ę. Não podemos aze isso. Não podemos aze isso. Não podemos aze isso. Não podemos aze isso. Šiuolaikinių mokyklinių p og amų kū ėjai da u i ieško i (i as i) inkamą ak ą Mažosios Lie u os is o iniam i kul ū iniam palikimui a akin i (pi mąją lie u išką knygą p obėgšmais paminėję apž algose, a sisakę Ie os Simonai y ės, mes pa ys į ją ž elgiame ik nežlybų bū Donelaičio ų akimis...). Tiesa, ais, ku iems iš Me ų a min yje išlikęs ik a nų algymas, skubu nu amin i: Lie u os ele izijų p og amose aps u gas onominių laidų (p ie jų p iskaičiuoju i as, kai la gas onomijos kū ėjai ažia o g ilin i i ilmuo i g ilinimo p ie piliakalnių)... Taigi a galė ume paneig i, kadusią po eikį da an o minio medijosoja į Lie u os kalbą, kaip i kul ū ą? Li uanis ikos laukuose kaip i isame Lie u os moksle i š ie ime is da jojame an a p au iškumo a klio: skaičiuojame a p au inius p ojek us, užsienio kalbomis pa ašy us s aipsnius i monog a ijas, leidžiamas p es ižinėse užsienio leidyklose. Jų p es ižiškumą kiek ienais me ais pa i ina (a ba ne) Lie u os mokslo a ybos (LMT) unkcione iai. Taigi lėšas kišame į s e imas kišenes... Tiesa, eikia pasaky i, kad li uanis ika išmoko i ši ą pamoką ji kasme s ip ina sa o a p au inį mokslinį dėmenį. Be a ik a p au iškume u i slypė i li uanis ikos Li uânia esmė? Ling is iškai pas a s ykime, kas y a as a p au inis dėmuo ( a p au -) be elemen o ( au -)? Lieka ik p ielinksnis ( a p)... O que é que signi ica? Žiū ėki , kaip no i ... be ai ik uščia ie a... Vals ybė u i keis i als ybinės kalbos i požiū io į ją s a egiją. Pe S a o užsakymus į a ei į emos dieg i au iškumo elemen us. LMT u i keis i požiū į į Lie u ai i lie u ių kalbai s a bius, . y. kapi alinius, da bus didįjį Lie u os kalbos žodyną, Bend inės lie u ių kalbos žodyną, senųjų aš ų duomenų bazę, Ta myną i k . i aipis ikje li uan kiek ienoos s i yje. Tokius są ašus u i ne ik kalbininkai, be i li e a ū ologai, iloso ai, a cheologai, is o ikai... Ki aip a ian , be a p au inių p io i e ų, u i eisę egzis uo i i bū i ealizuojami pi menybiniai nacionaliniai p ojek ai. Jų ąsa u i bū i ga an uojama als ybės... I iek laiko, kiek egzis uos als ybė... Gosios kalbos pakei imas ku ia no s ki a nė a koks s aigus a epidemiškas eiškinys. (Gosios kalbos pakei imas ku ia no s ki a nė a koks s aigus a epidemiškas eiškinys) P imei o ai a si os jun amas šešėlis, ku is gali a si as i ne ik bend aujan , be i ki a kalba mąs an . Ge biam, a língua não pode se cons uída com base em opiniões pessoais, poli icamen e i ónicos a gumen is a , nebijokime, a pala a de alguns polí icos (e não em in e esse em seus) é ago a NEALOKIME jos... T adicinė mokyklinė kalbos kul ū a padėjo a silaiky i p ieš usų kalbos į aką, nes isuomenės 6 Foi pe cep a como am ik a ezis encinė linguagem išlikimo o ma. Ago a kalbai p ecisa de um a amen o igo oso de palaikomojo. Ge ą als ybinės kalbos s a uso įgy endinimo da bą a liko senasis Vals ybinės kalbos įs a ymas, be e kian eikia naujo. Reikia, no as con empo âneas, es a egicamen e sus yguo os p e encionais kalbo y os... O mais impo an e […] o es ju ídicas e bases econômicas a ealizando. Kalbos me dėjimas nesuda o aki aizdaus pa ojaus als ybei, nep i aukia okio isuomenės dėmesio kaip klima o a šilimas a ki os aplinkosaugos p oblemos. Mas, quando a língua não se esquece, é p eciso sal a . Dado que es e apsisp endimas é ilgalaikis (i exigi nemažų ekonominių in es icijų bei socialinių e o mų), pasak C ys alo, aldžia mieliau inksis umpalaikį emon ą, imdamasi p iemonių ik aki aizdžiausioms p oblemoms sp ęs i iš esmės ik pa ams ys kalbą en, ku daugiausia pa ojaus. Deja, esses ins umen os e icazumas a i kščiai p opo cingas jas lydinčiam poli iniam iukšmui. Kalbos p iežiū oje niekas negali pakeis i a idaus olimos p aei ies plana imo, pi menybę eikian kalbos kul ū inės aplinkos ska inimui, i sk upulingos umpalaikių p iemonių a ankos. me u, Šiuo isoje Eu opoje aki aizdžiai y an egzis encinio ne imo i 8 g ėsmės nuo aikoms, į ai iose ne kasdienio gy enimo s i yse s ip ėja ko os na a y as, dažnai pasakome, kad nacionalinė kalba i kul ū a y a mūsų ginklas. En ão, olhe, se o juiz es i e usando o kieno, ele es á ankose. 8 C is al Da id 2005: Kalbos mi is, Vilnius: Ty o alba, 131.