Lexical Representations of the Concept of “SEN” (‘dream, sleep’) in the Onomasiological Słownik pojęciowy języka staropolskiego Online

Acta Linguistica Lituanica 2025, t. 93, p. 1–16 Turinio nuoroda / Contents link ISSN 2669-218X (internete / online) LEKSINĖ SEN // SAPNO, MIEGO SĄVOKOS REPREZENTACIJA ONOMASIOLOGINĖJE SŁOWNIK POJĘCIOWY JĘZYKA STAROPOLSKIEGO DUOMENŲ BAZĖJE Koncepto SAPNAS (‘sapnas, miegas’) leksinės reprezentacijos onomasiologinio Senosios lenkų kalbos sąvokų žodyno internetiniame variante BOŻENA SIERADZKA-BAZIUR Lenkų kalbos institutas E. paštas: boż[email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-4214-7268 Tyrimų sritys: kalbotyra. https://doi.org/10.35321/all93-08 SANTRAUKA Straipsnyje aprašomas internete prieinamas Słownik pojęciowy języka staropolskiego (Senojo lenkų kalbos žodyno sąvokų žodynas; toliau taip pat SPJS). Jis buvo rengiamas Lenkų kalbos institute, Lenkijos mokslų akademijoje Krokuvoje 2011–2015 m., remiantis spausdintu vienuolikos tomų Słownik staropolski (Senojo lenkų kalbos žodynas; toliau taip pat SStp). Tai duomenų bazė onomasiologiniams ir kitiems seniausio lenkų kalbos žodyno, užfiksuoto nuo XII a. iki XVI a. pradžios, tyrimams atlikti. Straipsnyje taip pat pateikiami SPJS esančių vientisinių ir nevientisinių viduramžių leksinių vienetų, reprezentuojančių SEN // SAPNO, MIEGO sąvoką, onomasiologinės analizės rezultatai. Tai viena iš 231 SPJS sąvokų. Šios sąvokos srityje yra 19 nevientisinių autosmantinių vienetų ir 86 vientisiniai autosmantiniai vienetai. Atlikta onomasiologinė analizė rodo, kad jie priklauso 10 atskirų semantinio lauko zonų, kurių kiekviena papildo kitas. Dauguma analizuotų žodžių iki šių dienų išliko nepakitusiomis reikšmėmis, kai kurie jų yra archaizmai, o likusieji – kompetenciniai homonimai. RAKTINIAI ŽODŽIAI: senoji lenkų kalba, diachroninė kalbotyra, onomasiologija, leksika, sąvoka, sapno/miego semantinis laukas, sąvokinė klasifikacija, semantinis archaizmas. Autorių teisės © 2025 Bożena Sieradzka-Baziur. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atvirosios prieigos ir platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, jei nurodomi originalus autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį. Gauta: / Received: 2025-05-24. Priimta: / Accepted: 2025–09-18. 1 SANTRAUKA Straipsnyje aptariamas Senosios lenkų kalbos sąvokų žodyno (lenk. SPJS) internetinis variantas. Jis, remiantis spausdintu vienuolikos tomų Senosios lenkų kalbos žodynu (lenk. SStp), 2011–2015 metais buvo suredaguotas Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institute Krokuvoje. Tai duomenų bazė, skirta onomasiologiniams ir kitiems lenkų kalbos seniausios leksikos, užfiksuotos nuo XII a. iki XVI a. pradžios, tyrimams. Straipsnyje taip pat pateikiami tęstinių ir netęstinių viduramžių leksinių vienetų, SPJS reprezentuojančių sąvoką SAPNAS // SAPNAS, MIEGAS, onomasiologinės analizės rezultatai. Tai viena iš 231 SPJS konceptualiosios struktūros sąvokų. Šioje sąvokoje yra 19 netęstinių autosemantinių vienetų ir 86 tęstiniai autosemantiniai vienetai. Atlikta onomasiologinė analizė rodo, kad jie priklauso 10 atskirų semantinio lauko zonų, kurios viena kitą papildo. Daugumos išanalizuotų žodžių reikšmės iki šių dienų išliko nepakitusios, kai kurie iš žodžių yra archaizmai, o kiti – kompetencijos homonimai. ESMINIAI ŽODŽIAI: senoji lenkų kalba, diachroninė lingvistika, onomasiologija, leksika, konceptas, žodžių sapnas / miegas semantinis laukas, sąvokų klasifikacija, semantinis archajiškumas. 1. Įvadas Onomasiologiniai tyrimai turi senas tradicijas: juos XIXth amžiaus antrojoje pusėje romanų kalbų srityje pradėjo tokie kalbininkai kaip Friedrich Diez, Ernst Tappolet ir Adolf Zauner. Terminą onomasiologija, sukurtą iš graikų kalbos žodžio onomasía, reiškiančio įvardijimą, ir gr. –logía, į lingvistiką XXth amžiaus pradžioje įvedė Zauneris. Pagal etimologinę termino reikšmę onomasiologija yra įvardijimo mokslas. Tačiau iš tikrųjų jos aprėptis yra gerokai platesnė, nes onomasiologai, be kita ko, tiria būdus, kuriais kalbos vartotojai kategorizuoja tikrovę, suteikdami pavadinimus išskirtiems pasaulio elementams. 1932 m. Karl Jaberg, vienas svarbiausių onomasiologijos teoretikų, labai plačiai suformulavo jos uždavinius: Šiuolaikinės tyrimų būklės kontekste onomasiologija yra kalbotyros disciplina, kuri, remdamasi daugiau ar mažiau apibrėžtais, konkrečios kalbinės bendruomenės sąmonėje gyvais vaizdiniais arba susijusių sąvokų grupėmis, renka įvairias jų leksikologines, stilistines, metaforines ir visas ekstragramatines raiškos galimybes literatūrinėje kalboje ir tam tikros kalbinės teritorijos tarmėse. Ji siekia interpretuoti [kalbinius eksponentus], atsižvelgdama į visus konceptualius, istorinius-faktinius, geografinius ir psichologinius veiksnius, diachroniniu ir sinchroniniu požiūriu (Jaberg 1932: 21, cituojama pagal Puzynina 1968: 119–120). Onomasiologija yra leksikologijos šaka, kurioje vientisiniai arba nevientisiniai autosmantiniai vienetai įvairiais aspektais tiriami sąvokų, kurioms jie priskirti, pavadinimų kontekste. Onomasiologą vienodai domina ir šių vienetų semantika, ir jų reprezentuojamos sąvokos. Todėl onomasiologijos keliamą tyrimo problemą galima apibendrinti dviem klausimais: 1. Kokią sąvoką reprezentuoja tam tikras autosmantinis vienetas? 2. Kur ši sąvoka yra konkrečioje klasifikavimo schemoje, sudarytoje iš sąvokų pavadinimų? 2 Ši tyrimo problema paskatino onomasiologinius tyrimus, 2011 m. pradėtus ir iki šiol vykdomus Lenkų kalbos institute, Lenkijos mokslų akademijoje (Instytut Języka Polskiego Polskiej Akademii Nauk IJP PAN) Krokuvoje. 2. Senas lenkų kalbos konceptualusis žodynas internete¹ kaip modifikuota duomenų bazė Siekdamas vėliau atlikti onomasiologinius leksikologinius darbus, IJP PAN Krokuvoje 2011–2015 m. sukūrė internete veikiantį onomasiologinį Słownik pojęciowy języka staropolskiego. Nuo 2015 m. jis prieinamas internete². Jį vadinu modifikuota duomenų baze, nes 2015–2025 m., vykdant onomasiologinius darbus ir naudojant duomenis apie autosmantinių vienetų, priskirtų šio žodyno sąvokoms, charakteristikas, 1) jo klasifikavimo schema buvo ir yra tobulinama didinant arba mažinant joje esančių sąvokų skaičių ir 2) buvo ir yra keičiami autosmantinių vienetų priskyrimai SPJS esančioms sąvokoms. Taigi elektroninis Słownik pojęciowy języka staropolskiego yra atviras ir sistemingai plečiamas darbas. 2.1. Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno³ rengimo metodika Internete pateikiamo Słownik pojęciowy języka staropolskiego kūrimo tikslas buvo į jo klasifikavimo schemą, sudarytą iš sąvokų pavadinimų, įtraukti visą tuo metu žinomą senosios lenkų kalbos žodyną, priskiriant šiai schemai vientisinius ir nevientisinius autosmantinius vienetus, t. y. reikšmes su pavyzdžiais, išrinktais iš spausdintojo Old Polish Dictionary žodyninių straipsnių, – kad būtų galima toliau tirti senosios lenkų kalbos leksiką, įskaitant onomasiologinius ir kitus tyrimus. SPJS sukūrimą, be kita ko, įkvėpė šie leksikografiniai darbai: – Thesaurus of English Words and Phrases, Peterio Marko Rogeto (1852; 2002); – Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen, Franzo Dornseiffo (1934; 1970); – Begriffssystem als Grundlage für die Lexikographie. Versuch eines Ordnungsschemas, Rudolfo Halligo ir Waltherio von Wartburgo (1952; 1963); – Historical Thesaurus of the Oxford English Dictionary (HTOED 2009 ir HTOEDe); ¹ SPJS – Senojo lenkų kalbos sąvokų žodynas, red. B. Sieradzka-Baziur, Krokuva: Lenkų kalbos institutas PAN, 2015. Prieiga internete: http:// spjs.ijp.pan.pl [žiūrėta 2025-04-16]. ² Prieiga internete: https://spjs.ijp.pan.pl/. ³ Išsamus šio žodyno kūrimo proceso aprašymas pateiktas monografijoje Onomazjologiczny słownik online. Metodologia. zawartość, wykorzystanie w badaniach na przykładzie „Słownika pojęciowego języka staropolskiego” (Sieradzka-Baziur 2020). 3 – Wielki słownik języka polskiego PAN (WSJP 2018)⁴ (Didysis Lenkų kalbos akademijos lenkų kalbos žodynas), redagavo Piotr Żmigrodzki (abėcėlinis bendrinės kalbos žodynas, kuriame leksiniai vienetai taip pat skirstomi tematiškai). Onomasiologinis Senojo lenkų kalbos sąvokų žodynas internete buvo parengtas naudojant vienuolikos tomų spausdinto Senojo lenkų kalbos žodyno (1953–2002), redaguoto Stanisławo Urbańczyko, medžiagą ir remiantis Senojo lenkų kalbos žodyno priedu I tomu (verba absentia) (SStpS 2014), kurį redagavo Ewa Deptuchowa. Onomasiologinio Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno internete pagrindą sudaro 22 735 žodyno straipsniai iš Senojo lenkų kalbos žodyno ir 1 151 antraštinis žodis iš jo priedo. Šiuose žodyno straipsniuose pateikiama seniausia lenkų kalbos leksika nuo XIIᵗʰ a. iki XVIᵗʰ a. pirmosios pusės. Senojo lenkų kalbos sąvokų žodynas internete atsižvelgia į visą visų Senojo lenkų kalbos žodyno ir jo priedo žodyno straipsnių struktūrą. Duomenys, išgauti iš abėcėlinio spausdinto Senojo lenkų kalbos žodyno, buvo įvesti į kompiuterio atmintį ir atliktos įvairios jų tvarkymo bei interpretavimo procedūros, pritaikytos atliekamo darbo pobūdžiui: tai elektroninis žodynas, turintis semantinę hierarchinę struktūrą ir įvairiai pateikiantis senosios lenkų kalbos medžiagą – pirmiausia sąvokiniu, bet papildomai ir abėcėliniu bei gramatiniu būdu. Senojo lenkų kalbos žodyne ir jo priede surinkta senosios lenkų kalbos leksika, apimanti 23 886 žodyno straipsnius, daugiausia reprezentuojama vientisinių autosmantinių vienetų (38 234) ir nevientisinių autosmantinių vienetų (5 943). Būtent šie vientisiniai ir nevientisiniai autosmantiniai vienetai yra pagrindiniai sąvokų žodyne: jie priskirti SPJS klasifikavimo schemai ir sudaro šio projekto esmę⁵. Jie suklasifikuoti ir priskirti 231 SPJS sąvokų kategorijai (2025 m. balandžio 16 d. duomenys). Vienetus sąvokoms priskyriau remdamasi kontekstais, į kuriuos buvo įterptas konkretus žodis ar žodžių struktūra, Senojo lenkų kalbos žodyno redaktorių apibrėžtimis ir dažnai išanalizavusi tiriamos leksikos etimologinius bei darybinius duomenis. Pagal reikšmę suskirstyti SPJS leksiniai vienetai, reprezentuojantys sąvokas, yra Senojo lenkų kalbos žodyno daiktavardiniuose, veiksmažodiniuose, būdvardiniuose ir prieveiksmio žodyno straipsniuose, kuriuose paliudyta viduramžių tekstuose užfiksuota seniausia lenkų kalbos leksika, sukurta iki XVIᵗʰ a. pradžios imtinai. SPJS klasifikavimo schemoje šiuo metu (2025 m. balandžio 16 d.) yra 79 782 semantiniai vienetai, t. y. leksinių vienetų priskyrimai šiai struktūrai⁶. Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyne pateikta leksika yra vertinga medžiaga onomasiologiniams tyrimams dėl joje esančių leksinių vienetų gausos, reprezentuojančių kelis šimtus ⁴ Prieiga internete: https://wsjp.pl [žiūrėta 2025-04-16]. ⁵ Kadangi SPJS yra visas abėcėlinis žodynas, sukurtas remiantis spausdinto žodyno medžiaga, jame taip pat yra sinsemantinių vienetų ir nebaigtų A, nebaigtų B bei kitų vienetų. ⁶ Prieiga internete: https://spjs.ijp.pan.pl/ukladSemant/index [žiūrėta 2025-04-16]. 4 sąvokų, įskaitant leksiką, susijusią, be kita ko, su visata, pasauliu, augalais, gyvūnais, fiziniu, psichiniu, dvasiniu ir socialiniu žmogaus gyvenimu, taip pat su laiku, erdve, judėjimu, forma, struktūra, skaičiumi ir santykiais. Mano onomasiologinių šios leksikos tyrimų tikslas – apibūdinti kalbines raiškos priemones, kurias viduramžių svetimų tekstų, daugiausia parašytų lotynų kalba, vertėjai arba vietiniai kūrėjai vartojo seniausiajai lenkų leksikai sisteminti pagal sąvokas. Iki šiol atliktos mano analizės, pagrįstos Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno klasifikavimo schemoje surinktais duomenimis, apėmė, be kita ko, tokių SPJS sąvokų verbalizavimo viduramžiais būdus: 2.2.2. EMOCIJOS; 2.3.5.1.3.1. KRIKŠTAS. JONO KRIKŠTAS. VIEŠPATIES KRIKŠTAS; 2.3.5.1.3.4. ŠVENTOSIOS MIŠIOS; 2.4.1.4. ŠVIETIMAS; 2.4.1.5.3. TARPININKAVIMAS; 2.4.4. KALBA; 2.4.4.7. TYLA⁷. Šiuos tyrimus lemia siekis geriau suprasti kalbą, nustatant seniausiu lenkų kalbos raidos laikotarpiu susiformavusių leksinių grupių semantinius ryšius ir teikiant duomenis tolesnėms onomasiologinėms bei semantinėms analizėms, kuriomis siekiama nustatyti, kaip tam tikra sąvoka buvo verbalizuojama vėlesniais laikotarpiais; tam gali padėti mano pasiūlyta metodika. 2.2. Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno klasifikavimo schema internete Svarbiausia Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno, sistemingai plečiamo ir tobulinamo, dalis yra SPJS klasifikavimo schema, kuriai priskirti viduramžių autosmantiniai leksiniai vienetai. Ji sukurta tam, kad, remiantis joje sukauptais leksiniais duomenimis, būtų galima sistemingai tirti seniausiąją lenkų kalbos leksiką. 1 lentelė. ⁸Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno klasifikavimo schema. Prieiga internete: https://spjs.ijp.pan.pl [žiūrėta 2025-04-16] ⁷ Žr. išskleidžiamą Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno skyrių: SPJS darbai ir jame pateikta medžiaga https://spjs.ijp.pan.pl/spjs/strona/praceNtSlownika [žiūrėta 2025-04-16]. ⁸ Ši SPJS schema pateikiama tik lenkų kalba. 5 1.4.1. GYVŪNŲ RAIDA. GYVŪNŲ VEISLĖ. JAUNAS GYVŪNAS 126 1.4.2. GYVŪNŲ LIGOS. GYVŪNŲ MIRTIS 84 1.4.3. GYVŪNŲ KŪNO DALYS. KŪNO DALIŲ FUNKCIJOS. IŠVAIZDA 266 1.4.4. GYVŪNŲ ELGSENA. GYVŪNŲ MITYBA 242 1.4.5. GYVŪNŲ MĖSA. GYVŪNŲ ODA. MEDUS ir kt. 169 1.4.6. GYVŪNŲ GUOLIS. GYVŪNŲ URVAS. LIZDAS 13 1.4.7. GYVŪNŲ TIPAI 6 1.4.7.1. KETURKOJIS GYVŪNAS 674 1.4.7.2. PAUKŠTIS 285 1.4.7.3. GĖLAVANDENĖ ŽUVIS. GĖLAVANDENIS GYVŪNAS. JŪRŲ ŽUVIS. JŪRŲ GYVŪNAS 131 1.4.7.4. ROPLYS. VARLIAGYVIS. VABZDYS ir kt. 189 1.4.8. Gyvūnas, SStp redaktorių apibrėžtas tik lotynų kalba 38 1.4.9. MITINIS GYVŪNAS. PASAKŲ GYVŪNAS 29 2. ŽMOGUS (čia taip pat personifikuota dvasinė būtybė ir kt.) 119 2.1. FIZINIS GYVENIMAS 17 2.1.1. GYVENIMO PRADŽIA. GIMIMAS. TOLESNI GYVENIMO ETAPAI. MIRTIS 1043 2.1.2. LYTIS 127 2.1.3. ŽMOGAUS KŪNO DALYS. KŪNO DALIŲ FUNKCIJOS. IŠVAIZDA 1062 2.1.4. POJŪČIAI 10 2.1.4.1. REGĖJIMO POJŪTIS 127 2.1.4.2. KLAUSOS POJŪTIS 33 2.1.4.3. LYTĖJIMO POJŪTIS 60 2.1.4.4. SKONIO POJŪTIS 6 2.1.4.5. UOSLĖS POJŪTIS 6 2.1.5. SVEIKATOS BŪKLĖ. GYDYMAS 1054 2.1.6. MITYBA. GĖRIMAS 242 2.1.6.1. VALGIS. PUSRYČIAI. PIETŪS. VAKARIENĖ 22 2.1.6.2. MAISTAS. PATIEKALAI 240 2.1.6.3. MĖSA. MĖSOS GAMINIAI. ŽUVIS. RIEBALAI 94 2.1.6.4. MILTAI. MILTINIAI GAMINIAI 149 2.1.6.5. PIENO PRODUKTAI. KIAUŠINIAI 65 2.1.6.6. VAISIAI. DARŽOVĖS. MEDUS. RIEŠUTAI. KONSERVAI 207 2.1.6.7. GĖRIMAS. ALKOHOLIS 137 2.1.7. SAPNAS. MIEGAS 105 2.1.8. KŪNO APSAUGA NUO ŠALČIO ir kt. 66 2.1.8.1. DRABUŽIAI. GALVOS APDANGALAI. AVALYNĖ. PAPUOŠALAI ir kt. 438 2.1.8.2. AUDINYS. ODA. PLUOŠTAI ir kt. 354 2.1.9. KŪNO PRIEŽIŪRA 94 2.1.10. MATERIALIEJI POREIKIAI 31 2.2. PSICHINIS GYVENIMAS 36 2.2.1. PAŽINIMAS 0 2.2.1.1. JUSLINIS SUVOKIMAS 1046 2.2.1.2. SĄMONINGUMAS 108 2.2.1.3. DĖMESYS 69 2.2.1.4. ATMINTIS 113 2.2.1.5. VAIZDUOTĖ 39 2.2.1.6. MĄSTYMAS 891 2.2.2. EMOCIJOS 94 2.2.2.1. EMOCIJŲ ŠEIMOS 0 2.2.2.1.1. PATIKIMAS. DRAUGYSTĖ. MEILĖ 109 2.2.2.1.2. ŽAVĖJIMASIS. DŽIAUGSMAS. IŠDIDUMAS 184 2.2.2.1.3. DĖKINGUMAS 19 2.2.2.1.4. GAILESTIS. UŽUOJAUTA 67 2.2.2.1.5. PASITENKINIMAS. MALONUMAS. LAIMĖ. DŽIAUGSMAS 236 2.2.2.1.6. RAMYBĖ. RAMINIMAS. PALENGVĖJIMAS 59 2.2.2.1.7. VILTIS. PASITIKĖJIMAS 57 2.2.2.1.8. NUOSTABA. NUOSTABĖJIMAS. APSTULBIMAS 23 2.2.2.1.9. TIKRUMAS. NETIKRUMAS. SUNKUMAS 29 2.2.2.1.10. NEPATIKIMAS. NUOSKAUDA. PRIEŠIŠKUMAS. NEAPYKANTA 74 2.2.2.1.11. PAVYDAS. PAVYDULIAVIMAS 14 2.2.2.1.12. PASIBJAURĖJIMAS. ŠLYKŠTĖJIMAS. BJAURĖJIMASIS 41 2.2.2.1.13. PANIEKA 83 2.2.2.1.14. PASIPŪTIMAS 72 2.2.2.1.15. SUSJAUDINIMAS. PYKTIS. ĮTVA 99 2.2.2.1.16. KANČIA. LIŪDESYS. NUSIVYLIMAS. NEVILTIS. GAILA. ATGAILA 390 2.2.2.1.17. ILGESYS 8 2.2.2.1.18. NERIMAS. BAIMĖ. NERAMUMAS. SIAUBAS 219 2.2.2.1.19. GĖDA 54 2.2.2.2. EMOCIJŲ SUKĖLIMAS 411 2.2.2.3. EMOCIJŲ RAIŠKA 373 2.2.3. VALIA 0 2.2.3.1. TROŠKIMAS. NORAS. MĖGIMAS. PRAŠYMAS. REIKALAVIMAS 170 2.2.3.2. LAISVĖ. NEPAKLUSNUMAS. PASIPRIEŠINIMAS 431 6 2.2.3.3. VERGIJA. PRIKLAUSOMYBĖ 192 2.2.3.4. ĮTAKOS DARYMAS 913 2.3. DVASINIS GYVENIMAS 81 2.3.1. GROŽIS. TOBULUMAS. NUOSTABUMAS 192 2.3.2. TIESA 100 2.3.3. REIKŠMĖ 156 2.3.4. EGZISTAVIMAS 550 2.3.5. RELIGIJA 0 2.3.5.1. DOKTRINA. TIKĖJIMAS 1870 2.3.5.1.1. DVASINĖS BŪTYBĖS 370 2.3.5.1.2. AMŽINASIS GYVENIMAS 96 2.3.5.1.3. ŠVENTIEJI SAKRAMENTAI 0 2.3.5.1.3.1. KRIKŠTAS. JONO KRIKŠTAS. VIEŠPATIES KRIKŠTAS 40 2.3.5.1.3.2. ATGAILA 59 2.3.5.1.3.3. SUTVIRTINIMAS 3 2.3.5.1.3.4. ŠVENTOSIOS MIŠIOS 98 2.3.5.1.3.5. KUNIGYSTĖ 6 2.3.5.1.3.6. LIGONIŲ PATEPIMAS 3 2.3.5.1.3.7. SANTUOKA 2 2.3.5.2. BAŽNYČIŲ ORGANIZACIJA 403 2.3.5.3. KULTAS 939 2.3.5.4. GYVENIMO PAGAL RELIGIJĄ TAISYKLĖS 1253 2.3.5.5. RELIGINĖS EMOCIJOS 204 2.3.5.6. ŠVENTOSIOS KNYGOS. ŠVENTOSIOSE KNYGOSE PATEIKIAMOS TIKROVĖS 412 2.3.5.7. MITOLOGIJA. PAGONYBĖ. RAGANAVIMAS 189 2.3.5.8. AGNOSTICIZMAS. ATEIZMAS. KOVA SU RELIGIJA 38 2.3.6. IŠSKIRTINUMAS. STEBUKLAI 85 2.3.7. LITERATŪRA. MENAS 537 2.4. SOCIALINIS GYVENIMAS 0 2.4.1. VISUOMENĖS ORGANIZACIJA 0 2.4.1.1. TERITORIJA. GYVENTOJAI 295 2.4.1.2. VALDYMAS 523 2.4.1.2.1. DUOKLĖ. MOKESTIS. RINKLIAVA. NUOMA. ĮNAŠAS. PRIEVOLĖS ir kt. 611 2.4.1.3. SOCIALINĖS KLASĖS 92 2.4.1.3.1. KARALIUS. DIDIKAS. RITERIAI. BAJORIJA. ORUMO TURĖTOJAS 267 2.4.1.3.2. VIEŠPATAVIMO STATUSAS 9 2.4.1.3.3. VALSTIEČIŲ GYVENTOJAI 226 2.4.1.3.4. VIDURINYSIS LUOMAS 25 2.4.1.3.5. PROCESIJA. DVARIONIS. TARNŲ TARNYBA. TARNŲ GYVENTOJAI 148 2.4.1.4. ŠVIETIMAS 0 2.4.1.4.1. MOKYMAS 0 2.4.1.4.1.1. MOKYKLA. UNIVERSITETAS. SAVIŠVIETA 251 2.4.1.4.1.2. CECHAS 31 2.4.1.4.2. AUKLĖJIMAS 9 2.4.1.4.2.1. ŠEIMOS AUKLĖJIMAS 5 2.4.1.4.2.2. RELIGINIS AUKLĖJIMAS 14 2.4.1.4.2.3. RITERIŠKASIS AUKLĖJIMAS 6 2.4.1.4.3. GLOBA 80 2.4.1.5. TEISINGUMO VYKDYMAS 0 2.4.1.5.1. TEISMŲ SISTEMA 3880 2.4.1.5.2. BAUSMĖ 381 2.4.1.5.3. TARPININKAVIMAS 1 2.4.1.5.3.1. TARPININKAS 21 2.4.1.5.3.2. TARPININKAVIMAS 52 2.4.1.5.3.3. TARPININKAVIMO MOKESTIS 4 2.4.1.5.4. ATLYGIS. KOMPENSACIJA. ĮSIPAREIGOJIMO LAIKYMASIS 96 2.4.1.6. TVARKOS LAIKYMASIS. SAUGUMO PALAIKYMAS 102 2.4.1.7. KARIUOMENĖ. KARAS. MŪŠIS 722 2.4.1.8. JUDĖJIMAS 646 2.4.1.8.1. KELIAS SAUSUMA. KELIAS VANDENIU 527 2.4.1.8.2. KITOS ŠALYS. RYŠIAI SU KITOMIS ŠALIMIS. KITŲ ŠALIŲ GYVENTOJAI 186 2.4.1.9. KALBINĖ KOMUNIKACIJA. INFORMACIJOS PERDAVIMAS. PAŠTAS 382 2.4.2. ŠEIMA. GIMINĖ 45 2.4.2.1. TAPATYBĖ. GERA KILMĖ. BLOGA KILMĖ 169 2.4.2.2. ŠEIMINĖ PADĖTIS. VESTUVĖS 375 2.4.2.3. GIMINĖAITIS. SUSIJĘS 645 2.4.2.4. LAIDOTUVĖS 80 2.4.2.5. NAŠLYSTĖ. NAŠLAITYSTĖ. PAVELDĖJIMAS. KRAIČIO DALIS 154 2.4.3. SOCIALINIAI KONTAKTAI. RENGINIAI. PAPROČIAI 1938 2.4.3.1. MORALĖ 2161 2.4.3.2. ĮSIPAREIGOJIMAS. PAŽADAS. ĮŽADAS. PRIESAIKA. SUTARTIS 446 2.4.3.3. TIKRINIMAS 23 2.4.3.4. PAGALBA. GERUMAS 919 2.4.3.5. SUTIKIMAS. SUSITARIMAS 275 7 2.4.3.6. KONFLIKTAS 1887 2.4.3.7. GARBĖ 241 2.4.3.8. NEGARBA 233 2.4.3.9. ETIKETAS. TINKAMUMAS. VULGARUMAS 49 2.4.4. KALBA. KOMUNIKACIJA 6 2.4.4.1. KALBĖJIMO GEBĖJIMAS. KALBĖJIMO BŪDAS. TARTIES MENAS. BALSO SAVYBĖS 210 2.4.4.2. PASAKYMAS 1976 2.4.4.3. RAŠYMAS 468 2.4.4.4. KALBŲ KONTAKTAI. TEKSTO VERTIMAS 96 2.4.4.5. Kalbiniai terminai 2.4.4.5.1. Įvardijimas; tikrinis vardas, pravardė, vietovardžiai, tautybė ir kt. 301 2.4.4.5.2. Perkeltinės reikšmės žodžiai; palyginimai, poetinė vartosena 1370 2.4.4.5.3. Žodžiai, kuriuos SStp redaktoriai pateikė su pastabomis apie semantiką, kaitybą, kilmę, eufemizavimą ir kt. 263 2.4.4.5.4. Reikšmė SStp redaktorių nėra aiškiai apibrėžta 1074 2.4.4.6. NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA 2.4.4.6.1. NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA KŪNU 348 2.4.4.6.2. NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA KŪNU ir DAIKTAIS 19 2.4.4.6.3. NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA. DAIKTAI IR GAMTOS ELEMENTAI 247 2.4.4.7. TYLA 79 2.4.5. VEIKSMAS. VEIKSMO SĄLYGOJIMAS. ŽMOGAUS SAVYBĖS, SĄLYGOJANČIOS VEIKSMĄ ir kt. 3974 2.4.5.1. SĖKMĖ. GEROVĖ. IŠGANYMAS 278 2.4.5.2. NESĖKMĖ. NELAIMĖ. SUNKI SITUACIJA 413 2.4.6. DARBAS 12 2.4.6.1. DARBO ORGANIZAVIMAS. DARBO ATLIKIMAS. POŽIŪRIS Į DARBĄ. DARBO REZULTATAI 223 2.4.6.1.1. PROFESIJA. UŽSIĖMIMAS. FUNKCIJA 976 2.4.6.1.2. DARBO VIETA. DARBO REZULTATŲ LAIKYMO VIETA 99 2.4.6.1.3. ĮRANKIS. ĮTAISAS. TALPYKLA. KONTEINERIS 1062 2.4.6.1.4. MEDŽIAGA. SKYSTIS. ŽALIAVA 389 2.4.6.2. MAISTO GAMYBA 13 2.4.6.2.1. DVARAS. ŪKIS. VALSTIEČIO ŪKIS 207 2.4.6.2.1.1. GYVULIAI. KITI SU ŽMOGUMI GLAUDŽIAI SUSIJĘ GYVŪNAI. GYVULIŲ VEISIMAS. PAKINKYMAS. VEŽIMAI 790 2.4.6.2.1.2. ŽEMĖS ŪKIS. SODININKYSTĖ 867 2.4.6.2.1.3. BITININKYSTĖ 120 2.4.6.2.2. ŽVEJYBA 129 2.4.6.2.3. MEDŽIOKLĖ 83 2.4.6.3. AMATAI. PRAMONĖ 481 2.4.6.4. STATYBA. GYVENAMOJI VIETA 297 2.4.6.4.1. STATINYS. PASTATAS. NAMAS ir kt. 249 2.4.6.4.2. STATINIO DALYS. PASTATO DALYS. STATINIO APLINKA. PASTATO APLINKA. TVORA 338 2.4.6.4.3. BALDAI. VIRTUVĖS REIKMENYS. PATALYNĖ. STALTIESĖ. RANKŠLUOSČIAI ir kt. 346 2.4.6.4.4. ŠILDYMAS. APŠVIETIMAS 23 2.4.6.4.5. VANDENS TIEKIMAS. VANDENS NAUDOJIMAS 51 2.4.6.4.6. DARBAS STATINYJE IR APLINK JĮ. DARBAS PASTATE IR APLINK JĮ. NAMŲ RUOŠA 125 2.4.7. NUOVARGIS. POILSIS. ATOSTOGOS. ŠVENTĖ. ŽAIDIMAI. MOTORINĖ VEIKLA 535 2.4.8. DAIKTAI IR ŽMOGUS 22 2.4.8.1. DAIKTŲ YPATYBĖS. DAIKTŲ PERTEKLIUS. DAIKTŲ TRŪKUMAS. DAIKTŲ NAUDINGUMAS ir kt. 772 2.4.8.2. SU MEDŽIAGA SUSIJĘ REIŠKINIAI 309 2.4.8.2.1. ŠVIESA. TAMS ַA. UGNIS. SPALVA 547 2.4.8.3. MATERIALIOJI VERTĖ 2.4.8.3.1. NUOSAVYBĖ, VERTĖ, PREKYBA, PASKOLA. ATLYGIS. PRAGYVENIMO PRIEMONĖS. KRAITIS ir kt. 2935 2.4.8.4. GRIUVĖSIAI. SUNAIKINIMAS. ŽALA 338 3. ŽMOGUS ir VISATA, ir PASAULIS 4 3.1. LAIKAS 1182 3.1.1. PRAEITIS 115 3.1.2. DABARTIS 16 3.1.3. ATEITIS 111 3.2. ERDVĖ 1108 8 3.3. JUDĖJIMAS 1955 3.3.1. GREITIS 132 3.4. TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ 3.4.1. FORMA 357 3.4.2. STRUKTŪRA 293 3.4.3. DALIS. VISUMA 666 3.4.4. SKAIČIUS. KIEKIS. MATMENYS 1593 3.4.5. INTENSYVUMAS. KAUPIMASIS. DAŽNUMAS 512 3.4.6. SANTYKIS. RODYMAS. PANAŠUMAS. SKIRTUMAS. PUSIAUSVYRA. PROPORCIJOS 902 3.4.7. KITIMAS. PROCESAS. TĘSTINUMAS. PASIKARTOJAMUMAS. TIPIŠKUMAS 389 VISŲ VIENETŲ SUMA 79782 1 lentelėje pirmiausia pateikiamos sąvokos, sudarančios Senojo lenkų kalbos sąvokų žodyno klasifikavimo schemą. Kaip žinoma, sąvokos yra vartotojo sąmonėje esančių objektų reprezentacija (atspindys, atvaizdas), skirstoma į konkrečias ir abstrakčias. Joms būdinga tai, kad jos neapibrėžiamos ir turi atskirus pavadinimus. Kalbinis procesas, kai sąvokoms, aukštesnėms už bendros reikšmės siejamą leksinę medžiagą, išrinktą iš žodyno arba gautą kitu būdu, priskiriami pavadinimai, vadinamas struktūrine konceptualizacija. Sąvokinė kategorija – viena ar kelios sąvokos, įtrauktos į SPJS klasifikavimo schemą ir sudarančios mažiausią, grafiškai atskirtą jos dalį, pažymėtą numeriu. Sąvokos sąvokinėse kategorijose rašomos didžiosiomis raidėmis ir atskiriamos taškais, jei pateikiamos iš eilės; pavyzdžiui, 2.4.3.7. GARBĖ, 2.4.6.1.1. PROFESIJA. UŽSIĖMIMAS. FUNKCIJA. Vientisiniai ir nevientisiniai autosmantiniai vienetai SPJS sąvokinėms kategorijoms priskiriami pagal jų reikšmę. Visi SPJS sąvokų pavadinimai sudaro senosios lenkų kalbos leksikos sąvokinę sistemą. SPJS klasifikavimo schema, be konceptualiųjų, taip pat apima aprašomąsias kategorijas. Šios kategorijos buvo priskirtos tiems ištisiniams ir pertraukiamiesiems autosemantiniams vienetams, išrinktiems iš Senojo lenkų kalbos žodyno, kurių apraše buvo pateikta papildomos informacijos, pavyzdžiui, metalingvistinės, apie jų vartojimą perkeltinėmis reikšmėmis arba tam tikrų vienetų funkcionavimo sritį (pavyzdžiui, kaip tikriniai vardai, pravardės). Kitos aprašomosios kategorijos apėmė tuos vienetus (daugiausia augalų ir gyvūnų pavadinimus), kurių reikšmės Senajame lenkų kalbos žodyne pateikiamos tik lotynų kalba. Atskiroje aprašomojoje kategorijoje taip pat buvo surinkti tie vienetai, kurių reikšmės SStp nebuvo aiškiai apibrėžtos. Šie duomenys tam tikru mastu papildo viduramžių leksikos vaizdą ir suteikia informacijos apie senąją lenkų kalbą. Visos SPJS konceptualiosios kategorijos kartu su jose esančiais konceptų pavadinimais ir aprašomosiomis kategorijomis sudaro hierarchinę SPJS klasifikavimo schemą. Užvedus žymeklį ant tyrėją dominančios elektroninio Senojo lenkų kalbos konceptualiojo žodyno konceptualiosios kategorijos ir ją pasirinkus, dešinėje ekrano pusėje pasirodo visi žodyno antraštinių straipsnių pavadinimai, kuriuose yra jai priskirtų autosemantinių vienetų. Spustelėjus bet kurį iš šių vienetų, naudotojas nukreipiamas į žodyno straipsnį, kuriame pateikiamas autosemantinis vienetas, reprezentuojantis tam tikrą konceptą. 9 Prototipinis SPJS autosemantinis leksinis vienetas yra žodyno straipsnis, reprezentuojantis leksinį vienetą su šiame žodyne naudojamu skaitiniu žymėjimu, nurodantis į Senąjį lenkų kalbos žodyną, ir semantiniu apibrėžimu, iliustruotu pavyzdžiu, pateiktu su lokalizacija. Tai gali būti ištisinis autosemantinis vienetas, pavyzdžiui, spanie (1) 1. ‘miegas, fizinio ir psichinio poilsio būsena, susijusi su sąmonės netekimu, somnus’: Gdy da mylym swogym spane (somnum) Fl 126, 4, sim. Puł. Žodyno straipsnyje taip pat gali būti pertraukiamasis autosemantinis vienetas. Pavyzdžiui, trečiasis autosemantinis vienetas žodyno straipsnyje śmiertny, śmirtny (3) 1. ~ yra: śmiertny sen ‘mirtis, morte’: Ten psalm powyada, yze Xps za nas szmyertny sen przyol y wstał z martwych, by nas ozywyl Puł 3 arg. 3. Leksinės medžiagos, reprezentuojančios SAPNO / MIEGO konceptą, charakteristika internetiniame Senojo lenkų kalbos konceptualiajame žodyne Miegas yra natūrali kūno būsena, suteikianti poilsį ir leidžianti jam atsikurti; jai būdingas sumažėjęs jautrumas dirgikliams, kontroliuojamos motorinės veiklos sumažėjimas, sulėtėjęs širdies ritmas, kvėpavimas ir kitos kūno funkcijos, užmerktos akys bei laikinas sąmonės netekimas. Analizės objektas bus SAPNO / MIEGO konceptas, SPJS reprezentuojamas 105 ištisiniais ir pertraukiamaisiais autosemantiniais vienetais. SAPNO / MIEGO konceptą SPJS reprezentuoja 19 pertraukiamųjų autosemantinių vienetų ir 86 ištisiniai autosemantiniai vienetai. Jie priklauso 10 atskirų semantinio lauko sferų, parodytų 2 lentelėje. Kiekviena iš jų papildo kitas. 2 lentelė. SAPNO / MIEGO koncepto leksinės reprezentacijos SPJS – semantinio lauko zonos SAPNO / MIEGO konceptas – semantinio lauko zonos 1) miegas kaip kūno būsena Leksinės SAPNO / MIEGO koncepto reprezentacijos – sen (1) 1.; spanie (1) 1.; drz emanie (1); drzemota (1); uśnienie (1) 1.; nocleg (1); śpiączka, žodyno straipsnis we śpiączki (1); – spać sen, žodyno straipsnis spać (2) 1. ~; położyć się spać, žodyno straipsnis położyć (4) 1. ~; drzemotą uciążon, žodyno straipsnis (uciążyć) uciężyć (się) (2) 1. ~; poch wav ać się ze snu, žodyno straipsnis pochować, poch wa cić się, pofa cić (3) 2; – drzemać (1); kłaść się (4) 1. ~; morzyć, morzyć się (5) 4; (nadejść) nadyć, nadić (3) 3; 10 prisivalgyti miego (1); pažadinti (1); pabudinti (1); atgaivinti (1); atsipeikėti (2) ~; prižadinti (5) 3; pr 2) laikas eiti miegoti (pirmasis miegas), pirmasis miegas, pirmasis miegas (1) 3) su miegu susijusios vietos, daiktai ir veiklos noc (3) 1. ~; nocleg (1); nocować (1); ostać, bywać na noc, žodyno straipsnis noc (4) 1. ~; na noc położyć, žodyno straipsnis położyć (3) 1. ~ dom (6) 3. ~; dormitarz (1); leg (1); leganie (2) 2; łóżko (1); łóżeczko (1); łóżnica (1); łoże (1) 1.a; łóżnica (2) ~; łóżnicki (1); łóżniczy (1); 2; łóżny (1); wyleganie (1); 2. posłanie, posłanie (1); zagłówek (1) 4) miego sutrikimai bezsenny (1); kołczy móżdżek, žodyno straipsnis móżdżek (2) ~; nocnice (1); latawiec (1); miesięcznik (1) 1; namiesięcznik (1); niewyspanie (1) 5) sapnai ir jų reikšmės mara (1); sen (4) 2; sennik (1); snowe ukazanie, žodyno straipsnis ukazanie (3) 2; snowy (1); spanie (3) 2; śnić się (1); widzenie, widzienie (6) 4; wykładacz (2) 1. ~; zgadnienie (1); zgodnienie (1) 6) miegas kaip mirtis spać 3.1. ~; spanie (2) 1. ~; usnąć (2) ~; uśnienie (2) ~; sen pokoja, žodyno straipsnis sen (3) 1. ~~; śmiertny sen, žodyno straipsnis śmiertny, śmirtny (3) 1. ~, (śmiertny) sen, žodyno straipsnis sen (2) 1. ~; usnąć s oczy, (w panie), we śmierci, žodyno straipsnis usnąć (3) ~, 11 w wiek ujej śmierci zaspać, žodyno straipsnis zaspać (2) 2. 7) miegas kaip ko nors sužlugdymas permiegoti, permiegoti (1) 1. 8) seksas sen (5) 3; spać z kimś, žodyno straipsnis spać (4) 2; spanie (4) 3; nocny sen, žodyno straipsnis sen (6) 4. 9) sapno priešingybė jaw czy jawa (1) 10) nemiegojimas miegas (7) 5.; atgaivinimas (1); jutimas (1) 1.; jausti (1) 1.; budrus (1) 1.; nakvoti (1) Remiantis viduramžių leksimų reikšmės suprantamumo šiuolaikinės kalbos vartotojui kriterijumi, tiriamoje medžiagoje galima išskirti kelias žodžių grupes. Tai iliustruoja 3 lentelėje pateikti duomenys. 3 lentelė. Leksinių vienetų, reprezentuojančių SAPNO / MIEGO konceptą SPJS, semantinės charakteristikos Autosemantinių vienetų charakteristika jų reikšmės atžvilgiu Pavyzdžiai 1) šiuolaikiniam kalbos vartotojui visiškai nesuprantami leksiniai vienetai domitarz ‘miegamasis’ (1); leg ‘vieta atsigulti’ (1); kołtczy móżdżek ‘katės smegenys, laikytos miego priemone’ (2) ~; namieśęcznik ‘lunatikas’ (1); plurale tantum nocnice ‘košmaras, sunkus miegas su haliucinacijomis ir dusulio pojūčiu’ (1); (pierwospy), pirwospy, pirzwospy ‘pirmoji nakties dalis, nakties dalis, kai užmiegama pirmuoju miegu’ (1); pochwać, pochwać się, pofacić ‘šoktelėti, atsistoti, greitai pakilti’ (3) 2; wyleganie ‘vieta atsigulti, lova, patalynė’ (1); zgodnienie ‘spėjimas, aiškinimas, čia – sapno aiškinimas’ (1) 2) Kompetencijos homonimai giedoti (2), 2.; aiškintojas (2) 1. ~ permiegoti (1). 1. 3) Perkeltinėmis reikšmėmis vartojami žodžiai Jie daugiausia vartojami semantinėje zonoje Nr. 6: miegas kaip mirtis 4) Žodžiai, vartojami tokiomis pačiomis arba panašiomis reikšmėmis kaip šiandien. Tai dažniausiai tiriamoje medžiagoje reprezentuojama vienetų grupė Leksinių vienetų pavyzdžiai: sleep (1) 1.; spać 1.1. ~; spanie (1) 1. 12 Leksiniai vienetai, kurie šiuolaikiniam kalbos vartotojui yra visiškai nesuprantami, t. y. semantiniai archaizmai, sudaro apie 10 procentų su SAPNO / MIEGO konceptu susietų ištisinių ir pertraukiamųjų autosemantinių vienetų. Tiriamoje medžiagoje taip pat yra vienetų, kurie ⁹kalbos raidos metu nepakeitė savo fonetinės ir grafinės formos, tačiau dabartinė kalbos vartotojų lingvistinė kompetencija lemia, kad jų reikšmė suprantama klaidingai. Šio tipo vienetus vadinu kompetencijos homonimais, ir jie yra semantinių archaizmų rūšis. Onomasiologas jiems skiria ypatingą dėmesį, nes SPJS vartotojas juos pastebi dėl jų – iš tiesų tariamo – semantinio skirtumo, palyginti su kitais žodžiais, priskirtais atskiriems šio žodyno konceptams. Jie gali kelti abejonių dėl jų priskyrimo konkrečiai konceptualiajai kategorijai teisingumo; tai ypač akivaizdu, kai tam tikro koncepto leksinė reprezentacija SPJS nėra plati. Toliau pateiktos 4 lentelės duomenys rodo kompetencijos homonimų pavyzdžius, kuriems pateiktos reikšmės, susijusios su viduramžių medžiaga, ir šiuolaikinės šių žodžių reikšmės. 4 lentelė. Kompetencijos homonimai SPJS Leksinis vienetas | Reikšmė iš SPJS (pagal Senąjį lenkų kalbos žodyną) | Šiuolaikinė reikšmė piąć (2), 2. | ‘knarkti miegant’ | Šiais laikais žodis piać turi tris reikšmes: 1) skleisti būdingą aukštą, cypiantį balsą (apie gaidį); 2) skleisti aukštą, cypiantį balsą; 3) pernelyg girti ką nors ar ką nors per daug aukštinti wykładacz (2). 1. ~ | ‘apie sapnų aiškintoją’ | Šiais laikais wykładacz yra: ‘žmogus, dedantis ką nors, pavyzdžiui, prekes, į lentynas’ zaspać (1). 1. | ‘užmigti’ | Šiais laikais zaspać reiškia: ‘pabusti per vėlai’ SPJS SAPNO / MIEGO konceptą reprezentuojančių leksinių vienetų analizė leidžia išskirti kelias žodžių šeimas, o tai rodo glaudų semantikos ir žodžių darybos ryšį. ⁹ Kalbant apie grafinę formą, reikėtų pažymėti, kad rankraščiuose užrašytiems senosios lenkų kalbos žodžiams dažnai reikia transkripcijos. 13 Tiriamoje viduramžių medžiagoje gausiausia žodžių šeima grindžiama šaknimi -sppresent, esančia tokiuose praslavų kalbos žodžiuose kaip: *sъpati ‘miegas’ (Boryś 2005: 568), *usъpiti ‘priversti ką nors užmigti’ (Ibid.: 673), *sъnъ [< *sъpъnъ < *súpno-] ‘miegojimas, miegas’ (Ibid.: 541). Šią šeimą sudaro: 1) veiksmažodžiai prisivalgyti miego; permiegoti, permiegoti; išmiegoti; miegoti; sapnuotis; užmigti; užmigdyti; užmigti; permiegoti; užmigti; išmiegoti 2) daiktavardžiai neišsimiegojimas; pirmasis miegas, pirmasis miegas; miegas; sapnininkas; miegojimas; koma; užmigimas; 3) būdvardžiai bezsenny; snowy; Kitos, mažesnės apimties žodžių šeimos, aptiktos analizuotoje medžiagoje, atstovaujamos šių vienetų grupių: – lova; miegamasis; lovos; lovos; lovos; lopšys; lova; – žadinti; pažadinti; prižadinti; žadinti; sužadinti; pažadinti; – naktis; nakvynė; naktinis drabužis; naktinis; nakvoti; praleisti naktį; – atgaivinimas; atgaivinti; atsipeikėti; atgaivinti; – jutimas; jausti; budrus; jausmai; – snausti; trumpai nusnūsti; snaudimas; snūduriavimas; – atsikelti; keltis; keltis; – gulėti; gulimasis; atsigulimas; – mėnesinis; mėnesinis. Dauguma šių žodžių šeimų kalbos raidos metu pasipildė daugybe naujų leksimų; kitos šeimos išnyko, taip pat atsirado naujų šeimų, kurios prisideda prie šiuolaikinio SAPNO / MIEGO koncepto. Pastarajam priklauso žodžių grupė, susitelkusi aplink leksinį vienetą oniryzm, reiškiantį ‘realybės pateikimo sapno būdu būdą’. Šis žodis kilęs iš graikų kalbos, kurioje óneiros reiškia ‘miegą, sapną’. Žodžių lizdą, kurį lenkų kalboje sudaro šis žodis, sudaro tokie iš žodžio oniryzm kilę žodžiai: oniryczność, postoniryczność, onironauka, onironawigacja, oniryczny, onirycznie. 4. Išvada Seniausio lenkų kalbos žodyno, surinkto SAPNO / MIEGO koncepto ribose Senojo lenkų kalbos konceptualiajame žodyne, analizė leido geriau suprasti kalbą, nustačius semantinius ryšius, egzistuojančius seniausio lenkų kalbos raidos laikotarpio leksinėse grupėse. SPJS esantys ištisiniai ir pertraukiamieji autosemantiniai vienetai, reprezentuojantys MIEGO konceptą ir lenkų kalboje užfiksuoti nuo 12th iki 16th amžiaus pradžios, rodo šio koncepto žodyno patvarumą. Dauguma analizuotų žodžių taip pat vartojami 14 ir šiandien, nepakitusiomis reikšmėmis. Tai tikriausiai daugiausia lemia dažnas jų vartojimas per visą lenkų kalbos istoriją, nes jie susiję su tokiais žmogui svarbiais dalykais kaip kūno funkcionavimas, poilsis ir, perkeltinėmis reikšmėmis, taip pat mirtis. Analizuojant SAPNO / MIEGO konceptą SPJS reprezentuojančius leksinius vienetus, buvo išskirtos žodžių šeimos, kurios parodė glaudžius semantikos ir žodžių darybos ryšius. Atliktų analizių rezultatai gali būti panaudoti lyginamiesiems tyrimams, siekiant parodyti, kaip SAPNO / MIEGO konceptas buvo verbalizuojamas vėlesniais lenkų kalbos raidos etapais ir palyginti šį išteklių su žodžiais, funkcionuojančiais šio koncepto ribose kitose kalbose ankstyvaisiais jų raidos etapais. REFERENCES Boryś Wiesław 2005: Słownik etymologiczny języka polskiego [Etymological Dictionary of the Polish Language], Kraków: Wydawnictwo Literackie. Dornseiff Franz 1934: Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen [The German Vocabulary by Subject Groups], Berlin, Leipzig: Walter de Gruyter & Co. Dornseiff Franz 1970: Der deutsche Wortschatz nach Sachgruppen [The German Vocabulary by Subject Groups], siebente Aufl., Berlin: Walter de Gruyter & Co. Hallig Rudolf, Wartburg Walther von 1952: Begriffssystem als Grundlage für die Lexikographie. Versuch eines Ordnungsschemas [Conceptual System as a Basis for Lexicography. An Attempt at a Classification Scheme], Berlin: Akademie-Verlag. Hallig Rudolf, Wartburg Walther von 1963: Begriffssystem als Grundlage für die Lexikographie. Versuch eines Ordnungsschemas [Conceptual System as a Basis for Lexicography. Attempt at a Classification Scheme], 2., neu bearb. und erweiterte Aufl., Berlin: Akademie-Verlag. HTOED 2009: Historical Thesaurus of the Oxford English Dictionary, ed. Ch. Kay, J. Roberts, M. Samuels, I. Wotherspoon, Oxford: Oxford University Press. HTOED: Historical Thesaurus of the Oxford English Dictionary, online version, chief editor Ch. Kay, Oxford: Oxford University Press, 2020. Internet Access: https://www.oed.com/public/htoed/loginpage. Jaberg Karl 1932: Sprachtradition und Sprachwandel [Language Tradition and Language Change]: Rektoratsrede gehalten an der 97. Stiftungsfeier der Universität Bern am 21. November 1931, Bern: Haupt. Puzynina Janina 1968: Co to jest onomazjologia [What is Onomasiology]. – Lingua Posnaniensis 12/13, 119–124. Roget Peter Mark 1852: Thesaurus of English Words and Phrases, Classified and Arranged so as to Facilitate the Expression of Ideas and Assist in Literary Composition, London: Longman, Brown, Green, and Longmans. 15 Roget Peter M. 2002: Roget’s Thesaurus of English Words & Phrases, 150th anniversary edition, written by G. Davidson, London: The Penguin Reference Library. Sieradzka–Baziur Bożena 2020: Onomazjologiczny słownik online. Metodologia, zawartość, wykorzystanie w badaniach na przykładzie „Słownika pojęciowego języka staropolskiego” [Onomasiological online dictionary. Methodology, content, use in research based on the example of the “Conceptual Dictionary of the Old Polish Language”], editorial board U. Bijak, M. Eder, A. Tyrpa, P. Żmigrodzki, Kraków: Institute of Polish Language PAS. SPJS 2015: Słownik pojęciowy języka staropolskiego [Conceptual Dictionary of the Old Polish Language], ed. B. Sieradzka–Baziur, Kraków: Institute of the Polish Language PAS. Internet Access: http://spjs.ijp.pan.pl. SStp 1953–2002: Słownik staropolski [Dictionary of Old Polish] 1–11, ed. S. Urbańczyk, Wrocław, Warszawa, Kraków: Ossoliński National Institute, Polish Academy of Sciences Publishing House, Institute of Polish Language PAS. SStpS 2014: Słownik staropolski. Suplement [Dictionary of Old Polish. Supplement] 1 (verba absentia), ed. E. Deptuchowa, Kraków: Institute of the Polish Language PAS. WSJP 2018: Wielki słownik języka polskiego [Great Dictionary of the Polish Language] PAN, ed. P. Żmigrodzki, Kraków: Institute of the Polish Language PAS. Internet Access: https://www.wsjp.pl. Zauner Adolf 1903: Die romanischen Namen der Körperteile: Eine onomasiologische Studie. Romanische Forschungen [The Romance Names of Body Parts: An Onomasiological Study] 14, 339–530. 16