Rethinking Bezdónė, Dari̇̀nė, and Ìlma: Challenging Current Etymologies, Uncovering Cognitive Motivations

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, 94, p. 1-15 Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online elek oninis) Au o ių eisės © 2026 Pa el Sko upa. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: 2026-05-18. P iim a: 2026-06-03. 1 dalis RETHINKING BEZDÓN, DARÌN, i ÌLMA: Iššūkis daba inėms e imologijoms, kogni y inės mo y acijos a skleidimas Naujas ž ilgsnis į ie o a džius Bezdónė, Da nė i Ìlma: esamų e imologijų k es iona imas, kogni y inių mo y ų a skleidimas PAVEL SKORUPA Lie u os kalbos ins i u as El. paš as: [el. paš as apsaugo as] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-3903-7006 Ty imų s i ys: oponimija, kogni y inė onomas ika, kogni y inė seman ika. h ps: doi.o g/10.35321/all94-08 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija S aipsnyje a sekama lie u ių onomas inių s udijų is o inė plė a, pab ėžiama adicijų i naujo ių pusiaus y os s a bos šioje s i yje. Lie u oje onomas iniai y imai adiciškai laikėsi požiū io, ku iame akcen uojama sa ųjų a dų e imologinė i iš es inė analizė, ku i ėliau bu o išplės a pag indiniais da bais dėl hid onimų s uk ū inės-g amma inės i seman inės klasi ikacijos. Šiuo me u nauja onomas iškų mokslininkų banga siekia pasi auk i nuo adicinių me odų i y inė i oponimus kogni y inės seman ikos sis emoje. A siž elgdamas į ieną po amonimą, oikonimą i limnonimą, šiuo me u o icialiai eikiančius Vilniaus apyga dos ibose, šis s aipsnis, naudojan daugiadisciplininį požiū į, in eg uojan į ling is inę analizę, is o inius y imus i kul ū inius y imus, siekia ilius uo i, kaip adicinių i no a o iškų me odų de inimas paaiškina įku as e imologijas i paaiškina oponimų kilmę, mo y aciją i eikšmę. KEYWORDS: Lie u os onomas ika, Kogni y inė onomas ika, Vilniaus apyga dos oponimika, oponimų seman ika, oikonimas, po amonimas, limnonimas, Bezdónė, Da nė, Ìlma. ANOTACIJA S aipsnyje ap a iama is o inė lie u ių onomas ikos aida, pab ėžian adicijas i ino acijas pusiaus y os s a bą šiame s i yje. Lie u oje onomas ika adiciškai laikėsi požiū io, pab ėžiančio ik inių žodžių e imologiją i da ybinę analizę, ku i ėliau bu o plė ojama undamen iniuose hid onimijai ski uose da buose ku ian jų s uk ū inę-g ama inę i seman inę klasi ikacijas. Daba inė onomas ų ka a ols a nuo adicinių me odų y inėdama oponimus kogni y inės seman ikos ėmuose. Šiame s aipsnyje, emian is Vilniaus apsk i yje šiuo me u o icialiai unkcionuojančiais po amonimo, oikonimo i limnonimo pa yzdžiais, a ps i inį aikan požiū į, in eg uojan į ling is inę analizę, is o inius y imus i kul ū inius, pa ody i, kaip siekiama ie inių i no a o iškų me odų de inimasina žinomas e imologijas i mo y aciją i eikšmes. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių onomas ika, kogni y inė onomas ika, Vilniaus apsk i ies oponimika, oponimų seman ika, oikonimas, po amonimas, limnonimas, Bezdónė, Da nė, Ìlma. 2 Į adas Vilniaus apyga doje o icialiai naudojamų oponimų e imologijos, išnag inė os mokslinėje li e a ū oje i leksikog a inėse šal iniuose, dažnai apima in e p e acijas, ku ios e ina skep izmą, ypač šiandienos skai meniniame amžiuje, kai p ieiga p ie į ai ių duomenų šal inių, žemėlapių i a chy ų žymiai išplė ė. Daba iniai y imai siekiama apklaus i, pe žiū ė i i paaiškin i anksčiau p iim as e imologijas, de inan ex alinguis inius į odymus (geog a inį i is o inį kon eks ą) su išsamiu ling is ine analize. Ty ime pab ėžiamas besikeičian is oponomas ikos pobūdis i pab ėžiamas nuola inio paka o inio e inimo po eikis. Susijungus su adiciniais i šiuolaikiniais me odais, šis mul idisciplina us y imas a skleidžia gilesnius įž algas į ijų a ink ų oponimų (po amonimo, limnonimo i oikonimo) mo y aciją i seman iką, ku ių kilmė a odo p oblema iška a siž elgian į naujai gau us duomenis. Ty imo me odika i šal iniai. Ty imas g indžiamas ak iniais duomenimis, su ink ais iš į ai ių šal inių (ž . Toponimų šal inius, leksikog a inius šal inius i nuo odas). Šios medžiagos suda o mokslinių y imų pag indą, papildo iena ki ą i padeda suku i i as e imologines i mo y acines oponimų in e p e acijas. Toponimų e imologinė, iš es inė, mo y acinė i seman inė analizė g indžiama iek adicinės, iek kogni y inės onomas ikos eo inių p incipų i me odologijų, ku ias sukū ė Lie u os i užsienio mokslininkai, in eg acija (ž . 1 sky ių). E imologinė analizė pag įs a Kazimie as Būga (1961), Aleksand as Vanagas (1970; 1981) i ki ų da bais; Lie u os ie o ių pa adinimų žodynas (LVŽ); i lie u ių, bal a usų, usų i lenkų (e) žodynų. Toponimų sudė ies analizė g indžiama, be neapsi iboja, A. Vanagas (1970) pasiūly a hid onimų s uk ū inė-g amma inė klasi ikacija. Kadangi y imai laikosi kogni y inės onomas ikos p incipų, mes i iname, kad isi onimai u i eikšmę. Toliau išnag inėsime idėją, kad oponimai a si ado dėl ling is inės eiklos, iš p adžių u ėjo aiškias eikšmes i bu o leng ai susiję su jų šaknų leksikiniais elemen ais. Šiame s aipsnyje a ink i oponimai analizuojami iek sinch oniniu, iek diak oniniu būdu. 1 Pagal anks esnius Lie u os egioninius oponiminius y imus šiame s aipsnyje pa eikiami oponimai, ku ie a i inka nus a y us Lie u os onomas ikos oponiminės medžiagos pa eikimo k i e ijus. Kiek ienam oponimui pa eikiama nuo oda į jo geog a inę ie ą, jo kilmės paaiškinimas, siūlomas hipo e inis e imonas i jo eikšmė. Tik šiuo me u o icialiai eikiančios nag inėjamų oponimų o mos y a izualiai pažymė os ku sy iu i s ambiu ašymu. 1. Lie u ių onomas ika nuo adicijos iki šiuolaikinio: umpas apž alga Vie ų pa adinimai kalba aidina s a bų i išski inį aidmenį, pe duodami in o maciją apie k aš o aizdį, elje o b uožus, lo ą, auną, žmones i da daugiau am ik oje ie o ėje. Jie aip pa su eikia įž algos į is o inius i kul ū inius aspek us, įskai an socialinius eiškinius. G ama inės unkcijos i seman inių a dų sa ybių y imas bu o mokslinių y imų ema nuo seno ės laikų, kai į ai ios onomas ikos mokyklos isame pasaulyje ęsė ski ingas mokslinių y imų k yp is. Nepaisan o, nė a ieningos nuosa ų a dų eo ijos. Is o iškai adiciniai onomas ikos y imai bu o su elk i į e imologiją, ling is inius elemen us i is o inį a dų kon eks ą, ka ais išplės an sa o aikymo s i į į jų seman inių aspek ų analizę: […]<...> onomas ika adiciškai daugiausia dėmesio sky ė a dų e imologijai i ipologijai […] (Ainiala, Ös man, eds., 2017: 3). Tik 1990 m. bu o pada y a nemažai pas angų iš i i nuosa us a dus daugiadisciplininėje kogni y inės ling is ikos sis emoje. E ns Hansack (1990) bu o pi masis, ku is sa o knygoje Bedeu ung, Beg i , Name (En: Meaning, Concep , Name) p i aikė kogni y inio mokslo ezul a us inkamiems a dams. Thomas Hobbes'o ak a as apie a dus (2002 [1655]), ku iame 1 Išsamią mūsų y imų me odikos ap ašymą ž . Pa el Sko upa (2021a: 259[…]260; 2023: 35[…]47). 3 Jis eigia, kad a dai, kaip ling is iniai ženklai, sukelia min is iek kalbė ojui, iek ad esa ui, i laikomas šiuolaikinio kogni y inio požiū io į inkamų a dų y imus pi m aku. Nuo E. Hansack'o no a o iško da bo kogni y inės onomas ijos s i yje, eikšmingas dėmesys bu o ski iamas nuosa ų a dų eikšmei i koncep ualizacijai (ž . Coa es 2006; 2012; 2015; 2016; Langendonck 2007; Ka penko, Golubenko 2015; Ainiala e al. 2016; i . .); pa adinimų ka ego iza imo i p o o ipų kū imo klausimai (ž . Sjöblom 2006; Bölcskei 2014; i . .); Pa adinimų kilmės, apa ybės i kul ū inės i socialinės mo y acijos p oblema (ž . B endle 2012; B endle , ed., 2016; Slíz 2017; i . .); Koncep ualių me a o ų i me onimijos klausimas onomas ikoje (ž . Dob ić 2010; Reszegi 2012a); 2022b; 2022c; 2023; Aunga 2018; i . . ). Lie u oje onomas ikos y imai adiciškai sekė K. Būgos nus a y ą būdinių a dų me odą, . y. 1923 m. į es ą "Palyginamojo po amologijos" me odą (Būga 1961: 510) i 1924 m. į es ą oponimijos lyginamąjį me odą, adinamą "Palyginamųjų žemės pa adinimų y imais" (ibid.: 736). Abu me odai apima hid onimų palyginimą su ki ų upių i eže ų pa adinimais a ba ki ų oponimų su panašiais, nep iklausomai nuo o, a jie y a Lie u os e i o ijoje, a už jos ibų. Šie y imai daugiausia bu o su elk i į e imologinę i iš es inę a dų analizę. Naujausias posūkis į nuosa ų a dų seman ikos i mo y acijos y inėjimą a si ado su A. Vanagaso "Hid onimų s uk ū inė-g amma inė klasi ikacija" (1970) i "Hid onimų seman inė klasi ikacija" (1981). Dalia S ide skienė (2006, 2016; 2017; 2019; 2022; 2024) šias klasi ikacijas aikė Lie u os egioninės oponimijos y imuose i sukū ė skaid ų i neaiškią ie os oponimijos mo y acijos klasi ika imo modelį. Šiuolaikinę Lie u os onomas ikos s udijų pe spek y ą p is a ė D. S ide snienė da bai, ku ie nag inėja mik o- oponimų e imologiją i mo y aciją. Be o, p o eso iaus G asildos Blažienės onomas ikos mokyklos įkū imas i jos s uden ų pas angos žymi a sisky imą nuo adicinių me odų. Jie y inėja oponimus kogni y inės seman ikos sis emoje, de indami ją su adicine e imologijos, mo y acijos i a dų eikšmės pe spek y a. 2 Moksliniai Lie u os onomas ikono y imai dažnai demons uoja ski umus a p y imų, pag įs ų adicinėmis me odikomis, i ų, ku ie a liekami šiuolaikinių kogni y inės onomas ikos eo ijų ėmuose. Todėl aikan naujus mokslinių y imų p incipus anks esnių da bų analizei, galima pas ebė i iš esmės ne ikslius anksčiau a lik uose oponimų e imologijose. 2. Į a imai dėl leksikog a inių šal inių pa ikimumo: Po amonimo Bezdónė kilmės y imai Ty žian lie u ių oponimiją, ypač nag inėjan ie o ių pa adinimų e imologiją i mo y aciją, analizė dažnai emiasi ne ik o icialiuose dokumen uose i žemėlapiuose esančiais šiuolaikiniais į ašais, be i a chy inėmis medžiagomis, okiomis kaip VK […] Lie u ių ie o ių pa adinimų ka alogas, pa ašy as iš kalbamos kalbos. Be o, y ėjai emiasi moksliniais da bais i leksikog a iniais šal iniais, okiais kaip LVŽ. Tiems, ku ie y a susipažinę su žodynu, nenuos abu, kad "VK" y a ienin elis oponimų šal inis. Tačiau ne isi VK oponimai pa enka į LVŽ. Šio išb aukimo pag indas ebė a šiek iek neaiškus. Ta p okių oponimų y a po amonimas Bezdónė, 3 2 Išsamesnė lie u ių onomas ikos ys ymosi apž alga nuo jos įkū imo iki daba inės echnikos būklės pa eikiama P. Sko upa (2025 m.). 3 Kiek ienam išanalizuo am po amonimui p idedama in o macija apie jo geog a inę ie ą, siūlomą e imologiją i jo kilmės i mo y acijos paaiškinimas. Siekian paleng in i nuo odą, analizuo i po amonimai pa eikiami ku sy iu ašymu i , kai įmanoma, pažymė i akcen u. Kai jie pi mą ka ą paminė i, jie aip pa pažymė i s ambiomis aidėmis. Is o inės o mos i ki i oponimai, nu ody i palyginimo a paaiškinimo ikslais, pa eikiami ik ku sy iu ašymu i išlaikomi akcen uo i ženklai, kai jie pa eikiami o iginaliuose šal iniuose. Vėlesnėse nuo odose analizė, ku ioje 4 nu odomas 8,6 km ilgio Vilnijos šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės. Išplaukian is iš pelkinių pie ų a p Paskynai i Rokan iškės miškų, upė įplaukia į pelkinį Bezdonys ž ejybos enkinį i pe Bezdonys miškus. Jis išsaugojo sa o pi map adį slėnį, ku iame y a daug slėnių, g iu ėsių, nuk i usių medžių i na ū alių už ankų. Y a žinomos kelios šio po amonimo is o inės o mos, ž . VK į ašus ( oliau mūsų e imas i ki ų kalbų į ašų paaiškinimai bus pa eik i skliaus uose): Bezdánka up. į Ne į [Bezdánka upė į Ne is]; 1965 Bezdanaliésia žečka į Bezdanką [Bezdanaliésia upė į Bezdanka]. Bezdónė aip pa paminė a ki ose is o inėse medžiagose, c .: 1604, 1609, 1730, 1782 […] село над р. Безданкою [[…]...> kaimas p ie upės Bezdanka: над р. Безданкою loka y inis a ejis ← nomina y inis a ejis Безданка] (GU 15); 1811 nad zeczką Bezdanką [<...> p ie Bezdanka upės] (NKPRS 34). Iš šių į ašų aki aizdu, kad po amonimo o mos y a sla ų. Pasak Vykin as Vai ke ičius, upė anksčiau bu o adinama Juodupis: z Bezdan Jodupis, 1784 m., TVD 382 [iš Bezdany [pol. o ma] Juodupis <...>] (Vai ke ičius 2012: 111). Jonas Ju kš as (1985: 19) i ina, kad iek po amonimas Bezdónė, iek oikonimas Bezdonys nė a au en iški, o ik oji Bezdonys o ma galėjo bū i *Bedugniai, kilusi iš panašaus hid onimo. J. Ju kš as eigia, kad 1516 m. šal inyje po amonimas ašomas kaip Besdenay a, Besdanay a i Besdonay a (ibid.), be sa o da be nepa eikia nuo odos į minė ą dokumen ą. Dokumen as, iksliau - p i ilegijos kopija, pa eng a 1775 m. pagal 1516 m. o iginalą, saugoma Lie u os mokslų akademijos W oblewski biblio ekoje. P i ilegiją 1516 m. su eikė ka alius Sigismundas I Senas (Pol K ól Zygmun I S a y) po Visų Š en ųjų š en ės i apib ėžia Bezdonys (Pol Bezdany) u o ibas (ž . VKF). Šiame dokumen e kele ą ka ų paminė as po amonimas Bezdanay a. Šiuo me u bū ina iš aisy i J. Ju kš as'o šio po amonimo skai ymą, nes jis nuosekliai pasi odo kaip Bezdanay a isame eks e, o ne okie a ian ai kaip Besdenay a, Besdanay a a ba Besdonay a, nu ody i J. Ju kš as (ibid.). Tai aki aizdu, kai lyginame dokumen ų a ejus, c . (mūsų e imas iš lenkų kalbos pa eikiamas a p skliaus ų): G anica Dob p ze zeczonych Wsi Bezdan począ ek swói miec ma od g anicc i Rol cz e ech poddanych naszych Łuczniki nazwanych ozciągaiąć p awdziwą g anicę Rzeką Bezdanay a nazwaną, i yj Rzeki obadwa b zegi g anicom wsi Bezdan p zy ziąc In ko po ąćui. [Bezdany kaimo pa eldo ibos p asideda nuo mūsų ke u ių pa aldinių, adinamų Łuczniki, sienų i a klinių, ęsian ik ąją sieną su upė, adinama Bezdanay a i abu os upės k an ai bus į auk i į Bezdany kaimo ibas.] P zy ącząć akże do ey wsi ziemię i olę, k ó a g aniczy z g un ami wsi Punżam za ąż Rzeką Bezdanay ą i a p ąż wielką Rzeką Wilią leżącą do wsi Bezdan z dawna p zynależącą. [Mes aip pa u ė ume p idė i p ie šio kaimo žemę i di ožemį, ku is ibojasi su Punžamo kaimo žemėmis pe ą upę Bezdanay a i a p os didelės upės Wilia, ku i y a į kaimą Bezdany i jau seniai p iklausė jam.] Pos ępująć wyżey aż Rzeką Bezdanay ą aż do ego mieysca wnią d oga Rzeka T ynkucizka nazwana wpada <...> [Keliaujan aukš yn palei ą Bezdanay a upę iki šios ie os, ku į ją eks a an oji upė, adinama T ynkucizka <...>] sed po amonimai i oliau pa eikiami ku si u i pažymė i akcen u, be nebė a pažymė i s ambiomis aidėmis. 5 Daley kon ynuiąć g anicę eż Rzeką Bezdanay ą aż do D ogi. K ó a z mias a Użlan [?] p zez wies Bezdany ku wsi Pundziany idzie <...> [Toliau sienos palei Bezdanay a upę iki kelio. Jis eina nuo Użlan mies o pe Bezdany kaimą iki Pundziany kaimo […]...>] Šiame dokumen e andamos po amonimo o mos odo Su -ay a, panašią į Li h Su -ai ė. Remian is šiuo panašumu, J. Ju kš as (1985: 19) da o iš adą, kad po amonimas y a lie u ių kilmės i ekons uoja jo au en išką o mą į *Bedugnai ė, kilusią iš hid onimo (ben ai eže as a pelkės) *Bedugnis a ba *Bedugnė. Ši e imologija gali bū i susijusi su Li h bedùgnė "didžiuoju gylimu" (LKŽe). A odo, kad ši hid onimo kilmės e sija aip pa pa i in a LVŽ, ku ioje susijusios oikonimos Bezdonys, ku i pa adina Bezdónė mies ą, kilmė in e p e uojama kaip nuo oda į is o inę oponimiją (ž . LVŽ I 466). Tokios in e p e acijos, susijusios su po amonimo i su juo susijusio oikonimo kilme, y a labai abejo inos dėl kelių p iežasčių. Pi miausia, u imi is o iniai šal iniai odo sla ų o mą Bezdónė, už ašy ą lenkų i usų kalbomis a i inkamai kaip Bezdanka i Bezdanka (ž . aukščiau), o seniausia u ima o ma y a Bezdanay a su aki aizdžiai sla ų šaknim Bezdanand ik iausiai Li h Su -ay a (→ -ai ė). Todėl išlieka labai abejo ina a ku i au en išką po amonimo o mą į *Bedugnai ė ik emian is su iksu. Mes manome, kad šis su iksas ik odo eikšmingą kalbų kon ak ą, dėl ku io a si anda oponimo hib idinė o ma, ku i in eg uoja sla ų šaknį su lie u ių su iksu (daugiau hib idinių oponimų a ejų Vilniaus apyga doje ž . Sko upa 2021c). An a, i s a biausia, nė a jokių į ašų apie eže ą a pelkę, pa adin ą "Bedugnis" a ba "Bedugnė" Bezdonys ajone, nei is o iniu, nei šiuolaikiniu požiū iu. Tokių a dų nė a jokių mums p ieinamų šal inių. Vienin elis į ašas apie šalia esančią pelkės e i o iją y a iš VK: 1965 Bezdański ois ais as, miškas, Bezdonys [Bezdański ois [Pol] pelkės, miškas, Bezdonys]. Tačiau iksli šios pelkės miško ie a nežinoma. T ečia, is o iniai duomenys apie Bezdonys mies ą (Bezdonys eld, V D) i šio oikonimo is o ines o mas odo, kad jo kilmė y a, jei ne lie u ių, ada sla ų, . y. g eičiausiai p iim ų gy en ie ėje i jos apylinkėse gy enančių sla ų (poliečių, bal a usų a usų), c .: 1744 Bezdany (SDV 40); Bezdanach [Bezdany kaime] (VVDL 1775 35); R1872 Bezdana; 1784 Bezdany (VS95 44); 1795 Bezdany (VAPRS 27 ); 1804 Bezdana (SŽ 43 ); 1811 Bezdany (VAPRS 246); 1873 Bezdana (SVg 35); Bezdany (ibid.: 1874 48); 1880 Bezdany (SGKP I 162); Bezdany (SGKP VIII 410); 1887 m. 1895 Bezdany (KKg); Bezdanci s . [s a yba], Bezdanci, d. [kaimas] (VG 1905: 58); 1917-1918 Bezdany (AO 14); 1932 Bezdany (SAV 476), 1974 Bezdonys (SV 728). Nuo oda, kad ie o ės gy en ojai ne isada bu o daugiausia lie u ių, da labiau pa i inama iena iš VK į ašų pas abos, ku i odo, kad lie u ai apsigy eno šioje ie o ėje palygin i neseniai (ž . 1965 Bezdany ms l ~ Bezdonius, Bezdonius, į Bezdonius (kaip a ia a sikėlę čia gy en i lie u iai) [Bezdonius mies as Bezdonius, Bezdonius, į Bezdonius [nomina y a, geni y a i kal inamoji o mos, a i inkamai]]]]. Ke i a, is o iniuose šal iniuose pa ašy ą po amonimo o mą galima palygin i su VK į ašy u pa adinimu: 1982 Bezdankà, akis miške (gili ie a) Aly aus aj., Obelnykėlių k. [Bezdankà, baseinas miške (gili ie a) Aly us ajonas, Obelnykėliai kaimas]. Su -ka ik iausiai y a sla ų kalba, no s po amonimas y a akcen uojamas lie u ių būdu, pabaigoje. Šis akcen o modelis y a būdingas šiam egionui, kai akcen as y a pas a y as an pasku inio skiemenio, odėl po amonimas skamba lie u iškai. LVŽ (I 466), šis a das y a susijęs su Bel бяздонне ‘gylis, duobė, pelkėʼ, Pol bezdenny "be dugno" i . . A siž elgian į aukščiau pa eik ą, po amonimas Bezdónė g eičiausiai y a li ų in lexija -ė, kilusi iš usų kalbos bezdonny ‘bo omless; labai giliai (ž . usų bezdna […]abyss[…]) (SRYAe) a ba lenkų bezdenny […]bo omless[…], bezdeń […] whi lpool: spa čiai besisukan i andens masė 6 upė, į ku ią gali pa ek i daik ai (PSPR 34). Tačiau kalban apie jo is o ines o mas Bezdanka i Bezdanka, jis g eičiausiai y a kilęs iš Bel bezдань, бяздонне […]abyss, deep place[…] (SBG I 180; Ska nik.by). Todėl galima eig i, kad po amonimas Bezdónė y a me oniminis pa adinimų modelis "DEPTH FOR RIVER", kai a ski a upės dugno sa ybė (jos gylis a su ok as be dugno) naudojama pa adin i isą andens s au ą. Šiuo a eju […]abyss[…] a ba […]deep place[…] są oka y a apib ėžian is b uožas, ku is mo y uoja hid onimą: Bel бяздонне (gili, duobė, pelkė) → gili upė → Bezdónė. Šis a das galėjo bū i mo y uo as asociacijomis su gilumais a bedugnėmis, apie ką liudija Pol bezdenny i Bel бяздонне. Senesnės pa adinimo o mos iesiogiai a spindi šią e imologinę liniją, o ai odo, kad upė y a nuola siejama su eikšminga jos upės dugno ypa ybe. Upės pa adinimą gali sus ip in i ie iniai pasakojimai, ku iuose upė am ik ose ie ose apibūdinama kaip "be dugno". Šis įsi ikinimas gali kil i iš jo gilių, pelkinių plo ų a ba amsių i , egis, nep ieinamų andenų pelkėse ie o ėse, nes upės keliui būdingi slėniai, g io iai i na ū alios už ankos, ku ios isos p isideda p ie gylio su okimo. Šio po amonimo nebu imas LVŽ, nepaisan jo bu imo VK, gali a spindė i edakcinius sp endimus a a ankos k i e ijus, ku ie nebu o aiškiai nu ody i. Galimi eiksniai y a o ma, ku ia pa adinimas bu o už egis uo as, a ba daba inės o icialios e sijos nebu imas VK. Panašūs ski umai a p VK i LVŽ odo, kad į žodyną nebu o į auk i isi dokumen uo i ie o ių pa adinimai. 3. Išsiaiškin i neišsiaiškin o: į oikonimo kilmę Da nė Vienas iš daugelio oponimų, ku is, mūsų e inimu, nega o pakankamo dėmesio, nebu o k uopščiai iš i as i nebu o inkamai e imologizuo as, y a oikonimas Da nė. Šis oikonimas nu odo d i bu usias Š enčionys ajono gy en ie es: Da nė (Š enčionys eld) i Da nė (Pab adė eld). Nepaisan o, LVŽ šie pa adinimai pa eikiami be di e enciacijos, no s VK y a kele as į ašų abiem gy en ie ėms. Be o, LVŽ šie du oikonimai pa eikiami ka u su ki ais oponimais, u inčiais bend ą šaknį da -, ž . (mūsų paaiškinimai pa eikiami skliaus uose; s ambios aidės i ku sy iniai aidės y a iš šal inio): Da nė o . [o iciali pa adinimas] Da ỹnė k., p ieš [kaimynas, pas a as] Š nč; Da niai pl . [ olwa k] Pb d; Dã iškė k m., p ., sod. [pušiai, pie as, kaimo sėdynė] Jd ; Dã iškės gn. [ganyklos] Jd ; sodas. [ als ybinė bu einė] K ; Da -ò-polis d ., p ieš. Ldk (LVŽ II 136). Visi šie ie o ių pa adinimai, kaip nu ody a LVŽ į aše, y a neaiškios kilmės i gali bū i kilę iš PN Da as, Dã ius; Bel дар a ba Pol da ‘gi ; dono ys ė; a ba ne gi y a galimybė oliau susie i šiuos oponimus su oponimu Dã ai, ku is kilęs iš Li h da ý i […] gamin i, di b i (su konk ečiu objek u) […] (LVŽ II 128, 136). Mūsų nuomone, nė iena iš LVŽ pa eik ų e sijų apie Da nė kilmę negali bū i laikoma pa ikima. Taigi, emdamiesi is o iniais, daba iniais ling is iniais i eks aling is iniais duomenimis, mes paneigiame LVŽ siūlomą oikonimo Da nė e imologiją i ęsiame sa o jo kilmės in e p e aciją. P ieš gilindamiesi į šio oikonimo e imologiją, bū ų naudinga pa eik i in o maciją apie gy en ie es, ku ias jis nu odė. Da nė (Š enčionys eld) bu o ne oli D a ikščiai miško. Maždaug 0,4 km į šiau ės y us nuo bu usio gy en ie ės y a pelkės, o os 0,5 km į šiau ę y a Be žinis i Me geže is eže ai. Ta p šių eže ų y a Jau os kaimas, ku io pa adinimas kilęs iš Li h jáu a […] pelkės ie os daugybinės o mos; šlapiažemė, odan i gy en ie ės a umą p ie pelkės, d ėgnos aplinkos. Ki a e us, Da nė (Pab adė eld) bu o įsikū usi a p daba melio izuo ų laukų 7 Ske dyksna upė. Ne oli šios gy en ie ės y a Naujašilis miškas, už ku io y a Bal asamanė (Skeimis) pelkė (pelkė) 1,9 km į y us. Į pie aka ius, maždaug už 2 km, y a Ei ūniškės pelkė Baluoša miško pak aš yje, o į šiau ės aka us, Kulniškės miško pak aš yje, y a da ienas be pa adinimo pelkas (ž . žemėlapius GP; UETK). Daba iniai žemėlapiai (GP; UETK) yškiai aizduoja pla ų melio acijos kanalų inklą, apsupan į šią bu usią gy en ie ę. P iešingai, is o inis R1872 žemėlapis odo, kad daba iniai Ske dyksnos slėnio melio uo i laukai XIX a. an oje pusėje bu o pelkės miškai. Abi gy en ie ės bu o gana senos. Į ai ios šių oikonimų is o inės o mos bu o dokumen uo os (mūsų paaiškinimai pa eikiami k ad a iniuose skliaus uose). Da nė (Š enčionys eld) už egis uo a kaip R1872 Da ybos; 1932 Da ynia (SAV 506); 1968 Da inė p ieš [s eading] lenk. [Pol] Da ynie zaśc. [s eading] i Da inė k. [kaimas] lenk. Da ynie II zaśc. (VK). Susijęs į ašas da uojamas į 1669 m. Sonozęc [Pol, pjaus y as laukas] Da ymes, Da ymey (CVIA. SA. 4228b. 3660l., 366l.). Da nė (Pab adė eld) už egis uo a kaip 1795 Da ym (ŠPRS 82); R1872 Poda inė; 1880 Da ynie (2.) [d i gy en ie ės] (SGKP I 907); Da ina (VG 1905: 273); 1932 Da ynia (SAV 510); 1968 Da ỹnė (lenk. [Pol] Da ynia) (VK). Seniausia Da nė (Š enčionys eld) o ma y a usų Da ybas, ku is y a ansli e acija iš li ų *Da ybos, susijusi su li ų daugybine o ma da ybos ← da ýba, oliau susijusi su li ų dã ymas […] pelkė, enkinys […] (LKŽe), ku is aip pa a sispindi 1669 Da ymes o moje (au hen iška o ma ik iausiai bu o *Da ymas). Tas pa s e imonas gali bū i oikonimo Da nė (Pab adė eld) pag indas, a siž elgian į jo seniausią o mą, 1795 Da ym (au en iška o ma ik iausiai bu o *Da ymas). Iš y us is o inius i šiuolaikinius ling is inius bei eks aling is inius duomenis (įskai an už egis uo as oikonimo o mas, pa adin ų gy en iečių aplinkosaugos sa ybes bei ne oliese esančių objek ų ipus i pa adinimus) paaiškėja, kad oikonimas Da nė, labai ikė ina, y a Li h dã ymas […] pelkės, enkinys […] i nu odo d i bu usias gy en ie es pelkėse a ne oliese. Taigi galima eig i, kad šis oikonimas ik iausiai y a mo y uo as yškios k aš o aizdžio sa ybės jo apylinkėse, . y. pelkės a pelkės, ku ios bu o yškios sa ybės pa adinimo p ocese. Tai a i inka me oniminį pa adinimo modelį "Landscape Fea u e (OBJECT) o SETTLEMENT". Iš es inė gali bū i ekons uojama kaip Li h dã ymas (puola, enkinys) + Su -inė → gy en ie ė šalia puolo, pelkės → Da nė. 4. T adicinių Ìlma e imologijos aiškinimų iššūkis Kogni y inis ž ilgsnis Ki as a ejis, ku iam, mūsų nuomone, eikia paaiškin i jo kilmę i e imologiją, y a oponiminė opozicija, ku ią suda o Ìlma Didžióji (Pab adė eld, Š čn D) i Ìlma Mažóji (0,06 km į y us nuo Ìlma Didžióji). Šie sudė iniai limnonimai gali bū i laikomi neaiškios kilmės, odėl jų seman ika i mo y acija y a neaiški. Pasak A. Vanagas (1981: 129), komponen as Ìlma gali bū i susijęs su lie u ių po amonimu Elmė a ba limnonimu Elmis, ku ie abu y a susiję su po amonimu Almė, kilusiu iš Li h alm i, elmė i ‘lė ai nu ekė i, lašin i, nu ekė i; lė ai ekė i (LKŽe). Mokslininkas aip pa eigia, kad komponen as Ìlma gali bū i susijęs su lie u ių limnonimu Ilm das i oliau jį lygina su la ių po amonimais Ilmade, Ilmāde, Ilmede, Ilma u-s au s, oikonimais Ilma i Ilme e bei ag onimu Ilmā es, ku is, kaip i lie u ių Ilm das, gali bū i su suomiškai-ug ų kilmės (ibid.). Pažymė ina, kad LVŽ (IV 34) nek eipia dėmesio į šią limnonimo kilmės e siją, įskai an A. Vanagaso pasiūly ą inų-ug ų e siją. Nepaisan o, siūloma komponen o Ìlma kilmė kelia klausimų. Šis limnonimas kilęs iš žodžio Es ilm ‘wea he ; (poe iniai) pasauliai […] a ba suomiškas ilma […]ai ; "Wea he ", abu ęsian ys p o o- inų *ilma (P o o-U alic *ilma), ku is iš p adžių pe eikė papildomą Die o eikšmę (ž . WSD), y a abejo ina. Tokia in e p e acija kelia klausimų dėl šio pa adinimo a si adimo Lie u os e i o ijoje, jo seman inės mo y acijos i su juo susijusių eikšmių. Be o, limnonimo ch onologija ebė a neaiški, odėl sunku nus a y i, a jis iš ik ųjų gali bū i laikomas suomių i ug ų kalbų ads a umo į odymu. 8 Lie u ių onomas ikonas. Tam, kad limnonimas bū ų suomiškai-ug ų kilmės, komponen as Ìlma u i ne ik pe eik i eikšmę, be i bū i mo y uo as eže o san ykinai aukš os padė ies ie o ėje, palygin i su ki ais ne oliese esančiais objek ais. Toks pas ebėjimas bu o pada y as Maks Vasme (1986: 128) limnonimo Ильмень (Ilmen eže as, No go odo oblas as, Rusija) i ki ų giminaičių eže ų pa adinimų, andamų šiau iniuose Eu opos i Rusijos egionuose, e imologijoje. M. Vasme is šiuos pa adinimus iš edė iš suomių žodžio Ilma-jä i, ku is eiškia "blogų o ų eže as" a ba "dangiškas (aukš asis) eže as". I ma I. Mullonen (2018: 16[…]17) palaiko panašų požiū į, manan , kad limnonimas Ильмень kilęs iš plačiai papli usio Bal ijos-Finlandijos s iebo *ylä- […] i šu inis[…] egione. Mokslininkas i ina, kad šis pa adinimas, aip pa panašios o mos, gali a spindė i okius a ian us kaip Yläjä i, Ylämä/jä i ("Aukš asis eže as") i Ylimäine, Ylimmäinen ("Aukš asis eže as"), ku ie egzis a o seno ėje. Vi šu inė e d ės padė is, susijusi su ki ais objek ais, nė a būdinga Ìlma Didžióji i Ìlma Mažóji eže ams a be ku iam ki am objek ui ne oliese. Abu eže ai y a 1-2 km a s umu nuo į ai ių paminklų, įskai an Baliulių pelkę (puola) į šiau ės aka us, Bal asamanė (Skeimis) pelkę į pie us, Mė ionių pelkę į šiau ę i Skeimis eže ą į pie yčius. Visi šie objek ai y a 152-154 me ų aukš yje i š jū os lygio, kaip nus a y a ma a imais, a lik ais naudojan GP s e ainėje p ieinamus į ankius. Tačiau šis nedidelis e ikalios pakylos ski umas y a p ak iškai nepas ebimas. Todėl mažai ikė ina, kad komponen o Ìlma seman ika y a suomių-ug ų kilmės. Be o, a cheologiniai į odymai odo, kad kalbinis kon ak as su inų-ug ų au a y a is o iškai neį ikė inas, nes jie negy eno Lie u os e i o ijoje. Šis eiginys pa i inamas a cheologiniais a adimais (ž . Jo aiša 2012; 2014; 2016; 2020a; 2020b). Todėl mažai ikė ina, kad bal iečiai sa o andens elkinius pa adino užsienio kalba. Seniausi į ašai apie šį a dą y a 1784 Ilma, ež. [eže as] (ž . VS95 52), a ba R1872 Rus Ilma didelis (Ìlma Didžióji ) i Ilma mažas (Ìlma Mažóji). VK u i šį į ašą: Didžióji Ìlma, Didžiõsios Ìlmos, Ddžiąją Ìlmą, ež. (p ie pa Pio kų k.) [Didžióji Ìlma, Didžiõsios Ìlmos, Ddžiąją Ìlmą [geni y us i akusa y us a ejai, a i inkamai], mažas eže as (ne oli Pio kos kaimo)]. Ši Bal ijos šalių limonimų Ilma Didžióji i Ilma Mažóji kilmės e sija kelia s a bų klausimą: kas paska ino pa adin i s o inčius andens elkinius žodžiu, eiškiančiu andens judėjimo a s au o idėją? Galų 4 gale, pa adinimas kilęs iš Li h alm i, elmė i ‘lė ai nu ekė i, lašin i, nu ekė i; Lė ai ekan i upė a upė a odo labiau inkama didesnei upei a upei. A siž elgian į aplinkosaugos sąlygas, pa adin i eže ai negauna nei s au ų, nei išleidimo į ki us andens elkinius. Nė a jungčių kanalų, ku ie leis ų andeniui pa ek i į šiuos eže us a iš jų išei i. Be o, kalban apie šių objek ų pa adinimus, p adiniai okalų pokyčiai y a a gu a paaiškin i a sup an ami, p z., a, e → i: Li h alm i, elmė i → Ìlma. Šie aspek ai e čia mus abejo i A. Vanagaso pasiūly ais limnonimo komponen o Ìlma kilmės e sijomis. A siž elgian į limnonimo o mą, pa ašy ą R1782 Rus Ilmъ большой, Ильмъ малой, mūsų eo ija y a a, kad komponen as Ìlma gali bū i susijęs su i kilęs iš Rus Ilm (илим, илем), senas ильма a ba Bel ильма, iльмaк […]didelis lapių medis su e inga, ilgaamžiška mediena, papli ęs Eu opoje […] elm, wych elm (Ulmus) […] (DRLKŽ I 791; SBG II 342; SRYAe; TSR I 1191). Į ai iuose Lie u os egionuose, ypač cen iniuose ajonuose, okiuose kaip P ienai, Kaunas, Raseiniai, Kėdainiai, Ši in os i Kaišiado ys, auga mažiausiai ys Ulmaceae šeimos medžių ūšys. Šie medžiai pap as ai andami didesniuose upės slėniuose, am ik ų eže ų šlai uose i šešėliuose ie o ėse (TLE II 16). Šių d iejų eže ų apylinkėse y a miškų, ku iuose auga e as Ulmaceae šeimos medžiai. Ki as, no s i ne iesioginis, šių limnonimų sla ų kilmės ženklas y a sla ų kilmės 4 VK kalba ai eiškia "Li h eže lis" - "mažas eže as". 9 apylinkėse esan ys oikonimai, okie kaip Pio kos i Vispa (šių oikonimų kilmė, ž . Sko upa 2021c). Be o, is o iniuose į ašuose paminė i daba neegzis uojan ys sla ų kilmės oikonimai, okie kaip Rus Mosko ka, Дольники i Сорокполь (ž . R1872). Be o, lie u iai u ėjo nuola inius kul ū inius i kalbinius yšius su sla ų au omis, ypač su bela usiais, lenkais i usomis (ž . Būga 1961: 493[…]550; Ga š a 2019; 2020a; 2020b; Sko upa 2021b; 2021c). Šios są eikos galėjo p isidė i p ie šio a do a si adimo. Didžióji ski iamasis žymeklis odo eže o dydį, palygin i su jo a i ikmeniu: c . Ìlma Didžióji y a 0,061 km2, o Ìlma Mažóji y a 0,021 km2. Pi masis "Ilm Mažóji" komponen as y a anspozicija iš "Ilm Didžióji". An asis limnonimo komponen as y a mo y uo as eže o dydžiu, ku is a nauja kaip an oniminė nuo oda į didesnį eže ą: Ìlma Mažóji eiškia mažesnį eže ą Ìlma Didžióji apylinkėse. Remian is pa eik a in o macija, labiausiai ikė ina, kad limnonimo komponen o Ìlma kilmė y a sla ų, ik iausiai mo y uo a ie inių Ulmaceae medžių bu imu. A odo, kad ai y a medžio ūšies pa adinimo anspozicija: Rus ильм, ильма, Bel ильма → eže as miške, ku auga Ulmaceae šeimos medžiai → Ìlma Didžióji. Tai a spindi medžio ūšies me oniminę anspoziciją į limnonimą pagal me oniminį pa adinimo modelį TREE SPECIES FOR LAKE. Mažiau ikė ina, kad limnonimas kilęs iš lie u ių kalbos, isų pi ma dėl o, kad pa adinimo mo y acija nė a aiški. Ve sija, ku i odo inno-ug ų kilmę, a mes a, nes limnonimo seman inis komponen as nea i inka inno-ug ų kalbos modelių. Iš ados Lie u os onomas ikos kelionė nuo adicijos iki mode numo pab ėžia oponimų s a bą pe duodan kul ū inę i is o inę in o maciją. No s adiciniai me odai bu o su elk i į oponimų e imologiją, naujausios kogni y inės seman ikos endencijos išplė ė onomas ikos s udijų s i į, į aukdamos seman iką i mo y aciją, iššūkį nus a y oms e imologijoms i in eg uojan naujausius duomenis. Pe šį mul idisciplina inį požiū į gali bū i iš aisy i p aei ies oponimų e imologijos ne ikslumai, a spindin ys onomas ikos s udijų dinamišką pobūdį. Iš empi inių duomenų analizės galima pada y i šias iš adas: 1. Y a am ik ų neapib ėž umų leksikog a iniuose šal iniuose i oponimų aiškinime, apie ką liudija po amonimo Bezdónė analizė. Nepaisan o, kad jo is o inės o mos odo sla ų kilmę, bandymai a ku i šį a dą kaip lie u išką ebė a ginčy ini. Tai pab ėžia, kad onomas iniuose y imuose eikia k i iškai e in i šal inius. 2. "Da nė" oikonimo y imas a skleidžia pami š us oponimus i iššūkį siūlomoms e imologijoms. Nepaisan is o inių o mų, nu odančių ski ingus objek us, oponimai dažnai suski s omi be di e enciacijos. Pe is o inių į ašų i aplinkos sa ybių analizę bu o pa eik a al e na y i šio oikonimo mo y acijos i seman ikos in e p e acija. Šis a ejis pab ėžia išsamių y imų i k i inio e inimo s a bą, no in sup as i nepakankamai iš i us oponimus. 3. "Ilma Didžióji" i "Ilma Mažóji" limnonimų y imas kelia iššūkį adicinėms e imologijoms i siūlo naujas įž algas, ku ios pab ėžia išsamios analizės i k i inio e inimo s a bą oponimų kilmę sup an an . No s anks esnės eo ijos odo inų-ug ų kilmę, pa eik i į odymai odo sla ų kilmę. su umpinimai Bal a usijos kalba; c . […] palygin i; D […] ajonas; y esniųjų pa eigas; […] Anglų kalba; Es ija; mo e iškas; suomių kalba; ibid. ame pačiame šal inyje; Jd Jud ėnai (Klaipėda D); km kilome as; K ėda na (Šilalė D); Ldk Lyduokiai (Ukme gė D); Li h […]