Keletas taisytinų terminų

Gina KAVALIŪNAITĖ KELETAS TAISYTINŲ TERMINŲ 1. Ką reiškia žodis prezentacija? Tarptautinių žodžių ir svetimybių vartojimas mūsų kalbą dažnai daro neaiškią ir netikslią. Bereikalingas prezentacijos vartojimas – vienas iš tokių pavyzdžių. Į 66 “Kalbos kultūros” sąsiuvinyje paskelbtą Lietuvių kalbos komisijos apsvarstytų svetimybių sąrašą šis žodis neįrašytas. Jeigu turime gerų savų atitikmenų, nėra reikalo skolintis tarptautinį žodį. Lotyniškos kilmės žodis prezentacija (lot. praesento, -are “1. pristatyti; 2. perduoti, įteikti”) yra daugelyje kalbų: angl. presentatio “1. pristatymas, supažindinimas; 2. (dovanos) įteikimas; 3. teatr. pastatymas”; vok. Präsentierung “1. pasiūlymas; 2. pateikimas”; pranc. présentation “1. pateikimas, parodymas; 2. įteikimas, perdavimas; 3. apipavidalinimas; 4. pristatymas (pvz., apdovanojimui)”. Kiekvienai šio daugiareikšmio žodžio reikšmei turime neblogų lietuviškų atitikmenų, tad geriau kur reikia ir nereikia nevartoti prezentacijos, o sakyti lietuviškai – tiksliau ir aiškiau: parodos, salono, parduotuvės, firmos – ne prezentacija, o atidarymas, pristatymas; čia tiktų sakyti ir parodos atidarymo iškilmės; koncerto – ne prezentacija, o pirmasis koncertas; dainos – pristatymas; knygos – pristatymas, supažindinimas su knyga. Nepamirština, jog vietoj prezentas turim gerą lietuvišką žodį dovaną. Pasitaiko, kad, matyt, prezentaciją painiojant su reprezentacija (pranc. représentation “atstovavimas”) pasakoma ir prezentacinis vizitas (=atstovų vizitas, reprezentacinis vizitas), prezentacinė komanda (=atstovaujančioji komanda). Ten, kur mintį galima tiksliau pasakyti lietuviškai, nebūtina griebtis tarptautinių žodžių. 2. Ar galima medicinos centrą, kuriame sutrikusios ligonio organizmo funkcijos ne atnaujinamos, o išsaugoma ir palaikoma nepakitusi jų būklė, vadinti abilitacijos centru? 41 Žodis abilitacija giminiškas įprastam terminui reabilitacija (lot. rehabilitatio “atgavimas”). Pastarojo daryba gana akivaizdi, priešdėlis re-, reiškiantis veiksmo atnaujinimą ir pasikartojimą, ir lot. habilitas, -atis “tinkamumas, sugebėjimas”. Kadangi šiame centre ligonio funkcijos nėra atnaujinamos, o tik palaikomos nepablogėjusios, pavadinimas abilitacinis centras logiškai čia yra tinkamas. Bet geriau būtų tokį centrą vadinti lietuviškai: sveikatos palaikymo centras. 3. Kaip pavadinti apvalų reljefinio formos žaislą, skirtą vaikams su dygstančiais dantimis, kad jie turėtų ką graužti? Tą žaislą vadinkime kramštuku. 4. Ar galima sakyti beprocentinė paskola, bevizinis įvažiavimas? Pagal “Lietuvių kalbos gramatiką” (V., 1994, 215 p.) priesagos -inis būdvardžius galima daryti iš prielinksninių konstrukcijų: išankstinis pranešimas, povestuvinė kelionė, tarptautiniai santykiai. Priesaginiai-priešdėliniai būdvardžiai turi nuo abiejų sudedamųjų dalių priklausomą reikšmę ir išskiria pažymėtus daiktus bei žymi jų rūšį: pvz.: tarpžvaigždiniai ūkai. Priesagos -inis vedinių nepatartina terminologiškai vartoti su priešdėliu be-: pvz., besimptominė (= besimptomė) ligos forma (žr.: “Terminologijos taisymai” V., 1992). Tai taisoma ir “Kalbos praktikos patarimuose”. Taigi šiuo atveju geriausiai tiktų priešdėlių vediniai beprocentė paskola, bevizis įvažiavimas. Galime sakyti ir paskolą be procentų, įvažiavimas be vizų. Vietoje beprocentinė paskola “Terminologijos taisymuose” siūloma vartoti terminą nepalūkaninė paskola. 5. Kriminogeninė, kriminologinė ar nusikaltimo būklė, situacija? Nusikaltimų suvestinėse šie žodžių junginiai vartojami, bet jie ne visiškai tinkami, nors patys jų žodžiai visai geri. Paanalizuokime kiekvieno iš jų reikšmes. Kriminogeninis ir kriminologinis yra kilę iš lot. crimen, criminis “nusikaltimas”, gr. genos “giminė, kilmė” ir gr. logos “žodis, sąvoka, mokslas”. Taigi kriminogeninis reiškia “nusikalstamas, atsiradęs pažeidžiant leistinas normas, kriminalinės prigimties”, plg. autogeninis, kancerogeninis. Nors nei “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” (V., 1993), nei “Tarptautinių žodžių žodyne” (V., 1985) žodis kriminogeninis nepateiktas, jis visai taisyklingas ir vartotinas, tik neteiktinas šiame žodžių junginyje. Kriminologinis – nelabai vykęs prie- 42 sagos -inis vedinys iš žodžio kriminologija “mokslas, tiriantis nusikalstamumą, jo priežastis, rengiantis nusikalstamumo išvengimo priemones”. Priklausymui kuriai nors sričiai, šiuo atveju – kriminologijos mokslui – reikšti geriau tinka ne priesaga -inis, o nusakomasis kilmininkas: kriminologijos metodai, kriminologijos situacija ir pan. Girdėdami sakant nusikaltimo būklė, situacija, suprantame, jog kalbama apie paties įvykio situaciją arba aplinkybes. Taigi minėtu atveju, skelbiant kriminalinę kroniką, nė vienas iš išvardytų šio junginio požymių netinka. Čia geriau vartoti nusikalstamumo būklė, padėtis, kriminalinė situacija. Abstraktus daiktavardis nusikalstamumas “įstatymo uždraustas, baudžiamas, neleistinas”, reiškiantis atsietą, abstrakčią ypatybę, čia tinka. Šiuo atveju galima vartoti ir žodį kriminalinis, apibendrintos sudėtinės tarptautinių žodžių priesagos -alinis vedinį. 43