Fizikos leidiniai – terminų žodynų pagrindas

Eglé MAKARIUNIENE FIZIKOS LEIDINIAI - TERMINY ZODYNU PAGRINDAS Fizikos knygos lie u iy kalba p adé os leis i XIX a. pabaigoje. kylan au iniam a gimimui. Ka u su y knygy leidimu iSsiplé é gam- os moksly, ypaé izikos, mokslo kalbos bei lie u isky e miny ki i- mas. Kiek ienos mokslo s i ies e minija u i sa i a aid. Pi muo- sius echnikos, izikos e minus ap inkame jau XIX a. an oje puséje J. Za adskio i L. Jakima iciaus kalendo iuose [1], s aipsneliuose echnikos klausimais, iSspausdin uose “Kelei yje” [2], Zymaus Lie- u os a gimimo eikéjo P. Vileiio gam os moksly knygelése. Jo pa- aSy as i P. Ne io slapy a dziu iSleis as aip pa pi masis lie u iSkas izikos ado elis [3]. Ka u su p adé ais leis i izikos ado éliais bu o ku iami izikos e minai, émé as is izikos mokslo kalba (apie lie u iSkosios izikos e minijos aidg y a a¢s p o . P. B azdZi inas [4]). Tad jdomu bi y apz elg i izikos knygy leidyba ch onologine a ka. Jai nus a y i em- asi “Lie u os iziky i as onomy sq ade” [5] pa eik a 1899-1992 m. publikuo y izikos leidiniy odykle. Tai né a iSsamus izikos li e a - Tos sq agas. Jis apima isy pi ma knygas, pa asy as lie u iy au o iy lie u iSkai i i8leis as Lie u os leidykly. Igim j suda o monog a ijy sky ius. Siame sa age isai nea spindé i nei moksliniai, nei mokslo populia inamieji s aipsniai, ku ie, ypaé pas a ieji, bidami pa agy i lie u iskai, be abejo, u éjo j akos izikos mokslo kalbos plé o ei. Visi leidiniai y a pa aizduo i his og amose (pa .), suski s y i j a8- uonias g upes. Kiek ienq jy umpai ap a sime. Pi masis pi mosios his og amos leidinys — miné as P. VileiSio izi- kos ado élis [3]. Punk y u pazymé as 1919 m. pa eng as spaudai, be nei8leis as I. Konéiaus izikos ado élis. Galima jsi aizduo i, su kokiu izikos e miny s ygiumi susidii é o ado élio au o ius. Dél skubos jj eng i ado élio ank aS yje esanciame lai8ke i8 Ve o (1917.VIII.4) I. Konéius agé: “<...> izikos ank ediio a aip g ei nebidiau ages — biiciau i pa s ge ai da pasimokings i e miny nu- kalan palaukes” [6], be ado elis bu o e kian eikalingas. Siame 20 ado elyje a o i i suku i e minai bei pi masis I. Konéiaus pa- eng as izikos e miny Zodynas jau ap a i [7]. Po o bu y K. Sake- nio izikos ado élis (1920), sulauk¢s penkiy leidimy, P. Magio o a- do elio (1922) du leidimai, pi masis Lie u oje i8lcis as me eo ologi- jai ski as I. Konéiaus ado élis, ku ig au o ius adino aikomaja [i- zika (1924), J. D agasiaus ado élis p adZios mokyklai (1925). Nuo 1940 m. isi mokémeés i§ K. Ba Sausko su bend aau o iais pa eng y izikos ado eliy, ku ie bu o ilgokai leidziami (pasku inis — 1960 m.). Véliau ne iki 1992 m. izikos bu o mokomasi i$ ado éliy, is e s y i usy kalbos ( e éjai L. Kul iecas, E. Juskiené i k .). Tiesa, bu o engiama nemazai (S. Jakucio, V. Valen ina idiaus i k .) “mokymo p iemoniy”, Ly. leidiniy moky ojams i mokiniams, papildanciy izi- kos ku so p og ama. I ik po ijy desim meciy él iSleis as o igina- lus V. Valen ina idiaus izikos ado élis VIII klasei (1992). An ojoje his og amoje pa eik i izikos ado éeliai aukS osioms mo- kykloms. Jy Icidyba y a susijusi su Lie u os uni e si e o js eigimu Kaune. Pi mieji leidiniai bu o paskai y konspek ai s uden ams. Be- ne daugiausia jy iSleis a 1923-1928 m. Tai K. Sli ipo, V. Cepinskio, A. Z i ono, I. Konéiaus paskai y konspek ai i labo a o iniy da by ap aSai. Nuo 1934 m. kas an i me ai leidZiami P. B azdzi ino paskai- y konspek ai. Ty da by se ija baig a P. B azdzZi ino mode niosios izikos knyga “Naujoji izika: Spindulia imas i ma e ija” (1941). Pi - moji poka io me y izikos knyga — P. B azdzi ino edaguo i “Fizikos p ak ikos da bai” (1948, 2-asis leid.). Spaudai bu o pa eng as A. Z i ono bend osios izikos ado élis aukS osioms mokykloms, a¢iau apie jj Zinome ik i8 A. Z i ono lai’- ky [8] i VU Ma ema ikos-gam os akul e o posédziy p o okoly [9]. Rank as is A. Z i ono a es o me u dingo. His og amoje jis pazymé- as punk y u. Poka io me ais s uden ai mokeési iS dés y ojy konspek y, izikos ado eliy usy kalba, kai ku ie jy éliau bu o iS e s i i j lie u iy kalba. Nuo 1960 m. ienas po ki o adosi i o iginaliis ado éliai, pa agy i aukS yjy mokykly (VVU, VPI, LZUA, KPI) dés y ojy. I8- leis a a ski y izikos ku sy konspek y, adinamyjy “mokymo p ie- moniy”. Tik dalis jy pa eik a his og amoje. 2] Be ado eliy leidybos, bu o susi ipin a i izikos dés ymo me o- dikos klausimais. T eciojoje his og amoje pa ody i H. Jonaiio, S. Jakudio, V. Valen ina iciaus i jy bend aau o iy leidiniai. Fizikos populia inamosios knygu és (ke i oji his og ama) bu o p adé os leis i be eik ienu me u su K. Sakenio izikos ado eliu. ‘Tai P. MaSio o knygelés, ku ias jis adina “leng aisiais mokslo pasa- kojimais” (1922, 1923). Nuo 1936 m. bu o leidziamos S. Dabusio knygos apie elek a, F ankling i Edisona, izika pa’nekesiais i k ., pa eng os sekan Vaka y li e a ii a. Pi maisiais poka io me ais izi- kos populia inamyjy knyguéiy nedaug. Jas a’é K. Ba Sauskas (1946, 1947), G. Lechemas (1955, 1957) i k . Ileis a knyguciy, is e s y iS usy kalbos. Iki 1973 m. bu o leidZiamos se ijos “No iu Zino i”, “Zi- nijos" d augijos “J pagalba lek o iui” b oSi i os. Jas aSé auks yjy mo- kykly dés y ojai, ins i u y mokslo da buo ojai. Jos his og amoje ne- pa eik os. Nuo 1973 m. p adé a leis i se ija “Fizikos mokykla”. Iki 1990 m. i8leis a 16 knyguéiy. Tai i e s ineés, i o iginalios Lie u os mokslininky knygu és. Jy au o iai — K. Kons an ina idius, R. Ka a- zija, A. Ma ulionis, R. Bal amiejiinas, A. Adusienis, K. Valacka. Ne- mazZai mokslo populia inamyjy knygy y a iSleidg L. Klimka su ben- d aau o iais (1975-77), R. Ka azija (1977, 1982, 1984, 1988, 1992). Leidiniy ema ika labai j ai i — ai i puslaidininkiai, i laze iai bei jy aikymas, i mik okalkulia o iai, i a ominé ene ge ika, i adioak y- umas, i ki i ak ualiausi izikos mokslo klausimai. Penk ojoje his og amoje pa eik i mokslo eikalai — monog a ijos. Tai p o . A. Jucio, B. S y os i jy bend ada biy bei mokiniy knygos, Puslaidininkiy izikos ins i u o pa ieniy au o iy knygos i eminiai mokslininky kolek y y da by inkiniai, edaguo i J. PoZelos i iSleis- i se ijoje “Elek onai puslaidininkiuose”, KPI mokslo da buo ojy ul aga so i pa i Siniy eiSkiniy izikos eikalai. Visos os knygos pa agy os usy kalba, kai ku ios iS e s os j angly kalba, dél o iesio- ginés j akos lic u iSkajai izikos mokslo kalbai i e miny aidai ne- u éjo. Fizikos mokslo is o ijos i biog a iniai eikalai (SeS oji his og a- ma) gausiau p adéjo ei i nuo 1976 m., kai bu o i8leis a Vilniaus uni- e si e o is o ija, ski a miisy Alma Ma e 400 me y jubiliejui. Jos 22 ijuose omuoe y a iSsamis sky iai apie izikos mokslq Vilniaus uni- e si e e. His og amoje pa ody i i du gana dideli 1930-1940 m s aipsniai — I. Konéiaus, ski as K. Sli ipui (1934), bei A. Z i ono — T. on G o hus'ui i jo a lik iems Sma donés Sal iniy y imams (1938). Sep in ojo desim medio gale ima as is knygy, ski y a ski iems moks- lininkams — K. Ba Sauskui (1969), T. Zeb auskui (1 986), P. B azdziu- nui (1990, 1992), I. Konéiui (1992), V. Cepinskiui (1992), P. VileiSiui (1992, 1993), A. Z i onui (1992). A ski i izikos is o ijos Lic u oje aidos e apai apZ elg i I. Sena icienés, H. Jonai io, A. Pi oékino i A. Sidlausko, L. Klimkos knygose. Jose nag inéjama ne ik izikos mokslo, be i izikos mokymo aida nuo seniausiy laiky iki siy dic- ny. Ses aja his og ama papildo sep in oji — ai li e a i os odyklés. Vienose jy pa eik os mokslinés publikacijos am ik u pasi ink u as- pek u (“Lie u os mokslininky dise acijos: 1945-1968 m.” (1971), “Gam os moksly i echnikos is o ijos leidiniy bibliog a ija: 1940- 1971” (1973), ki os — pe sonalinés. Tokiy li e a i os odykliy nema- Zai iSleido cen iné Moksly akademijos biblio eka, MA ins i u ai, aukS osios mokyklos. Tai K. Ba Sausko (1969), A. Jucio (1981), B. S y os (1983), P. Sla éno (1983), A. Bolo ino (1985), J. Pozelos (1985, 1987), P. B azdzi ino (1987), H. Jonaigio (1988), A. Z i ono (1988), K. Sopausko (1989), I. Konéiaus (1990), H. Ho odni¢iaus (1990), V. Cepinskio (1992) i k . li e a i os odyklés, Pasku iné, a8 un oji — izikos le miny Zodyny his og ama. Te mi- ny Zodynai p adedami eng i uome , kai y a suku a mokslo kalba i pasiek as am ik as jos aidos e apas, kai pasida o bii ina mokslo kalboje a ojamus e minus sis emin i. Tokia bi inybe kilo I. Kon- Ciui, kai jam aSan izikos, kiek éliau me eo ologijos, ado elj susi- kaupé pakankamai daug e miny. I. Konéiaus Zodynélis y a d ikalbis (lic u iy- usy), apima apic 1600 e miny. Jis bu o iSspausdin as laik- aS yje “Lie u a” (1923) i Zu nale “S ie imo da bas” (1924) [7]. ‘Tam ik a izikos e minijos aidos e apa, ma y , ba y galejes pa ody i VDU Fizikos ka ed os dés y ojy pa eng as ikalbis (apie 2000 e miny) izikos Zodynas, adiau del 1é3u s okos laip i neis ydgs dienos 8 ie- sos. Apie jj Zinome ik i§ I. Konéiaus i A. Z i ono [10] bei P. B az- 23 dzi ino [4] publikacijy. Te miny a kybos i no minimo da bas bu o esiamas okupacijy me ais Vilniaus uni e si e e. Su ink a apie 4000 e miny, apie ku iuos 1954 m. sausio 8 d. au obiog a ijos p iede A. Z i onas a8é: “Fizikos e minai. Kolek y inis 10 me y iziky da - bas: suda y a kele as iiks andiy e miny lie u iy, usy, lenky, okie- éiu, p anciizy i angly kalbomis. 1943 m. ka o eka pe duo a Moksly akademijai” [11]. Poka io me ais j izikos e minologijos da ba ak y iai jsi auke aukS uju mokykly dés y ojai i p o eso iai A. Jucys, A. Puodziuky- nas, H. Ho odni ius, J. S anai is, ku ie, dés ydami naujai a si an- danéius izikos dalykus, pi miausia paju o izikos e miny s ygiy. Pa- g indinis izikos e minijos a kybos o ganiza o ius i ilgame is Fi- zikos e miny komisijos pi mininkas bu o P. B azdZi inas. Jo Sios s i- ies nuopelnai apibiidin i knygoje “Akademikas Po ilas B azdzi i- nas” [12]. Paju us usy kalbos ag esy y spaudima izikos mokslo kalbai, es- publikiniame Lie u os iziky pasi a ime 1954 m. bu o ikel a sku- baus izikos e miny Zodyno engimo i idimo s a ba. P. B az- dzi ino subu as iziky kolek y as (P. B azdZi inas, H. Ho odnicius, H. Jonai is. A. PuodZiukynas, J. Zdanys) skubiai émé eng i d ikalbj lic u iy- usy izikos e miny Zodyng [13]. Jj suda é apie 3500 e mi- ny. Galima eig i, kad q Zodyng engian bu o panaudo a dalis VDU i VU izikos ka ed y dés y ojy ap obuo y e miny. ISleidus Zodyna, izikos e minologijos da bas bu o esiamas. Di- delis iziky i kalbininky kolek y as daugiau kaip deSim me y engé ke u kalbj izikos e miny Zodynga. IS p adZiy bu o isleis as d iejy omy o ap in inis p ojek as s a s ymui [14], 0 eliau iS¢jo apie 19000 e miny apiman is papildy as i pa aisy as leidinys [15]. Ta p oga A. Puodiukynas, labai iipingsis e miny Zodyny engimu i leidyba, laiske (1975.VII.18) P. B adZi inui aSé: “DZiugu, kad baigia e ka o - ginj Zodyno uosimo da ba. Manau, kad jj leidzian echning nas a sunkiau ne i negu dalyking. Tai neapib éZ o i io “ isuomeninis da - bas” <...>. Te minija labai s a bus eikalas. Be jos negali iSsilaiky i gim oji kalba mokyklose. An as Zingsnis bu y i8leis i umpa aiski- namajj izikos Zodynq” [16]. 24 LEIDINIY SKAICIUS ~NWAUW - oe d a-NWEM : C] ; i T i 1 ae VIII. FIZIKOS TERMINY ZODYMAI !!¢ ' 3h e ! | 1 y! j —— + d = lL Hi | | !1 SF | ii '} T 47 | VII. BIBLIOGRAPINES RODYKLES | a 1'‘ 2b | Z “LL _- I) LMU || 5+ | Po 4}| VI. MOKSLO ISTORIJOS, BIOGRAFINIAI LEIDINIAT 3h! i an : 2 i h I ; +——_+_, —_——_+ S ! ‘ : bi 1 a } V. MoNocRAFIgos | 37: |' | 2b: ' . PIZIKOS POPULIARINAMOSIOS KNYGOS’ I. VADOVELIAI VIDURINEMS MOKYKLOMS al "Tel u u I 1890 190G 1910 1920 193 7940 7950 *960 1970 1980 1930; METAI 1899-1993 m. izikos leidiniy his og amos Siuo me u, a y um ado audamiesi P. B azdZi ino nuos a a, kad be “Pag indiniy kiek ieno mokslo e miny Zodyny, eikia pa eng i i naujausiy jo Saky nedideliy Zodynéliy, ku ba y su asy i naujausi, mazai da a o i e minai <...>. Fizikos naujausios Sakos y inéja- mos Lie u oje <...>. Ty izikos s iciy specialis ai p i alé y pa eng i nedidelius naujausiy e miny Zodynélius. Labai eikalingi nedideli aiskinamieji a ski y mokslo s iciy Zodynéliai, ku iais galé y pasinau- do i ne ik mokslo, be i <...> placioji isuomené” [4], a ski i iziky kolek y ai isleido laze iy izikos, kineskopy gamybos, ySiy echni- kos, engia daugiakalbius adio izikos, adioelek onikos Zodynus. A ody y, kad jau u ime pag indg p adé i eng i aiskinamajj izi- kos e miny Zodyng i aip es i mus palikusiy izikos P o eso iy puo- selé a lie u iy izikos mokslo kalbos ugdymo bei izikos e minijos no minimo da ba. Li e i a 1. Fizikos i o ija Lie u oje (1579-1940) / Au . kolek y as, a s. ed. H. Jonai is. V.: Mokslas, 1988. P. 98. 2,.Kaulakiené A. Mokslo kalbos uzuomazgos “Kelei yje” // Lie u iy leksikos i e minologijos p oblemos: Lie u iy kalbo y os klausimai. V., 1991. T. 29. P. 80-91. 3.Ne is P Populia iszkas ank edis yzikos. Senando as: Di a, 1899. 99 p. 4.B azdzZi nas P. Fizikos lie u iskosios e minijos ki imas // Kalbos kul i a. 1983. N . 44. P. 4-8. 5.Maka i iniené E.,, Klimka L. Lie u os iziky i as onomy sq adas. V.: FI, 1994. 146 p. 6.Konéius I. Fizika // VUBR FI-FI039. L. 114. 7.Kaulakiené A. Pag indan désime lie u iskus e minus. I. Konéiaus “Te minai izikos eikalams” // Fiziky Zinios. 1992. N . 2. P. 23-25; jos paéios Lie u iy izikos e minog a ijos p admenys / /Li uanis ica, 1993. N . 1(13). P. 32- 43; jos paéios Vienas i§ sim o p o eso iaus I. Kondiaus nuopelny // Fiziky Zinios. 1994. N . 6. P. 28-31. 8. An anas Z i onas. Vilniaus kaléjimuose i Pe io oje / Sud. S. Z i onai é. 1992. 103 p. 9. An anas Z i onas: Li e a i os odyklé / Sud. E. Maka i iniené. V.: FI, 1988. D. 2. P. 21-22. 10 Konéius I. Fizikos e minai // Gam a. 1938. T. 3. N . 4. P. 258-260; A. Z i onas. Redak o iaus p ie agas // Ten pa . P. 260-261. 11 An anas Z i onas: Li e a é os odyklé / Sud. E. Maka i iniené. V.: FI, 1988. 25 D.1.P. 9. 12 Keinys S. Akademikas P. B azdzi inas i misy e minologija // Akademi- kas Pa ilas B azddi inas. V.: Academia, 1992. P. 95-101. 13 Fizikos e miny Zodynas / Au . kolek y as; Red. P. B azdZi inas. V.: Vals . poli . i moksl. li . l-kla, 1958. 123 p. 14 Fizikos e miny Zodynas / Au . kolek y as; Red. P. B azd2iinas. V.: 1971- 1973. D. 1. A-L. 419 p.; D. 2. M-Z. 588 p. 15 Fizikos e miny Zodynas / Au . kolek y as; Red. P. B azdii inas. V.: Mokslas, 1979. 680 p. 16Na uSe iéiené B. An anas Puoddiukynas // Fiziky Zinios. 1993. N . 4. P. 24-26.