Sudėtinių terminų vartosenos netikslumai
Full text
Albina
AUKSORIU-
TE
SUDETINIY
TERMINY
VARTOSEN-
OS
NETIKSLUM-
AI
Sudé iniai
e minai
bina
d izodziai,
izodziai,
ke u zodii-
ai, in a i
casi
pas iccio
suda y y e
i8 più
ZodzZiy. Li
cos i uisce
il p incipale
démen o,
che
no malmen-
e es i
daik a a d-
is, e jj
desc i éZ-
ian i
deémenys
pazyminiai.
Tais
pa yminiais
daZ soli o
a
bid a dziai,
pa ei iai
oppu e
daik a a d-
ziy
kilmininkai.
Siame
a icolonel-
le sa à
discussa
qualchee -
as
sudé iniy
e miny
démeny
a osenos
ne ikslumy.
Na yzdiie
engono
p esen a i
p incipalm-
en e i§
e miny
s anda dy
p oge i.
Ci ca
s anda dy
e minus
già è as K.
Gai enis
nell'a icol-
onello
Kele as
minciy
abou
e miny
s anda iz-
acijq nel
secondo
Te minolog-
ijos
nume o.
Sudé iniuo-
se e mini
igiai
nasaki i
u ilizza e
j a dziuo -
inés
bid a dziy
e daly iy
o me, ecc.:
na d alus
(=
na i alusis)
dzio inimas,
ka s as (=
ka s asis)
dzio inimas,
nuodinama
(=
g azinamo-
ji) a a,
iSa doma (=
isa domoj-
) a a,
neisa doma
g azneiSa -
domoji)
a a,
sulanks o-
ma (=
sulanks o-
moji) a a,
uzda omau-
2da omoji)
a a,
ape a (=
ape a)
a a,
medienosus
maximalus
(=
massimous
medienos)
Zii is,
medienos
maximalus
(=
massimous
medienos)
isb inkis i
pan. Come
già miné a,
sudé iniy
e miny
pazyminiy
bidingiausia
iS aiSka è
non solo
bid a dziai
e
pa ecipan-
i, ma e
daik a a d-
zio
kilmininko
di e nis.
Appaiono
casii,
quando
ne aisykla-
men e
in ece di
kilmininko
u ilizza i
al i
aleg niai. Il
humo del
Naudininko
iene
usa o,
quando si
uol
abb é2 i
daic o
impiegi j,
e kilmininku
più
en a ézia-
o TiSis,
allo a come
aé K.
Ul ydas, ai
nomi
in igkai
bene si
ada a
kilmininkas,
pe ché egli
in ali casi
ha delle
pa i i
almeno a un
ce o uso
i al j'.
Quindi
e minazio-
ni
naudininkas
keis inas
kilmininku,
ecc.:
uosinys
bandiniams
(= bandiniy
uosinys),
as as
s ulpams (=
s ulpy
as as),
as as
pabégiams
(= pabégiy
as as),
gs as 1
Ul ydas K.
Ziupsnelis
a macijos
bei
medicinos
kalbos
e miny a
Siaip
pasakymy.
//Kalbos
kul i a 1971.
Sas. 21. P. 3.
47
d oZléms
(= d ozliy
as as),
legena
ploks é-
ms (=
ploksciy
mediena),
skied os
ku ui (=
ku o
skied os-
). Te mini
nei
ne a o-
inas e
icininko
humo ni-
s. Egli è
anche
keiia o
kilminink-
u, ecc.:
pusé
apdailos
dangoje
(=
apdailos
dangos
pilslé),
a pai
de aliy
junginy-
je
(= de aliy
combino
in e al-
ai).
Nemazai
ne ikslumy
appa e allo a,
quando nei
e mini iene
usa o
jnagininko
humo nis. Kai
jnagininku
eiSkiama
p iemoné, ecc.:
dadymas
ep uku,
dazymas
oleliu, ali
e mini
ne aisomi.
Taciau
jnagininka
necessé y
muis i
bid a dziu o
daly iu, quando
egli ei8kia
biida, eg.:
daZymas
pana dinimu (=
na dinamasis
daZymas),
dazymas
uzpylimu
(=pilamasis
daZymas),
dazymas
s oyiniu
apipylimu (=
ciu kslinis
daZymas),
daZymas
beo is
elec oly iku
nusodinimu (=
elec oli ico
nusodinamasis
daZymas),
daZymas be
pu skimasis
daZymas.
Te minam
solleama
nemaza
obblimy.
Impo an e
che il e mine
bii y non solo
iena eikSmis,
egolaig,
ikslus,
da ybiskai
pa ogus, ma e
umpas. Ypaé
impo an e,
che sudé iniai
e mininai bi y
kuo aigkesni e
co en i.
Impo an e
sudé iniy
e miny
a osenos
non icslumas
sono
ap asomieji
junginiai, che
eiké y
su umpi i e
su e mini i.
U ilis i in
e mini
specialis iamo
pasi aikandios
padaly inés,
p ielinksninés
unokias
cos uzioni
eng inos,
ecc.: a os
es amen i
pana dinan jq
j andenj (=
na dinamieji
a os
es amen i),
de o mazioni
g ei is
p o an
medieng di
legnenos
es inio
de o mazioni
g ei is),
mul iuso
mul iplo a a
mol eka iné
a a),
aspo o
js aigy
aspe imo sal
i
baliydai
(=
(=
(=s ociy
laukiamyjy
saliy
baldai).
Un'al a
sudé iniy
e miny
yda è
nonik ina
Zodziy
o dine.
Pazymimasis
Zodis de e
anda e
pazyminio,
po
ecc.: masé
b u o
b u o
masé),
(=
masé ne o
(=ne o
masé).
Quando il
e mine
plu iazodis
i
è più
pazyminiai,
ques o
iene
p ecedu o
da
pazyminys
combina o,
iS eik as
bad a dziu
a
daly iu,
po
o
—
nede inamasis
pazyminys,
i8 eikS as
daik a a dzio
kilmininku, solo
i
allo a
p incipale
sudé inio
e mine
démuo, ku j
apibidina
miné i
pazyminiai,
p z.: legienos
ske sinis
pja is
ske sinis
legienos
pji is),
(=
legienos
isilginis py i is
isilginis
legienos
pjii is),
legienos
(=
spindulinis
pja is
48
spindulino
di legno
pji is),
legno
assoluu i-
no
d égnumas
(=
assoliu us-
is legnenos
d égnuma-
s), legno
ela i o
d égnumas
(=
ela i ois
legnenos
d égnuma-
s),
med enos
medio
d égnumas
(= media
pa e
semisiaus-
i ase
legno
d égnuma-
s), legno
isilginis
ixb inkis (=
isilginis
legnenos
iSb inkis),
la o ino
bandé (=
bandino).
S aipsnel-
le
a a a
solo pa e
sudé iniy
e miny
ne ikslumy
i ydy.
Nell'usa e
sudé ini
e mini,
bisogna
a siZ elg i
j u i gli
al i
equisi i
solle a i
pe
e mini.
49