Nuo liaudies terminijos prie mokslinės

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS Jonas KLIMAVICIUS NUO LIAUDIES TERMINIJOS PRIE MOKSLINES Moksliné e minija i liaudies e minija y a labai ski ingos s i ys. Tai lemia mokslo, apsk i ai ci ilizacijos i e nikos, liaudies gy enimo ski ybés i p ieS a os. Taciau e minologiSkai moksliné e minija i liaudies e minija y a nepe ski iamos. Ben jau Vidu io i Ry y Eu- opoje. Be jy sqsaja neé a lygi. Tai ienak yp is yksmas nuo liaudies e minijos p ie mokslinés. I a yksmq sukelia bei lemia ne p adinis aSkas — liaudies e minija, be moksliniy sa oky sis emos, pap as ai a p au inés, isuo inés, j a dijimo eikmé. Ne liaudies e minija duo- da, o moksliné e minija inkdamasi skolinasi. Cia né a d iejy eiké- ju -skolin ojos i skolininko, o ik Sal inis i séméja, ku i sa o moks- liniy sa oky sis emos j a dijimo oskuliui numalin i, kai inka pa- gal jos ma menis, sa o sem u ais semiasi i i Sio Sal inio. Beje, ne isoms mokslinés e minijos Sakoms ie Sal iniai ienodai giliis, ka - ais jy isai né a. Lie u iy kalbo y os adicijoje liaudies e minija pi miausiai kel- a kaip mokslinés e minijos s a biausias Sal inis i pa yzdys. Kazi- mie as Baga ank aSs¢iu likusioje nebaig oje J. Elisono “Zoologijios sis ema ikos e miny Zodynélio” (Kaunas, 1920) ecenzijoje a8é: “Vi- sos mokslo Sakos u i sau im is e minus iS Snekamosios kalbos. Ko iks a Snekamojoje kalboje, q mokslininkas u i pasida y i i8 esa- mojo kalbos ma e ijolo gy osios kalbos pa yzdziu i aisyklémis”'. Ne nejmanoma jsi aizduo i, kad i8 liaudies kalbos neim y bo anika, zoologija, ana omija, iziné geog a ija, geologija, me eo ologija,Ze- més iikio mokslas, ne echnika. Jos gausiai, ka ais ne labai k uops- Giai i iS adingai émé. Be i Gia pasi aiko, kad ne eikalingi skoliniai, e iniai a naujada ai s elbia sa a, sunkina gy q bend a ima, p z.: Baga K. Rink iniai a ai. V, 1961. T. 3. P. 783. 4 ba sukas ( u im sa a ops is); pelynas, nuola b ukamas ie oj sa os mé élés (: mes i, plg. p ame alas “p ada as, uzda as”: p ames i); u- kazolé - ciko ija, dias ema - p adai é; kolika- diegliai, u unkulas -San o é ( u unculus - u inkulas— siin o e,o u unculosis — jau ik u unkuliozé - dauginia a inkulai MedZ); ka iesas - éduonis, li- gos ecidy as — a k y is, medikamen as — is as, k ekenos — p ies- pienis, sné é (sne é) — nésiaskylé (nosiaskyle). Juozas Baléikonis apie 1939 m. a’y ame s aipsnyje “Misy kalba i e minologija” iesiog minéjo gy osios kalbos e minus: “Be ku - kas daugiau u im e miny i8 pa ios gy osios kalbos, a neSusios mums juos ix seny seno és. --- Maza o, gy osios kalbos e minai, iS¢j¢ ie- siog i misy gal ojimo d asios, o ne padi b i nusizi i éjus j s e imos kalbos ku palj, y a mums sup an amesni i aiSkesni”?. 1946 m. agi- nime § iesuomenei, mokslininkams “Rinkime gy ajq e minologijq” J. Baléikonis asé: “Liaudies kalboj y a daug daugiau e miny, negu ilas i§ miisy gal oja — ne ik i kasdienio gy enimo, be i i8 mokslo s i ies”>. Gy osios kalbos e minai, ski s omi eminémis g upémis, ka ais adinami a dais, pa adinimais. Y a Gia i nemazy s y a imy. An a- no Salio 1937 m. s aipsnyje “Misy gen i a dziai”, no s y auja g /- minys és san ykiai GK 1937 1 14, no s ik “ Vedybing giminys e — a ini as, Schwage scha , cpoiic so — kai kas y a bande adin i gen- ys é, be ji nep igyja”, odeél “Daug ge iau Gia inka s ainys é <-->“ GK 1937 4, paskui a ojama s aininé giminys é i pusiné giminys- é GK 1937 5 76, adiau ik p adZioje pa a o a giminys és e mina GK 1937 1 4, 0 Siaip isu gen i a dZiai “Ve wandscha snamen, Ha3BaHuA pojcTBa”. Ma A. Salys ie oj Lie u oje jau jp as os gen- ies (gen is 1. “pi myk3 éje isuomenéje — bend uomené, susijusi gi- minys e, pap ociais, ikiu, kalba i e i o ija”: Bal y geii ys DZ,) i éliau a ojo kil is‘ [A7/ is aiskinimas DZ, — is o . “gendiy (pp . gi- miniky) susi ienijimas” seniai nea i inka a osenos, é a DZ, i *BaléikonisJ. Rink iniai as ai. V., 1978. T. 1. P. 164. > Ten pa . P. 194. *Salys A. Bal y kalbos, au os bei kil ys. V., 1955. DZ, palikimas]. Daba gen i a dziu Lie u oje is dazniau i isai pag js ai pagal au o a d#io analogija adinamas “gen ies a das”, ne : augaly gen i a déial i iisi a dZiai KK 1979 37 27. Giminys és e ming a oja Algi das Sabaliauskas (LKK VIII 12). Jis y a i bal y kalby gy ulininkys és e minologijos (LKK XII 7) y iné ojas. Taéiau Si liaudies e minija bu o sup an ama i i iama kaip leksi- kos eminés g upés, o ne e miny sis emos. Lie u iy kalbo y ai ma- Zai iipéjo Zinomi eo iniai eiginiai: “Liaudies e minijos ski iamaja ypa ybe pi miausia laikoma jq suda an¢iy iene y eikSmiy i a o- jimo magesnis g ieZ umas”’. G.Klepiko a eigia, kad liaudies e mi- nija galima i i d ejaip: i8 idaus — a més émuose kaip jos e miny sis em 4, i iSo és — kaip isos liaudies kalbos e miny inkinij, ku eiSkiasi i daugia eikimiskumas, i sinonimija®. Zi in i8 i- daus, liaudies i moksliné e minija ski iasi ne g ieZ umo laipsniu, o ik uo, kad “mokslinéje e minijoje eiSkiasi jsisgmonin as i nuosek- lus iena eik’miSkumo siekimas i sinonimiSkumo engimas”’. Si aip a odo liaudies e minijos ski umas nuo mokslinés. Jj pui- kiai sup a o miisy mokslinés e minijos pi m akai. Po ilas Ma ulio- nis 1906 m. a8é: “<---> gy a Zmoniy kalba, da daZniau aS ai ienu Zodziu ankiai a duoja 2-3 augalus su is i ai ius, i a i kSdiai: ie- nas augalas adinasi kele iopai. — Tokiuose a si ikimuose a¥ ikéliau ien us a dus, ku ie y a a placiau meniami, a ik iau jie i8 eiSkia augalo Zimas, a senesnes kilmes, a eiSkiau y a pa i in i musy a imujy au y kalbomis: la iy, lenky, usy”*. Moksliné e minija ima i§ liaudies e minijos panaSiai kaip bend inés kalbos pap as oji leksika i§ a miy — ne pe imama ku i no s iena sis ema, be imama i8 iso inkinio. Moksliniy sa oky j a dijimo ikslumas eika- lauja esama Zodj e minizuo i — jo eik’me iSplecian , susiau inan , apibend inan a ki aip modi ikuojan i a ibojan nuo ki y e miny eikSmiy. Siuo podi i iu liaudies e mini- 5K nenuxkosa I. II. Cnapa ickaa nac yieckas TepMuHono ua. M., 1974. C. 30. ° Ten pa . C.31. 1 Ten pa . C. 33. ®’Ma ulionis P Zolynas. V, 1907. P. 3. jos panaudojimas — ne pe pylimas i ieno indo j ki a, o k aujo pe - pylimas pagal inkama g upe, ne pe kélimas i8 ienos ie os j ki a, o pe sodinimas a jskiepijimas. Be o, i liaudies e miny inkinio i ki os medziagos ku iama moksliniy e miny sis e ma. Gaila, kad Si ai né a eo ikai pakankamai apmas y a, daZnai en- kinamasi pas ebéjimais, kad kas kokj e mina i ku pasiga o, palei- do, jis p igijo, jsigaléjo a ba ne. Dalyko p oblemiskumg ge ai liudija 1960 m. d ama iskai nuskambéjes J. Baldikonio s aipsnis “Bi iy e - minologija”®. 1966 m. iséjo LKZ VIL, i8 ku io galima jsi ikin i, kad né a p amanas ne aisyklingasis a ian as medonesis Pk , Vsn, Uzy, Sauk, IJ b, o aisyklingasis medunesis Jn8, Vdn (medunesys Ob) jau 1954 m. bu o Dz,. I a dijimas ikslus, panaSiis e minai bidingi i liaudies e minijai, plg. ne 'bi kopis 1. “biciy (medaus) kopimas (émi- mas)”, 2. “biciy kopimo laikas” (bickopis, bickop is) LKZ. I,, Siena- pja é, ugiapja é, lina a é, linamynis, bul iakasis. Jei liaudies e mi- nijoje né a, o mokslui eikia, j a dijimas nesunkiai pa ikslinamas, pa yzdziui, iS gys/os is edama K aujagyslé ( liaudies kalboje y a a ojamas k adgyslé, . LKZ VI, ne a e ijos pa adinimas ey agyslé, . LKZ Il) i lim agyslé (sausgyslé - liaudies, Z . LKZ. XID), iS plé és - pil aplé e i k a inplée e. biciy seima, jei y a mo- ina, kodél u é y bi i aklas e imas? LKZ XIV seima 5. “ ieno a ilio, kelmo bi és” Dj i MSk pazymé a nj., be : Jei ma iskada, ka Seimele bu au pada es, i a mo ina Zu o J b. I seimyna 6. Aps, Nmé, S. Dauk - nebe nj. Gali bi i a ilys biciy, jei ik bi és naminés. E olo- gija Zino i : namin y biciy Seima Zoopsich 138, i Zeminiy biciy sei- ma Zoopsich 137, aip pa aps y Seima Zoopsich 137, sk uzdziy Seima Zoopsich 140, e mi y Seima Zoopsich 141. I ne ik isuome- niniy abzdziy — gy inijos pasaulyje y a daug seimy a ian y nuo izoliuo os monogaminés iki poligaminés Seimos Zoopsich 130. Mo- ininé Seima, suda y a iS pa eles i jaun kliy, labiau papli usi a p pauksciy, o é iné — a p 2u y i a liagy iy, <--> Zoopsich 130, aigi y a i pauksciy Seima Zoopsich 131, ilky Seima Zoopsich 132. Jau 1972 m. DZ, y a Seima 4. “ ieno a ilio, kelmo bi és”. Kas galé y *Baléikonis J. Min. eik. P 353 - 354. gincy i, kad is a miy gy osios e minijos - medaus nesimas i medu- nesis ikslesnis i sis emiskesnis y a medunesis? O biciy Seima, a bii y iS gy osios e minijos, a e inys, kaip i mo ina (gy ojoje e - minijoje bi inas, bi inélis), iksliausiai i a dija biciy gy enima: biciy Seima — “bend ija, ku ig suda o bi és da bininkés, biciy mo ina i anai” LTE II. Taciau mokslinés e minijos ski umas nuo liaudinés daug dides- nis negu liaudies e minijos - nuo mokslinés. Jis nesi iboja nei ie- na eikémiskumu, nei moksliniy sa oky j a dijimo ikslumu i sis e- miSkumu. Bi ina p idé i da ben du ski umus — moksliné sis ema y a a p au inéi p i alo apib ézéiy. Sa oky sis emos a p au iskumas daugelyje mokslo s i iy eiskiasi i e minijos bei nomenkla ii os o maliu a p au iSkumu. Bo ani- Kos, zoologijos, ana omijos, medicinos e minijos y a lo yniSkos, su- da y os pagal am ik us a p au inius kodeksus, i inamos specia- lis y a p au iniy kong esy, Siy e miny lie u iskieji a i ikmenys, a p ku iy, kaip jau p adzioje saky a, gausu Zodziy i8 gy osios e minijos, e a nacionalinis a ian as — moksle jei a ojamas, ai pap as ai g e a su lo yni’kuoju, o ienas - daZniau mokyklinéje a populia iojoje li e a i oje. Sa oky u inio moks1ikumas, pasi ei8kian is ne ik logine- mis apib éz imis, be i daik y a eiSkiniy i jy sudé ies a sanda os labai a gana iksliais ma menimis, lemia ai, kad a i inkami liaudies e miny inkinio Zodziai ieni gali ik i pap as esnei mokslinei sq o- kai j a dy i, ki i gali i lik i ik liaudies a ne , poe o Jus ino Ma cin- ke i iaus ZodZiais, po é iskés su inijusiu slenks¢iu, o mokslas su- dé ingsnei, labai iksliai sq okai a oja a p au inius e minus. Liau- dies kalbos du/kés ge ai inka echnikai, kasybai, me eo ologijai, ne as onomijai i i8 dalies gologijai: iidos, angliy, kasykly dulkés, snie- g0, ledo dulkés, a mos e os, ulkaninés, kosminés, a pz aigzdinés, adioak y iosios dulkés, dulkiy é a, apsauga nuo dulkiy, dulkiy iikas, dulk y Ziedai, dulkiy alymas, dulkiy s u blys, dulkiy siu b u as, dul- Aiy sodin u as, dulkiy ink u as, dulkin u as, dulkégaudis, dulkéma- s, dulkia akis, dulkialigé (Koniozé), dulkinis ku as, ...Ta¢iau dulkés é a am ik os “daleles”: du/kés - “smulkiausios (<ym) kie y 8 me dZiagy dalelés, pasklidusios o e i k . dujose a ba nusédusios an pa i siy” LTE III; du/kiy dalelés - “smulkiausios d i oze- mio dalelés, ku iy ske smuo nuo 0,001 iki 0,05 mm. Bina da smul- kesniy daleliy (mazesniy kaip 0,001 mm ske smens)- dum blo, i s ambesniy, sm élio daleliy - nuo 0,05 iki 3 mm ske smens” FGZZ. Be pe og a ija, .y. “mokslas, i ian is uolieny mine alogi- ne i cheming sude j, jy geologines ypa ybes (sliigsojimo salygas, pa- pli ima, kilme bei ki ima Zemeés plu oje i Zemés pa i siuje)” FGZZ, iksliau — li ologija, -y. pe og a ijos dalis, i ian i nuosédines uolie- nas (magmines i me amo ines uolienas i ia pe og a ija), A/as i- my (nuo upiniy) uolieny Klasi ikacijoje dulkiy neski ia: “Nuoséd- niy klas iniy i molingy uolieny s uk i os,ski iamos pagal g ideliy dydj — pse i iné s uk i a (g iideliai >1 mm ske smens), psami iné (1 -0,1 mm; pagal ki as klasi ikacijas, 1 — 0,05 mm), a/eu i iné (0,1 - 0,01 mm; pagal ki as klasi ikacijas, 0,05 -0,005 mm), peli iné (<0,01mm)” LTE XI 555; pse i ai [g . pséphos — akmenukas, ga gé- das] — “klas inés uolienos, susida iusios i8 >2 mm (pagal k . klasi i- kacijas, >1 mm) ske smens nuo upy. Gali bi i apzulin i ieduliai, ga gzdas, Z i gZdas, Z y as i neapzulin i lui ai, skalda“ LTE 1X; psa- mi ai [g . psammi és — smélingas] — “smélingos uolienos, u incios >50% 0,05 - 2 mm (pagal k . klasi ikacijas, 0,05 - 1 mm) dydzio mine aly i uolieny nuo upy. Bi iis psami ai adinami sméliu, suce- men uo i — smil ainiu” LTE IX; peli a [g . pélos - molis], molingo- sios uolienos — “j ai ios sudé ies klas inés uolienos, susidedancios daugiausia i8 <0,01 mm ske smens daleliy. Peli ams p iklauso mo- lis, dumblas, a gili as” LTE VIII. Ta p psami y (smélio) ix peli y (mo- lio, dumblo, a gili o) jsi e pia aleu i as [g . aleu on — mil ai] — pu i 0,01 - 0,1 mm ske smens (smulkesniy uz smélj i upesniy uz molj) mine aly daleliy sank aupa. Aleu i ams p iklauso dulkés, dum- bias, liosas i liosiskos uolienos. Sucemen uo as aleu i as adinamas aleu oli u; su andeniu suda o akiq mase¢ — dums/q” LTE I. Dulkiy i aleu i o mokslinis ski umas jau aiSkus. Taciau eikia pada y i nuk ypima, nes Cia y a puiki p oga pa ody i, kad i moksli- niam ikslumui galo né a, o s a biausia — jo siekian kyla i isai ne- pageidau iny, sunkiy mokslinés i liaudinés e minijos p ieS a y bei 9 moksliniy e miny neapib éz umy. Ki aip sakan , siekian ieno iks- lumo pasiekiama i ki o ne ikslumo. S ai a/eu i as ( ienaskai a !) y a a p psami y (smélio) i peli y(molio, dumblo, a goli o), be aleu - as — ai 1) dulkés, 2) dumblas, 3) liosas; aleu i as — ai i dumslas (o jis adinamas da i d ibsmé/iu). Be ikslinan iek p ie’ a y ! Tad i eikia da ai8kin is, kas y a molis i smélis, molis i dumblas, dum- blas i sap opelis (“supu es dumblas”), kas y a liosas. Molis - “nuosédiné uoliena, suda y a i8 smulkuciy daleliy, <-> Tokios dalelés, pa ekusios j andenj, i s a d umzlémis, <--->. <*>. Jis leng ai jmi ks a, pasida o plas iskas, 0 jga es okiq o ma, ilaiko jq i iSdzi i es. A sidii es giliai po Zeme, molis ne enka Siy sa ybiy — jis i s a molio skaliinu a ki a molinga uoliena” GZ. “Mo- lio skal inas andenyje ne yZ a” FGZZ.. Smélis - “--- Smélis bi us, aky as (aky umas 26 — 49 %). --- Daug aleu i o u in is smélis adi- namas aleu i inguoju (dulké uoju), molio — molinguoju, Z i gédo — Z i gédinguoju i pan. Pagal y aujanciy daleliy dydj smélis bina la- bai smulkus, smulkus, idu inis, s ambus, labai s ambus (...)” LTE X. Da y a jy mi8iniai — p iesmeélis i p iemolis (su sa o apib éz i- mis). Taigi pu us, be nebi us a/eu i as y a a p plas i’ko, yZ ancio, j gabalus suSokancio mo/io i nuo upinio — bi aus, aky o smé/io, ku- io esama i aleu i ingojo. Aleu i as y a 1) dulkés, be anaip ol ne isokios — y a i dumb/o, smélio dulkzy, i isai ne nuosédiniy uolie- ny i ne jokiy ne uolieny du/kiy. Aleu i as y a 2) dumblas - “smul- kios minkS os nuosédos ji y, eZe y, upiy, enkiniy dugne. 30 — 50 % jy daleliy y a mazesnio kaip 0,01 mm ske smens. <--->“ LTE II]; “eZe y, pelkiy, ji os a ba upiy andenyje nusédusios molingos dale- lés, dagnai j iZusios nuo andens i u ingios o ganinés medZiagos. Esama j ai iy dumblo a mainy: smélingo, molingo, o ganinio (Z . sap opelis) i k .” GZ. “Na ii aliomis salygomis dumblas y a akus, isdzi i es jgyja sa ybiy kic o kino, <-->“ FGZZ. Taigi Gia jau da osi aisku, kad du/kés — ai ik am ik a daleliné sanda a, be ne medZiagos sudé is (i uolieny, i ne) i ne s uk i a;o a/eu i as— am ik y uolieny am ik a s uk i a — nuo upiniy uolieny pu i, be nebi i sankaupa, sud ékusi izi, a- ki, be neplas iska, iSdZi i usi - api, skali, be nekie a”; aleu i o 10 sanda a gali bi i ne ik nuo upinés uolienos (dazniausiai), be i Siaip molingoji uoliena — dumb/as. Taciau dumbj/as gali bi i i ne uolieny sudé ies — sap opelis [g . sap os —supu es + g . pélos - dumblas] - “gélyjy andeny i pelkiy dumblas. Jame y a daug o - ganiniy medZiagy. Susida o daugiausia i8 plank oniniy i ben osiniy o ganizmy likudiy i sanaSy (smélio, molio, kalkiy). Tu i iki 30 % pu eny, <-->“ LTE X". Vienoks dumb/as y a peli y s uk i os, ki- oks — aleu i y. P ieS a os y a ne sa oky, o ik ZodZiy: molis ski iasi nuo smélio, be y a molingasis smélis; dumblas y a molingasis i smé- lingasis; dumblas ski iasi nuo dulkiy, be y a i dumblo dulkés, y a i smélio dulkés — sa oky, jy ski umy y a daugiau negu Zodziy. Aleu- i as y a i 3) liosas [ ok. Léss] - “pu i, aky a gels os spal os uolie- na, suda y a iS labai smulkiy, kaip dulkés, molio, smélio i klinciy daleliy” GZ. “Dulkisky (0,01 - 0,05 mm ske smens) daleliy jame y a 30-55 % , molio (<0,005 mm) 5 - 30 %” LTE VII - lie u iskai ai bii y gal p iedulkés, o ne “de lingas leng as p iemolis” VLKZ II. Sunkiausiai iSsp endZiama p ies a a y a: d ibsmélis a dumslas? 1947 m. LKZ, II, d ibsmélis (neol.) - “?”: D ibsmély daznai pasi ai- ko, kad po kiek laiko d enazas uZanka 18. Naujada as p igijo, j eisin- as 1954 m. DZ, - d ibsmélis — “d imban is smélis”. 1956 m. a si an- da ki as naujada as: mma ByH — dumslas, 0 m b Byyni mecoK — d ib- smélis Gi FGTZ. Toliau a ojami abudu, ik ieny ski iami, ki y * Va o a i sap opelio sinonimy: Tbs — gi ja, sap opelis, mau as Gi FGTZ, sap opelis, gi ija, mau as GZ. Gi ija (S ed. gy ja — dumblas, pu as) — “eZe inés nuosédos”, ki aip sap opelis TZ, TLE I a gu a gali a Zy is su sap opeliu (sap o- pelis ix. gi iia JKTZ 286 y a g iZimas a gal). Juoba negali a zy is mdu as - 1) “ u ingas o ganiniy likuciy dumblas, ku is susida o pelkéjan iose paeze ése a ba dumbleéjan iuose upiy uzZu ékiuose”, 2) “ ie inis andeniniy augaly — dumbliy - pa adinimas” GZ: no s dumbliai j a dy i naujada u ( isa ZodZiy Seima: Zaliadum- bliai, gels adumblia , mels adumbliai, udadumbliai, audondumbliai, auksadum- bliai, men u dumbliai, i nagdumbliai, gli adumblis, alkciadumblis, ilgadumblis, dumbliag ybiai, dumblia abaliai), 0 ne Zodéiu mau ai (y a ik dumbliy gen i a - déiai mau ené, mau ab agis, mau agimbé, mau akulis, mau a yks é) — am jis gal i ne iko ( ai daugiau plidziy, plideny sqZalynai), Z0d%io mau a (mdu as) d i- eiksmiskumas labai Zymus i , beje, a i k8 ias — 1. bo . “ andens augalas pliidena (Lemna)”, 2. “dumblas, pu as” ( isoks, 0 ne o ganinis !) LKZ VII. 11 apa inami: dims/as - “ andeniu p askydes smélis a ba ki os smul- kiag iidés nuosédos. Jos uzbliaukia (uZneSa) Sulinius, g ezinius. Smélingas dumslas da adinamas d ibsméliu” GZ; duiislas, d ibsmélis — “ andens p iso in as g un as, daZniausiai smélis, galin- Us sklis i i sliuo g i” FGZZ, (be s/iuogas ki oks — “pu o s au as, Ly. i psmo, lie aus a g un inio andens p iso in as nes o as di o- Zemio a ba g un o sluoksnis (maziau kaip 1 ms o io), slenkan is §1 a i- u Zemyn” FGZZ; da ki oks sé/é [a ab. saj/ - s o é] - “sma kus, umpalaikis andens, pu o, skaldos i ieduliy s au as kal ny upiy agose” EG7Z). Galéjo pakak i ieno d ibsmé/ o, no s ka ais ai i ne smélis. Pakenéiama i du, no s ix ik yjy i d ibsmélis, i dums/as bliaukia ienodai. Tiesa, dumslas pada y as aisyklingai, mo- y uo as labai ge ai: dum i7.// “ne8 i sanaSas”: Miniya { iena puse g auz, o j an g dum K . Vanduo pe anus didele duobe isd imé Kal. Sulinys uzdum as, eikia is aly Sk (LKZ. II,). Todel isai be eikalo naikinamas d ibsmélis, nus umiamas dums/as, da omasi ke- éply: dims/as, ki aip d imban ysis g un as, o i a ian is d ii ban- ysis g un as, slankusis g un as, dumslas da y a d ejopas: “ andens p iso in as, bi us g un as, ku is, kasamas giliau poZeminio andens lygio, p askys a, eka kaip sunkus, klampus skys is i sua do kasi- nius. Ski iamas ik asis i ne ik asis A. Tik asis A y a smulkiag idis, dulkingas, molingas a dumblingas s mé is, u in is koloidy. <-->. Todél Sis g un as d i mb a, kai hid odinaminis slégis nedidelis. <->, Ne ik asis A d im ba, kai poZeminio andens s au o hid o- dinaminis slégis y a didelis. <--->. Tai j ai aus upumo s méliai i Z y ai. <-->“ LTE IIL. Taigi, no s du/kingas, molingas, dumblin- gas, be smélis; d imba, 0 ne dumia a slenka, no s ne ik asis A i i8 Z y o. Todel eisus DZ, laikydamasis adicijos: dumslas Z . d ibs- mélis. D ibsmélio i dumsio a sky imas JKTZ, 273, kai usy, okieciy i angly kalby a i ikmenys su ampa, nea odo bi inas. Pap as as gied as, skais us, debesuo as, apsiniaukes o as, ku ia- me sk aido, laks o, lekioja paukS¢iai, abzdziai a ai a ai, kaukai, slenka a s o i debesys, d aikosi o a inkliai, moksle y a sudé inga, isaip s uk i uo a, pilna isokiy eiSkiniy a mos e a [g . a mos — o as + sphai a — u ulys] - “Zemés u ulj gaubian is o o sluoksnis, 12 (DZ, DZ, ‘Gkas 2. as . Z . miglynas; As Z miglynas né nemini- mas). Kosminéje e d éje dulkés suda o akg. O o e? S ai Gia i pada y a didziausia ope acija: migla — “o o d ums umas dél kie y p iemaisy (dulkiy, dimy, suodziy). Ti s a migla, kaip i ikas, gali labai suma- Zin i ma omumg <-->. <-->“ LTE VII (panagiai i FGZZ). Gy o- joje kalboje ( a mése) panasig eik8me u i akas 2. sing. “dulkes”: Die uliau b angus, kaip bu o, ien iike gy enom - si iek dulkiy! Sim. An pilko ibo ai nei pikas, nei iikas M1 (LKZ X). Mo y aci- ja, beje, labai aiski - plg. ‘ ikei 3. “kil i dulkéms, dulké i” ( ik 6. “ga uo i, p akai uo i”) LKZ XI. Migla i kas — du placiausiai a - ojami sinonimai, be me eo ologijoje seniai y o i ga uoja ukas. Me eo Z y a i s/apias i kas (Moxpsii TyMaH), be pazymé a: cyxoi TyMaH — ne a . sausasis ikas, o a o ina (sausoji) migla: M a —1. (sausoji) migla (kie osios p iemaixos o e), Zinoma, 2. Snek. migla, ukas. Ki i 8iniai pa adinimai — dulkiy [dulkiné], diminé migla Me- eo Z, aip pa JKTZ miglelé 153 z . dunksa “o o d ums umas — pa- diima imas”, gama, Duns , haze 149 kelia mindiy. Zama, kaip jau saky a, y a 1. i kana, 2. akano umas (no s yeiuu sca — 2. ikuo i, miglo i) Me eo Z. Kaip dunksa galé y bi i “d ums umas, padiima- imas”, jei dunkso i — “bi i neaiSkiai egimam, diluo i” Dz,. Bi y galima e minology akis a k eip i j a mybe diimaka S né, Vas, RS, MI “ iikas, migla, ikana”: Rudenj bina diimaka Dgl8. Tokia uzéjo d imaka, kad pa du Zingsnius nieko nesi egiT . Ry e bu o diimaka — nei dangaus, nei Zemés nes egéjo T (LKZ. II). Dél seman ikos plg. duimuo i 2. Viky, V. Pie . “niauks y is, ikuo i, blaus is”, apsidi- muo i Gg , Vdk “apsi auk i migla, apsiniauk i”, padiimuo i 2: Die- na okia ukano a, dangus padilma es Ds. Pad ima e, pajuoda e isi pak as éliai Alk, uZdimuo i 2. G , T gn “apsi auk i migla”; duimy- 1/4. e l. Bsg “blaus is, auk is”; apsiddmé i “apsiniauk i, apsimig- lo i”: Apsidiiméjusi, bene lys S s, dimé as 2. Zeml, S j “miglo as, neaiskus”; dumsa B “apsiblaus¢s, miglo as o as”, dumsus 1. B “ amsus i miglo as” LKZ IL. Sios mik osis emos analizg galima baig i ii ada: didelés liaudies e minijos iSgalés i daug, mokamai mokslinés e minijos im a, 19 k uopi iai e minizuo a; Sis as da p oblemigka. Mokslas a ibojo ma ias ( eo iskai pa adino /agiina — “jii os jlan- ka, ku ig nuo jii os ski ia ne ija” GZ) nuo jii os (suski s é: pak as i- né ji a; uzda oyi, pa yzdziui, Bal ija; a pzemyniné, pa yzd iui, Vi- du zemio jii a, beje, joje y a da kelios ja os: Ma mu o, Egéjo, Joni- jos, Ad ijos, Ti ény, Ligu ijos), a sky é jai g nuo eze o (no s poli i- kai gali many i, kad Kaspija — Ju a) i nuo andenyno, no s ne iska: y a ik okeanog a ija, okeanologia, jau i okeaniné indine ija JKTZ. 47, y a andenyno dubuo, be jii os izika, Ja os geologija, ju y biolo- &ija, ja y Zemélapiai | jii lapiai, Ja myle | jai y mylia, ji os k an as, Ja os lygis, ji os anduo, Ju y bangos, pap as ai jii y s o és ( ande- nyny s o és | jii y s o és GZ, be jau andenyny s o és z . ju y s o- és FGZZ), ji ei is, Ju ei ys é, ji ininkas. Mokslas a sky é: Zmogaus - sk andis, pauk&¢io - skil s, 0 pil e- lio i éda o SinZ, jam &a isai nep i eiké. Ag onomijai di a é a 1. “a iama, di bama Zemé, laukas” DZ, ° “ inkamas augalams aug i pa i Sinis Zemés sluoksnis” y a di oze- mis DZ, aigi y a i pie os, misko di ozemis. Y a di ozemio ae a- cija, d égnumas, di ozemio o as, anduo, di ozemio e ozija, d us- kéjimas, jau éjimas, pus ymas, di ozemio kalkinimas, di ozemio igs ingumas, Sa mingumas, di ozemio p o ilis, ho izon as, di o- Zemio s uk i a, ipas, di o emio mokslas — di o y a, jos sky ius — di oda a, y a di ozemininkas. Kai kam nepa inka mokslinis di o- Zemis. Be jei y a juodzemis, bal zemis, audonzemis, gel onzemis, udzemis, pilkzemis, smulkzemis, sii ozemis, d uskozemis, molze- mis, smélzemis, ai di ozemis nuk in a kaip p i inkgs laSas. Zino- ma, no s e minas y a sa/na di ozemio pa i s uje, 0 p aneSa, kad bus Sana di os pa i s uje, niekam gal nekyla mindiy, kad ik a i- muose. Liaudies e miny inkinio panaudojimo i nepanaudojimo pa yz- dys galé y bi i ne i ne moksliné e minija, 0 Pap as oji bend iné kalba, pasiémusi skolinj g ybas, o a me usi sa as a mybes k emblys i budé. Kodél? Tai né a nei ienin elis, nei e as a ejis, kai papli es skolinys nu ungeé siau a a mybe a jy bii j: a akonas — kakslé, p i- sokas; ka osas — k aké; négé — g auza i ba; ku apka — ce ekslé; akis 20 — duba, bu a; kijis — plak as, kigis, pasékelis, luokas; kocélas — al- kas, elenas; kos iumas - eilu é, ka a; me alas — naii ge. Sunku j ikinamai eig i, kad k emblys i budé apsk i ai bii y a si- adg kaip gimininiai (bend iniai) “g ybo” pa adinimai. Va ian as *budis s . Sdk, Ds, LzP é a “lak8 abudziy Seimos g ybas” LKZ, I, [Jaks' abudiniai (Aga icaceae) - “<-->Daznesnés y a pie ag ybio (Aga icus), Z ynabudés (Lepio a), s ambiaz ynés (Mac olepio a), smulkiaz ynés (Phaeolepio a), s/akabudés (Cys ode ma) gen¢iy ii- sys” LTE VI). I pla esnis a ian as *budé, bude u i daug i8iniy eikSmiy - 1. A m “ne algomas g ybas, Sung ybis”; Visokios budés p adéjo aug , dygs i g ybai M c, 2. Rdm “paniabudé (Phallus impu- dicus), 4. T , Lz, BB Jn 19, 29 “kempé, kempiné”: A nezina , kad budé an medZio auga? Ad; aip pa *budelé 1. Kz , T gn “ imédé (Russula)”, budélé MZ, “ oks g ybas”. Tik ?budé 3. Lkm, Ds, R¥ “g y- bas”: Nemuné — okia budé Lkm [o nemuné — ai kelmu is bo . “ il- ais augan is algomas udas g ybas k ei u plausingu ko u (A milla- iella) DZ]. BudZiy il as Lkm (LKZ 1,). Badingas sakinys: Da bas kaip budé (ne i as) Ds. I8 ik yjy g ybai y a i ieji i ne i ieji. Bude, budis y a ne i asis. Ki i ne pa ys pasisako okie esa: lepsé, edé |' ezlis 1. “lep8é”, 2. “kazlékas” LKZ XVI, glébé | glebé “kazlé- kas” LKZ III, ud-mésé. K emblys ik 1. B, R, MZ; Km, V1 “g ybas” (k embliau i Vins), 4. Al “bobausis”; ki omis sa o eikSmémis aiSkiai pasisako esas kie- as — ne “lepSinis, izinis, glebinis”, ne “mésinis”, 0 “k emzlinis”: 5. K ok “susisukgs, gumbuo as medis” (plg. *k emlys G , S , S né “ko as, kamblys”), 6. p k. K ok “ i as 2mogus” LKZ, VI, plg. k emz/lé —ne ik 1. “kie as s ang us jungiamasis audinys Zmogaus, gy ulio o ganizme” (i k emblé, k emslé, 'k emslys; no s i k amslé MZ, W, k amslys 1. B, N, T ) i 3. “sausgyslé”, be i 2. menk. “nosis”: Kas duosiu j k emzle, ne apsiasa osi! Sk . Vai, nus ok, ba su eskés k em- zlés! Dk8, 4. scom. niek. A m “liesas gy ulys” (plg. i k emblys 2. p k. Vdzg “senas, silpnas Zmogus” — ne “lepSinis”, o “sukembéjes”) — ai nebii inai pe kel iné eik8mé - plg. k emz/iaiDs “an lauko like palaidi Siaudagaliai; nuog ébos, pad aikos, pag ébs os”, ne k ez- slés J(BzF 128) “ okia g yby isis”, oliau - k emzdé i, k émzda, -éjo 21 Viky, Alk “sk upsé i, sk iauzdé i, g ukSé i, g ik8é i”: Kamp algal, k emzda g iizdai a ba bul és neis i usios dan yse J. Bul és kie os - ne k émzda algan Vb; k émsy i ix. k amsé i2: Neis i e a o g y- bai, da k emsija kaip Zali S . K émsija bul és, da neis i e S ; A amsé i2. Rm “g ik8é i, eksé i”: Neis i us bul é, kai alga , k ams J. I biidinga: Man os g ybés k amsis Ps. Ypa : Lepsé nikuome negal k amsé Zml (abejo ini eik’miy aixkinimai: k amsé i 1. Nm, Vaizg “su ga su kasno i, k amsno i” i A amscio i . k amcio i 1. “paleng a k ims i, k am y i”, pak amscio i “kiek pak am y i”, nes: Pak amsciojo biskj Zaliy bul’by Lp — labai panasu j “g ikSe i, ekSé- i”). Todel DZ, budis, -iés m. y a “koks no s laks abudinis g ybas”, o k emblys — “g ybas”: k embliai g ei ai auga. Liaudies e minijoje y a, An ano Ba anausko “AnykS¢iy Silelio” Zodziais a ian , g yba i sung ybiai a dais nezymé i. Sung ybio (su- nag ybio, Suniag ybio, Sung ybés) g e a papildy y suniabudé S1j, sdnianemuné G y, sunba a ykis K s . $é onba a ykis LKZ XV, g y- beksis Rdm, g ibsis Rdm (LKZ I). Sla izmas g ybas ( a ian as g ybé nee imologizuo as; g yba eikiausiai i§ la . g iba) galbi i bu o ei- kalingas j a dy i gimininei sq okai, apimanciai i uosius A emb/ us i minkS asias budes, ik inius [ aka y dziky ik inis - “ba a ykas” LKZ XVI, bend inéje kalboje ba a ykas, a ba ik inis ba a ykas (Bo- le us edulis), nes y a i udakepu is ba a ykas (Xe ocomus badius), gel onasis ba a ykas (Suillus a iega us), si/ba a ykis 1. “Gy opo us cyanescens”, 2. “smil yninis ba a ykas (Gy opo us cas aneus)”, ne nuodingas sé onba a ykis (Tylopilus elleus)] i suninius ['suninis 6. “ne ik as” LKZ XV] k emblius, pumpo- auks ius, - auskius, - ekslius (:!pumpa3.“<-->gumbas” LKZ X), kuku -bezdalius (:kuku as “kup- a”) / (s)kuz-bezdalius. Mikologija XX a. 8 desim me yje g ybus isski ia j a ski q o ganiz- my ka alys e Myce alia, a ping a p augaly i gy iiny ka alysciy. Mokslinéje e minijoje né a p ieSp ieSos g yba i Sung ybiai, né a is iso Sung ybiy — g ybai (Fungi) y a algomieyi (4 ka ego ijy —jeina i Zmoniy pap as ai ne algomi, menka e ciai, be nenuodingi, a sei algy ini) i nuodingieji g ybai. Taigi ski s ymas né a logi’kas: ne isi 22 nenuodingi algomi, o maziau nuodingi nu i in i i nupil i algomi. Si as ski s ymas apima auks esniuosius g ybus, jy y a d i klasés: 1) auksiig ybia (Ascomyce es) — bobausis, b iedZiukas, ausiinis, u- mas, godiinas, aip pa adinamieji g ybeliai — mieliag ybiai, pa azi- iniai mil enis, aup/ég ybis, jzymusis peléjinas (Penicillium); 2) papédg ybiai, a ba sup an amiau buoziag ybiai (Basidiomyce es) — “be eik isi algomieji g ybai, Sung ybiai, pin ys, pumpo auksliai i poniabudés (= paniabiides DZ 3) <1 >5 <-> iidys, kilés, obag y- bia?’ PDz II 35 — jie ski s omi j laks abudinius (kepu élés apacia is lak8 eliy), skylé budinius (kepu élés apacia skylé a), glei iag ybius i k ., ku iy gen i a dziy daug naujada y: pagal gy osios kalbos kiad- liabudé, kélmabudé LKZ, VI - gijabudé, jaundbudeé, k ei abude, kigidbude, plausabude, skydabude, slakabudé, au ia bude, Z ynabu- dé. Ze emesni yiy g yby aip pa y a d i klasés: 1) p ég ybia: (A chi- myce es) — “pa ys p imi y iausi ienalgsciai g ybai, ne u in ys g y- bienos” TLE I, “kiinas — plikas p o oplazmos gumulélis a ba menkai iSsi ysciusi g ybiena ( izomicelis)” LTE IX; 2) dum bliag ybiai (Phy- comyce es) — dumble, andenyje, an augaly augan ys g ybai, “neiS- auginan ys sudé ingy aisiakiiniy” PDz II 34 - “g ybiena dazniausiai nena iuo a, daugiab anduolé” LTE II]. Penk oji klasé a piné — e ybsiai (Fungi impe ec i, a ba Deu e omyce es) — “g ybiena na- iuo a, a¢iau ly inis dauginimasis neap ik as” LTE IV. S ai kiek moks- liné sis ema ika (i isy liaudies a dais neZymé y i ne nezino y g yby j a dijimas) da e naujada y, is isy jy eiliy su sandais -g ybis, -budé (ne -g ybsis: skylég ybsis z . skylég ybis LKZ XII). Cia apz elg a i upu j aps a s y a didelio Zygio nuo liaudies e - minijos p ie mokslinés (su mokslo kompasais i keliaZenkliais) maza dalis. Pasukus podi i j p iesinga k yp imi —ne ka liaudies e minija da é, o ka moksliné émé, ko neémé, ka u éjo pa i sa o, gali kil i pag is as klausimas, kaip sékmingai a uZda inj a liko. Jei ne iska émé, ka galéjo, ai bi y il ies, kad da gal ims. S a biausia - a liaudies kalbos neslopino, negniauzé, a su ja nesike a, nejsi e zia d as iSkai j jos amzZiy bi j. Tai a ski a ema. Vienas ki as dalykélis Gia miné inas. Masés j edimas ie oj s o is neZmoniskai susiki o su gy aja e minija — isi kasdien ma om, kaip a mas¢ s e ia s a s yk- 23 /émis, ix aip daugelyje kalby, apie ai kalba jau pa ys mokslininkai. Kiek ienas izikas pasaky y, kad /edas, sniegas ne ps a, 0 lydosi, pasida o ne i palas, o Iydalas, aciau me eo ologija, geologija cia a oja ik ci pima, i psma — nesike a su gy aja e minologija. Moks- liné i pap as oji kalba u é y aikiai daly is a osenos s i is. Kiek- ienas mokinukas gali pasijus i mokslininku, kai pe geog a ijos pa- moka suZino, kad Lie u oje ka/ny né a, 0 ik kal os, be lekian nuo Kalniuko j pakalng jam as mokslas né mo ais. As Z, - CAVA = DZ - EGZ - FGZZ- Gi FGTZ - GK “ GZ - JKTZ - KK - LEnc - LKK = LKZ - LTE - Me eo Z - PDz II - RLKZ I - SinZ - 24 Su umpinimai As onomijos enciklopedinis Zodynas / Suda é A. Juska. V., 1984. Ci ilinés a iacijos e miny Zodynas / Rengéjai ado ai R. E iksonie- né, J. Klima idius. V., 1996. Daba inés lie u iy kalbos Zodynas: DZ, —Ileid., V., 1954. DZ, -ll leid., V., 1972. DZ, — III leid., V., 1993. Vai ekinas S. Enciklopedinis geog a ijos Zodynas. K., 1994. Solo jo as V, Ka po as G. Fizinés geog a ijos Zodynas- Zinynas. K., 1987. Gudelis V. Geologijos i iziné geog a ijos e miny Zodynas. V., 1956. “Gim oji kalba”. Agapo as S, Sokolo as S, Tichomi o asD. Geog a ijos Zodynas. K., 1972. Gudelis V. Ji os k an o y os e miny Zodynas. V., 1993. “Kalbos kul i a”. Lie u iskoji enciklopedija. K., 1936, T. 4. Lie u iy kalbo y os klausimai. V., 1966, T. 8. 1970, T. 12. Lie u iy kalbos Zodynas. V., 1968, T. 1, II leid. 1947, T. 2, I leid. 1969, T. 2, II leid. 1956, T. 3. 1962, T. 6. 1966, T. 7. 1970, T. 8. 1976, T. 10. 1978, T. 11. 1981, T. 12. 1986, T. 14. 1991, T. 15. 1995, T. 16. S aipsnyje a ojami i 8io Zodyno su umpinimai. Lie u iskoji a ybiné enciklopedija. V., 1976, T. 1. 1977, T. 2. 1978, T. 3. 1978, T. 4. 1979, T. 5. 1980, T. 6. 1981, T. 7. 1981, T. 8. 1982, T. 9. 1983, T. 10. 1983, T. 11. 1984, T. 12. Mikalajinas M. Rusy-lie u iy kalby me eo ologijos e miny Zodynas. V., 1975. Pazinimo dZiaugsmas: Gy oji gam a. V., 1990. Rusy-lie u iy kalby Zodynas. V., 1983, T. 2 / Suda é Ch. Lemchenas. Lybe is A. Sinonimy Zodynas. V., 1980. TLE - Ta yby Lie u os enciklopedija. V., 1985, T. 1. 1986, T. 2. 1987, T. 3. 1988, T. 4. TZ - Ta p au iniy Zodziy Zodynas. V., 1985. VLKZII - K izinauskas J, Smagu auskas S. Vokiediy-lie u iy kalby Zodynas. V., 1992, T. 2. Zoopsich - Bagdonas A. Zoopsichologija. V., 1983. Skai menys isu Zymi me us, nume ius ( oméniskieji — omus), puslapius. 25