Pirmųjų fizikos vadovėlių mechanikos terminai

PRAEITIES AIDAI Angelė KAULAKIENĖ PIRMŲJŲ FIZIKOS VADOVĖLIŲ MECHANIKOS TERMINAI XX amžiaus pradžioje vienu metu buvo rašomi du fizikos vadovėliai gimnazijoms. Tai I. Končiaus fizikos vadovėlis, kurį jis rašė mokytojaudamas Estijoje, Palangos mergaičių gimnazijai persikėlus į Verro miestą. Šis vadovėlis nebuvo išspausdintas. Jo 312 puslapių rankraštis saugomas Vilniaus universiteto rankraštyne1. Rankraštyje labai tiksliai nurodyta, kada jis pradėtas rašyti (1916 m. sausio 28 d.) ir baigtas (1919 m. gruodžio 23 d.). Kitas fizikos vadovėlis gimnazijoms yra K. Šakenio. Kaip nurodo J. A. Martišius, fiziką K. Šakenis dėstė įvairiose gimnazijose Vilniuje, Voroneže, Kaune, Panevėžyje nuo 1912 iki 1926 m. 1917–1918 mokslo metais Voroneže vieną pamoką aiškindamas lietuviškai pajuto didelę būtinybę turėti lietuvišką vadovėlį. Voroneže ir parašė pirmąją jo dalį, o 1918 m. jau Vilniuje iki Kalėdų – II dalį, 1919 m. tėviškėje, Veleniškiuose (Vabalninko valsčiuje) – III dalį. Iš spaudos jos išėjo 1920 m., buvo perredaguojamos ir kartojamos iki 1940 m.2 Tad ir I. Končiaus, ir K. Šakenio vadovėliai, galima sakyti, yra pagrindiniai antrojo fizikos terminijos raidos tarpsnio3 šaltiniai,nes P. Vileišio, Pr. Mašioto, J. Dragašiaus vadovėliai buvo skirti žemesnių klasių moksleiviams, o šiek tiek vėliau išleistos V. Čepinskio „Fizikos paskaitos“ (1923–1926) – studentams. Tad kokia jų terminija? Straipsnyje analizuojama tik šių fizikos vadovėlių mechanikos skyrių terminija. Mechanikos skyriai pasirinkti todėl, kad fizikos kursas paprastai visada pradedamas dėstyti nuo mechanikos. 1 K o n č i u s I. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms: [Rankraštis]. 312p. // VUBR, F1. F1039 (toliau – KF). 2 M a r t i š i u s J. A. Konstantinas Šakenis – pirmųjų lietuviškų fizikos vadovėlių autorius // Fizikų žinios. 1996. Nr. 11. P. 16-17. 3 K a u l a k i e n ė A. Fizikos terminijos raidos tarpsniai // Lituanistica. 1997. Nr. 3(31). P. 66-73. 56 Štai vieno ir kito vadovėlio įžangos ir mechanikos skyriaus poskyrių dalis pavadinimų: KF | ŠF4 Įžanga | Įžanga 1. Fiziškas kūnas.5 Medží̌? 1 28. Tiesioginis nelygnešinis kusėjimas (=Tiesus nelygnešinis judėjimas) 36 29. Greitumo grafika 37 30. Kusėjimų (=Judėjimų) ir greitumų sudėstymas 37 3. Judesio greitėjimas ir mažėjimas 20 4. Sudėtinis judesys 21 31. Mažuma apie spėkas (=jėgas) 39 Inercijos principas (Dinamika) 39 32. Spėkos (=Jėgos). Jų mataviniai 40 5. Inercija 22 6. Jėgos ir jų matavimai 23 ............................................................ ............................................................ 38. Spėkų (=Jėgų) sudėstymas 47 II. Jėgų sudėtis ir skaidyba 1. Jėgų žymėjimas 32 2. Atstojamoji jėga 33 39. Spėkų (=Jėgų) paralelogramas 47 40. Spėkų (=Jėgų) išdėstymas 48 6. Jėgų lygiagretainis 34 7. Vienos jėgos suskaidymas į dvi jėgas 36 41. Paralelių spėkų (=jėgų) sudėstymas 49 8. Dvi jėgos einančios į vieną pusę lygiagrečium 36 42. Paralelių spėkų (=jėgų) išdėstymas 51 9. Vienos jėgos išskaidymas į dvi lygiagretes jėgas 38 43. Paralelių spėkų (=jėgų) sudėstymas, kuomet jų linkiai eina į įvairias puses 51 10. Dvi lygiagretes jėgos, einančios į priešingas puses 38 Kaip matyti iš pateiktų poskyrių pavadinimų, vadovėlių sandara šiek tiek skiriasi. Tai visai suprantamas dalykas, nes sandaros sudarymo principus paprastai pasirenka pats autorius. Tačiau dauguma sąvokų ir viename, ir kitame vadovėlyje apibrėžiamos panašiai ir net įvardijamos vienodais terminais, pavyzdžiui: tokiu būdu, skystimo slėgimas dugnan, visvien kokio indo išvaizda ir kiek skystimo nebūtų, bus lygus vertikalio skystimo stulpo svarumui KF76; Taigi, jei uždarytame iš visų pusių inde imsime slėgti skystimą, tai tasai slėgimas vienodai eis į visas šalis, ir kiekvienas ketvirtainis centimetras indo sienos bus spaudžiamas vienodai ŠF58; svirtis – visų paprasčiausi mašina, įrankis, kuris perduoda spėką į kokį nors priešininmos KF52; Įsivaizduokime sau virbalą, kuris yra paspirtas taške C, ir galus kurio A ir B traukia dvi lygiagretes jėgos P ir Q. Toksai virbalas vadinasi svirtis ŠF47. Kita dalis sąvokų ir viename, ir kitame vadovėlyje apibrėžia- 58 mos irgi panašiai, tačiau jų terminai skiriasi, pvz.: apsireiškimas – kiekvieną ar stovio ar padėjimo fiziško kūno atmainą vadiname gamtos apsireiškimais KF2, o ŠF reiškinys – visi fizikos kūnų stovio ir sudėties kitimai vadinasi reiškiniai ŠF3; spėka – kiekviena kusėjimo priežastis, arba priežastis paverčianti tiesiąjį ir lygnesinį kusėjimą vingiuotu ir nelygnesiniu, vadiname spėka KF40, o ŠF jėga – visa tai, kas išjudina iš vietos bet kokį daiktą ir kas gali tolyginį tiesios eigos judesį paversti netiesioginiu arba netolyginiu vadinasi jėga ŠF23; kusėjimas – tokiu būdu kūno kusėjimu vadiname atsikeitimą jo padėjimo palyginant su padėjimu kokių nors kitų nekusančių kūnų KF34, o ŠF judėjimas – kalbėdami apie daiktų judėjimą, visuomet turime galvoje ir kitų daiktų, kurie stovi vietoje. Šitie daiktai ir padeda mums spręsti, kuriuon pusėn judas daiktas eina ir kuriuo keliu ŠF18. Tokių įvairuojančių vienažodžių ir sudėtinių terminų galima pateikti ir daugiau. Vienažodžiai terminai KF ŠF apimtis 14 blandumas 99 tūris 17 aukštumas 6 aukštis 5 dumplės 104 dumtuvės 92 greitumas 35 greitis 19, greitumas 27 ilgumas 6 ilgis 5 kusėjimas 34 judėjimas 18 platumas (storumas) 6 plotis 5 pusiausvaruma 45 pusiausvyra 40 skylėtumas 7 akytumas 8 skystimas 71 skystis 57, skystimas 58 spuogas 60 taškas 43 spūstis 92 slėgimas 81 susiskaidymas 7 dalymasis 7 susispaudimos ir išsiplėtimos 7 gniužumas (gludumas) ir didėjimas 8 59 sušlapimas 83 šampumas 63 svarumas 15 svoris 13 tamprumas 7 stangrumas 8 Sudėtiniai terminai atvirasis manometras 100 manometras praskiesto oro slėgimui matuoti 88 kūnų kritimas 63 daiktų kritimas 26 kūnų sunkybė 57 daikto svoris 41 lygmenoji jėga 45 atstojamoji jėga 33 naugio manometras 100 metalinis manometras 89 paralelės spėkos 49 lygiagretės jėgos 38 spėkų paralelogramas 47 jėgų lygiagretainis 34 sunkybės vidurys 57 svorio centras 41 tiesus lygnešinis kušėjimas 34 tolyginis tiesiaeigis judesys 19 tiesus nelygnešinis kušėjimas 35 netolyginis tiesiaeigis judesys 19 ugnegėsių siurblys 109 ugnegėsių mašina 94 uždarasis manometras 100 manometras sutirštinto oro slėgimui matuoti 88 vanduo-kušintojas 88 vandens varykliai 68 vingiuotasis kušėjimas 37 kreivaeigis judesys 19 Dažnai ir vieno, ir kito vadovėlio dalis sąvokų įvardijama tik dviem variantais arba sinonimais, iš kurių vienas paprastai yra skolinys. Jie pateikti labai įvairiai: atskirti vienas nuo kito kableliu, sujungti jungtuku arba arba pateikti skliaustuose, pvz.: duja KF 92, 106, 110 ir dujos KF 110, ŠF 75; skystieji kūnai arba skystimai KF 4; aerostatas (orlaivis) KF 111 ir aerostatas ŠF 85; apimtis (tūris) KF 90, 98 ir tūris ŠF 17; naugis KF 187 ir metalai arba naugės ŠF 104; slėgimas (spūstis) KF 92 ir slėgimas ŠF 81; spustis (blandumas) KF 99 ir tūris 17; špyžas (čiugunas) KF 67 ir ketus (špižius) ŠF 13, 104; Arkimedo įstatas KF 79, 81 ir Archimedo tiesa ŠF 70; gidrauliniai spaustuvai (presas) KF 76 ir vandens slėgtuvai arba presai ŠF 60 ir pan. Tokiu sinonimijos aprašku (tik gal kiek daugiau atvejų, kai abu 60 sinonimai lietuviški) gausu ir atskirai paėmus kiekviename vadovėlyje, pvz.: KF – gaziniai kūnai arba gazai (dujos) 4; horizontaliai arba pašliausniai pašviesto kūno kušėjimas 65; normalės (paprastosios) oro spūsties supratimas 95; pabuklės (įrankiai) 95; reliatyvusis (palyginamasis) kūno kušėjimas 43; svarai arba vogos 67, o ŠF – azotas (gesuonis) 77; azotas arba gesuonis 100; lygiagretasienis (paralelipipedas) 45; sieros rūgštis, arba vitriolis 101; spindulys (radius) 29; švytuoklė, arba krivulis 55 ir t.t. Be to, ir viename, ir kitame vadovėlyje galima pastebėti terminų sisteminimo, giminių ir rūšinių terminų skyrimo atvejų. Štai kaip apibūdinama medžiagos būsena. Pvz.: KF – „Medžgina buna trijuose stoviuose: kietame, skistame ir gaziniame. 1) Daiktus iš medžio, stiklo, geležies ir t.t. mes vadiname kietaisiais (3) <…>. 2) Tokie kunai, kaip: vanduo, rašalas, gyvasis sidabras, spiritas ir t.t. vadiname skistaisiais kunais arba skistimais. 3) Tokie kunai, atskiros dalys kurių netik visai menkai tarp savęs surištos, bet jau pačios stengiasi į visas puses išsiblaškyti <…> vadiname gaziniais kunais (dujomis)“ (4), plg. dar KF – pailgėjimas: pailgėjimas (1) stačiai proporcijonalis sunkumui (p); pailgėjimas (1) stačiai proporcijonalis ilgumui (L) (27); deformacija: laikinoji deformacija III; tempimo deformacija V; likusioji deformacija III; siurbllis: dviejų cilindrų oro siurbllis, sviestinis siurbllis; čiurkšlinis vandeninis oro siurbllis (102); vandens siurbllis (106). ŠF – „Kūnas gali būti kietas, skystas arba dujų pavidalo. <…> kietasai kūnas pats, nieko nepadedamas, išlaiko savo formą ir tūrį. <…>. Skystųjų kūnų pavyzdžiais gali būti vanduo, žibalas, spiritas ir šiaip įvairūs skystimai“ (4) <…>. „Dujomis vadiname orą, vandenilį, garą ir t.t.“ (5), plg. dar SF – daiktas: ištisiniai daiktai (95); judamasi daiktas (18); kietas daiktas (16); panertasai daiktas (72); skystas daiktas (57); sudėtiniai daiktai (95); sukamasi daiktas (29); tankus daiktas (8); trapus daiktas (9); dujos: sprogstančios dujos (98); šviečiamosios dujos (77, 103); jėga: atmosferos jėga (81); atstojamoji jėga (33); atvirkščios jėgos (72); išcentrinė jėga (29); lygiagretės jėgos (38); nepaliaujama jėga, nepaliaujamoji jėga (25); skaidomoji jėga; spaudžiamoji jėga; staigi jėga, staigioji jėga 61 (25); sudedamosios jėgos (36) ir t.t. Vadinasi, iš minėtų vadovėlių sąvokų pavadinimų įvairavimo, terminų sinonimijos, sisteminimo, rūšinių ir giminių terminų derinimo galima daryti išvadą, kad tuo metu fizikos terminija buvo tebekuriama ir pasižymėjo visomis kuriamosios terminijos tarpsnio ypatybėmis. 62