„Sirgalius“, „aistruolis“, „mėgėjas“, „fanas“

Jonas KLIMAVIČIUS SIRGALIUS, AISTRUOLIS, MĖGĖJAS, FANAS Jau ne nuo vakar kai kas abejoja žodžio sirgal ius gerumu – jo lietuviškumu, reikšmės tinkamumu. Čia nemažai nežinios, mąstoma paviršutiniškai, daroma apgraibomis, pilasi įvairių pakaitų – darosi neaiškus, neracionalus marginys. Todėl seniai laikas išsiaiškinti nuodugniai, aptarti ir sir galiaus sinonimų ar konkurentų tinkamumą. Kad sirgal ius yra rus. болельщик vertinys, dar nėra jo netinkamumo įrodymas. 1954 m. DŽ1 jo dar nėra. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos komisijos 1958 m. liepos 25 d. Protokole Nr. 34 užfiksuota: болельщик – sirgalius, sirgčius (dalyvavo V. Kazakevičius, A. Kučinskaitė, V. Labutis, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Pranskėtis). Tačiau 1959 m. STŽ1, болельщик yra aistruolis (sporto entuziastas). Vis dėlto tada aistruolis nepaplito. 1972 m. DŽ2 yra ir sirgalius 1. „kas nuolat serga, sirguliuoja“, 2. „aistringas sporto varžybų stebėtojas, sporto entuziastas, aistruolis“, ir aistruolis „kas turi kam aistrą; entuziastas, sirgalius“; ir net žodžio entuziastas „žmogus, kupinas entuziazmo, pagautas kurios nors idėjos; užsidegėlis“ vienintelė iliustracija yra: sporto entuziastas (šis junginys yra sirga liaus 2. aiškinimo sinonimas, o pats entuziastas – aistruolio aiškinimo sinonimas). LKŽ XII, nepateikdamas jokių šaltinių ir jokių vartosenos pavyzdžių, remiasi 1972 m. DŽ2: sirgal ius 1. „kas dažnai serga, pasiligojęs“, 2. „aistringas sporto varžybų žiūrovas, aistruolis“. Iš dvikalbių žodynų tik 1967 m. RLKŽ1 sirgalių ignoruoja: болельщик – aistruolis, sporto rungtynių mėgėjas. Kiti rūpestingai sudeda abu – ir sirgalių, ir aistruolį, norminti nesima. Beje, kai kas daro labai apdairiai: sirgal ius – болельщик (sporto aistruolis), o aistruolis – страстный человек LRKŽ1, vadinasi, aistruoliui pripažįstama platesnė reikšmė. Netgi menamasis aistruolio autorius¹ (iš tikrųjų gal tik atgaivintojas) pirmenybę teikia sirgaliui: болельщик šnek. – (sporto) sirgalius, aistruolis RLKŽ2, I. 1 Žr. S a b a l i a u s k a s A. Iš kur jie? V., 1994. P. 11. 17 Vartojamas daugiausia buvo vien sirgalius. Žinoma, būta ir pamurmėjimų, net sporto veikėjų, tik nelabai rimtų, silpnai pagrįstų, kaip antai: „Ar ne laikas mūsų žiūrovui suteikti kur kas garbingesnį [nei sirgalius – J. K.] vardą: mėgėjas, gerbėjas, vertintojas, specialistas. Na, o kol kalbininkai pasiūlys išradingesnį vardą, mes pasitenkinsim ir senuoju“ Šv 1981 3 27. Vis dėlto būdinga, kad aistruolis vietoj sirgaliaus nesiūlomas. Sirgalius – vertinys. Bet grįžkime į lietuvių kalbą ir pradėkime nuo žodžio sirgti. LKŽ XII sirgti 2. prk. „rūpintis, sielotis“ labai gausiai iliustruojama iš v i s ų t a r m i ų: Kitas kas čia sirgs dėl tavo vargų Taurāgnai. Nesirk ne savo reikalais Kvėdarna. Ką jūs sergat apie man’, žiūrėkit savę[s] Alantà. Savos bėdos tau ne galvoj, tu tik svetimom sergi Skudūtiškis. Mes dabar tuo vienu sergam, kaip geriau išmokyt vaikus Marijampolė. Mama dabar[r] pradėjo sirgt su tom bulbėm Skaisgirys. Kad ko nėr, vis jo galva serga Mielagėnai. Yra čia ir J o n o J a b l o n s k i o sakinys: Be reikalo taip sergi mumis. Neįdėta Kazimiero Būgos: Mat, kiti mano prieteliai, prof. kun. A. Dambrauskas, prof. kun. P. Bučys, kun. J. Tumas (Vaižgantas), buvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir sergama K. Būg RR III 10. Šitai ne kartą kartojo ir K. Būgos tyrinėtojai, pvz.: patyrę, kad Būgos sirgte sergama kalbos dalykais Z. Zinkevičius ir J. Kabelka, – K. Būg RR I 25. Tarmėse panašiai vartojama ir apsirgti, persirgti. Tirtu Normantas nė karto nebuvo taip apsirgęs, kaip dukart meilė Vaižgantas. Bėdos kaip ir kvarabos (ligos): vieną persirgai - kita užpuola Utenà. Persirgom bylą, dabar bus lengviau Dusetos. Pasitaiko ir ypatingesnių vartosenos atvejų: Mūs Ona Petru serga (patinka Petras) Álovė. Reti daiktavardžiai sirgutė, sirgulėlė reiškia „širdgėlą“. Yra ir dar labiau nutolusių reikšmių – apsirgti „aptvarkyti kitų reikalus, apžiūrėti“: Tu visus apsergi Taurāgnai; atsirgti „atkentėti“: Pasikarsičiavau, pasiskubinau, paskui reikėjo atsirgt Vabalninkas; „su vargu atsilyginti“: Už šituos grūdus aš jam atsirgau: ir talkoj buvau, ir bulbas kasiau Taurāgnai. Šitokios sirgti kuo? ir dėl ko? vartosenos iš raštų, be J. Jablonskio, K. Būgos, Vaižganto, yra daug rimtų, senesnių ir naujų. Antanas 18 Jasmantas (filosofo Antano Maceinos poetinis slapyvardis) apie 1942 m. eilavo: Tū girdėj žirgą iš rieškučių Po lauko ąžuolu senu Ir nejutai, kaip vėjas pūčia Gyvačiukes aksomo garbanų Tū girdėj žirgą iš rieškučių... Ir aš dabar tavim sergu: Man tavo juoką vėjas pūčia Ir dundesį sidabro pasagų A. Jasm P 36 1948 m. Juozas Lukša (Skrajūnas, Daumantas) rašė: Jų atvykimas į Lietuvą išsprendė ryšio su užsieniu problemą, o ja esamoji krašte rezistencija sirgo nuo pačių pirmųjų judėjimo dienų KB 1995 4 68. Meilė Lukšienė rašo: skubėjo gyventi, versdamiesi per galvas, sirgdami visuomeniniais rūpesčiais J. Bit VKB 81. Nerimu jūros sergu J. Kant KR 9, – posmuoja poetas. Pavyzdžių iš periodikos taip pat nestinga: Dangumi jis sirgo nepagydomai T 1981 17 4. Vokiečiai tiesiog serga darbu LA 1997 22 27. Visiems blogiems perėjimų tikslams gali sutrukdyti vienut vienutelė galva, serganti už savo įmonę LA 1997 37 9. Direktorius bendrovės reikalais neserga, jam labiau rūpi kiti dalykai LA 1996 219 9. Meras, vicemere „serga“ dėl kultūros reikalų LA 1996 65 17. DŽ1, neišskirdamas reikšmės, pateikia: Tu manimi nesirk (nesirūpink). DŽ2 išskiria – sirgt 2. prk. „rūpintis“, DŽ3 – 2. prk. „rūpintis, sielotis“: <...>, 3. prk. „aistringai ką palaikyti“. Sirgti už „Žalgirį“. Toliau sistemiškai eina liga – pirmiausia iš tar mių. LKŽ VII liga 2. prk. „rūpestis, bėda“. Oi tu mano liga (sako tėvas apie savo vaiką, dėl kurio turi daug rūpesčių)! Krosna. // „sunkumas, nemalonus dalykas“ Raseiniai, Er iškiai. △ savo liga sirgti „savo rūpesčiais sielotis“. Kožnas (kiekvienas) savo liga serga Taurāgnai; svetimo liga sirgti „kito kieno rūpesčiais sielotis“: Ko tu sergi svetima liga? Anykščiai; viena liga sirgti „tuo pačiu, kaip ir kitas, rūpesčiu gyventi“ A 1883 72. 19 Iš rimtų raštų: pats „Aušros“ sužadintas, esu raginęs kiek ir kitus žiūrėti „Aušros“ akimis į Lietuvos dalyką, skelbti jos skelbiamą evangeliją Lietuvos jaunomenei, esu kiek jos „liga“ sirgęs J. Jabl R I 249. Kai kurios gimnazijos tiesiog „sirgo“ gera prasme, sakau, sirgo literatūrine liga Kazys Bradūnas, – Snt 1991 R 108. <...> pirmiausia susergama poezija, paskui proza ir tik vėliausiai – dramaturgija, tarsi senatvės liga Viktoras Miliūnas, – Nkn 1968 2 5. Sako, naktį sapnuojantis Lietuvą, o dieną apie ją galvojantis. Jis serga savo žemės liga KV 1992 33 3. Neužmirština ir karštligė 3. prk. „veiklos įkarštis, skuba, karštymetis“ DŽ₃. Sistemą išbaigia už(si)krėsti. LKŽ VI užkrėsti 8. prk. „perteikti kam savo nuotaiką, būdo ypatybes...; persiduoti kitam, apimti kitą (apie nuotaiką, polinkį)“: <...> // Kaip užkrečiami yra skurdas ir ligos, taip pat yra be galo užkrečiamas juokas ir linksmumas Jonas Jablonskis. Jo linksmumas užkrėtė visus Juozas Balčikonis. // refl.: Pamačiusios mano suknelę, visos užsikrėtė: žiūriu – visos taip pat pasisiuvusios Upytė. Ir mums reikia saugotis neužsikrėsti melagyste Jonas Balvočius-Gerutis. Iš dabartinių raštų: R. Ramunienė sugebėjo taip užkrėsti meile prancūzų kalbai, kad netverdavome laukdami jos paskaitų LA 1997 108 14. Užsikrėtęs archeologinių ieškojimų liga, <...> atsidėjęs rinko akmens įrankius Z. Kos LŽ 54. <...> meile vaikams ji užsikrėtė nepagydomai. Gera tokia „liga“ TMkt 1968 18 1. Tada ir užsikrėtė teatru LA 1997 100 27. Žinoma, pasitaiko ir nestilingo, neskoningo vartojimo: Kada ir kaip Jūs tapote ramybės drumstėju ir užsikrėtėte Oginskiais, kitomis keistenybėmis? LA 1995 107 12. Kai kas yra okazionalizmų lygio: perduoda padėkos ženklą „rankinio ligoniui“ LA 1996 237 19. Tačiau apskritai žodžio sirgti perkeltinė reikšmė yra labai plati, desninga. Ir sporto srityje ji dvejopa – čia irgi skiriasi sirgti kuo? ir už ką? Plg.: Vaikinai po šių rungtynių tiesiog susirgo stalo tenisu Šv 1968 3 20. Olandija masiškai „serga“ greituoju čiuožimu Sp 1968 33 4. Ir: Tada kaip tik Spaskis žaidė su Fišeriu, aš sirgau už Spaskį LA 1996 24 19. Kartais net pažaidžiama tiesioginės ir perkeltinės reikšmės priešprieša: Žiūrovas 61 metų, 1973-aisiais persirgęs miokardo infarktą, už Kauno „Žalgirį“ „serga“ 30 metų M ir T 1975 8 57. 20 Ir sirgalius vartojamas ne tik sporte: politikos sirgalius LA 1996 219 5, LTV sirgalius LA 1996 20 14, Jurgis Kunčinas, [poezijos] eilių sirgalius Kr 1995 1-3 97, Vytautas Rubavičius, [pypkiavimo] sirgaliai LA 1997 103 20. Pagrindinių sirgaliaus vartotojų šitas dvilypumas irgi gal kiek suvokiamas, nors junginys sporto sirgalius nevartojamas. Tiesiogine reikšme tarmėse ir žodynuose bei raštuose vartojama ar vartota daugybė, bet paprastai retų veikejo pavadinimų: sargalius Žvr, Skr, NdŽ, sargalis BŽ 598, Rtr, NdŽ, sargulys J, sarguolys Blv; sergalis Sd; sirgalius DŽ₂, širgelis „kas yra sirgęs“ (Būk tu širgelis, būk nesirgelis – vis tiek mirsi Sb), sirguolis tsp, sirgalynė Grž, sirgčius Vlk, sirglys Lk, Ser. Visi jie yra daugiau ar mažiau menkinamosios reikšmės, o ne tik sirgalius, sargalius: menkinamąją reikšmę suteikia ne priesaga -alius, ją turi pats dalykas – dažnas sirgimas, greitas susirgimas, nesveikata. Ne miegalis yra menkinamas, o jau pats ilgas miegojimas. Bet ar yra menkinamosios reikšmės gyvūnai – žiemos miegalai M ir G 1983 4 17, jei jų tokia fiziologija, prigimtis? O nemiegalis?! Juk ir priesagos -ėlis panašių vedinių dalis yra menkinamosios reikšmės – apkiautėlis, ištvirkėlis, nebrendėlis, bet kai kurie „visada ar bent dažnokai neturi menkinamosios reikšmės: numirėlis, pabėgėlis, padėgėlis, paskendėlis, pavargėlis, pražuvėlis, suaudėlis, pasiryžėlis, pasišventėlis, persikėlėlis“². Jei nebūtų neutralios (ar neutralesnės) reikšmės žodžio, gal sirgalius 1. ir neturėtų menkinamosios. Kai yra neutralus ligonis, kiti tos šaknies pavadinimai yra menkinamieji – ligąšas Krš, ligąšius Škn, Šl, Kair, × ligaška Klov, Sdb, ligašnikas Ps, Pai, ligiza „paliegėlis“ Lzd, ligóčas J, ligóšius Ds, liguiša Grš (LKŽ VII). Kadangi sirgalius, nors sisteminis, reikalingas, yra vertinys, įdomu pažvelgti į šaltinį. 1935 m. D. Ušakovo „Aiškinamasis rusų kalbos žodynas“ болеть reikšmę „проявлять сострадание, скорбеть, заботиться“ pateikia kaip pasenusį, tik junginys болеть душой – ne pasenęs. 1948 m. akademiniame didžiajame „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ болеть reikšmė „испытывать мораль- 2 Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965. T. 1. P. 318. 21 ные страдания; беспокоиться, заботиться о ком-, о чем-нибудь“ – be jokios pažymos, o 1957 m. 4-tomiame „Rusų kalbos žodyne“ болеть reikšmė „испытывать тревогу, беспокоиться; страдать“ pateikiama kaip perkeltinė, jos atspalvis „остро переживать <...> в состязаниях“ – kaip šnekamosios kalbos faktas. Болельщик „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ vertinamas kaip prastas neologizmas (нов. в просторечии), aiškinamas – „шутливое прозвание страстного наблюдателя спортивных состязаний, „болеющего душой“ за участников“, tačiau laikui bėgant reikšmės dėmuo „juokingas“ nukrito – „Rusų kalbos žodyne“ ir S. Ožegovo „Rusų kalbos žodyne“ (1989 m. leid.) болельщик jau aiškinamas be „шутливое“ ir vertinamas kaip šnekamosios kalbos žodis. Aistruolis iki pat pastarojo meto buvo visai knyginis žodis – tik retkarčiais jį pavartodavo koks retesnio žodžio mėgėjas: Aistruoliams vadovavo savi dirigentai N 1971 8 57, Kęstutis Andziulis. Gyvo jo nesu girdėjęs. Priežastys aiškios: 1) sirgalIus – vis dėlto paprastas žodis, 2) aistruolis neturi jokios atramos gyvojoje kalboje, kaip kad turi sirgalius (apie aistruolio nepageidautinas gyvosios kalbos asociacijas – paskui). Tiesa, žodis aistringas paskutinių kelių dešimtmečių bendrinės kalbos vartosenoje paprastai buvo teigiamas, pvz.: aistringas kovotojas DŽ₃, aistringas futbolo mėgėjas Šv 1980 22 30. Tačiau niekas nebuvo užmiršęs ir žemų aistrų kurstymo LA 1993 56 7, mažai kas buvo girdėję apie tauriąsias aistras. Seniau ponai niekino mokslą. Vietoje septynių laisvųjų menų, jiems rūpėdavo septynetas tauriųjų aistrų: jojimas, plaukimas, šaudymas iš lanko, fechtavimas, medžioklė, šachmatai ir eilėraščių rašymas, <...> S. Mark NN 133. Dar retesnė, individualesnė kokia grakšti aistra: Ne patyrimo vaisiai, bet pats patyrimas yra tikslas... Visada degti kaitria, tauria liepsna, išlaikyti šitą ekstazę – štai gyvenimo sėkmė... Viskas tirpsta po kojomis, tad geriau vytis grakščią aistrą... kuri aukštame danguje minutei išlaisvina dvasią ir sujudina jausmus KB 1993 1 55 (vertimas). Šiaip matom visą aistrų skalę nuo automobiliomaniškos aistros Šv 1975 23 18 iki knygų medžiojimo aistros KB 1993 1 39. Retkarčiais kas bando aistrą gretinti su hobiu, bet vargu tikslingai: Italijos kara 22 lius buvo aistringas kolekcionierius – numizmatas: jis rinko visų kraštų monetas. Žinodamas tą karaliaus hobby (aistrą), Klimas padovanojęs karaliui Lietuvoje kursuojančių monetų rinkinį T ir N 1994 6 7. Kultūrinis aistringumas išlaiko savo pozicijas: Multimilijonierius[So-ros] gyvena paprastą gyvenimą ir yra žinomas kaip aistringas filo-sofas LA 1993 148 7; aistringas keistų, nenaudingu, bet gražių dalykų rinkėjas LA 1993 117 9. Žingsnis nuo bendrinės kalbos žodžių aistra, aistringas iki aistruolio semantikos ir pragmatikos yra labai didelis, staigus. Nereikėtų nei spėlioti, nei jaudintis, kaip priimamas toks aistr os vartojimas: Futbolas – nacionalinė brazilų aistra T 1980 138 4. Futbolas – milijonų aistra (Rimo Mackevičiaus knygos – „Vyturys“, 1990 – pavadinimas). Tačiau sporto aistruolis – anaiptol ne tas, kuris nešvilpia ir neišdarinėja kvailyščių, plg.; tribūnose jau kilo peštynės tarp temperamentingų abiejų komandų aistruolių T 1990 105 4; užmištas vienas aistruolis KmT 1988 93 4. Jį suspardė ir apdaužė kumščiais įsiaudrinę futbolo aistruoliai LA 1996 164 19. Susimušė karštakošiai „Žalgirio“ aistruoliai LA 1997 39 18. Šitie aistruoliai čia nedviprasmiškai siejami su žemomis aistromis (o ne su sporto tauria aistra): Šiaip taip apraminusi aistras, policija turėjo evakuoti aistruolius iki keltų, vykstančių į Angliją LA 1995 33 19. Bet aistros įsiliepsnojo ir aikštėje, ir tribūnose. <...> nė vieno pareigūno prie svečių aistruolių sektoriaus jau nebuvo. Aistros nerimo ilgai. Prie persirengimo vagonėlių vietiniai aistruoliai reikalavo „Resepovo galvos“ LA 1995 160 26. Žinoma, nereikėtų manyti, kad tai negali būti būdinga sirgal iams. Pvz.: Kai aikštėje vyksta atkakli kova, tribūnose aistros liejasi per kraštus, sirgaliai net kumščiais ima aiškintis, katra komanda stipresnė LA 1995 24 18. Apskritai įmanu gana išradingai sužargoninti visą grupę sporto terminų, pvz.: Didžiausia ir pavojingiausia Europoje turgavietė laikomas Varšuvos Liaudies Lenkijos 10-mečio stadionas. Čia, kalbant sportiniais terminais, kasdien susirenka apie 50 tūkstančių „s p o r t i n i n k ų“ – prekeivių ir „a i s t r u o l i ų“ – pirkėjų. Kaip nurodo vietos statistika, daugiausia jų atvyksta iš Rytų – <...>. Atvykusiuosius pirmiausia pasitinka nacionaliniai „t e i s ė j a i“ – 23 reketinginkai. Kiekvienas iš jų aptarnauja tik savo „komandą“. <...> Jūsų tyko „krešininkai“. <...> Jie savo „aukas“, dažniausiai moteris, gali sekioti valandų valandas, laukdami, kol bus neatsargiai padėtas krepšys. Moteriai užsižiūrėjus į pirkinį, jos krepšys atsiduria kitame, didesniame krepšyje LA 1994 157 10. Aistruolis, pirma negu paplito sporte, labai greitai atitrūko nuo jo: senų daiktų aistruolis L ir M 1971 10 10, aviacijos aistruolis T 1981 239 4, senųjų kultūrų aistruoliai N 1981 10 58, estrados aistruoliai KB 1983 3 9, muzikos aistruolis KmT 1987 22 3, „heavy metal“ aistruoliai L ir M 1988 16 4, filmo aistruoliai ŠA 1991 31 4, kompiuterinių žaidimų aistruoliai T ir N 1994 6 4. Tada ir pagrindinis semantinis variantas kartais pasako­mas su objektu – sporto aistruoliai T 1984 193 4, nors jis tiek viršija visus kitus, kad to pažyminio nėra reikalingas, nebent nurodančio sporto šaką – futbolo aistruoliai, krepšinio aistruoliai. Aistruolis kartais ir nesiejamas su įvardijamu aistros objektu: Visaip teb vartalioja, teb sv arsto jos projektą profesionalai, neva profesionalai ir šiaip kiti aistruoliai, turi, tiesa, tam aspiracijų KV 1990 47 2. Apie N pomėgį bei įgūdžius žvejoti būtų galima kalbėti ir kalbėti. Aistruolis, profesionalas LA 1997 200 27. Televizija transliavo šventas mišias, o ištroškę šventės džiaugsmu pasidalinti aistruoliai, nepaisydami siautulingo vėjo ir šlapdribos, rinkosi ant Juozapinės kalno ridenti margučių Gkr 1989 13 3. Labai retai pasitaiko sakinių, kur objekto nė numanomo nėra: Rodės, dar truputį – ir mestels kuriam žavingam lietuvaičiui čigonė aistruolė kerinčią rožę L 1995 36 4. Retkarčiais aistruoliui teikiama netgi labai teigiama prasmė: Jos [istorijos] numylėtiniai yra aistruoliai, besaikiai, mintim ir žygiais besiveržią į nuotykius Š. Cveig ERTT 17. Tačiau netrūksta neigiamo vertinimo: Su neslepiama panieka žvelgia į futbolo ir estradinės muzikos aistruolius KmT 1987 22 3. Ką gi, tik šitokio „balzamo“ ir reikėjo papilti aistruolių miniai... LR 1990 157 3. Dabar „politiniai aistruoliai“ išsikvėpė ir galime dirbti kultūrinį tautinį darbą LA 1996 158 11. <...> išsiblaškę, žavūs, poetiškai nusiteikę Vakarų kairuoliai bučiuoja į lūpas „pažangųjį“ terorizmą. Iš kur tiek aistruolių? 24 Iš kur tiek sentimentų žmogžudžiams, vienu demagogišku įvyktelejimu atremiantiems visus kaltinimus? Dnvd 1997 19 5. Iš tikrųjų nuotraukoje matome <...> nukentėjusi nuo įnirusių „Jedinstvos“ aistruolių T 1990 95 4. <...> partijos aistruolis Albertynas LA 1995 55 5. Netgi ir tikras kalbos grynininkas kartais papeikia grynumo aistruolius GK 1992 8–9 13. Labiausiai reikia neužmiršti, kad dar ir tarmės gyvos ir ką jose aistra reiškia. LKŽ I₂ aistra 1. „stiprus patraukimas prie ko nors, geidulys, aikštis“: Aistra užėjo jam širdy, t. y. noglas (staigus; smarkus) pageidimas J. Gali suvaldyti savo aistras Trg. <...>. 2. „pasiutimas, patrakimas“: Šuniui užėjo ais tra Ms, Šts. Kad užeina aistra, tai plėšo, drasko ir namiškius Brs. / Gyvolinė ais tra (bėgimosi laikas) antėjo J. Jabl. LKŽ I₁ reikšmių tvarka priešinga, be to, kiek skiriasi ir aiškinimas – 2. „geidulys, aikštis, karštis, ūpas“. Dar atkreiptinas dėmesys į veiksmažodį aistruotis 1. „lakstytis“: Kalė aistruojasi Šts. Ir DŽ₃ aistra 1. „stiprus patraukimas, geidulys“: Atšalo aistra. Liepsninga, pražūtinga, žalinga, nenugalima aistra. Valdyti aistras. Duoti valią aistroms. 2. žem. „pasiutimas, patraukimas“ [DŽ₁ ir DŽ₂ – „patraukimas“]: Šuniui ais tra užėjo. Dvasingumu čia nekvepia... Nelabai ką keičia net „Psichologijos žodynas“ (V., 1993): aistra (rus. страсть, angl. passion) – „stiprus, pastovus, visą žmogaus asmenybę apimantis jausmas, kuris kreipia visus žmogaus siekius ir jėgas į vieną objektą. <...>. Aistrą gali sukelti kūniški potraukiai, pažiūros, idėjos; aistra gali būti ir patologinės kilmės (pvz., dėl asmenybės paranojinio vystymosi). <...>“. Taigi pavartojamas aistruolis ir šitaip: Degančių aistruolių, besimylinčių kiekvieną dieną, tarp jaunimo yra 2,8 proc. R 1990 272–275 31. Toks ir yra tikrasis, pirmykštis aistruolis, lietuvių leksikografijoje bene pirmą kartą fiksuotas 1929 m. Klaipėdoje išleistame dideliame A. Šolco ir J. Talmanto „Deutsch-litauisches Taschenwörterbuch“ – kaip vok. Wollüstling atitikmuo. Šitą dalyką dar 1974 m. yra nurodęs Raineris Eckertas, LKŽ I₁ neradęs aistruolio, Aleksandro Kuršaičio žodyne nurodomo iš A. Šolco ir J. Talmanto žodyno³. Gilinantis į 3 E c k e r t R a i n e r. Zur Entwicklung der litauischen Literatursprache in der Sowjetepoche. – Beiträge zur Sociolinguistik. Halle-Saale, 1974. S. 131. 25 LKŽ šaltinių spragelės Wollüstling – gašluolis, aistruolis rastas ir vėlesniuose vokiečių-lietuvių kalbų žodynuose – Vk. Gailius ir M. Šlaža. Vokiškai-Lietuviškas žodynas. Klaipėda, 1932 [LKŽ turi santrumpą – GŠ] ir Vokiškai lietuviškas žodynas / Naujai paruošė K. Alminas. K., 1943. Taigi 1955 m. aistruolis buvo pavartotas mažų mažiausiai ketvirtą kartą. Štai kaip netikėtai aistruolis paseno 26 metais, pasirodė esąs dviprasmis ir per beveik 70 savo egzistavimo metų dar gal tik ieškas savo vietos. Mat, neapgalvotas gerokai prigijusio, sisteminio vertinio sirgal ius peikimas ir nežinomo, bet paskui paaiškėjusio esančio dviprasmio aistruolio netikėtas kėlimas, pataikęs kaip tik į tam tikrą kalbos įpročių pervartų laiką, sukėlė netikrumą, o tai sudarė ir vartosenos tuštumą, į kurią plūstelėjo ir daugiau sinonimų bei konkurentų, kažin ar visada pageidautinų. Pirmiausia tai – svetimybės ir egzotizmai fanai, torsidos ir pan., atitempti į Lietuvos tikrovę: „Bangos“ fanai LA 1992 89 15; „Banga“ taip palaikoma nepuilstančios savo „torsidos“ LA 1992 180 11. Egzotizmai pagrįstai vartojami tik dėl tenyksčio kolorito, pvz.: daugiamilijoninė torsida LR 1990 116 3, temperamentingieji torsidos LA 1990 24 4, brazilų torsedorai (sirgal iai) Šv 1982 12 28. Tik reikia saiko ir pasirūpinti taisyklingomis sulietuvintomis ir autentiškomis formomis: tifozas (ital. tifoso: tifo „šiltinė“; motyvuota veikiau šiltinės simptomu – tifomanija – kliedėjimas sergant šiltine); torsidoras (port. torsidoro, pirminė reikšmė „bulių kautynių sirgalius“) ir trumpiniai – kuopinės reikšmės vienaskaitinė torsida ir torsidos, afisionadas (isp. aficionado, dgs. aficionados, pirminė reikšmė „bulių kautynių sirgalius“). Fanai ikšiol žodynų ir rimtesnės vartosenos buvo laikomi anglybe (angl. fan – fanatic trumpinys): fan – entuziastas, mėgėjas, sirgalius ALKŽ, sir galius sport. – far. futbolo sirgalius – football fan, aistruolis (sporto entuziastas) – fan LAKŽ. Vartosenoj fanų egzotiškumas nebuvo ryškus, o jų menkinamasis vertinimas – neabejotinas: Futbolo fanai. Tai pankų arogancijos ir skustagalvių aršumo mišinys. Šie jaunuoliai futbolo aikštes paverčia gladiatorių arenomis LA 1992 61 10. Anglų fanai sukėlė riaušes Malmėje LA 1992 116 2. Tačiau varto- 26 sena šlyja, vertinimai nepastovūs. Prie vartosenos ir vertinimų dar grįšiu. Netikėčiausias, gal net primestas pretendentas – bildukas. Būdas, kuriuo jis buvo pradėtas platinti (o ne ėmęs plisti!), tikrai vertas grandinių netekusios, bet dar amo neatgavusios visuomenės. Štai ištraukėlė iš laiško „O jei „bildukai“?“: „Perskaičiau „Kalba Vilniuje“ TV sporto komentatoriaus V. Mundrio straipsnį „Ta rupi duona kasdieninė“, kuriame jis apgailestauja, kad neturime gero sporto mėgėjo pavadinimo, kaip pavyzdžiui italų „tifoziai“. Pasiūlymas šovė galvon jau sekančią dieną, einant į „Žalgirio“ stadioną <...>. Pakeliui patekau į būrį aistruolių iš pietryčių tribūnos, kurie, šventiškai nusiteikę, apsiginklavę būgnais ir trimitais, pasipuošę baltai žaliaja atributika ir nacionalinėmis trispalvėmis ėjo palaikyti savo numylėtinių. Išgirdus jų būgno bildėjimą, išvy­dau būrį bildukų – žvitrių, mitrių padaužų iš mūsų tautosakos, kurie tol nenurimsta, kol savo nepasiekia. <...>. Taigi, kaip jūs, gerbiamieji manote, o jei – „bildukai“? <...>“ Sp 1988 111 2, K. Dainiūnas (kalba netaisyta). Na ir prasidėjo: Lietuvos sportininkai pastaruoju metu yra tiek kartų skaudžiai įgelę jugoslavų bildukams R 1990 58 6. Londone išleistoje knygoje „Jėgos aistra. Tarp chuliganų“ jos autorius Billas Bufordas pasakoja apie futbolo aistruolius, kuriuos užsienyje dažniausiai vadina fanais, o Lietuvoje pravardžiuoja bildukais LA 1993 9 9. Čia gal pasakyta tiksliai – pravardžiuoja, o ne jie patys vadinasi. Koks kam reikalas duoti vardą garsiosios pietų tribūnos žiūrovams?! Tačiau mitinis bildukas R 281, K. K. Donel, Blv, Skr „pabalda, kaukas, kipšukas„ LKŽ I₁ gana taikliai poltergeistą pakeičia: POLTER-GEIST, išvertus iš vokiečių kalbos, reikštų „triukšmaujanti, garsų šurmulį kelianti dvasia“ arba lietuviškai – bildukas VŠ 1990 2 8. Dabar ne paslaptis, kad Žemę supa įvairiausios bangos, jos kyla iš litosferos į jonosferą ir grįžta iš ten, labai galimas daiktas, kad susidaro savotiški energetiniai kanalai – bangolaidžiai, kuriais keliauja mirusių žmonių vėlės. <...>. Lietuviai šias vėles vadino, ir mes jas dabar vadiname bildukais. Jos tarsi nori pranešti apie savo buvimą T 1990 139-140 6. Nebaisu bilduku pavadinti ir šiaip rimtesnį naktibaldą: Nežinau, kiek žmonių klausosi naktinės programos dabar. <...>. Apie 27 ką tik neteko kalbėti telefonu studijos bild ukams <...> su nemiegančiais <...> piliečiais KV 1990 16 4. Tačiau manau, kad niekada nesutiks būti bildukais futbolo rungtynių žiūrovai – gulaginė bilduko reikšmė neleis: Reikėtų deramai paminėti „urkas“ (vagišius), „bildukus“ (skundikus). Mūsų tos dienos nebūtų deramai suprastos be šitų Stalino darbininkų... LA 1990 114 3. <...> pats prisipažino, kad trejus metus, dirbdamas KGB informatoriumi, pragerdavo „bilduko“ skatikus R 1990 266 1. Laikas daryti išvadas ir apibendrinimus, nors pagal vartoseną galutinėms išvadoms gal dar ne visai laikas. Dabar tik tiek: 1. Sirgalius nepavyko išstumti, sirgal(i)us lieka sporte ir bendrojoje vartosenoje – 2. „aistringas sporto varžybų žiūrovas, sporto entuziastas, aistruolis“ DŽ₃. Aistruolis yra įkėlęs koją, jo vartosena sporte ir kitur nenusistovėjusi, DŽ₃ pateikiamas nelabai apibrėžtai – „kas turi kam aistrą, entuziastas“. 1996 m. STŽ₂ bando rėpti plačiau, skirti dar daugiau: 1) s p o r t o m ė g ė j a s – angl. sports fan, vok. Schwärme, Sportfreund, Fan; rus. болельщик – „žmogus, kuris domisi viena arba keliomis sporto šakomis, visu sporto sąjūdžiu. Sporto mėgėjas lanko varžybas, įvairiais būdais kaupia informaciją apie mėgstamą sporto šaką arba sporto sąjūdį“. Plg. sirgal(i)us, aistruolis, fanatikas; 2) a i s t r u o l i s ↗ sporto mėgėjas; 3) s i r g a l i u s– angl. fan, vok. Fan, Sportfreund; rus. болельщик – „sporto mėgėjas, besirūpinantis (sergantis) mėgstamos sporto šakos, komandos, savo šalies sporto reikalais, lankantis sporto renginius, palaikantis savuosius arba tiesiog gražų žaidimą, kilnius sportininkų poelgius, sporto idealus“; 4) f a n a t i k a s (lot. fanaticus – įkvėptas; užsidegęs; fanum – šventovė) – angl. fanatic; vok. Fanatiker; rus. фанатик – 1. „žmogus, aistringai, audringai palaikantis kurią nors komandą; kartais pasireiškia jo nepagarba varžovams, teisėjams“. Plg. aistruolis, sirgalius, sporto mėgėjas (2. „radikalių įsitikinimų, labai nekenčiantis kitatikių žmogus; aklatikis“; įdėtas ir fanatizmas – „aistringas, aklas atsidavimas savo įsitikinimams; beatodairiškas tikėjimas kurio nors reikalo, idėjos teisingumu. Fanatizmas susijęs su nepakantumu svetimoms pažiūroms bei siekiams. Nepriimtinas sporte, nes nesuderi- 28 namas su olimpizmo, kaip socialinio reiškinio, pagrindiniais principais“). Iš tikrųjų čia tiktų Adomo Mickevičiaus žodžiai, nors sakyti kitokia proga: „Iš tiesų gera <...> įsitikinusiems, kad, įsigiję žodyną, turi kišenėje tribunolą, galintį išspręsti pačius subtiliausius ginčus“ (Adomas Mickevičius. Lyrika. Baladės. Poemos. V., 1975. P. 342). Tebūnie žodynas tradicijos sargas, vartosenos liudytojas, protingos išeities ieškovas. Gana aiškiai matyti du pagrindiniai ir skirtingi: sporto mėgėjas, kuris mėgsta, domisi, ir sirgalius, kuris serga sportu ir už komandą. Jei sirgalius serga, tai jau sistemos stiprumo požymis. Jokio menkinimo čia nėra, kokio aukštinimo nė nereikia, o humoro jausmas sveika. Sirgalius jau įdėtas net į Jono Paulausko ir Gražvydo Kirvaičio „Pradinukų žodyną“ (K., 1992. P. 20). 2. O ką veikia aistruolis, atsakymo dar nėra. Turi aistrą, aistringas– tai dar tik pusė žingsnio, beje, į kitas sritis gal net sėkmingiau žengta negu į sportą. A. Budrio ir R. Delkaus straipsnyje „Penki sirgalių tipai“ 1984 m. bandyta užčiuopti, bet nesugriebta: „Penktajam tipui priskiriami aistruoliai – žmonės, tiesiog paskendę sporto renginiuose. Domisi kiekvienomis varžybomis, visa informacija“ T 1984 264 4. Vartosena pakrypo gerokai kitaip, nors tebėra nesusitupėjusi. Ir reikia tik gailestauti, kad per tą aistruolį turime dabar tokią vartosenos mišrainę: Šias rungtynes žiūrėjo 6800 futbolo mėgėjų, apie trečdalį jų buvo iš Lietuvos. Tarp vietinių ir mūsų šalies aistruolių santykiai buvo šilti, draugiški ir jokių incidentų neįvyko. Tačiau 15 sektoriuje, kur sėdėjo patys aistringiausi Lietuvos fanai, įvyko nemaža konfliktų su Latvijos policija. Nors jaunieji Lietuvos futbolo gerbėjai ne angelai, tačiau <...> mūsų aistruoliai buvo užpuldinėjami <...>. Todėl apie šimtui Lietuvos futbolo gerbėjų teko kreiptis pagalbos <...> LA 1992 158 11. Taigi vietoj vieno sirgaliaus – 4 žodžių semantinė marmalynė, kurioje jokių 5 tipų nematyti... Ir šitaip dažnai: <...> susirinko apie tūkstantį žiūrovų, <...>. <...> jokiais sirgalių incidentais nė nekvepėjo <...> (prie pat latvių aistruolių sėdėjo 18 Lietuvos fanų), <...> LA 1995 107 19. „VLPFK–Sirijaus“ fanai per aistruolių pirmenybių rungtynes sutriuškino „Inkaro–Grifo“ gerbėjus net 18:1 LA 1995 89 19. Kur čia tie penki arba bent du trys tipai? Kur dar taip palaidai yra? Ar 29 ne laikas parafrazuoti: trys lietuviai – penki terminai? 3. Įdėdamas fanatiką ir neužmiršdamas pridėti, kad „kartais pasireiškia jo nepagarba varžovams, teisėjams“, o fanatizmas – „nepriimtinas sporte, nes nesuderinamas su olimpizmo <...> principais“, fanui durų STŽ₂ visai neatveria. DŽ₂, rėpdamas plačiau, irgi pažymi fanatiko trūkumą – 2. prk. „žmogus, labai uoliai atsidėjęs kuriam nors darbui, reikalui ar idėjai ir nesidomintis kitkuo“. Šitaip fanatikas vartojamas ne tik sporte: tikras meno fanatikas N 1981 4 44; tų pirmųjų teatro fanatikų liko vos keletas L ir M 1983 22 12. Taigi fanatikas yra ir sportininkas, ir sirgalius – ir teigiamas, ir neigiamas, o fanas – tik sau atrodantis teigiamas sirgalius. STŽ₂ apgalvotai neįdėjo entuziasto, nors jame yra entuziazmas – „didelio dvasinio pakilimo, pasiryžimo būsena. Entuziazmas padeda siekti užsibrėžto tikslo“. Kaip jau minėta pačioje pradžioje, STŽ₁ buvo aistruolis (sporto entuziastas), DŽ₂ (ir DŽ₃) entuziasto vienintelė iliustracija – sporto entuziastas. Tačiau entuziastas paprastai yra ne žiūrovas, ne sirgalius, o sportininkas (ar kuris kitas veikėjas, o ne sėdėtojas): bėgimo entuziastas Šm 1977 4 46, skraidyklių entuziastai T 1981 239 4. Žinoma, galima ned dažnomis ypatingo dvasinio pakilimo akimirkomis ir entuziastingai palaikyti (pavyzdžiui, savo nacionalinę rinktinę), bet jokiu būdu neder a šviesių, taurių entuziastų sieti su ribotumu, aklumu sergančiais fanais. Sutrumpinimai ALKŽ – Anglų-lietuvių kalbų žodynas / Sudarė A. Laučka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė. V., 1975. K. Būg RR – B ū g a K. Rinktiniai raštai. V., 1958, T. 1. V., 1961, T.3 J. But VKB – B ū t ė n a s J. Vinco Kudirkos bendrąžygiai. V., 1993. Š. Cveig ERIT – C v e i g a s Š. Erazmo Roterdamiečio triumfas ir tragedija / Vertė R. Jonynaitė. V., 1991. Dnvd – „Dienovidis“. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DŽ₁ – I leid., V., 1954. DŽ₂ – II leid., V., 1972. DŽ₃ – III leid., V., 1993. GK – „Gimtoji kalba“. Gkr – „Gimtasis kraštas“. J. Jabl R – Jablonskio raštai. K., 1932, T. 1. A. Jasm P – J a s m a n t a s A. Poezija. V., 1992. 30 J. Kant KR – Kantautas J. Kranto randai. Klaipėda, 1994. KB – „Kultūros barai“. KmT – „Komjaunimo tiesa“. Z. Kos LŽ – Kosidovskis Z. Lisipo žirgai / Vertė J. Ragauskas. V., 1968. Kr – „Krantai“. KV – „Kalba Vilnius“. L – „Lietuva“. LA – „Lietuvos aidas“. LAKŽ – Piesarskas B., Svecevičius B. Lietuvių-anglų kalbų žodynas. V., 1979. L ir M – „Literatūra ir menas“. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941, T. 1, I leid. V., 1968, T. 1, II leid. V., 1962, T. 6. V., 1966, T. 7. V., 1984, T. 12. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai LR – „Lietuvos rytas“. LRKŽ – Lyberis A. Lietuvių-rusų kalbų žodynas. V., 1971. S. Mark NN – Markišas S. Niekam nenusileisiu / Vertė M. Žilionienė. V., 1969. MedŽ – Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. Medicinos terminų žodynas. V., 1980. M ir G – „Mokslas ir gyvenimas“. M ir T – „Mokslas ir technika“. N – „Nemunas“. NKn – „Naujos knygos“. R – „Respublika“. RLKŽ1 – Rusų-lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis. V., 1967, T. 1. RLKŽ2 – Rusų-lietuvių kalbų žodynas / Sudarė Ch. Lemchenas. V., 1982, T. 1. Snt – „Santara“ (R – rudens numeris). Sp – „Sportas“. STŽ1 – Sportinių terminų žodynas / Atsak. sudarytojas V. Steponaitis. V., 1959. STŽ2 – Sporto terminų žodynas / Parengė S. Stonkus. K., 1996. ŠA – „Šiaurės Atėnai“. Šm – „Šeima“. Šv – „Švyturys“. T – „Tiesa’. T ir N – „Taip ir ne“. TMkt – „Tarybinis mokytojas“. VŠ – „Vasario 16“. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (romėniškieji – tomus), puslapius. 31