Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius LAURYNO IVINSKIO RANKRAŠČIAI KROKUVOJE Lauryno Ivinskio, XIX a. Žemaičių švietėjo, tik 1846 m. pradėti leisti lietuviški kalendoriai pasiekė to meto skaitytoją, o didžioji darbų dalis ir liko neišspausdinta. Daugiausia L. Ivinskio rankraščių saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (toliau LLTIR), vienas kitas jo rankraštis yra ir Mokslų akademijos bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos bei Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos rankraštynuose. Keletas L. Ivinskio darbų saugoma užsienyje – Sankt Peterburge ir Krokuvoje. Lenkijos mokslų akademijos (Polska Akademia Umiejętności) bibliotekos rankraštyne Krokuvoje yra keturi L. Ivinskio darbai. Pirmojo rankraščio „Prigimtūmėnė turentė sawieje dalijkus žemės, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (Spis minerałów, roślin i tworów żyjących (zwierzęcych)“ (toliau „Prigimtūmėnė“) saugomos dvi dalys: Dalis 1. Część 1. Žemiėmina. Mineraly. Fossilia ir Dalis 2. Część 2. Żoliėmina. Rośliny. Vegetabilia. Darbo parašymo data nenurodyta. Abi dalys pateiktos skirtingose bibliotekos katalogo knygose, pirmosios dalies numeris yra 1801, antrosios – 2824. Pirmoji dalis „Žemėmina“ įrišta sąsiuvinyje, kurio formatas 22,5 ir 18 cm, ji turi 61 psl., paskutiniojo pabaigoje užrašyta: Pabajga pirmojo Atskiriaus. Finis primi Regni Fossiliorum. Pirmoji dalis labai tvarkingai kaligrafiškai parašyta, sužymėti puslapiai. Greta lietuviško termino pateikiamas lotyniškas, lenkiškas, o kai kur ir vokiškas jo atitikmuo. Skirtingų kalbų atitikmenys pieštukais pabraukti skirtingomis spalvomis, kurios iki šių dienų labai gražiai yra išlikusios. Kad tuos terminus tikrai pabraukė pats L. Ivinskis, parodo jo įdėtas paaiškinimas, kokia spalva žymimas vienos ar kitos kalbos žodis. Paaiškinime, pavadintame „Iszguldimas krosu. Explicatio colorum (lot.). Objaśnienie farb (lenk.). Bedetung der Farben (vok.).“, jis nurodo, kad žalia spalva pabraukti lietuviški, o skliausteliuose parašyta – žemaitiški, žodžiai, mėlyna spalva – loty- 102 niški, raudona – lenkiški, o geltona spalva – vokiški. Jau pačioje įžangos pradžioje L. Ivinskis apibrėžia prigimtū- menę¹: „Prigimtumenė ira taj surinkimas wiso sutwierimo dalijku, kurius regam, galem susėktė, anun dasilitietė arba jaustė anus kokiu- noris budu“ (p. 1). Visa tai smulkiau paaiškinęs, autorius išskiria tris atskyrus arba karalystes: Pirmasis Atskir ius: Karaliste negiwojė, taj ira: Zemietras (Žemiėmina). Fossilia (lot.). Ciała kopalne (lenk.). Antrasis Atskir ius: Karaliste pus–giwojė, taj ira: Zoliėmina. Vegetabilia (lot.). Rośliny (lenk.). Tretinsis Atskir ius: Karaliste giwojė, taj ira: Giwumina. Animalia (lot.). Zwierzeta (lenk.) (p. 2). L. Ivinskis tuos atskyrus skirsto smulkiau ir iš eilės išdėsto sistematikos kategorijų terminus. Nemaža įžangos dalis (p. 3–9) skirta Žemei aprašyti. L. Ivinskis Žemę lygina ir su kitomis planetomis: „Musu žemė […] ira kajpo smulkė dulkelė prilig inus jen pri planetu wisos pasaulies. Ture buožies arba kamulio pawejkstą […]. Su kitomis planetomis drauge wadinas: pasaulė. Systema solare“ (lot.) (p. 3). Jis aptaria Žemės sudėtį, mat- menis, pasaulio dalis, klimato juostas, pateikia dienos ir nakties dalių, savaitės dienų pavadinimus. Apibūdindamas vandenį (Wānduo, unduo. Aqua (lot.). Woda (lenk.). Wasser (vok.) (p. 9)), L. Ivinskis pirmiausia duoda vandens telkinių pavadinimus, pradėdamas nuo vandenyno bei jūros (Acėonas. Oceanus (lot.). Ocean (lenk.); Mārė, jūrė. Mare (lot.). Morze (lenk.). See (vok.). (p. 9)) ir baigdamas fontanu (Trīszkīne. Aqua saliens (lot.). Fontana (lenk.) (p. 10)). Autorius išskiria dvi vandens rūšis: a) Wan- ¹ Keletas pasvarstymų dėl prigimtūmenės balsio ū rašybos. Šio balsio rašyba šiame žodyje šiek tiek įvairuoja, vienur rašoma su diakritiniu ženkleliu, o kitur – be jo, pvz.: prigimtūmenė ir prigimtumenė. Panašių pavyzdžių yra ir kituose L. Ivinskio darbuose, pvz.: jaunūmenė („Lenkų–žemaičių k. žod.“, (p. 593); wisumenė ir kitu- menies („Pasauga“ p. 18 ir p. 26). Rankraščiuose „Słowko o pisowni języka Litewskiego“ ir „O pisowni języka Litewskiego“, saugomuose LLTIR, L. Ivinskis aiškina ir balsio ū rašybą. Iš to aiškinimo ir autoriaus pateiktų pavyzdžių matyti, kad ū ir u žymi ilgąjį jo tarmės ū. Tai patvirtina ir V. Vitkausko „Šiaurės rytų dünininkų šnek- tų žodyno“ (V., 1976) pavyzdžiai: jaunūmenė (p. 113); karūmenė (p. 125); kitūmenė (p. 139). 103 duo paprastasis. Aqua pura (lot.). Woda słodka (lenk.) ir b) Wanduo suszalęs. Aqua frigore durata (lot.). Woda zmarzła (lenk.) (p. 10), kurias dar smulkiau skirsto. Toliau L. Ivinskis pateikia elementus, sudarančius orą (Oras. Aër (lot.). Powietrze (lenk.) (p. 11)), tai yra Wandėnis. Hydrogenium (lot.). Wodór, wodoród (lenk.); Rugmėnis. Oxygenium (lot.). Tlen, kwasoród (lenk.); Anglėnis. Carbonicum (lot.). Gaz węglowy (lenk.); Saletrėnis. Nitrum (lot.). Saletroród (lenk.) ir Dwòkūnis. Azotus (lot.). Azot (lenk.) (p. 11), nurodo vėjų pavadinimus. Atskirai išskirtoje dalyje Ugnis. Ignis (lot.). Ogień (lenk.) greta tokių terminų, kaip Perkūnas, Perkūnie, Graustinė. Tonitru (lot.). Grzmot, piorum (lenk.); Žàbāj. Fulmen (lot.). Błyskawica (lenk.); Graustėnis. Electricitas (lot.). Elektryczność, –yka (lenk.); Ptaujėnis. Galvanismus (lot.). Galwanizm (lenk.) (p. 12), pateikti ir šie terminai: Žara šiaurinė. Aura borealis (lot.). Zorza północna (lenk.); Žėmės drebėjimas. Motus terrae (lot.). Trzęsienie ziemi (lenk.); Žwajzdziun kritimas. Lapsus stellarum (lot.). Padanie gwiazd (lenk.); Ajčwaras, ajtwaras. Incubo (lot.). Latawiec (lenk.) (p. 12) ir kt. Mėnuliui pavadinti L. Ivinskis pateikia du sinonimus: Mėnuo. Saulėbolis. Luna (lot.). Księżyc (lenk.) (p. 12) ir toki paaiškinimą: „Atstu nuog žemės 50,000 milu; 49 kartus mažesnis už musu žemę“ (p. 12). Toliau autorius nurodo mėnulio fazių pavadinimus, jis vartoja terminą atmainos mėnesio – Ātmajnas mėnesio. Phases lunares (lot.). Odmiany księżyca (lenk.) (p. 13). Šiame skyrelyje L. Ivinskis duoda ir metų dalių bei visų dvylikos mėnesių pavadinimus. Įvadas baigiamas Saulės (Sáulė. Sol (lot.). Słońce (lenk.) (p. 14)) apibūdinimu, nurodomi jos matmenys, svoris, atstumas nuo Žemės. Autorius išvardija visus zodiako ir dar keletą kitų žvaigždynų. Termino zodiakas L. Ivinskis nevartoja, jis pateikia kitus du sinonimus: Žwerinė. Dąngjuostė. Zodiac (lot.). Zwierzyniec niebieski, zodjak (lenk.) (p. 15), o zodiako žvaigždynus pavadina ženklais dangjuostės (Žėnklaj dąngjuostės. Signa zodiacalia. (Viae solaris) (lot.). Znaki zodjatyczne (lenk.) (p. 15)). Pagrindinė dalis, kurioje pateiktas žemėminų aprašas, pradedama nuo 16 psl. Šioje 46 psl. dalyje aprašomos uolienos, meta- 104 lai, akmenys, dirvožemiai, didžiausi Žemaičių kalnai, upės, ežerai, pelkės ir kita negyvoji gamta. Kaip jau buvo rašyta2, LLTIR yra saugoma taip pat pirmoji 42 psl. „Prigimtūmenės“ dalis „Žemėtros“ (Žemietras. Fossilia (lot.)) bei šios dalies 64 psl. rodiklių rankraštis, kuriame pateiktos lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų terminų rodyklės. „Žemėtros“ ir rodyklės surašytos atskiruose sąsiuviniuose. Palyginus Krokuvoje esančią dalį „Žemėmina“ ir Vilniuje saugomą „Žemėtros“, iš karto galima pasakyti, kad tai to paties darbo variantai. Ir vieno, ir kito rankraščio pagrindinė dalis, kurioje aprašomi jau minėti mineralogijos dalykai, yra beveik vienoda, tokia pat tvarka išdėstyti ir suskirstyti terminai, tik kai kur šiek tiek skiriasi paties termino pateikimas ar rašyba. Pavyzdžiui, Vilniuje esančiame rankraštyje (toliau – Prl. V.) pirmiausia aprašomos uolos – Uotas vienu trukiu sudietas, kurios niera suakminejusiu dalijku, giwajs sutwierimajs buwusiu (Prl. V. p. 3), Krokuvoje saugomame rankraštyje (toliau – Prl. Kr.) taip pat pradedama nuo jų – Uotas vienu trukiu sudietas, neturentes suakminejusiu dalijku. Skay ciągte, niemająće skamieniałosći (lenk.) (Prl. Kr. p. 16). Abu rankraščiai baigiami irgi tais pačiais terminais, pvz.: Wiśznenė. Cererium (lot.). Kamień Ceresowy (lenk.). Cerinstein (vok.) (Prl. V. p. 42) ir Wiśz- nénė[...] (Prl. Kr. p. 61). Daugiau skirtumų pastebima lyginant abiejų rankraščių įvadinę dalį. Jau aptartas „Žemėminos“ įvadas gana platus, apima 15 psl., o „Žemėtrų“ įžangėlė – tik 2 psl. Palyginus abu įvadus, paaiškėja, kodėl skiriasi vilniškio ir Krokuvoje esančio rankraščio antraštė. Vilniuje saugomame darbe L. Ivinskis vartojo kitus terminus karalystėms pavadinti, pvz.: 1. Karaliste negiwóje arba Žemietras. 2. Karalistė pus–giwojė, arba Žolenes. 3. Karalistė giwojė, arba Giwolenes (Prl. V. p. 1), tad ir pirmąją dalį pavadino „Žemėtros“. Šio rankraščio įžan- 2 Žr. Auksoriūtė A. L. Ivinskio „Prigimtūmenės“ taksonų pavadinimai // Terminologija. 1995. Nr. 2. P. 58–65; tos pačios – Lauryno Ivinskio „Prigimtumenės“ sistematikos kategorijų pavadinimai // Lauryno Ivinskio Kalendoriaus 150-mečiui. 1997. P. 33–39. 105 gėlėje, kaip ir „Žemėminų“ įvade, paaiškinama, kas yra prigimtumenė, išskiriamos trys karalystės bei pateikiami tokie pat sistematikos kategorijų terminai, tik keletas iš jų skiriasi, pvz.: Atskirius. Regnum (lot.). Królestwo (lenk.) (Prl. V. p. 2); Atskirius arba Karalistä. Regnum (lot.). Królestwo (lenk.) (Prl. Kr. p. 2). Paejta. Sub-Ordo (lot.). Podrzed (lenk.) (Prl. V. p. 2); Pòejėlė. Sub-ordo (lot.). Podrzęd (lenk.) (Prl. Kr. p. 2). Paatmajnis. Sub-varietas (lot.). Pod-odmiana (lenk.). (Prl. V. p. 2); Pāatmājnė. Sub-varietas (lot.). Pod-odmiana (lenk.) (Prl. Kr. p. 2). Skiriasi ir abiejų rankraščių parengimas. Vilniuje saugomas rankraštis yra taip pat kaligrafiškai parašytas, tačiau pasitaiko ir pataisytų žodžių, o kitų kalbų atitikmenys nebraukti. Tad palyginus abu rankraščius, galima teigti, kad Krokuvoje saugomas „Prigimtūmenės“ pirmosios dalies rankraštis yra papildytas ir pataisytas antrasis Vilniuje saugomos dalies variantas. Antroji L. Ivinskio „Prigimtūmenės“ dalis „Žolėmina“ surašyta 22,5 ir 18,5 cm formato sąsiuvinyje. Šioje dalyje pateiktas sisteminis augalų sąrašas, kuriame aprašoma 219 augalų šeimų ir daugiau kaip 2500 genčių pavadinimų, bei abėcėlinės šių augalų lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų pavadinimų rodyklės³. Augalų sąrašo puslapiai sunumeruoti, ši dalis pradedama 43 psl. ir baigiama 261 psl., toliau eina nesunumeruotos rodyklės. Pabaigoje įklijuoti 2 lapeliai, juose pateikti 4 augalų pavadinimai, o po rodyklių paties L. Ivinskio užrašyta – Pabajga antros dalies. Finis. 2 dae partis (Plantarum) (lot.). Rankraštis parašytas juodu rašalu, tik dalis vokiškos rodyklės – violetiniu. Tekste taip pat yra kai kur įterptų violetiniu rašalu rašytų žodžių, kitų kalbų atitikmenys nebraukti. Lyginant antrosios „Prigimtūmenės“ dalies ir pirmosios dalies abiejų variantų parengimo lygį, matyti, kad „Žolėmina“ taip pat parengta, kaip ir Vilniuje saugomas pirmosios dalies variantas. LLTIR esantis rankraštis „Žemėtros“ baigiamas 42 psl., o „Žolėmina“ toliau tęsiama pradedant 43 psl., toks numeravimas rodo, 3 Žr. tos pačios autorės – Paprastųjų žodžių terminologizavimas XIX a. (L. Ivinskio „Prigimtumenė“) // Lituanistica. 1997. Nr. 3(31). P. 44–53. 106 kad L. Ivinskis šias abi dalis parašė panašiu laiku, o vėliau papildė ir perrašė pirmąją dalį. Tiek pirmosios, tiek antrosios dalies rankraščių, kurie saugomi Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje, antraštiniuose puslapiuose nurodytas Krokuvos miestas. Šių rankraščių patekimo į Krokuvą aplinkybės šiek tiek paaiškina pirmojoje dalyje „Žememina“ įdėtas laiškas. Lenkiškai parašytas laiškas yra datuotas 1877 m. rugsėjo 13 d. Jis skirtas Mokslų akademijos Krokuvoje Valdybai, o jį parašė Matematikos ir gamtos fakulteto sekretorius daktaras Kuczyńskis (Dr. Kuczyński). Laiške rašoma, jog pagal liepos 20 d. Matematikos ir gamtos fakulteto nutarimą siunčiamas fakultetui profesoriaus Jančevskio (Janczewski) patikėtas L. Ivinskio dviejų dalių rankraštis, pavadintas Spis minerałów, roślin i tworów żyjących (zwierzęcych), parašytas lietuvių (žemaičių), lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Fakulteto nuomone, šį darbą naudinga būtų įsigyti akademijos kalbos komisijai. Laiške tikriausiai minimas botan ikas, universiteto profesorius Edvardas Františekas Jančevskis (Edward Franciszek Janczewski, 1846–1918), kuris 1873 m. Krokuvoje apsigynė disertaciją apie augalų anatomiją ir morfologiją4. L. Ivinskis šį savo darbą E.F.Jančevskiui galėjo perduoti pats, kai dar prieš 1872 m. buvo nuvykęs į botanikų suvažiavimą Varšuvoje5 arba galėjo persiųsti ir per kitą asmenį. Nerasta jokių šaltinių, patvirtinančių, kaip ir kokiu tikslu L. Ivinskis savo rankraštį perdavė į Krokuvą. Laiške minimos tik dvi „Prigimtuimenės“ dalys, tačiau iš darbo antraštės ir kai kurių L.Ivinskio paaiškinimų (pvz.: Neg pradiejus paskajtimą daliun ipatej wisun trijun atskiriu, reike pirmesnej noris paminiėtė abetnunsius žemės ir dangaus dalijkus (Prl. Kr. p. 3)) galima suprasti, jog L. Ivinskis planavo ir trečiąją šio darbo dalį „Gyvūmina“, tačiau jokių žinių, ar ši dalis buvo parašyta, nėra. Antrasis Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bibliotekos rankraštyne saugomas L. Ivinskio rankraštis yra kataloge 2232 numeriu 4 Apie E. F. Jančevskį žr. Polski Słownik Biograficzny. Wrocław-Warszawa-Kraków. 1962–1964. T. 10. P. 495–496. 5 Plačiau žr. Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis. V., 1988. P. 93–94. 107 pažymėtas lenkų–žemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko–żmudzki). Tai didžiausias 2060 psl. L. Ivinskio leksikografinis darbas, apimantis A–R raides, sudarytas iš trijų tomų6. Žodynas parašytas juodu rašalu ir įrištas trijose atskirose knygose, I tomas apima 1018 psl., II tome yra 1019–1767 psl., o III tome – 1768–2060 psl. Kai kur pridėta papildomų lapų, kuriuose surašyti įterpiami žodžiai, pvz.: 1819 psl. įterpti 7 žodžių lizdai. Žemaitiškoji žodyno dalis gana plati, joje pateikta nemažai sinonimų bei paaiškinimų. Keletas šio žodyno pavyzdžių: Buchta, –ty. f. – Atšiāta, –tōs. m. Wandens ing žiames tārpa ikiszūlis (p. 93). Clarz, –a. m. – Mūjtines rinkėjas; jamans duōni nuog mūjta (p. 133). Dysponować, v. a. – Pariedité, patajsité, iszpasakoté, kajp rėjkia kōké dārba wéśté (p. 239). Przymęczony, –na, –ne. adj. – Prizūditas, priwārgintas, priwėjktas, priwarītas (apej arkli) (p. 1439). Rozrodzcy, –cza, –cze. part. – Iwajsinamas. Žōliun iwajšos dalijkaj (Rozrodzce narzędzia roślin. Vasa generationis plantarum) (p. 1918). Bibliotekos kataloge nurodyta, kad šį L. Ivinskio žodyno rankraštį padovanojo Marija Oginskienė (Dar Marii z Potulickich Ogińskiej). Trečiasis Krokuvoje esantis L. Ivinskio rankraštis – lietuvių kalbos gramatikos srities darbas („Czasowanie słów dla ich ułożenia w ścislejszy porządek“. Praca z zakresu gramatyki języka litewskiego), tai lenkiškos lentelės, kuriose aprašytas lietuvių kalbos vardažodžių linksniavimas ir veiksmažodžių kait ymas7. Tai nedidelis 37 ir 47 cm formato rankraštis. Kataloge nurodyta, jog šis darbas yra Stefanijos Bireckos dovana (Dar Stefanii Bireckiej). 6 Plačiau žr. Kruopas J. L. Ivinskio leksikografiniai darbai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. 1960. 1(8). P. 192; Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės // Lituanistica. 1996. Nr. 3(27). P. 23–24; Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio leksikografiniai principai // Lauryno Ivinskio Kalendoriaus 150-mečiui. 1997. P. 29–32. 7 Plačiau žr. minėt. str. Vitkauskas V. Lauryno Ivinskio raštų kalbos ypatybės. P. 22–23. 108 Daug didesnis Lenkijoje saugomas L.Ivinskio darbas, kuriame aprašoma lietuvių kalba, yra lietuvių kalbos gramatikos rankraštis, parašytas lenkiškai. Šis autoriaus darbas nėra iki galo parengtas ir sutvarkytas, matyti, kad tai juodraštis, nes jame yra išbrauktų, perkeltų į kitą puslapį pastraipų. Šį darbą L. Ivinskis pradeda nuo gramatikos apibrėžimo – mokslą, parodantį žodžių galūnių kaitomą įvairioms reikšmėms išreikšti, vadiname gramatika (p. 1)8. Jis nurodo keturias pagrindines gramatikos dalis – etimologiją (źródłosłów); sintaksę (składnia); rašybą (pisownia) ir kirtį (akcent (iloczas))), išvardija šešias kaitomas (daiktavardis, būdvardis, įvardis, skaitvardis, veiksmažodis, dalyvis) ir keturias nekaitomas (prielinksnis, prieveiksmis, jungtukas, jaustukas) lietuvių kalbos dalis. Kalbos dalių aptarimą autorius pradeda nuo daiktavardžio. Jis išskiria penkias daiktavardžių linksniuotes, kurias vadina formom (Forma), pateikia jų vyriškosios ir moteriškosios giminės vardininko ir kilmininko galūnes, toliau išvardija dešimt daiktavardžio linksnių ir jų pavyzdžių: 1. Tièwas. 2. Tièwa (–wo). 3. Tièwuj. 4. Tiewa (–wą). 5. Tiewe! 6. Tièwu. 7. Su Tièwu. 8. Tièwuje. 9. Tièwòn. 10. Tièwòp (p.1). L.Ivinskis nurodo, kad lietuvių kalba turi vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą: vienaskaita: Tièwas; dviskaita: du tièwu ir daugiskaita: Tièwaj. Toliau darbe pateikta daiktavardžių linksniavimo lentelė ir pavyzdžiai bei nemaža lietuvių kalbos daiktavardžių, suskirstytų pagal galūnes, pavyzdžių. Panašiai yra aprašyti būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai. 82 puslapių L. Ivinskio gramatikos fotokopijos yra neseniai atvežtos į Vilnių ir saugomos LLTIR (fondo nr. F1–7366). Kitu L. Ivinskio rankraščių, esančių Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne Krokuvoje, kopijos taip pat yra Vilniuje. „Prigim­tūmenės“ I dalies „Žemėmina“ fotokopijos saugomos Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (F72–754), o II dalies „Žolėmina“ bei lenkų–žemaičių žodyno kopijos ir mikrofilmas – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne, taip pat pastarųjų rankraščių kopijos yra Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriuje. Kalbos duomenų lentelių fotokopijos saugomos LLTIR (F1–7365). 8 Iš lenkų k. vertė str. autorė. 109 Apžvelgti L. Ivinskio rankraščiai dar labai mažai, o kai kurie net visai netyrinėti. Jie įdomūs kalbos istorikams, gramatikams, dialektologams, terminologams, leksikografams ir visiems, kuriems rūpi mūsų kalbos ir tautos istorija9. Gauta 1998 06 26 9 Norėčiau padėkoti Lietuvos kalbos instituto Vadovybei bei moksliniam sekretoriui dr. A. Judženciui už suteiktą galimybę nuvykti į Krokuvą, už pagalbą moksl. bendr. Z. Šimėnaitei ir Lenkų kalbos instituto Krokuvoje darbuotojai dr. Rozalijai Przybytek, padėjusiai surasti L.Ivinskio rankraščius. 110