J. Kruopas – nuoseklios ir kryptingos fizikos terminijos tvarkybos šalininkas

PRAEITIES AIDAI Angelė KAULAKIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius J. KRUOPAS – NUOSEKLIOS IR KRYPTINGOS FIZIKOS TERMINIJOS TVARKYBOS ŠALININKAS Dabartinė fizikos terminija yra viena iš geriausiai sutvarkytų Lietuvoje. Tai, be abejo, lėmė daugelis dalykų. Tačiau bene svarbiausias buvo nuosekli ir kryptinga pačių fizikų savo terminijos tvarkyba, pasitelkiant kalbininkus. Tokios kryptingos fizikos terminijos tvarkybos apraiškų galima aptikti I. Končiaus vadovėlyje, kurį jis rašė (nuo 1916 m. sausio 28 d. iki 1919 m. gruodžio 23 d.)1 mokytojaudamas Estijoje, Palangos mergaičių gimnazijai persikėlus į Verro miestą. Rašydamas vadovėlį, jis susirašinėjo su daugeliu asmenų, kurių nurodyti tik inicialai G. D., G. G., R. S., R. P., todėl sunku nustatyti, kam laiškai skirti. Matyt, dauguma jų rašyti Mokytojų sąjungos nariams. L. Dzigaite knygoje „Ignas Končius ir jo „Žemaičio šnekos“ (V., 1992)2 spėja, kad R. P. galbūt fizikas, nes jam skirtas toks I. Končiaus laiškas. „Pažiūrėkite, gal mano rašinys niekam tikęs, tuomet aš nei knygų bedraskysiu, paveikslėlius bekarpydamas, nei poperį begadysiu. Viso labo puslapių bus viršiau 400“3. Susirašinėjimo seką iš dalies yra aptaręs ir pats I.Končius straipsnyje „Fizikos terminai“4. Redaktoriaus A. Žvirono prierašas prie šio straipsnio patikslina „Fizikos“ vadovėlio rašymo etapus, kai kurios terminijos dalykus. Jame nurodoma, kad „fizikos terminams nustatyti Voroneže sudaryta „Kalbos komisija“, kuriai vadovauja K. Būga. [...] berašydamas „Fiziką“, autorius [I. Končius] rinko ter- 1 Ignas Končius. Literatūros rodyklė. Sudarė E.Makariūnienė. V., 1990. 142 p. 2 D z i g a i t ė L. Ignas Končius ir jo „Žemaičio šnekos“. V., 1992. P. 21–22. 3 K o n č i u s I. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms: [Rankraštis] // VU BR.F1.F1039. P.70. Tekstas pateiktas autentiškas. 4 K o n č i u s Ig. Fizikos terminai // Gamta. 1938. Nr.3. P. 258–260. 93 minus ir siun­tė juos „Kalbos komisijai“ arba tiesiog K. Būgai, kuri prisųstuo­sius terminus aprobavo, taisė arba naujus „dirbo“5. Kaip nurodo I. Končius, į 158 klaustus žodžius gauta 101 žodžio K. Būgos ranka rašytų paaiškinimų su prierašu. „Gerbiamasis! Fizikos terminai nefizikui labai sunku nustatyti. Mano pastabos Sveikam duos tik šiek tiek medžiagos. Turiu pasakyti, kad iš manęs labai menkas kalvis. Jablonskiui kalimo darbas labiau vyksta. Sveiko fizikos vadovėlyje norėčiau rasti žemaičio nagus. Kuo žemaitiškiau rašysi, tuo bus žmoniškiau. Daukantas rodo, kad žemaitiškai galima rašyti visų mokslų knygas. Terminai pagulėjo pas mane apie 10 dienų, nes jie mane pasiekė man sirginėjant. Labų dienų! Kaz. Būga“. Visi I. Končiaus klaustieji žodžiai, žodžių junginiai ar sakiniai su K. Būgos siūlytais atitikmenimis, paaiškinimais ir minėtu laišku saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir retųjų spaudinių skyriuje.7 Jie sudaro lyg ir du sąrašus. Pirmasis, pavadintas „Fizika“, apima šimtą I. Končiaus klaustų fizikos vadovėlio leksikos dalykų. Jame, be fizikos terminų, yra nemaža sakinių ar jų nuotrupų, dėl kurių I. Končius buvo suabejojęs. Todėl daugumą jų pateikė ir lietuviškai, ir rusiškai. Visi klaustieji žodžiai ar sakiniai I. Končiaus sunumeruoti. Kitas sąrašas vadinasi „Fizikos terminai“. Vienoje puslapio pusėje surašyti I. Končiaus terminai, o kitoje – K. Būgos atitikmenys, kurių dauguma sukirčiuoti, ir paaiškinimai. Štai kaip atrodo tas sąrašas. Fizikos terminai I. Končius плотность K. Būga {tirštumas, blandumas, stangumas (van­deñs {stangumas?) košės, putros blandumas (putra blandì „плотный“) {ródosi, dróbės stangumas, tėra sa­koma? 5 A.Ž. Redaktoriaus prierašas // Ten pat. P.260. Tekstas pateiktas autentiškas. 6 Končius Ig. Fizikos terminai // Gamta. 1938. Nr.3. P. 258–260. 7 Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių ir retųjų spaudinių skyrius. F12, ap.1742. 94 отношение двух чисель относится к четыремь как десять к пяти dviejų skaičių (susitikimas) santykis aštuoni sutinka keturis, kaip dešims penkis, пространство plótas ertmė (erdvė) непромокаемость neperšlapimas, neperdrėgimas {neperšlampamas „непромокаемый“ > neperšlampamumas здание trobesys (дворец, palac Rytų Lietuvoje „rūmai“ plurale tantum) цѣлый, сълое число sveikas skaičius (visas, ištisas kitais atsitikimais) дробное число sutrūpėjęs skaičius = дробь = trupmenos [pl. tant.?] тяжесть, сила тяжести sunkybė, sunkybės jėga груз krovà, ōs, krovą skirtas ar skirtumas skirtas ar skirtumas (žemaitiškai „bė skyrōs“) проволока vielà, ōs, vielą покой ramybė, ramumas, ramumà (nejudėjimas) nekušėjimas движение kušėjimas (judėjimas, sukimos) {tinkamiausias, rodosi, bus „kušėjimas“ {cf. su-kušti (su-kušo) {kušėti, kušinti абсолютный absolūtūs относительный rełatyvus буквальный (raidės prasmė букв. смысл, raidės prasmė imant) равномерный lygus, -i, vienódas, vieno lúomo (vienalúomis, vienalūmiškas) Rytų Lietuvoje прямолинейный tiesùs, -i (cf. eik nósies tiesumù), tiesiája linija (instrum. sg.) тело движется прямолинейно и равномерно kūnai(s) {sūkasi tiesiai ir vienódai {kūša (vienalúomiškai) тонкая стеклянная цилиндрическая трубка {vamzdis {vamzdelis laibà (plonà) stiklinė, cilindro pavidalo trūbelė (vamzdelis) 95 положение и расстояние от неподвижного тела {vietā {atstūmas {atstogumas {nejudȧs, nesikūsȧs {kūnas {nekūsȧs время, въ течение которого пройденъ путь laikas, kuriuo praeita {tȧs kėlias {tiek kėlio обратный случай {обратно atgal tam priešingas atsitikimas? препятствие kliūtis трение (предмета о предмет) (daikto į daiktą, kūno į kūną) trynimos мгновенный {мгновenìe akìės staigūs, -i̇ mirksnis (ūmus, adv. ūmai) непрерывный nenustojamas, bė gȧlo, nuo daikto einąs, nuolatinis? независимость дѣйствія veikimo, veiksmo nepriderėjimas (nepriderumas) противодѣйствіе veikimas priešais?? окружность ratȧnas?? skriemuo, -meṅs, skri̇emeni̇ (kas O = pats vidurys, kas apibrėžta) skriestuvų aplink apskrita кругъ {apiratas, daro apiratą (vingi), rinkis {(vokiškai) = vingis (liet.) lankasO {(cf. rat—lankis) = skritas (cf. pa-vardė Skri[t]-dàila) = skritulys противоположный kitȯ gȧlo, priešinis? priešingas? направление {pu̇sė (minčių, žemės) kelias linkimas, {linkmė (kur link eina?) {tą pu̇sė, kur (link) vėjas pučia равнодействующій lygmenas, -na?? равнодействующая двух сил точка, точка опоры {spūogas (žem. spūogas), {taškas atramȯs vietȧ (atsirėmimo vietȧ) составляющій dāras разность {atlaikas (liekmūo, -meṅs, liekmeni??) {skirtas, skirtumas; nevienodumas обратно-пропорциональный прямо-пропорциональный tiesi̇ogine proporcija? (ėinas etc.) пройденный путь прямо-пропорционален времени praeitasis kelias matuojamas tiesi̇ogine laiko proporcija 96 количество рабочих обратно-пропорционально времени пара рычаг, Архимедов рычаг рычаг 1-ого рода рычаг 2-ого рода равноплечий плечо высовъ стержень всеобщее тяготѣние всемирный вѣсомый вѣсомая прямая линія вѣсомое тело, жидкость плоскость пустота единица darbininkų skaičius eina atbuląja laiko proporcija dvėjetas (žem. dvéitas), põris dálba Arkimédo dãlba pirmõsios rūšies dálba antrõsios rūšies dálba lygiais pečiais, lygių pečių (lygiapėtis, -tė?) svarstyklių petys stiebelis (šėrdis, iės, šėrdį), stegerėlis? bendrõji svarùmo (žem. smagùmo) jėgà, traukiamóji jėgà visuotinis? (viso) pasaulio? svėriamas, svarùs svėriama tiesióji linija kūnas, skystis, skystimas – svarùs, svėriamas lėkštumà, lygùma tuštumà vienatà, gen. s. vienãtos (cf. sveikatà, bjauratà, gyvatà) {vienatà, be nebus tik vienùmas, {vienybė – единство? Tenka tik apgailestauti, kad I. Končiaus fizikos vadovėlis gimnazijoms nebuvo išspausdintas. Jo 312 puslapių rankraštis saugomas Vilniaus universiteto rankraštyne⁸. Patyrinėjus rankraštinį I. Končiaus fizikos vadovėlį gimnazijoms, krinta į akis tokie dalykai. Pirma, vienažodžių terminų ir sudėtinių terminų rūšinių dėmenų įvairavimas, aprašomųjų terminų gausa, nevienoda pavardinių terminų rašyba (kuri, beje, aptinkama ir šiandien). Tai visiškai suprantami ir neišvengiami dalykai, nes tuo metu, kai buvo rašomas vadovėlis, fizikos terminija tik formavosi. Antra, vadovėlyje esama ir tam tikrų ⁸ K o n č i u s I. Fizika: Fizikos vadovėlis gimnazijoms: [Rankraštis] // VU BR.F1.F1039. P.70. Tekstas pateiktas autentiškas. 97 norminimo kriterijų, t.y. skolinimams stengtasi parinkti lietuviškų atitikmenų, rūšinėms sąvokoms pavadinti stengtasi vartoti įvardžiuotines būdvardžių ar dalyvių formas. Be abejo, šiems kriterijams atsirasti turėjo įtakos I. Končiaus susirašinėjimas su K. Būga. Grįžęs į Lietuvą ir mokytojaudamas Dotnuvoje, I. Končius 1921 m. sudarė komisiją fizikos terminams svarstyti9. Į ją buvo įtraukti žemės ūkio ir miškų mokyklos mokytojai V. Gaigalas, J. Murka, V. Ruokis, J. Stanišauskas, J. Vienožinskis. Komisija aptarė apie 1600 terminų ir 1922 m. vasarą juos pateikė peržiūrėti J. Jablonskiui, o po to jau 1921 m. prie Švietimo ministerijos įkurtai Terminologijos komisijai. Jos apsvarstyti terminai buvo numeruojami ir skelbiami visuomenės kritikai laikraštyje „Lietuva“10. Beveik kiekvienas terminų sąrašėlis pradedamas Terminologijos komisijos sekretoriaus A. Vireliūno įžanginiu žodžiu. Kaip nurodo A. Vireliūnas, be jo, komisijoje dirbo K. Būga, A. Dambrauskas, Pr. Dovydaitis, A. Smetona, Iz. Tamošaitis, kiek vėliau į jos darbą įsitraukė J. Beinoris, K. Kepalas, J. Laurinaitis, Pr. Mašiotas, J. Murka, A. Varnas11. Sąrašas „Terminai fizikos reikalams“ „Lietuvoje“ buvo skelbiamas lietuvių ir rusų kalbomis, tačiau ne abėcėlės tvarka. Šį nesusipratimą vienoje įžangoje A. Vireliūnas aiškina taip: „pastebėsiu, kad gerb. I. Končiaus tas sąrašas yra sudarytas abėcėlinėj tvarkoj rusiškai-lietuviškas ir lietuviškai-rusiškas. Tuo tarpu komisija jo terminus skelbdina lietuviškai-rusiškai ne abėcėlinėj tvarkoj. Taip išėjo štai kodėl. Komisija principingai yra nusistačiusi dėti pagrindan pirmon vieton lietuviškus terminus, paaiškinant juos rusiškai, vokiškai ar kuria kita kalba. Tuo nusistatymu eidama, ji turėjo svarstyti ir skelbdinti lietuviškai-rusiškąjį sąrašo dalį. Bet, neapsižiūrėjusi, darbo komisijėlė priruošė ir pateikė Komisijos pilnačiai svarstyti rusiškai-lietuviš- 9 Šenavičienė I. Fizikos raida Lietuvoje. 1920-1940. V., 1982. P. 88. 10 Lietuva. 1923. 108 (1225), P. 5-6; 109 (1226). P. 6; 125 (1242). P.5–6; 141 (1258). P.7; 149 (1266). P. 5; 209 (1326). P. 5; 218 (1335). P. 7-8; 233 (1350). P.7; 234 (1351). P. 5; 275 (1392). P. 7; 277 (1394). P. 6-7; 278 (1395). P.7 ; 285 (1402). P.7; 286 (1403). P. 7; 1924. 3 (1414). P. 6-7; 30 (1441). P. 7–8. 11 Lietuva. 1923. 218 (1335). P. 8. Stilius, rašyba ir skyryba netaisyti. 98 ką dalį. Paskiau kad ir buvo susiprasta ne iš to galo pradėjus, tačiau nebegrįžta atgal. Mat, Komisija, svarstydama galvodama, neišvengia netaisius, nekeitus terminų, o dėliai šita suira jų abėcėlinė tvarka. Kadangi iš antros pusės, terminai nutarta skelb dinti dažnai, po kiekvieno posėdžio, tai tenka atiduoti „Lietuvai“ sąrašas dalimis12. Tad koks gi tas pirmas lietuviškas fizikos terminų žodynas? Tiks- liai apibūdinti žodyno „Terminai fizikos reikalams“ tipo neįmano- ma. Tai dvikalbis (lietuvių-rusų kalbų) terminų žodynas, turintis aiš- kinamojo žodyno elementų, pvz.: 19. amperas (elektros srovės kiekio vienetas) – амперъ (единица количества тока), 1174. buvimas, bū- vis, -io, stovís; gamtotyrai rūpi (mato, tiria, nagrinėja) trejopą medžiagos stovį – состояние, учение о природе рассматривает три состояния вещества, 14. amalgama, -os (Kinmeierio amalgama – 1 d. švino, 1 d. cinko ir 2 d. gyvojo sidabro lydinys, metalo pavídalo) – амальгама (Кинмейера амальгама – металлический сплав 1 ч. свинца, 1 ч. цинка и 2 ч. ртути) ir pan. Šiame žodyne stengtasi pateikti kuo daugiau fizikos ir technikos termininės leksikos. Kita vertus, autoriaus noras (aprašomuosius ar sudėtinius terminus keisti trumpesniais, tarptautiniams terminams ar skoliniams parinkti lietuviškus atitikmenis, skirti pagal reikšmę priesagų -imas, -ymas, -umas ir galūnių -a, -as, -is vedinius) yra tarsi terminų norminimo užuomazgos, vėliau tapusios bene pagrindiniais terminų norminimo kriterijais lietuvių fizikos terminografijoje. Fizikos terminografijos darbas buvo tęsiamas ir po karo. Vienas pagrindinių fizikos terminijos tvarkybos organizatorių tuo metu buvo J. Kruopas. 1954 m. sausio 30 d. įvyko I pasitarimas fizikos klausimais. Jame išsamų pranešimą „Fizikos terminologijos klausimu“ skaitė doc. A. Puodžiukynas. Kaip matyti iš šio pasitarimo protokolo, diskusijose terminologijos klausimais kalbėjo ir J. Kruopas13. Jis nurodė, kad „Mokslų akademijoje veikia terminologijos komisija, kurios uždavinys sutvarkyti terminologiją. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto terminologijos komisija pasiruošusi padėti fizikos ter- 12 Lietuva. 1923. 218 (1335). P. 7–8. Stilius, rašyba ir skyryba netaisyti. 13 MA CA, F27, Ap. 1; B54a. Tekstas pateiktas autentiškas. 99 minologijos klausimams išaiškinti. 1940 m. terminologijos komisijoje buvo apsvarstyti fizikos terminai. Vilniaus fizikai juos turi ir kai kurie vartoja. Siūlau papildyti, patikslinti esamą fizikos terminų sąrašą ir apsvarstyti. Paremiu doc. Puodžiukyno nuomonę dėl organ komiteto terminologijos klausimais sudarymo. Siūlau į orgkomitetą įtraukti įvairių mokslo įstaigų atstovus. Siūlau multiplikuoti sudarytą fizikos terminų sąrašą ir išsiuntinėti fizikams. KPI technikai ruošia technikos terminų žodyną. Reiktų terminus suderinti su fizikais. Terminologijos komisija į savo 1954 m. darbo planą turi įtraukti fizikos terminų suderinimą14. Pasitarime buvo pasiūlyta sudaryti fizikos terminijos komisiją. Į ją buvo įtraukti fizikai H. Horodničius, J. Zdanys, doc. A. Puodžiukynas, prof. P. Brazdžiūnas ir kalbininkas V. Bartusevičius. Ši komisija sėkmingai tęsė I. Končiaus komisijos pradėtą darbą ir 1958 m. pasirodė nedidelio formato „Fizikos terminų žodynas“, apimantis 4000 fizikos terminų. Nors J.Kruopas į šią fizikos terminijos komisiją ir nebuvo tiesiogiai įtrauktas, bet kaip matyti iš jo [1947–1968] m. išspausdintų straipsnių ir redakcinių darbų sąrašo, esančio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne15, jis, kaip Terminologijos komisijos pirmininkas, dalyvavo svarstant ir rengiant 13 terminų žodynų, tarp jų ir minėtą „Fizikos terminų žodyną“15. Be to, kaip nurodoma pratarmėje, žodynas peržiūrėtas Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisijos narių J. Kruopo, A. Kučinskaitės ir V. Labučio, kuriems žodyno komisija reiškia nuoširdžią padėką16. Kuo šis žodynas skiriasi nuo I. Končiaus „Terminų fizikos reikalams“? Pirma, jame antraštiniais žodžiais ir terminais pateikti tik daiktavardžiai ir būdvardžiai, bet ne visos kalbos dalys. Antra, viena sąvoka pavadinama dviem, bet ne keliais sinonimais, kurių vienas pateikiamas skliausteliuose po lygybės ženklo, pvz.: degeneracija (= iš- 14 MA CA, F27, Ap. 1; B54a. Tekstas pateiktas autentiškas. 15 K r u o p a s J. Tarybiniais metais [1947–1968] išspausdintų straipsnių ir redakcinių darbų sąrašas // LLTI BR, F90-111, F90–112. 16 Fizikos terminų žodynas. Red. akad. P.Brazdžiūnas.V., 1958. 122 p. 100 sigimimas), draudimo principas (=Paulio principas), jautrinimas (=sensibilizacija), variatorius (=keitiklis) ir t.t. Trečia, nesistengiama pagal reikšmę skirti priesagų -imas, -ymas,-umas ir galūnių -a, -as, -is vedinių. Matyt, tokioms „Fizikos terminų žodyno“ sudarymo nuostatoms turėjo įtakos ir J. Kruopo autoritetas, nes vieną kitą tokią nuostatą galima aptikti jo straipsniuose. Vėliau pasirėmus pirmojo ir antrojo fizikos terminų žodyno sudarymo principais, buvo pradėtas rengti didelis keturkalbis „Fizikos terminų žodynas“, kuris buvo išleistas 1979 m. Jis laikomas vienu geriausiu terminografijos leidiniu. O tai, be abejo, lėmė nuolatinis fizikų ir kalbininkų bendradarbiavimas. Gauta 1998 07 02 101