Terminijos įvairenybės
Full text
TERMINJOS SPULKMENOS Y LIDINIAI
TERMINIJO S IVAIRENYBES
1. Kudi ka
V.
y Zodis
sakal
V. Kudi ka nebuijo lie u i5ko lodLio, mink6 ella como buen
puodZius moli. Sus a5 uas encon amos y idomiq
okazionalizmq (p z., iliupo obija, b azilijomanija), y sa i q
naujada y.
Pa yzdui, bo o g5 i él llamaba nauj
aZodZiu pw ugi e, pa ank4
-Liu
g iaus u
as,
sldp u g
- pasm imi, gidHanesi
-< slydbemiu i . . ZodLi4
g iaus u as, ocul is
okomis eik5memis nd a
incluso didZiajame
,,Lie u iq idiomas odyne", o LodLiai slg dbemis,
pus ugi i p opo ciona solo iS V Kudi kos
aS q.
Sa o sa y ose
V. Kudi ka suk l d i kele 4 usq ca iniq
aldininkq asmen a dZiq. Uno j -
De Zijubkn.
i3
Y. Kudi kos ZodLiais
po deci ,,,ge as
Zmogus y g ande me gi5ius".
De lijubkos pa a dds
mo i acia a cada
lec o a ojui ai5ki y simple.
Tadiau LodLiq
da ybos a -
Z ilgiu
Sis kai
nue oada as
kuo idomus.
Rusq kalboje,, eiksmaZodis
* daik a a dis" ipo sudu iniq Lodliq
p ime muoju sandu puede i liepiamoji
nuosaka, ej.: dep cuuopd a,
nepe camunone, aopu-qeem. Tokiq
da iniq lie u iq kalboje n6 a.
Tenemos sólo bene el único sen4 y
queis 4 lie u i5k4 Lodi
kaliboba,,keM asis de una
muje 5kes homb e".
ZodLi l haybos
especialis a P.
Ska dZius 5i Zodi llamaba muy
ieju da iniu. Th mdse noso os
pues enemos liepiamosios
p ecipacos o mq i be o man o
-k, p z. '. giedy
,,giedok'
,
dedy,,dek",
kaly,,kalk"
. Thigi, aunque
V. Kudi kos c eó nomb e pe sonal
De iijubka nos nu edd
Siek an o i a cas, pe o
solo idom s sakalai
puede así hace .
En la úl ima ase
ydia pa a ojome
Zodi sakala
misma pa
leksine eik5me,
al como ella
usaba
V. Kudi ka.
Si ZoduoZiu
él llamaba
,,pasakym4".hodisakalas
V Kudi ka pasida d
i5 eiksmaZodlio
salq i.
Así V Kudi kos Zodis
sakalas
,,pasadizo" y é mino
sakalas,, oks pauk5 is"
son e dade os
homonimai. Muchos
V. Kudi kos saknh4 e po
Sim medio idom ls no
solo kalbininkams.
105
2. YaiLgan as e
iodis pasakiiia
Cadaam u b i aiSku,
que li e a u a os
e minaspa sakeiia
-
a i icial
Zodis.
Sio ue u ilizado
Mien as
Lod s kn. P
aún no e a plazo, pasa-
asakedias (
llamaba S. D
aukan as., Zel
J 1 822-
a idius
pasakomas
1886), i5 e gs 25 I. K ylo o
pasakddias y i5leidgs jq inkini.
Zodis pasal*iiin hecho i5 LodLio
pasaka, p iddjus p iesag4
-iiia.13 académico,,Lie u iq idiomas
Zodyno" puede haludi , que Sio
é mino au o ius - J. Jablonskis.
Thdiau segu amen e é mino
pasakiiin - no su naujada as.
Li u iq idiomas ins i u e man ienen
Te minologías eikomisijas, kusios an e
is o, que 192L m. oc ub e 13 d. K. B ga, A.
S ie imo minis e ij os I92L m., p o ocolas. I5 jq
Damb auskas, J. Jablonskis, T, I anauskas, V.
K d 6, P. Ma5io as, J. Tumas, A. Sme ona y A.
Vi eli[nas s a s d li e a l os e minus.
Re e a o J. Tumas. T4dien y ue é mino
pasahiiia. An e con i mado su nd a ninguna
paai5kinción, lo que budinga a o os e minos,
odel puede c ee se que 5i naujada 4 pasile J.
Ti mas, a o os pos ddZio pa icipan es le
p i a d.
3. Ma emá ico Z. Zemai is y e minas skaiiius
VeiksmaZodis skaiii hace : i5 ZodZio skaiiius.
Las a asis
Zodis iejo.
daik q can idad
Konk ediq compa a
eik5me ji cons ojo
M. Dauk5a, S. B. Chilinskis y o os mlsq senosios a ijos eikejai.
Thdiau como el é mino ma emá ico Lodis skaiiius es nue o,
su gadgs sólo a a és Pi mqjipasaulini ka 4.
A as su e minizaciones
k ik5 a e iq ue ma emá ico
p o . Z.Zemai is. S ai como él
a5e sob e Sio é mino
s a s ym4 con Jablonskiu:
ue nag inejamas
J.
,,Nuodugniai skaidiaus cues ión. has a ese
iempo ue consumidos e mipa adinimo na
compues o eiksmaZodis nume lia i. Nos,
skni lis, skai lini, skai lius y i5 úl imojo
ma emá icos, nume liu.s a od6 bas an e
acep able, pues y i ojoje calboje ue
pana5ios s uk [ os ZodZiq: de lius, d eblius,
dieglius, J. Jablonskis su eklius. an e 5lodi
nelabai p ie5 a a o que i5 pe o ningúnu b ldu
no a ico, su bu q cons i uomas Zodis
nume lia se: es4i5 eiksmaZodZio o ma
daik a a digalima, pe o i5 al a i icial
delic a a dZio dl hace eiksmaZodi
106
- no se pe mi e; a ocasión
él pik ai sme kd
naujada us ya bas an e
pladiai espli usius
consumi ZodZius skaiiius,
molg ojau i, g dy ojau i
skaii pan. J. Jablonskis
pasi lld iiuu i, y nos e a a
odos iSku que es o se á
e mininai"l.
mejo es
Vdliau Lodisskaiii se con i ió gimininiu y apaugo
plu ypa adinimu be 5iniq e minq, p z.: d eje ainis,
sanoikasis upmeninis, skaiiius u k . Algunos okiq uSiniq
deiim ainis, ii es inis, menamasis, nega imasis, pozi amasis,
e minq son upu i imágenesingi y l a dija idomias s4 okas.
s4 oka, P a yzdLili, i ulada é mino biiiulii kiej i s kaiiiai, ue
Zinoma da V a. p . m. e. Thi ales cla iai, ku iq kiek ienas igugus
an ojo skaidiaus isq dalikliq (i5sky us 4 misma skaidiq) sumai.
Aunque y ex aña, pe o bidiuliSkieji
cla iai son odos5kai nepana5 s uno i
ki e. Pa yzdLini, bidiuliaujasi cla iai
220 y 284,
po que
p ime io
skaidiaus
es 284, 44, y 1 10)
pa ikl h4 2, 4,
dalikliq (1,
5, I0, , 20, 22,
55 suma o
segundojo skaidiaus
(1-,2,4,7L,I42) 220.
skaidiq po y
Zinoma más
bidiusuma Tokiq
aho a es
es li5kqjq
como
medio5im is.
Tadiau no
halla emos en
ma emá ico, que
odo el mundo
pasaky q, cuán i5
iso bidiuli5kqjq
skaidiq po q
puede bl i.
domus y e minas
los mejo es
P immasis
,, obulqjg s4 ok4
skaidiq" skaiiiai.
pa a ojo
ma emá ico
seno ds
g aikq p.
Euclides III a.
m. e.
Él descub ió los p ime os 4 pe ulus skaidius. MZM i5 jq ue on
dos: 6 (1,+2+3) (L+2+4+7 +14). a. ma emá icos descub ie on o os
ci q. Aho a su as a i5 o al sob e 20lyginiq pe ecqjq skaidiq. i5
es XVI y 28 pe uluosos skaidius. El másZ jq i5 ei5kiamas 19
¿Cuán iso es pe ecqjq skaidiq? Ninguén eso exac amen e aún
noZino.
Teo ía de P og amación ambién encon a emos
idomiq e minq con ZodLiu skn ius, p z. ;
l< ad a i"ikasis skaiiius ikamp kasis skaiiius.
El p ime é mino se llama al skaidius, que puede
pa aizdui se cuad a ua i5d6s 5 ais a5kais, y
segundo - skaidius, que puede pa aizdui se ikampiu
i5des y ais aSkais.
Aunque Z.
Zemai is padeció
el p ime skaiCius,bu
p i ydy i e min4
Si Zodi mdgino e minizuo i Zodynininkas D. Su ke idius. Él skal-
'Zemai is Z del lenguaje
lexicikos aida Lie u iSkos
e minologías //
his o iaijai Lie u iq
ma ema ings . 1966.
P. 196.
07
iiaus moksla llamaba
Sa o i5ka m[sq
a i me ik4. peculia men e
idiomas es más la que
s4 ok4
,,muy mucho" Zmoniq kalboje eiSkia
azeolog zmas sin skaiiiaus, o
s4 ok4,,nedaug"
- po skniiium.
4. Gam ininkas T. I anauskas y
keli lie u i5ki olim k aqiqS q
paukiiiq denominainimai
lZymusis m[sq gam ininkas
p o . T I anauskas mucho iajó.
Sa o kelioniq ispldZius
ej.: él des a5d en
lib os,,,Gam ininko
uZ a5ai"
a ios
(V'1982),,,T ys (K., 1931
y V., 1960), menesiai
B azilijoje"
,,Apie,,Pa-
Z d is y pauk5dius"
saulio
(V, 1956), pauk5diai"
(V., 1971) y k . En
sus lib os
encon a emos
naujada q
- olimqjq k a5 q diq pa adinimq.
pauk5idomiq
Tiumpla discu i emos algunos de
sus usados é minos, aquellos
que aún necesd q p ecisa .
ypad
,,Lie u iq
lengua
Zodlme" pe 4lis juo es llamada
Lodis iene
bo uZe. Thdiau Sis Zodis es
sólo ien4 eik5mg:
u ejgs da e ki 4 eik5mg. T
I anauskas llamaba ambién maZ4
(y no solo él)
pe eliu ju q
paukSdiuk4
leuco hoa). Él,
(Oceanod oma apa eceodo
o ai
lai q y ue conside ado
ace cándose, a i
aud os Te minas, sin abejo,
biblines p ana5u.
o ímes - apa eadgs i5 5 . a do Pe o. Ma
paukSdiukas a si laks o agua su gemdamas
kojy emis pa i 5iumi, ibangq ke e as. Thip él hace
pa i Siq muchos smulkiq gy uneliq, po los cuales Sie
oddl, que nai o s aig as, ypad emp os iempo, i5kelia i
pauk5diukai min a. Te minE, sin duda, hay que
conside a no ma i o y a o inu. A lan o e ki q
andenynq casi dypak an dse i e
Z4sies dZio
aho a apnaikin i.
así a5d: b[ iui
Sob e ellos T
pe ene y
I anauspauk5dia-
i, ya ge okai kas
pad[keliq
,,I klakojq
(Sulidae)
Seima. Nomb e i3
,,sula" es
p és in o bos,
senosios escandina q kal-
Zinoma uSis
ecibió
pa adinim4
bassana) o una
desde Baso
pladiausiai (S.
islas, esandios
Sko ijas Kai
o ien al
ku iose ce ca
de la o illa.
en lengkq,
( okiediq,
usq) Sie
pauk5diai
llaman Sis
l< ailiais.
ne ykgs nomb eas kilgs i5 lo, que ellos i5 del g an auk5dio suglaudg
ala nus como acmuo Zu i. Lie u iq kalbopuola pagau q i andeni,
que je nos ligi Siol ne u imos Siam paukSdiui na do, odel
Zeminan is pauk5dio d 4sius acciones"2. Si okia eik5me u ilizado
LodLiopadukelis nd a,,Lie u iq palab as Lodyne". Sis é mino
si lau,,pad[kdlio" a d4 que Sio y más co esponde nd a
108
- apyp as is. Pauk5dio compo amien o
keis enyb6, imama asignamuoju
como puede halla 15 L,odLio padukdl s
s4 okos nd a su poZymiu,,,Laidimal",
mo i aciones. Todel
5i pauk5 i si ly ume llama a o o
é mino (p.ej., na inpauki is,
e c.).
En Canadá
ca o y ena
s azdams
pa ien e pauk5 is
Dume ella
Iinensis. T. I anauskas
ella llama knis azdu
(su oz es4s pana5us ka ds
kniaukimq). Toks naujada as
i
es ne aisyklingo. Li u i5kai
mejo llama a é mino
kn s azdk.
ji
Pie q Ame icano i e
bu io pauk5diq
Seima, ku i4 geniniq
T I anauskas
(Indica o idae).
ody ojai Thi llama
é mino medaus
Z i blio g andumo
pauk5 eliai, muy
abzdLi l
megs an ys
pld iaspa niq
T, I anauskas de
ellos e5o así:
,,No edamas
pe us. accede a bi-
diq op5 aus o
u iliza se
pauk5 elis
o a q ayuda
- bi edZio
Lmolizdo
gaus.
Pauk5 is, adgs bidiq lizd4, ozu
especial
Saukdamas y la kydamasis ies
Zmogum, ace canasi hacia aquella
luga , donde niddas, has a po in
alcanzables obje i o. Tiempo él
puede lle a Zmogq ace ca L000
me q; en onces miel, y a él ek q
pejis se de iene y espe a que bn q
cogido ai"3. 5i
En la o a de esa
paukS i adina
lib o luga T
I anauskas
padios med ediiu
(p. 1a8). Ambos e minas (i medaus ody ojas, y med edis)
son apyp asdiai. Pens amos que Sio pauk5dio nomb inim4
mejo hace i5 LodLio ko ys, .i. koiapauki is y pan. Zodis
bi ininkns ya es uZim as, po que po él se llama i Li u4
e ka diais uZklys an is o o pauk5 elis
- Me ops apias e .
Eu asijoje min a d epapli g
- g i ai.
Ellos
dideli ple5 ieji pauk5diai
seliena. y
Viena jq [Sis - paliasis
g i as (Gyps ul us) - ap a5oma
,,Li uu os aunaje"
(V., 1990).
S ambiausius es jq
ep esen an e
a id a (Gypae us
po5eimio
ba ba us). Sis
ambién, como y
é mino hecho
Lodliai iu id a, imogid a. Ki i
pana5 s sudu iniai LodLiai
sk uzdeda (no sk uzddd a),
peldda (no pelid a) o ma
Siek an o de o a mane a.
Kodel? Gal dia ku e o ue
ddsninga. ZodLiai dea y a?
No, odo
2
I anauskas T
pauk5diai.
Pasaulio V.:Vaga, 197I.P.4445.
3
I anauskas T Ten oa .P.203.
109
iu -id- a y a -ed- u dando sudu iniZodi hace jun os y añadiendo
y iu id a son odos5kai eglasingi. Tik ne eike q no miniu conside a
T, I anausko consumido a ian o a ied ao.
apesag4. Teniendo en cuen a es o, los é minos o ni ológicos a ed a
Kazimie as GAIVENIS
I anauskas T Ten ' pa . P.
66.
110