„Dailylentė“ ir „dailyjuostė“

Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas DAILY LENTĖ IR DAILYJUOSTĖ 1947 m. LKŽ II1 dailylentės dar nėra (nėra ir LKŽ II kartotekoje). Į 1948 m. RŽ dailylentė jau įdėta. Taigi neaišku, kodėl dailylentė nepateko į 1954 m. DŽ1 ir 1972 m. DŽ2, į 1959 m. PolŽ1 ir į 1984 m. PolŽ2, net į 1971 m. MedŽ. Tai dabar ir įvairuoja šitų madingųjų daiktų skelbimuose: parduo-du daililentes, net daililente (beje, ir technologine skiedra); pasitaiko net dailidlentės – atseit dailidžių lentos (beje, stalių juostas tuoj rasime); kokybiška dailylente kalam balkonus, butus; parduodame uosinę, pušinę dailylentę ir grindų lentas [grindų – lentas, o dailylentę – vieną?!]. Dailylentės sąvoka (jos apimtis) yra bent kiek kitusi. 1959 m. išleistoje A. Gurvičiaus knygoje „Stalių darbai“ rašoma: Profilinė ilginė medžiaga, taip pat vadinama „stalių juostomis“, skerspjūvyje turi ne stačiakampį, o sudėtingesnį, figūrinį kontūrą, pavyzdžiui, dailylentė, grindjuostė, lovelinė juostelė, atbraila turėklams, langų, durų rėmjuostės (88 pav.) 73. Ten yra ir sienlentė: Apdarinė sienlentė (rustik) (87 pav.) – plonos apipjautos lentos – vienoje savo plokštumoje turi išilginio velenėlio (=volelį) formos figūrinį profilį su nedideliais įdubimais; naudojamos pastatų sienoms apmušti 73. LKŽ XII nėra šitos sienlentės; yra kita sienlentė – „žemėlapis“ L 443 (mapbo-ard). Niekur dabar nerandamas rus. рустик PrekŽ – rustelis, bet tai neįtikima, nes rustas – tai rustikos akmuo. Dar panaši ir vagonlentė: Vagonlentė (vagonka) (86 pav.) – plonos įlaidiuotos lentos, turinčios vienoje plokštumoje figūrinius profilius išilginių velenėlių (=volių) pavidalu su nedideliais įdubimais 72. Vėlesniuose šios srities leidiniuose dailylentčių, profiliu šiek tiek gretinamų su vagonlentėmis, paskirtis nurodoma panaši kaip anų sienlenčių: Dailylentėmis apk alamos sienos. Dailylentės įlaida panaši į užkaitą su įžambiai nupjautu kraštu. Ji įstatoma (=įleidžiama) į gretimos dailylentės išdrožą. — — — Jų gerosios pusės profilis yra sudėtingesnis, negu vagonlenčių V. 44 Kuksovas, J. Kuksovas, Medžiagų mokslas staliams ir dailidėms, 1971, p. 80. Nors kartais dar vėlesniuose leidiniuose jų paskirtis nesuprantamai susiaurinama: D a i l y l e n t ė s – obliuotos lentos, gerojoje pusėje turinčios profilį, skirtos langų ir durų angoms iš vidaus ir išorės apkalti Pramoninių prekių mokslas, kn. 1, K., 1975, p. 368. Dailylentė yra 1993 m. DŽ₃ – „apdailos lentelė“, 1993 m. StatŽ – angl. sarking [kuop. „apmušimo lentelės“], 1998 m. MedŽ₂ – „įvairaus profilio obliuota lentjuostė, naudojama namų sienų apdailai“ – rus. обшивная доска, vok. Bekleidungsbretter npl, angl. lining [kuop. „apmušimas, apkalas, apdaila; tam tinkama medžiaga“], match boarding [taip pat – „įlaidinės lentos – spraustlentės“]. Taigi pradžioje dailylentę norėta atskirti nuo sienlentės ir priskirti prie juostų – plg. stalių juostos. Net MedŽ₂ dailylentė – tai tam tikra „lentjuostė“. Bet kas yra ta lentjuostė, kas yra medjuostė? Medjuostė jau yra 1935 m. išleistoje Prano Dankšo knygoje „Stalių amato vadovėlis“ (II dalis, terminus sulietuvino kalbininkas Stasys Dabušis) įdėtame žodynėlyje „Techniški stalių terminai“ (275–281): lystai – vok. Leisten – medjuostės (276), medjuostės – vok. Leisten – žarg. lystai (279). Šios knygos I dalis išėjo tik 1948 m. O germanizmas lystė, lystelė kurį laiką buvo grįžęs į terminiją, pvz.: планка – lystė, lota TechŽ, планка – lystė, lota; plokštelė PolŽ₁, галтель – 2. lystelė (stat.) PolŽ₁. PolŽ₂ галтель jau – 3. stat. medjuostė (1. medn. lovelinis oblius). Tačiau ką reiškia medjuostė? DŽ₃ aiškinimas bendras ir netikslus – „medžio juosta, kuria užkalamas koks tarpas“, LKŽ VII visiškai netikslus – „medžio juosta, kuria užkalamas tarpas tarp grindų ir sienos“, o MedŽ₁ ir MedŽ₂ medjuostės nėra (nors termino grindjuostė aiškinime pavartota medinė juosta). Yra lentjuostė – „siaura, iš lentos išpjauta juosta“ – rus. рейка, vok. Latte, angl. lath, slating, battens MedŽ₂. Ar tas pat kas medjuostė? Kartais – lyg ne tas pat: раскладка – 2. stat. apvadinė lentjuostė (ir рейка – 1. medn. juostelė) PolŽ₂, раскладка – stat. tarplentė, apvadinė lentjuostė, рейка – 1. lentjuostė PrekŽ. Kartais – tas pat: галтель – 1. lovelinė lentjuostė PrekŽ. DŽ₃ lentjuostė – „siaura lentinė juosta“, o LKŽ VII – nėra. Įdomiausia, kad jau 1948 m. RŽ yra, be dailylentės, ir d a i l y - j u o s t ė. 1975 m. „Pramoninių prekių mokslo“ vadovėlyje irgi ski- 45 riami jau du daiktai, tik antrojo pavadinimas – dailyl ystė: Obliuotų ilginių gaminių asortimentui priklauso: d a i l y l e n t ė s, grindjuostės, d a i - l y l y s t ė s, turėklai ir kt. (53 pav.). G r i n d j u o s t ė s ir d a i l y l y s t ė s – profilinės detalės, skirtos kampui tarp grindų ir sienų apkalti; <...> 368. Taigi dar išlindo -lystė, nors jau 1948 m. RŽ buvo -juostė. LKŽ VII (1970) medjuostė aiškinama kaip „grindjuostė“, o čia su grindjuoste tapatinama dailijuostė. 1983 m. RKLŽ II dailijuostė tapatinama su bagetu: калевка – 2. дайлиюсте, багетас, окладная калевка – дайлиюсте, багетас. Bagetas yra jau PolŽ₁, taip pat PolŽ₂. Bet kas tai yra? Įvairiuose aiškinimuose sąvokos apimtis nurodoma nevienodai. Kuopinės reikšmės bagetas (pranc. baguette – virbalas, lazdelė) – „dažytos, poliruotos medinės lentelės, vartojamos rėmams (aplinkams, apvadoms), apmušalams, uždangoms“ LE II; bagietai – „poliruotos, dažnai paauksuotos medinės balanelės, vartojamos paveikslų rėmams, sienų apmušalų, užuolaidų karnyzams ir kt.“ TŽŽ 1936; bagetas – „figūriniai tašeliai, naudojami paveikslų rėmams gaminti“ – rus. багет, vok. Garnierung sleiste MedŽ₁, – rus. багет, vok. Leiste, angl. fillet, moulding MedŽ₂ [молдинг – apdarinė juosta PrekŽ]; bagetas – 1. „medinė juostelė paveikslų rėmams, lubų ir sienų puošybai“ TŽŽ 1985; багет – багетас, ремų lentelė PrekŽ. DŽ₃ bagetas – „juostelė rėmams, rėmjuostė“. Taigi ir dailylentė, ir bagetas gali būti įvairaus profilio ir paskirties, todėl bene geriau, tiksliau būtų skirti: dailijuostė – bet kuri daili, puošni, o bagetas – tai rėmjuostė: paveikslų rėmjuostė (ir bagetas), langų rėmjuostė, durų rėmjuostė. Rėmjuostė jau yra 1935 m. P. Dankšo vadovėlyje: ramštukas (vok. Rahmstück) – rėmjuostė (277). Vartojama plačiai: rėmjuostė – „langų ar durų rėmo dalis, <...>“ – rus. обязанка, vok. Fries, Rahmenholz MedŽ₁ [MedŽ₂ – nėra]; обязанка – 1. medn. rėmjuostė, 2. stat. rėmas PolŽ₂ [PolŽ₁ – 1. rišinys (medž.), 2. rėmas (langų, durų)], PrekŽ. Grindjuostė 1935 m. P. Dankšo vadovėlyje pakeitė fuslystą: fuslystai – vok. Fussleisten – pagrindžiai, arba grindjuostės (276). Dabar visur teigiama, kad grindjuostė yra vietoj plintuso, paplitusio iš rus. плинтус (šiaip graikiškos kilmės), tačiau TŽŽ 1936 plinta, plintusas 46 (gr.) – 2. „medžio lentelės apkalti grindų ir kt. daiktų kraštams“ (1. kolonos pamatas). 1949 m. TechŽ плинтус – medjuostė, apkalas (stat.). Terminas yra tik grindjuostė – „juosta, kuria priden-giama grindų ir sienos sandūra“ – rus. плинтус, vok. Fußbodenleiste, Dielenleiste MedŽ₁₂, angl. skirting board, skirting plate, plinth MedŽ₂. Pagal grindjuostę atsirado lubjuostė LA 1997 24 14 (skelbimuose būdavo dek. palubio juosta). Seniai yra stikla juostė – „lango ar durų stiklą prispaudžianti medi-nė lystelė (=juostelė – J. K.)“ – rus. уманук, vok. Glasleiste MedŽ₁, nors MedŽ₂ tai – stiklo tvirtinimo juostelė – angl. glazing bead. Stikla-juostė yra motyvuotas ir tikslus terminas kaip vok. Glasleiste, angl. glazing bead, o rus. уманук – nelabai apibrėžtas: уманук – 2. stat. medinė juostelė (1. medn. apvalinis oblius) PolŽ₂ (nors ir angl. glazing bead – ir medinė juostelė StatŽ), 1. stat. gaubtjuostė (2. apvalinis oblius) PrekŽ (Rodyklėje – gaubtajuostė). Tai, matyt, nesenas naujada-ras. Gal gaubt(a)juostė būtų tik vienas iš stikla juosčių profilių? Tačiau gaubt(a)juostė gal neblogai tiktų ir lovelinei juostelei (A. Gurvičius, Stalių darbai, p. 73) ar ypač kampui EL 1996 23 1 pakeisti (nors čia tiktų ir kampajuostė). Grynas vertinys antplyšis (rus. нащельник) EL 1996 23 1 terminijoje irgi įvardijamas to paties modelio žodžiu plyšiajuostė PrekŽ. Kito modelio lieka apvadas – „figūrinė arba lygi detalė, naudojama staktoms, durų rėmams ir kt. detalėms apkalti“ – rus. наличник, vok. Beischub, Beistoß MedŽ₁; 1. „figūrinė ar lygi lentelė, uždengianti plyšius tarp durų (langų) staktų ir sienų“ – rus. наличник, vok. Beischub, Beistoß, angl. trim, 2. „tašelis arba juostelė, tvirtinami prie detalės krašto“ – rus. обкладка, vok. Verkleidung, angl. lipping MedŽ₂. Tai yra neblogai motyvuotas terminas (:apvesti), bet ne tik dvireikš-mis medienotyroje, o ir daugiareikšmis technikoje ir statyboje. Gal todėl atsiranda apylangė: оконные коробки – apylangės (langų stak-tos) (stat.) TechŽ, наличник – 1. apylangė (2. apkalas, 3. apyraktė) PrekŽ. Apylangė, LKŽ₂ nelabai diferencijuota reikšmė pateikiama iš Daugel iškio (Reikia mazgot apylanges), terminijoje jau seniai bandyta vartoti ir vienaip, ir kitaip, tačiau neradusi vietos. Bet jau reikėtų galutinai pasirinkti, nes yra buvusi nelietuviška lamperija (apie jos 47 netikumą žr. J. Klimavičius, Lamperija, lota, mūrlotas, – LA 1994 109 16), P. Dankšo vadovėlio vertinys apranga (vok. Verkleidung) (276, 278) – laikas galų gale apsistoti. Apvadas statyboje yra ir обход 2. PolŽ₂, ir обвод, обводка PolŽ₂, ir обрамление 3. PolŽ₂, o tekstilėje – кайма, odininkystėje – обводка 2., ir šiaip – окантовка 2. PolŽ₂. Bet įsivedus apylangę, reikėtų ir apydurio. Apylangė derėtų prie palangę, viršulangę, užlangę, tarp(u)langę, o apyduris – prie viršduris, tarpduris, užduris, prieduris. Daugiau sistemiškumo – aiškesni terminai. Taigi yra grupė lentų pavadinimų su antruoju sandu iš žodžio lenta – storlentė [storlentės – „lentos, kurių storis (48–100) mm, o plotis – (150–200) mm“ – rus. баттенсы, дилены, vok. Battens (pl), Dielen (pl), angl. battens, deals MedŽ₂], plonlentė [plonlentės – „lentos, kurių storis (12–44) mm, o plotis ne mažesnis kaip 100 mm“ – rus. бордсы, vok. Boards pl, angl. boards MedŽ₂], grindlentė (dar neapsispręsta laikyti terminu), parketlentė (dar tikslintina sąvoka), sienlentė (tarsi pasenęs), stoglentė („malksna, skiedra, gontas“ LKŽ XIII), vagonlentė, šonlentė (lovos, sofos) MedŽ₁, spraustlentė „spraustinė lenta“ DŽ₃, rus. шунтунна PolŽ₂ (PolŽ₁ – spraustalentė), virš(u)lentė (vok. Kopfst7Cck – kopštikis P. Dankšo vadovėlis, p. 276, 281) [tarplentė, tarplentis, tarplentinis yra „tarpus tarp lentų“ LKŽ XV, nors kitaip PrekŽ: доскадка – stat. tarplentė, apvadinė lentjuostė. Ir yra grupė terminų su antruoju sandu iš žodžio juosta – medjuostė, lentjuostė, rėmjuostė, grindjuostė, lubjuostė, stikljauostė, gaubt(a)juostė, plyšjauostė (semantiškai kitokie – kaklajuostė, strėn juostė; garsajuostė, vaizdajuostė). Dailylentė ir dailyl juostė yra tiesiog modeliniai terminai. Tik šių durinių jungiamasis balsis yra nedėsningas (būtų dailia-). Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą, juoba kad panašių išimčių – ir kaip tik su pirmuoju būdvardiniu sandu – yra nemažai, daugiausia – kaip tik su -y-: dail yraštis – Jono Jablonskio forma, nors būta ir dailiaraščio (Jurgis Šlapelis) bei dailarašystės (F. Kuršaičio žodynas), taip pat dailymolis RŽ, dailysuolis LzP (ir sunkymetis, brangymetis, pigymetis, karštymetis; mažiau su -i-: šaltibarščiai, žalibarščiai, žalitvorė). Tarmėse yra ir dailimalkės Alksnėnai (dailimalkės Kazlų 48 Rūdą), bet tai nėra nei bendrinės kalbos žodžiai, nei terminai, todėl jokio prieštaravimo dailylentei ir dailyjuostei nesurado. Paskutinis dalykas – kvailiausias, bet nenutylėtinas. Jau 1954 m. LE II bagetas aiškinamas kaip tam tikros medinės lentelės. Pasitaiko sviestas sviestuotas, kartais – ir riebaluotas... Kebliau darosi, kai atsirado ir plastikinės dailylentės LA 1995 247 21. Kai atsirado salių futbolas, tai įprastinis ir liko futbolas. Kai atsirado paplūdimio tinklinis, tai įprastinis ir liko tinklinis. Seniau, kai atsirado stalo tenisas (beje, vietoj ping-pongo), buvo kurį laiką vietoj teniso – lauko tenisas, bet dabar vėl – tik tenisas (ne visada ir l a u k e !). O medienotyros reklamos šurmulyje randasi... medinės dailylentės LA 1998 37 20, medžio dailylentės LA 1998 162 12. Nereikia ir negalima! Medinių lentų negi sulauksim? Išvados 1948 m. fiksuotas žodis dailylentė gana ilgai nepateko į norminamuosius ir terminų žodynus. Su dailylente galėjusi konkuruoti (apdarinė) sienlentė apskritai neįsigalėjo jokia reikšme. Pradžioje dailylentė skirta prie lentjuosčių ar medjuosčių kategorijos, bet daug vėliau įsigalėjus dailyjuostei (nors fiksuota taip pat 1948 m.), dailylentė patenka į lentų ar lentelių kategoriją. Pušimčio metų vyksmas besibaigias. Tai dalis platesnio terminologinio vyksmo, kurio rezultatai yra minėtoji sienlentė, grindlentė, parketlentė, vagonlentė, stoglentė, spraustlentė, šonlentė, višš(u)lentė, tarplentė ir neseniai terminologizuotos storlenė bei plonlentė, taip pat medjuostė, lentjuostė, remjuostė, grindjuostė, lubjuostė, stiklaijuostė, gaubt(a)juostė, plyšiajuostė. Daugiau sistemiškumo – aiškesni terminai. Bet normos pastovumas svarbiau už aklą sistemiškumą – tai pasakytina apie dailylentės ir dailyjuostės jungiamąjį balsį: nedėsningas, bet gana būdingas ir tvirtai įsigalėjęs. Gauta 1999 08 31 49 Sutrumpinimai DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: DŽ₁ – I leid., V., 1954. DŽ₂ – II leid., V., 1972. DŽ₃ – III leid., V., 1993. EL – „Ei, labas“. LA – „Lietuvos aidas“. LE – Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1954, T. 2. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968, T. 1, II leid. 1947, T. 2, I leid. 1966, T. 7. 1984, T. 13. 1986, T. 14. 1991, T. 15. Straipsnyje vartojami ir šio žodyno sutrumpinimai. MedŽ₁ – Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas. V., 1971. MedŽ₂ – Aiškinamasis medienos terminų žodynas / Ats. red. B. Papreckis. K., 1998. PolŽ₁ – Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas / Ats. red. A. Novodvors-kis. V., 1959. PolŽ₂ – Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas / Sudarė G. Daugėla. V., 1984. PrekŽ – Pričinauskas J. Rusų–lietuvių kalbų prekių žodynas. V., 1996. RŽ – Lietuvių kalbos rašybos žodynas. K., 1948. StatŽ – Anglų–lietuvių kalbų statybos terminų žodynas / Sudarė A. Kudzys, A. Rosinas, B. Kudzienė. V., 1993. TechŽ – Novodvorskis A. Techninis žodynas. K., 1949. TTŽ – Tarptautinių žodžių žodynas: K., 1936. V., 1985. Skaitmenys visur žymi metus, numerius (romėniškieji – tomus), puslapius. DAILYLENTĖ (SARKING) IR DAILYJUOSTĖ (FILLET) Summary The word dailylentė which was fixed in 1948 did not get into standard language dictionaries and dictionaries of terms for a long time. (Apdarinė) sienlentė (lining) could compete with dailylentė, but it did not take root with any meaning. At the beginning dailylentė was categorised as lentjuostės (lath, slat) or medjuostės (fillet). Much later, when dailyjuostė (which was also fixed in 1948) took root dailylentė became categorised as lentos (boards) or lentelės (slats). A fifty year long process was coming to an end. This was a part of the wider terminological development, the results of which are the above mentioned term sienlentė (lining), and also grindlentė (floor board), parketlentė (parquet block, wood block), vagonlentė (truck/wagon board), stoglentė (spingle), spraustlentė (match board), newly terminologised stor lentė (batten, deal), plonlentė (board) and medjuostė, lentjuostė (plank, lath), rėmjuostė (fillet, moulding), grindjuostė (skirting, skirting board, skirting plate, plinth), lubjuostė (ceiling plank), etc. Greater systematisation (components -lentė and -juostė) gives more clear terms. 50