L. Ivinskio mikologijos terminai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas L. IVINSKIO MIKOLOGIJOS TERMINAI Laurynas Ivinskis (1810–1881), žymus lituanistinio XIX a. vidurio Žemaičių sąjūdžio veikėjas, lietuviškų kalendorių leidėjas, yra ir vienas iš žymiųjų XIX a. lietuviškų gamtos mokslų terminų kūrėjų. L. Ivinskis labai domėjosi botanika bei mikologija. 1873 m. jis parengė grybų atlasą, kuriame pateikė mokslinį grybų aprašą ir nemažai jų piešinių. Šis atlasas Varšuvoje vykusiame botanikų suvažiavime buvo atrinktas ir išsiųstas į pasaulinę parodą, 1873 m. vykusią Vienoje. Grybų atlasui Vienoje dingus, autorius vėliau jį iš naujo sudarinėjo. Galimas dalykas, kad dalis to senojo arba naujojo atlaso juodraščių yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyne (LLTIR). LLTIR saugomos dvi dalys – Agaricus aeruginosus IV Pratella (F1–660) ir Scaurus Agaricus rufo divaceus (F1–661), iš viso 226 p. su paties L. Ivinskio pieštais grybų piešiniais, kurių yra 769. L. Ivinskis kiekvienam grybui paskyrė atskirą aplankalėlį, kurio pirmajame puslapyje davė lotynišką, šalia lietuvišką, lenkišką, kai kur vokišką, čekišką ar rusišką pavadinimą. Aplankalėliuose pateikti piešiniai ir lenkiški grybų aprašai. Apibūdinamas grybo kotas, kepurė, žvynai, spalva, kvapas, skonis, nurodomos augavietės. Grybai aprašyti 1868–1874 bei 1876 metais. Lietuvių terminologijai įdomūs L. Ivinskio pateikti 73 lietuviški grybų rūšių pavadinimai. Pirmojoje rankraščio dalyje Agaricus aeruginosus IV Pratella pateikti 76 grybų aprašai, tačiau lietuviški terminai duodami ne prie visų grybų aprašų. Šioje dalyje yra tik 20 lietuviškų lot. Agaricus genties grybų rūšių pavadinimų, o antrosios dalies aplankalėliuose lietuviškų grybų pavadinimų duodama daug daugiau – 53. Grybų genčių pavadinimai Išlikusiame rankraštyje L. Ivinskis pateikė 21 genties grybų pavadinimų. Daugelis genčių pavadinimų yra paties L. Ivinskio sudaryti 48 naujadarai, dažniausiai priesagų vediniai, tik dviejų genčių pavadinimai greičiausiai paimti iš to meto šnekamosios kalbos: tapietajzis, lot. Merulius (~lapelaižis, dab. trob agr ybis) ir pumpotaukšzlis, lot. Lycoperdon (~pumpotaukšlis, dab. pumpotaukšlis). Grybų atlaso terminus galima palyginti su kito L. Ivinskio rankraščio „Prigimtūmenė“ terminais bei Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) vartotais terminais. „Prigimtūmenė“ yra didžiausias L. Ivinskio gamtos mokslų darbas, kurio antrojoje dalyje „Žolėmina“ jis pateikė sisteminį grybų ir augalų sąrašą. „Prigimtūmenėje“ (trumpinama – Pr) duodamas lietuviškas terminas be jo atitikmenys lotynų, daug kur lenkų bei vokiečių kalbomis. Minėtos lot. Merulius ir Lycoperdon gentys yra išskirtos ir „Prigimtūmenėje“, tik, be grybų atlase pateiktų šių genčių pavadinimų, joje L. Ivinskis įdėjo ir jų sinonimų, pvz.: gajdkojis arba tapielażzis, lot. Merulius, lenk. Stroczek, vok. Aderschwamm Pr 66, plg. gaidgrybis PB 124; pumpòta ukšlis (skužbezd is, kukūrbezd is), lot. Lycoperdon, vok. Flockenstreuling Pr 62, plg. pampotaukšlis PB 141. Grybų atlaso rankraščiuose daugiausia pateikta lot. Agaricus genties rūšių pavadinimų, tačiau lietuviškas šios genties pavadinimas trumpinamas pl. Tikriausiai L. Ivinskis taip trumpino plauskį (dab. pievagrybis), nes „Prigimtūmenėje“ ši gentis pavadinta plàuskis, lot. Agaricus, lenk. Bdta, bedłka, vok. Blätterpilz Pr 67. Žodžio plauskis „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽ) nėra, tai gali būti L. Ivinskio naujadaras. J. A. Pabrėža šiai genčiai įvardyti vartojo kitą žodį – budė PB 116. Boletus gentį L. Ivinskis pavadino skilėminis (~skylėminis: skylė + -ėminis, dab. baravykas). Šį žodį jis vartojo lot. Boletus perennis rūšiai pavadinti – skilėminis twėrantėsis, o kitur Boletus genties pavadinimą rašė sutrumpintą, tad tik iš rūšinio dėmens galima spręsti, kad šiai genčiai pavadinti vartotas moteriškosios giminės žodis, pvz., Boletus circinans, Boletus granulatus – Sk. rupsnòtinė, (plg. Bolétus granulátus – šilinis baravykas LBŽ 51). Tad greičiausiai čia ir kituose rūšių pavadinimuose L. Ivinskis sutrumpino tą patį genties pavadinimą, kuris jo pateiktas „Prigimtūmenėje“: skilėmina, lot. Boletus, lenk. Huba, vok. Röhrenpilz Pr 67. LKŽ duodamas dar kitas šio žodžio 49 variantas: skyliamynas I, Mt, KŽ „bot. baravykas (Boletus)“ LKŽ XII 887, kurio seniausiu šaltiniu nurodyti L. Ivinskio raštai. Tai, matyt, gali būti skaitymo skirtumas. Tikriausiai pagrindiniu L. Ivinskio teiktu Boletus genties pavadinimu reikėtų laikyti jo naujadarą skylėmina, sudarytą iš daiktavardžio skylė ir priesagos -menė varianto -ėmina. L. Ivinskis su minėta priesaga ir jos variantais nemažai naujadarų pateikė ir „Prigimtūmenėje“. J. A. Pabrėža šią gentį siūlė vadinti skylelių grybas (žr. PB 151). Su priesagos variantu -ėmina ir kitais priesagos -menė variantais L. Ivinskis sudarė dar keletą grybų genčių pavadinimų, pvz.: veliėmina, lot. Isaria (~velėmina: velti + -ėmina), plg. veliėmina, lot. Isaria, lenk. Włóknica, vok. Keulenschopf Pr 53, driekys PB 121; rūdmina, lot. Rubigo, Uredo (~rūdmina: rūdė „rūda“ + -mina), plg. rūdmina, lot. Uredo, vok. Staubbrand, Zellenbrand Pr 44, rudis PB 148; digminis, lot. Hydnum (~dygminys: dygus + -minys, dab. dyglutis), plg. digminis, lot. Hydnum, lenk. Kolczak, vok. Stachelpilz Pr 66, Hydnum – dyglutis, sin.: dygminas (Iv, Mln), diguonėitis (Iv, St) LBŽ 172, gylinykas PB 125. L. Ivinskis keturioms grybų gentims pavadinti pateikė priesagos -enis vedinius, pvz.: gniaužtėnis, lot. Helvella (~gniaužtenis: gniaužta + -enis, dab. bobausis), plg. gniaužtėnis, lot. Helvella (Helvelie), vok. Lorchel Pr 65, Helvėlla – bobausis (Mr), sin.: gniaužtenis (Iv) LBŽ 166, alvytė PB 111; mejsenis, lot. Gymnosporangium (~meisenis: meisa „mėsa“ + -enis), plg. mejsenis, lot. Gymnosporangium, vok. Nacktspore Pr 45; szukenis, lot. Clavaria (~šukenis: šukos + -enis, dab. žagarūnas), plg. winėnis, lot. Clavaria, vok. Keulentrager Pr 63, buožys PB 117; lot. Tremella genčiai pavadinti L. Ivinskis vartojo naujadarą drebūnis, tačiau rūšį lot. Tremella mesenterica pavadino gaidkojėnis mejsietasis, lenk. Kisielec pomarańczowy, vok. Gallertpilz (~gaidkojenis: gaidkojis + -enis, dab. raukšlinis žiūrytis). Be minėto priesagos -ūnis vedinio drėbūnis, lot. Tremella (~drebūnis: dreba + -ūnis, dab. žiūrytis), plg. drėbūnis, lot. Tremella, Tremelle, vok. Gallertpilz Pr 63, žiūrytis PB 164, L. Ivinskis grybų atlase pavartojo dar vieną šios priesagos vedinį grybų genčiai pavadinti, tačiau greta pateikė ir sinonimą: ausūnis, bobausis, lot. Peziza (~ausūnis: 50 ausis + -ūnis, dab. ausūnis), plg. ausūnis (bōbausis), lot. Peziza, lenk. Kustrzebka, vok. Becherpilz Pr 64, ausele PB 112. Du genčių pavadinimai sudaryti su priesaga -ėtras: dailiėtras, lot. Telephora (~dailėtras: dailus + -ėtras, dab. karpininkas), plg. dailiėtras, lot. Telephora, vok. Warzenpilz Pr 65, karpinys PB 128; rudiėtras, lot. Erineum (~rūdėtras: rūdė + -ėtras), plg. rudiėtras, lot. Erineum, vok. Trichterflocke Pr 48 ir rudetras „bot. Erineum: Mt“ LKŽ XI 867, raudinininkas PB 148. Priesaga -ėtras, kaip ir anksčiau minėtoji -mina, yra reta. L. Ivinskis mėgo naujadarus kurti ir su retomis bei nedaromis lietuvių kalbos priesagomis. Su priesagomis -ėtras, -mina ir jų variantais jis sudarė ir mineralų bei nemažai augalų genčių pavadinimų. L. Ivinskis grybų gentims pavadinti pateikė po vieną priesagų -elė, -einis, -muo ir -urys vedinį, pvz.: miegėlė, lot. Cyathus (~miegelė: miega „aruodas“ + -elė, dab. miegė), plg. miegėlė, lot. Cyathus, lenk. Kubek, vok. Becherpilz Pr 62, Cyathus – miegos (Iv) LBŽ 112, kylyszkuns~klyškūnas PTA 830; spatèjnis, lot. Spathularia (~spateinis: spatas „kastuvas“ + -einis, dab. skiauterýtė), plg. kāstuwis, lot. Spathulea, vok. Spatelpilz Pr 64; spjāudmuo, lot. Spumaria (~spjaudmuo: spjaudė + -muo), plg. spjāudmuo, lot. Spumaria, vok. Schaumpilz Pr 59, Spumaria álbā – putininkas (P), sin.: spiauda (Iv, St) LBŽ 332, putininkas PB 143; wingurīs, lot. Daedalea (~vingurys: vingis + -urys, dab. vinguris), plg. wingurīs, lot. Daedalea, vok. Wirrschwamm Pr 66, Daedálea cinérea – pilkasis vinguris (Iv) LBŽ 115, tink lunas PB 157. Du grybų atlase pateikti grybų genčių pavadinimai yra dūriniai: 1) kautāgribis, žemtaukis, žemės taukāj, lot. Phallus (~kaulagrybis: kaulas + grybas, žemtaukis: žemė + taukai, dab. poniabudė). Pirmasis žodis yra L. Ivinskio naujadaras, o kitus du sinonimus jis greičiausiai paėmė iš šnekamosios kalbos. „Prigimtūmenėje“ duodamas tik vienas terminas: kautāgribis, lot. Phallus, lenk. Sromotnik, vok. Gichtschwamm Pr 62, dar plg. Ithyphallus impudicus – poniabudė, sin.: kiaulgrybis (Iv, Mn), žemės taukai (Ak, P, Kos) LBŽ 181, smirdek lis PB 152; 2) kietvilkis, lot. Scleroderma (~kietvilkis: kietas + vilki, vilkėti, dab. ankštenė), plg. kiètwil kis, lot. Scleroderma, lenk. Tęgoskór, vok. Fellstreuling, Hartbovist Pr 61, Sclerodérma vulgáre – ankštenė (Iv) LBŽ 316, twyrtskuris~tvirts kūris PTA 867. 51 Peržvelgus L. Ivinskio grybų genčių pavadinimus, matyti, kad jis ir grybų atlase, ir „Prigimtūmenėje“ vartojo iš esmės tuos pačius pavadinimus, skiriasi tik du terminai: lot. Clavaria – szuk enis ir winėnis Pr 63 bei lot. Spathularia – spatėjnis ir kaštūwis Pr 64. Pastarieji pavadinimai skiriasi tuo, kad grybų atlase pateikto termino pamatinis žodis yra skolinys, o „Prigimtūmenėje“ vartojamo pavadinimo pamatinis žodis yra lietuviškas, be to, vartojami skirtingi darybos formantai. Grybų rūšių pavadinimai L. Ivinskio grybų atlase pateikti grybų rūšių pavadinimai, kaip ir dabar vartojami, yra dvižodžiai sudėtiniai terminai, tik skiriasi žodžių tvarka. Dabartinių rūšių pavadinimų šalutinis dėmuo, nurodantis rūšį, eina pirmuoju, o pagrindinis dėmuo, nurodantis gentį, eina antruoju, pvz., tikrinis baravykas. L. Ivinskis, matyt, sekdamas lotyniškais ir lenkiškais terminais, vartojo priešingai – jis pirmą dėję pagrindinį dėmenį, nurodantį gentį, o po to rūšinį dėmenį, pvz., pumpōtaukšlis kraušžinis, lot. Lycoperdon pyriforme, lenk. Purchawka gruszkowata, vok. Birnförmige Bovist (~pumpotaukšlis kraušžinis), plg. pampotaukšlis grūšlytis PB 141. Beveik pusės visų grybų atlase pateiktų rūšių pavadinimų rūšiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, pvz.: rū dmina skujinė, lot. Rubigo Pini, Uredo Pinus, lenk. Śnieć jodłowa, vok. Brand, Staubbrand, Zellenbrand (~rūdmina skujinė); wingūris anžuolinis, lot. Daedalea quercina, Agaricus quercinus, Agaricus labyrinthiformis, lenk. Siatkowiec dębowy (~vingurys anžuolinis, dab. ąžuolinis vinguris). Grybų atlaso rūšių pavadinimai dažniausiai nurodo būdingą skiriamąjį grybo požymį. Nemažai tokių terminų rūšinių dėmenų, išreikštų priesagos -inis būdvardžiais, rodo tų grybų rūšių sąsają su medžiais, pvz.: plàuskis apušinis, lot. Agaricus rimicoleus, lenk. Bedłka osinowa (~plauskis apušinis); plàuskis glusninis, lot. Agaricus salignus, Pleurotus salignus, lenk. Bedłka wierzhowa, ček. Massowky, vok. Grosser Weidenschwamm (~plauskis gluosninis, dab. gluosninė kreivabudė); mejšėnis kadagìnis, lot. Gymnosporangium junperi, Tremella juniperina, vok. Nacktpore (~meisenis kadaginis), plg. Gymnos- 52 porángium aucupáriæ – juniperinum – šermukšninė kadagių gleivėrudė LBŽ 161; plãuskis obulìnis, lot. Agaricus mali, Agaricus serotinus, lenk. Bedłka jabłoniowa (~plauskis obuolinis); rudi̇etras papelìnis, lot. Erineum populinum, lenk. Rdzawnik osinowy (~rūdėtras papelinis), plg. raudiniṅkas tapalinis PB 148, pastarajai rūšiai pavadinti L. Ivinskis vartojo būdvardį, sudarytą iš vokiečių kalbos skolinio papelis (plg. pėplė, pãpelis, lot. Populus, lenk. Topola, vok. Pappel Pr 146) ir kt. Kiti rūšiniai dėmenys nurodo: 1) grybo panašumą į ką nors, pvz.: pumpōtaukslis buožìnis, lot. Lycoperdon globosum, lenk. Purchawka kulista, rus. Дождевик шарообразный, vok. Kugelstaubpilz (~pumpotauklis buožinis); spatẽinis šaukštìnis, lot. Clavaria spathulata, Spathularia flavida, lenk. Łopatnica żółtawa, vok. Keulenträger (~spateinis šaukštinis, dab. geltonoji skiauterytė) ir kt., 2) grybo augavietę, pvz.: plãuskis dirvinis, lot. Agaricus agrarius, lenk. Bedłka rolowa, rus. Поляный пластиночник, vok. Feldblätterpilz (~plauskis dirvinis); szukenis tankminis, lot. Clavaria fastigiata, lenk. Goździeńec skupiony (~šukenis tankminis); winguris tvorinis, lot. Daedalea sepiaria, lenk. Siatkowiec płotowy, vok. Zaunpilz (~vingurys tvorinis, dab. tvorinis tinkliūnas), plg. tinklunas tvorinis PB 157, ir kt., 3) būdingą grybo savybę, pvz.: plãuskis grasinis, lot. Agaricus narcoticus, lenk. Bedłka ckliwa (~plauskis grasinis); plãuskis seilìetinis, lot. Agaricus salivaceus, lenk. Bedłka ślinnik, rus. Вонючий пластиночник, vok. Speiblätterpilz (~plauskis seilėtinis), plãuskis rupsnìnis, lot. Agaricus asper, lenk. Bedłka chropowata, vok. Rauherblätterpilz (~plauskis rupsninis) ir kt. Daugumos rūšinių dėmenų su priesaga -inis padarytų būdvardžių pamatiniais žodžiais eina daiktavardžiai, tačiau pasitaiko vienas kitas toks būdvardis, išvestas iš būdvardžio, pvz.: plãuskis įvarìnis, lot. Agaricus varius, lenk. Bedłka różnoksztaltna (~plauskis įvarinis); plãuskis palšìnis, lot. Agaricus praecox, Pholiota praecox, lenk. Bedłka miejska, vok. Frühschwamm (~plauskis palšinis); pumpōtaukslis galvotinis, lot. Lycoperdon excipuliforme, lenk. Purchawka fiolowata (~pumpotauklis galvotinis), plg. pampotauklis venterytis PB 141, arba dalyvis, pavyzdžiui, plãuskis veltìnis, lot. Agaricus pruinatus, Merulius tubaeformis, villosus, lenk. Bedłka szronowata (~plauskis veltinis). 53 Kitos grupės rūšių pavadinimų rūšiniais dėmenimis eina kokybiniai būdvardžiai. Šio tipo L. Ivinskio pateiktuose terminuose vartojami tik įvardžiuotiniai būdvardžiai, pvz.: tapialtažis geltonasis, lot. Merulius aureus, Merulius Vastator, lenk. Stroczek niszczący, vok. Faltenschwamm (~lapelāižis geltonasis), plg. gaidrybys pudytojas PB 124; miegėlė drūžėtoje, lot. Cyathus striatus, lenk. Kubek porysowany, vok. Becherpilz (~miegelė drūžėtoji, dab. rievėtoji miege), plg. kylyszkuns nywletasias-kyliskūnas rievėtasis PTA 830 ir kt. Tokie terminai sudaro apie vieną ketvirtadalį visų grybų atlaso rūšių pavadinimų. Daugelis šios grupės rūšių pavadinimų nurodo būdingą grybo požymį, pvz.: gaidkojėnis mejsietāsis, lot. Tremella mesenterica, lenk. Kisielec pomarańczowy, vok. Gallertpilz (~gaidkojenis meisėtasis, dab. raukšlinis žiūrytis), plg. žiūrytis šepsinis PB 164; ptauškis grovietāsis, lot. Agaricus plicatilis, lenk. Bedłka fałdowana (~plauskis griovėtas), plg. budė dvokanė PB 116; szukėnis szakotāsis, lenk. Clavaria cristata, Clavaria rugosa, Goździeniec pasożytny (~šukėnis šakotasis) ir kt. Keleto terminų rūšiniai dėmenys apibūdina grybo spalvą, pvz.: gniaužtėnis bierāsis, lot. Helvella nigricans, Helvella lacunosa, lenk. Piestrzenica szara, rus. Сморчевикъ отменивший, vok. Dunkellorchel (~gniaužtėnis bērasis, dab. urvuotasis bobausis); skilėmina kėmpine geltonojė, lot. Boletus citrinus, Boletus sulfureus, lenk. Huba cytrynowa, rus. Дубовой скважникъ, vok. Eichschwamm (~skylėmina kempinė geltonoji, dab. valgomoji geltonpinė); kietvilkis gėkšvāsis, lot. Scleroderma citrinum, lenk. Tęgoskór żółtawy, vok. Fellstreuling, hartbovist (~kietvilkis gelsvasis, dab. paprastoji ankštenė), plg. twyrtskuris Cytrunaawasis~tvirtskuris citrinavaisis PTA 867. L. Ivinskis pateikė ir keletą rūšių pavadinimų, kurie nurodo rūšies santykius su kitomis rūšimis, pvz.: digminis smūlkėsis, lot. Hydnum Auriscalpium, lenk. Kolczak połowkowy, rus. Шиповикъ половинный, vok. Ohrstachelschwamm (~dygminys smulkiasis, dab. paprastasis ausiadaglis), plg. ausies raktuvas PB 125; pumpōtaukszlis pāprastāsis, pumpōtaukszlis pievinis, lot. Lycoperdon pratense, lenk. Purchawka łąkowa, rus. Дождевикъ луговой (~pumpotau kšlis paprastasis, pievinis), plg. pampotau kšlis lankinis PB 141; spjaudmuo 54 pãprastasis, lot. Spumaria Mucilago, lenk. Szunek zwyczajny, vok. Schaumpilz (~spjaudmuo paprastasis), plg. putininkas glima PB 143. Prie antrosios grupės rūšių pavadinimų slėjas dar trys terminai, kurių rūšiniu dėmeniu eina ne būdvardžiai, o įvardžiuotiniai dalyviai, pvz.: gniaužtenis dėngtasis, lot. Helvella Monachella, Helvella spadicea, lenk. Piestrzenica kryta, rus. Сморщевикъ монахообразный, vok. Nonnenlorchel (~gniaužtenis dengtas); skilėminis twērantėsis, lot. Boletus perennis, Ochroporus perenis, lenk. Huba trwała, rus. Скважникъ постоянный, vok. Dauernder Röhrenpilz (~skylėminis tverantiasis, dab. žiemkentė sausapinėtė); veliemina kerėtoję, lot. Isaria mucida, lenk. Włóknica pleśniowata, vok. Keulenschopf (~velemina kerėtoji), plg. driekys pelėjuotasis PB 121. Septynių terminų rūšiniais dėmenimis eina greičiausiai paties L. Ivinskio sudaryti sudurtiniai būdvardžiai, pvz.: pliauskis baltgauris arba baltgauris, lot. Coprinus porcellanus, lenk. Bedłka kopak arbo czubajka, rus. Коровякъ колпаковидный пластинчоникъ, ček. Knognik, vok. Schopfförmiger Mistchwamm, pranc. Agaric fimetaire typhoide (~plauskis baltgauris: baltas + gaurai); pliauskis baltitrynis, lot. Agaricus dealbatus, lenk. Bedłka biała wa, vok. Ueberweisssterblätterpilz (~plauskis baltitrynis: baltas + trynys); pliauskis juòdgutis, lot. Agaricus atro-tomentosus (~plauskis juodgūtis: juodas + gutė „guotė“, dab. juodkotė meškutė), plg. budė juodinė PB 116; pliauskis juodkotinis, lot. Agaricus velutipes, Collybia velutipes, lenk. Opieńka aksamitno-trzona, ček. Bedla aksamitonoha, vok. Sammetstieliger Blätterschwamm (~plauskis juodkotinis: juodas + kotas + -inis), plg. budė aksomkoja PB 116; pliauskis lajbkòtis, lot. Agaricus dermocybe, lenk. Bedłka krucha (~plauskis laibkotis: laibas + kotas); pliauskis plaukogauris, lot. Agaricus floccosus, Agaricus squarrosus, lenk. Bedłka nastroszona (~plauskis plaukogauris: plaukai + gaurai), plg. budė kuškiuotoji PB 116; rudėtras beržotapinis, lot. Erineum voseum, lenk. Rdza wn ik fiole-towy (~rūdėtras beržolapinis: beržas + lapas + -inis). Iš kitų išsiskiria dešimt rūšių pavadinimų – tai priedėliniai sudėtiniai terminai, kurių rūšinis dėmuo reiškiamas daiktavardžiu, pvz.: pliauskis čyzdrenis, lot. Agaricus aurivellus (arachnoideus), lenk. Bedłka złotogłowa, vok. Goldflammigerblätterpilz (~plauskis čyzdrenis: čydras 55 „šydas“ + -enis); ptàuskis gutminas, lot. Agaricus rufodivaceus, lot. Bedtka żółto diwkowa (~plauskis gūtminas: gūtė „guotė“ + -minas); ptàuskis padùlknis, lot. Agaricus penarius, Agaricus nitens, lenk. Bedtka przyprószona (~plauskis padulknis: padulti + -nis); ptàuskis rauduczas, lot. Agaricus sanguineus, lenk. Bedtka krwisto-czerwona (~plauskis raudūčias: raudas + -ūčias); ptàuskis smìrdmenis, lot. Agaricus putescens, lenk. Bedtka złowonna (~plauskis smirdmenys: smirda + -menys). Priedėliniais sudėtiniais terminais L. Ivinskis įvardijo lot. Agaricus genties rūšis. Šių pavadinimų rūšiniais dėmenimis einantys daiktavardžiai yra priesagų vediniai, kurių daugumą, matyt, sudarė pats L. Ivinskis, pvz.: ptàuskis atskirūlis, lot. Agaricus Columbetta, lenk. Bedtka samotna (~plauskis atskirūlis: atskiras + -ūlis); ptàuskis geltōklis, lot. Agaricus lutescens, lenk. Bedtka żółkniejąca (~plauskis geltoklis: gel tas + -oklis); ptàuskis gòbtūnis, lot. Agaricus armeniacus, lenk. Bedtka brzoskwiniofarbna, vok. Aprikosenfarbigerblätterpilz (~plauskis gobtūnis: gobtas + -ūnis); ptàuskis ptaukūtris, lot. Agaricus vaccinus, lenk. Bedtka dziana (~plauskis plaukūtris: plaukas + -ūtris); ptàuskis musmiris raudūnis, lot. Agaricus rubens, Amanita rubescens, lenk. Muchomor czerwónawy, bedłka szaro-czerwonawabub siwa, rus. Красноватый пластиночник, ček. Sediwa muchomorka, vok. Röthlicher Blätterschwamm (~plauskis musmiris raudūnis: raudas + -ūnis, dab. rausvoji musmirė). Priedėliniai sudėtiniai terminai dabartinėje mikologijos ir botanikos nomenklatūroje yra gana reti. Būdingesni yra rūšių pavadinimai, kurių rūšinis dėmuo reiškiamas būdvardžiu. L. Ivinskis taip pat daugiausia vartojo tokio tipo terminus. Išvados L. Ivinskis grybų atlase pateiktoms grybų gentims pavadinti dažniausiai kūrė naujadarus. Jis vartojo abi žodžių darybos rūšis – vedybą ir dūrybą. Daugiausia naujų terminų L. Ivinskis sudarė, vartodamas priesaginį žodžių darybos būdą. Grybų genčių pavadinimus jis darė ne tik su dariomis lietuvių kalbos priesagomis, pvz., -enis, bet ir 56 su labai menkai dariomis: -mina, -ėtras. Durinių grybų gentims pavadinti pateikta tik keletas. L. Ivinskio grybų rūšių pavadinimų struktūra skiriasi nuo dabar vartojamų terminų tuo, kad pirma pateikiamas pagrindinis dėmuo, nurodantis gentį, o po to – rūšinis dėmuo. Grybų rūšių pavadinimų rūšinis dėmuo dažniausiai reiškiamas priesagos -inis būdvardių arba įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu. Grybų atlase pasitaiko ir vienas kitas priedėlinis sudėtinis terminas. L. Ivinskis nuosekliai vartojo tuos pačius grybų pavadinimus ir išlikusiuose grybų atlaso juodraščiuose, ir „Prigimtūmenėje“. Jo teikiami terminai skiriasi nuo prieš jį gyvenusio J. A. Pabrėžos vartotų grybų pavadinimų, tad galima teigti, kad L. Ivinskis dirbo savarankiškai ir nesinaudojo J. A. Pabrėžos darbais. Nors siųstas į pasaulinę parodą L. Ivinskio grybų atlasas dingo ir išliko tik jo juodraščiai, kurie nebuvo išspausdinti, tačiau keletas L. Ivinskio sukurtų grybų pavadinimų yra įėję į vartoseną ir išlikę iki šių laikų, pvz.: aũšuris, vinguris ir kt. Sutrumpinimai ček. – čekų dag. – dabar vartojamas pavadinimas LBŽ – Lietuviškas botanikos žodynas / Sudarė Botanikos žodyno komisija, vadovaujama L. Vailionio, red. J. Dagys. Kaunas, 1938. lenk. – lenkų LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1956–1999. T. 1–19. LLTIR – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas lot. – lotynų PB – Pabrėža J. A. Botanika arba taislius auguminis. Shenandoah, 1900. plg. – palygink Pr – Ivinskis L. Prigimtūmenė (rankraštis) pranc. – prancūzų PTA – Pabrėža J. A. Tayslós augimiu (rankraštis) rus. – rusų vok. – vokiečių žr. – žiūrėk 57 Literatūra 1. Gaivenis K. Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai // Lietuvių kalbotyros klausimai: Mokslo kalbos kultūros ir terminologijos problemos. Vilnius, 1985. T. 24. P. 165–178. 2. Gricius A., Matelis A. Lietuvos grybai: Afiloforiečiai 2(Aphyllophorales). Vilnius, 1996. T. 6. D. 2. 3. Matulionis P. Žolynas: Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas. Vilnius, 1907. 4. Mazelaitis J., Urbanas V. Lietuvos grybai. Vilnius, 1980. 5. Petkevičiūtė D. Laurynas Ivinskis. Vilnius, 1988. 6. Urbanas V. Lietuvos grybai: Kempiniečiai (Polyporales), žvynbaravykiečiai (Strobilomycetales), baravykiečiai (Boletales), guoteniečiai (Hygrophorales). Vilnius, 1997. T. 8. D. 1. L. IVINSKIS’ MYCOLOGICAL TERMS Summary In the institute of Lithuanian literature and folklore there is a rough copy of Ivinskis’ atlas of mushrooms. It covers 226 pages and includes the author’s drawings. Ivinskis described mushrooms in Polish, but he also gave 73 Lithuanian names of the species of mushroom, which are important for Lithuanian terminology. In order to name genera of mushrooms Ivinskis created neologisms. Most of them were made using suffixation. Ivinskis formed names of genera of mushrooms using not only common Lithuanian suffixes, e.g. -enis (gniaužtėnis), but also with rare ones -mina, -ėtras (rūdmina, dajliėtras). The structure of Ivinskis’ names of the species is different from the structure of present-day terms. First of all he gave the name of the main component describing the genus and then the name of the species, e.g. pumpōtaukšzlis kraušzinis. The specific component of the names of species is usually an adjective with the suffix -inis or a definite adjective, e. g. wingūris anžuolinis, tapieżlajzis getōnāzis. Ivinskis consistently used the same names of mushrooms both in his atlas of mushrooms and in “Prigimtūmenė”. He worked independently and did not make use of the works of J. A. Pabrėža. Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius El. paštas [email protected] Gauta 2000 09 26 58