Lietuviškų ir tarptautinių fonetikos terminų sinonimija

Gi a KAZLAUSKAITE Vilniaus pedagoginis uni e si e as LIETWISKU IR TARPTAUTINIU FONETIKOS TERMINU SINONIMIJA Siame s aipsnyje ap a iamas ieno kilmds a h ilgiu ski iamo si- noniminiq e minq ipo papli imas a ski uose XX a. one ikos s idiq da buose bei aidos polinkiai. Ty imo medZiaga su ink a i5 s a biau- siq Sio amZiaus specialiqjq one ikos s udijq bei kalbo y os da bq, ku iuose ienu a ki u a Z ilgiu liediami i one ikos dalykail. Kalban apie lie u i5kq i a p au iniq e minq sinonimij4, gal o- je u ima i ienaZodliai, i sud6 iniai e minai. Reikia p idu i, kad p ie a p au iniq e minq dia ski iami i hib idai, .y. e minai a jq ddmenys, u in ys i a p au iniq, i lie u i5kq elemen q. Siuo a L l- giu galima ski i du ienaZodZiq e minq sinonimijos ipus: L) lie u- iSko i a p au inio e mino sinonimij a (p z.: s ambalsis ll hia as), 2) lie u i5ko e mino i hib ido sinonimija (p z; minki umas llpala alii- kumas). Sude iniq e minq sinonimi5ki gali bl i pag indiniai demenys (pa- ymimieji LodLial) a ba p iklausomieji ddmenys (pa yminiai). Ana- logi5kai ienaZodZiams e minams dia galima ski i lie u i5ko i a p- au inio e mino sinonimij4 (p z.: balsiy ienoddiimasllbalsi 4 asimi- liacija, minl<i asis balsisllpala alusis balsis) bei lie u i5ko e mino i hib ido sinonimij4 (p z.: one inis balsiikumasll one inis okal ku- mas, gomuinis piebalsisllpala alinis p iebalsis). Be o, pasi aiko i o- kiq lie u i5kq i a p au iniq e minq sinonimijos a ejq, kai sinoni- mq eilu g suda o ne ienodos sanda os e minai, pa yzdZi i, iena- Zodis e minas | | d iZodis e minas (degeminacii a llp iebals io p aleidi- ' Sal iniq s4 a5as i su umpinimai pa eikiami s aipsnio pabaigoje. Romdni5- ki skaidiai Zymi om4, a abi5ki - puslapi. DaZniausiai iksuojamas pi masis e mino pa a ojimas Sal inyje. 25 mas), ienaZodis e minas | | iZodis e minas (a nka a ll g ynasis pie - balsinis d iga sis),d iZodis e minas ll iZodis e minas Q iebalsi4 m e- a eze ll p iebalsi4 susikei imas ie omis). Beje, pa i sinonimijos s4 oka iek apsk i ai kalbo y oje, iek e - minologijoje sup an ama ne ienodai. G e a sinonimq da a oja- mas i duble q e minas. Ka ais abu Sie e minai su okiami kaip sinonimai: ,,Te minais - sinonimais (duble ais) adinami du a ne keli e minai, ei5kian ys 4 padi4 s4 ok4" (TD, 9). Rusq kalbininke O. Achmano a ne apa ina Siq e minq i e minais duble ais ( iple- ais i . .) adina ZodZius, ku iuos ,jungia ypa inga e minologind s4saja su uo padiu moksliniu objek u. Todel jie laikomi ne ZodZiais kaip okiais, o ik pasekme o, kad neimanoma 1l- elg i ski umo a p jais ei5kiamq objek q" (Achmano a 1969: 13). Kalbininkds nuomo- ne, ie duble ai klaidingai adinami sinonimais. Sis nuomoniq i5si- sky imas susijgs su absoliudiqjq i pap as qjq sinonimq samp a a. Ben- d indje kalboje absoliudiaisiais sinonimais laikomi,, ie sinonimai, ku- iq eik5mes y a apadios. Del eik5mes apa umo jie da adinami duble ais" (Jakai iend 1980: 51). Pap as ieji y a ,, ie sinonimai, ku- iq iena a kelios eik5mes y a ne absoliudiai apadios, o ik a i- mos" (Jakai iene 1980: 52). Te minologijoje galima kalbe i ik apie absoliudiuosius sinonimus (duble us). Kalbamo ipo sinoniminiai e - minai neabejo inai laiky ini absoliudiaisiais sinonimais, a ba duble- ais. Jq eik5mes y a apadios - ski iasi ik ai5ka. P ie5 p adedan kalbd i apie mind o ipo one ikos sinoniminius e minus, e a umpai ap i i i padios one ikos samp a 4. Siuo- laikineje kalbo y oje be eik isuo inai laikomasi poZi[ io, kad kal- bos ga sus i ia one ikos mokslas (pladiqja p asme), susidedan is i5 d iejq sElginai sa a anki5kq Sakg: g ynosios (,,siau osios") one i- kos i onologijos (DLKG 15; Pake ys 1995 5; Gi denis 1995:23). Kaip sudd ind onologijos dalis, pap as ai i5ski iama p ozodija (DLKG 15, Gai enis, Keinys 1990: 163). Mo onologija laikoma a - piniu dalyku, siejandiu onologij4 i mo ologija @LKG 17). Taigi Siuo a Z ilgiu ski ini g ynosios one ikos, onologijos, p ozodijos i mo onologijos e minai. 26 I5 iso bu o i iama pe 1700 e minq. T4 padi4 s4 ok4 Zymindiq e minq i ai a imq liudija pe 300 sinonimq eiludiq, i5 jq 173 eilu ds (55J%) ski inos lie u i5kq i a p au iniq e minq a ba hib idq si- nonimijos ipuiz. G ynosios one ikos e minai suda o apie 52Vo (905 n .) isq o- ne ikos e minq, a p jq bemai,170 sinonimq eiludiq. Kalbamo ipo sinonimijai ski ina 94 sinonimq eilu ds (56Vo). Pi moje XX a. pusd- je ji nebu o i in daZna. Kiek daugiau okiq sinoniminiq e minq y a ik K. Blgos i M. Du io da buose, p z.: a ika a BRR III l68llsude- inis piebalsis BRR III 631, balsi 4 ienoddjimas BRR Il49zllbalsia asimiliacija BRR II 492, ga somokslis BRR II2lTll one ikn BRR I 408, ap alusis balsis DKP 94lllabializuo asis balsis DKP 94, minlci a- sis balsis DI<P lz6llpala alusis balsis DI{P 26 i k . XX a. idu yje i an oje puseje, p adedan E. Mikalauskai ds o- ne ikos da bais i baigian ,,Daba inds lie u iq kalbos g ama ika", kalbamo ipo sinoniminiq e minq ge okai padaugejo. E. Mikalaus- kai ds one ikos da buose ap ik a 23 okiq sinoniminiq e minq eilu- 6s, p z.: akomodacija MFD 6Tllp iside inimas MFD 67, di ongoidas MFD S9llne ik asis d ibalsis MFD 59, an inis d iga sis MFD 55llse- kunda inis d iga sis MFD 55, sambalsis MFD 33llhia as MFD 33 i k .Sio ipo sinoniminiq e minq ne engia i A. Pake ys (1"5 sinonimq eiludiq), p z.: a ika a PF l71llg ynasis piebalsinis d iga sis PF 175, sud ibalsin as balsis PF 6Tlldi ongizuo as balsis PF 67, minl<.i umas PF l Ullpala aliikumas PF l0O,pusbalskPF 94llsonan as PF 96 i k . A. Gi denio da buose (L6 sinonimq eiludiq) kalbamo ipo sino- nimija daZniausiai a si anda ddl o, kad ,,Fonologijoje" i ,,Teo i- niuose onologijos pag induosd" a pa i s4 oka i a dijama ne ie- nodai, p z; mu mamasis balsis GF 6ll edukuo asis (,,mu mamasis") '? Palyginimui galima pa eik i ki q sinonimijos ipq kiekybinius duomenis: lie u- i5kq e minq sinonimija - 84 sinonimq eilu €s (26,8Vo), a p au iniq e minq a ba hib idq sinonimija - 57 sinonimq eilu es (18,17o). 27 balsis GFP 88, a pbalsinis p iebalsls GFP Tl6llin e okalinis p ie- balsis GF 83 i k . ,,Lie u iq kalbos g ama ikoje" (,,Fone ikos" sky iaus au o e V Vai ke idi i e) i ,,Daba inds lie u iq kalbos g ama ikoje" (,,Fono- logijos" sky iaus au o iai K. Ga 5 a i A. Gi denis, ,,Mo onologijos ei5kiniq" -A. Gi denis) okio ipo sinonimq aip pa ne engiama (25 sinonimq eilu es), puz.: degeminacija LKG I TI1llp iebalsio p aleidi- mas LKG I 115, d ibalsis LKG I STlldi nngas LKG I57, kie inimas DG 48 ll dep ak alizacij a DG 48, gomu inis p iebals is LKG I 57 llgu u a- Iinis p iebals s LKG I7l, iga sis DG 22ll n ongas DG 22 k . Lie u i5kq i a p au iniq e minq (a ba hib idq) sinonimi5kumo iSpli im4 an oje XX a. puseje galima mo y uo i padiu one ikos moks- lo i5augimu, ku is ldmd naujq e min l po eiki. DaZnu a eju bu o imami s e u jau a ojami e minai a ba a ojamiems e minams ie5koma lie u i5kq a i ikmenq. Fonologijos e minai suda o apie 19% (320 n .) isq one ikos e minq, i5 jq pe 50 sinonimq eiludiq. Pi mieji lie u iq onologijos da bai pasi odd ik sep in ame XX a. de5im me yje. Thigi i onologijos e minai i5 esmds a ojami ik an - osios amZiaus pusds da buose. Bene labiausiai lie u iq onologijos e minija i5ple o a A. Gi denio,,Fonologijoje",,,Teo iniuose ono- logijos pag induose" i ,,Daba inds lie u iq kalbos g ama ikoje". Cia a ojama apie230 e minq, .y.2l3 isq onologijos e minq. Fonologijos, kaip i g ynosios one ikos, e minijoje i5pli imu i5- siski ia kalbamo ipo sinoniminiai e minai (25 sinonimq eilu es - 45 Vo), puz: a s kiiamoj i unkcij a PF 9, GF 20 | | delimi a y ind unkcij a PF 9, GF 20, minl<i oji p iebalsine onema GF 168lldiezine p iebalsine onema GF 168, neu alizacija MFD 67 llpneb alsi4 kai a MFD 67, neu - alizacijos pozicija GF 98 llsilpnoji pozicija GF 98, ski iamasis poiymis PF 9, DG Lslldis ink y inis poZym i PF 9, DG 15 i k . No s specialiai eo inems i me odindms p ozodijos p oblemoms ski a monog a ija pasi odd ik XX a. de in ame de5im me yje (A. Pake ys. ,,Lie u iq bend ines kalbos p ozodija" (1982)), adiau Siais klausimais bu o domimasi iau nuo XIX a. idu io, o ka u i 28 ku iami e minai Sios s i ies s4 okoms pa adin i. Ti uose da buose i5 iso a ojama apie 400 p ozodijos e minq, .y. apie 23Vo is4 one i- kos e minq, i5 jq bemaZ 60 sinonimq eiludiq (kalbamo ipo - 27). Lie u i5kq i a p au iniq e minq a ba hib idq sinonimijap ozo- dijos e minijoje labiau iSpli o an oje XX puseje. I5 pi mos amZiaus pusds mind ina ik kele as okiq sinoniminiq e minq, a ojamq K. Bugos, M. Du io, J.ZiugLdos da buose (7 sinonimq eilu ds), p z.: akil as BRR III 4|llni ap ade p iegaide BRR III 4l,balsingumqs 2G l2ll onas 2G 2, ki i iuoj am a s s kiemuo DKP 1 5 8 | | a kc en uoj ama s skie - muo DW 58, ni ap adumas BRR III 41llakil inunas BRR III 45 i k . Vdliau okio ipo sinoniminiq e minq padaugejo (18 sinonimq eiludiq), p z: akil as PF 319, LKG I I2Slldeiininis ienklas PF 319, LKG I I28, el<s encija GF l93ll qs ine piegaidd GF 193, ki is GF lT3llakcen as GF 173, kiel<ybinis ki is PF 313, GF 175, LKG I l2Tlllann i a y inis ki is PF 313, GF L75, LKG I In, ko epciia GF 193 lls aig ne piegaidi GF 1 93, s a aimine p ozo dij a GFP 216 llne unk- cine p ozodija GFP 216 i k . No s mo onologijos ei5kiniq y imas nd a iesioginis one ikos (i onologijos) objek as, be one ikams i onologams daZnai enka pasi em i i mo onologijos ddsningumais. Ti uose Sal iniuose i5 i- so a ojama apie 100 mo onologijos e minq, .y. apie 6Vo is 4 o- ne ikos e minq, a p jq y a pe 30 sinonimq eiludiq. Lie u i5kq i a p au iniq e minq a ba hib idq ipui ski inos 28 sinonimq eilu ds ( .y. daugia nei 90%), p z.: a e eze LKG I llSll pnebalsio nuki i- mas LKG I 118, disimiliacija LKG I 93llga s 4 iipanaiijimas LKG I 94, epen eze Dl<P l2gllbalsio a si adimas Dl{P L29, sujungimcs DKP L24llsu aukimas DI(P I4llkon akcija DW 124, a imoji me a eze DKP 131ll,,kon ak o" me a eze DKP 131 i k . Kalbamo ipo mo o- nologijos e minq sinonimija i5siski ia sinonimq eilu dmis, ku ias su- da o ne ienodos sanda os na iai ( okio pobldZio y a 26 sinonimq eilu ds i5 28). Thigi i5 o, kas pasaky a, ma y i, kad lie u i5kq i a p au iniq e - minq sinonimija bene labiausiai y a iSpli usi i5 isq sinoniminiq e - minq ipq, ski iamq kilmds a Z ilgiu. Lyginan XX a. p adZi4 i pa- 29 baig4, ai5kdja, kad okios sinonimijos a ejq nuola daugdja. Tokia endencija ik iausiai i5liks i a ei yje, nes Siuo me u mokslq ple a, a p jq i one ikos, yks a labai spa diai. Lie u 4 pi miausia pasie- kia a p au iniai e minai, dia jiems ie5koma a i ikmenq, o a ose- noje daZniausiai eikiami abu a ian ai. BRR DG DKP GF GFP LKG MFD PF Zc Sal iniai Bnga K. Rink iniai a.i a . Vilnius, 1958. T 1; Vilnius, 1959.T.2;Yi1- nius, 1961. T 3. Daba inis lie u i4 kalbos g ama ika / ed. V Amb azas. Vilnius, 1994. Du ys M. Kalbos mol<slo pag indai. I(awaq L929. Gi denis A. Fonologija. Vilnius, 1981.. Gi denis A. Tbo iniai onologijos pag indai. Mlnius, 1995. Lie u i4 kalbos g ama ika / y . ed. K. Ul ydas. Vilnius, 1965. T 1. M i k a I a u s k a i b E. Lie u iq knlbos one ikos da bai. Vilnius, 1975. Pake ys A. Lie u iq bendinis kalbos one ika. Vilnius, 1986. ZiugZda J. Lie u i4 kalbos g ama ika. Kaunas, 1966. D. 1. Li e a ii a L. Achmano a L969 - Axuauona O. Cnoeapu ,,,uHe6ucmuqec cux mep iluuoa. Moc oa. 2. DLKG - Daba inis lie u i4 kalbos g ama ika I ed. V Amb azas. Vilnius, L997. 3. Gai enis, Keinys 1990 - Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e min7 Zodynas. Vilnius. 4. Gi denis 1995 - Gi denis A. Tbo iniai onologijos pag inda Vilnius. 5. Jakai iend 1980 - Jakai iend E. Lie u i4 kalbos lel<sikolog4a. Vilnius. 6. Pake ys 1995 - Pake ys A. Lie u i4 bend inis kalbos one ika. Mlnius. 7.TD - Tb minologinis da bas. Vilnius, 1973. SYNONYMY OF LITHUANIAN AND INTERNATIONAL PHONETIC TERMS Summa y This pape analyses synonymy o Li huanian and in e na ional phone ic e ms o he 20'h cen u y. Hyb ids a e conside ed as one ype o in e na ional e m. One- wo d and compound e ms a e aken in o conside a ion. 30 The mos equen ly occu ing ype o synonymy is Li huanian and in e na io- nal e ms. The e a e 173 s - ch .ynol y y lines - abou 55'pe cen o all synonymic phone ic e ms. I we compa e he beginning and he end o he 20 h cen u y, we would see ha he numbe o such synonl ns is inc easing con inually. Mos likely his endency will emain in he u u e, because he de elopmen o sciences is occu ing apidly. In e na ional e ms come o Li huania i s . They a e g adually changed in o Li huanian equi alen s, bu bo h e sions a e used in phone ic wo ks. Gi A KAZI-AUSKAITE Vilniaus pedagoginis uni e si e as Li uanis ikos akul e as Lie u iq kalbo y' os ka ed a _; l. )e cenKos g. J. Ll-2009, Vilnius Gau a 2000 11 06 31