„Varantieji ratai“

Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas VARANTIEJI RATAI Samprotaujant apie varančiojo ir varomojo priešpriešą technikos terminijoje, neretai pačioje pradžioje klumpama ant dviejų akmenų — vieno lietuvių kalbos, kito — rusų kalbos, su kuria lietuvių kalbos technikos terminija ilgiausiai buvo susijusi. Kažkodėl būtinai pradedama nuo automobilio, ir jo tekiniai (nebe terminas, nors dar 1959 m. PolŽ, Koneco — ratas, tekinis) užstoja visus technikos ratus. Taigi pradedama gerai: jei ne visureigis (jo visi ratai/asys/tiltai varantieji), tai vieni ratai/viena ašis/vienas tiltas yra varantieji. Kaip grindžiamas neveikiamojo dalyvio reikalingumas? Sukimo momentas nuo variklio kardanine pavara perduodamas porai ratų/ašiai/tiltui. Jie iš tikrųjų varomi, tai kodėl nevadinami varomaisiais? Tačiau tikslas — ne juos varyti, o visą automobilį. Nors pavaros patys varomi, jie automobilį varo, todėl ir vadinami varančiaisiais: Transmisija jungia variklį su varanciaisiais ratais LTE I 506. Varančiųjų ratų stumiamoji jėga (...) perduodama varančiajam tiltui ir toliau — rėmui; todėl automobilis važiuoja VairV 144. Teoriškai šitie ratai yra varytuvai (traktoriaus — vikšrai, laivo, orlaivio — sraigtai). O kiti automobilio ratai? Jie transmisija nėra sujungti su varančiaisiais. Todėl terminologiškai kartais įvardijami su neiginiu: Automobilių, kurių ratų pakaba priklausoma, priekinę (nevarančiąją) ašį sudaro dvitėjinio skerspjūvio sija (...) VairV 147. Kartais pasitaikantis jų pavadinimas varomieji irgi nėra nepagrįstas: juos varo pats automobilis, jo trauka. Tačiau nereikėtų daryti didelių išvadų iš to, kad kai kuriuose technikos terminų žodynuose nėra varomojo rato — priežasčių čia gali būti visai neracionalių. Antai ALPolŽ nėra nė varančiojo rato, nors yra varančioji ašis(driving axle), taip pat varantysis krumpliaratis (drive gear); TechZ irgi nėra nė varančiojo rato, nors yra ir varančioji, ir varomoji ašis (eedymas ir eedomas oco), taip pat ir varantysis, ir varomasis velenas (eedywuii ir eedombiūi an); PolŽ, tėra 18 varantysis ratas (eedymee Koneco), nors yra ir varančioji, ir varomoji ašis, ir varantysis, ir varomasis velenas. Reikšmingesnis dalykas yra tai, kad ratas terminų žodynuose gali būti nebūtinai automobilio tekinis, ašys net automobilyje — nebūtinai tos, ant kurių tekiniai sekasi. Žodynuose, žinoma, rūpestingiau turi būti vartojamos technikos šakų pažymos, tačiau net AutoservZ varantysis ir varomasis ratas nieko tiksliai nepasako. Dabar atsirado kitokia nevarančiųjų ratų ir ašių įvardysena — jų priešprieša be neigiamojo nario: varantysis ratas (12. 2), rus. 6edywee Koneco, angl. driving wheel, vok. Treibrad, Antriebsrad, pranc. roue motrice, roue couplée > laisvai riedantis ratas (12.4), rus. Koneco ce06000noeo eépawjenusi, angl. free rolling wheel, vok. Tragrad, pranc. roue porteuse PAutŽ; varančioji ašis (12. 6), rus. 6edymjas oc, angl. driving axle, live axle, vok. Treibachse, Antriebsachse, pranc. essieu moteur <> laisvoji ašis (12. 8), rus. ceo600nas oce, angl. dead axle, vok. Tragachse, pranc. essieu porteur, essieu fou PAutZ. Sioks toks terminologinis tritkumelis yra junginys laisvai riedantis, semantiSkai ne be dviprasmiškumo laisvoji ašis. Bet įmanoma. Apgaulingas rus. xo1eco — tai gali būti ir 3y6uamoe koaeco (nors yra ir gybuamka, ir wecmepus), o tai — liet. krumpliaratis (beje, ir angl. wheel, vok. Rad — ir ratas, ir krumpliaratis, nors krumpliaratis — tai angl. gear-wheel, vok. Zahnrad). Rusų kalboje sudėtinio termino pažyminys 3y04amoe neretai praleidžiamas, vartojamas tiesiog hiperonimas Koseco, taigi ir lietuviškuose vertimuose — nebe krumpliaratis, o tiesiog ratas, paskui ir neverstiniuose tekstuose, pvz.: Dviguba pagrindinė pavara sukimą perduoda per dvi krumpliaračių poras: vieną jų sudaro 2 kūginiai krumpliaračiai, kitą — 2 cilindriniai (pav.). Esant dvigubai pagrindinei pavarai, perdavimo skaičius (varan - čiojo irvaromojo ratų sukimosi dažnių santykis) yra didesnis LTE VIII 402. Paveikslėlyje aiškiai matyti krumpliaračiai. Ir dar čia pat: Vienguba pagrindinė pavara sudaryta iš dviejų kūginių krumpliaračių: varantysis mažaskrumpliaratis suka didįjį, todėl ratai sukasi lėčiau uz kardaninį veleną, o sukimo momentas didesnis LTE VIII 402. Sakyti varantysis krumpliaratis suka LTE VIII 402, variklis suka <...> ratus LTE I 506 semantiškai labai netikslu: jei var19 iklis, pa-vara, var-ytuvas, tai varo, nors ir suka-si (o ratus suka vairas, kai po-sūkį daro). Varyti reikšmė 3. „versti veikti (apie mechanizmus)“ (garas mašinas varo, elektros varomoji jėga) įteisinta jau 1954 m. DŽ,. Ta reikšmė yra iš gyvosios kalbos (tarmių) — varyti 8. „versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus)“: Vanduo suka tuos visokius ratus ir varo girnas Antašava. Vandens malūnas vandeniu varomas Ragainė. Nu ir pask|ui] atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu varomos Kartena. Vienos [dumplės] buvo su vėju varomos, su tekiniu tokiu Ylakiai. Motorą varo elektra Kernavė(LKŽ XVIII 210). Tik 1949 m. TechŽ dar buvo ir reikšmės skolinys: eedymas oco — vedančioji ašis (nors ocb eedywan — varančioji ašis), eedymuū wkue — vedantysis skriemulys, 6eedombiū wKue — vedamasis, varomasis skriemulys. 1968 m. vokiečiųlietuvių kalbų LRKŽ V varyti 1. reikšmė iliustruojama ir tokiais junginiais: varomasis mechanizmas, ratas — Triebwerk, -rad, varomasis diržas, skriemulys — Triebriemen, -scheibe, varomoji ašis, padarynė — Triebachse, -werk. Vokiški atitikmenys rodo, kad varomasis Čia reiškia „varantysis“ (jeigu jų nebūtų, bendrinės kalbos vartotojas, juoba technikos specialistas suprastų, kad „varomasis“). Kai nepaisoma terminų poros priešpriešos, tai terminų čia ir nelieka. Čia tėra kaip LKŽ XVIII 210 prie varyti 8. reikšmės pateiktas tarminis sakinys: Zen y[ra] ratelio šniūras [t.y. virvelé] varomasis Kintai. Ne paslaptis, kad kai kas labai mėgsta neveikiamosios rūšies dalyvius traukte traukti į terminiją (siūlo: skaičiuojamosios mašinos, valdomosios sistemos, ...), nors specialistai jų labai kratosi. Išradingumo siūlytojams netrūksta. Štai, girdi, yra tik varomasis šniūras, o varančiojo nėra, ir kaip tik tas, kuris varo, vadinamas varomuoju, taigi ir automobilio ratai, kurie varo, turi būti varomieji. Tai kas, kad penkiasdešimt metų jie buvo varantieji, o jų priešprieša — varomieji. Iš tikrųjų verpėja mina pakoją — kalelė varo ratą, ratas varo virvelę, virvelė — skriemulį, o su skriemuliu kartu sukasi ritė ir traukia siūlą. Taigi virvelė yra ir rato varoma, ir skriemulį varanti. Jau sakyta, kad ir tie automobilio ratai yra ir pavaros varomi, ir automobilį varantys, bet terminas — varantieji, nes tai svarbiau: jie atlieka svarbiausią veiksmą — varo automobilį. Dvejaip galima žiūrėti į tuos ratus, bet reikia matyti ir anuos, ir visą automobilį. Moksliškai įvardijant sąvokas, 20 atžvilgis pasirenkamas tas, kuris aktualus, ir jį pasirenka ne kalbininkai, o įvardijamo dalyko specialistai. Dar svarbiau — mokslo ir technikos terminija nėra namudės dalykas. Yra vadinamoji liaudies terminija, bet nėra kokių liaudinių ar lietuviškų (ar net žemaitiškų) mechanikos principų ar pavarų ir transmisijų sistemų — terminų sąvokų sistemos yra tarptautinės kaip pats mokslas. Beje, varomasis šniūras nė neprieštarauja moksliškumui — lygiai toks yra diržinės pavaros PolZ, (pemennbiū npueod) varomasis dirZas, nors jis jau dažniau vadinamas pavaros diržas PolZ, , VLAutZ — TUS. nPUBOOHOU pemenb PolZ,, RPTechS, lenk. pas napedo wy (:naped — pavara) RPTechS, vok. Antriebsriemen (:Antrieb — pavara), Triebriemen (:Trieb — pavara) PAutZ, angl. drive [transmission J] belt RAPolS, pranc. courroie de commande [de transmission] RFPolS. Cia yra vienanaris jvardijimas visose kalbose. Tačiau jis nieko nereiškia dvinaréms sąvokų prieSprieSoms, jvardytoms irgi visomis kalbomis (nors yra ir kitokios motyvacijos sinonimy negu „varyti“, bet ir tais atvejais priešprieša yra): liet. varantysis ratas <> varomasis ratas rus. gedyujee Koneco <> 6e0omoe Koaeco lenk. koto napedzajgce <> koto napedzane koto napedowe koto czynne <> kolo bierne vok. Antriebsrad <> Abtriebsrad Treibrad, Triebrad angl. drive wheel <> driven wheel pranc. 1. roue motrice <> roue menée roue menante <> roue commandée 2. (krumpliaratis) engrenage moteur <> engrenage recepteur barbotin liet. varantysis velenas <> varomasis velenas rus. 6edymjuū 8an <> 6e00Mblli 6an lenk. wat napedzajqcy <> wat napedzany wat czynny <> wat bierny 21 vok. Antriebswelle <> Abtriebswelle Triebwelle angl. drive shaft <> driven shaft driving shaft pranc. arbre moteur arbre d’entrainement «> arbre entrainé arbre menant <> arbre menė arbre de commande <> arbre commandé (duomenys iš RPTechS, VLAutZ, RAPolS, RFPoIS). Ir daugiakalbéje automobilių terminijoje (PAutZ) ši priešprieša nuosekliai išlaikoma, nors atskirų terminų jvairavimo yra: varantysis velenas «<> varomasis velenas (72.10 «<> 67.3), rus. 6edymuiū ean <> 6edombiū ean, angl. output [=input?! — J. K.) shaft <> output shaft, turbine shaft, runner, vok. Abtriebswelle [=Antriebswelle?! — J. K.] <> Abtriebswelle, pranc. arbre de sortie <> arbre récepteur; arbre de turbine; skirstymo mechanizmo varantysis krumpliaratis <> varomasis krumpliaratis (31.5 <> 31.6), rus. 6edywjas wecmephs <> 6edomas wecmepHs, angl. crankshaft timing gear (pinion) <> camshaft gear-wheel (driven), vok. Kurbelwellen-Zahnrad <> Nockenwellen-Zahnrad, pranc. pignon de distribution <> roue de distribution; varantysis skriemulys <> varomasis skriemulys (85.2 <> 85.8), rus. npueodnoū pasdeuncnoti wKue <> npuemMnbiū pa3deuncnoti wus, angl. driving pulley, primary pulley <> driven pulley || input pulley <> output pulley, vok. Antriebs-Riemenscheibe, treibende Riemenscheibe «> Abtriebs-Riemenscheibe, pranc. puolie motrice, variateur a dépresion <> puolie réceptrice. Ir apibendrinta paZyminiy priešprieša pateikta: varantysis <> varomasis (202.27 <> 202.28), rus. eedymui, npueodnoii, 08UNCYUULL <> eedombiū, NPUeodJumbiū, angl. driving, actuating <> driven, vok. treibend (-es Organ) <> angetrieben (-es Organ), pranc. entrainant <> entraine, actionne // menant <> mene, mis en marche, commandeé. Automobilio ratų priešprieša yra akivaizdi, nors antrasis narys jvardijamas kol kas įvairiai — nevarantieji, varomieji, laisvai riedantys ratai. Net kai panašios sąvokų priešpriešos neveikiamasis narys nėra terminu įvardytas, veikiantysis narys gali būti reiškiamas tik veikiamosios rūšies dalyviu. Sakysim, nėra įvardyta sąvoka „laikomoji kon22 strukcija“, bet „kuri laiko“ — tai laikančioji konstrukcija. PAutŽ yra įvardytos priešpriešos varantysis ratas <> laisvai riedantis ratas, varančioji ašis «> laisvoji ašis. Tačiau nors neveikiamasis tiltas nėra jvardytas, veikiantysis yra varantysis tiltas (62.13), rus. eedywuii mocm, angl. rigid driving axle, vok. starre Antriebsachse, pranc. pont moteur. Taigi automobilio varantieji ratai lieka kaip didesnės sistemos dalis — priešprieša terminologiškai turi būti nedviprasmiška. O kai priešpriešos nėra, juoba ji net logiškai negalima, terminijoje plačiai vartojami apibendrintos reikšmės neveikiamosios rūšies dalyviai, išskyrus tiesioginius veiksmo atlikėjus (smogiančioji dalelė, krintančioji žvaigždė,...). Sutrumpinimai ALPolZ — Novodvorskis A. Angly-lietuviy kalbų politechninis žodynas. Vil- = nius, 1948. AutoservZ — Rusy-lietuviy kalbų autoserviso terminų žodynas / Sudarė R. Lapinskas. Vilnius, 1989. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1954. LKZ — Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1997, T. 18. LRKŽ — Lietuvių rašomosios kalbos žodynas. T. 5 / Sudarė A. Senn'as ir A. Salys. Heidelberg, 1968. LTE — Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1976, T. 1. 1981, T. 8. PAutŽ — Penkiakalbis automobilinių terminų žodynas | Parengė R. Katalynaitė, A. Klibavičius, A. Kvietkauskas, R. Lapinskas, G. Paliulis. Vilnius, 1995. PolŽ, — Rusy-lietuviy kalbų politechninis žodynas | Redakcinė kolegija: A. Novodvorskis (pirmininkas), L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. Stanaitis, S. Vasauskas, J. Vidmantas. Vilnius, 1959. PolŽ, — Rusyų-lietuvių kalbų politechnikos žodynas | Sudarė G. Daugėla. = Vilnius, 1984. RAPoIS — Pyccko-anenuiickuii nonumexnuyeckuti caosaps. Mocksa, 1980. RFPolS — Pyccko—gppanuyysckuii nonumexnueckuti caosaps. Mocksa, 1980. RPTechS — Wielki stownik techniczny rosyjsko—polski. Mocksa — Warszawa, 1973. TechZ — Novodvorskis A. Trumpas rusiskai-lietuviskas techninis Zodynas. Kaunas, 1949. VairV — Klenikovas V., Iljinas N. Automobilis: Pirmos klasės vairuotojo vadovėlis. Vilnius, 1976. VLAutZ = Zitkuté A. Vokieciy—lietuviy, lietuviy—vokieciy kalbų automobilių terminų žodynas. Vilnius, 1996. Skaitmenys žymi metus, tomus (romėniškieji), puslapius. 23 VARANTIEJI RATAI (DRIVE WHEELS) Summary The name of vehicle drive wheels in Lithuanian includes the active participle. The varantieji ratai (drive wheels) of the cara vehicle are named after their essential characteristics — they drive (varo) a car. In other respects they are “varomieji”, i.e. they could be described using a word combination with the passive participle, because they are driven by the gearbox. In scientific nomination the essential, topical characteristic is chosen. And it is chosen not by linguists, but by the specialists of that particular field. Scientific and technical terminology is not a matter of house-keeping. Systems of concepts are international. Binomial opposition of “varantysis” «> “varomasis” of pair systems such as ratai (wheels), tiltai (ends), ašys (axles), also krumpliaraciai (tooth-wheel), skriemuliai (pulleys) and velenai (shafts) is present in terminology of all languages. Even in those cases when the passive member is not named, the active member is named by the active participle (laikancioji konstrukcija). Jonas KLIMAVICIUS Gauta 2000 10 10 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 L'T-2055, Vilnius 24