„Varantieji ratai“

Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas VARANTIEJI RATAI Samprotaujant apie varančiojo ir varomojo priešpriešą technikos terminijoje, neretai pačioje pradžioje klumpama ant dviejų akmenų – vieno lietuvių kalbos, kito – rusų kalbos, su kuria lietuvių kalbos technikos terminija ilgiausiai buvo susijusi. Kažkodėl būtinai pradedama nuo automobilio, ir jo tekiniai (nebe terminas, nors dar 1959 m. PolŽ1 колесо – ratas, tekinis) užstoja visus technikos ratus. Taigi pradedama gerai: jei ne visurėgis (jo visi ratai/ašys/tiltai varantieji), tai vieni ratai/viena ašis/vienas tiltas yra varantieji. Kaip grindžiamas neveikiamojo dalyvio reikalingumas? Sukimo momentas nuo variklio kardanine pavara perduodamas porai ratų/ašiai/tiltui. Jie iš tikrųjų varomi, tai kodėl nevadinami varomaisiais? Tačiau tikslas – ne juos varyti, o visą automobilį. Nors pavaros patys varomi, jie automobilį varo, todėl ir vadinami varančiaisiais: Transmisija jungia variklį su v a r a n č i a i s i a i s r a t a i s LTE I 506. V a r a n č i ų j ų r a t ų s t u m i a m o j i j ė g a (...) p e r d u o d a m a v a r a n č i a - j a m t i l t u i ir toliau – rėmiui; todėl automobilis važiuoja VairV 144. Teoriškai šitie ratai yra varytuvai (traktoriaus – vikšrai, laivo, orlaivio – sraigtai). O kiti automobilio ratai? Jie transmisija nėra sujungti su varančiaisiais. Todėl terminologiškai kartais įvardijami su neiginiu: Automobilių, kurių ratų pakaba priklausoma, priekinę (n e v a r a n č i ą j ą) ašį sudaro dvitejinio skerspjūvio sija (...) VairV 147. Kartais pasitaikantis jų pavadinimas varomieji irgi nėra nepagrįstas: juos varo pats automobilis, jo trauka. Tačiau nereikėtų daryti didelių išvadų iš to, kad kai kuriuose technikos terminų žodynuose nėra varomojo rato – priežasčių čia gali būti visai neracionalių. Antai ALPolŽ nėra nė varančiojo rato, nors yra varančioji ašis (driving axle), taip pat varantysis kumpliaratis (drive gear); TechŽ irgi nėra nė varančiojo rato, nors yra ir varančioji, ir varomoji ašis (ведущая и ведомая ось), taip pat ir varantysis, ir varomasis velenas (ведущий и ведомый вал); PolŽ1 tėra 18 varantysis ratas (бедущее колесо), nors yra ir varančioji, ir varomoji ašis, ir varantysis, ir varomasis velenas. Reikšmingesnis dalykas yra tai, kad ratas terminų žodynuose gali būti nebūtinai automobilio tekinis, ašys net automobilyje – nebūtinai tos, ant kurių tekiniai sekasi. Žodynuose, žinoma, rūpestingiau turi būti vartojamos technikos sąvokos, tačiau net AutoserŽ varantysis ir varomasis ratas nieko tiksliai nepasako. Dabar atsirado kitokia nevarančiųjų ratų ir ašių įvardysena – jų priešprieša be neigiamojo nario: varantysis ratas (12. 2), rus. ведущее колесо, angl. driving wheel, vok. Treib rad, Antriebsrad, pranc. roue motrice, roue couplée ↔ laisvai riedantis ratas (12. 4), rus. колесо свободного вращения, angl. free rolling wheel, vok. Tragrad, pranc. roue porteuse PAutŽ; varančioji ašis (12. 6), rus. ведущая ось, angl. driving axle, live axle, vok. Tre ibachse, Antriebsachse, pranc. essieu moteur ↔ laisvoji ašis (12. 8), rus. свободная ось, angl. dead axle, vok. Tragachse, pranc. essieu porteur, essieu fou PAutŽ. Šioks toks terminologinis trūkumas yra junginys laisvai riedantis, semantiškai ne be dviprasmiškumo laisvoji ašis. Bet imanoma. Apgaulingas rus. колесо – tai gali būti ir зубчатое колесо (nors yra ir зубчатка, и шестерня), o tai – liet. krumpliaratis (beje, ir angl. wheel, vok. Rad – ir ratas, ir krumpliaratis, nors krumpliaratis – tai angl. gear-wheel, vok. Zahnrad). Rusų kalboje sudėtinio termino pažyminys зубчатое neretai praleidžiamas, vartojamas tiesiog hiperonimas колесо, taigi ir lietuviškuose vertimuose – nebe krumpliaratis, o tiesiog ratas, paskui ir neverstiniuose tekstuose, pvz.: Dviguba pagrindinė pavara sukimą perduoda per dvi krumpliaračių poras: vieną jų sudaro 2 kūginiai krumpliaračiai, kitą – 2 cilindriniai (pav.). Esant dvigubai pagrindinei pavarai, perdavimo skaičius (varančiojo ir varomojo ratų sukimosi dažnių santykis) yra didesnis LTE VIII 402. Paveikslėlyje aiškiai matyti krumpliaračiai. Ir dar čia pat: Vienguba pagrindinė pavara sudaryta iš dviejų kūginių krumpliaračių: varantysis mažas krumpliaratis suka didįjį, todėl ratai sukasi lėčiau už kardaninį veleną, o sukimo momentas didesnis LTE VIII 402. Sakyti varantysis krumpliaratis suka LTE VIII 402, variklis suka <...> ratus LTE I 506 semantiškai labai netikslu: jei var- 19 iklis, pa-vara, var-ytuvas, tai varo, nors ir suka-si (o ratus suka vairas, kai po-sūkį daro). Varyti reikšmė 3. „versti veikti (apie mechanizmus)“ (garas mašinas varo, elektros varomoji jėga) įteisinta jau 1954 m. DŽ1. Ta reikšmė yra iš gyvosios kalbos (tarmin) – 1 varyti 8. „versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus)“: Vanduo suka tuos visokius ratus ir varo girnas Antašavà. Vandens malūnas vandeniu varomas Ragainė. Nu ir pask[ui] atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu varomos Kārtėna. Vienos [dumplės] buvo su vėju varomos, su tekinu tokiu Ylakiai. Motorą varo elektra Kernavė(LKŽ XVIII 210). Tik 1949 m. TechŽ dar buvo ir reikšmės skolinys: ведущая ось – vedančioji ašis (nors ось ведущая – varančioji ašis), ведущий шкив – vedantysis skriemulys, ведомый шкив – vedamasis, varomasis skriemulys. 1968 m. vokiečių–lietuvių kalbų LRKŽ V varyti 1. reikšmė iliustruojama ir tokiais junginiais: varomasis mechanizmas, ratas – Triebwerk, -rad, varomasis diržas, skriemulys – Triebrie­men, -scheibe, varomoji ašis, padarnė – Triebackse, -werk. Vokiški atitikmenys rodo, kad varomasis čia reiškia „varantysis“ (jeigu jų nebūtų, bendrinės kalbos vartotojas, juoba technikos specialistas suprastų, kad „varomasis“). Kai nepaisoma terminų poros priešpriešos, tai terminui čia ir nelieka. Čia tėra kaip LKŽ XVIII 210 prie varyti 8. reikšmės pateiktas tarminis sakinys: Ten y[ra] ratelio šniūras [t.y. virvelė] varomasis Kintai. Ne paslaptis, kad kai kas labai mėgsta neveikiamosios rūšies dalyvius traukte traukti į terminiją (siūlo: skaičiuojamosios mašinos, valdomosios sistemos, ...), nors specialistai jų labai kratosi. Išradingumo siūlytojams netrūksta. Štai, girdi, yra tik varomasis šniūras, o varančiojo nėra, ir kaip tik tas, kuris varo, vadinamas varomuoju, taigi ir automobilio ratai, kurie varo, turi būti varomieji. Tai kas, kad penkiadesimt metų jie buvo varantieji, o jų priešprieša – varomieji. Iš tikrųjų verpėja mina pakoją – kalelė varo ratą, ratas varo virvelę, virvelė – skriemulį, o su skriemuliu kartu sukasi ritė ir traukia siūlą. Taigi virvelė yra ir rato varoma, ir skriemulį varanti. Jau sakyta, kad ir tie automobilio ratai yra ir pavaros varomi, ir automobilį varantys, bet terminas – varantieji, nes tai svarbiau: jie atlieka svarbiausią veiksmą – varo automobilį. Dvejopai galima žiūrėti į tuos ratus, bet reikia matyti ir anuos, ir visą automobilį. Moksliškai įvardijant sąvokas, 20 atžvilgis pasirenkamas tas, kuris aktualus, ir jį pasirenka ne kalbininkai, o įvardijamo dalyko specialistai. Dar svarbiau – mokslo ir technikos terminija nėra namudės dalykas. Yra vadinamoji liaudies terminija, bet nėra kokių liaudinių ar lietuviškų (ar net žemaitiškų) mechanikos principų ar pavarų ir transmisijų sistemų – terminų sąvokų sistemos yra tarptautinės kaip pats mokslas. Beje, varomasis šniūras nė neprieštarauja moksliškumui – lygiai toks yra diržinės pavaros PolŽ2 (ременный привод) varomasis diržas, nors jis jau dažniau vadinamas pavaros diržas PolŽ2, VLAutŽ – rus. приводной ремень PolŽ2, RPTechS, lenk. pas napędowy (:napęd – pavara) RPTechS, vok. Antriebsriemen (:Antrieb – pavara), Triebrie­men (:Trieb – pavara) PAutŽ, angl. drive [transmission] belt RAPolS, pranc. courroie de commande [de transmission] RFPolS. Čia yra vienanaris įvardijimas visose kalbose. Tačiau jis nieko nereiškia dvinarėms sąvokų priešpriešoms, įvardytoms irgi visomis kalbomis (nors yra ir kitokios motyvacijos sinonimų negu „varyti“, bet ir tais atvejais priešprieša yra): liet. varantysis ratas ↔ varomasis ratas rus. ведущее колесо ↔ ведомое колесо lenk. koło napędzające ↔ koło napędzane koło napędowe koło czynne ↔ koło bierne vok. Antriebsrad ↔ Abtriebsrad Treibrad, Triebrad angl. drive wheel ↔ driven wheel pranc. 1. roue motrice ↔ roue menée roue menante ↔ roue commandée 2. (krumpliaratis) engrenage moteur ↔ engrenage recepteur barbotin liet. varantysis velenas ↔ varomasis velenas rus. ведущий вал ↔ ведомый вал lenk. wał napędzający ↔ wał napędzany wał czynny ↔ wał bierny 21 vok. Antriebswelle ↔ Abtriebswelle Triebwelle angl. drive shaft ↔ driven shaft driving shaft pranc. arbre moteur arbre d’entraînement ↔ arbre entraîné arbre menant ↔ arbre mené arbre de commande ↔ arbre commandé (duomenys iš RPTechS, VLAutŽ, RAPolS, RFPolS). Ir daugeliakalbėje automobilių terminijoje (PAutŽ) ši priešprieša nuosekliai išlaikoma, nors atskirų terminų įvairavimo yra: varantysis velenas ↔ varomasis velenas (72.10 ↔ 67.3), rus. ведущий вал ↔ ведомый вал, angl. output [=input?! – J. K.] shaft ↔ output shaft, turbine shaft, runner, vok. Abtriebswelle [=Antriebswelle?! – J. K.] ↔ Abtriebswelle, pranc. arbre de sortie ↔ arbre récepteur, arbre de turbine; skirstymo mechanizmo varantysis krumpliaratis ↔ varomasis krumpliaratis (31.5 ↔ 31.6), rus. ведущая шестерня ↔ ведомая шестерня, angl. crankshaft timing gear (pinion) ↔ camshaft gear-wheel (driven), vok. Kurbelwellen-Zahnrad ↔ Nockenwellen-Zahnrad, pranc. pignon de distribution ↔ roue de distribution; varantysis skriemulys ↔ varomasis skriemulys (85.2 ↔ 85.8), rus. приводной раздвижной шкив ↔ приемный раздвижной шкив, angl. driving pulley, primary pulley ↔ driven pulley // input pulley ↔ output pulley, vok. Antriebs-Riemenscheibe, treibende Riemenscheibe ↔ Abtriebs-Riemenscheibe, pranc. poulie motrice, variateur à dépression ↔ poulie réceptrice. Ir apibendrinta pažyminių priešprieša pateikta: varantysis ↔ varomasis (202.27 ↔ 202.28), rus. ведущий, приводной, движущий ↔ ведомый, приводимый, angl. driving, actuating ↔ driven, vok. treibend (-es Organ) ↔ angetrieben (-es Organ), pranc. entraînant ↔ entraîne, actionne // menant ↔ mené, mis en marche, commandé. Automobilio ratų priešpriešą yra akivaizdi, nors antrasis narys įvardijamas kol kas įvairiai – nevarantieji, varomieji, laisvai riedantys ratai. Net kai panašios sąvokų priešpriešos neveikiamasis narys nėra terminu įvardytas, veikiantysis narys gali būti reiškiamas tik veikiamosios rūšies dalyviu. Sakysim, nėra įvardyta sąvoka „laikomoji kon- 22 strukcija“, bet „kuri laiko“ – tai laikančioji konstrukcija. PAutŽ yra įvardytos priešpriešos varantysis ratas ↔ laisvai riedantis ratas, varančioji ašis ↔ laisvoji ašis. Tačiau nors neveikiamasis tiltas nėra įvardytas, veikiantysis yra varantysis tiltas (62.13), rus. ведущий мост, angl. rigid driving axle, vok. starre Antriebsachse, pranc. pont moteur. Taigi automobilio varantieji ratai lieka kaip didesnės sistemos dalis – priešprieša terminologiškai turi būti nedviprasmiška. O kai priešpriešos nėra, juoba ji net logiškai negalima, terminijoje plačiai vartojami apibendrintos reikšmės neveikiamosios rūšies dalyviai, išskyrus tiesioginius veiksmo atlikėjus (smogiančioji dalelė, krintančioji žvaigždė,...). Sutrumpinimai ALPolŽ – Novodvorskis A. Anglų–lietuvių kalbų politechninis žodynas. Vilnius, 1948. AutoservŽ – Rusų–lietuvių kalbų autoserviso terminų žodynas / Sudarė R. Lapinskas. Vilnius, 1989. DŽ₁ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1954. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1997, T. 18. LRKŽ – Lietuvių rašomosios kalbos žodynas. T. 5 / Sudarė A. Senn’as ir A. Salys. Heidelberg, 1968. LTE – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. Vilnius, 1976, T. 1. 1981, T. 8. PAutŽ – Penkiakalbis automobilių terminų žodynas / Parengė R. Katalynaitė, A. Klibavičius, A. Kvietkauskas, R. Lapinskas, G. Paliulis. Vilnius, 1995. PolŽ₁ – Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas / Redakcinė kolegija: A. Novodvorskis (pirmininkas), L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. Stanaitis, S. Vasauskas, J. Vidmantas. Vilnius, 1959. PolŽ₂ – Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas / Sudarė G. Daugėla. Vilnius, 1984. RAPolS – Русско–английский политехнический словарь. Москва, 1980. RFPolS – Русско–французский политехнический словарь. Москва, 1980. RPTechS – Wielki słownik techniczny rosyjsko–polski. Москва – Warszawa, 1973. TechŽ – Novodvorskis A. Trumpas rusiškai–lietuviškas techninis žodynas. Kaunas, 1949. VairV – Klenikovas V., Iljinas N. Automobilis: Pirmos klasės vairuotojo vadovėlis. Vilnius, 1976. VLAutŽ – Žitkutė A. Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų automobilių terminų žodynas. Vilnius, 1996. Skaitmenys žymi metus, tomus (romėniškieji), puslapius. 23 VARANTIEJI RATAI (DRIVE WHEELS) Summary The name of vehicle drive wheels in Lithuanian includes the active participle. The varantieji ratai (drive wheels) of the car vehicle are named after their essential characteristics – they drive (varo) a car. In other respects they are “varomieji”, i.e. they could be described using a word combination with the passive participle, because they are driven by the gearbox. In scientific nomination the essential, topical characteristic is chosen. And it is chosen not by linguists, but by the specialists of that particular field. Scientific and technical terminology is not a matter of housekeeping. Systems of concepts are international. Binomial opposition of “varantysis” ↔ “varomasis” of pair systems such as ratai (wheels), tiltai (ends), ašys (axles), also krumpliaračiai (tooth-wheel), skriemuliai (pulleys) and velenai (shafts) is present in terminology of all languages. Even in those cases when the passive member is not named, the active member is named by the active participle (laikančioji konstrukcija). Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius Gauta 2000 10 10 24