Lauryno Ivinskio mineralogijos naujadarai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas LAURYNO IVINSKIO MINERALOGIJOS NAUJADARAI Lauryno Ivinskio (1810–1881), vieno iš pirmųjų XIX a. lietuviškų gamtos mokslų terminų kūrėjų, botanikos ir mikologijos terminai jau šiek tiek nagrinėti1, o šiame straipsnyje aptariami L. Ivinskio sudaryti mineralų pavadinimai. Mineralogijos terminus L. Ivinskis pateikė rankraščio „Prigimtūmenė“ pirmojoje dalyje. Kaip buvo rašyta2, yra išlikę du minėto mokslinio veikalo pirmosios dalies variantai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomos „Žemėtros“, o Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne Krokuvoje – „Žemėmina“. Ir vieno, ir kito rankraščio pagrindinės dalys, kuriose aprašoma negyvoji gamta, beveik nesiskiria, tad straipsnyje aptariami mineralų pavadinimai paimti iš Vilniuje saugomo rankraščio. „Žemėtrų“ aprašę L. Ivinskis pateikė per 400 geografijos ir mineralogijos terminų, prie kiekvieno lietuviško termino duodamas lotyniškus, daug kur lenkiškus ir vokiškus atitikmenis, pvz.: bōraksas, lot. Chrysocolla, lenk. Borax, vok. Der Borax Pr 36; sidābras, lot. Argentum, lenk. Srébro, vok. Das Silber Pr 37. Minėtoje dalyje L. Ivins- 1 Žr. J a n k e v i č i u s K., J a n k e v i č i e n ė R. Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. – Botanikos klausi-mai 2, Vilnius, 1962, 151–163; A u k s o r i ū t ė A. L. Ivinskio „Prigimtūmenės“ tak-sonų pavadinimai. – Terminologija 2, Vilnius, 1995, 58–65; A u k s o r i ū t ė A. Lau-ryno Ivinskio „Prigimtūmenės“ sistematikos kategorijų pavadinimai. – Lauryno Ivins-kio kalendoriaus 150-mečiui: Straipsniai ir dokumentai, Vilnius, 1997, 33–39; J a n-k e v i č i e n ė R. Laurynas Ivinskis – augalų lietuviškųjų vardų kūrėjas. – Lauryno Ivinskio kalendoriaus 150-mečiui: Straipsniai ir dokumentai, Vilnius, 1997, 40–46; A u k s o r i ū t ė A. L. Ivinskio mikologijos terminai. – Terminologija 7, Vilnius, 2000, 48–58. 2 Žr. A u k s o r i ū t ė A. Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. – Terminolo-gija 5, Vilnius, 1998, 102–110; A u k s o r i ū t ė A. Terminologinis Lauryno Ivinskio palikimas. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, Vilnius, 1998, 32–40. 95 kio pateikti naujadarai sudaro per penktadalį visų šios dalies aprašė pateiktų terminų. Dauguma L. Ivinskio sudarytų mineralų pavadinimų yra pateikta „Lietuvių kalbos žodyne“ su vienintele nuoroda, kad žodis paimtas iš L. Ivinskio raštų. Lyginant šiuos LKŽ pateiktus mineralų pavadinimus ir „Prigimtūmenės“ pirmosios dalies terminus, darosi aišku, jog į LKŽ įtraukti L. Ivinskio mineralų pavadinimai ir yra būtent iš šio jo darbo. Šiek tiek daugiau nei pusę L. Ivinskio naujadarų sudaro vediniai, o likusią dalį – dūriniai. Vedinių grupėje daugiausia sudaryta priesagų vedinių – keturi penktadaliai. Priešdėlių ir galūnių vediniai kartu sudaro tik vieną penktadalį visų vedinių. Priesagų vediniai L. Ivinskis mineralams pavadinti dažniausiai vartojo priesagą -enis, -enė. Su šios priesagos variantu -enis sudaryta 16 vedinių, pvz.: dervenis ~ derwēnis3, lot. Porphyrites piceus, Picites seu Lapis piceus, lenk. Smotowiec, vok. Pechstein Pr 22 (: derva), plg. porfyritai ChTŽ; jakšenis ~ jakšēnis, lot. Axinites rhomboides, lenk. Axynit, vok. Axinit Pr 18 (: jakšis „kirvis“ LKŽ IV), šio vedinio motyvacija ir pamatas pakeisti (lot. axinites; gr. axon „ašis“), plg. aksinitas ChTŽ; popierenis ~ popierēnis arba kalnakimštis, lot. Asbestus papyraceus vel suberosus, vok. Der Papierasbest oder Bergkork Pr 25 (: popierius), plg. asbestas ChTŽ; ratenis ~ ratēnis, lot. Actinotus, lenk. Promieniec, vok. Der Strahlstein Pr 24 (: ratas), plg. ? aktinolitas ChTŽ; rievenis ~ riewēnis, lot. Stearochalyx, lenk. Dolomit, vok. Der Dolomit Pr 31 (: rievė), plg. rievėnis I „dolomitas“ LKŽ XI; sviestenis ~ swiestēnis, lot. Alumen butyraceum, lenk. Masło górne, vok. Bergbutter Pr 36 (: sviestas), plg. ? aliūnitas ChTŽ; taukenis ~ taukēnis, lot. Oreostear, lenk. Talkowiec, vok. Der Talk Pr 28 (: taukai), plg. 1 táłkas DŽ, NdŽ, TŽŽ, MedŽ 531, LTE VII 275; Ser „labai minkštas riebus mineralas – vandenin- 3 Pirmiausia pateikiami terminai, perrašyti bendrine kalba, o po tildės teikiami lietuviški pavadinimai ir jų atitikmenys kitomis kalbomis taip, kaip rašė L. Ivinskis. 4 Sutrumpinimai pateikiami iš „Lietuvių kalbos žodyno“ (I – Ivinskis). 96 gasis magnio silikatas, vartojamas medicinoje, kosmetikoje ir technikoje“ LKŽ XV; titnagenis ~ titnagenis, lot. Schistus Lydius, lenk. Kamień Łydiski, vok. Kieselschiefer Pr 5 (: titnagas), plg. titnagenis I „titnago skalūnas“ LKŽ XVI ir kt. Du šios priesagos vedinius L. Ivinskis sudarė, pamatiniais žodžiais paėmęs savo paties sudarytus vedinius, pvz.: palakštenis ~ palakštėnis, lot. Atizoës Lepidolithus, lenk. Lepidolit, vok. Lepidolith Pr 26–27 (: pàlakštzis arba palakstis, lot. Atizoës micans Pr 26), plg. lepidolitas ChTŽ; rašmenis ~ razsmenis, lot. Schistus tabularis, lenk. Łupek pisarski Pr 4 (: raszmuo, lot. Graphites Pr 17). Kitų priesagos -enis vedinių pamatiniai žodžiai ne visiškai aiškūs, pvz.: plostenis ~ plostėnis, lot. Hydrargyrus argent osus, lenk. Amalgama, vok. Das Amalgam Pr 37 (: plostekė? žr. plostėkė 1) [K], Jn (Kv), J „skeveldra, atplaiša“. 2) J „plokštė“. 3) J, Vdk „skiltelė“ LKŽ X, šiuo atveju galėjo būti dezintgracija – praleista pamatinio žodžio priesaga), plg. amalgamà „metalo tirpalas gyvsidabryje“ ChTŽ; tirptenis ~ tirptenis, lot. Basanites columnaris, lenk. Bazalt, vok. Basalt Pr 7 (: tirpti), plg. bazáltas ChTŽ, šiame vedinyje prieš priesagą esantį priebalsį t L. Ivinskis galėjo paimti iš bendraties priesagos, arba iš kitų pamatinių kamienų, pvz.: swiestėnis, palakštėnis, nes priesagos ir kamiengalio susidūrimo vietoje esantis tas pats priebalsis galėjo paslėpti priesagos ribas ir L. Ivinskis šiuo atveju suvokė turįs priesagą su t. Priesagos varianto -enė vedinių L. Ivinskis pateikė tik keletą, pvz.: paskandenė ~ paskandenė, lot. Diluvialis, lenk. Pokłady napływowe, vok. Fluthland (uolas pasidariusęs nuog paskandos metu) Pr 7 (: paskanda, žr. LKŽ IX); sanpuvenė ~ sąnpuwėné, lot. Stagnigena, vok. Tertiär oder Molassegebirge Pr 6–7 (: supuvo); vyšnenė ~ wiśznenė, lot. Ceremium, lenk. Kamień Ceresowy, vok. Cerinstein Pr 42 (: vyšnia); žemčiūgenė ~ žemčziugenė, lot. Atizoës Margarites, lenk. Margaryt albo perłowiec, vok. Der Perlglimmer Pr 27 (: žemčiūgas „perlas“). Kitų priesagų vedinių mineralams pavadinti L. Ivinskis pateikė nedaug. Keleto priesagų vedinių rasta tik po tris ar du, pvz.: -ėtras: akėtras ~ akietras, lot. Phlegraeus pyropoecilödes, lenk. Trachit, vok. Trachyt Pr 7 (: akis), plg. trachitas „netolygiai grūdėtos san-daros koryta efuzinė uoliena“ ChTŽ; skylėtras ~ skiliėtras, lot. Calx 97 Tophus, lenk. Tuf wapienny, vok. Kalktuff Pr 30 (: skyle), plg. skilietras LMD (I) geol. „kalkinis tufas“ LKŽ XII, tūfas „vulkaninės kilmės lengva akyta uoliena“ ChTŽ; žalėtras ~ žalietras, lot. Atizoēs Chloauges, lenk. Chloryt, vok. Der Chlorit Pr 27 (: žalias), plg. chloritas ChTŽ. Priesagą -ėtras reikėtų laikyti L. Ivinskio vartota individualia priesaga, kurią jis, matyt, mėgo ir su ja sudarė ne tik šiuos mineralų pavadinimus, bet ir bendrą jau minėtą mineralogijos pavadinimą – žemėtros (: žemė + -ėtros) bei keletą augalų pavadinimų, pvz.: ankštėtras ~ ankšztietras, lot. Lomentaria Pr 93; buožėtras ~ bužietras, lot. Cephalotrichum Pr 53; kaišėtras ~ kajšzietras, lot. Naematella ir kt. -menis: baltmenis ~ baltmenis, lot. Astroites foliatus, lenk. Albit, vok. Albit Pr 22–23 (: baltas), plg. albitas ChTŽ; pilkmenis ~ pilkmenis, lot. Grammatikas griseus, lenk. Coizitis (Zoisit), Pr 23 (: pilkas), plg. coizitas ChTŽ. Priesaga -menis yra gana reta ir paprastai žinoma tik tarmėse, tačiau L. Ivinskio naujadaruose dažnai pasitaikanti. -mina: gelžmina ~ gelžmina, lot. Metalla, lenk. Kruszec, metalle, vok. Die Metalle Pr 36 (: gelžis; žr. DünŽ), plg. gelžmena I neol. „metalas“ LKŽ III; šarmina ~ szārmina, lot. Natrum, lenk. Natron, vok. Mineralkali Pr 36 (: šarmas), pateikti ir sinonimai: paprastaj wadinas soda arba miltena Pr 36, plg. natris ChTŽ. Priesaga -mina yra žemaitiškas priesagos -mena variantas5. -ainis: mielainis ~ mièlajnis, lot. Cyanoïdes pseudo-sapphirus, Cyanites, lenk. Cyanit, vok. Cyanit oder Disthen Pr 23 (: mielas, žr. 1 mielas 1) SD 59, [K], Kv, Rt, J. Jabl „gipsas, klintas“. 2) Kos 48, SD 113, J „kreida“ LKŽ VIII); ragainis ~ ragājnis, lot. Silex corneus, lenk. Rogowiec, vok. Hornstein Pr 21 (: ragas), plg. 1 ragainis I, DŽ¹ „kalnų uoliena – junginys molingų uolienų, granito ir kitų medžiagų“ LKŽ XI. -einis: ledeinis ~ ledejnīs, lot. Coagulum saxeum, lenk. Kryolit, vok. Der Kryolith Pr 35 (: ledas), plg. kriolitas ChTŽ; lapeinis ~ lapejnis, lot. Actinotus virgulatus, Anthophyllites, lenk. Antophyllit, vok. Anthophyllit Pr 24 (: lapas), plg. antofilitas ChTŽ. 5 Žr. Grinaveckis V. Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija, Vilnius, 1991, 16; Vitkauskas V. Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas: Habilitacinis darbas, Vilnius, 1999, 44–45. 98 Kai kurių priesagų vedinių mineralams pavadinti rasta tik po vieną, pvz.: -eitis: lašineitis ~ lašžinėjtis, lot. Steatites communis, lenk. Steatyt czyli stoninieć, vok. Der Speckstein Pr 29 (: lašiniai), plg. steatitas ChTŽ. Kaip rašė P. Skardžius, priesaga -eita- labai reta, dažniausiai vartojami vediniai su priesaga -ietis, tačiau yra vedinių ir su -ei-, priesagoje dar nepavirtusių į -ie⁶. -ėtis: molėtis ~ molėjtis, lot. Schistus argillaceus, lenk. Lupek gliniany miękki, vok. Schieferthon Pr 26 (: molis). Šios priesagos vedinių mūsų kalboje taip pat yra nedaug ir beveik visi, kaip ir šiuo atveju, darybiškai gali būti susieti su daiktavardžiais. -ininkas: stiklininkas ~ stiklininkas arba atgires, lot. Antimonium, lenk. Antymon, vok. Spiesglanzmetall Pr 40 (: stiklas), plg. 1 stiklininkas (-inykas Kos 122). 2) Kos 122, I, J, NdŽ „arsenas“ LKŽ XIII; lenk. antymon – chem. „stibis“. Šios priesagos vediniais dažniausiai pavadinami asmenys, o įvairiems negyviems daiktams pavadinti, kaip yra šiuo atveju, ji vartojama rečiau. -ūnas: ragūnas ~ ragūnas bazaltinis, lot. Actinotus basaniticus, lenk. Rogowiec bazaltowy, vok. Die basaltartige Hornblende Pr 24 (: ragas). -uonis: baltuonis ~ baltuōnis, lot. Oritis alcalinus, Leucites, lenk. Leucyt, vok. Der Leucit Pr 23 (: baltas), plg. baltuonis I „toks mineralas, leucitas“ LKŽ I. -oklis: smirdoklis ~ smirdoklis, lot. Dysodes, Lapis suis, lenk. Kamień śmierdzący, vok. Der Stinkstein Pr 31 (: smirda). -muo: rašmuo ~ rašmuo, lot. Graphites, lenk. Ołówek, vok. Graphit, Reissblei Pr 17 (: rašė), plg. grafitas „kristalinė heksagoninės sistemos anglies atmaina“ ChTŽ. -snis: tirpsnis ~ tirpsnis, lot. Rvax, lenk. Lawa, vok. Lava Pr 7 (: tirpo), pateiktas paaiškinimas: isztirpitas o užszałuses uolas Pr 7, plg. tirpsnis I „lava“ LKŽ XVI. Priesagų -enis, -ėtras, -mina, -ainis, -einis, -eitis, -ėtis, -ininkas ir -ūnas vedinių pamatiniai žodžiai dažniausiai yra daiktavardžiai, 6 Skardžius P. Rinktiniai raštai: Lietuvių kalbos žodžių daryba 1, Vilnius, 1996, 360–361. 99 -menis, -uonis vedinių – būdvardžiai, o priesagų -oklis, -muo ir -šnis vedinių pamatiniais žodžiais paimtos veiksmažodžio formos, taigi mineralams pavadinti daugiausia priesagų vedinių sudaryta iš daiktavardžių, vediniai iš būdvardžių ir veiksmažodžių – retesni. Priešdėlių vediniai L. Ivinskis mineralams pavadinti sukūrė tik keletą priešdėlių vedinių. Jie sudaryti su priešdėliais pa-, pro-, san-, pvz.: pa-: paanglenis ~ paanglenis, lot. Caementum carbonaceum, vok. Keupersandstein Pr 6 (: anglenis, lot. Carbonicums Pr I Kr 11); palakštis ~ pàtakšztis arba palàkštis, lot. Atizoës micans, lenk. Mìka, vok. Der Glimmer Pr 26 (: lakštas), plg. palakštis I žr. palakštė LKŽ IX, pàlakštė Šts „žerutis, žeručio plokštelė, lakštelis akmenyje“ LKŽ IX. pro-: prokalkis ~ pròkalkis, lot. Lychnites versicolor, lenk. Wapień przechodowy, vok. Uebergangskalkstein Pr 5 (: kalkis), plg. prókalkis I „kalkakmenis“ LKŽ X; prorievis ~ pròrievis, lot. Schistus transitorius, lenk. Łupek przechodni, vok. Uebergangsschiefer Pr 5 (: rievė), plg. prórievis I „skalūnas (?)“ LKŽ X. san-: sankuolis ~ sánkuolis, lot. Bary lithus lamelliformis, lenk. Spat ciężki, vok. Schwerspath Pr 34 (: kūlys). Šiam vediniui L. Ivinskis pamatiniu žodžiu paėmė žemaitišką žodį kūlys, o vedinyje parašytas uo yra hipernormalizmas, plg. kūlis DŽ, BŽ 195, Š, kūlyš Pp, Krkl, Lž; IM 1858, 46, Kos 121 „akmuo“ LKŽ VI. Visi L. Ivinskio priešdėlių vediniai turi būdingą priešdėlinių daiktavardžių galūnę -is. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, L. Ivinskis sukūrė naujadarų ne tik su dariausiu dabartinės bendrinės kalbos ir terminų darybos priešdėliu pa-, bet ir su daug rečiau vediniuose pasitaikančiais pro- ir san-. Tai rodo, kad L. Ivinskis, sudarydamas ir priešdėlinius naujadarus, nevengė gana retų darybos formantų. Vienas pavadinimas sudarytas su priešdėliu ir priesaga kartu: pro-baltmis ~ pròbaltmis, lot. Oritis leucitoïdes, lenk. Pro-leucyt, vok. Anal-zim Pr 23 (pro- + baltas + -mis). 100 Galūnių vediniai Pirmojoje „Prigimtūmenės“ dalyje trečiąjį vedybos būdą – galūnių darbą – L. Ivinskis naudojo tik dviem pavadinimams sudaryti: girnis ~ girnis, lot. Pyropoecilos foliaceus, lenk. Gnejs, vok. Gneuss Pr 3 (: girna), plg. gneišas „metamorfinė juostuotos (gneisiškos) struktūros uoliena, susidariusi iš putnagų, kvarco ir kitų mineralų“ ChTŽ; trąšis ~ trąnšis, lot. Chromium, lenk. Chrom, Nadelerz Pr 42 (: trąšus „glaudus, tankus“), plg. chrōmas ChTŽ. Abu naujadarai yra galūnės -is vardažodžių vediniai. L. Ivinskis naudojo vieną iš dariausių galūnės -is tipų, o pamatiniais žodžiais ėmė daiktavardį ir būdvardį. Dūriniai Dūriniai paprastai skirstomi pagal tai, iš kurios kalbos dalies yra atsiradęs jų antrasis sandas. Visi L. Ivinskio sudurtiniai mineralų pavadinimai turi antrąjį daiktavardinį sandą, išskyrus vieną dūrinį, kurio antrasis sandas yra būdvardinis. L. Ivinskis sudarė 41 dūrinį su antruoju daiktavardiniu sandu. Šiuos naujadarus galima aptarti pagal tai, iš kurios kalbos dalies yra atsiradęs jų pirmasis sandas (iš daiktavardžio, būdvardžio ar veiksmažodžio). Rasti 23 dūriniai, sudaryti iš dviejų daiktavardžių. Šešių terminų antrasis sandas yra žemaičių žodis kūlys „akmuo“, tik neaišku, kodėl L. Ivinskis pateikė jį kaip kamieno a žodį, pvz.: akmenis arba kuotaj, lot. Fossilia terrena, lenk. Ziemie i kamienie, vok. Erdige Fossilien Pr 17. Kaip matyti iš šio pavyzdžio, L. Ivinskis pagrindiniu terminu laikė žodį akmuo ir toliau jį darbe vartojo (akmenis bran-giejė Pr 17), o sudurtiniams terminams sudaryti pasirinko žemaitišką sinonimą. Žodyje kuotaj L. Ivinskio parašytą dvibalsį uo reikėtų laikyti hipernormalizmu. Žodis kūlys yra savitas žemaičių žodis. „Šis pajūriškių dounininkų, Kvėdarnos ir Švėkšnos dunininkų ir daugumos donininkų šnektų žodis buvo vartojamas ir iš to krašto kilusių autorių – A. Pabrėžos, S. Daukanto, A. Kosaževskio – raš- 101 tuose7. Jis randamas daugelyje tautosakos rinkinių, A. Juškos, J. Šlapelio, M. Niedermanno ir kituose žodynuose. Dabar L. Ivinskio gimtojoje šnektoje žodis kūlys yra vartojamas junginyje girnų kūlys arba girnakūlis. Galbūt dabartinis žodžio kūlys arealas neatitinka seniau buvusio, tačiau L. Ivinskis greičiausiai žinojo ne tik žodį girnakūlis, bet, gyvendamas Rietave, girdėjo ir žodį kūlis vartojamą reikšme „bet koks akmuo“. Tiek girnakūlis, kurį L. Ivinskis rašė su pakeista galūne -as: girnakuolas ~ girnãkuotas, lot. Pyropoecilos granites, lenk. Granit Pr 3, tiek kūlis visame vartojimo areale turėjo galūnę -is ar -ys. Taigi apsirikti ir parašyti kitą žodžio kūlis galūnę dėl nežinojimo L. Ivinskis negalėjo, o kodėl jis taip parašė, lieka neaišku. Du dūrinius L. Ivinskis sudarė su būdinga sudurtinių daiktavardžių galūne -is: raup(l)akuolis ~ raupãkuolis, lot. Variolites, lenk. Ospowiec, vok. Variolith Pr 22 (: rauplės, kūlys), plg. lenk. ospa – „raupai, rauplės“; žirnakuolis ~ žirnãkuolis, lot. Arragonites pisiformis, lenk. Arragonit grochowaty, vok. Erbsenstein Pr 31 (: žirnis, kūlys), plg. aragonitas ChTŽ, vok. die Erbse – „žirnis“, vok. der Stein – „akmuo“. Kitų dūrinių su antruoju sandu kūlys galūnė yra -as, pvz.: anglėkuolas ~ anglėkuotas, lot. Lithoxylon, Petrosilex xyloïdeus, lenk. Drzewo skamieniałe w rogowiec, vok. Holzstein Pr 21 (: anglės, kūlys); dervakuolas ~ derwãkuotas, lot. Picites, Porphyrites piceus, lenk. Smotowiec, vok. Pechstein Pr 7 (: derva, kūlys), plg. porfyritai ChTŽ, lenk. smotowiec – „degutas“, vok. das Pech – „derva, degutas“, šis naujadaras laikytinas jau minėto priesagos -enis vedinio dervenis sinonimu, nes kitų kalbų atitikmenys tokie pat; gaurakuolas ~ gaurãkuotas, lot. Natrolithus, lenk. Natrolit, vok. Der Natrolith Pr 25 (: gaurai, kūlys), plg. natrolitas „šviesus, plaušiškas mineralas“ TŽŽ; laukakuolas ~ laukãkuotas, lot. Feldspathum, lenk. Feldspat, vok. Feldspath Pr 3 (: laukas, kūlys), plg. pūtnagai „feldšpatai, lauko špatai, silikatų klasės mineralų grupė“ ChTŽ, vok. der Feldspat – „lauko 7 Vitkauskas V. Apie kai kurių žemaitiškų žodžių vartojimą. – Lietuvių kalbotyros klausimai: Lietuvių kalbos leksikos raida 8, Vilnius, 1966, 160. 102 špatas“. Visus minėtuosius dūrinius, išskyrus gaurakulą, L. Ivinskis greičiausiai sudarė sekdamas kitų kalbų atitikmenimis. Šiai grupelei skirtini ir du pavadinimai, kurių pirmąjį sandą autorius pasiskolino iš kitų kalbų atitikmenų: amazonkuolas ~ ama-zõnkuolas, lot. Astrios Amazonicus, lenk. Feldspat Amazoński, vok. Amazonenstein Pr 22; sprudелkuolas ~ sprudелkuotas, lot. Arragonites, lenk. Arragonit sprudlowy, vok. Sprudelstein Pr 31. Visi šie naujadarai turi nebūdingą bendrainei lietuvių kalbai galūnę -as, mat didžiausia sudurtinių daiktavardžių dalis turi galūnes -is (retokai -ys) arba -ė. Kitokias galūnes turintys šios rūšies dūriniai yra be galo reti8. Prie dūrinių, kurių antrasis sandas yra žemaičių daiktavardis kūlys, minėtini ir du naujadarai su antruoju sandu akmuo: kosakmenis ~ kosakmenis, lot. Stipteriacites, Alumen calcareus aluminaris albus, lenk. Kamień ahunowy, vok. Der Alaunstein Pr 35 (: kosas, akmuo), plg. kõsas Als, Kv, J, M, BS 101, Vkš, žr. kvosas LKŽ VI, kvõsas (lenk. kwas) „alūnas“ LKŽ VI; arlagelžis, arlaakmenis ~ artāgelžis arba artāakmenis, lot. Ferrum aëtites, lenk. Żelazo gliniaste nerkowe, vok. Die Esenniere oder der Adlerstein Pr 39 (: arlas, gelžis; arlas, akmuo), plg. arlaakmenis I; žr. arlagelžis LKŽ I, arlagelžis (hibr.) I min. „lot. ferrum aëtites“ LKŽ I, vok. der Adler – „erelis“, vok. der Stein – „akmuo“. Dūrinį arlaakmenis L. Ivinskis pateikė kaip sinonimą. Šie pavyzdžiai rodo, jog L. Ivinskis, sudarydamas sudurtinius daiktavardžius, vartojo ne tik žemaičių žodį kūlys, bet ir didesnėje Lietuvos dalyje vartojamą – akmuo. Penkių terminų antrasis sandas yra žemaičių vartojamas žodis gelžis (žr. gelžis, -ies „geležis“ DūnŽ, LKŽ III), pvz.: auksagelžis ~ auksa-gelžis, lot. Ferrum sulphuratum seu Pyrites, lenk. Piryt żelazny, vok. Schwefelkies Pr 38 (: auksas, gelžis), plg. auksagelžis I chem. „sieros ir geležies junginys; piritas“ LKŽ I, pirītas [gr. pyritēs (lithos) – „ugninis akmuo“] „šviesiai geltonas mineralas“ TŽŽ; deguongelžis ~ deguõngelžis, lot. Ferrum phosphoratum, lenk. Fosforan żelaza, vok. Phosphorsaure = Eisen Pr 39 (: deguonis, gelžis); piengelžis ~ piengelžis, 8 Ke i n y s S t. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai, 1999, 73. 103 lot. Lycochalcos, Scheelium ferrugineum, lenk. Wolfram, vok. Wolframmetall Pr 42 (: pienas, gelžis), plg. piengelžis I „volframas“ LKŽ IX, volframas [vok. der Wolf – „vilkas“ + der Rahm – „puta“] „chem. elementas W, atom. Nr. 74; metalas“ TŽŽ; rašmuogelžis ~ raszmuogelžis, lot. Ferrum rubrica, lenk. Żelazo rubryka, vok. Röthel Pr 39 (: raszmuo, lot. Graphites Pr 17, gelžis); stiklagelžis ~ stiktagelžis, lot. Ferrum niteus, ferrum speculare, lenk. Żelazo błyszczące, vok. Der Eisenglan[z] Pr 38 (: stiklas, gelžis), plg. vok. Eisenglanz – min. „hematitas, geležies blizgis“. L. Ivinskis dėrinius su antruoju sandu gelžis sudarė kai kurioms jo išskirtoms geležies rūšims pavadinti. Šiuos naujadarus jis tikriausiai kūrė savarankiškai, pagal panašumą pavadindamas įvairias geležies rūšis ar kitus mineralus, o ne sekdamas kitų kalbų atitikmenimis. Terminu piengelžis jis pavadino ne geležies rūšį, o kitą metalą – volframą. Autorius pačiai geležiai pavadinti pateikė du sinonimus, žodį gelžis nurodydamas antruoju, pvz.: gelažis, gelžis ~ getazis arba gelžis, lot. Ferrum, lenk. Żelazo, vok. Das Eisen Pr 38, plg. geležis 2) „Fe lydinių su nedideliu kitų elementų kiekiu buitinis pavadinimas“ ChTŽ. Žodį gelžis L. Ivinskis vartojo ir sudėtiniuose terminuose, kuriais jis įvardijo kitas geležies rūšis, pvz.: gelžis getswasis, lot. Ferrum badium, ferrum oxygenatum fuscum Pr 38; gelžis paprastasis, lot. Ferrum nativum Pr 39; sąnkolinis gelžis, lot. Ferrum carbonatum Pr 38–39 ir kt. Trečiajai grupelei skirtini dėriniai, pavadinantys įvairias skalūno rūšis, o jų antruoju sandu pateiktas daiktavardis skiltis 4) „atskeltas gabalas, atskala, nuolauža, atšaiža“ M, Vžns, S. Dauk, BsP II 146 LKŽ XII, plg. skalūnas „į plonas plokšteles skylanti nuosėdinė metamorfínė uoliena“ ChTŽ. Šios grupelės dėrinių pavyzdžiai: kosa-skiltis ~ kosāskiltis, lot. Schistus aluminosus, lenk. Łupek atunowy, vok. Alaunschiefer Pr 26 (: kosas, skiltis); rašmuoskiltis ~ raszmuoskil-tis, lot. Schistus pictorum, Schistus graphicus, vok. Zeichenschiefer, pa-prastaj juòdkrejdė Pr 26 (: raszmuo, lot. Graphites Pr 17, skiltis), plg. juodkreidė „rašomoji lentelė“: Juodkreide, arba rašmuoskiltis I LKŽ IV. L. Ivinskio pateikto sinonimo juodkreidė pirmasis sandas yra būdvardis; ugneskiltis ~ ugnièskiltis, lot. Schistus glisceus, Schistus bitumi- 104 nosus Pr 26 (: ugnis, skiltis), plg. degūsis skalūnas „kukersitas, bituminis skalūnas – molinga titnaginė uoliena, turinti iki 80% organinių medžiagų“ ChTŽ; molaskiltis ~ molaskiltis, lot. Schistus communis, Argillosus, lenk. Łupek gliniany, vok. Thonschiefer Pr 26 (: molis, skiltis), plg. molaskiltis I neol. „molio skalūnas“ LKŽ VIII, lenk. gliniany – „molinis“, prie šio termino minėtinas ir dar vienas darinys: skiltmolis ~ skiltmolis, lot. Schistus communis, mensalis, tegularis, durus, lenk. Łupek gliniany, vok. Thonschiefer Pr 4 (: skiltis, molis), plg. skiltmolis I „molio skalūnas, ppr. vartojamas rašyti“ LKŽ XII. Kaip matyti, šis darinys sudarytas iš tų pačių sandų, kaip ir prieš jį paminėtas terminas, tik tie sandai sukeisti vietomis, o abiejų darinių kitų kalbų atitikmenys tokie pat. Taigi šiuos darinius reikėtų laikyti sinonimais. Keturi dariniai, vartojami kalkių rūšims pavadinti, turi antrąjį sandą kalkis (žr. LKŽ V). Tokią šio žodžio formą rodo kitų rūšių pavadinimai – L. Ivinskio pateikti sudėtiniai terminai, pvz.: kãlkis paprastasis, lot. Calx communis Pr 30; kãlkis grudiẽtasis, lot. Calx Lychnitis, Calcareus granularis Pr 30. Iš Durinių su antruoju sandu kalkis pavyzdžiai: anglėkalkis ~ angliẽkalkis, lot. Calces caementariae, lenk. Węglany wapna, vok. Brausekalksteine oder Kohlensaure Kalke Pr 30 (: anglės, kalkis); gaurakalkis ~ gaurãkalkis, lot. Calx stiriaeformis seu Stalag mias, lenk. Wapień naciek albo sopel, vok. Der fasrige Kalksinter Pr 30 (: gaurai, kalkės), L. Ivinskis pateikia ir sinonimą: gražiausis yra ant satos Antiparos, paprastaj wadinas lekėtkalkis Pr 30 (: leketas 3. „varveklis“ DŽ, kalkis), plg. lenk. sopel – geol. „stalagmitas“, stalagmitai „karstinių urvų varvekliai, augantys iš apačios į viršų“ ChTŽ; varėkalkis ~ wariẽkalkis, lot. Calx fodinalis cuprifera, vok. Zechstein Pr 6 (: varis, kalkis), plg. lot. cuprum – „varis“. Ketvirtąjį terminą būtų galima skirti prie šio darinių tipo, tačiau neaiškus jo pirmojo sando pamatinis žodis: sraugėkalkis ~ sraugėkalkis, lot. Caementum calcareum interjectum, vok. Muschelkalk Pr 6 (: sraigė?, kalkis), plg. vok. der Muschelkalk – geol. „kriauklėklintė“. Rasti dar du iš dviejų daiktavardžių sudaryti dariniai: plytmolis ~ plītmolis, lot. Argilla, lateraria seu Argilla martialis, lenk. Glina cegłarska, vok. Der Lehm Pr 27 (: plyta, molis), plg. plytmolis I „plytoms tinkamas molis“ LKŽ X; tauk rievis ~ tāukriewis, lot. Talcum schistosum, lenk. Łupek talkowy, vok. Talkschiefer Pr 4 (: taukai, rievė), plg. 105 talko skalūnas „skalūnuota metamorfinė uoliena iš talko su chloritu, žėručiu ir kitų mineralų priemaiša“ ChTŽ, 1 talkas „labai minkštas riebus mineralas – vanden ingasis magnio silikatas, vartojamas medicinoje, kosmetikoje ir technikoje“ LKŽ XV. L. Ivinskio naujadarai, padaryti iš dviejų daiktavardžių, pagal sandų reikšmių santykį yra prijungtiniai (determinatyviniai). Jų pirmasis sandas apibrėžia antrąjį. Šio tipo dūriniai ir bendrinėje kalboje, ir terminijoje yra įprasčiausi. Pirmasis daiktavardinis sandas gali antrąjį sandą apibrėžti įvairiai, tai matyti ir iš L. Ivinskio dūrinių. Pirmuoju sandu nurodomas panašumas (leketkalkis, stiklagėžis), medžiaga, iš kurios sudarytas antruoju sandu pasakytas mineralas (angliekuolas, dervakuolas), paskirtis (plytmolis), vieta, kur jis yra randamas (lau kak uolas), rūšies sąvoka (molaskiltis, ugnėskiltis). Pagal daiktavardinių sandų jungimą šiek tiek mažiau nei trečdalis aptartųjų L. Ivinskio dūrinių yra be jungiamųjų balsių. Dvylika dūrinių sujungta balsiu -a- (pvz.: auksagelžis, gaurakalkis ir kt.), kuris dažniausias yra ir dabartinės bendrinės kalbos dūriniuose, dar penki naujadarai sujungti balsiu -ė- (pvz.: ugnėskiltis, angliėkalkis ir kt.), o du – dvibalsiu -uo- (rašmuogėžis, rašmuoskiltis), kuris yra labai retas ir pasitaiko tik lietuvių kalbos tarmių dūriniuose. Daugumos lietuvių kalbos dūrinių jungiamieji balsiai yra atsiradę iš kamiengalių balsių, šis polinkis, kai jungiamasis balsis sutampa su pirmojo sando pamatuinio žodžio kamiengalio balsiu, matyti ir L. Ivinskio naujadar uose, pvz.: arlagelžis, gaurakuolas, kosaskiltis, stiklagelžis, angliėkalkis, angliekuolas ir kt. Tačiau septynių dūrinių jungiamieji balsiai nesutampa su kamiengalio balsiais: dervakuolas, molaskiltis, rauplakuolis, žirnakuolis, varėkalkis, rašmuogelžis, rašmuoskiltis. Aiškių dūrinių su būdvardiniu ir daiktavardiniu sandais rasta 11. Kai kurių pavadinimų antrieji daiktavardiniai sandai pasirinkti tokie pat, kaip ir dūrinių, sudarytų iš dviejų daiktavardžių. Su antruoju sandu kalkis rasti trys šio tipo dūriniai: kietkalkis ~ kiėtkalkis, lot. Calx Spissa, lenk. Wapień zbity, vok. Grobkalk Pr 7 (: kietas, kalkis), plg. kietkalkis I „kietosios kalkės (Calx spissa)“ LKŽ V; senkalkis ~ šėnkalkis, lot. Lychnites, Marmor candidum, lenk. Wapień stary, vok. Urkalk oder körnige Kalkstein Pr 4 (: senas, kalkis), plg. senkalkis I „senas grūdėtas kalkakmenis“ LKŽ XII; šakėtkalkis ~ šakiėtkalkis, 106 lot. Calx virgulata, lenk. Wapień gałązkowaty, vok. Der Tutenkalk Pr 30 (: šakėtas 2) „su ruožais, panašiais į šakas“ LKŽ XIV, kalkis), plg. lot. virgula – „šakelė“, lenk. gałąź – „šaka“. Pastarasis dūrinys skirtinas prie retesnių, nes bendras dabartinės lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių polinkis – darybiškai neskaidomi jų sandų kamienai, o šio dūrinio pirmasis sandas yra priesaginis būdvardis. Su žemaitišku daiktavardžiu kūlys sudarytas vienas šio tipo terminas: senkuolas ~ šėnkuotas, lot. Psaronius tenax, lenk. Afanit zbity, vok. Urgrünstein, kitapj wadinas djoritas Pr 4 (: senas, kūlys), plg. dioritas „vidutinio rūgštingumo magminė intruzinė uoliena“ ChTŽ. Šio dūrinio, kaip ir su abiem daiktavardiniais sandais sudarytų dūrinių, būdinga galūnė yra -is (-ys) arba -ė, tad šis terminas, kaip ir keli anksčiau paminėtieji su galūne -as dūriniai, yra nebūdingas mūsų kalbai. Dar du naujadarai sudaryti su antruoju sandu anglės: grynangles ~ grinąngles, lot. Carbo fossil is, vok. Steinkohlengebirge Pr 5 (: grynas, anglės), plg. 1 anglis 2) „tam tikras iš žemės kasamas kuras“ ir 3) DŽ chem. „svarbiausias organinės medžiagos elementas (C), grynanglis“ LKŽ I; kietanglis ~ kietąnglis, lot. Lithanthrax, lenk. Węgiel kopalny czarny, vok. Steinkohle Pr 17 (: kietas, anglės), plg. kietanglis I „akmens anglis“ LKŽ V. L. Ivinskis sudarė dar keletą dūrinių, kurių pirmasis sandas yra būdvardis, o antrasis – daiktavardis, pvz.: geltžemis ~ gėltžemis, lot. Argilla sil, lenk. Glina malarska, vok. Die gelb = Erde Pr 27 (: geltas, žemė), plg. geltžemis I žr. geltonžemis LKŽ III, geltónžemis BŽ 227, Vr „geltonos spalvos dirvožemis“ LKŽ III; kiettaukis ~ kiėttaukis, lot. Oreostear fossile, lenk. Talk stwardniały, vok. Verhärtete, Talk Pr 28 (: kietas, taukai), plg. kiettaukis I „sukietėję žvaktaukiai, „talkas““ LKŽ V; meilsva molis ~ miėtswamolis, lot. Limus sub-lividus, lenk. Glina marglowata rzeczna, vok. Bläulich Lehm Pr 12 (: meilsvas, žr. DünŽ, molis), plg. meilsvamolis I „melsvasis molis“ LKŽ VII; raudongelžis ~ raudongelžis arba raudonasis akminelis wiriszkunju, lot. Ferrum Haematites, lenk. Żelazo czerwone, vok. Rotheisenstein Pr 38 (: raudonas, gelžis), plg. raudongelžis: raudongelžis arba raudonasis akminelis (Ferrum haematites) I LKŽ XI; žalsvoriev is ~ žaltswòrievis, lot. Chlorytes, lenk. Chloryt, vok. Chloritschiefer Pr 4 107 (: žalsvas, rievė), plg. vok. der Schiefer – „skalūnas“, chlorito skalūnas „įvairaus atspalvio žalios spalvos metamorfinė skalūnuota chlorito uoliena“ ChTŽ. Dar vieną terminą būtų galima skirti prie šio darinių tipo, tačiau nelabai aiškus jo pirmojo sando pamatinis žodis: žuvėtakis ~ žuwietakis, lot. Nitrolithus albinus, lenk. Natrolit rybie oko, vok. Der Albin, Fischaugenstein oder Schthyophtalm Pr 25 (: žuvėtas?, akis). L. Ivinskio dūriniai, kurių pirmasis sandas yra būdvardis, o antrasis – daiktavardis, pagal sandų reikšmių tarpusavio santykį, kaip ir aptartieji pirmojo tipo dūriniai, yra prijungtiniai. Jų pirmasis sandas apibrėžia, pažymi antrąjį. Dauguma šių sudurtinių terminų yra rūšiniai mineralų pavadinimai. Šio tipo naujadarus L. Ivinskis greičiausiai sudarė savarankiškai, nesekdamas kitų kalbų atitikmenimis. Tik du aptariamojo tipo L. Ivinskio dūriniai yra su jungiamuoju balsiu, o visi kiti – be jungiamojo balsio. Du su jungiamaisiais balsiais sudaryti sudurtiniai terminai turi skirtingus jungiamuosius balsius: -a- ir -o-, pastarasis balsis tokio tipo bendrinės kalbos dūriniuose būna labai retai. Dūrinių su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandais tipas dabartinėje terminijoje yra negausus. Kaip rašo St. Keinys, „sudurtinių terminų, kurių pirmasis sandas remiasi veiksmažodžiu, o antrasis – daiktavardžiu yra palyginti nedaug. Jų yra 17 kartų mažiau, negu darinių su dviem daiktavardiniais sandais“⁹. L. Ivinskis šio tipo dūrinių pateikė taip pat nedaug – tik keturis, tačiau nelengva nustatyti, kokią veiksmažodinio sando formą L. Ivinskis vartojo juos sudarydamas, pvz.: mėgenkuolas ~ miegėnkuotas, lot. Silex Lydius, lenk. Kamień probierski albo Lydijski, vok. Probirstein Pr 21 (: ? mėgenti, mėgena, mėgeno „bandyti, ką daryti“ DünŽ, kūlys), plg. vok. der Probierstein tech. „prabavimo akmuo“; skambkuolas ~ skąmbkuotas, lot. Basanites schistosus, lenk. Kamień brzmiący, vok. Klingstein oder Phonolith Pr 7 (: skamba, kūlys), plg. lenk. brzmiący – „skambantis“, vok. klingen – „skambėti, skardėti“; šie dūriniai yra nereguliarūs, nes, kaip 9 Keinys St. Lietuviškų sudurtinių terminų daryba. – Lietuvių kalbotyros klausimai: Lietuvių kalbos specialioji leksika 22, Vilnius, 1983, 100. 108 buvo minėta, jie turi nebūdingą galūnę -as; plūdkalkis laukakuolinis ~ plūdkalkis laukakuolinis, lot. Argyrod amas tesselatus, lenk. Fluspat blaszkowy, vok. Der FlussSpath Pr 32 (: plūdo, kalkis); velt ̣molis ~ veltmolis, lot. Smectis fullonum, Argilla Smectis, lenk. Ziemia suknowalska, vok. Die Walker de Pr 28 (: veltas, molis), plg. veltmolis I „toks molis“ LKŽ XVIII, lot. fullōnius, a, um – „(milo) vėlimo“. Šio tipo terminus L. Ivinskis turbūt sudarė sekdamas kitų kalbų atitikmenimis. Paminėtieji terminai yra prijungtiniai, jų veiksmažodinis sandas apibrėžia daiktavardinį, ir atitinka šio tipo bendrinės kalbos dūrinių polinkį – abu sandus jungti be jungiamojo balsio. Dūrinių, kurių pirmasis sandas remiasi daiktavardžiu, o antrasis – būdvardžiu, bendrinėje kalboje yra tik su sandu -palaikis, pvz., šun-palaikis, knygpalaikė. L. Ivinskis pateikė tik vieną nebūdingą šio tipo dūrinį: auksogeltis ~ auksōg e ltis, lot. Arsenicum auripigmentum, arsenicum sulphureum flavum, vok. Realgar, Das Rauschgelb Pr 41 (: auksas, geltas). Remiantis dabartinės kalbos sudurtinių žodžių ir sudurtinių terminų tyrinėjimais10, galima sakyti, kad būdingiausi lietuvių kalbos dūrinių darybos tipai yra šie: 1) daiktavardis ir daiktavardis, 2) būdvardis ir daiktavardis, 3) daiktavardis ir veiksmažodis, 4) būdvardis ir veiksmažodis. L. Ivinskis savo naujadarus dažniausiai kūrė, remdamasis pirmaisiais dviem darybos tipais, vadinasi, jo sudaryti sudurtiniai terminai atitinka dariausius dabartinės lietuvių kalbos dūrybos tipus, tačiau daugelio dūrinių sandų pamatiniai žodžiai (kalkis, kūlys, skiltis) yra neįprasti ir nebūdingi bendrinei lietuvių kalbai. Nemažai dūrinių su abiem daiktavardiniais sandais bei dūrinių su veiksmažodiniu ir daiktavardiniu sandais L. Ivinskis sudarė, sekdamas kitų kalbų atitikmenimis, o dūrinius, kurių pirmasis sandas būdvardinis, o antrasis – daiktavardinis, greičiausiai kūrė savarankiškai. Apibendrinant galima pabrėžti tai, kad L. Ivinskis vedinius mineralams pavadinti darė ne tik su dariais lietuvių kalbos darybos formantais, pvz., priesagomis -enis, -enė, -ainis, -ūnas, priešdėliu pa-, 10 Urbutis V. Žodžių darybos teorija, Vilnius, 1978, 65–121; Keinys St. Min. str., 70–121; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1994, 150–167. 109 bet ir su menkai dariais, pvz., priesagomis -ėtras, -einis, -eitis, -ėtis, priešdėliais pro-, san-. Sudarydamas sudurtinius mineralų pavadinimus, jis dažniausiai vartojo bendrinei kalbai nebūdingus, paprastai iš savo tarmės paimtus antruosius sandus, pvz., -kuotas, -gelžis, -skiltis, -kalkis. Dalį naujadarų L. Ivinskis kūrė savarankiškai, tačiau nemažai jų sudarė ir sekdamas kitų kalbų atitikmenimis, taip pat ne visų pamatinių žodžių pasirinkimo motyvas aiškus. L. Ivinskio sukurti mineralų pavadinimai praktiškai neprigijo ir dabartinėje terminijoje nevartojami pirmiausia, matyt, dėl to, kad „Prigimtūmenė“ nebuvo išspausdinta ir abu pirmosios dalies rankraščiai nebuvo plačiau žinomi. Jeigu „Prigimtūmenė“ būtų buvusi paskelbta, kai kurie L. Ivinskio teikti terminai būtų galėję ir prigyti, pvz.: dervenis, sviestenis, baltmenis, pilkmenis, ledeinis, molėtis, ragūnas, baltuonis, plytmolis, kaip prigijo ragainis. Tačiau abejotina, ar būtų įėję į vartoseną kai kurie jo neįprasti ar netiksliai motyvuoti naujadarai, pvz.: jakšenis, taukenis, tirptenis, vyšnenė, gelžmina, prorievís, gaurakuolas, piengelžis, rašmuoskiltis, veltmolis ir kt. Dabartinėje terminijoje mineralai, kuriems pavadinti L. Ivinskis teikė naujadarus, dažniausiai įvardijami skolintais terminais, pvz.: baltmenis Pr 22 – albitas ChTŽ; baltuonis Pr 23 – leucitas ChTŽ; ledeinis Pr 35 – kriolitas ChTŽ; pitkmenis Pr 23 – coizitas ChTŽ; riewėnis Pr 31 – dolomitas ChTŽ; skilietras Pr 30 – tūfas ChTŽ; kiéttaukis Pr 28 – tálkas ChTŽ; stiklagelžis Pr 38 – hematitas ChTŽ ir kt. Tad ar nevertėtų prisiminti lietuviškus L. Ivinskio pavadinimus. SUTRUMPINIMAI ChTŽ – Daukšas K., Barkauskas J., Daukšas V. ir kt. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, 1997. DunŽ – Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius, 1976. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1956–1999. Pr – Prigimtūmenė (rankraštis), 1870. TŽŽ – Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 1985. 110 LAURYNAS IVINSKIS’ NEOLOGISMS OF MINERALOGY Summary Laurynas Ivinskis (1810–1881) in the first part of his manuscript „Prigimtūmenė“ presented over 400 terms of geography and mineralogy. His neologisms of mineralogy make about 1/5 of all terms presented in this part. A bit more than a half of neologisms of Ivinskis are derivates, others are compounds. The largest part of the group of derivates are derivates made with suffixes which name minerals. Ivinskis used to create derivates not only with popular Lithuanian language formants, for example, the suffixes -enis, -ene, -ainis, -ūnas and the prefix pa-, but also with less popular formants such as the suffixes -ėtras, -einis, -eitis, -etis and the prefixes pro-, san-. Ivinskis compounds correspond with the most productive types of the compounding in the modern Lithuanian, though many underlying words of components of compounds are unusual and not characteristic to standard Lithuanian, for example, kūlis, kalkis, gelžis and skiltis. Names of minerals created by Ivinskis practically have not taken root and they are not used in modern terminology probably not only because „Prigimtūmenė“ has not been printed, but also because some of his neologisms were unusual and their motivation is not accurate. Albina AUKSORIŪTĖ Gauta 2001 07 20 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius E. paštas [email protected] 111