Lauryno Ivinskio mineralogijos naujadarai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas LAURYNO IVINSKIO MINERALOGIJOS NAUJADARAI Lauryno Ivinskio (1810-1881), vieno iš pirmųjų XIX a. lietuviškų gamtos mokslų terminų kūrėjų, botanikos ir mikologijos terminai jau šiek tiek nagrinėti", o šiame straipsnyje aptariami L. Ivinskio sudaryti mineralų pavadinimai. Mineralogijos terminus L. Ivinskis pateikė rankraščio „Prigimtūmenė“ pirmojoje dalyje. Kaip buvo rasyta?, yra išlikę du minėto mokslinio veikalo pirmosios dalies variantai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomos „Žemėtros“, o Lenkijos mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne Krokuvoje — „Žemėmina“. Ir vieno, ir kito rankraščio pagrindinės dalys, kuriose aprašoma negyvoji gamta, beveik nesiskiria, tad straipsnyje aptariami mineralų pavadinimai paimti iš Vilniuje saugomo rankraščio. „Žemėtrų“ apraše L. Ivinskis pateikė per 400 geografijos ir mineralogijos terminų, prie kiekvieno lietuviško termino duodamas lotyniškus, daug kur lenkiškus ir vokiškus atitikmenis, pvz.: būraksas, lot. Chrysocolla, lenk. Borax, vok. Der Borax Pr 36; sidabras, lot. Argentum, lenk. Srébro, vok. Das Silber Pr 37. Minėtoje dalyje L. Ivins- | Žr. Jankevičius K., Jankevičienė R. Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. — Botanikos klausimai 2, Vilnius, 1962, 151-163; Auksoriūtė A. L. Ivinskio „Prigimtūmenės“ taksonų pavadinimai. — Terminologija 2, Vilnius, 1995, 58-65; Auksoriūtė A. Lauryno Ivinskio „Prigimtūmenės“ sistematikos kategorijų pavadinimai. — Lauryno Ivinskio kalendoriaus 150-meciui: Straipsniai ir dokumentai, Vilnius, 1997, 33-39; Jan - kevičienė R. Laurynas Ivinskis — augalų lietuviškųjų vardų kūrėjas. — Lauryno Ivinskio kalendoriaus 150-meciui: Straipsniai ir dokumentai, Vilnius, 1997, 40-46; Auksoriūtė A. L. Ivinskio mikologijos terminai.— Terminologija 7, Vilnius, 2000, 48-58. 27r. Auksoriūtė A. Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. — Terminologija 5, Vilnius, 1998, 102-110; Auksoriūtė A. Terminologinis Lauryno Ivinskio palikimas. — Lietuvių kalbotyros klausimai 40, Vilnius, 1998, 32—40. 95 kio pateikti naujadarai sudaro per penktadalį visų šios dalies apraše pateiktų terminų. Dauguma L. Ivinskio sudarytų mineralų pavadinimų yra pateikta „Lietuvių kalbos žodyne“ su vienintele nuoroda, kad žodis paimtas iš L. Ivinskio raštų. Lyginant šiuos LKŽ pateiktus mineralų pavadinimus ir „Prigimtūmenės“ pirmosios dalies terminus, darosi aišku, jog i LKZ jtraukti L. Ivinskio mineralų pavadinimai ir yra būtent i$ šio jo darbo. Šiek tiek daugiau nei pusę L. Ivinskio naujadarų sudaro vediniai, o likusią dalį — dūriniai. Vedinių grupėje daugiausia sudaryta priesagų vedinių — keturi penktadaliai. Priešdėlių ir galūnių vediniai kartu sudaro tik vieną penktadalį visų vedinių. Priesagų vediniai L. Ivinskis mineralams pavadinti dažniausiai vartojo priesagą -enis, -enė. Su šios priesagos variantu -enis sudaryta 16 vedinių, pvz.: dervenis ~ derwėnis“, lot. Porphyrites piceus, Picites seu Lapis piceus, lenk. Smolowiec, vok. Pechstein Pr 22 (: derva), plg. porfyritai ChTŽ; jakSenis — jakšzėnis, lot. Axinites rhomboides, lenk. Axynit, vok. Axinit Pr 18 (: jakšis „kirvis“ LKZ IV), šio vedinio motyvacija ir pamatas pakeisti (lot. axinites; gr. axon „ašis“), plg. aksinitas ChTŽ; popierenis ~ popierėnis arba katnakimsztis, lot. Asbestus papyraceus vel suberosus, vok. Der Papierasbest oder Bergkork Pr 25 (: popierius), plg. asbestas ChTZ; ratenis ~ raténis, lot. Actinotus, lenk. Promieniec, vok. Der Strahlstein Pr 24 (: ratas), plg. ? aktinolitas ChTZ; rievenis ~ riewénis, lot. Stearochalyx, lenk. Dolomit, vok. Der Dolomit Pr 31 (: rievé), plg. rievénis I „dolomitas“ LKZ XI; sviestenis ~ swiestenis, lot. Alumen butyraceum, lenk. Masto gorne, vok. Bergbutter Pr 36 (: sviestas), plg. ? alūnitas ChTZ; taukenis ~ taukénis, lot. Oreostear, lenk. Talkowiec, vok. Der Talk Pr 28 (: taukai), plg. 1 talkas DZ, NdZ, TZZ, MedZ 531, LTE VII 275; Ser „labai minkštas riebus mineralas — vandenin- * Pirmiausia pateikiami terminai, perrašyti bendrine kalba, o po tildės teikiami lietuviški pavadinimai ir jų atitikmenys kitomis kalbomis taip, kaip rašė L. Ivinskis. * Sutrumpinimai pateikiami iš „Lietuvių kalbos žodyno“ (I — Ivinskis). 96 gasis magnio silikatas, vartojamas medicinoje, kosmetikoje ir technikoje“ LKŽ XV; titnagenis — titnagėnis, lot. Schistus Lydius, lenk. Kamien Lydijski, vok. Kieselschiefer Pr 5 (: titnagas), plg. titnagenis I „titnago skalūnas“ LKŽ XVI ir kt. Du šios priesagos vedinius L. Ivinskis sudarė, pamatiniais žodžiais paėmęs savo paties sudarytus vedinius, pvz.: palakštenis — pataksztenis, lot. Atizoés Lepidolithus, lenk. Lepidolit, vok. Lepidolith Pr 26—27 (: pataksztis arba patakstis, lot. Atizoés micans Pr 26), plg. lepidolitas ChTZ; rašmenis ~ raszmenis, lot. Schistus tabularis, lenk. Lupek pisarski Pr 4 (: raszmuo, lot. Graphites Pr 17). Kitų priesagos -enis vedinių pamatiniai žodžiai ne visiškai aiškūs, pvz.: plostenis ~ plostenis, lot. Hydrargyrus argentosus, lenk. Amalgama, vok. Das Amalgam Pr 37 (: plosteké? žr. plostėkė 1) [K], Jn (Kv), J „skeveldra, atplaiša“. 2) J „plokštė“. 3) J, Vdk „skiltelė“ LKŽ-X; šiuo atveju galėjo būti dezintegracija — praleista pamatinio žodžio priesaga), plg. amalgama „metalo tirpalas gyvsidabryje“ ChTZ; tirptenis — tirptenis, lot. Basanites columnaris, lenk. Bazalt, vok. Basalt Pr 7 (: tirpti), plg. bazaltas ChTŽ, šiame vedinyje prieš priesagą esantį priebalsį ¢ L. Ivinskis galėjo paimti iš bendraties priesagos, arba iš kitų pamatinių kamienų, pvz.: swiestėnis, palakšztėnis, nes priesagos ir kamiengalio susidūrimo vietoje esantis tas pats priebalsis galėjo paslėpti priesagos ribas ir L. Ivinskis šiuo atveju suvokė turįs priesaga su f. Priesagos varianto -enė vedinių L. Ivinskis pateikė tik keletą, pvz.: paskandené ~ paskandenė, lot. Diluvialia, lenk. Poktady napltywowe, vok. Fluthland (uotas pasidariuses nuog paskandos metu) Pr 7 (: paskanda, žr. LKZ IX); sanpuvenė — sqnpuwené, lot. Stagnigena, vok. Tertiiir oder Molassegebirge Pr 6-7 (: supuvo); vyšnenė ~ wisznenė, lot. Cererium, lenk. Kamieri Ceresowy, vok. Cerinstein Pr 42 (: vyšnia); žemčiūgenė — žemčziugėnė, lot. Atizoés Margarites, lenk. Margaryt albo pertowiec, vok. Der Perlglimmer Pr 27 (: žemčiūgas ,,perlas®). Kitų priesagų vedinių mineralams pavadinti L. Ivinskis pateikė nedaug. Keleto priesagų vedinių rasta tik po tris ar du, pvz.: -ėtras: akėtras — akiėtras, lot. Phlegraeus pyropoeciloides, lenk. Trachit, vok. Trachyt Pr 7 (: akis), plg. trachitas „netolygiai grūdėtos sandaros koryta efuzinė uoliena“ ChTŽ; skylėtras — skilietras, lot. Calx 97 Tophus, lenk. Tuf wapienny, vok. Kalktuff Pr 30 (: skylė), plg. skilietras LMD (I) geol. „kalkinis tufas“ LKZ XII; tūfas „vulkaninės kilmės lengva akyta uoliena“ ChTZ: žalėtras ~ zaliétras, lot. Atizoés Chloauges, lenk. Chloryt, vok. Der Chlorit Pr 27 (: žalias), plg. chloritas ChTZ. Priesagg -étras reikėtų laikyti L. Ivinskio vartota individualia priesaga, kurią jis, matyt, mėgo ir su ja sudarė ne tik šiuos mineralų pavadinimus, bet ir bendrą jau minėtą mineralogijos pavadinimą — Zemétros (: žemė + -ėtros) bei keletą augalų pavadinimų, pvz.: ankštėtras — ankšztietras, lot. Lomentaria Pr 93; buožėtras ~ bužiėetras, lot. Cephalotrichum Pr 53; kaišėtras ~ kajszietras, lot. Naematelia ir kt. -menis: baltmenis ~ baltmenis, lot. Astroites foliatus, lenk. Albit, vok. Albit Pr 22-23 (: baltas), plg. albitas ChTZ; pilkmenis ~ pitkmenis, lot. Grammatias griseus, lenk. CoiZitis (Zoisit), Pr 23 (: pilkas), plg. coizitas ChTZ. Priesaga -menis yra gana reta ir paprastai žinoma tik tarmėse, tačiau L. Ivinskio naujadaruose dažnai pasitaikanti. -mina: gelžmina ~ gelžmina, lot. Metalla, lenk. Kruszec, metalle, vok. Die Metalle Pr 36 (: gelžis, žr. DiinZ), plg. gelžmena I neol. ,,metalas“ LKŽ III; šarmina ~ szarmina, lot. Natrum, lenk. Natron, vok. Mineralkali Pr 36 (: šarmas), pateikti ir sinonimai: paprastaj wadinas soda arba miltena Pr 36, plg. natris ChTŽ. Priesaga -mina yra žemaitiškas priesagos -mena variantas“. -ainis: mielainis — miėlajnis, lot. Cyanoides pseudo-sapphirus, Cyanites, lenk. Cyanit, vok. Cyanit oder Disthen Pr 23 (: mielas, žr. 1 miėlas 1) SD 59, [K], Kv, Rt, J. Jabl „gipsas, klintas“. 2) Kos 48, SD 113, J „kreida“ LKŽ VIII); ragainis ~ ragajnis, lot. Silex corneus, lenk. Rogowiec, vok. Hornstein Pr 21 (: ragas), plg. 1 ragainis I, DŽ „kalnų uoliena — junginys molingy uolienų, granito ir kitų medžiagų“ LKZ XI. -einis: ledeinis ~ ledejnis, lot. Coagulum saxeum, lenk. Kryolit, vok. Der Kryolith Pr 35 (: ledas), plg. kriolitas ChTZ; lapeinis ~ tapejnis, lot. Actinotus virgulatus, Anthophyllites, lenk. Antophyllit, vok. Anthophyllit Pr 24 (: lapas), plg. antofilitas ChTZ. 5 Žr. Grinaveckis V. Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija, Vilnius, 1991, 16; Vitkauskas V. Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas: Habilitacinis darbas, Vilnius, 1999, 44-45. 98 Kai kurių priesagų vedinių mineralams pavadinti rasta tik po viena, pvz.: -eitis: lašineitis — tašzinėjtis, lot. Steatites communis, lenk. Steatyt czyli stoniniec, vok. Der Speckstein Pr 29 (: lašiniai), plg. steatitas ChTZ. Kaip rašė P. Skardžius, priesaga -eitalabai reta, dažniausiai vartojami vediniai su priesaga -ietis, tačiau yra vedinių ir su -ei-, priesagoje dar nepavirtusiy į -ie-°. -étis: molėtis ~ molietis, lot. Schistus orgillaceus, lenk. fupek gliniany miekki, vok. Schieferthon Pr 26 (: molis). Šios priesagos vedinių mūsų kalboje taip pat yra nedaug ir beveik visi, kaip ir šiuo atveju, darybiškai gali būti susieti su daiktavardžiais. -ininkas: stiklininkas — stiklininkas arba atgires, lot. Antimonium, lenk. Antymon, vok. Spiesglanzmetall Pr 40 (: stiklas), plg. 1 stiklinifikas (-inykas Kos 122). 2) Kos 122, I, J, NdŽ „arsenas“ LKŽ XIII; lenk. antymon — chem. „stibis“. Šios priesagos vediniais dažniausiai pavadinami asmenys, 0 įvairiems negyviems daiktams pavadinti, kaip yra šiuo atveju, ji vartojama rečiau. -tinas: ragiinas ~ ragūnas bazaltinis, lot. Actinotus basaniticus, lenk. Rogowiec bazaltowy, vok. Die basaltortige Hornblende Pr 24 (: ragas). -uonis: baltuonis ~ battuonis, lot. Oritis alcalinus, Leucites, lenk. Leucyt, vok. Der Leucit Pr 23 (: baltas), plg. baltuonis I „toks mineralas, leucitas® LKZ I. -oklis: smirdoklis ~ smirdoklis, lot. Dysodes, Lapis suilus, lenk. Kamien Smierdzqcy, vok. Der Stinkstein Pr 31 (: smirda)“. -muo: rasmuo ~ raszmuo, lot. Graphites, lenk. Otéwek, vok. Graphit, Reissblei Pr 17 (: rašė), plg. grafitas „kristalinė heksagoninés sistemos anglies atmaina“ ChTZ. -snis: tirpsnis — tirpsnis, lot. Ryax, lenk. Lawa, vok. Lava Pr 7 (: tirpo), pateiktas paaiškinimas: isztirpitas o uzszatuses uotas Pr 7, plg. tirpsnis I „lava“ LKŽ XVI. Priesagų -enis, -ėtras, -mina, -ainis, -einis, -eitis, -ėtis, -ininkas ir -ūnas vedinių pamatiniai žodžiai dažniausiai yra daiktavardžiai, 6 Skardžius P. Rinktiniai raštai: Lietuvių kalbos žodžių daryba 1, Vilnius, 1996, 360-361. 99 -menis, -uonis vedinių — būdvardžiai, o priesagų -oklis, -muo ir -snis vedinių pamatiniais žodžiais paimtos veiksmažodžio formos, taigi mineralams pavadinti daugiausia priesagų vedinių sudaryta iš daiktavardžių, vediniai iš būdvardžių ir veiksmažodžių — retesni. Priešdėlių vediniai L. Ivinskis mineralams pavadinti sukūrė tik keletą priešdėlių vedinių. Jie sudaryti su priešdėliais pa-, pro-, san-, pvz.: pa-: paanglenis — pagnglenis, lot. Caementum carbonaceum, vok. Keupersandstein Pr 6 (: ąnglėnis, lot. Carbonicums Pr I Kr 11); palakštis ~ pataksztis arba palakstis, lot. Atizoés micans, lenk. Mika, vok. Der Glimmer Pr 26 (: lakštas), plg. palakštis I žr. palakštė LKŽ IX, palaksté Sts „žėrutis, žėručio plokštelė, lakštelis akmenyje“ LKZ IX. pro-: prokalkis ~ prokalkis, lot. Lychnites versicolor, lenk. Wapien przechodowy, vok. Uebergangskalkstein Pr 5 (: kalkis), plg. prokalkis 1 „kalkakmenis“ LKZ X; prorievis — proriewis, lot. Schistus transitorius, lenk. Eupek przechodni, vok. Uebergangsschiefer Pr 5 (: rievė), plg. prorievis 1 „skalūnas (?)“ LKŽ X. | san-: sankuolis — sankuolis sūnkesis, lot. Barylithus lamelliformis, lenk. Spat ciezki, vok. Schwerspath Pr 34 (: kūlys). Šiam vediniui L. Ivinskis pamatiniu žodžiu paėmė žemaitišką žodį kūlys, o vedinyje parašytas uo yra hipernormalizmas, plg. kūlis DŽ, BŽ 195, Š, kūlys Pp, Krkl, Lž; IM 1858, 46, Kos 121 „akmuo“ LKŽ VI. Visi L. Ivinskio priešdėlių vediniai turi būdingą priešdėlinių daiktavardžių galūnę -is. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, L. Ivinskis sukūrė naujadarų ne tik su dariausiu dabartinės bendrinės kalbos ir terminų darybos priešdėliu pa-, bet ir su daug rečiau vediniuose pasitaikančiais proir san-. Tai rodo, kad L. Ivinskis, sudarydamas ir priešdėlinius naujadarus, nevengė gana retų darybos formantų. Vienas pavadinimas sudarytas su priešdėliu ir priesaga kartu: probaltmis ~ probaltmis, lot. Oritis leucitoides, lenk. Pro-leucyt, vok. Analzim Pr 23 (pro- + baltas + -mis). 100 Galūnių vediniai Pirmojoje „Prigimtūmenės“ dalyje trečiąjį vedybos būdą — galūnių darybą — L. Ivinskis naudojo tik dviem pavadinimams sudaryti: girnis — girnis, lot. Pyropoecilos foliaceus, lenk. Gnejs, vok. Gneuss Pr 3 (:girna), plg. gneisas „metamorfinė juostuotos (gneisiškos) struktūros uoliena, susidariusi iš putnagų, kvarco ir kitų mineralų“ ChTŽ; trąšis — tranšzis, lot. Chromium, lenk. Chrom, Nadelerz Pr 42 (: trąšus „glaudus, tankus“), plg. chromas ChTZ. Abu naujadarai yra galūnės -is vardažodžių vediniai. L. Ivinskis naudojo vieną iš dariausiy galūnės -is tipų, o pamatiniais žodžiais ėmė daiktavardį ir būdvardį. Dūriniai Dūriniai paprastai skirstomi pagal tai, iš kurios kalbos dalies yra atsiradęs jų antrasis sandas. Visi L. Ivinskio sudurtiniai mineralų pavadinimai turi antrąjį daiktavardinį sandą, išskyrus vieną dūrinį, kurio antrasis sandas yra būdvardinis. L. Ivinskis sudarė 41 dūrinį su antruoju daiktavardiniu sandu. Šiuos naujadarus galima aptarti pagal tai, iš kurios kalbos dalies yra atsiradęs jų pirmasis sandas (iš daiktavardžio, būdvardžio ar veiksmažodžio). Rasti 23 dūriniai, sudaryti iš dviejų daiktavardžių, Šešių terminų antrasis sandas yra žemaičių žodis kūlys „akmuo“, tik neaišku, kodėl L. Ivinskis pateikė jį kaip kamieno a žodį, pvz.: akmenis arba kuotaj, lot. Fossilia terrena, lenk. Ziemie i kamienie, vok. Erdige Fossilien Pr 17. Kaip matyti iš šio pavyzdžio, L. Ivinskis pagrindiniu terminu laikė žodį akmuo ir toliau jį darbe vartojo (akmenis brąngiejej Pr 17), o sudurtiniams terminams sudaryti pasirinko žemaitišką sinonimą. Žodyje kuofaj L. Ivinskio parašytą dvibalsį uo reikėtų laikyti hipernormalizmu. Žodis kūlys yra savitas žemaičių žodis. „Šis pajūriškių dounininkų, Kvėdarnos ir Švėkšnos dūnininkų ir daugumos donininkų šnektų žodis buvo vartojamas ir iš to krašto kilusių autorių — A. Pabrėžos, S. Daukanto, A. Kosaževskio — raš101 tuose“. Jis randamas daugelyje tautosakos rinkinių, A. Juškos, J. Šlapelio, M. Niedermanno ir kituose žodynuose. Dabar L. Ivinskio gimtojoje šnektoje žodis kūlys yra vartojamas junginyje girnų kūlys arba girnakūlis. Galbūt dabartinis žodžio kūlys arealas neatitinka seniau buvusio, tačiau L. Ivinskis greičiausiai žinojo ne tik žodį girnakūlis, bet, gyvendamas Rietave, girdėjo ir žodį kūlis vartojamą reikšme „bet koks akmuo“. Tiek girnakiilis, kurį L. Ivinskis rašė su pakeista galūne -as: girnakuolas — girnakuotas, lot. Pyropoecilos granites, lenk. Granit Pr 3, tiek kūlis visame vartojimo areale turėjo galūnę -is ar -ys. Taigi apsirikti ir parašyti kitą žodžio kūlis galūnę dėl nežinojimo L. Ivinskis negalėjo, o kodėl jis taip parašė, lieka neaišku. Du dūrinius L. Ivinskis sudarė su būdinga sudurtinių daiktavardžių galūne -is: rauplakuolis — rauptakuolis, lot. Variolites, lenk. Ospowiec, vok. Variolith Pr 22 (: rauplės, kūlys), plg. lenk. ospa — „raupai, rauplės“; žirnakuolis — Zirnakuolis, lot. Arragonites pisiformis, lenk. Arragonit grochowaty, vok. Erbsenstein Pr 31 (: žirnis, kūlys), plg. aragonitas ChTZ, vok. die Erbse — „žirnis“, vok. der Stein — „akmūo“. Kitų dūrinių su antruoju sandu kiilys galūnė yra -as, pvz.: anglėkuolas — angliėkuotas, lot. Lithoxylon, Petrosilex xyloideus, lenk. Drzewo skamieniate w rogowiec, vok. Holzstein Pr 21 (: anglės, kūlys); dervakuolas ~ derwakuotas, lot. Picites, Porphyrites piceus, lenk. Smolowiec, vok. Pechstein Pr 7 (: derva, kiilys), plg. porfyritai ChTZ, lenk. smotowiec — „degutas“, vok. das Pech — „derva, degutas“, šis naujadaras laikytinas jau minėto priesagos -enis vedinio dervenis sinonimu, nes kitų kalbų atitikmenys tokie pat; gaurakuolas — gaurakuoltas, lot. Natrolithus, lenk. Natrolit, vok. Der Natrolith Pr 25 (: gaurai, kūlys), plg. natrolitas „Šviesus, plaušiškas mineralas“ TZZ; laukakuolas ~ taukakuotas, lot. Feldspathum, lenk. Feldspat, vok. Feldspath Pr 3 (: laukas, kūlys), plg. pūtnagai „feldšpatai, lauko špatai, silikatų klasės mineralų grupė“ ChTZ, vok. der Feldspat — „lauko "Vitkauskas V. Apie kai kurių žemaitiškų žodžių vartojimą. — Lietuvių kalbotyros klausimai: Lietuvių kalbos leksikos raida 8, Vilnius, 1966, 160. 102 špatas“. Visus minėtuosius dūrinius, išskyrus gaurakūlą, L. Ivinskis greičiausiai sudarė sekdamas kitų kalbų atitikmenimis. Šiai grupelei skirtini ir du pavadinimai, kurių pirmąjį sandą autorius pasiskolino iš kitų kalbų atitikmenų: amazonkuolas — amazonkuotas, lot. Astrios Amazonicus, lenk. Feldspat Amazoriski, vok. Amazonenstein Pr 22; sprudelkuolas — sprudėlkuotas, lot. Arragonites, lenk. Arragonit sprudlowy, vok. Sprudelstein Pr 31. Visi šie naujadarai turi nebūdingą bendrinei lietuvių kalbai galūnę -as, mat didžiausia sudurtinių daiktavardžių dalis turi galūnes -is (retokai -ys) arba -ė. Kitokias galūnes turintys šios rūšies dūriniai yra be galo reti®. Prie dūrinių, kurių antrasis sandas yra žemaičių daiktavardis kūlys, minėtini ir du naujadarai su antruoju sandu akmuo: kosakmenis — kosakmenis, lot. Stipteriacites, Alumen calcareus aluminaris albus, lenk. Kamien atunowy, vok. Der Alaunstein Pr 35 (: kosas, akmuo), plg. kosas Als, Kv, J, M, BS 101, Vkš, žr. kvosas LKŽ VI, kvésas (lenk. kwas) „alūnas“ LKŽ VI; arlagelžis, arlaakmenis ~ artūgelžis arba arlūakmenis, lot. Ferrum aétites, lenk. Zelazo gliniaste nerkowe, vok. Die Esenniere oder der Adlerstein Pr 39 (: arlas, gelžis; arlas, akmuo), plg. arlaakmenis I; žr. arlagelžis LKŽ 1, arlagelžis (hibr.) I min. „Jot. ferrum atčtites“ LKŽ I, vok. der Adler — „erelis“, vok. der Stein — „akmuo“. Dūrinį arlaakmenis L. Ivinskis pateikė kaip sinonimą. Šie pavyzdžiai rodo, jog L. Ivinskis, sudarydamas sudurtinius daiktavardžius, vartojo ne tik žemaičių žodį kūlys, bet ir didesnėje Lietuvos dalyje vartojamą — akmuo. Penkių terminų antrasis sandas yra žemaičių vartojamas žodis gelžis (žr. gelžis,-ies „geležis“ DūnŽ, LKŽ III), pvz.: auksagelžis — auksageliis, lot. Ferrum sulphuratum seu Pyrites, lenk. Piryt želazny, vok. Schwefelkies Pr 38 (: auksas, gelžis), plg. auksagelžis I chem. „sieros ir geležies junginys; piritas“ LKŽ I, piritas [gr. pyritės (lithos) — „ugninis akmuo“] „šviesiai geltonas mineralas“ TZZ; deguongelžis — deguongelžis, lot. Ferrum phosphoratum, lenk. Fosforan želaza, vok. Phosphorsaure = Eisen Pr 39 (: deguonis, gelžis); piengelžis — piengelžis, 8Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai, 1999, 73. 103 bet ir su menkai dariais, pvz., priesagomis -ėtras, -einis, -eitis, -ėtis, priešdėliais pro-, san-. Sudarydamas sudurtinius mineralų pavadinimus, jis dažniausiai vartojo bendrinei kalbai nebūdingus, paprastai iš savo tarmės paimtus antruosius sandus, pvz., -kuotas, -gelžis, -skiltis, -kalkis. Dalį naujadarų L. Ivinskis kūrė savarankiškai, tačiau nemažai jų sudarė ir sekdamas kitų kalbų atitikmenimis, taip pat ne visų pamatinių žodžių pasirinkimo motyvas aiškus. L. Ivinskio sukurti mineralų pavadinimai praktiškai neprigijo ir dabartinėje terminijoje nevartojami pirmiausia, matyt, dėl to, kad „Prigimtūmenė“ nebuvo išspausdinta ir abu pirmosios dalies rankraščiai nebuvo plačiau žinomi. Jeigu „Prigimtūmenė“ būtų buvusi paskelbta, kai kurie L. Ivinskio teikti terminai būtų galėję ir prigyti, pvz.: dervenis, sviestenis, baltmenis, pilkmenis, ledeinis, molėtis, ragiinas, baltuonis, plytmolis, kaip prigijo ragainis. Tačiau abejotina, ar būtų įėję į vartoseną kai kurie jo neįprasti ar netiksliai motyvuoti naujadarai, pvz.: jakSenis, taukenis, tirptenis, vyšnenė, gelžmina, prorievis, gaurakuolas, piengelžis, rašmuoskiltis, veltmolis ir kt. Dabartinėje terminijoje mineralai, kuriems pavadinti L. Ivinskis teikė naujadarus, dažniausiai įvardijami skolintais terminais, pvz.: baltmenis Pr 22 — albitas ChTZ; baltuonis Pr 23 — leucitas ChT2; ledejnis Pr 35 — kriolitas ChTŽ; pitkmenis Pr 23 — coizitas ChTZ; riewénis Pr 31 — dolomitas ChTZ,; skiliétras Pr 30 — tūfas ChTZ; kiéttaukis Pr 28 — talkas ChTZ; stikiagelzis Pr 38 — hematitas ChTZ ir kt. Tad ar nevertėtų prisiminti lietuviškus L. Ivinskio pavadinimus. SUTRUMPINIMAI CEhTŽ —- DaukSas K., Barkauskas J., Daukšas V. irkt. Che7 mijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, 1997. DinZ — Vitkauskas V. Siaurės rytų diinininky šnektų žodynas, Vilnius, 1976. DŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993. LKZ — Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1956-1999. Pr — Prigimtūmenė (rankraštis), 1870. TZZ — Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 1985. 110 LAURYNAS IVINSKIS’ NEOLOGISMS OF MINERALOGY Summary Laurynas Ivinskis (1810-1881) in the first part of his manuscript ,,Prigimtimene“ presented over 400 terms of geography and mineralogy. His neologisms of mineralogy make about 1/5 of all terms presented in this part. A bit more than a half of neologisms of Ivinskis are derivates, others are compounds. The largest part of the group of derivates are derivates made with suffixes which name minerals. Ivinskis used to create derivates not only with popular Lithuanian language formants, for example, the suffixes -enis, -ené, -ainis, -iinas and the prefix pa-, but also with less popular formants such as the suffixes -étras, -einis, -eitis, -étis and the prefixes pro-, san-. Ivinskis compounds correspond with the most productive types of the compounding in the modern Lithuanian, though many underlying words of components of compounds are unusual and not characteristic to standard Lithuanian, for example, kūlis, kalkis, gelzis and skiltis. Names of minerals created by Ivinskis practically have not taken root and they are not used in modern terminology probably not only because ,,Prigimtimené* has not been printed, but also because some of his neologisms were unusual and their motivation is not accurate. Albina AUKSORIUTE Gauta 2001 07 20 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius E. paštas [email protected] 111