Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918–1940 metais

Alvydas UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas TEISĖS TERMINIJOS PADĖTIS LIETUVOJE 1918-1940 METAIS Tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuri kaip valstybė nustojo egzistuoti XVIII a. pabaigoje, tiek vėlesnėje dabartinės Lietuvos teritorijoje, kurią daugiau kaip šimtmetį buvo pasidaliję galingos kaimyninės šalys, lietuvių kalbai valstybės teisiniame gyvenime vietos beveik nebuvo. Nei garsusis 1588 m. Lietuvos Statutas (parašytas lotynų, kanceliarine slavų ir lenkų kalbomis), nei vėlesni rusiški Rusijos imperijos įstatymų sąvadai, veikę didžiojoje dabartinės Lietuvos dalyje, nesudarė galimybių atsirasti lietuvių teisės kalbai, kurtis lietuvių teisės terminijai. 1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę lietuvių kalba pirmą kartą pradėta vartoti valstybės valdymo ir kitose viešojo gyvenimo srityse. Žinoma, jauna valstybė, siekdama išsaugoti visuomeninių santykių stabilumą, neišvengiamai turėjo perimti daugumą Rusijos imperijos įstatymų. Tai buvo įteisinta 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybos priimtų Lietuvos Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių 24 straipsnyje — kol nėra naujų įstatymų, laikinai pasilieka galioti buvę iki Pirmojo pasaulinio karo (tuo buvo atsisakyta neilgai galiojusių karo meto teisės aktų, įvestų kaizerinės okupacijos laikotarpiu). Tais pačiais metais Valstybės Taryboje susirūpinta ir rusų įstatymų vertimu į lietuvių kalbą (Maksimaitis 2001: 46-48). O netrukus (1920 07 31) Vyriausiasis Tribunolas Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo 16 str. įtvirtino, kad teismų darbas turi būti atliekamas valstybine lietuvių kalba (LLTĮ: 47). Pradžios nebūta lengvos. Kaip rašo teisininkas, didelis lietuvybės puoselėtojas Boleslovas Masiulis, lietuvių teisininkų tebuvo vos sauja, dalis dar nebuvo grįžę iš Rusijos. Jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo aktyviai imtasi lietuviškų teisės terminų kūrimo. Čia daugiausia veikė keli žmonės, gerai mokėję lietuvių kalbą. 1919 m. 76 B. Masiulis ir Konstantinas Jablonskis (Jono Jablonskio sūnus) Teisingumo ministerijoje, ministro Liudo Noreikos pavesti, kūrė įvairių sričių teisės terminus. Vėliau K. Jablonskis, pasitardamas su B. Masiuliu, išvertė Rusijos Baudžiamąjį statutą, Vekselių įstatus. Antanas Kriščiukaitis (Aišbė), Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas, rūpinosi procesų (tada vartotas terminas teisenos) terminais. Žodžiu, jau 1919— 1920 m. buvo nustatyti teismams būtiniausi baudžiamosios ir civilinės teisės terminai (Masiulis 1954 6: 2). Nepriklausomybės pradžioje imtasi rengti ir teisės terminų žodyną. Yra išlikęs gana didelio formato (truputį didesnio nei A4) 120 psl. rankraštinis rusy-lietuviy kalbų „Teisės terminų ir kitų reikalingų teismams žodžių žodynėlio projektas“ (1 pav.). Iki šiol jis ne tik nėra tyrinėtas, bet ir apskritai, galima sakyti, nežinomas, literatūroje paminėtas bene vienintelį kartą (Andriulis 1998: 12). Šio žodyno hektografuota kopija (palaidi lankai) saugoma Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraštyno K. Jablonskio fonde (F 256551). Dvi tokias pačias kopijas turi A. Kriščiukaičio anūkas Vytautas Vaidelys. Hektografuotą kopiją (tik įrištą kietu viršeliu) turi ir teisininkas Vytautas Andriulis'. V. Vaidelys turi ir dar vieną to paties žodyno variantą — tai kita ranka parašytas originalas (hektografuotos kopijos greičiausiai perrašytos raštininko). Nė vienoje iš žodyno kopijų nei autorius, nei rengimo metai neparašyti (tik V. Andriulio kopijos pirmajame puslapyje tarp terminų neaišku kokiu tikslu įrašyta 1923 VI 13 data). Apie žodyno parašymo laiką galima spręsti iš papildomų šaltinių. 1919 m. lapkričio 3 d. „Lietuvoje“, skyrelyje „Valdžios žinios“, buvo pranešta, kad Teisingumo ministerijos II departamentas rengia spaudai „žodyną juridinių terminų ir žodžių, kurių labiausiai reikia teisėjams, tardytojams, notarams ir t.t.“ (DJTŽ: 2). Kaip parašyta, informaciją pateikė II departamento direktorius Al. Milčinskis ir reikalų vedėjas K. Jablonskis. Žmonių, kuriems žodynas skirtas, prašoma per tris savaites atsiųsti sąrašus jų vartojamų terminų ir terminų rusų kalba, kuriuos ! Dėkoju V. Andriuliui ir V. Vaideliui už suteiktą informaciją ir už galimybę pasinaudoti žodynu. 77 flare - wears: otemuti-antyvas bugrome abancosncots anno MHupia -avaripy , averyė, (enivani Alistnų alle. 2 Ar akimojicxoc npato-, auleriana Lege. akryenmotame - kkeanta. t akumnmoae Kenunmėpnragenlives Joan. teres, agentė Aanloenr. akbeneim sparstaliymai priemė atbsumanie - cgitacya, #vero lyrics. abegasmad -aniyios yRes, | akčydime; Gott 000604 Aki -abčyšis priešiūna. akžunnempamuknad-aelvnis karinis. t agnuniompamušnam Cor atypienyauikrininnas, lalininnas. adrumstiacaris Kali. Goode sektą a. gi _olesporgursci -cibocsieinncn, Open ; aktmmumpagia -lelmierita ‘do i RAH 10 prrioR Kana -Uneinnicų Ecnclhon, gydė agiurtniempasio pe dom amneaeni. bendoone:. Hecoonasmatineno Possena ne - (stbigli acmincetiaca nusegtyrenneie Monin -akrija. Eaokirnen KC Vina lets . akrušų - at „nelatų rekevimy hums OLY — crethecine ; sAenutire = £Elienlentė aškapmnas wyta = ažaielinis losis ¥avitas, 6 bem ~alfobelons, vaidy nes. 1 pav. Rankrastinio teisės terminų žodynėlio projekto pirmas puslapis 78 reikėtų išversti (su siūlomais vertimais). V. Vaidelys turi Teisingumo ministerijos raštus (pasirašytus teisingumo ministro Vinco Karoblio ir kt.), iš kurių matyti, kad jau 1920 IX 1 garsiajam kalbininkui J. Jablonskiui pasiųsti du kalbamojo žodyno lankai (kiti lankai po du siųsti tų pačių metų rugsėjo 21 ir spalio 1 d.). J. Jablonskio prašoma kiek galima greičiau susipažinti su žodynu ir pateikti pastabų dėl esamų terminų vertimų bei pasiūlymų, kuo žodyną papildyti ir kaip išversti neišverstus terminus. Po kurio laiko planuojama sušaukti teisininkų ir kalbininkų pasitarimą galutinai teisės terminams nustatyti. Greičiausiai J. Jablonskiui buvo pasiųsta tokia pati kopija, kokių yra išlikę. Deja, duomenų, ar jis pateikė pasiūlymų, nerasta. Nežinia, kaip šis žodynas buvo svarstomas (greičiausiai svarstytojai gavo tokias pačias kopijas), bet vienoje iš V. Vaidelio kopijų yra gausybė įrašų — tai įvairūs terminų pasiūlymai, šalia kurių nurodomas ir autorius. Čia galima rasti Ciplijausko, Leono, Linarto, Mačio, Samajausko?, Šaulio ir kitų pavardes ar jų sutrumpinimus (pvz.: Braz., Bugail., Stark., Šalk.). Kas šio žodyno autorius — visiškai tiksliai sunku pasakyti, bet greičiausiai tai K. Jablonskis (bent jau vienas iš autorių). Minėtame K. Jablonskio rankraščių fonde yra šio žodyno juodraštis (F 256-550), taip pat nemažai smulkiai prirašytų įvairaus dydžio lapų (F 256-546, 547, 552), iš kurių matyti žodyno kūrimo procesas. Kadangi darbas buvo atliekamas Teisingumo ministerijoje, matyt, K. Jablonskis turėjo ir talkininkų. Labai tikėtina, kad jis konsultavosi (ar net bendradarbiavo) su A. Kriščiukaičiu. Nežinia kaip, bet pas jį atsidūrė išlikęs originalas (rašysena, regis, K. Jablonskio; dabar, minėta, jį turi V. Vaidelys). Suprantama, A. Kriščiukaičiui, kaip Vyriausiojo Tribunolo pirmininkui, aktualiausi ir buvo teismams reikalingi terminai. Šaltiniai teigia, kad A. Kriščiukaitis aktyviai dirbo teisės terminijos kuriamąjį darbą. Pasak Liudo Šmulkščio, jis „sudarė ištisą teismo srities lietuvių kalbos terminologiją ir parodė, kaip paprastai ir aiškiai galima teisines mintis išreikšti“ (Šmulkštys 1958: 153). ? Jis pasirašinėjo taip, bet „Lietuvių enciklopedijoje“ yra Samajauskas (XXVI, South Boston, 1961, 379.) 79 Kalbamasis teisės terminų žodyno projektas — vienintelis, kiek dabar žinoma, tokio pobūdžio anos nepriklausomybės laikų darbas. Nežinia, ar jis buvo toliau tobulinamas, ar buvo prieinamas to meto teisininkams. Įmanoma, kad jis buvo platinamas hektografuotu pavidalu. Turint omenyje, kad žodynas buvo rengiamas pirmaisiais Lietuvos Respublikos laisvės metais (1919-1920), nesant tinkamų lietuviškų šaltinių, jo apimtis gana įspūdinga. Apytiksliais skaičiavimais žodyne yra arti 3000 terminų lizdų, kuriuose pateikta apie 4000 rusiškų sudėtinių ir vienažodžių terminų ar šiaip žodžių. Iš jų į lietuvių kalbą neišversta tik kiek daugiau nei 200. Rusiškus terminus versti nebuvo lengva, todėl dažniausiai duodami keli lietuviški atitikmenys. Visų žodyne pateiktų lietuviškų atitikmenų skaičius yra apie 5500. Kaip matyti iš pavadinimo, žodyne yra ne tik teisės terminų. Maždaug penktadalis šio žodyno terminų laikytini ne teisės terminais arba apskritai ne terminais. Vis dėlto žodynas teisės kalbai galėjo turėti daug įtakos, deja, jo likimas nežinomas. Gali būti, kad dėl nežinomų priežasčių jis toliau nebuvo redaguojamas ir nukeliavo į uzmarstį. Žodyno turinys neabejotinai vertas atskiro tyrimo. Teisės terminų kūrimuisi ir stabilumui įtakos turėjo ir 1921 m. kovo 29 d. Ministrų kabineto įsakymu prie Švietimo ministerijos sudaryta Terminologijos komisija. Šiuo įsakymu kartu buvo numatyta, kad suinteresuotos valstybės įstaigos turėtų kurti įvairių sričių, tarp jų ir teisės, pagalbines komisijas, skirtas terminams rinkti (TKSĮ: 4). Ar buvo sukurta tokia teisės terminų komisija, kol kas duomenų nerasta. Kaip rodo Terminologijos komisijos protokolai, jau 1921 m. spalio 6 d. tuometiniam komisijos pirmininkui A. Smetonai buvo pavesta sudaryti „teisių terminų komisijėlę“ (paprastai jos buvo iš trijų asmenų), kuri parengtų šios srities terminus. Konkrečių duomenų apie šios komisijėlės sudėtį ir veiklą nerasta, tačiau jau tų pačių metų lapkričio 11 d. posėdyje buvo svarstytas nedidelis teisės terminų su vartojimo pavyzdžiais sąrašas, kurio autorius buvo A. Kriščiukaitis (jis dalyvavo posėdyje, taip pat galėjo būti ir minėtos komisijėlės narys). Kiek daugiau teisės terminų svarstyta gruodžio 1 d. posėdyje. Visi terminai paskelbti „Lietuvoje“ (TTP: 2) visuomenės kritikai. Kaip matyti iš protokolų, buvo gauta keletas atsiliepimų (Bendo80 rio ir Bulotos). Matyt, ir pati komisija šį tą permąstė, nes gana chaotiškas sąrašas buvo šiek tiek pertvarkytas, vartosenos pavyzdžiai iškelti į atskirą skyrelį, terminai paredaguoti. Atsirado iki tol sąraše nebuve lietuviški atitikmenys atsakovas (atsakytojas) — omekmuukxs, ieskovas — ucmeys (epancdancruii). Išmestas tretininkas, reikšme „trečiasis asmuo byloje“. Atsisakyta iš pradžių priimtų terminų kliaudis (yauka), įkliaudinti (yauuams, yauuums), o vartoti siūloma įkaltis, įkaltinti ir kt. Galutinai pataisytas teisės terminų sąrašas patvirtintas 1922 metų kovo 9 d. Terminologijos komisijos posėdyje ir komisijos nutarimu paskelbtas „Lietuvoje“ ir „Švietimo darbe“ (TT,:3;TTR,;:77-81):1922 m. Lietuvos teisininkų draugijos pradėtas leisti specializuotas „Teisės“ žurnalas į pirmą numerį taip pat įdėjo tą patį terminų sąrašą (TT,: 53— 56). Toks išplatinimas negalėjo likti nei teisininkų, nei visos visuomenės nepastebėtas. Jis padėjo įsitvirtinti tokiems svarbiems terminams kaip byla, teismo byla — cyde6noe dbao, kaltinimas — o66unenue, kaltintojas — o66unumeno, kaltinamasis — o66unsemboiū, teisiamasis — noocyJumbiū, pareiškimas — 3asenenie ir kt. Kartu buvo pasiūlyta nemažai terminų variantų: baudžiamoji (kriminalinė, kriminalé) byla — yeonoenoe obo; civilinė (civilė) byla — epaxcoanckoe 0bao; ieškinys (ieškas), skundas — ucks (epaxcoanckull u yeonoenbiū), »xano06a; atsakovas (atsakytojas), skundžiamasis, apskystasis — omebmuuks, liudytojo (liudininko) rodymas, parodymas, liudijimas (liudymas) — ceudbmensckoe nokasatie ir kt. Kaip matyti iš šių dienų terminijos, laikui bėgant buvo pasirinktas tinkamiausias variantas. Kadangi tuo metu aktualu buvo iš rusų kalbos versti ne tik atskirus terminus, bet ir ištisas konstrukcijas, buvo pateikta ir nemažai terminų vartosenos pavyzdžių. Be to, kai ką tame sąraše, remdamiesi šiandienos terminologijos samprata, laikytume tam tikrais terminų junginiais, o ne terminais. Iš viso buvo pateikti 22 pavyzdžiai ir 46 (pagal numerius) terminai. Įskaitant visus variantus lietuviškų terminų iš tikrųjų buvo gerokai daugiau. Minėtiems terminams įsitvirtinti įtakos turėjo ir po poros metų Terminologijos komisijos sekretoriaus Antano Vireliūno sudaryta knygelė „Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos“. Čia tarp kitų sričių terminų, pertvarkius abėcėlės tvarka ir pridėjus keliolika papildomų nuorodų, buvo dar kartą paskelbti tie patys „Terminai teisės reikalams“ (TTR: 13-23). Nors dėl klaidų J. Jablonskis 81 | šį leidinuką supeikė ir net nerekomendavo skaityti (Rygiškių Jonas 1925: 347-348), jis skaitytojų neliko nepastebėtas. Kalbamųjų terminų aktualumą ir svarbą rodo ir tai, kad dar po kelerių metų A. Vireliūno pertvarkytasis teisės terminų sąrašas su keletu pakeitimų buvo išspausdintas tuo metu tarp teisininkų populiariame „Teisininkų kalendoriuje“ (TTR,: 272-277), kurį leido Lietuvos teisininkų draugija (pirmininkas A. Kriščiukaitis). Galbūt draugijos ar sudarytojo Zigmo Toliušio iniciatyva buvo ištaisytos kai kurios klaidos, pakeisti keli terminai, atsisakyta vieno kito varianto. Matyt, po pirmojo paskelbimo prabėgę metai jau pakoregavo vartoseną, todėl nebereikėjo atsakytojo, skundžiamojo, apskųstojo šalia atsakovo; liudininko šalia liudytojo. Atskirti iki tol sinonimiškai pateikti ieškas, ieškinys (uck) nuo skundas (»xano6a), ieškovas (ucmey) nuo skundikas (xcano6wmuxr) ir kt. Taigi šis mažiausiai penkis kartus paskelbtas Terminologijos komisijos priimtų terminų sąrašas neabejotinai turėjo daug reikšmės to meto (ir šių dienų) teisės terminijos sudarymui ir stabilumui. Reikia paminėti, kad šiek tiek teisės terminų buvo ir kituose Terminologijos komisijos paskelbtuose terminų sąrašuose. Jų galima rasti minėtos A. Vireliūno knygelės skyreliuose „Terminai akcizo reikalams“ (p. 5-13), „Terminai politiškosios ekonomijos reikalams“ (p. 139-144). Specialiai teisės terminų Terminologijos komisija, gyvavusi iki 1926 m., daugiau nesvarstė. Paleidus komisiją terminologijos darbas buvo pavestas universitetui, tačiau ten visai sustojo. Nebelikus Terminologijos komisijos, nei teisės, nei kitais terminais valstybės mastu kurį laiką niekas nesirūpino. Nors ir buvo kalbama apie komisijos iširimo priežastis (daugiausia vidiniai nesutarimai, skirtingi požiūriai į terminų lietuvinimą) ir keliama terminologijos darbo atgaivinimo ir grąžinimo į Švietimo ministeriją idėja (Laurinaitis 1928: 4—5, Laurinaitis 1930: 27-31), nei visuomenė, nei švietimo vadovybė to neišgirdo. Tik 1935 metais® buvo įkurta Lietuvių 3 Iki tų metų nebuvo įvairių sričių terminus tvarkančios komisijos, o speciali Teisės terminologijos komisija veikė Valstybės Taryboje jau apie 1930-1933 metus. Apie ją duomenų yra labai mažai, žr. toliau straipsnyje. 82 kalbos draugijos Terminologijos sekcija, tačiau kadangi joje dirbo tik penki žmonės, be to, buvo nusistatyta svarstyti tik tuos terminus, kurie pirmiausia bus reikalingi pačiai draugijai (LKDK 1936: 164), darbai nebuvo labai gausūs ir įvairūs. Kaip matyti iš Lietuvos mokslų akademijos Centrinės bibliotekos rankraštyne saugomų draugijos visuotinių susirinkimų protokolų knygos (F 63-3), 1935 05 13 draugijos nariui B. Masiuliui buvo pavesta parašyti teisės terminų projektą, tačiau jokių duomenų apie jį nėra. Apie tai nekalba ir pats B. Masiulis (Masiulis 1954). Kadangi nei Terminologijos sekcijos protokolų, nei kitų dokumentų rasti nepavyko (matyt, neišliko) ir žinant, kad ši sekcija buvo nutarusi priimtus terminus skelbti suinteresuotiems asmenims prieinamiausioje spaudoje (LKDK 1935: 95), o skelbta nebuvo, tikėtina, kad sekcija teisės terminų apskritai nesvarstė. Matyt, trūko privačios iniciatyvos, nes 1939 m. Petras Jonikas dar ragino teisininkus patiems rūpintis savo kalbos kultūra, diskutuotinus teisės terminus derinti su specialistais kalbininkais ir kreiptis pagalbos į LKD Terminologijos sekciją (Jonikas 1939: 99-100). O „Teisės“ žurnale po Jono Mičiulio straipsniu (Mičiulis 1937: 326-328), kuriame taip pat pagalbos buvo tikimasi iš Terminologijos sekcijos, žurnalo redakcija pridėjo prierašą (p. 328-329), kuriuo pritardama išdėstytoms mintims paragino skaitytojus patiems pateikti reikalingą medžiagą. Čia rašoma, kad Pranas Skardžius ir Antanas Salys sutiko padėti teisininkams, jei šie pateiks terminų su aiškinimais ir vertimais į kitas kalbas projektus. Lietuvių kalbos draugijos nustatyti terminai su aiškinimais būtų buvę skelbiami „Teisėje“. Deja, į šį raginimą, rodos, nebuvo atsiliepta, nors spaudoje pasirodė pritarimų (Stravinskas 1937: 4), o kiek vėliau ir užuominų, kad šio darbo rengiasi imtis kai kurie Teisininkų draugijos nariai, o prie ,,Teisės“ redakcijos šiam darbui buriamas kalbininkų kolektyvas (Stravinskas 1938: 98). Kartu buvo pasiūlyta, kad teisės terminijos tvarkymo darbą tikslingiau būtų pavesti kuriai nors valdžios institucijai, kuri sudarytų kompetentingą komisiją peržiūrėti vartojamiems ir kurti naujiems terminams. Tokios komisijos paskelbti terminai būtų buvę oficialūs, visiems privalomi, todėl praktikoje lengviau įsigalėtų (žr. ten pat). Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje vis labiau darėsi aktualu spręsti teisės terminijos problemas dar ir todėl, kad tuo metu buvo lei83 džiama „Lietuviškoji enciklopedija“. Pavėlavus tvarkyti ir kurti reikiamą terminiją, enciklopedijoje galėjo likti neįvardytos svarbios teisės sąvokos ir galėjo būti įtvirtinta netikusi teisės terminija. Praėjus dviem nepriklausomybės dešimtmečiams teisės terminija vis dar nebuvo oficialiai kodifikuota. Tiek įstatymuose, tiek teisės teoriniuose ir praktiniuose raštuose buvo apstu nevienodumų. Tai trikdė ne tik įstatymų leidybos, bet ir teisės praktikos darbą. Nors senoji teisininkų karta, išėjusi rusų, vokiečių ir kitokias teisės mokyklas, dariusias didelę įtaką jų kalbai, jau pamažu užleido vietą lietuvišką išsilavinimą turintiems teisininkams ir teisės kalba buvo padariusi didelę pažangą, jautėsi didelis teisės terminų žodyno trūkumas. Susiklosčius tokioms aplinkybėms labiau susirūpinta aptariamos srities terminija. Siekiant įvertinti ir papildyti naujais jau vartojamus teisės terminus Valstybės Taryboje buvo sudaryta Terminologinė komisija, kuri darbą pradėjo 1939 m. vasario 13 d. Komisijai pirmininkavo Valstybės Tarybos pirmininkas B. Masiulis, o nariais buvo pakviesti Valstybės Tarybos narys K. Jablonskis, šios tarybos bendradarbis A. Salys ir tarybos referentas P. Stravinskas. Esant reikalui į posėdžius buvo kviečiami ir kiti tarybos bendradarbiai, įstatymus rengiančių komisijų nariai. Kaip rašo B. Masiulis, Valstybės Taryboje nuo pat jos įkūrimo (1928 m.) buvo rūpinamasi kalbos reikalais. Prezidentas Antanas Smetona buvo nustatęs, kad taryboje būtų bent vienas gerai lietuvių kalbą išmanantis žmogus. Buvo siekiama, kad įstatymų projektai ir kiti raštai būtų parašyti pavyzdine taisyklinga kalba. Todėl jau antraisiais metais po tarybos įkūrimo į ją bendradarbiauti buvo pakviestas kalbininkas A. Salys. Su pertraukomis jis dirbo kelerius metus. Jam pasitraukus, kurį laiką į pagalbą buvo atėjęs lituanistas Juozas Bukota. Be to, Valstybės Taryboje įstatymų projektams redaguoti beveik visą laiką veikė redakcinė komisija, kurios nuolatiniais nariais buvo B. Masiulis, Juozas Papečkys, Zigmas Starkus. Kartais prisidėdavo ir pirmininkas Stasys Šilingas (Masiulis 1954 6: 2—3, Masiulis 1958: 14). B. Masiulio tekstai rodo, kad jau Valstybės Tarybos gyvavimo pradžioje joje buvusi Terminologijos komisija, kuriai priklausė 84 pečkys, buvęs tarybos referentas P. Stravinskas ir kalbininkas Stasys Dabušis (Masiulis 1957: 34). Labai tikėtina, kad šie žmonės ir yra kalbamojo sąrašo pirmos dalies rengėjai ar bent priė jo prisidėję. Šį sąrašą galima laikyti A. Žiurlio žodyno (didesnio daugiau nei tris kartus) užuomazga. Remiantis minėta recenzija, bet netiksliai nurodant žodyno šaltinį literatūroje jau buvo užsiminta apie kai kurių „Teisinių terminų žodyno“ autorių nuslėpimą (Andriulis 1998: 12-13). Aptariamas terminų sąrašas yra palyginti nemažas. Pagrindinėje jo dalyje (47 p.) yra apie 1100 terminų lizdų, kuriuose pateikta apie 1500 terminų. Pridėtame papildomame sąraše (14 p.) yra apie 500 terminų. Dalis terminų antroje dalyje pasikartoja, ten ir kitokia pateikimo struktūra. Beveik neabejotina, kad ji rengta kito asmens (asmenų), greičiausiai ir truputį vėliau. Šioje dalyje yra ir šiek tiek sovietinių realijų (pvz.: vykdomasis Komitetas — Ispolkom; kolektyvinio ūkio dalyvis — kolchoznik; kolektyvinis ūkis — kolchoz). Iš kai kurių terminų matyti ir labai neigiama rusų kalbos įtaka: blogakokybiniai gaminiai — niedobrokačestviennaja produkcija; draugdalyvis — součastnik; ydprekės Jydingos prekės/ — bračnyj tovar; prieššaukiminis — doprizyvnik; žmogmėnesis — čelovekomesiac. Yra ir šiandienos akimis jdomių terminų: drauslys /draudininkas/ — strachovicik; išsipagiriotinė lišsipagiriojimo įstaiga/ — vytrezvitel; kuopūkis — kolchoz; kuopininkas — kolchoznik. Apskritai sąrašo antroji dalis moksliniu požiūriu nėra labai vertinga. Pirmoji — kitaip. Ji turėtų neblogai atspindėti paskutiniųjų nepriklausomybės metų teisės terminiją. B. Masiulis minėtoje A. Žiurlio žodyno recenzijoje yra pasakęs — „terminai, kur tik užmesi akį, vis senieji — iš nepriklausomos Lietuvos laikų“ (Masiulis 1957: 34-35), nors žodyno pratarmėje parašyta: „Buržuazijai valdant, teisinės terminologijos klausimas Lietuvoje buvo visiškai apleistas: buržuazijai ne tik nerūpėjo sukurti aiškią ir tikslią teisinę terminologiją, bet, atvirkščiai, buržuazija buvo suinteresuota šios terminologijos neaiškumu, painumu, nes tai įgalino ją dar labiau engti ir išnaudoti darbo žmones, neįstengiančius susigaudyti buržuaziniuose įstatymuose“ (3). Vietoj komentaro tinka cituojamos recenzijos žodžiai: „Ak, komikai!“ (35). Teisės terminų sąrašas nėra baigtas. Yra paliktos dvi tuščios skiltys terminams vokiečių ir prancūzų kalbomis (jose nėra nė vieno ter91 mino, bet norų, matyt, būta didelių). Rusiškų terminų atitikmenų skiltis taip pat nėra pilna. Verčiami tik antraštiniai lizdų terminai, o sudėtiniai terminai dažniausiai neverčiami. Tai kartu rodo ir sveikinting sudarytojų darbo pobūdį — buvo renkami lietuviški terminai, o ne ieškoma atitikmenų rusiškiems. Nors sudarant sąrašą neabejotinai buvo naudojamasi Valstybės Tarybos Terminologinės komisijos priimtais terminais, kyla klausimas, kodėl dalis tų terminų vis dėlto praleista. Atrodo, kad nedėti daugiau teisės teorijai, o ne praktikai reikalingi terminai. Tai galėtų rodyti ir praktinę sąrašo paskirtį. Terminologiniu požiūriu sąrašas gana kokybiškas. Autoriai terminų galėjo ir nekurti, o rinkti jau vartojamus, daugiau ar mažiau apsvarstytus, laiko patikrintus. Daugelį jų, visiškai tapačių ar šiek tiek pakeistų, galima rasti „Teisinių terminų žodyne“. Dalies terminų, žinoma, neprireikė pasikeitus teisinei sistemai. Kita vertus, žiūrint šiandienos akimis daugelis ir A. Žiurlio žodyno terminų, nekalbant apie sovietizmus, neteko aktualumo arba yra gerokai redaguotini, bet tai jau atskira tema. Kad sąrašo terminai gana neblogi, galima pavaizduoti ir šiuo žiupsneliu pavyzdžių: išteisinamasis sprendimas (14), nusikaltimo įrankis (15), vaiko įteisinimas (15), kaltinamoji prokuroro kalba (18), melagingas liudijimas (22), įstatymo nuostatas (24), lygtinis nuteisimas (26), patariamasis balsas (31), kardomoji priemonė (35), sunkinanti aplinkybė (40), taikos sutartis (42), parengtinis tardymas (43). Jie atlaikė laiko bandymus ir pasiekė šias dienas. Yra ir neprigijusių terminų, pvz.: išgertinai — pacnueouno, alaus pardavimas išgertinai (13), jlaikus — cpounviū, įlaikus raštas, jlaikus darbas (17), suimtųjų namai — mecmozarxnrouenus (40), šalia įprastesnio termino pasauga — nokaaxca siūlomi dabar lyg nežinomi pasaugos davėjas — saugintojas, pasaugos prieméjas — saugininkas (29). Tokie paslaugos teikėjo ir gavėjo terminai ne visoms sritims lengvai sukuriami, nors jau tada gana vykusiai buvo sukurti ir prigijo terminai draudėjas — cmpaxoeamens (18), draudikas — cmpaxoewux (18). Pabaigai reikia pasakyti, kad nors ir buvo kalbama apie netvarką teisės terminijos srityje, 1918-1940 metais padaryta nemažai. Skubiai pradėjusi rastis lietuviška teisės terminija visą laiką gerėjo, po truputį buvo bandoma ją norminti ar bent vienodinti. Jau tada galė92 jome išvysti teisės terminų žodyną, tik tam, matyt, pritrūko iniciatyvos, 0 galiausiai sutrukdė politinės aplinkybės. Vis dėlto to meto darbas nenuėjo perniek, nors sovietmečiu ir buvo pabrėžiama, kad teisės terminija pradėta rūpintis tik po Lietuvos „išlaisvinimo“. Iš tiesų būtent 1918-1940 metais buvo padėti pamatai, ant kurių stovi šiandieninis teisės terminijos pastatas. LITERATŪRA Andriulis V. 1998: Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 II 16-1940 VI 15) teisinės sistemos kūrimo bruožai, Vilnius. Dargis L. 1938: Prekybinė korespondencija: vadovėlis mokyklai ir gyvenimui, Kaunas. DJTŽ - Del juridinių terminų žodyno. — Lietuva. 1919. Lapkričio 3. Jonikas P. 1939: Apie teisės kalbą. — Gimtoji kalba 7. Laurinaitis J. M. 1928: Dėl terminologijos darbo pakasynų. — Lietuvos aidas. Kovo 16. Laurinaitis J. M. 1930: Terminologijos darbo atgaivinimas. — Kalba 1 (1). LKDK 1935 — LKD kronika. — Gimtoji kalba 6. LKDK 1936 — LKD kronika. — Gimtoji kalba 12. LLT1Į — Laik. Liet. teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas. — Teisė 1, 1922. Maksimaitis M. 2001: Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais, Vilnius. Masiulis B. 1954: Kalba ir teisininkai. — Teisininkų žinios 6, 7. Masiulis B. 1957: Pasklaidžius teisinių terminų žodyną. — Teisininkų žinios 21-22. Masiulis B. 1958: Valstybės Taryba. — Teisininkų žinios 25—26. Masiulis B. 1965: Valstybės taryba. — Lietuvių enciklopedija 33, South Boston. Mičiulis J. 1937: Teisininkai ir lietuvių kalba. — Teisė 39. Rygiškių Jonas 1925: Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos (recenzija). — Švietimo darbas 4. Salys A. 1937: Mūsų gentivardžiai. — Gimtoji kalba 1, 2, 3, 5. Salys A. 1979: Raštai 1, Roma. Sąmajauskas K. 1934: Lietuviškasis teismas. — Tėisė 25. Skardžius P. 1958: Teisnus ir veiksnus. — Gimtoji kalba 1. Stravinskas P. 1937: Teisinės terminologijos reikalu. — Lietuvos aidas. Spalio 26. Stravinskas P. 1938: Lietuviškosios teisinės terminologijos klausimu. — 7eisé 41. Stravinskas P. 1939: Teisinės terminijos projektas. — Teisė 48. Stravinskas P. 1954: Mūsų teisinė terminologija. — Teisininkų žinios 9. Stravinskas P. 1958: Kaip ruošėme Lietuvos civilinį kodeksą. — Teisininkų žinios 25-26. Šmulkštys L. 1958: Antanas Kriščiukaitis. — Lietuvių enciklopedija 13, South Boston. 93 TKSĮ — Terminologijos Komisijos sudarymo įsakymas. — Vyriausybės žinios 60, 1921. TT, — Teisės terminai. — Lietuva. 1922. Kovo 26. TT, — leisės terminai. — Teisė 1, 1922. TTP - Teisės terminai (projektas). — Lietuva. 1921. Gruodžio 23. TTR, — Terminai teisės reikalams. — Švietimo darbas 7, 1922. TTR, — Terminai teisės reikalams. — Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos. Sud. A. Vireliūnas. Kaunas, 1924. TTR, — Terminai teisės reikalams. — Tėisininkų kalendorius 1928 metams. Sud. Z. Toliušis. TZ - Teisinių terminų žodynas. Sud. A. Ziurlys. Vilnius, 1954. Zimanas G. 1933: Keletas pasiūlymų teisininkams jy terminologijos reikalu. — Gimtoji kalba 3. THE STATE OF THE TERMINOLOGY OF LAW IN LITHUANIA IN 1918-1940 Summary After the declaration of independence in 1918 Lithuanian language for the first time got into the fields of government of state and other fields of the public life. The need for the Lithuanian terminology of law arose and terms were created. This article gives an overview of various works (1918-1940) which dealt with the creation and standardisation of the terminology of law. Probably for the first time the manuscript of the dictionary of law (1920) is more widely introduced. Quite a lot of attention is given to activities of the standardisation of the terminology of law which was performed in an organised way — merits of the Terminological commission at the Ministry of Education (1921-1926) and Terminological commission of the State Council (1939-1940) are described. Various data about terminology of law from the press of that time is presented. This article also introduces with the typewriting copy of the list of terms of law which is kept in the Department of manuscripts of the Martynas Mazvydas National Library. Possible authors and sources of the first published dictionary of law („Teisinių terminų žodynas“ compiled by A. Ziurlys. Vilnius, 1954), which could have been concealed are mentioned. The aim of this article is to emphasize that the foundations of the Lithuanian terminology of law were laid in 1918-1940. Alvydas UMBRASAS Gauta 2001 10 01 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius E. pastas [email protected] 94