Terminizacija: semantiniai dariniai ir vertiniai

Angelė KAULAKIENĖ Lietuvių kalbos institutas TERMINIZACIJA: SEMANTINIAI DARINIAI IR VERTINIAI Terminizacija yra dvilypis procesas: vienu atveju terminizuojami bendrinės kalbos ir tarmių žodžiai, o kitu atveju — gretimų sričių terminai. Toks reiškinys vadinamas transterminizacija', tiksliau sakant, transemantizacija, kurią galima palyginti su semantine derivacija, kai vienos žodžio reikšmės pagrindu sukuriama kita reikšmė. Tokiu atveju „ir darybos šaltinis, ir darybos rezultatas visiškai sutampa formaliai, t. y. tarp pamatinio žodžio ir darinio nėra jokio formalaus skirtumo. Kitaip sakant, darybos akto rezultatas — tik nauja to paties žodžio reikšmė“*. Tokia reikšmė yra semantinis darinys. Apie kiekvieną semantinį darinį galima kalbėti kaip apie atskirą vienetą, pvz.: semema „banga 1“ „t. y. vėjo, laivo ar kito ko nors sukeltas slenkantis vandens kauburys; vilnis, semema „banga 2“, t. y. ritmiškai slenkantis judesys fizinėje terpėje, semema „banga 3“, t. y. kurio nors reiškinio pasmarkėjimas, pakilimas, semema „banga 4“, t. y. iškilimas daikto viršuje ir t. t.? Sinchroniniu požiūriu pirmoji semema yra motyvuojančioji, o visos kitos (taigi ir terminu tapusi semema „banga 2“) — motyvuotosios. Santykis tarp tokių sememų — semantinė motyvacija, kurią lemia arba realus sememomis pavadintų dalykų panašumas, arba vaizduotės sukurtos asociacijos, arba jvardyty dalykų loginis ryšys*. Tačiau apskritai sunku pasakyti, kuris terminas yra transemantizuotas mūsų kalboje, ypač kai svetimkalbės sememos pavadinamos savomis leksemomis. Tuomet atsiranda semantiniai vertiniai. Tokių svetimkalbių sememų pasirinkimą lemia kontaktuojančių kalbų žodžių semantikos modelių panašumai ir skirtumai. "Gaivenis K. Terminizacija ir determinizacija. — Terminologija 4, Vilnius, 1997, 5. 2Jakaitiené E. Leksinė semantika, Vilnius, 1988, 92-93. * Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius, 1968. *Jakaitienė E. Min. veik., ten pat. 28 Semantinių darinių ir vertinių spartų plitimą terminijoje galima paaiškinti ir pateisinti keliomis priežastimis. Pirma, terminija nuolat kinta, atsiranda naujų sąvokų. Jei nebūtų semantinės derivacijos ir vertybos, tektų sudarinėti daugybę vis naujų kalbos vienetų. Tokia gausybė naujadarų tik apsunkintų ir terminiją, ir pačių specialistų bendravimą. Antra vertus, semantiniai dariniai ir vertiniai padeda susisteminti atskiras terminijos sistemas. Trečia, daugelis semantinių darinių ir vertinių yra naujų jau kitokio pobūdžio darinių ar sudėtinių terminų pagrindas. Semantinė vertyba yra gana sudėtingas reiškinys. Norint rimtai imtis semantinių vertinių tvarkybos, jų norminimo dalykų, reikia pirmiausia eiti nuo sąvokos ir savos leksinės semantinės paradigmos apimties sudarant terminą — semantinį darinį ar verčiant semantinį vertinį, bet ne atvirkščiai, kaip dažnai dabar daroma, kai einama nuo kitakalbio termino semantikos, perkeliant ją lietuviškam terminui ir nepaisant jo motyvuojančiosios ir motyvuotosios sememų santykio, t. y. semantinės motyvacijos. Pastaruoju metu kompiuterijos ir informatikos specialistų darbuose dažnai galima aptikti veiksmažodį paveldėti ir iš jo išvestą vedinį paveldėjimas, kuris jų laikomas terminu, pvz.: paveldėjimas — tai klasės (tipo) praplėtimas, naudojantis anksčiau apibrėžtų klasių (tipų) savybėmis ir operacijomis; paveldėjimo priklausomybė iš koncepto A į konceptą B apibrėžiama taip; paveldėjimas ODMG modelyje palaikomas dvejopas — paveldėjimas pagal specializaciją ir paveldėjimas pagal elgseną. Ką galima paveldėti? „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktos tokios veiksmažodžio paveldėti reikšmės: 1) „gauti kaip palikimą“: Sūnus viską paveldėjo J. Jabl. 2) „gauti iš prigimties (ppr. fizines ir psichines ypatybes)“: Paveldima liga NdZ. 3) „įgyti, pasisavinti, užvaldyti“: Lenkai paveldėję buvo Lietuvą Sdb. 4) „perduoti, palikti, skirti palikimą“: Numus paveldėjo kitam — pavedė J. Jabl (Grg). Kaip matyti iš akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktų veiksmažodžio paveldėti reikšmių, specialistų vartojama minėta reikšmė, matyt, yra susikurta, nusiS Žr. Lietuvių kalbos žodynas 18, Vilnius, 1997. 29 žiūrėjus į kitakalbio žodžio semantiką, arba atsiradusi dėl vaizduotės asociacijos, nes informatikos ir kompiuterijos literatūroje vartojami ir kiti transemantizuoti, dažniausiai sociologijos, terminai, pvz.: karta, šeima. 9-10 klasės vadovėlyje „Informatikos pradmenys“ yra net skyrelis „Kompiuterių kartos““, kuriame rašoma: „kompiuteriai skirstomi į kartas pagal juose naudojamus elektroninius įtaisus. I karta: 1951—1958 m. Didelių matmenų, galingų aušinimo įrenginių reikalaujantys lempiniai kompiuteriai. II karta: 1959-1964 m. Tranzistoriniai, jau gerokai mažesni kompiuteriai. III karta: 1965—1970 m. Pradėtos naudoti integrinės mikrosistemos. IV karta: nuo 1971 m. Kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikrosistemos, atsiranda tinklai, naudojamos kompaktinės plokštelės, daugialypė įranga (multimedia). Lygiagrečiai pradėti kurti ir V kartos kompiuteriai, kurie pagrįsti nauja architektūra“. Kaip matyti iš šių sakinių, kiekviena vadinamoji kompiuterių karta apima tam tikrą laikotarpį, todėl tokia perkeltinė terminizuota reikšmė iš dalies yra motyvuota ir įmanoma vartoti. Matyt, taip buvo transemantizuotas ir sociologijos terminas šeima „grupė kartu gyvenančių ir bendrai tvarkančių namų ūkį asmenų, susijusių santuokos bei giminystės ryšiais“. Mokomojoje knygoje, kurią sudaro 7 sąsiuviniai, skirtoje asmenims, siekiantiems kompiuterio vartotojo Europos pažymėjimo, grafiškai pateikta visa „Mikrosoft“ firmos operacinių sistemų šeima“. Ar logiška būtų manyti: jei yra vartojama karta, šeima, tai galėtų būti ir paveldėjimas ar paveldimumas? Pastarasis terminas pateiktas ir „Matematikos terminų žodyne“ ( V., 1994). Be abejo, paveldėjimą būtų galima sieti su karta ar šeima. Pirmykštė veiksmažodžio paveldėti reikšmė kaip tik ir yra „gauti iš ankstesnės kartos, išlaikyti jos savybes“, plg. dar paveldas „paveldėtas ir saugotinas medžiaginės ir dvasinės kultūros palikimas“, veldinys „kas paveldima ar paveldėta“ “Dagienė V. Informatikos pradmenys, Vilnius, 1999, 109. 7 Socialinės apsaugos terminų žodynas, Vilnius, 1999. * Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos, Vilnius, 2000, 56. 9 Žr. Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius, 1959. 30 (turtas, palikimas, žodis ar pan.). Iš akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidimo (V., 1993) matyti, kad specialistų vartojama kartos reikšmė atsirado neseniai. Daugiareikšmis žodis šeima turi 8 reikšmes“, iš kurių 8-oji aiškinama kaip spec. „tos pačios rūšies daiktų, reiškinių grupė“: Lazerių šeima auga nepaprastai greit tiš. Kreivių šeima Fzž 337. Debesų šeima trš. Panašiai 4-oji žodžio cemeticméo reikšmė apibūdinama ir dabartinės literatūrinės rusų kalbos žodyne: 4. B KJiracCcHOHKALMOHHbIX CHCTEMAX HEKOTOPBIX HayK (B (DH3HKE, TeOJIOTHH H Ap.) „rpyriria POJICTBEHHBIX Ipe/ĮMETOB, SIBJIEHHŪ M T. IL“: paduoaKmu6noe cemeiicmeo“. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ III leidime (V., 1993) žodžio šeima 3 reikšmė: biol. „sistematikos vienetas, jungiantis artimas gentis“. Viename iš naujesnių lietuvių-anglų-rusų-vokiečių kalbų informatikos terminų žodyne? gimininio termino karta pateikti trys rūšiniai terminai — duomenų karta, angl. data generation, rus. nokonenue dannbix, vok. Datengeneration; informacijos karta, angl. generation of information, rus. nokonenue ungpopmayuu, vok. Informationsgeneration ir kompiuterių karta, angl. computer generation, rus. NOKOAeHUEe 6biuuchumenbnbix mawun, vok. Rechnergeneration, o Seimos lizde net devyni rūšiniai terminai: charakteristikų šeima, angl. family of characteristics, rus. cemeiicmeo xapakmepucmuk, vok. Kennlinienfeld, Kennlinienschar; integrinių schemų šeima, angl. integrated circuit family, rus. cepus unmeepanbnoix cxemM, vok. Familie von integrierten Schaltungen; kompiuterių šeima, angl. computer family, rus. cemeiicme0 ebruuchumenbnbix MAUWUH, PAO GbIMUCAUMENbHBIX MAUUH, vok. Rechnerfamilie; kreivių šeima, angl. family of curves, set of curves, rus. cemeiicmeo Kpuebix, vok. Kurvenschar; loginių elementų šeima, angl. logic family, rus. cemeticmeo n02uueckux cxem [snemenmos], cepus AMo2uueckux snemernmos, vok. Familie von logischen Elementen; programiniy produktų šeima, angl. software product family, software pro10 Žr. Lietuvių kalbos žodynas 14, Vilnius, 1986. "| Žr. Caoeapo coepemennozo pyccKozo aumepamyphoeo a3biKa 13, MockBaJlenuurpans, 1962. 12 Žr. Informatika, Vilnius, 1997. 31 duct set, rus. cemeūcmeo npozpamMmMnhbix usdeaut, vok. Software-Produktfamilie; sprendinių šeima, angl. family of solutions, rus. cemeticmeo pewenut, vok. Losungsschar; suderinamyjy kompiuterių šeima, angl. compatible (computer) family, rus. cewmeiicmeo cogmecmumbix ebruucJAumenbunbix Mauun, vok. kompatible [vertrūgliche] Rechnerfamilie; uždavinių šeima, angl. task family, rus. cemeticmeo 3ada4, vok. Aufgabenfamilie. Trys iš minėtų rūšinių šeimos lizdo terminų pateikti ir „Matematikos terminų žodyne“ (V., 1994) — t. y. charakteristikų šeima; kreivių šeima; sprendinių šeima. Panašius terminus galima aptikti ir latvių kompiuterijos žodynuose", plg. generation of computers, rus. noxonenue IBM, latv. datoru paaudze; computer family, rus. cemeticmeo DBM, latv. datoru saime. Tokie dalykai rodytų, kad šios terminų mikrosistemos narius — kartą, šeimą, paveldėjimą, paveldimumą galima laikyti tarptautiniais semantiniais vertiniais. Juos verčiant einama nuo kitakalbio žodžio semantikos ir ji perkeliama lietuviškam žodžiui. Kita vertus, ar tokie dalykai nerodo, kad tai yra bendra kalbų tendencija (nors lietuvių kalbai dažnai ir ne visai priimtina) transemantizuoti kitos mokslo srities terminus, plg. dar sociologijos terminus senėjimas „darymasis nebevartojamam, atgyvenusiam, nebepakankamam® (kai kalbama apie katoda, metalą, plieną ir pan.), plg. rus. cmapenue, angl. ageing, aging, vok. Alterung; nuovargis „susidėvėjimas, susilpnėjimas“ (dielektriko, fotoelektrinis, mechaninis, metalo, terminis ir pan.), plg. rus. yemaaocms, angl. fatigue, vok. Ermiidung, kurie minėtomis reikšmėmis vartojami įvairių kalbų technikos terminijoje. Tokios tendencijos, matyt, reikėtų paisyti ir kartą, šeimą, paveldėjimą, paveldimumą, kaip kompiuterijos terminus, įtraukti į bendrinės lietuvių kalbos žodyną. " Anglu-krievu-latviešu skaidrojoša vardnica. A/s SWH Informativas sistėmas, 1995. 32 TERMINOLOGISATION: SEMANTIC FORMATIONS AND CALOUES Summary Terminologisation is a two-fold process: in some cases standard language words and dialect words are being terminologised and in other cases this happens to terms of adjacent fields. The name is usually transferred when on the basis of one meaning of the word another meaning is created. Such meaning is a semantic formation. However, it is guite difficult to establish which term is terminologised or transtermninologised, especially when foreign sememes are named with native lexemes. In such cases semantic calques appear. For example, members of micro system of computer terms — karta (generation), šeima (family) — can be considered as international semantic calques as well as transterminologised terms of sociology. Angelė KAULAKIENE Gauta 2001 06 25 Lietuvių kalbos institutas Antakalnio g. 6, 2055 Vilnius E. paštas [email protected] 33