Daktaras Jonas Basanavičius ir jo „Medega musu tautiszkai vaistinykystai“

Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas DAKTARAS JONAS BASANAVIČIUS IR JO MEDEGA MUSU TAUTISZKAI VAISTINYKYSTAI Kiekvienam lietuviui daktaro Jono Basanavičiaus (1851–1927) vardas yra brangus. Šis „didysis ir garbingasis lietuvis, sukūręs ištisą tautinio renesanso epochą“ (Albumas 1937: 57), visą savo gyvenimą ir sveikatą paaukojęs Lietuvai ir jos žmonių gerovei, pelnė tautos atgimimo Tėvo, Patriarcho ir Pranašo vardą. J. Basanavičius buvo ir gydytojas. Ši jo veiklos sritis labiausiai susijusi su Bulgarija, kurioje išgyveno apie 25 metus. Čia J. Basanavičius dirbo ne vien tik praktinį gydytojo darbą. Rusų medicinos laikraščiuose skelbė straipsnius. Dažnai lankėsi kaimuose, užrašinėjo, kaip ligas aiškina burtininkai ir liaudies gydytojai, kreipė dėmesį į bulgarų kalbą, būdą ir papročius (Autobiografija 1936: 33–39; Basanavičius 1994: 28; Nezabitauskis 1990: 110–114; Visockis 1992: 57–59). Lom Palankos (dab. Lomas) apylinkėse ištyrė 2116 vyrų ir 167 moteris ir sudarė jų antropologines charakteristikas. Taigi J. Basanavičius tapo antropologijos pradininku Bulgarijoje (Visockis 1992: 91). 1891 m. buvo išleista jo monografija „Материали за санитарната етнография на България“, kurioje „daug vietos skirta krašto antropologijai, archeologijai, ekonomikai, etnografijai, istorijai, medicinai, švietimui, tautosakai, net ir gamtos problemoms“ (Visockis 1992: 92). Šis J. Basanavičiaus veikalas buvo plačiai pripažintas ir aukštai įvertintas. Be to, Bulgarijos švietimo ministerijos prašymu jis parengė instrukciją antropometrinei medžiagai rinkti, kuria „vėliau naudojosi daugelis bulgarų tyrinėtojų. J. Basanavičiaus surinktą ir apibendrintą antropologinę medžiagą naudojo ne tik bulgarai“ (Visockis 1992: 113), bet ir kiti Europos mokslininkai. 1898 m. Varnoje J. Basanavičius parašė liaudies medicinos terminų žodynėlį – Medega musu tautiszkai vaistinykystai, – kuris pirmiausia buvo išspausdintas 1898 m. Šenandore A. Miluko leidžiamame laikraštyje „Dirva“ ir 1898 m. išleistas 32 puslapių knygele to paties A. Miluko lėšomis. Yra ir dar vienas – 38 puslapių – 35 terminais papildytas žodynėlio egzempliorius, irgi išleistas tais pačiais metais 103 (Bibliografija 1985: 227–228). Straipsnyje naudotasi abiem žodynelio egzemplioriais. Dr. J. Basanavičius, rašydamas Medegų musu tautiškai vaistinykystai, panaudojo M. Davainio-Silvestraičio ir jo pagalbininko V. Bakučio jam 1885 m. atsiųstą medžiagą – „Surinkimą visokių ligų, nuo žmonių girdėtų, išz Raseinių parapijos, nuo Kalnujų apygardos“. Prakalboje autorius rašo: „Surinkimas“, apimantis išz dalies pla­tokai aprašytas 159 ligas, išz dalies tik ypatingais vardais užvadītus įvairius patologiszkus ligų simptomus, yra tuomi svarbus, kad jame tankiai atsispindi pažvalgos lietuvių aitiologiszkame inzvilgije. Norint p. Silvestraitis, lygiai ir jo pagalbininkas V. Bakutis, kaipo ne specialistai, ir neįstengė taip akylai vislab nuo žmonių išsizi­lausinėti ir aiškiai aprašyti vieną-kitą ligą, kaip tai būtų galėjęs atlikti vaistytojas, vis-gi jų užrašyta medega turės ne menką svarbumą ir akyse paczių medikų ir, rasi, juose įkaitys norą – dar placziau tardyti mūsų tautiszką vaistininkystą1“ (Medega 1898: 1). Dr. J. Basanavičius prie visų M. Davainio-Silvestraičio užrašytų ligų dar pridėjo savo 1878 m. Ožkabaliuose ir daktaro F. Janušio Biržų apygardoje užrašytas ligas. Medegoje pagal abėcėlę surašyti 277 medicinos terminai (įskaitant sinonimus ir variantus). Po brūkšnio pateikiami lotyniški pavadinimai, pasitaiko atvejų, kai lotyniškas pavadinimas nepateiktas, tada duodamas tik aiškinimas arba rašomas klaustukas, pvz.: gniusas R. – ?; nikstas R. – ?; rožė lekiančioji R. – ?; kartais ir prie pateiktų lotyniškų pavadinimų rašomas klaustukas, pvz.: aptaka R. – abscessus?; gervių kapojimas R. – dermatitis?; smurgylys R. – ozaena? Tai galima paaiškinti paties dr. J. Basanavičiaus žodžiais: „ <…> asz rūpinausi visur, kur tik galima buvo, jų [ligų] moksliszką nomenkliaturą pridėti; prie tų vėl lietuviszkų vardų, kuriuos moksliszkais terminais paženkli­ti neįstengiau, prikergiu visur, kaip ir prie kitų vardų, p. Silvestraičio paaiškinimus, kaip jie nuo žmonių užrašyti tapę“ (Medega 1898: 1). Terminai išspausdinti retintu šriftu, po kiekvieno iš jų rašomos raidės R, O ar B: „po litara O reik suprasti ligų vardus, užrašytus Ožkabaliuose (Suvalkų gub.), po R – apie Raseinius, po 1 Čia ir kitur pateikiamas autentiškas dr. J. Basanavičiaus tekstas. 104 B – apie Biržus (Kauno gub.)“ (Medega 1898: 1–2). Daugiausia žodžių užrašyta apie Raseinius ir Ožkabaliuose. Tik keturi žodžiai užrašyti apie Biržus. Prie šešių Medegos žodžių nenurodyta jų užrašymo vieta. Neretai ta pati sąvoka skirtingose vietovėse yra kitaip vadinama, kartais skiriasi ir toje pačioje vietovėje užrašyti terminai, pvz.: burbuliavimas, burbulys O.; dedervinė R., diderinė O.; karsztligė, sziltinė O., karsztinė R.; klejojimas O. bludnastis R.; maras O., pavietrė R.; pagirios O., pagirio jimas R.; raup lės vėjo, vėjaraup lės R. ir kt. Nemažai terminų aiškinimų paremta tuo „aitiologišku įžvilgiu“: „Maras O. pavietrė R. – <…> Maro laike, kaip apie Gižus (Vilkaviškio pav.) pasakoja, vaikščioję po kaimus trys jaunos dailios mergos, gražiai baltai apsirengusios ilgais drabužiais ir, saulei nusileidus, vaikščiodamos išz namų į namus, nežinia ar vandeniu ar kuom, laszinušios viską. Jei tik ant ko užkrito laszelis, jau tas gyvas neizsliko. Užeje į namus jos klausė „ar yra kas namie“, nes visi nuo jų slėpasi. Jei kas atsisza ukdavo, jos sakydavo: „kas gyvas, tas teg’ ir bus gyvas“, o jei kursai ne atsiliepdavo, tai jos vėl sakydavo: „kaip nieks ne atsiszaukia, tegul ir niekad’ ne atsiszauks“ – ir tie išmirė. <…>“; „Slogutis O. – „Slogutis esąs duszia mirusio nekriksztyto kudykio; jis dienomis paėziais po akmenimis lindo jas ir kaip kada pavidale balto katino pasirodąs; naktimis jis va idinąsis ir, pavidale plaukuoto, apžėlusio vyro, sloginąs ypačiai moteris <…>“. Medegos terminų reikšmės ir dabartinė mokslinė terminija Dr. J. Basanavičius Medegos prakalboje rašė: „Kas perskaitys mūsų čion sukrautą medegą, viliuos, persiliudys, kad lietuviai kuone visas ligas pažįsta ir turi savotišką, originališką jų terminologiją“ (Medega 1898: 2). Ne visi žodynėlio žodžiai pavadina ligas – yra anatomijos terminų. Jų galima skirti tris grupes: 1) sutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.: pilvas O. – abdomen; plaucziai O. – pulmones; raumuo O. – musculus; 2) iš dalies nesutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.: gimtynė O. – uterus (uterus – PNA gimda MTŽ); naris 105 R. – articulatio (articulatio – PNA artikuliacija: 1. sąnarys MTŽ); pažastis O. – fossa axillaris (fossa axillaris – PNA pažasties duobė MTŽ); šonkaulis O. – os costae (os costale – PNA šonkaulio kaulas MTŽ); žandas O. – maxilla (maxilla – PNA viršutinis žandikaulis MTŽ); 3) visiškai nesutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.: alkūnė R. – antebrachium (antebrachium – PNA dilbis MTŽ); karpa O. – papilla mammae (papilla mammae – PNA krūties spenelis MTŽ); kasa O. – lien (lien – PNA blužnis MTŽ); kulė O. – scrotum (scrotum – PNA kapšelis MTŽ); kirksnis O. – regio inguinalis (regio inguinalis – PNA kirkšnies sritis MTŽ); kurkštena R. – brachium (brachium – PNA 1. žastas MTŽ); nibrė O. – vulva (vulva – žr. pudendum femininum – PNA moters išoriniai lytiniai organai MTŽ); nugarkaulis O. – columna vertebralis (columna vertebralis – PNA stuburas MTŽ); strėnos O. – regio lumbalis (regio lumbalis – PNA juosmens sritis MTŽ); uolektis R. – articulatio cubiti (articulatio cubiti – PNA alkūnės sąnarys MTŽ); vėdarai O. – intestina, entera (intestina – žarnos, žarnynas MTŽ). Medegos ligų pavadinimai pateikiami grupėmis pagal gausumą. Infekcinės ligos: aptaka R. – abscessus? (abscessus – abscesas, pūlinys MTŽ); drugys R. – febris intermittens (febris intermittens – protarpinis karščiavimas MTŽ); gangrina R. – gangraena (gangraena – gangrena, kūno dalies žūtis MTŽ); karbonka R., karbunkulas O. – carbunculus (carbunculus – karbunkulas, piktybote MTŽ); karsztligė, šiltinė O., karštinė R. – typhus abdominalis (typhus abdominalis – vidurių šiltinė MTŽ); kolera R. – cholera asiatica (cholera asiatica – azijinė cholera MTŽ); kraujatriznė O., kruvinoji trizna R. – dysenteria (dysenteria – dizenterija MTŽ); likava O. – epidemia, epizootia (epidemia – epidemija; epizootia – epizootija, gyvulių užkrečiamosios ligos paplitimas MTŽ); maras O., pavietrė R. – pestis (pestis – 1. maras MTŽ); pakunės didžiosios R. – furunculus (furunculus – furunkulas, šunvotė MTŽ); pasiutimas, padukimas O., R. – lyssa, hydrophobia (lyssa – žr. rabies – pasiutligė; hydrophobia – hidrofobija: 2. žr. rabies MTŽ); perauga R. – panaritium (panaritium – panaricijus, landuonis MTŽ); pikutės, pakunės mažosios (pikutė = piktyvotė 1. „šunvotė, skaudė“ LKŽ IX); priemetis B. – tetanus (tetanus – tetanumas: 1. 106 stabligė MTŽ); p u s l ė b j a u r i o j i O. – pustula maligna, anthra (pustula maligna – juodligės piktvotė; anthrax – 1. juodligė MTŽ); r a u p a i O. – lepra (lepra – lepra, raupsai MTŽ); r a u p l ė p e k l o s R. – anthra, pustula maligna (anthrax – 1. juodligė; pustula maligna – juodligės piktvotė MTŽ); r a u p l ė s R. – variola vera (variola – raupai MTŽ); r a u p l ė s v ė j o, v ė j a r a u p l ė s R. – variolois (variolois – žr. varioloidum – varioloidas, lengvi raupai MTŽ); r o ž ė b a l t o j i R. – phlegmone (phlegmone – flegmona, pūlynas MTŽ); r o ž ė l e k i a n c i o j i R. – ? (? erysipelas migrans – klajojanti rožė MTŽ); r o ž ė r a u d o n o j i R. – erysipelas (erysipelas – rožė MTŽ); s k a u d u l y s O. – abscessus (abscessus – abscesas, pūlinys MTŽ); s k a l p d r u g s R. – febris intermittens larvata (febris intermittens – protarpinis karščiavimas; larvatus – žr. latens – latentinis, slaptas MTŽ); t y m a i O., s z k a r l e t i n a R. – scarlatina (scarlatina – skarlatina MTŽ); s z u n v o t ė O. – furunculus (furunculus – furunkulas, šunvotė MTŽ); v a l a s n i k a s R. – filiaria hominis? (Filaria – filarija, siūlinė (nematodų klasės parazitinių kirmėlių šeima); homo, inis – žmogus MTŽ); vėjo rauplės (varicella – varicelė, vėjaraupiai MTŽ); vilkas R. – abscessus ani (abscessus – abscesas, pūlinys; anus – išangė, analinė anga MTŽ); ž v a r b ’ s R. – febris? (febris – 1. karščiavimas, karštis MTŽ). Odos ligos: a n g s z t i r a R. – comedo (comedo – komedonas, juodasis spuogas MTŽ); a p g a m a R., a p g a m o s O. – naevus (naevus – apgamas MTŽ); d e d e r v i n ė R., d i d e r v i n ė O. – lichen (lichen – 1. med. kerpligė, o dedervinė – pityriasis – pitiriazė MTŽ); g e r v i ų k a p o j i m a s R. – dermatitis? (dermatitis – dermatitas, odos uždegimas MTŽ); k a l t ū n a s R. – plica polonica (plica polonica – psn. kaltūnas MTŽ); k a l t ū n a s k i a u r a s i s R. – favus capillitis (favus capilliti – galvos plaukuotosios dalies favusas MTŽ); k a r p a s R., k a r p a O. – verruca (verruca – karpa MTŽ); l i s z u n i s R. – ? (liežuonis „kojų pirštų liga, kai tarpupirščiai šunta ir atsiranda juose žaizdelės“ LKŽ VII); n i e ž a i O., n i ž a i d i d e j i R. – scabies (scabies – niežai MTŽ); n i e ž ė j i m a s O. – titillatio; pruritus (titillatio – kutenimas; pruritus – niežėjimas MTŽ); n u g e d i m a s l u p ų R. – herpes labialis (herpes labialis – lūpų pūslelinė MTŽ); n u p u s z k ė j i m a s r u r o s R. (nupuškėti „aptekti puškais, spuogais“ LKŽ X; rūra (l. rura, brus. pypa < vok. Rohr, Röhre) 2. vlg. „užpakalis, subinė, raukai“ 107 LKŽ XI); piktszasiai R. – eczema scrophulosum (eczema – egzema; scrophulosus – skrofuliozinis MTŽ); pleiskanos O. – seborrhoea capillitis (seborrhoea – seborėja, padidėjusi riebalų liaukų sekrecija; capillitium, ii – galvos plaukai (jų visuma), furfur – 2. pleiskanos MTŽ); pleiskutės R. – eczema (eczema – egzema MTŽ); puslė O. – 2) pustula (pustula – pustulė, pūlinėlis MTŽ); putmena R. – oedema, anasarca (oedema – edema, branka, pabrinkimas; anasarca – anasarka, odos vandenė, poodinio ląstelyno patinimas MTŽ); suskus, niežai mažieji R. – scabies (scabies – niežai MTŽ); szasnagis R. – onych ia, onyx is, paronychia (onychia – onichija, nago guolio uždegimas; ony xis – žr. onychia; paronychia – paronichija, aptaka MTŽ); ugnies prisimetimas O. – inflammatio, dermatitis erysipelosa (inflammatio – inflamacija, uždegimas; dermatitis – dermatitas, odos uždegimas; erysipelatosus – rožinis MTŽ); utėlės O., mandaviaszkos R. – morpiones, pediculi pubis (plg. morpio – žr. phthirius pubis – gaktinė utėlė, pediculus – 1. utėlė; pubes – PNA gakta, gaktos plaukai MTŽ). Chirurgija ir traumatologija: akstinas O., aksztin’s R. – corpus alienum (corpus alienum – svetimkūnis MTŽ); išskritimas R. (apoptosis – apoptozė, iškritimas; defluxio – defliuksija: 1. iškritimas, effluvium – 2. iškritimas MTŽ); ku il a O., kula R. – hernia inguinalis (hernia inguinalis – kirkšninė išvarža MTŽ); nainvczios R. – luxatio? (luxatio – luksacija, išnirimas MTŽ); nikstas R. – ? Nikstas O. – distorsio (distorsio – distorsija, sąnario raiščių patempimas MTŽ); nudegimas skaudžios ugnies R. – combustio (combustio – nudegimas MTŽ); paszinas (assula – rakštis; sarculus – rakštis, surculus – rakštis MTŽ); patekėjimas panagių R. – congelatio (congelatio – nušalimas MTŽ); patranka R. – contusio (contusio – kontūzija, sumušimas MTŽ); subingrobis R. – prolapsus ani (prolapsus ani – išangės iškritimas MTŽ); sutrenkimas nario R. – contusio articulationis, distorsio (contusio – kontūzija, sumušimas; articulatio, onis – PNA artikuliacija: 1. sąnarys; distorsio – distorsija, sąnario raiščių patempimas MTŽ); sutrenkimas szonkaulio R. – contusio thoracis (contusio – kontūzija, sumušimas; thorax, acis – PNA krūtinės ląsta MTŽ); užplikimas R. – combustio (combustio – nudegimas MTŽ); užspringimas R.; užtroszki- 108 mas O. – asphyxia (asphyxia – asfiksija MTŽ); vandeninė O. – hydrops ascites, anasarca (hydrops – vandenė; ascites – ascitas, pilvo vandenė; anasarca – anasarka, odos vandenė, poodinio ląstelyno patinimas MTŽ); žiemospėga R. – pernio, congelatio (pernio – nužvarba; congelatio – nušalimas MTŽ). Nervų sistemos ligos: burbuliavimas, burbulys O. – pselismus, anarthria literalis, blaesitas (psellismus – žr. balbuties – mikčiojimas; anarthria – anartrija, negalėjimas aiškiai, artikuliuotai kalbėti, anarthria literalis – raidžių anartrija MTŽ); gerklės užkimimas R. – aphonia (aphonia – afonija, balso nebuvimas MTŽ); klejojimas O., bludnastis R. – delirium (delirium – delyras, kliedesys MTŽ); klyksmas R. – pavor nocturnus (pavor nocturnus – naktinė baimė MTŽ); kvaitulys O. – vertigo (vertigo – galvos svaigimas MTŽ); mėšlungis R. – crampus, spasmus (crampus – žr. spasmus – spazmas, mėšlungis MTŽ); nebylysta O. – surdomutitas (surdomutitas – kurčn nebylystė MTŽ); paralyžius O., metimas paralyžo R. – paralysis (paralysis – paralyžius, netekimas galios judinti MTŽ); pusiaušopa B. – lumbago (lumbago – lumbagas, strėnų gėla MTŽ); strėninis digulis R. – lumbago (lumbago – lumbagas, strėnų gėla MTŽ); užkimimas O. – aphonia (aphonia – afonija, balso nebuvimas MTŽ); užmuszimas kalbos R. – aphasia (aphasia – afazija, negalėjimas kalbėti MTŽ); vyriszka liga R. – neuralgia spermatica (neuralgia spermatica – sėklinio virželio neuralgija MTŽ); žado nustojimas O. – aphasia (aphasia – afazija, negalėjimas kalbėti MTŽ); žaksėjims O. – singultus (singultus – žagsėjimas MTŽ); žiogulis R. – singultus (singultus – žagsėjimas MTŽ). Virškinimo trakto ligos: akmens liga R. – termina ventris (termina – žarnų diegliai; venter, tris – pilvas MTŽ); atruga su vėmi-mu R. – ructatio (ructatio – žr. eructatio – eruktacija, raugulys, atsirūgimas MTŽ); gum bas R. – gastralgia, enteralgia; gastritis (gastralgia – gastralgija, skrandžio skausmai; enteralgia – enteralgija, žarnų skausmai; gastritis – gastritas, skrandžio uždegimas MTŽ); kly nas R. – enteroptosis (morbus Glenardi) (enteroptosis – enteroptozė, vidurių nusileidimas MTŽ); pat rukimas O., pasiteriojimas R. – gast-roptosis (gastroptosis – gastroptozė, skrandžio nusileidimas MTŽ); prie-tvarius O., prietvaris R. – ileus, volvulus, kompresis (ileus – 109 ileusas, žarnyno nepraeinamumas; volvulus – žarnų užsisukimas; compressio – kompresija, suspaudimas MTŽ); rėmuo R. – pyrosa (pyrosis – rėmuo MTŽ); riaukšėjimas, riaukčiojimas O., riaugulis R. – ructus, ructitatio (ructus – žr. eructatio – eruktacija, rau-gulys, atsirūgimas MTŽ); traukkirdė R. – proctospasmus? (proctospasmus – proktospazmas, tiesiosios žarnos mėšlungis MTŽ); tryda O., žyvatas R. – enteritis follicularis (enteritis – enteritas, plonosios žarnos uždegimas; enteritis follicularia – folikulinis enteritas MTŽ); trizna O. – diarrhoea (diarrhoea – diarėja, viduriavimas MTŽ); užpavietrijimas R. – dispepsia interalgia? (dyspepsia – dispepsija, virškinimo sutrikimas MTŽ); vėmimas O., R. – vomitus, emesis (vomitus – vėmimas; emesis – emezė, vėmimas MTŽ); viduriavimas O. – enteritis catarrhalis, diarrhoea (enteritis – enteritas, plonosios žarnos uždegimas; catarrhalis – katarinis; diarrhoea – diarėja, viduriavimas MTŽ). Ausų, gerklės ir nosies ligos: ausų skambėjimas, zvani-jimas R. (sonitus aurium – skambėjimas ausyse MTŽ); kurtumas O., užkurtimas ausų R. – surditas (surditas – kurtumas MTŽ); karkulis R. – rhonchi sibilantes et sonores; stertor (rhonchi sibilantes – švilpiantys karkalai; rhonchi sonori – birzgiantys karkalai; stertos, oris – stertoras; kriokulys MTŽ); springulis R. – laryngitis (plg. laryngitis – laringitas, gerklų uždegimas MTŽ); plautis O. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (plg. catarrhus – kataras, gleivinės uždegimas; nasus, i – PNA nosis; rhinitis – rinitas, sloga; catarrhalis – katarinis MTŽ); sloga R. – febris catarrhalis, influenza? (febris – 1. karščiavimas, karštis; catarrhalis – katarinis; influenza – influenca, gripas MTŽ); slunk tas B. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (catarrhus – kataras, gleivinės uždegimas; nasus, i – PNA nosis; rhinitis – rinitas, sloga; catarrhalis – katarinis MTŽ); smaugin yczia O. – 1) angina diphtherita; 2) angina phlegmonosa (angina diphtherica – difterinė angina; phlegmonosus – flegmoninis, pūly n inis MTŽ); smurglys R. – ozaena? (ozaena – ozena, dvokusi rinitas MTŽ; ozena, dvokusi rinitas, dvokioji sloga ME II). Ginekologija ir akušerija: gimd ymas R. – partus, puerperium (partus – gimdymas; puerperium – pogimdyminis laikotarpis MTŽ); pa-gedimas O. – abortus (abortus – abortas: 1. persileidimas, vaisiaus pašalinimas; 2. nelaikis (nelaiku gimęs); 3. priešlaikinis nutrūkimas 110 (patologinio arba normalaus proceso) MTŽ); priemetis B. – eclampsia (eclampsia – eklampsija, traukulių priepuolis MTŽ); sukietėjimas krūtų moterų R. – mastitis (mastitis – mastitas, krūties uždegimas MTŽ); andrapanės O. – menstrua, katamenia (menstrua – žr. menstruatio – menstruacija, mėnesinės; catamenia – žr. menstruatio MTŽ); mėnesinė baltoji R. – leucorrhoea (leucorrhoea – žr. fluor albus – baltosios MTŽ); mėnesinė raudona R. – metrorrhagia (metrorrhagia – metroragija, gimdos kraujavimas MTŽ); mėnesinė užvėtrita R. – amenorrhoea (amenorrhoea – amenorėja, mėnesinių nebuvimas MTŽ). Psichinės ligos: arielkos užsidegimas R. – alcoholismus acutus (alcoholismus – alkoholizmas; acutus – ūminis (apie ligą) MTŽ); girtuoklysta O. – alcoholismus chronicus (alcoholismus – alkoholizmas; chronicus – chroninis, lėtinis, ilgalaikis MTŽ; alcoholismus chronicus – žr. lėtinis alkoholizmas; lėtinis alkoholizmas (alcoholismus chronicus) TPTŽ); besotis R. – bulimia, akoria (bulimia – bulimija, vilkiškas alkis; acoria – akorija, besotystė MTŽ); liūdnumas R. – melancholia (melancholia – melancholija MTŽ); naktinyczios R. – somnambulismus (somnambulismus – somnambulizmas, nakvišumas MTŽ); nuomarius R., nuomirys, nuomirulis O. – epilepsia (epilepsia – epilepsija, nuomaris MTŽ); pagirios O., pagirio-jimas R. (pagirios TPTŽ); sumiszimas proto R. Akių ligos: akių užvilkimas R. – keratitis (keratitis – keratitas, ragenos uždegimas MTŽ); akių apvilkimas O. – cataracta (cataracta – katarakta, lęšiuko drumstis MTŽ); akių liga R. – conjunctivitis (conjunctivitis – konjunktyvitas, junginės uždegimas MTŽ); akių užpavietrijimas R. – conjunctivitis (conjunctivitis – konjunktyvitas, junginės uždegimas MTŽ); miežys O., mižis R. – hordeolum (hordeolum – miežis, pūlinis voko krašto riebalų liaukos uždegimas MTŽ); visztakis O., visztupis R. – hemeralopia (hemeralopia – hemeralopija, vištakumas, naktinis aklumas MTŽ); žlibis R. – asthenophia, myopia (asthenopia – astenopija, regėjimo silpnumas; myopia – miopija, trumparegystė MTŽ). Kvėpavimo organų ligos: džiova O. – phthisis pulmonum? (phthisis – psn. 1. žr. tuberculosis – tuberkuliozė, džiova; pulmo, onis – PNA plautis MTŽ); kosulys R. – tussis (tussis – kosulys MTŽ); plau- 111 čių užsidegimas R. – pneumonia crouposa (pneumonia crouposa – krupinis plaučių uždegimas MTŽ); plaučių puvimas R. – gangraena pulmonum? (gangraena – gangrena, kūno dalies žūtis; pulmo, onis – PNA plautis MTŽ); slogutis O. – asthma nocturnum; succubus etincubus (asthma – astma; nocturnus – naktinis; oneirodynia passiva – košmaras, slogutis (baimės būklė ir pasunkėjęs kvėpavimas miegant; dažnai būna stipriai privalgius) MTŽ); troszkulys R. – asthma, dyspnoe (asthma – astma; dyspnoea – dispnėja, dusulys MTŽ). Vaikų ligos: kerpės R. – soor, aphthae (soor – žr. candidamycosis – kandidamikozė; aphtha – afta, opelė MTŽ); kirmelės, kirmelligė O., kirmelių liga R. – helminthiasis (helminthosis – helmintozė, kirmėlinė liga MTŽ); kosulys ilgasis O., kokliušas R. – tussis convulsiva (tussis – kosulys; convulsivus – konvulsinis, traukulins; pertussis – kokliušas MTŽ); krokulys O., krupligė R. – croup, laryngitis crouposa (croup – krupas, krupinis laringitas; laryngitis crouposa – krupinis laringitas, krupas MTŽ). Dantų ir burnos ertmės ligos: dantagėla O., dantų gėlimas R. – odontalgia (odontalgia – odontalgija, danties skausmas MTŽ); dantų užrožijimas R.; liežuvio liga R. – glossitis (glossitis – glositas, liežuvio uždegimas MTŽ). Širdies ir kraujagyslių ligos: apalpimas R. – collapsus, syncope, shoc (collapsus – kolapsas: 1. ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas; syncope – apalpimas; shock – šokas MTŽ); širdies mušimas R., širdies tvoksėjimas, plakimas O. – palpit atio cordis, stenocardia? (palpit atio cordis – stiprus bei greitas širdies plakimas; stenocardia – stenokardija MTŽ; krūtinės angina, stenokardija ME I); širdies skaudėjimas R. – gastralgia? (cardialgia – kardialgija: 1. širdies skausmai MTŽ). Venerinės ligos: prancai R. – syphilis (syphilis – sifilis MTŽ); szankeris R. – ulcus venericum molle, chancre? (ulcus venereum – žr. ulcus molle – minkštoji opa, chancre – šankeris, (venerinė) opa MTŽ); triperas R. – urethritis blenorrhagica (urethritis – uretritas, šlaplės uždegimas; blennorrhagia – žr. blennorrhoea – blenorėja: 3. žr. gonorrhoea – gonorėja, urethritis gonorrhoica – gonorėjinis uretritas MTŽ). 112 Medžiagų apykaitos ir endokrininių liaukų ligos: nutukimas O. – obesitas (obesitas – nutukimas MTŽ); vandeninė liga R. – diabetes insipidus, polyuria (diabetes insipidus – necukrinis diabetas; polyuria – poliurija, gausus šlapinimasis MTŽ); gūžys O. – struma (struma – struma, gūžys MTŽ). Sąnarių ligos: sausgėla R. (sausgėla 1. „kaulų, sąnarių gėlimas, reumatas“ LKŽ XII); raumatismas O., ramatiza R. – rheumatismus muscularis (rheumatismus musculorum – sąnarių reumatas MTŽ). Onkologija: narikaulis O. (neoplasma – neoplazma, navikas; atheroma – ateroma, riebalų [lipoidų] sankaupa; myoma – mioma, raumeninis navikas MTŽ); vėžys R. – carcinoma (carcinoma – karcinoma, vėžys MTŽ). Urologinės ligos: akmenligė O. – cysto lithiasis, calculus vesicae, c. urethrae (cystolithiasis – cistolitiazė, šlapimo pūslės akmenligė; calculus – akmuo; vesica, ae – pūslė; urethra – šlaplė MTŽ). Avitaminozės: skur munt’s R. – scorbutus (scorbutus – skorbutas MTŽ). Be to, yra ligų simptomų pavadinimų, pvz.: čiaudulys O. – ptarmus (plg. ptarmus – čiaudulys MTŽ); drebulys R. – tremor (tremor – tremoras, drebulys, drebėjimas MTŽ); seiletakis R., seiletekis O. – sialorhoea, ptyalismus, salivatio (sialorrhoea – sialorėja, seilėtekis; ptyalismus – žr. sialorrhoea, salivatio – 2. žr. sialorrhoea MTŽ); sopėjimas R. – dolor (dolor – skausmas MTŽ); medicinos technikos terminų, pvz.: pirtis B. – balneum (balneum – vonia, pirtis MTŽ); taurės O. – cucurbitae siccae et cruent es (cucurb itula – kukurbitulė, kraujačiulpė taurė MTŽ); kitas medicinos sąvokas įvardijančių terminų, pvz.: gibas, kupra O. – gibbus (gibbus – kupra MTŽ); gimys O. – physiognomia (physiognomia – fizionomija, veido išraiška MTŽ); kvailastis R. – amnesia? (amnesia – amnezija, atminties netekimas MTŽ); mirys O. – mors (mors – mirtis MTŽ); nugest O. – exulcerare (exulcerans – opėjantis; exulceratio – egzulceracija, išopėjimas MTŽ); nupuolęs nuo kūno O. – inanis (inanis – išsekęs MTŽ); nutirpimas R. – anaesthesia (anaesthesia – anestezija: 1. nejautrumas, nejautra; 2. nuskausminimas MTŽ); plik-kaktis – calvities, phalakrosis (calvities – plikumas; phalacrosis – žr. 113 alopecia – alopecija: 2. plikumas MTŽ); prašilimas O. – canities, poliosis (canities – žilimas; poliosis – žilimas MTŽ); puliai O. – pus (pus – puliai MTŽ); sziurpulys O. – cutis anserina (cutis ancerina – žąsies oda MTŽ). Medegoje pasitaiko daugiareikšmių terminų, pvz.: diegl ys O., digulis R. – colica, neuralgia (colica – diegliai; neuralgia – neuralgija, nerviniai skausmai MTŽ); diminicija R. – mastitis, parotitis (mastitis – mastitas, krūties uždegimas; parotitis – parotitas, paausinės liaukos uždegimas MTŽ); dusulys R. – bronchitis, catarrhalis chron, emphasema pulmonum (bronchitis – bronchitas, bronchų uždegimas; emphysema pulmonum – plaučių emfizema MTŽ); gruzas R. – arthralgia, chirargia, omodynia, omalgia (arthralgia – artralgija, sąnario skausmai; chiralgia – chiral gija, rankos skausmas; omodynia – žr. omalgia – omalgija, peties skausmai MTŽ); menesinė R. – menstruatio, dysmenorrhoea (menstruatio – menstruacija, mėnesinės; dysmenorrhoea – dismenorėja, mėnesinių sutrikimas MTŽ); puslė O. – 1) vesica urinaria; 2) pustula (vesica urinaria – PNA šlapimo pūslė; pustula – pustulė, pūlinėlis MTŽ); smilkul is R. – myalgia? neuralgia? (myalgia – mialgija, raumenų skausmai; neuralgia – neuralgija, nerviniai skausmai MTŽ). Reikėtų išskirti pluoštelį Medegos terminų, prie kurių nepateikti lotyniški atitikmenys. Jų neįmanoma palyginti su „Medicinos terminų žodyno“ duomenimis, pvz.: drigantligė R. – ? (? satyriais – satyriaze, besaikis vyro gašlumas MTŽ); knistelėjimas R. (knystelėjimas → knystelėti 1. „krūptelėti išsigandus“ LKŽ VI); pagara-vimas, garų užbraukimas (? intoxicatio – intoksikacija, apsinuodijimas; vapor carbonis – smalkės MTŽ; pagaruoti „nuo garų apsvaigti“ LKŽ III); pakerėjimas R., užkerėjimas O. (pakerėjimas → pakerėti „užburti“, užkerėjimas → užkerėti 1. „užleisti burtus ant ko nors“ LKŽ V); perkūno pritrenkimas R. (perkūnas 1. „griaustinis“, pritrenkimas → pritrenkti 1. „tren kimu apsvaiginti“: Vieną žmogų perkūnas užmušė, vieną pritrenkė Žemoji Panemunė LKŽ XVI); pleura R. – slg.slogutis; priepuola R., priepuolys O. (priepuola žr. priepuolis 2. „protar­piais smarkiai pasireiškianti nervinė liga, nenormali psichinė būsena; tokios būsenos pasireiškimas“: Išsigando, gali gaut priepuolį Daukšiai. Ją dažnai pagriebia išgąsties priepuoliai Aukštadvaris; 3. „epilepsija“ LKŽ X); sausligė R. (sausli- 114 gė 2. „džiova, tuberkuliozė“ LKŽ XII); skurda R. (skurda 2. „nesveikata, sunykimas, suliesėjimas“ LKŽ XII); sprandak aulis R. (sprandak aulis žr. sprandikaulis „kaklo slanksteliai“ LKŽ XIII); sukata R. (²sukata 1. žr. 2 sukatos „plaučių tuberkuliozė, džiova“; 2. „rachitas“ LKŽ XIV); susna R. –? (susna 1. „tokia grybelio sukeliama odos liga, susas, niežai (favus)“; 2. „džiova“, „skausmas, negalia“ LKŽ XIV); šal tligė ir ražulis R. –? „Ligos tos drauge vaikščioja: vis šal­ta ir tampaisi, ir prie ugnies atsisėdus – šalta. Tai ne drugis, o kita liga“ (šal tligė „gripas“ LKŽ XIV; ržulys „ražymasis, raivulys“ LKŽ XI); szunpis R. –? (šumpis 2. „stuburkaulis“ LKŽ XV). Apibendrinant šį skyrelį, reikia pasakyti, kad dalį Medegos žodžių rasime Medicinos terminų žodyne, pvz.: drebulys, džiova, gimdymas, kurtumas, mėšlungis, miežis, nutukimas, pagirios, pilvas, plaučiai, raumuo, rėmuo, žagsėjimas ir kt. Be to, yra variantinių terminų, pvz.: mirys – mirtis; gimtinė – gimda; apgama, apgamos – apgamas; visztakis, visztupis – vištakumas. Tačiau akivaizdžiai matyti, kad gausu Medegos terminų, nesutampančių su Medicinos terminų žodyno duomenimis. Kai kurie iš jų dabar reiškia kitas anatomijos sąvokas, pvz.: alkūnė – antibrachium (dabar antebrachium – dilbis, o alkūnė – cubitus), kasa – lien (dabar lien – blužnis, o kasa – pancreas), kai kurių terminų reikšmė yra susiaurėjusi, pvz.: tymai, skarlatina – scarlatina (dabar scarlatina reiškia tik skarlatiną, o tymai – morbilli), kai kurie terminai dabar įvardija visai kitas ligas, pvz.: dedervinė – lichen (dabar lichen reiškia kerpligę, o dedervinė – pitiriazę), raupai – lepra (dabar lepra reiškia raupsus, o raupai – variola). Nemažai Medegos terminų galima laikyti lygiaverčiais dabar vartojamiems medicinos terminams, paskirais atvejais netgi geresniais (nes kai kurie lietuviški, taigi gyvi, kiti – trumpesni, patogesni). Dabartinei mokslinei medicinos terminijai būtų galėję tikti tokie Medegos terminai, pvz.: akstinas, paszinas – (dabar rakštis); aptaka, skaudulys – (dabar abscesas, pūlinys); klejojimas – (dabar delyras, kliedesys); klyksmas – (dabar naktinė baimė); nugarkaulis – (dabar stuburas); strėnos – (dabar juosmens sritis); pusiaušopa, strėninis digulis – (dabar lum­bagas, strėnų gėla); putmena – (dabar edema, pabrinkimas, branka); springulis – (dabar laringitas, gerklų uždegimas); szasznagis – (dabar onichija, nago guolio uždegimas); 115 sziurpułys – (dabar žąsies oda); szlapdrugys – (dabar protarpinis karščiavimas); žado nustojimas – (dabar afazija, negalėjimas kalbėti) ir kt. Pažymėtina, kad Medegoje yra dar daug gerų ir gražių lietuviškų žodžių, vietoj kurių Medicinos terminų žodyne dabar vartojami tarptautiniai (ar hibridiniai) terminai, pvz.: užtroszkimas – (dabar asfiksija); likava – (dabar epidemija, epizootija); gimys – (dabar fizionomija, veido išraiška); pleiskutės – (dabar egzema); nikstas – (dabar distorsija, sąnario raiščių patempimas); liudnumas – (dabar melancholija); krokulys – (dabar krupas, krupinis laringitas); vandeninė liga – (dabar necukrinis diabetas) ir kt. Taigi palyginus Medegą su Medicinos terminų žodynu galima daryti išvadą, kad dr. J. Basanavičiaus žodynėlio terminija, be abejo, yra lietuviškesnė, liaudiškesnė, taigi ir gyvesnė nei dabartinė mokslinė pernelyg sutartauptinta medicinos terminija. Akinimą įsiklausti į gyvąją liaudies kalbą dr. J. Basanavičius išsako ir žodynėlio prakalbos pabaigoje: „Šitą darbą ateities mūsų medikams palikdamas, asz norėčiau tiktai išreikszstie czion viltį, idant mūsų vaistytojai, tarp žmonių gyvendami, akyliau prisiklausytų jų nuomonėms apie ligas bei vaistymus ir vislab užraszinėtų, ką jiems sziame dalyke izgirti tenka“ (Medega 1898: 2–3). Rašydamas šį žodynėlį, jis neabejotinai rūpinosi ir mokslinės medicinos terminijos grynumu. Šia proga minėtinas prof. habil. dr. Gintautas Česnys, minint dr. J. Basanavičiaus 150-ųjų metų sukaktį parašęs straipsnį apie du Patriarcho darbus – Medegą, kurią apibūdina kaip „mūsų medicinos vardyno pradžią“ (Česnys 2001: 16) ir rankraštį „Anatomijos ir medicinos vardynas“. Autorius pastebi, kad dr. J. Basanavičiaus darbai, nuveikti medicinos srityje, yra „nepelnytai primiršt[i] arba ir visai nežinom[i]“ (ten pat). O juk dr. Basanavičius buvo vienas iš šviesuolių, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje stovėjusių „prie lietuviško medicinos vardyno lopšio“ (Česnys 2001: 16). Tad medicinos terminologams išties yra apie ką pamąstyti. Medega ir Lietuvių kalbos žodynas Palyginus Medegos žodžius su Lietuvių kalbos žodyno duomenimis, matyti, kad didžioji jų dalis yra pateikta minėtame žodyne. 116 Didžioji dauguma Medegos žodžių yra plačiai vartojami, pvz.: kirkšnis, nugarkaulis, pagirios, pašinas, pilvas, pūslė, raumuo, raupai, rauplės, rėmuo, skaudulys, sopėjimas, sprandas, strėnos, šiltinė, šiurpuly[s], šonkaulis, šunvotė, tymai, tryda, vėmimas, vėžys, viduriavimas. Tačiau yra labai siaurai vartojamų Medegos žodžių, pvz.: kerpės R. – soor, aphthae (kerpė 12. „dėl ligos (karščio) burnoje atsirandančios apnašos“: Kerpių pilna burna priaugo Sasnava LKŽ V); likava O. – epidemia, epizootia (lykava, likava 1. „maras; epidemija“ Eržvilkas LKŽ VII); patranka R. – contusio (patranka 3. „primuštas skaudulys“ Rudamina LKŽ IX); pažandės R. – adenitis submaxillaris, diphteritis faucium (pažandė 4. anat. „po apatiniu žandikauliu esanti liauka“ (glandula submaxillaris) Daukšiai, Karsakiškis LKŽ IX); sausligė R. (sausligė 2. „džiova, tuberkuliozė“ Antanas Tatarė LKŽ XII); szlapdrugys R. – febris intermittens larvata (šlapdrugys 1. „karščiavimas, šalčio krėtimas su prakaitavimu, drugys“ Šatės LKŽ XIV); szaltligė R. – ? (šaltligė „gripas“ Marijampolė LKŽ XIV). Kai kurių Medegos žodžių dr. J. Basanavičiaus nurodytos vartojimo vietos pagal LKŽ tiksliai atsekamos, pvz.: nikstas R. – ? (nikstas 1. „sąnario mikstelėjimas“ Raseiniai LKŽ VIII); pirdukulis O. – os coccygis (pirdukulis Bartninkai LKŽ IX); plautis O. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (²plautis 1. „sloga“ Bartninkai LKŽ X); riaugulis R. – ructus, ructitatio (riaugulys Raseiniai LKŽ XI); slunktas B. – catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (slanktas „nosies gleivinės uždegimas, sloga“ Biržai LKŽ XII); smil kulis R. – myalgia? neuralgia? (smilk uly[s] „smelkiamas skausmas“ Raseiniai LKŽ XIII); suskus R. – scabies (suskis Raseiniai LKŽ XIV). Iš kiek tolimesnių vietų žinomi ir kai kurie būdingi Medegos junginiai, pvz.: kaltūnas kiaurasis (plg. Kiaurasis kaltūnas – kai prasiveria, tai ilgai negyja Sasnava LKŽ V); rožė lekiančioji (plg. Lekiančioji rožė po visą kūną mėčiosias Girdiškė. Lekiančioji rožė iš rankos į petį parlėkė Kuliai LKŽ XI); gervių kapojimas (plg. Aptaka, šąs-nagis, perauga, gervių kapojimas taipgi pranyksta per panašų gydymą Raštai LKŽ XIV). Daug Medegos žodžių, kurių nėra Lietuvių kalbos žodyne, joje vartojami kitais variantais, pvz.: angsz t ira R. – comedo (plg. ankšta- 117 ra, ankštaras, ankštera, ankšteras, ankštiras LKŽ I); besotis R. – bulimia, akoria (plg. besotė, besotybė, besotystė, besotiškumas, besotumas LKŽ I); digulis R. (plg. diegulys, dyğulys LKŽ II); kraujatriznė O. – dysenteria (plg. kraujatryda LKŽ VI); nuomirys O. – epilepsia (plg. nuomaris, nuomirinis, nuomirilis, nuomirnis LKŽ VIII) ir kt. Reikėtų išskirti keletą žodžių, kurie Lietuvių kalbos žodyne neturi tų pačių Medegoje pateiktų žodžių reikšmių, pvz.: gružas R. – arthralgia, chirargia, omodynia, omalgia (plg. 1gružas 1. „nuograuža, graužtukas“, 2. „išgraužta vieta“, 3. žr. gružė 1 zool. „karpinių šeimos maža žuvelė“, 4. „kietžemis, įžemis“, bet artimas yra 1grizas 1. „niks-terėjusio ar pervargusio sąnario skausmas su girgždėjimu; griežėlė, griežimas“ LKŽ III); kvailastis R. – amnesia? (plg. kvailastis „kvailumas“ LKŽ VI); nibrė O. – vulva (plg. 1nibrė 1. „snukis (dažniausiai kiaulės)“; 2. „vyžos galas, nosis“; 3. „peržanga, peršokimas vienos šakos, pavijojant virvę“ LKŽ VIII); smurglys R. – ozaena? (plg. smurglys žr. smurgas; smurgas 1. „snarglys“ LKŽ XIII); uolektis R. – articulatio cubiti (plg. 1uolektis 1. „ilgio matas…“; 2. „rankis ilgiui matuoti“; 3. „senoviniai žmogaus galvos matmenys“; 4. „žagrės ragožius“ LKŽ XVII). Medegoje yra žodžių, nefiksuotų Lietuvių kalbos žodyne, pvz.: traukpirdė R. – proctospasmus?; kurksz tena R. – brachium (t. y. 1. žastas) (plg. kukštera 1. „viršutinė nugaros dalis ties sprandu, tarpumentė; nugara, kupra“ LKŽ VI); drigantligė R. – ?; padmotai R. – tylosis callositas; skurmun’t’s R. – scorbutus. Yra daug nefiksuotų ir žodžių junginių, pvz.: akių užvilkimas R., akių užvietrijimas R., dantų užrožijimas R., gerklės užkimimas R., liežuvio liga R., plaučių užsidegimas R., ugnies prisimetimas O., vyriška liga R. ir kt. Medegos terminų raiška Didžioji dalis žodynėlio terminų yra vienažodžiai – 78,3%. Dauguma jų – lietuviški. Daugelis lietuviškų terminų yra paprastieji žodžiai, pvz.: alkunė, karpa, kasa, kerpės, kirmėlės, kupra, miežis, plaučiai, raumuo, sprandas, vėžys, žandas ir kt. Nemažai lietuviškų vienažodžių terminų yra vediniai, daugiausia – priesagų: -imas (veiksmų 118 pavadinimai), pvz.: apalpimas, burbuliavimas, klejojimas, nutirpimas, pagaravimas, pasiutimas, užtroszkimas, viduriavimas ir kt.; -ulys / -ulis (veiksmo rezultato pavadinimai), pvz.: cžiaudulys, įgulis, drebulys, kosulys, kvaitulys, nuomirulis, ražulis, skaudulys, žiogulis ir kt.; priesagos -inė yra penki vediniai, pvz.: žiltinė, vandeninė, gimtynė, o -umas, -utė, -lys turi po du vedinius, pvz.: liudnumas, pikutės, dieglys ir kt.; kai kurių priesagų rasta tik po vieną vedinį, pvz.: kvailastis, girtuoklysta, klyksmas, susna, putmena, rauplės ir kt. Žodynėlyje yra keliolika galūnių darybos daiktavardžių, pvz.: mirys, priemetis, prietvaris, žlibis; džiova, aptaka, patranka, priepuola ir kt., ir tik trys priešdėlių be- ir pa- vediniai, pvz.: besotis, pažastis, pažandės. Be to, pateikta keliasdešimt dūrinių, pvz.: akmenligė, geltligė, karstligė, nugarkaulis, szonkaulis, plikkaktis, dantagėla, seilėtakis, sausgėla. Be lietuviškų terminų, Medegoje yra skolinių, pvz.: gangrina, gniusas, kolera, paralyžius, szankerįs, szkarletina, triperus, macica, mandaviaszkos, prancai, valasnikas, žyvatas ir kt., ir hibridų, pvz.: drigantligė, krupīgė, naktinyczios, narinyczios, smauginýczia ir kt. Sudėtinių terminų, daugiausia dvižodžių, Medegoje yra tik 21%. Daugiau nei pusė jų yra nederinamojo pažyminio junginiai, pvz.: akių apvilkimas, garų užbraukimas, širdies skaudėjimas, ugnies prisimetimas, liežuvio liga, žiemos speiga, rauplė peklos, užmuszimas kalbos ir kt. Derinamojo pažyminio junginiai yra daug retesni. Pažyminiai išreikšti įvardžiuotiniais būdvardžiais, pvz.: kosulys ilgasis, niežai mažieji, rožė baltoji, puslė bjaurioji ir kt., bet yra keletas pažyminių, išreikštų būdvardžiais su priesagomis -inis ir -iškas, pvz.: strėninis digulis, vandeninė liga, vyriszka liga ir kt. Rasti tik du trižodžiai terminai, pvz.: nudegimas skaudžios ugnies, sukietėjimas krūtų moterų. Apibendrinamosios išvados Reikšmės atžvilgiu Medegos terminija yra gana plati ir labai įvairi. Neretai vienai ligai įvardyti pateikta po du ar tris sinoniminius terminus. Paties dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, lietuviai beveik visas ligas pažįsta ir turi savus, lietuviškus, žodžius joms pavadinti. Taigi Medegos terminai yra lietuviškesni, liaudiškesni, gyvesni nei dabartiniai moksliniai medicinos terminai. 119 Palyginus Medegą su Lietuvių kalbos žodyno duomenimis, matyti, kad didžioji dauguma žodžių plačiai vartojami, tačiau yra ir siaurai paplitusių, taip pat Lietuvių kalbos žodyne nefiksuotų žodžių (ar jų reikšmių) ir žodžių junginių. Didžioji Medegos dalis yra paprastieji žodžiai. Vediniai ir dūriniai atitinka dabartinės lietuvių kalbos žodžių darybos, taigi ir terminų darybos, būdus. Nors Medega mūsų tautiškai vaistininkystai išleista XIX a. pabaigoje, tačiau ji yra reikšminga lietuviškosios medicinos terminijos istorijai ir neabejotinai turi išliekamąją vertę, ypač šiandien, kai lietuviškus terminus neretai stelbia svetimžodžiai. Knygelės išskirtinis bruožas ir yra terminų lietuviškumas. Tad ar nevertėtų ir mūsų medikams į tai atkreipti dėmesį. ŠALTINIAI LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, Vilnius, 1941–2000. ME – Medicinos enciklopedija 1–2, Vilnius, 1991, 1993. MTŽ – Medicinos terminų žodynas, Vilnius, 1980. TPTŽ – Trumpas psichiatrijos terminų žodynas, Vilnius, 1996. LITERATŪRA Albumas 1937: Lietuvos atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavičiaus vaizdų albumas su biografija, Kaunas. Autobiografija 1936: D-ro Jono Basanavičiaus autobiografija, Vilnius. Basanavičius 1994: Jonas Basanavičius gydytojas ir mokslininkas, Vilnius. Bibliografija 1985: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862–1940] 2 (1), Vilnius. Česnys G. 2001: Jonas Basanavičius prie lietuviškojo medicinos vardyno ištakų. – Mokslas ir gyvenimas 11, 16–17. Medega 1898: Medega musu tautiškai vaistininkystai, Shenandoah, PA. Nezabitauskis A. 1990: Jonas Basanavičius, Vilnius. Visockis A. 1992: Bulgarija. Basanavičius. Lietuva, Vilnius. 120 DOCTOR JONAS BASANAVIČIUS AND HIS MEDEGA MUSU TAUTIŠKAI VAISTININKYSTAI (MATERIAL FOR OUR NATIONAL MEDICINE) Summary The article discusses the dictionary of folk medicine Medega musu tautiškai vaistininkystai (Material for our national medicine) written in Varna (Bulgaria) in 1898 by the patriarch of Lithuanian national rebirth doctor Jonas Basanavičius (1851–1927). The terms in this dictionary are discussed according to their meaning and expression and compared to contemporary dictionaries Medicinos terminų žodynas (Dictionary of medical terms) and Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Lithuanian language). An abundance of terms is the characteristic feature of names of infectious, skin, nervous and alimentary canal diseases and also surgery and traumatology. Basanavičius’ terminology is more Lithuanian and popular than contemporary scientific terminology of medicine, which is too internationalised. In respect of expression, the majority of terms are one-word terms. Many Lithuanian terms are common words, for instance, drugys, plautis, vilkas. Quite a large part of Lithuanian one-word terms are derivates. There are some borrowings and hybrids. The number of complex terms is significantly smaller. After comparing terms from Medega with terms in Lietuvių kalbos žodynas the conclusion is drawn that the majority of words from Medega are widely used, though there are some words (or their meanings) and some word-combinations, which are narrowly spread and not fixed. Therefore, Medega is important for the history of Lithuanian medical terminology and it undoubtedly still has value today, because its exceptional and main feature is the Lithuanian origin of most of its terms. Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Gauta 2002-10-07 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 121