Daktaras Jonas Basanavičius ir jo „Medega musu tautiszkai vaistinykystai“

Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas DAKTARAS JONAS BASANAVIČIUS IR JO MEDEGA MUSU TAUTISZKAI VAISTINYKYSTAI Kiekvienam lietuviui daktaro Jono Basanavičiaus (1851-1927) vardas yra brangus. Šis „didysis ir garbingasis lietuvis, sukūręs ištisą tautinio renesanso epochą“ (Albumas 1937: 57), visą savo gyvenimą ir sveikatą paaukojęs Lietuvai ir jos žmonių gerovei, pelnė tautos atgimimo Tėvo, Patriarcho ir Pranašo vardą. J. Basanavičius buvo ir gydytojas. Ši jo veiklos sritis labiausiai susijusi su Bulgarija, kurioje išgyveno apie 25 metus. Čia J. Basanavičius dirbo ne vien tik praktinį gydytojo darbą. Rusų medicinos laikraščiuose skelbė straipsnius. Dažnai lankėsi kaimuose, užrašinėjo, kaip ligas aiškina burtininkai ir liaudies gydytojai, kreipė dėmesį į bulgarų kalbą, būdą ir papročius (Autobiografija 1936: 33-39; Basanavičius 1994: 28; Nezabitauskis 1990: 110-114; Visockis 1992: 57-59). Lom Palankos (dab. Lomas) apylinkėse ištyrė 2116 vyrų ir 167 moteris ir sudarė jų antropologines charakteristikas. Taigi J. Basanavičius tapo antropologijos pradininku Bulgarijoje (Visockis 1992: 91). 1891 m. buvo išleista jo monografija „Marepusjiu 3a caHuTapHaTa erHorpadus Ha bejg]rapus“, kurioje „daug vietos skirta krašto antropologijai, archeologijai, ekonomikai, etnografijai, istorijai, medicinai, švietimui, tautosakai, net ir gamtos problemoms“ (Visockis 1992: 92). Šis J. Basanavičiaus veikalas buvo plačiai pripažintas ir aukštai įvertintas. Be to, Bulgarijos švietimo ministerijos prašymu jis parengė instrukciją antropometrinei medžiagai rinkti, kuria „vėliau naudojosi daugelis bulgarų tyrinėtojų. J. Basanavičiaus surinktą ir apibendrintą antropologinę medžiagą naudojo ne tik bulgarai“ (Visockis 1992: 113), bet ir kiti Europos mokslininkai. 1898 m. Varnoje J. Basanavičius parašė liaudies medicinos terminų žodynėlį — Medega musu tautiszkai vaistinykystai, — kuris pirmiausia buvo išspausdintas 1898 m. Šenandore A. Miluko leidžiamame laikraštyje „Dirva“ ir 1898 m. išleistas 32 puslapių knygele to paties A. Miluko lėšomis. Yra ir dar vienas — 38 puslapių — 35 terminais papildytas žodynėlio egzempliorius, irgi išleistas tais pačiais metais 103 (Bibliografija 1985: 227—228). Straipsnyje naudotasi abiem žodynėlio egzemplioriais. Dr. J. Basanavičius, rašydamas Medegą musu tautiszkai vaistinykystai, panaudojo M. Davainio-Silvestraičio ir jo pagalbininko V. Bakučio jam 1885 m. atsiųstą medžiagą — „Surinkimą visokių ligų, nuo žmonių girdėtų, isz Raseinių parapijos, nuo Kalnujų apygardos“. Prakalboje autorius rašo: „Szitas „surinkimas“, apimantis isz dalies platokai apraszytas 159 ligas, isz dalies tik ypatingais vardais užvadįtus įvairius patologiszkus ligų simptomus, yra tuomi svarbus, kad jame tankiai atsispindi pažvalgos lietuvių aitiologiszkame inžvilgije. Norint p. Silvestraitis, lygiai ir jo pagelbinįkas V. Bakutis, kaipo ne specijalistai, ir neįstengė taip akylai vislab nuo žmonių iszsiklausinėti ir aiszkiai apraszyti vieną-kitą ligą, kaip tai butų galėjęs atlikti vaistytojas, vis-gi jų užraszyta medega turės ne menką svarbumą ir akyse paczių medikų ir, rasi, juose įkaitys norą — dar placziau tardyti musų tautiszką vaistinįkystą“' (Medega 1898: 1). Dr. J. Basanavičius prie visų M. Davainio-Silvestraičio užrašytų ligų dar pridėjo savo 1878 m. Ožkabaliuose ir daktaro E Janušio Biržų apygardoje užrašytas ligas. Medegoje pagal abėcėlę surašyti 277 medicinos terminai (įskaitant sinonimus ir variantus). Po brūkšnio pateikiami lotyniški pavadinimai, pasitaiko atvejų, kai lotyniškas pavadinimas nepateiktas, tada duodamas tik aiškinimas arba rašomas klaustukas, pvz.: gniusas R. — ?; nikstas R. — ?; rožė lekianczioji R. — ?; kartais ir prie pateiktų lotyniškų pavadinimų rašomas klaustukas, pvz.: aptaka R. — abscessus?; gervių kapojimas R. — dermatitis?; smurglys R. — ozaena? Tai galima paaiškinti paties dr. J. Basanavičiaus žodžiais: „<...> asz rupinausi visur, kur tik galima buvo, jų [ligų] moksliszką nomenkliaturą pridėti; prie tų vėl lietuviszky vardų, kuriuos moksliszkais terminais paženklįti neįstengiau, prikergiu visur, kaip ir prie kitų vardų, p. Silvestraičio paaiszkinimus, kaip jie nuo žmonių užraszyti tapę“ (Medega 1898: 1). Terminai išspausdinti retintu šriftu, po kiekvieno iš jų rašomos raidės R, O ar B: „po litara O reik suprasti ligų vardus, užraszytus Ožkabaliuose (Suvalkų gub.), po R — apie Raseinius, po ! Cia ir kitur pateikiamas autentiškas dr. J. Basanavičiaus tekstas. 104 B — apie Biržus (Kauno gub.)“ (Medega 1898: 1-2). Daugiausia Zodžių užrašyta apie Raseinius ir Ožkabaliuose. Tik keturi žodžiai užrašyti apie Biržus. Prie šešių Medegos žodžių nenurodyta jų užrašymo vieta. Neretai ta pati sąvoka skirtingose vietovėse yra kitaip vadinama, kartais skiriasi ir toje pačioje vietovėje užrašyti terminai, pvz.: burbuliavimas, burbulys O.; dedervinė R., didervinė O.; karsztligė, sziltinė O., karsztiné R.; klejojimas O. bludnastis R.; maras O., pavietré R.; pagirios O., pagiriojimas R.; rauplės vėjo, vėjarauplės R. ir kt. Nemažai terminų aiškinimų paremta tuo ,,aitiologiSku inžvilgiu“: „Maras O. pavietré R. — <...> Maro laike, kaip apie Gižus (Vilkaviszkio pav.) pasakoja, vaiksczioję po kaimus trys jaunos dailios mergos, gražiai baltai apsirengusios ilgais drabužiais ir, saulei nusileidus, vaikszcziodamos isz namų į namus, nežinia ar vandeniu ar kuom, laszinusios viską. Jei tik ant ko užkrito laszelis, jau tas gyvas neiszliko. Užėję į namus jos klausė „ar yra kas namie“, nes visi nuo jų slapėsi. Jei kas atsiszaukdavo, jos sakydavo: „kas gyvas, tas teg’ ir bus gyvas“, o jei kursai ne atsiliepdavo, tai jos vėl sakydavo: „kaip nieks ne atsiszaukia, tegul ir niekad' ne atsiszauks“ — ir tie iszmirė. <...>“; Slogutis O. — „Slogutis ėsąs duszia mirusio nekriksztyto kudykio; jis dienomis paéziais po akmenimis lindojąs ir kaip kada pavidale balto katino pasirodąs; naktimis jis vaidinasis ir, pavidale plaukuoto, apzélusio vyro, sloginąs ypacziai moteris <...>“. Medegos terminų reikšmės ir dabartinė mokslinė terminija Dr. J. Basanavičius Medegos prakalboje rašė: „Kas perskaitys musų czion sukrautą medegą, viliuos, persiliudys, kad lietuviai kuone visas ligas pažįsta ir turi savotiszką, originaliszką jų terminologiją“ (Medega 1898: 2). Ne visi žodynėlio žodžiai pavadina ligas — yra anatomijos terminų. Jų galima skirti tris grupes: 1) sutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.: pilvas O.-abdomen; plaucziai O.-pulmones; raumuo O.- musculus; 2) iš dalies nesutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.:gimtynčė O. —uterus (uterus — PNA gimda MTZ); naris 105 R. — articulatio (articulatio — PNA artikuliacija: 1. sąnarys MTZ); pa - žastis O.- fossa axillaris (fossa axillaris - PNA pažasties duobė MTZ); szonkaulis O.-oscostae (os costale —- PNA šonkaulio kaulas MTZ); žandas O.- maxilla (maxilla — PNA viršutinis žandikaulis MTZ); 3) visiškai nesutampantys su „Medicinos terminų žodyno“ terminais, pvz.: alkuné R. — antibrachium (antebrachium — PNA dilbis MTZ); karpa O. - papilla mammae (papilla mammae — PNA kriities spenelis MTZ); kasa O. lien (lien — PNA blužnis MTZ); kulé O. — scrotum (scrotum — PNA kapselis MTZ); kirksznis O. — regio inguinalis (regio inguinalis — PNA kirkšnies sritis MTZ); kurksztena R. — brachium (brachium — PNA 1. Zastas MTZ); nibré O. - vulva (vulva — zr. pudendum femininum — PNA moters išoriniai lytiniai organai MTZ); nugarkaulis O. - columna vertebralis (columna vertebralis — PNA stuburas MTZ); strėnos O. — regio lumbalis (regio lumbalis — PNA juosmens sritis MTZ); uolektis R.-articulatio cubiti (articulatio cubiti — PNA alkūnės sąnarys MTZ); védarai O. — intestina, entera (intestina — žarnos, Zarnynas MTZ). Medegos ligų pavadinimai pateikiami grupėmis pagal gausumą. Infekcinės ligos: aptaka R. — abscessus? (abscessus — abscesas, pūlinys MTŽ); drugys R. — febris intermittens (febris intermittens — protarpinis karščiavimas MTŽ); gan grina R. —gangraena (gangraena — gangrena, kūno dalies žūtis MTZ); karbonka R.,karbunkulas O.-carbunculus (carbunculus — karbunkulas, piktvotė MTZ); karsztlige, sziltiné O., karsztiné R. — typhus abdominalis (typhus abdominalis — vidurių šiltinė MTZ); ko lera R.- cholera asiatica (cholera asiatica — azijiné cholera MTZ); kraujatrizné O., kruvinoji trizna R. - dysenteria (dysenteria — dizenterija MTZ); likava O. - epidemia, epizootia (epidemia — epidemija; epizootia — epizootija, gyvulių uzkreciamosios ligos paplitimas MTZ); maras O., pavietré R.— pestis (pestis — 1. maras MTZ); pakunés didZiosios R. — furunculus (furunculus — furunkulas, šunvotė MTZ); p a - siutimas, padukimas O., R. — lyssa, hydrophobia (lyssa — Zr. rabies — pasiutligė; hydrophobia — hidrofobija: 2. žr. rabies MTZ); pe r - auga R. — panaritium (panaritium — panaricijus, landuonis MTZ); pikutés, pakunés mažosios (pikuté = piktvoté 1. ,Sunvote, skaudé“ LKZ IX); priemetis B.- tetanus (tetanus — tetamusas: 1. 106 stabligė MTŽ);puslė bjaurioji O.-pustula maligna, anthra (pustula maligna — juodligės piktvotė; anthrax —1.juodligė MTZ); raupai O. —lepra (lepra — lepra, raupsai MTŽ);rauplė peklos R.-anthra, pustula maligna (anthrax — 1. juodligė; pustula maligna — juodligės piktvotė MTZ); rauplės R. — variola vera (variola — raupai MTZ); rauplės vėjo, vėjarauplės R.—variolois (variolois — žr. varioloidum — varioloidas, lengvi raupai MTZ); rožė baltoji R.-—phlegmone (phlegmone — flegmona, pūlynas MTZ); rožė lekianczioji R. — ? (? erysipelas migrans — klajojanti rožė MTZ); rožė raudonoji R. —erysipelas (erysipelas — rožė MTZ); skaudulys O.— abscessus (abscessus — abscesas, pūlinys MTZ); szlapdrugys R. — febris intermittens larvata (febris intermittens — protarpinis karščiavimas; larvatus — žr. latens — latentinis, slaptas MTŽ); tymai O.,szkarletina R. —scarlatina (scarlatina — skarlatina MTZ); szunvoté O.- furunculus (furunculus — furunkulas, šunvotė MTŽ);valasnįkas R. — filiaria hominis? (Filaria — filarija, siūlinė (nematodų klasės parazitinių kirmėlių šeima); homo, inis — žmogus MTZ); vėjo rauplės (varicella — varicelė, vėjaraupiai MTŽ); vilkas R. — abscessus ani (abscessus — abscesas, pūlinys; anus — išangė, analinė anga MTŽ); žvarb's R. — febris? (febris — 1. karščiavimas, karštis MTZ). Odos ligos: angsztira R. — comedo (comedo — komedonas, juodasis spuogas MTŽ);apgama R., apgamos O. -naevus (naevus — apgamas MTZ); dederviné R., diderviné O. - lichen (lichen — 1. med. kerpligė, o dedervinė — pityriasis — pitiriazé MTZ); gervių kapojimas R. — dermatitis? (dermatitis — dermatitas, odos uždegimas MTZ); kaltunas R. - plica polonica (plica polonica — psn. kaltūnas MTZ); kaltunas kiaurasis R. — favus capillitis (favus capilliti — galvos plaukuotosios dalies favusas MTŽ);karpas R., karpa O. —verruca (verruca — karpa MTZ); liszunis R. —? (liežuonis „Kojų pirštų liga, kai tarpupirščiai šunta ir atsiranda juose žaizdelės“ LKZ VII); niežai O.,„,nižai didieji R. —scabies (scabies — niežai MTZ); niežėjimas O. - titillatio; pruritus (titillatio — kutenimas; pruritus — niežėjimas MTZ); nugedimas lupų R. — herpes labialis (herpes labialis— lūpų pūslelinė MTŽ);nupuszkėjimas ruros R. (nupuškėti „aptekti puškais, spuogais“ LKŽ X; rūra (l. rura, brus. pypa < vok. Rohr, Rohre) 2. vlg. „užpakalis, subinė, raukai“ 107 LKŽ XI); piktszasziai R. — eczema scrophulosum (eczema — egzema; scrophulosus — skrofuliozinis MTZ); pleiskanos O.-seborrhoea capillitis (seborrhoea — seboréja, padidėjusi riebalų liaukų sekrecija; capillitium, ii — galvos plaukai (jy visuma), furfur — 2. pleiskanos MTZ); pleiskutés R. — eczema (eczema — egzema MTZ); puslé O. — 2) pustula (pustula — pustulé, pilinélis MTZ); putmena R. — oedema, anasarca (oedema — edema, branka, pabrinkimas; anasarca — anasarka, odos vandené, poodinio lgstelyno patinimas MTZ); suskus, niezai mažieji R.- scabies (scabies — niezai MTZ); szasznagis R. —onychia, onyxis, paronychia (onychia — onichija, nago guolio uždegimas; onyxitis — žr. onychia; paronychia — paronichija, aptaka MTZ); ugnies prisimetimas O. — inflamatio, dermatitis erysipelosa (inflammatio — inflamacija, uždegimas; dermatitis — dermatitas, odos uždegimas; erysipelatosus — rožinis MTZ); utėlės O., mandaviaszkos R.-morpiones, pediculi pubis (plg. morpio — zr. phthirius pubis — gaktine utėlė, pediculus — 1. utélé; pubes — PNA gakta, gaktos plaukai MTZ). Chirurgija ir traumatologija: akstinas O., aksztin’s R. — corpus alienum (corpus alienum — svetimkiinis MTZ); iszkritimas R. (apoptosis — apoptozé, iSkritimas; defluxio — defliuksija: 1. iskritimas, effluvium — 2. iskritimas MTZ); kuila O., kula R. — hernia inguinalis (hernia inguinalis — kirksniné isvarfa MTZ);narinyczios R. — luxatio? (luxatio — luksacija, iSnirimas MTZ); nikstas R.-? Nikstas O.-distorsio (distorsio — distorsija, sąnario raiščių patempimas MTZ); nudegimas skaudžios ugnies R. — combustio (combustio —nudegimas MTZ); paszinas (assula— rakstis; sarculus — rakstis, surculus — rakstis MTZ); patekéjimas panagiy R. - congelatio (congelatio — nusalimas MTZ); patranka R. - contusio (contusio — kontiizija, sumusimas MTZ); subingrobis R.-prolapsus ani (prolapsus ani — išangės iSkritimas MTZ); sutrenkimas nario R.- contusio articulationis, distorsio (contusio — kontiizija, sumuSimas; articulatio, onis — PNA artikuliacija: 1. sąnarys; distorsio — distorsija, sąnario raiščių patempimas MTZ); sutrenkimas szonkaulio R.- contusio thoracis (contusio — kontiizija, sumusimas; thorax, acis — PNA krūtinės ląsta MTZ); uzplikimas R.-combustio (combustio — nudegimas MTZ); uZspringimas R.;uztroszki108 mas O. — asphyxia (asphyxia — asfiksija MTZ); vandeniné O.- hydrops ascites, anasarca (hydrops — vandené; ascites — ascitas, pilvo vandené; anasarca — anasarka, odos vandené, poodinio lgstelyno patinimas MTZ);Z2iemos speiga R.—-pernio, congelatio (pernio —nuožvarba; congelatio — nusalimas MTZ). Nervų sistemos ligos: burbuliavimas, burbulys O. — pselismus, anarthria literalis, blaesitas (psellismus — Zr. balbuties — mikciojimas; anarthria — anartrija, negalėjimas aiškiai, artikuliuotai kalbėti, anarthria litteralis — raidžių anartrija MTZ); gerklės uzkimimas R. — aphonia (aphonia — afonija, balso nebuvimas MTZ); klejojimas O., bludnastis R. — delirium (delirium — delyras, kliedesys MTZ); klyksmas R. — pavor nocturnus (pavor nocturnus — naktinė baimė MTZ); kvaitulys O. — vertigo (vertigo — galvos svaigimas MTZ); mészlungis R.—crampus, spasmus (crampus — žr. spasmus — spazmas, mėšlungis MTŽ); nebilysta O. — surdomutitas (surdomutitas — kurčnebylystė MTZ);paralyžius O.,metimas paralyžo R. — paralysis (paralysis — paralyžius, netekimas galios judinti MTŽ);p usiausopa B.- lumbago (lumbago — lumbagas, strėnų gela MTZ);strėninis digulis R. —lumbago (lumbago — lumbagas, strėnų gėla MTZ); užkimimas O. — aphonia (aphonia — afonija, balso nebuvimas MTZ); užmuszimas kalbos R. — aphasia (aphasia — afazija, negalėjimas kalbėti MT Ž);vyriszka liga R.-neuralgia spermatica (neuralgia spermatica — sėklinio virželio neuralgija MTŽ);žado nustojimas O.-aphasia (aphasia — afazija, negalėjimas kalbėti MTZ); žaksėjims O. — singultus (singultus — žagsėjimas MTZ); žiogulis R. —singultus (singultus — žagsėjimas MTZ). Virškinimo trakto ligos:akmens liga R. —termina ventris (tormina — žarnų diegliai; venter, tris — pilvas MTZ); atruga su vémimu R. —ructitatio (ructatio — žr. eructatio — eruktacija, raugulys, atsirūgimas MTZ); gumbas R. — gastralgia, enteralgia; gastritis (gastralgia — gastralgija, skrandžio skausmai; enteralgia — enteralgija, žarnų skausmai; gastritis — gastritas, skrandžio uždegimas MTZ); klynas R. — enteroptosis (morbus Glenardi) (enteroptosis — enteroptozé, vidurių nusileidimas MTZ);patrukimas O., pasiteriojimas R.-gastroptosis (gastroptosis —gastroptozé, skrandžio nusileidimas MTZ); prie - tvarius O., prietvaris R. — ilens, volvulus, kompresis (ileus — 109 ileusas, žarnyno nepraeinamumas; volvulus — žarnų užsisukimas; compressio — kompresija, suspaudimas MTZ); rémuo R. — pyrosa (pyrosis-rėmuo MTZ);riaukséjimas, riaukcziojimas O., riaugulis R. —ructus, ructitatio (ructus — žr. eructatio — eruktacija, raugulys, atsirigimas MTZ); traukpirdé R. — proctospasmus? (proctospasmus — proktospazmas, tiesiosios žarnos mėšlungis MTZ); tryda O., Zyvatas R. — enteritis follicularis (enteritis — enteritas, plonosios žarnos uždegimas; enteritis follicularia — folikulinis enteritas MTZ); t riz - na O. - diarrhoea (diarrhoea — diaréja, viduriavimas MTZ); uzpavietrijimas R. — dispepsia interalgia? (dyspepsia — dispepsija, virskinimo sutrikimas MTZ); vėmimas O., R. — vomitus, emesis (vomitus — vėmimas; emesis — emezė, vėmimas MTŽ); viduriavimas O. — enteritis catarrhalis, diarhoea (enteritis — enteritas, plonosios žarnos uždegimas; catarrhalis —katarinis; diarrhoea — diarėja, viduriavimas MTZ). Ausų, gerklės ir nosies ligos: ausy skambėjimas, zvanijimas R. (sonitus aurium — skambėjimas ausyse MTŽ);kurtumas O.,uzkurtimas ausų R. — surditas (surditas — kurtumas MTZ); karkulis R. —rhonchi sibilantes et sonores; stertor (rhonchi sibilantes — Svilpiantys karkalai; rhonchi sonori — birzgiantys karkalai; stertos, oris — stertoras; kriokulys MTZ); springulis R. — laryngitis (plg. laryngitis — laringitas, gerklų uždegimas MTZ); plautis O.- catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (plg. catarrhus — kataras, gleivinės uždegimas; nasus, i — PNA nosis; rhinitis — rinitas, sloga; catarrhalis — katarinis MTZ); sloga R. - febris catarrhalis, influenza? (febris — 1. karščiavimas, karštis; catarrhalis — katarinis; influenza — influenca, gripas MTZ); slunktas B. — catarrhus nasi, rhinitis catarrhalis (catarrhus — kataras, gleivinės uždegimas; nasus, i — PNA nosis; rhinitis — rinitas, sloga; catarrhalis — katarinis MTZ); smauginyczia O. - 1) angina diphtherita; 2) angina phlegmonosa (angina diphtherica — difteriné angina; phlegmonosus — flegmoninis, piilyninis MTZ); smurglys R.- ozaena? (ozaena — ozena, dvokusis rinitas MTZ; ozena, dvokusis rinitas, dvokioji sloga ME II). Ginekologija ir akušerija: gimdymas R. — partus, puerperium (partus — gimdymas; puerperium — pogimdyminis laikotarpis MTZ); p a - gedimas O. — abortus (abortus — abortas: 1. persileidimas, vaisiaus pašalinimas; 2. nelaiksis (nelaiku gimęs); 3. prieslaikinis nutritkimas 110 (patologinio arba normalaus proceso) MTŽ); priemetis B. — eclampsia (eclampsia — eklampsija, traukulių priepuolis MTZ); sukie - tėjimas krutų moterų R. -mastitis (mastitis — mastitas, krūties uždegimas MTZ);antdrapanés O.-menstrua, katamenia (menstrua — zr. menstruatio — menstruacija, mėnesinės; catamenia — Zr. menstruatio MTZ); ménesiné baltoji R. — leucorrhoea (leucorrhoea — žr. fluor albus — baltosios MTZ); mėnesinė raudona R. — metrorhagia (metrorrhagia — metroragija, gimdos kraujavimas MTZ); m é - nesiné uzvétrita R. — amenorrhoea (amenorrhoea — amenorėja, mėnesinių nebuvimas MTZ). Psichinės ligos:arielkos užsidegimas R.-alcoholismus acutus (alcoholismus — alkoholizmas; acutus — ūminis (apie ligą) MTŽ); girtuoklysta O.-alcoholismus chronicus (alcoholismus — alkoholizmas; chronicus — chroninis, lėtinis, ilgalaikis MTZ; alcoholismus chronicus — zr. lėtinis alkoholizmas; lėtinis alkoholizmas (alcoholismus chronicus) TPTZ); besotis R. — bulimia, akoria (bulimia — bulimija, vilkiskas alkis; acoria — akorija, besotysté¢ MTZ); liudnumas R.-melancholia (melancholia — melancholija MTZ); naktinyczios R. — somnambulismus (somnambulismus — somnambulizmas, nakvisumas MTZ); nuomarius R.,nuomirys, nuomirulis O. — epilepsia (epilepsia — epilepsija, nuomaris MTZ); pagirios O., pagiriojimas R. (pagirios TPTŽ); sumiszimas proto R. Akių ligos: akių užvilkimas R. — keratitis (keratitis — keratitas, ragenos uždegimas MTZ); akių apvilkimas O. - cataracta (cataracta — katarakta, lęšiuko drumstis MTZ);akiy liga R.-conjunctivitis (conjunctivitis — konjunktyvitas, junginės uždegimas MTZ); akių užpavietrijimas R. — conjunctivitis (conjunctivitis — konjunktyvitas, junginės uždegimas MTŽ);miežys O., mižis R.-hordeolum (hordeolum — miežis, pūlinis voko krašto riebalų liaukos uždegimas MTZ); visztakis O., visztupis R.- hemeralopia (hemeralopia — hemeralopija, vištakumas, naktinis aklumas MTZ); žlibis R. — asthenophia, myopia (asthenopia — astenopija, regėjimo silpnumas; myopia — miopija, trumparegystė MTZ). Kvėpavimo organų ligos: dziova O.-phthisis pulmonum? (phthisis — psn. 1. Zr. tuberculosis — tuberkuliozė, džiova; pulmo, onis — PNA plautis MTZ); kosulys R. — tussis (tussis — kosulys MTZ); plau - 111 ra, ankštaras, ankštera, ankšteras, ankštiras LKŽ I); besotis R. — bulimia, akoria (plg. besotė, besotybė, besotystė, besotiškumas, besotumas LKŽ I); digulis R. (plg. diegulys, dygulys LKŽ II); kraujatriznė O.-dysenteria (plg. kraujatryda LKŽ VI); nuomirys O.- epilepsia (plg. nuomaris, nuomirinis, nuomirlis, nuomirnis LKŽ VIII) ir kt. Reikėtų išskirti keletą žodžių, kurie Lietuvių kalbos žodyne neturi tų pačių Medegoje pateiktų žodžių reikšmių, pvz.: gružas R. — arthralgia, chirargia, omodynia, omalgia (plg. 'gružas 1. „nuograuža, graužtukas“, 2. „išgraužta vieta“, 3. žr. gružė 1 zool. „karpinių šeimos maža žuvelė“, 4. „kietžemis, įžemis“, bet artimas yra 'grižas 1. „niksterėjusio ar pervargusio sąnario skausmas su girgzcéjimu; griežėlė, griežimas“ LKŽ III); kvailastis R.—amnesia? (plg. kvailastis „kvailumas“ LKZ VI); nibré O. — vulva (plg. 'nibrė 1. „snukis (dažniausiai kiaulės)“; 2. „vyžos galas, nosis“; 3. „peržanga, peršokimas vienos šakos, pavijojant virvę“ LKŽ VIII); smurglys R. — ozaena? (plg. smurglys žr. smurgas; smurgas 1. „snarglys“ LKZ XIII); uolektis R.-articulatio cubiti (plg. uolektis 1. „ilgio matas...“; 2. „įrankisilgiui matuoti“; 3. „senoviniai žmogaus galvos matmenys“; 4. „žagrės ragožius“ LKŽ XVII). Medegoje yra žodžių, nefiksuotų Lietuvių kalbos žodyne, pvz.: traukpirdė R. — proctospasmus?; kurksztena R. — brachium (t. y. 1. žastas) (plg. kukštera 1. „viršutinė nugaros dalis ties sprandu, tarpumente; nugara, kupra“ LKZ VI); drigantligė R.-?; padmotai R.-tylosiscallositas; skurmunt’s R.-scorbutus. Yra daug nefiksuotų ir žodžių junginių, pvz.: akių užvilkimas R., akių užvietrijimas R., dantų užrožijimas R., gerklės užkimimas R., liežuvio liga R., plauczių užsidegimas R., ugnies prisimetimas O., vyriszka liga R. ir kt. Medegos terminų raiška Didžioji dalis žodynėlio terminų yra vienažodžiai — 78,3%. Dauguma jy — lietuviški. Daugelis lietuviškų terminų yra paprastieji zodžiai, pvz.: alkunė, karpa, kasa, kerpės, kirmelės, kupra, miežis, plaucziai, raumuo, sprandas, vėžys, žandas ir kt. Nemažai lietuviškų vienažodžių terminų yra vediniai, daugiausia — priesagų: -imas (veiksmų 118 pavadinimai), pvz.: apalpimas, burbuliavimas, klejojimas, nutirpimas, pagaravimas, pasiutimas, užtroszkimas, viduriavimas ir kt.; -ulys / -ulis (veiksmo rezultato pavadinimai), pvz.: cziaudulys, digulis, drebulys, kosulys, kvaitulys, nuomirulis, ražulis, skaudulys, žiogulis ir kt.; priesagos -inė yra penki vediniai, pvz.: sziltinė, vandeninė, gimtynė, o -umas, -utė, -lys turi po du vedinius, pvz.: liudnumas, pikutės, dieglys ir kt.; kai kurių priesagų rasta tik po vieną vedinį, pvz.: kvailastis, girtuoklysta, klyksmas, susna, putmena, rauplės ir kt. Žodynėlyje yra keliolika galūnių darybos daiktavardžių, pvz.: mirys, priemetis, prietvaris, žlibis; džiova, aptaka, patranka, priepuola ir kt., ir tik trys priešdėlių beir pavediniai, pvz.: besotis, pažastis, pažandės. Be to, pateikta keliasdešimt dūrinių, pvz.: akmenligė, geltligė, karsztligė, nugarkaulis, szonkaulis, plikkaktis, dantagėla, seilėtakis, sausgėla. Be lietuviškų terminų, Medegoje yra skolinių, pvz.: gangrina, gniusas, kolera, paralyžius, szankeris, szkarletina, triperas, macica, mandaviaszkos, prancai, valasnįkas, žyvatas ir kt., ir hibridų, pvz.: drigantligė, krupligė, naktinyczios, narinyczios, smauginyczia ir kt. Sudėtinių terminų, daugiausia dvižodžių, Medegoje yra tik 2190. Daugiau nei pusė jų yra nederinamojo pažyminio junginiai, pvz.: akių apvilkimas, garų užbraukimas, szirdies skaudėjimas, ugnies prisimetimas, liežuvio liga, žiemos speiga, rauplė peklos, užmuszimas kalbos ir kt. Derinamojo pažyminio junginiai yra daug retesni. Pažyminiai išreikšti įvardžiuotiniais būdvardžiais, pvz.: kosulys ilgasis, niežai mažieji, rožė baltoji, puslė bjaurioji ir kt., bet yra keletas pažyminių, išreikštų būdvardžiais su priesagomis -inis ir -iškas, pvz.: strėninis digulis, vandeninė liga, vyriszka liga ir kt. Rasti tik du trižodžiai terminai, pvz.: nudegimas skaudžios ugnies, sukietėjimas krutų moterų. Apibendrinamosios išvados Reikšmės atžvilgiu Medegos terminija yra gana plati ir labai įvairi. Neretai vienai ligai įvardyti pateikta po du ar tris sinoniminius terminus. Paties dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, lietuviai beveik visas ligas pažįsta ir turi savus, lietuviškus, žodžius joms pavadinti. Taigi Medegos terminai yra lietuviškesni, liaudiškesni, gyvesni nei dabartiniai moksliniai medicinos terminai. 119 Palyginus Medegą su Lietuvių kalbos žodyno duomenimis, matyti, kad didžioji dauguma žodžių plačiai vartojami, tačiau yra ir siaurai paplitusių, taip pat Lietuvių kalbos žodyne nefiksuotų žodžių (ar jų reikšmių) ir žodžių junginių. Didžioji Medegos dalis yra paprastieji žodžiai. Vediniai ir dūriniai atitinka dabartinės lietuvių kalbos žodžių darybos, taigi ir terminų darybos, būdus. Nors Medega musu tautiszkai vaistinykystai išleista XIX a. pabaigoje, tačiau ji yra reikšminga lietuviškosios medicinos terminijos istorijai ir neabejotinai turi išliekamąją vertę, ypač nūdien, kai lietuviškus terminus neretai stelbia svetimžodžiai. Knygelės išskirtinis bruožas ir yra terminų lietuviškumas. Tad ar nevertėtų ir mūsų medikams į tai atkreipti dėmesį. ŠALTINIAI 1KZ -~ Lietuviy kalbos Zodynas 1-20, Vilnius, 1941-2000. ME — Medicinos enciklopedija 1-2, Vilnius, 1991, 1993. MTZ — Medicinos terminų žodynas, Vilnius, 1980. TPTZ — Trumpas psichiatrijos terminų žodynas, Vilnius, 1996. LITERATŪRA Albumas 1937: Lietuvos atgimimo patriarcho d-ro Jono Basanavičiaus vaizdų albumas su biografija, Kaunas. Autobiografija 1936: D-ro Jono Basanavičiaus autobiografija, Vilnius. Basanavičius 1994: Jonas Basanavičius gydytojas ir mokslininkas, Vilnius. Bibliografija 1985: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862-1904] 2 (1), Vilnius. Česnys G. 2001: Jonas Basanavičius prie lietuviškojo medicinos vardyno ištakų. — Mokslas ir gyvenimas 11, 16-17. Medega 1898: Medega musu tautiszkai vaistinykystai, Shenandoah. PA. Nezabitauskis A. 1990: Jonas Basanavičius, Vilnius. Visockis A. 1992: Bulgarija. Basanavičius. Lietuva, Vilnius. 120 DOCTOR JONAS BASANAVIČIUS AND HIS MEDEGA MUSU TAUTISZKAI VAISTINYKYSTAI (MATERIAL FOR OUR NATIONAL MEDICINE) Summary The article discusses the dictionary of folk medicine Medega musu tautiszkai vaistinykystai (Material for our national medicine) written in Varna (Bulgaria) in 1898 by the patriarch of Lithuanian national rebirth doctor Jonas Basanavičius (1851-1927). The terms in this dictionary are discussed according to their meaning and expression and compared to contemporary dictionaries Medicinos terminų žodynas (Dictionary of medical terms) and Lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Lithuanian language). An abundance of terms is the characteristic feature of names of infectious, skin, nervous and alimentary canal diseases and also surgery and traumatology. Basanavičius' terminology is more Lithuanian and popular than contemporary scientific terminology of medicine, which is too internationalised. In respect of expression, the majority of terms are one-word terms. Many Lithuanian terms are common words, for instance, drugys, plautis, vilkas. Ouite a large part of Lithuanian one-word terms are derivates. There are some borrowings and hybrids. The number of complex terms is significantly smaller. After comparing terms from Medega with terms in Lietuvių kalbos žodynas the conclusion is drawn that the majority of words from Medega are widely used, though there are some words (or their meanings) and some word-combinations, which are narrowly spread and not fixed. Therefore, Medega is important for the history of Lithuanian medical terminology and it undoubtedly still has value today, because its exceptional and main feature is the Lithuanian origin of most of its terms. Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Gauta 2002-10-07 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 121