Lietuvos Respublikoje (1918–1940) veikusio „Baudžiamojo statuto“ vertimų teisės terminijos skirtybės

Alvydas UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas LIETUVOS RESPUBLIKOJE (1918-1940) VEIKUSIO BAUDŽIAMOJO STATU TO VERTIMŲ TEISES TERMINIJOS SKIRTYBES 1918 m. susikūrusioje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje per trumpą laiką sukurti savo teisės sistemos buvo neįmanoma, 0 be teisės valstybė likti negalėjo, todėl teko perimti daugumą čia iki tol galiojusių Rusijos įstatymų. Išimtis buvo padaryta tik baudžiamosios teisės srityje. Lietuvoje pusę amžiaus veikė carinės valdžios primesti 1864 m. Bausmių įstatai ir 1866 m. Bausmių statutas. Rusijoje po gerus du dešimtmečius trukusio darbo 1903 m. buvo patvirtintas naujas Baudžiamasis statutas (YrojioBnHoe yjioxexmne), kurio įsigaliojimas buvo atidėtas neribotam laikui. Būtent šį statutą 1914 m. Lietuvoje įvedė okupacinė Vokietijos valdžia, nes jis buvo artimas vokiečių baudžiamajai teisei, be to, jau buvo išverstas į vokiečių kalbą. 1918 m. Lietuvoje nuspręsta nebegrįžti prie pasenusių ankstesniųjų Rusijos baudžiamųjų įstatymų. Dėl to susidarė įdomi situacija — Lietuvoje veikė Rusijos Baudžiamasis statutas, kuris pačioje Rusijoje, išskyrus kai kuriuos straipsnius, neįsigaliojo. Tačiau reikia pripažinti, kad tuo Lietuva laimėjo — naujasis statutas buvo parengtas pagal Vakarų Europoje veikusių baudžiamųjų kodeksų pavyzdį, o kai kuriais atžvilgiais už juos buvo net pranašesnis. Teigiama, kad jis atitiko laiko dvasią, turėjo racionalią sistemą ir tikslią terminiją (plačiau žr. Stankevičius 1925: 10-15; Andriulis 1996: XXVII; Maksimaitis 2001: 55-56). Kadangi jau antraisiais Lietuvos laisvės metais Laikinajame Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatyme (LLTS 1919: 7) buvo nuspręsta, kad teismuose turi būti vartojama valstybinė lietuvių kalba, nei rusiškas, nei tuo labiau vokiškas 1903 m. Baudžiamojo statuto tekstas poreikių netenkino. Reikėjo lietuviško vertimo. Versti pradėta jau 1918 m. pavasarį. Lietuvos Tarybos tam specialiai sudarytoje teisininkų komisijoje dirbo Petras Klimas, Liudas Noreika, Antanas Sugintas (1958: 27). Yra užuominų, kad 1918 m. gale vertimo 78 darbas jau buvo baigtas (remdamasis Valstybės Tarybos posėdžių protokolais, tai pastebi M. Maksimaitis (2001: 169)). Tačiau įrodymų trūksta — vertimas neišleistas, o rankraščiais, jei tokie buvo, matyt, mažai kas galėjo naudotis. Beje, ši komisija buvo numačiusi ir terminologijos darbą. 1918 m. rugpjūčio 20 d. kalbamosios Teisių komisijos darbų sąmatos priede „Teisių Komisijos darbų programa“, pasirašytame laikinojo komisijos pirmininko Stasio Šilingo, yra skyrius „Medžiagos rinkimas“, kuriame nurodoma, kad A. Janulaičiui pavedama rūpintis terminologijos žodynu, o P. Klimui ir L. Noreikai — juridine terminologija (Šilingas 1918: 10 dok.). Netrukus (1919 m.) Baudžiamojo statuto vertimo imtasi Teisingumo ministerijoje. Čia, matyt, darbas vyko sparčiau, nes jau 1919 m. gale ministerija vertimą išleido (Baudžiamasis statutas, K., 1919). Teisingumo ministro L. Noreikos pratarmėje apie vertėją ir vertimo eigą neužsimenama. Teisės tyrinėtojai paprastai šį statutą priskiria tiesiog Teisingumo ministerijai. Sprendžiant iš negausių spaudos duomenų, kalbamąjį tekstą, pasitardamas su Boleslovu Masiuliu, išvertė Konstantinas Jablonskis (Masiulis 1954 6: 2). Jis, dar jaunas teisininkas, buvo ką tik pradėjęs dirbti Teisingumo ministerijos referentu. Iš išlikusių dokumenty matyti, kad K. Jablonskis galėjo prisidėti ir prie Teisių komisijos vertėjų darbo. Minėtame komisijos darbų sąmatos priede šalia rusų baudžiamųjų įstatymų vertimu užsiimančio P. Klimo papildomai prirašyta ir K. Jablonskio pavardė (Šilingas 1918: 10 dok.). Beje, neaišku, kodėl tas pats vertimas pasirodė su dviem pavadinimais. Bibliotekose galima rasti minėtą knygą Baudžiamasis statutas ir visiškai tapatų leidimą, pavadintą Baudžiamieji įstatymai (K., 1919). Nežinia, katro varianto buvo išleista daugiau. Tik reikia atkreipti dėmesį į tyrėjų pastebėtą įdomų dalyką — nuo aptariamojo vertimo pasirodymo šiam reikalui prigijo statuto terminas. Iki tol Lietuvoje išėjusiuose įstatymuose minėtas Baudžiamasis kodeksas vėliau buvo vadinamas Baudžiamuoju statutu' (Maksimaitis 2001: 172). " Taip vadinama ir šiame straipsnyje, nors dabartinėje Lietuvos teisėje yra įprastas kodekso terminas. . 79 Kalbamasis vertimas nebuvo pripažintas oficialiu. Nederintas jis ir prie Lietuvos realijų — tai nepritaikytas 1903 m. Rusijos statuto vertimas, kuriame minima Rusija, jos kraštai (pvz., Altajus, Užbaikalė), aukso kasyklos ir Viešpataujančio Imperatoriaus Šventasis Asmuo. Nors trūko kodifikacijos pastangų ir imta rašyti apie vertimo neaiškumus, netikslumus ir klaidas, amžininkai pripažino jo vertę teisės mokslui ir praktikai (Stankevičius 1925: 15). Neabejotinai daug reikšmės šis vertimas turėjo ir tolesnei baudžiamosios teisės terminijos raidai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1919 m. lapkričio 3 d. — nedaug likus iki Baudžiamojo statuto išleidimo (pratarmė parašyta lapkričio 12 d.) — spaudoje pasirodė pranešimas apie Teisingumo ministerijos rengiamą „žodyną juridinių terminų ir žodžių, kurių labiausiai reikia teisėjams, tardytojams, notarams ir t. t.“ (DJTŽ 1919: 2). Vienas iš šį pranešimą pasirašiusių asmenų buvo K. Jablonskis, kuris ir buvo pagrindinis šio Zodyno? rengėjas. Labai tikėtina, kad Baudžiamojo statuto vertimą jis derino su medžiagos žodynui rengimu. 1919 m. Baudžiamojo statuto vertimas visą dešimtmetį buvo vienintelis. Tik 1930 m. K. Jablonskis, matyt, savo iniciatyva išleido kitą Baudžiamojo statuto vertimą (Baudžiamasis statutas: su papildymais. K. Jablonskis, K., 1930). Čia jau vietoj žodžio Rusija rašoma — Lietuva, praleisti panaikinti ar neaktualūs Lietuvai straipsniai. Gale pridėtas naujai išleistų įstatymų priedas, kurį sutvarkė J. Byla, ir Viskantos sudaryta rodyklė. Kitais metais išėjo ir antrasis šios knygos leidimas*. Antrajame leidime statuto tekstas iš esmės keistas nebuvo, pridėta tik daugiau priedų. Šių knygų viršelyje parašyta K. Jablonskio pavardė aiškiai neapibūdina jo atlikto darbo — ar jis laikė save vertėju, ar sudarytoju, redaktoriumi. Dalykiniu atžvilgiu ir sandara knygos skyrėsi nuo 1919 m. vertimo, tačiau kalbos stiliaus, terminijos atžvilgiu (jei lygintume ne priedų, o statuto straipsnių verti- ? Plačiau apie minimą žodyną žr. Umbrasas 2001: 77-80. * Pirmojo leidimo pratarmės data 1930 m. balandžio 8 d., o antrojo — gruodžio 31 d. Sprendžiant pagal datą antrasis leidimas turėjo išeiti 1931 m., tačiau bibliotekose esama antrojo leidimo egzempliorių su 1930 m. data; esama ir tokių, kurių viršelyje parašyta 1931 m. data, o antraštiniame puslapyje — 1930 m. 80 mą) pokyčių buvo nedaug (apie juos žr. toliau), beveik ištisai pateikiamas 1919 m. tekstas. Nuo 1919 m. vertimo labiau nutolta 1934 m. M. Kavolio ir S. Bieliackino spaudai parengtame „Baudžiamajame statute su papildomaisiais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos Senato ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimų bei kitų aiškinimų“ (K., 1934). Tai išsamiausias to meto baudžiamųjų įstatymų rinkinys su rodykle. Palyginti su ankstesniais vertimais čia geriau sutvarkyta ir kalba (ją taisė Juozas Sužiedėlis). Kaip keitėsi vertimų kalba, matyti palyginus vieną vertimų straipsnį (skirtumai išretinti): 391. Laivavedys arba kitas uosto arba pakraščio vadovas, kuris nusižengė neatlikęs savo pareigos vesti laivus, taip pat žmogus, neturįs laivavedžio prievardės, kuris nusižengė apsiėmęs tą pareigą eiti be tinkamo leidimo arba be aiškaus tam reikalo, yra baudžiamas areštu ne daugiau kaip dviem savaitėm arba bauda ne daugiau kaip penkiomis dešimtimis rublių (dviem šimtais penkiomis dešimtimis litų — BS,,, BS,,). Jei del (del — BS,,) laivavedžio arba to, kuris apsiėmė eiti laivavedžio pareigas; kaltybės jo vedamas laivas atsisėdo seklumoje arba ant akmens, arba buvo sutūrėtas laivų plaukymas (plaukimas — BS,,), tai kaltininkas yra baudžiamas areštu ne daugiau kaip trims mėnesiams arba bauda ne daugiau kaip trimis šimtais rublių (tūkstančiu penkiais šimtais lity — BS,,, BS,,) (BS,,„BS,, BS,,). 391. Laivavedys arba kitas uosto arba pakrantės vadovas, kuris nusižengė neatlikęs savo pareigos vesti laivus, taip pat žmogus, neturįs laivavedžio laipsnio, kuris nusižengė apsiėmęs tą pareigą eiti be tinkamo leidimo arba be aiškaus tam reikalo, yra baudžiamas arešto ne daugiau kaip dviem savaitėm arba mokėti baudos ne daugiau kaip du šimtus penkiasdešimt litų. Jei dėl laivavedžio arba to, kuris apsiėmė eiti laivavedžio pareigas, kaltės jo vedamas laivas užplaukė ant seklumos ar ant akmens, arba jei buvo sutrukdyta laivams plaukti, tai kaltininkas baudžiamas arešto ne daugiau kaip trimis mėnesiais arba mokėti baudos ne daugiau kaip tūkstantį penkis šimtus litų (BS,,). 81 Kaip matyti, Teisingumo ministerijos leidinio ir vėlesnio K. Jablonskio vertimo kalba iš esmės nesiskiria. 1934 m. vertimas jau labiau pakeistas ir yra šiek tiek šiuolaikiškesnis, tačiau apskritai didelių pakeitimų nepadaryta. Kita vertus, tokį keitimą kaip baudžiamas areštu — baudžiamas arešto galima laikyti ir atžanga. * kk Šiame darbe lyginamuoju požiūriu toliau norima apžvelgti teisės terminijos skirtumus minėtuose Baudžiamojo statuto (toliau — BS) vertimuose. Kadangi, kaip sakyta, 1930 m. ir 1931 m. leidimai skiriasi tik priedų kiekiu, o ne paties statuto tekstais, lyginti imamas tik vėlesnis leidimas. Taigi norima palyginti 1919, 1931 ir 1934 metais pasirodžiusius BS vertimus. Įvairūs priedai, straipsnių komentarai ir pan. nelyginami, nes tai padaryti per daug sudėtinga — panašu į skirtingų knygų gretinimą. Lyginamas tik 1903 m. Rusijos BS tekstas, kurį sudaro 687 straipsniai (vertimuose šiek tiek neaktualių straipsnių yra praleista). Lyginimo principas yra toks — žiūrima, ar skiriasi teisės terminai skirtingų vertimų tuose pačiuose straipsniuose“. Atramos tašku imamas pirmasis vertimas (1919 m.). Tiriant iš viso buvo rasta apie 200 terminų skirtumų“. Kadangi lyginami trijų vertimų toje pačioje straipsnio vietoje esantys terminai, deriniai gali būti keli — visuose vertimuose išversta taip pat (tada skirtumo nėra) arba bent viename vertime pavartotas kitoks terminas. Gali būti ir visi terminai skirtingi. Kitaip sakant, jei vienodus terminus pažymėtume ta pačia raide, trijuose vertimuose galime numatyti tokius skirtumus —aab, abb, aba, abc. Koks tų skirtumų santykis vertimuose, pavaizduota diagramoje. * Todėl šalia termino bus nurodomas straipsnio numeris. Taip yra patogiau, negu nurodyti puslapius, kurie vertimuose nesutampa. > Skaičiuojama po vieną, paprastai pirmą, tam tikro termino keitimo kitu atvejį; jeigu terminas vienodai keičiamas skirtinguose straipsniuose, tai laikoma vienu skirtumu. 82 Diagrama Teisės terminų skirtybių santykis BS vertimuose Procentai Skirtumų tipai . BS, ir BS,, sutampa, BS,, skiriasi (aab); . BS,, ir BS,, sutampa, BS,, skiriasi (abb); . Visuose BS skiriasi (abc); „BS, ir BS,, skiriasi, o BS,, tų straipsnių nėra (a-b); ; BS. ir BS. , Sutampa, BS, skiriasi (aba). Kaip matyti, inažiausiai teisės terminų skirtumų turi 1919 ir 1931 m. vertimai — apie 72 proc. medžiagos skiriasi tik 1934 m. vertimo terminai (pvz.: 161 žyminys BS,,, BS, — pažymėjimas BS,,; 593 nekilnojamasis turtas BS, „BS, —nejudamasis turtas BS,,). Atvejų, kai 1931 m. pakeistas terminas buvo perimtas 1934 m., gerokai mažiau — apie 13 proc. (pvz.: 158 reiškėjas BS,,— liudytojas BS,,, BS, ,; 265 valdinys BS, — pilietis BS,, BS,,). Dar mažiau atvejų, kai visuose BS vartojami skirtingi terminai — apie 10 proc. (pvz.: 157 kaltybinis tardymas BS , — baudžiamasis tardymas BS, — baudžiamasis persekiojimas BS,,; 158 reiškimas BS, — parodymas BS,, — liudijimas BS,,). Apie 3 proc. medZiagos yra nenumatyta situacija — kadangi BS, kai kurie straipsniai praleisti, čia skirtumai tik tarp BS,, ir BS,, (pvz.: 29 nusprendimas BS,, - sprendimas BS, ; 659 teismo sąsėdybos BS, — teismo sesija BS,,). Ir tik apie 2 proc. skirtumų yra tokių, kur 1931 m. terminas buvo pakeistas, tačiau 1934 m. grąžintas senasis terminas iš 1919 m. vertimo (pvz.: 30 reiSkéjas BS,,, BS,,— liudytojas BS, ; 117 išrodymas BS, Dh BA WN = 19° 31° 83 BS,, — įrodymas BS,,). Matyti, kad būta ir nedėsningų keitimų (žr. du kartus cituotą reiškėjas — liudytojas), t. y. vienur (BS,,) reiškėjas pakeistas liudytoju, kitur — ne. Iš šių skaičių galima daryti išvadą — teisės terminijos atžvilgiu nepanašiausi yra BS,, ir BS,,. BS,, tarp jų yra lyg tarpinis, nes šiek tiek terminų BS,, iš jo perimta. Kartu matyti, kad 1931 m. vertime palyginti su BS,, pakeista mažai kas. Šis faktas iš dalies gali patvirtinti mintį, kad vertėjas buvo tas pats. Dabar apie skirtumus konkrečiau. Iš surinktų skirtumų apie 85 proc. yra daiktavardžio arba daiktavardinio junginio formos terminų keitimai. Iš šio skaičiaus apie 89 proc. terminų dėmenų skaičiaus atžvilgiu keičiami vienodais atitikmenimis, t. y. vienažodžiai terminai keičiami vienažodžiais, dvižodžiai — dvižodžiais ir t. t. Ir tik apie 11 proc. terminų dėmenų kiekis pakeičiamas mažesniu arba didesniu, t. y. tam tikri 1919 m. vertimo teisės terminai vėlesniuose vertimuose verčiami dėmenų atžvilgiu trumpesniais ar ilgesniais atitikmenimis (pvz., vienažodis keičiamas dvižodžiu: 409 nenuovoka BS, BS,, — sąmonės netekimas BS,,). Pirmiausia — apie vienodo dėmenų skaičiaus daiktavardinių (t. y. daiktavardžio ar daiktavardinio junginio formos) terminų keitimus. Terminologijoje yra įprasta, kad kuo daugiau dėmenų turi terminai, tuo jie retesni. Tie patys polinkiai matyti ir kalbant apie BS teisės terminų skirtybes. Daugiausia rasta vienažodžio termino keitimo vienažodžiu (apie 40 proc.) ir dvižodžio keitimo dvižodžiu (apie 46 proc.) atvejų. Likę 14 proc. apima visus tiriamojoje medžiagoje esamus daugiažodžio (daugiau nei dviejų dėmenų) daiktavardinio junginio formos terminų keitimus atitinkamo ilgio terminu. Pakeistų vienažodžių terminų tiriamojoje medžiagoje turima 60. Iš jų apie 40 proc. buvo pakeisti iš esmės ir apie 60 proc. — iš dalies. Esminiais keitimais čia laikomi tokie atvejai, kai terminas pakeičiamas kitos šaknies formaliai nesusijusiu žodžiu, t. y. BS,, ar BS,, palyginti su BS,, vartojami visiškai kitokie (nepanašūs) terminai, pavyzdžiui: 479 kalinys BS, BS,, —suimtinis BS, ; 684 priestata BS ,, BS, — tiekyba BS, ,; 158 reiškimas BS,, — parodymas BS,, — liudijimas BS, ,; 124 sąjunga BS, BS, — bendrija BS, ,; 265 valdinys BS,,- pilietis BS, ,, BS, ,;; 532 važiuotojas BS, keleivis BS, , BS, ,; 410 vedyba BS , BS, — 312 7934 19? 84 santuoka BS, ,; 627 kuopa BS,,—pabauda BS, , BS,,. Čia priskirtina ir įdomių terminų pora 161 vada BS, BS,, —slistis BS,,, ir greičiausiai eufemistiniu laikytinas keitimas 526 kekšė BS,,— prostitutė BS, , BS,,. Terminų, pakeistų iš dalies, kaip sakyta, yra šiek tiek daugiau. Dalinio keitimo atveju terminas formaliai lieka panašus — išsaugojama ta pati šaknis, o keičiami afiksai ar pan. (kai kuriuos keitinius galima laikyti variantais). Geriausiai tai matyti, kai skirtumas minimalus — pakeičiama tik viena morfologinė žodžio dalis, pavyzdžiui: + priešdėlis: 117 išrodymas BS,,, BS,, — įrodymas BS, ; 10 nusmerk19? 31? tasis BS,,„BS,, — pasmerktasis BS, ,; 29 nusprendimas BS,, — sprendimas BS,,; 2 nutrėmimas BS, BS, — ištrėmimas BS, ; 68 pasenėjimas BS,,„BS,, — nusenėjimas BS, ,; * priesaga: 160 atsakytojas BS,,-— atsakovas BS, , BS, ,; 167 baudimas BS ,, BS,, — bausmė BS,,; 160 ieškotojas BS , — ieškovas BS,,, BS,,; 479 keliautojas BS, — keleivis BS, , BS,,; 606 skolintojas BS, BS,, — skolytojas BS, ,; 457 sproginys BS ,, BS, — sprogmena BS + galūnė: 264 biržė BS, BS,, — birža BS, ,; 351 praba BS,,, BS, — prabė BS, ,; 524 sangiilis BS ,, BS, — sangūla BS,,; 363 akčyžė BS, — akcizas BS, — akcyzė BS,, (pastaruoju atveju esama ir fonetinių skirtumų). Kartais keičiami iš karto du afiksai (pvz.: 639 pakenkimas BS ,, BS,, — kenksmas BS, ,; 660 kyšiavimas BS, BS,, — kyšininkystė BS,)) arba apskritai keičiamas darybos būdas, pavyzdžiui: 25 prievardė BS BS,, — vardas BS, ; 42 kaltybė BS, i” BS, BS, — pareigos BS, ; 662 vertybė BS ,, BS, — verčia BS,,. Esama ir kitokių dalinių skirtumų. Kai kuriuos jy galima laikyti morfonologiniais, pavyzdžiui, 490 pagalba BS,,, BS,, — pagelba BS, ; 611 sutartis BS ,, BS, — santoris BS,,, kai kuriuos fonetiniais (arba rašybos) skirtumais, pavyzdžiui: 34sk® bankrutavimas BS, BS, —bankrūtavimas BS, ; 262 palicija BS ,„-— policija BS, , BS, ,; 279 kantrabanda BS,,, BS,, — kontrabanda BS,,. Dvižodžių daiktavardinio junginio formos teisės terminų keitimų tiriamuose statutuose rasta 68. Dažniausiai keistas vienas kuris nors 31? 34? 19? BS,, — kaltė BS,,; 30 pareigumai * Pavartota ne BS straipsnyje, o skyriaus pavadinime. Taip žymima ir toliau. 85 termino dėmuo (80 proc.). Abu dėmenys keisti keturis kartus rečiau (20 proc.). Iš tų terminų, kurių skiriasi vienas dėmuo, beveik vienodai dažnai keistas tiek priklausomasis (apie 53 proc.), tiek pagrindinis dėmuo (apie 47 proc.). Keičiant terminą paprastai išlaikoma ta pati sintaksinė struktūra (apie 86 proc.), t. y. nekeičiamas dėmenų ryšys — derinimas atitinka derinimą (a), valdymas — valdymą (b), šliejimas — šliejimą (c), pavyzdžiui: a) 433 žymėtinė markė BS, — žyminė markė BS, — žyminis ženklas BS,,; b) 4sk darby pakaltinimas BS, BS,, — veiksmų pakaltinimas BS,,; c) 198 teisė pirkliauti BS,,BS,, — teisė prekiauti BS,,. Ir tik apie 14 proc. teisės terminų vėlesniuose (nei 1919 m.) BS išversti kitokios sintaksinės struktūros terminais, t. y. derinimas pakeistas valdymu (a), valdymas — derinimu (b) arba pakeistas valdomasis linksnis (c), pavyzdžiui: a) 175 nutremtoji vieta BS ;, BS, — ištrėmimo vieta BS, ; b) 142 piktadarių sambūris BS, BS, — nusikalstamas sambūris BS; c) 2sk įstatymų peržengimas BS,,, BS, — nusikaltimai įstatymams BS,,. Apie 62 proc. pagrindinio termino dėmens keitimo atvejų (neatsižvelgiant į tai, keičiamas šalutinis dėmuo ar ne) yra esminio pobūdžio, t. y. pasirinktas ne termino formos keitimo būdas, o kito, formaliai nesusijusio, žodžio paieška. Pvz.: 5 įstatymų apybrėžos BS BS,, — įstatymų ribos BS, ,; 30 įtikėtinis byloms BS tinis byloms BS,,; 129 priverčiamasis įsakas BS, masis nutarimas BS, ,; 382 asmens nepavojus BS,,, BS, — asmens saugumas BS, ,; 545 prekybos slėpinys BS ,, BS, — prekybos paslaptis BS,,. Tais atvejais, kai bent viename iš dviejų vėlesnių BS buvo pakeistas šalutinis dvižodžio teisės termino dėmuo, esminių keitimų procentas šiek tiek mažesnis — apie 43 proc. (neatsižvelgiant, ar buvo keistas pagrindinis dėmuo). Pvz.: 64 sudėties taisyklės BS ,, BS, —visumos taisyklės BS,,; 127 sąjungos dalyvis BS,, BS, —bendrijos dalyvis BS,,; 375 sandoros raštas BS,,„—sutarties raštas BS, ; 411 svainystės laipsnis BS,,—gentystės laipsnis BS, , BS, ,; 655 vokuotas pareiškimas BS,, BS, — uždaras pareiškimas BS,,. Taigi 1931 m. ir 1934 m. BS vertimuose kalbamųjų terminų pagrindiniai dėmenys šiek tiek dažniau buvo pakeisti iš esmės nei tų pačių terminų šalutiniai dėmenys. Kodėl taip yra? Motyvuoti galima nebent tuo, kad pagrindiniam termino dėmeniui tenka didesnis reikšmės krūvis. 86 19? į BS, —igalioBS,, — privercia- sės kalbai. Daug teisės terminų iš ten perimta. Kita vertus, dar ir dabar iškilus tam tikriems teisės terminologijos klausimams, verta pirmiausia žvilgtelėti į praeitį, o jau vėliau kurti ar tobulinti naujausią terminiją. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Andriulis V. 1996: Lietuvos valstybės teisinės sistemos formavimo (1918.II.16— 1940.1V.15) bruožai. — Lietuvos valstybės teisės aktai (1918.II.16-1940.IV15). Parengė V. Andriulis ir kt., Vilnius. BS,,: Baudžiamasis statutas, Kaunas, 1919 // Baudžiamieji įstatymai, Kaunas, 1919. BS,,: Baudžiamasis statutas: su papildymais. K. Jablonskis, Kaunas, 1930. BS,,: Baudžiamasis statutas: su papildymais. K. Jablonskis, 2 leid., Kaunas, 1930. BS,,: Baudžiamasis statutas su papildomaisiais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos Senato ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimų bei kitų aiškinimų, Kaunas, 1934. Dakutis T. 1939: Lietuviškosios teisės kelias. — Vairas 9. Danilenko V. P. 1977: Įlanujienxo B. II. Pyccxas mepmunonozus: onbim AuneeucmuuecKoe0 onucanus, Mocksa. DJTŽ 1919: Del juridinių terminų žodyno. — Lietuva, lapkričio 3. LLTS 1919: Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas. — Laikinosios Vyriausybės žinios 2—3. Maksimaitis M. 2001: Lietuvos teisės šaltiniai 1918-1940 metais, Vilnius. Masiulis B. 1954: Kalba ir teisininkai. — Teisininkų žinios 6, 7. Stankevičius V. 1925: Baudžiamoji teisė: paskaitos, Kaunas. Sugintas A. 1958: Šis tas iš darbuotės teismo srity. — Teisininkų žinios 23—24. Šilingas S. 1918: Teisių Komisijos darbams sąmata [08 20 raštas Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumui]. — LCVA, f. 1014, ap. 1, b. 32. Umbrasas A. 2001: Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais. — Terminologija 8. i UU: Yeonoenoe yroxcenie 22 mapma 1903 2. Ilo uznanisims H. C. Taranuesa, Pura, 1922. DIFFERENCES IN THE TERMINOLOGY OF LAW IN THE TRANSLATION OF THE CRIMINAL CODE THAT FUNCTIONED IN THE REPUBLIC OF LITHUANIA IN 1918-1940 Summary During the period of the independent Republic of Lithuania (1918-1940) there was no original criminal code prepared. From 1918 Russian criminal laws were in force, among them — The Criminal Code (Yronosnoe ynoxenue) of 1903. This article 93 deals with differences in the terminology of law in translations of this Code into Lithuanian (translations of 1919, 1931 and 1934 are compared). In total there were about 200 differences found. They are analysed and grouped according to the expression. The correctness and preciseness of terms are also discussed. The conclusion is drawn that translations of 1919 and 1931 differ very slightly. The biggest changes in the terminology of law were made in the translation of 1934 — here it is closest to the terminology of the present. It is likely that most of the differences between these translations occurred because terminology was being constantly improved. Some of the differences appeared because of corrections of mistakes and inaccuracies in the translation from 1919. The article emphasizes the significance of the terminology created in 1918-1940 to the contemporary language of law. Alvydas UMBRASAS Gauta 2002-10-03 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas Alvydas@]Iki.lt 94