Individualieji L. Ivinskio „Lenkų–žemaičių kalbų žodyno“ ir „Prigimtūmenės“ augalų vardai

Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas INDIVIDUALIEJI L. IVINSKIO LENKŲ–ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNO IR PRIGIMTŪMENĖS AUGALŲ VARDAI Laurynas Ivinskis (1810–1881), greta Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, laikytinas vienu iš pirmųjų lietuviškų gamtos mokslų, ypač botanikos, terminų kūrėjų. Dauguma darbų, kuriuose jis pateikė lietuviškų botanikos terminų, taip ir liko neišspausdinti, tarp jų minėtini Lenkų–žemaičių kalbų žodyno ir Prigimtūmenės rankraščiai. Lenkų–žemaičių kalbų žodyno (Słownik polsko-żmudzki) rankraštis yra didžiausias Ivinskio žodynas iš išlikusių dviejų dvikalbių ir vieno keturkalbio žodyno rankraščių. Jis apima A–R raides ir turi 2060 puslapių. Žodyno rankraštis saugomas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje. Tiksli data, kada šis žodynas parengtas, nežinoma, tačiau iš Ivinskio laiškų galima spręsti, kad autorius jį parašė apie 1862 m. pabaigą ar 1863 metus (žr. Ivinskis 1995: 465–467). Ivinskis į aptariamąjį žodyną įtraukė nemažai botanikos, zoologijos, mineralogijos nomenklatūrinių pavadinimų, prie kurių daug kur pateikė ir lotyniškų atitikmenų. Žodyne yra per 350 augalų, daugiausia jų genčių, pavadinimų (plačiau žr. Auksoriūtė 1999: 22–33). Ivinskio Prigimtūmenė yra mokslinis dviejų dalių veikalas, parašytas vėliau nei žodynas, jo parašymo laikas – apie 1870 m. Prigimtūmenės rankraštis, kaip ir minėtas žodynas, saugomas Krokuvoje, o pirmosios dalies juodraštinis variantas ir jos lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų atitikmenų rodyklės yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Pirmojoje šio rankraščio dalyje Žemėmina Ivinskis pateikia mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkišką ir kai kada vokišką atitikmenį. Antroji dalis Žolėmina – tai sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis. Autorius taip pat sudarė abėcėl inės visų kalbų atitikmenų rodykles (plačiau žr. Jankevičius, Jankevičienė 1962: 151–163; Auksoriūtė 1998: 102–110). 135 Nors Lenky–žemaičių kalbų žodynas ir Prigimtūmenė yra skirtingo pobūdžio darbai, pirmasis – verčiamasis žodynas, o antrasis – mokslinis veikalas, tačiau juose pateiktus augalų vardus galima palyginti, nes žodyne duodami lotyniški atitikmenys leidžia lietuviškus vardus tapatinti. Straipsnyje nagrinėjami ir lyginami abiejuose darbuose pateikti tik L. Ivinskio individualios darybos augalų vardai, nes terminizuoti liaudiniai augalų pavadinimai paprastai nesiskiria. Lyginta apie 80 augalų, įtrauktų į abu Ivinskio rankraščius, vardų. Visus juos galima skirti į dvi grupes: 1) Žodyne ir Prigimtūmenėje tiems patiems augalams įvardyti pateikti tie patys pavadinimai ir 2) besiskiriantys augalų vardai, t. y. tas pats augalas Žodyne įvardijamas vienaip, o Prigimtūmenėje kitaip. Pirmosios grupės augalų vardai sudaro apie 54 proc. lygintų pavadinimų. Darybos atžvilgiu šie pavadinimai gana įvairūs, daugiausia yra priesagų vedinių, pvz.: -ainis: lot. Arrhenatherum, lenk. Wysypka, awižainis ~ avižainis (: aviža) Ž VIII 1619, P 125, plg. avižuolė BVŽ 1998: 41; lot. Commelina, lenk. Przewdziękła, žiedra[j]nis ~ žiedrainis (: žiedras „žydras“ LKŽ 2002) Ž VII 1373, P 130; lot. Mesembryanthemum, lenk. Przypołudnik, spūgāinis ~ spūgainis (: spūgas „spuogas“) Ž VIII 1467, P 186, plg. pluoštagėlė BVŽ 1998: 195; lot. Silybum, lenk. Ostropest, pstrošt, margāinis ~ margainis (: margas) Ž VIII 1557, P 253, plg. margainis BVŽ 1998: 277. -enis: lot. Dactylis (Dactylis glomerata Ž), lenk. Rżniączka, psia trawa Ž, niestrawa P, pievēnis ~ pievenis (: pieva) Ž VIII 1551, 1553, P 125, plg. lot. Dactylis glomerata, šunažolė Iv, Mln, sin. pamienis Iv St LBŽ 1938: 115, šunažolė BVŽ 1998: 107; lot. Erythronium, lenk. Psi ząb Ž, szewnik P, skajstēnis ~ skaistenis (: skaistus) Ž VIII 1551, P 134, plg. eritronis BVŽ 1998: 126; lot. Smyrnium, lenk. Przewłoka, gardoklēnis ~ gardoklenis (: gardoklis) Ž VII 1379, P 196 (šio vedinio pamatiniu žodžiu laikytinas kitas Ivinskio teiktas augalo vardas – gardōklis, lot. Angelica Archangelica Ž II 245). -enė: lot. Methonica, lenk. Pysznokwiat, wdziękostawa Ž, stebuklėnė ~ stebuklenė (: stebuklas) Ž VIII 1596, P 133; lot. Saponaria, lenk. Psie goździki Ž, mydlnica, mydlownik P, muilėnė ~ muilenė (: muilas) Ž VIII 1551, P 182, plg. putoklis BVŽ 1998: 267; lot. Isopy- 136 rum, lenk. Przyjemka, zdrojówka, rautėnė ~ rautenė (: rautas) Ž VII 1425, P 161, plg. bligna BVŽ 1998: 164. Kai kurie vediniai sudaryti su labai retomis priesagomis (-minys, -menis, -mūnis, -mūnys, -ėnis, -ėtis, -ėtras ir kt.), pvz.: lot. Chara, lenk. Ramienica, suktminis Ž VIII 1622, sūktminis ~ suktminys (: suktas) P 96, plg. maurabragis Mln, sin. graudele Iv LBŽ 1938: 83, maurabragis BVŽ 1998: 81; lot. Potamogeton (Potamogeton natans Ž), lenk. Rdestnica, wrzecznica Ž, wrzecznik, wodnica, rdestnica P, vandminis Ž VIII 1636, vandminis ~ vandminys (: vanduo) P 119, plg. lot. Potamogeton natans, plūduriuojančioji plūdė, sin. plaudenės Iv LBŽ 1938: 277; lot. Diospyros, lenk. Przysproa, juodmūnis ~ juodmūnis (: juodas) Ž VII 1497, P 216, plg. persimonas; juodmedis BVŽ 1998: 114; lot. Cynoglossum (Cynoglossum officinale Ž), lenk. Psi język, lėžmūnis ~ ležmūnys (: ležti „nuvytus gul­ti, leipti (apie augalus)“ DūnŽ 1976: 174) Ž VIII 1551, P 233, plg. šinlielė BVŽ 1998: 106; lot. Helichrysum, lenk. Radostka, suchokwiat P, sausūmėnis ~ sausūmenis (: sausas) Ž VIII 1614, P 255, plg. šlamutis BVŽ 1998: 150; lot. Albuca, lenk. Ptaszla, sūltienis ~ sultenis (: sultys) Ž VIII 1562, P 132; lot. Erineum, lenk. Rdzawnik, rudietras ~ rudėtras (: rudas) Ž VIII 1637, P 48 ir kt. Kiek mažiau pasitaiko priešdėlių (pa-, san-, ap-) vedinių, pvz.: lot. Cycas, lenk. Rdzenica, pāverbė ~ paverbė (: verba) Ž VIII 7, P 143, plg. cikas BVŽ 1998: 104; lot. Cynometra, lenk. Psia rózga Ž, Otrewa P, pāpienis ~ papienis (: pienas) Ž VIII 1551, P 211; lot. Eranthis, lenk. Rannik, sānwasāris Ž VIII 1625, sānwasāris ~ sanvasaris (: vasara) P 161, plg. erantis BVŽ 1998: 124; lot. Majanthemum, lenk. Pst roczek, pādziaugsmis ~ padžiaugsmis (: džiaugsmas) Ž VIII 1556, P 131, plg. Majánthemum bifólium, medutė, sin. mieji̇gas Iv LBŽ 1938: 210. Rastas vienas galūnės vedinys: lot. Cunonia, lenk. Radziliszek, āp- rāžgis ~ apraizgis (: apraizgė) Ž VIII 1616, P 188 ir vienas dūrinys: lot. Euphorbia, lenk. Psie mleko, wilczomlecz lancetowaty Ž, Ostromlecz P, kārtpienė Ž VIII 1551, kārtpienė ~ kartpienė (: kartus + pienas) P 150, plg. karpažolė, sin. kartpienė Iv LF 1971: 580. Ketvirtadalio šios grupės pavadinimų daryba neaiški, nes nežinomas darb̧os pamatas, pvz.: lot. Atraphaxis, lenk. Racięžnica, aj- 137 szmas Ž VIII 1607, ājszmas ~ aišmas P 157; lot. Banksia, lenk. Pyszlin, skūbras ~ skūbras Ž VIII 1595, P 155; lot. Bupleurum, lenk. Przewiercień, daunzas Ž VII 1375, lānszas ~ lansās P 192, plg. gaivenis BVŽ 1998: 59; lot. Coldenia, lenk. Kociąg, strāmas ~ stramas Ž VIII 1607, P 234; lot. Excaecaria (Excaecaria agalocha Ž), lenk. Rajskie drzewo Ž, Ślepin, slepodrzew P, araszas rōjiskāsis Ž VIII 1620, āraszas ~ arasas P 150; lot. Farsetia, Berteroa, lenk. Pyleniec, plė jnis ~ plėinis Ž VIII 1591, P 176, plg. Berté́roa incána, pilkoji miltinaitė Iv LBŽ 1938: 48, miltinaitė BVŽ 1998: 51; lot. Fedia, lenk. Rapunkul, nājstis ~ naistis Ž VIII 1629, P 252; lot. Oenanthe, lenk. Przewłóka, ilksnis ~ ilksnis Ž VII 1379, P 192, plg. Oenánthe aquática, vandeninė išnė Iv LBŽ 1938: 237, išnė BVŽ 1998: 208; lot. Ornithopus, lenk. Ptaszyniec, sānstris Ž VIII 1562, sānstris ~ sanstris P 208, plg. Ornithopus sativus, sėjamoi seradelė Iv; sin. saradelė Iv LBŽ 1938: 241, seradelė BVŽ 1998: 211; lot. Valerianella, lenk. Rapontyka, klāinis ~ klainis Ž VIII 1627, P 252, plg. Valerianella olitória, sultenė Iv, Mln LBŽ 1938: 365, sultenė BVŽ 1998: 307. Žodyne ir Prigimtūmenėje pateikiami tie patys pavadinimai tiems patiems augalams įvardyti visiškai nesiskiria nei savo forma, nei rašyba, tik vienas kitas pavadinimas skiriasi diakritiniu ženkleliu. Iš aptartos grupės dabar vartojamas tik vienas Ivinskio naujadaras margainis tai pačiai lot. Silybum genčiai įvardyti (žr. LBŽ 1938: 323 ir BVŽ 1998: 277). Jeigu būtų buvęs išspausdintas nors vienas iš minėtų Ivinskio darbų, galbūt jo naujadarų, kurių motyvacija aiški, būtų prigiję ir daugiau. Sudarant Lietuvišką botanikos žodyną nebuvo naudojamasi minėtais Ivinskio rankraščiais, jo augalų vardai imti iš kalendorių ir Kazio Griniaus gautų kitų Ivinskio rankraščių. Peržvelgus į LBŽ įtrauktų augalų vardus ir sinonimus, galima pastebėti, kad jame kai kuriems jau minėtiems augalams pavadinti pateikti kiti Ivinsko pavadinimai nei aptariamuose rankraščiuose, pvz.: šunažolė, išnė, sultenė, miltinaitė, seradelė, kurie vartojami ir dabartinėje botanikos nomenklatūroje (žr. BVŽ 1998). Keturi iš paminėtų pavadinimų – išnė, miltinaitė, sultenė, šunažolė – greičiausiai yra Ivinskio dariniai, o penktasis vardas – skolinys (dar žr. Matulionis 1907: 12, 23, 60). Dar pora Ivinskio pavadinimų LBŽ pateikti kaip sinonimai, pvz.: graudelė (lot. Chara) ir plau- 138 denės (lot. Potamogeton), tačiau dabartinėje nomenklatūroje jie nevartojami. Ir tik vienas aptariamos grupės Ivinskio naujadaras LBŽ duodamas kaip sinonimas – kartpienė. Nemažos dalies antrosios grupės augalų vardų, t. y. tų, kurie skiriasi Lenkų-žemaičių kalbų žodyne ir Prigimtuomenėje, daryba taip pat neaiški, pvz.: lot. Aulax, lenk. Rososna, dròmienis ~ dromenis Ž IX 1722, plīntas ~ plýntas P 154; lot. Dirca, lenk. Rzemienica, jèrkāinis ~ jerkainis Ž X 2046, sàjluwas ~ sailuvas P 155; lot. Epacris, lenk. Rzęst, jūstras ~ jūstras Ž X 2051, tièkšzras ~ tiekšras P 14; lot. Himantalia, lenk. Rzemienica (Prigimtuomenėje lenkų kalbos atitikmuo nepateiktas), stièm uo ~ stiemuo Ž X 2046, sànkietris ~ sankietris P 96; lot. Onosma, lenk. Rumianica, ràumiē ~ raumė Ž X 2007, lièsmuō ~ liesmuo P 233; lot. Umbilicus pendulinus, lenk. Rząsa wietrzna, gīniāwas ~ gyniavas Ž X 2041, lot. Umbilicus, lenk. Urocznik, pępowiec, ēl k r a s ~ el kras P 187; lot. Sisyrinchium, lenk. Ryjaczek, jèlis ~ jelis Ž X 2027, sànrinklis ~ sanrinklis P 136, plg. vikšruolė BVŽ 1998: 278 ir kt. Paminėtieji augalai, išskyrus pastarąjį, neįtraukti nei į LBŽ, nei į BVŽ. Lyginant aptariamuosiuose darbuose tam pačiam augalui įvardyti pateiktus skirtingus pavadinimus, galima pastebėti, kad dažniausiai Ivinskio sukurti pavadinimai visiškai skiriasi. Tie augalų vardai, kurių daryba aiški, skiriasi ir pamatiniu žodžiu, ir darybos formantu, tik kelis pavadinimus galima tarpusavyje susieti. Žodyne lot. Nasturtium, lenk. Rūkie w pavadinti duotas vardas gárstis ~ garstis Ž X 2005, o Prigimtuomenėje pateiktas priešdėlinis vedinys pàgārs tis ~ pagars-tis P 161, kurio pamatiniu žodžiu greičiausiai paimtas Žodyne teikiamas šio augalo vardas (plg. rėžiukas BVŽ 1998: 203). Atvirkščiai, lot. Thalictrum, lenk. Rutewka – Žodyne vedinys rùtmetië ~ rūtmetė Ž X 2017, kurio darybos pamatu galbūt galima laikyti priesagos -mė vedinį rùtmiē ~ rutmė P 161, pateiktą Prigimtuomenėje šiam augalui įvardyti (plg. vingiris, sin. rūtnicis Iv LBŽ 1938: 344). Paminėtini dar dviejų augalų vardai, kurie remiasi tais pačiais pamatiniais žodžiais: lot. Agrimonia, lenk. Rzepik, twìlkietris ~ tvilkėtris (: tvilkės + -ėtris) Ž X 2048 ir twìlkēnē ~ tvilkenė (: tvilkės + -enė) P 203 (plg. lot. Agrimonia Eupatoria, dirvuolė gydūnė, sin. tvilkės Iv, St LBŽ 1938: 11, dirvuolė BVŽ 1998: 22); lot. Cakile, lenk. Rukwiel, snapėjnis 139 ~ shapeinis (: shapas + -einis) Ž X 2005 ir s n ā p o t i s ~ snapotis (: snapas + -otis) P 178 (plg. lot. Cákile maritima, pajūrinė stoklė Iv, St LBŽ 1938: 60, stoklė BVŽ 1998: 60). Kai kurių besiskiriančių augalų vardų daryba viename Ivinskio rankraštyje yra aiški, o kitame rankraštyje teikiamų pavadinimų daryba sunkiau atsekama ar išvis neaiški. Keletas augalų pavadinimų pavyzdžių, kurių daryba aiškesnė Žodyne: lot. Marchantia, lenk. Porostnica, kerpėnė ~ kerpenė (: kerpė + -enė) Ž VI 1225, i w a j r i s ~ yvairis P 99, plg. maršantija BVŽ 1998: 190; lot. Onobrychis; lenk. Rzesnia, d ò b i l ė n i s ~ dobilėnis (: dobilas + -ėnis) Ž X 2050, s ž i b r u n i s ~ šilbrunis P 209, plg. lot. Onobrychis viciaefolia, sėjamasis bandvikis, sin. jungenes Iv, St, sparceta Iv LBŽ 1938: 238, esparcetas BVŽ 1998: 209; lot. Pegamum, lenk. Rutewnik, r u t ė j n i s ~ rūtėnis (: rūta + -ėnis) Ž X 2017, g a n d r ò n i t i s ~ gandonitis P 165, plg. peganas BVŽ 1998: 219; lot. Sium, lenk. Potocznik, u p ė n i s ~ upenis (: upė + -enis) Ž VII 1249, l a n t ė k l i s ~ lanteklis P 192, plg. dregmenė Iv LBŽ 1938: 324, dregmenė, sin. lanteklis Iv LF 1976: 61; lot. Jacquinia, lenk. Rozwidzcznia, s k à i s t r a ~ skaĩstra (: skaistrus + -ra) Ž X 1981, j ò k ū n i s ~ jokūnis P 218 ir kt. Pastarasis augalas neįtrauktas nei į LBŽ, nei į BVŽ. Augalų vardai, kurių daryba aiškesnė Prigimtūmenėje, pvz.: lot. Celastrus, lenk. Roślidlawa, d à j g ò n i s ~ daigonis (: daigoti „naikinti, žudyti“ + -onis) P 213, r ù t w i e n i s ~ rūtvenis (? : rūtva + -ėnis) Ž IX 213, plg. smaugikas BVŽ 1998: 74; lot. Galega, lenk. Rutwica, ž i r n ū k l a s ~ žirnūklas (: žirnis + -ūklas) P 207, r ù t w à j n i s ~ rūtvanis (: rūtva + -ainis, šio vedinio pamatinis žodis greičiausiai paimtas sekant lenkų kalbos atitikmeniu) Ž X 2017, plg. lot. Galéga officinális, vaistinis ožiarūtis, sin. žirnytės Iv, St LBŽ 1938: 149, ožiarūtis BVŽ 1998: 137; lot. Isotes, lenk. Rypina, p a n a r ū n i s ~ panarūnis (: pa- + narūnas) P 116, s k à n d i n i s ~ skandinis Ž X 2032, plg. slepišėre BVŽ 1998: 163; lot. Magnolia, lenk. Rozwoń, d i d ė n ė ~ didenė (: didis + -enė) P 163, ž i ė g r i s ~ žiegis Ž X 1993, plg. magnolija BVŽ 1998: 187; lot. Restio, lenk. Rześć, p r á m a u d i s ~ pramaudis (: pra- + maudai, žr. maudai (lot. Scirpus) P 121) P 129, r i è z g i s ~ riezgis Ž X 2049, plg. restijas BVŽ 1998: 251; lot. Nissolia (Lathyrus Nissolia), lenk. Rydzyń, r ã ž u w a s ~ ražūvas (: ražas + 140 -nvas) P 209, rìntis ~ rìntis Ž X 2025, plg. lot. Lathyrus, pelėžirnis, sin. pažìrnis Iv, žirnikas Iv LBŽ 1938: 191; lot. Callitriche, lenk. Rzęśl, nertis ~ nertis (: nerti + -tis) P 199, ašìtwie ~ ašivė Ž X 2050, plg. praujene Iv LBŽ 1938: 63; lot. Elate, lenk. Rosława, skléjstis ~ skleístys (: skleisti + -tys) P 128, gietres ~ gietrès Ž IX 1719 ir kt. Pastarasis augalas neįtrauktas į LBŽ ir BVŽ. Dabartinėje botanikos nomenklatūroje nevartojamas nė vienas Ivinskio naujad ar as aptartos antrosios grupės, tačiau trys paminėti augalai dabar vadinami Ivinskio sudarytais vardais – stoklė (lot. Cakile), drėgmenė (lot. Onobrychis) ir praujėnė (lot. Callitriche), kurie buvo pateikti ne Žodyne ir ne Prigimtūmenėje, o kituose jo raštuose. Palyginus Ivinskio Lietuvių–žemaičių kalbų žodyno ir Prigimtūmenės rankraščiuose teikiamus jo paties sukurtus augalų vardus, aiškiai matyti, kad beveik pusei augalų viename rankraštyje jis davė vienokį, o kitame – kitokį pavadinimą. Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Prigimtūmenę Ivinskis rašė kiek vėliau nei Žodyną, be to, Prigimtūmenėje augalus klasifikavo išskirdamas taksonomines kategorijas, tad, jas derindamas, galbūt jis pakeitė savo nuomonę dėl kai kurių anksčiau vartotų augalų genčių pavadinimų norėdamas juos patikslinti ar pagerinti. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Auksoriūtė A. 1998: Lauryno Ivinskio rankraščiai Krokuvoje. – Terminologija 5, 102–110. Auksoriūtė A. 1999: Lauryno Ivinskio žodynų terminija. – Lituanistica 2(38), 22–33. BVŽ 1998: Botanikos vardų žodynas. Sud. R. Jankevičienė, Vilnius. DunŽ 1976: V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dünininkų šnektų žodynas, Vilnius. Ivinskis L. 1995: Raštai. Sud. R. Mikšytė, Vilnius. Jankevičius K., Jankevičienė R. 1962: Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje. – Botanikos klausimai 2, 151–163. LBŽ 1938: Lietuviškas botanikos žodynas. Red. J. Dagys, Kaunas. LF 1971: Lietuvos flora 4, Vilnius. LF 1976: Lietuvos flora 5, Vilnius. LKŽ 2002: Lietuvių kalbos žodynas 20, Vilnius. Matulionis P. 1907: Žolynas: Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas, Vilnius. 141 P: Prigimtūmenė (Prigimtūmenė, turentė savicje dalijkus žemies, žoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo), rankraštis. Ž: Lietuvių-žemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki), rankraštis. INDIVIDUAL NAMES OF PLANTS IN L. IVINSKIS’ LENKŲ-ŽEMAIČIŲ KALBŲ ŽODYNAS AND PRIGIMTŪMENĖ Summary This article deals with the names of plants of individual word-formation presented in two manuscripts – Lenkų-žemaičių kalbų žodynas (Polish-Samogitian Dictionary) (about 1863) and a scientific work Prigimtūmenė (Nature) (1870). About 80 individual names included into both manuscripts are compared. Similarity of Lithuanian names given in both manuscripts is shown by Latin equivalents. All Ivinskis’ terms of individual word-formation which have been compared can be distributed into two groups: 1) the same names used to name the same plants in both the dictionary and Prigimtūmenė, 2) different plant names – i. e. in the dictionary and Prigimtūmenė the same plant is named differently. Names of the first group make about 54 % of the compared names. In respect of word-formation names are quite different, most of them are suffix derivatives and the way of formation of about one quarter of them is not clear, because the underlying word is not known. Comparison of different names for naming the same plant in the dictionary and in Prigimtūmenė shows that those names are entirely different. Word-formation of most of them is not clear and these, which have a clear word-formation pattern, have a different underlying word and a different formant. It is difficult to say why Ivinskis gave different names in the two manuscripts to almost a half of plants. Prigimtūmenė was written later than the dictionary. In Prigimtūmenė he classified plants according to taxonomy categories, so it is possible that he had changed his opinion when trying to co-ordinate names of these categories or to improve and to make plant names more accurate. Albina AUKSORIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] Gauta 2003-10-31 142