Lietuviškų fizikos vadovėlių elektros ir magnetizmo terminai

Angelė KAULAKIENĖ Lietuvių kalbos institutas LIETUVIŠKŲ FIZIKOS VADOVĖLIŲ ELEKTROS IR MAGNETIZMO TERMINAI 1. Įvadinės pastabos Lietuviškų fizikos vadovėlių vidurinėms mokykloms pasirodymas sutapo su pirmaisiais bandymais sisteminti kai kurių mokslo sričių terminiją. XX a. antrajame dešimtmetyje tai skatino gerokai suintensyvėjęs liaudies švietimas. 1905–1907 m. revoliucijos sukrėstas carizmas buvo priverstas daryti nuolaidų įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Panaikinus lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, jau 1906 m. Lietuvos mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip neprivalomą atskirą dalyką. Mokyklų, kuriose buvo mokoma lietuvių kalbos, vis daugėjo (Šenavičienė 1982: 86–87). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. frontui priartėjus prie Vilniaus, daugelis lietuvių inteligentų pasitraukė į Rusiją. Voronežo lietuvių gimnazijų mokytojai fizikai ir matematikai susirūpino lietuviškų vadovėlių rengimu ir pasiryžo kiek įmanoma susisteminti terminiją. Kalbininkas Jonas Jablonskis, kuris Voronežo lietuvių gimnazijose dėstė lietuvių ir lotynų kalbas, mielai sutiko padėti matematikams, paskirdamas nuolatinį laiką terminų dalykams svarstyti. J. Jablonskiui pirmiausia reikėjo aiškiai apibūdinti norimos tuo terminu pavadinti sąvokos esmę ir pagrindines ypatybes, paaiškinti, kaip ji vartojama kitose kalbose, iš kur ji kilusi (Rumšas 1979: 53). Z. Žemaičio teigimu, kai kada fizikos terminijos klausimais ateidavo pasitarti ir Konstantinas Šakenis, rašęs fizikos vadovėlį vidurinėms mokykloms (Žemaitis 1966: 195). Pirmąją „Fizikos“ vadovėlio dalį jis kaip tik ir parašė Voroneže tardamasis ir konsultuodamasis su J. Jablonskiu, matematikais Z. Žemaičiu, Pranu Mašiotu, Marcelinu Šikšniu (Kaulakienė 2002: 66–77). Tuo metu fizikos vadovėlį rašė ir Ignas Končius. Kaip rodo Antano Žvirono prierašas prie I. Končiaus straipsnio Fizikos terminai, „1915 m. gale straipsnio autorius [I. Končius], dirbdamas fizikos mokytojo 107 darbą Palangos gimnazijoj, kuri tuomet buvo evakuota į Verrą (Estijoje), sumanė parašyti lietuvišką fizikos vadovėlį pagal anametinę rusų gimnazijos programą. Tokio vadovėlio reikalas jau brendo, be ko kita Voroneže jau buvo steigiama lietuvių gimnazija. Savo sumanymą Ig. Končius pranešė (1915. XII. 28) Lietuvių Draugijos Centraliniam komitetui nukentėjusiems dėl karo šelpti Petrapilyje. Iš ten gauta atsakymas (1916. I. 11): vadovėlį akina rašyti; fizikos terminams nustatyti Voroneže sudaryta „Kalbos Komisija“, kuriai vadovauja K. Būga“ (Končius 1938: 260). I. Končiaus fizikos vadovėlis gimnazijoms nebuvo išspausdintas. Jo 312 puslapių rankraštis saugomas Vilniaus universiteto rankraštyne (Kaulakienė 1994: 18–27). Buvo parengta ir išleista ir kitų autorių vienatomų, daugiausia pradinei mokyklai skirtų fizikos vadovėlių (Fizikos istorija 1988: 169–175). Pradinės ir vidurinės mokyklos lietuviškų fizikos vadovėlių raida ypač išsamiai aptarta Jono Algirdo Martišiaus straipsnyje Lietuviškų fizikos vadovėlių šimto metų kelias, skirtame Petro Vileišio vadovėlio Populariszkas rankvedis Fyzikos šimtmečiui (Martišius 2000: 135–174). Didžiausio populiarumo sulaukė K. Šakenio trijų dalių fizikos vadovėlis gimnazijoms, kurio pirmasis leidimas pasirodė 1920 m.; nuo 1920 m. iki 1940 m. buvo išleisti net 5 leidimai (Kaulakienė 2002: 66). XX a. trečiajame dešimtmetyje pasirodė pirmasis didelis septynių skyrių, kurie sudarė po atskirą knygą, Vinco Čepinskio fizikos vadovėlis aukštosioms mokykloms Fizikos paskaitos (1923–1926), iš kurio mokėsi ne viena studentų karta. Po keliasdešimt metų buvo išleistas kitas keturių dalių fizikos vadovėlis taip pat aukštosioms mokykloms – Povilo Brazdžiūno Bendroji fizika (1960–1965). Šiame straipsnyje aptariama trijų minėtų autorių vadovėlių magnetizmo ir elektros terminija tik vartosenos požiūriu. Jos analizei pasirinktos tokios vadovėlio dalys ar skyriai: K. Šakenis. Fizika. II dalis. Magnetas. Elektra, 1920, 77 p. (toliau – F); V. Čepinskis. Fizikos paskaitos. VII skyrius. Magnetizmas ir elektra, 1926, 466 p. (toliau – 1 Čia ir kitur cituojamų ir analizuojamų vadovėlių sąvokų apibrėžimų tekstai pateikiami autentiški. Rašyba ir skyryba netaisyta. 108 FP); P. Brazdžiūnas. Bendroji fizika. II dalis. Elektra ir elektromagne-tizmas, 1961, 405 p. (toliau – BF). 2. Fizikos vadovėlių elektros ir magnetizmo terminų vartosenos analizė Aptariamuose vadovėliuose pateiktus elektros ir magnetizmo terminus galima suskirstyti į keletą grupių. Bene didžiausią grupę sudaro visų trijų autorių tai pačiai sąvokai pavadinti vartojami vienodi terminai. Jais pasirinkti tiek tarptautiniai, tiek savi lietuviški žodžiai, paimti iš tarmių ar senųjų šaltinių. Jie fizikos terminijoje vartojami ir šiuo metu, pvz.: ampermetras F 40, FP 247, BF 175; anodas F 32, FP 204, BF 268; baterija F 40, FP 133, baterija BF 138; dalelės F 18, FP 398, BF 87; dėsnīs F 33, FP 250, BF 183; dinamomašina FP 322, BF 181, dinamo mašina F 74, FP 313; dujos F 51, FP 215, BF 91; ekvivalentas F 45, FP 202, BF 121; elektra F 12, FP 34, BF 5; elektrodas F 51, FP 230, BF 113; elektrolitas F 44, FP 204, BF 113; elektromagnetas F 56, FP 257, BF 207; elektroskopas F 15, FP 34, BF 8; elementas F 68, FP 220, BF 130; jėga F 57, FP 34, BF 158; katodas F 31, FP 387, BF 250; kibirkštis F 76, FP 114, BF 145; kiekis F 45, FP 34, BF 6; kūnas F 11, FP 3, BF 87; lankas F 51, FP 143, BF 149; laukas F 56, FP 147, BF 6; magnetas F 3, FP 3, BF 157; mašina F 29, FP 71, BF 318; mikrofonas F 70, FP 298, BF 341; motoras F 75, FP 313, BF 306; paviršius F 17, FP 71, BF 10; plokštelė F 31, FP 82, BF 25; plokštuma F 6, FP 19, BF 162; poliarizacija F 47, FP 342, BF 190; santykis F 49, FP 342, BF 153; skaičius F 57, FP 201, BF 185; solenoidas F 63, FP 249, BF 167; spektras F 6, FP 3, BF 90; spinduliai F 53, FP 385, BF 106; srovė F 56, FP 356, BF 305; stiprumas F 34, FP 48, BF 70; talpumas F 25, FP 243, BF 131; tarpas F 52, FP 387, BF 150; varža F 39, FP 259, BF 293; vienetas F 39, FP 34, BF 12; voltметras F 40, FP 201, voltmetras FP 254, BF 122; voltas F 37, FP 71, BF 20; žiedas F 71, FP 283, BF 99 ir kt. Daugelis jų eina rūšinių terminų, kurie irgi vienodai vartojami visų trijų autorių, pagrindiniais dėmenimis, pvz.: kiekis: elektros k. F 21, FP 34, BF 6; magnetas: dirbtinis m. F 3, FP 3, BF 157; spinduliai: Rentgeno s. F 53, Röntgeno s. FP 390, rentgeno s. BF 106; srovė: elektros s. F 28, FP 377, BF 6; stipru- 109 mas: elektros srovės s. F 37, FP 377, BF 70; vienetas: varžos v. F 39, FP 169, BF 74 ir pan. Kitą nemažą grupę sudaro minėtų autorių vartojami sinoniminiai terminai, kuriais įvardijama ta pati sąvoka: apsuka (Tos apsukos sudarys vidurinę, arba pirmąją, Rumkorfo špulę) F 66; apsuka (ivija) (Tuomet kiekvieną vielos apsuką (iviją) atitiks visa špulė) F 73; ivija (Mat, kiekviena antrosios špulės ivija galima laikyti lyg savarankiu elementu <…>) F 68; vingis (Taigi šita pirminė špulė reikia sudaryti iš nedidelio skaičiaus vingių n₁, storesnės izoliutos vario vielos) FP 299; pavijonis (262 piešinys atvaizduoja solenoidą su dideliu pavijonių skaičiumi, sujungtą su jautriu astatišku galvanometru) FP 284; vija (Elektros srovei bėgant rite, ji stengiasi taip pasisukti, kad pro jos vijų plokštumą eitų kuo didžiausias jėgų linijų skaičius) BF 175; atsparos jėga (Traukos ir atsparos jėgos) FP 34; atstūmimo jėga (Tarp vienašusių magnetinių polių veikiančią atstūmimo jėgą laikome teigiama <…>) BF 158; dielektrinė mediumo polarizacija, elektriška perstuma (nuoslanka) (<…> elektrostatinė indukcija pareina nuo mediumo ir sudaro to mediumo ypatingą įtempimą, kurį Faraday’us pavadino dielektrine mediumo polarizacija ir kurią Maxwell’is vadina elektriška perstuma (nuoslanka) FP 343; elektriška perstuma (Toki kintamoji srovė sudaro labai greitas atmainas elektriškos perstumos dielektrike bet kuriam taške <…>) FP 344; elektriška perstuma, arba elektriškas įtempimas, arba dielektrinė polarizacija (Srovė dielektrike kaipo elektriškos perstumos, arba elektriško įtempimo, arba dielektrinės polarizacijos atmaina) FP 342; elektros perstuma (<…> tokia elektros perstuma dielektrike yra surišta su elekriškų elastingų jėgų pasipriešinimu <…>) FP 343; medžiagos dielektrinė polarizacija (Kai nepoliarinė medžiaga patalpinama į elektrinį lauką, tai pastarojo veikiami medžiagos molekulių elementarūs elektros krūviai paslenka iš pusiausvyros padėties: teigiamieji krūviai – elektrinio lauko kryptimi, o neigiamieji – priešinga. Šį reiškinį vadiname medžiagos dielektrine poliarizacija) BF 42–43; elektros galia (potencialas) (Elektros kiekis, elektros galia (potencialas) ir laidininko talpumas elektrai) F 21; elektros galia, arba 110 potencialas ( Taip pat ir; kalbant apie elektrą, reikia skirti laidininko talpumas elektrai nuo elektros galios, arba potencialo) F 22; elektros potencialas (Visa tai <...> galima pritaikyti ir elektros laukui, kurio ypatybes kiekybės atžvilgiu mes galime išreikšti padedami elektros potencialo) FP 67; elektrinis potencialas (Tada elektrinio lauko įtampą vadiname jo elektriniu potencialu) BF 21; elektros krauja (Elektra iš lazdelės pereis į rutulį, ir, kuo daugiau kartų mes būsime palietę įelektrintą lazdelę, tuo didesnė bus tame rutulyje elektros krauja) F 13; elektros krūvis (Turimą kūno elektros kiekį vadiname kūno elektros krūviu) BF 9; jonų greitumas (Jonų transporto skaičiai ir jų absoliutinis greitumas) FP 201; jonų judrumas (Teigiamųjų jonų judrumas dažnai skiriasi nuo neigiamųjų jonų judrumo) BF 118; Leideno kondensatorių baterija (Jis [Galvanis] laikė, kad raumuo yra savotiška Leideno kondensatorių baterija, kurią nepaliaujamai žadina smegenys) BF 7; Leydeno bonkų baterėja (Tokia kombinacija vadinasi Leydeno bonkų baterėja <...>) FP 90; nelaidininkas (Sakome todėl, kad stiklas ir kaučiukas elektros toliau neleidžia, kad jie nelaidūs elektrai, ir tokius daiktus arba kūnus, mes vadiname nelaidininkais) F 12; skyrelis, arba izoliatorius (Nelaidininkai, kuriuos mes vartojam atskirt elektriniamiems kūnams nuo žemės, vadinasi skyreliai, arba izoliatoriai, o pats atskyrimas – izoliacija) F 13; izoliatorius arba elektros nelaidininkas (<...> o kitus kūnus, kaip stiklas, rezina, siera, lakas, kieta derva ir t.t. Gray pavadino izoliatoriais arba elektros nelaidininkais <...>) FP 35; izoliatorius (Taigi iš to aišku, kad izoliatoriai sudaro labai didelių kliūčių elektros judėjimui) FP 44; dielektrikas, arba izoliatorius (Pirmuosius kūnus vadiname elektros laidininkais, o antruosius dielektrikais, arba izoliatoriais) BF 24; izoliatorius (Geriausi izoliatoriai yra gintaras, kvarcas, žėrutis, ebonitas ir visos normalaus būvio dujos) BF 24; osmotinis slėgimas (O kada jonų osmotinis slėgimas yra didesnis už metalo tirpimo slėgimą, tada tirpale esą metalo jonai nusėda ant metalo paviršiaus <...>) BF 124; osmotinis spaudimas (Vadinasi, osmotinis tokių metalų kationų spaudimas elektrolite yra didesnis kaip jų ionizacijos tensija <...>) FP 224; voltos lankas (Tie garai švita tokia balta šviesa, jog akys paprastai 111 negali į ją žiūrėti. Tokia šviesa vadinas voltos lankas) F 51; Voltos lankas (elektros lankas) FP 187; elektros lankas arba Voltos lankas (Todėl šitas fenomenas buvo pavadintas elektros lanku arba, einant Davy, kuris norėjo pagerbti Voltą, Voltos lanku) FP 189; Voltos lankas (Kitaip sakant, veikiant Voltos lankui tarpas tarp anglių galų didėja, Voltos lankas didėja, ir pagaliau pakankamai padidėjus tam tarpui Voltos lankas nutrūksta) FP 190; elektrinis (Voltos) lankas (Priklausomai nuo išorinių sąlygų galime gauti kelias dujų savaiminio išsielektrinimo formas: kibirkštinį, tylųjį, rusenantį išsielektrinimus, elektrinį (Voltos) lanką) BF 143; elektrinis, arba Voltos lankas (Tokį išsielektrinimą pirmas yra stebėjęs Petrovas, o vėliau Devis; šis išsielektrinimas paprastai vadinamas elektriniu, arba Voltos, lanku) BF 147; elektrinis lankas (Elektrinis lankas spinduliuoja labai stiprią šviesą, todėl jis yra geras šviesos šaltinis) BF 148. Nevienodai vartojamų sudėtinių terminų, kurių rūšiniai dėmenys yra dkt. elektra kilmininkas ar iš jo išvestas būdvardis su priesaga -inis, -ė, t. y. elektrinis, -ė, minėtuose vadovėliuose yra ir daugiau, pvz.: elektrinė įtampa BF 119 ir elektros įtampa F 24; elektrinė kibirkštis BF 145 ir elektros kibirkštis F 26; elektrinė krosnis BF 87 ir elektros krosnis FP 187; elektrinis lankas BF 149 ir elektros lankas FP 187; elektrinio lauko stiprumas BF 13 ir elektros lauko stiprumas FP 82; elektrinis potencialas BF 21 ir elektros potencialas FP 59; elektrinis talpumas BF 29 ir elektros talpumas FP 59. Tokių sudėtinių terminų rūšinius dėmenis, matyt, reikėtų laikyti variantais. Jų minėtuose fizikos vadovėliuose yra įvairių. Be jau aptartų sudėtinių terminų rūšinių dėmenų, kuriuos sudaro dkt. kilmininkas ar iš jo išvestas priesagos -inis, -ė būdvardis, plg. dar: džaulinė šiluma BF 87 ir Džaulio šiluma BF 202; galvaninis elementas F 30, FP 133, BF 123 ir Galvani’o elementas FP 133; katodiniai spinduliai BF 153 ir katodo spinduliai F 52; koncentracinis elementas BF 123 ir koncentracijos elementas FP 223; magnetinis audros BF 164 ir magneto audros F 11; magnetinė jėga FP 3 ir magneto jėga F 3; magnetinis laukas FP 313, BF 6 ir magneto laukas F 56; magnetinis meridianas FP 19 ir magneto meridianas F 10; prigimtinis magnetas F 3 ir prigimties magnetas FP 3; rutulinis žaibas BF 6 ir rutulio žaibas FP 127; vadovėliuose galima aptikti sudėtinių terminų, kurių rūšinių dėmenų 112 variantai yra priesagų -iškas, -a ir -inis, -ė būdvardžiai, pvz.: chemiškas ekvivalentas FP 202 ir cheminis ekvivalentas BF 121; priesagos -iškas, -a būdvardis ir dkt. kilmininkas, pvz.: elektriška perstuma FP 342 ir elektros perstuma FP 202; dkt. kilmininkas ir įvardžiuotinės formos dalyvis, pvz.: elektros jėga BF 90 ir elektrovaromoji jėga FP 230; traukos jėga FP 82 ir traukiamoji jėga F 8–9; paprastasis ir įvardžiuotinis būdvardžiai, pvz.: Faraday’aus tamsus tarpas FP 387 ir Faradėjaus tamsusis tarpas BF 150; minkšta geležis F 9, BF 313 ir minkštoji geležis F 9, neigiama elektra FP 385 ir neigiamoji elektra F 20; normalus elementas FP 232 ir normalusis elementas BF 128; sausas elementas FP 146 ir sausasis elementas F 32 ir pan. Minėtų autorių vadovėliuose galima aptikti ir giminių variantinių terminų, kurie skiriasi priešdėliu, pvz.: demagnetinimas FP 263 ir išmagnetinimas F 7; taikymai BF 86 ir pritaikymai FP 361; priesaga, pvz.: elektromagnetizmas FP 247, BF 7 ir elektromagnetija F 56; grandinė F 36, BF 113 ir grandinėlis F 25, grandinys F 36; griaustinis BF 143 ir griausmas F 76, FP 128; vamzdis: Crookso v. FP 385, Geislerio v. FP 385, rentgeno v. BF 87 ir vamzdelis: Krukso v. F 52, Geislerio v. F 52, Rentgeno v. F 53; galūnė (ypač daug tokių tarptautinių terminų), pvz.: abscisa FP 324 ir abscisė BF 108; akumuliatoris F 48, akumuliatorius FP 238 ir akumuliatorius BF 130; amplitūda FP 362 ir amplitudė BF 107; elektrolizas F 43 ir elektrolizė FP 201, BF 120; formula F 40, FP 419 ir formulė BF 110; grammolekula FP 418 ir grammolekulė BF 119; koordinata FP 437 ir koordinatė BF 302; linė F 4 ir linija FP 59, BF 58; molekula FP 206 ir molekulė F 9, BF 116; ordinata 324 ir ordinatė BF 78 ir pan. Nemažą pluoštą šių autorių vadovėliuose sudaro pavardiniai variantiniai terminai, besiskiriantys mokslininkų pavardžių rašyba, pvz.: Biot-Svarto dėsnis FP 147, Bio-Savoro dėsnis BF 168; Danieliaus elementas F 31, Danielio elementas FP 145, BF 123; Džioulio dėsnis F 49, Joulio dėsnis FP 187, Džaulio dėsnis BF 86; Clark’o elementas FP 232, Klarko elementas BF 128; Crookso tamsus tarpas FP 387, Krukso tamsus tarpas BF 150; Leklanšė’s elementas F 31, Leclanché elementas FP 146; Lenzo dėsnis FP 283, Lenco dėsnis BF 226; Maxwell’io elektromagnetinė teorija FP 1, Maksvelo elektromagnetinio lauko teorija BF 325; Omo dėsnis F 39, BF 72, Ohmo dėsnis FP 167; Peltier’o 113 efektas FP 187, Peltjė efektas BF 258; Rentgeno spinduliai F 53, rentgeno spinduliai BF 258, Röntgeno spinduliai FP 385; Tesla transformatorius FP 308, Teslos transformatorius BF 317; Thomsono efektas FP 187, Tomsono efektas BF 218; Wheatstone’o tiltas FP 167, Vistono tiltelis BF 83; Zeemano efektas FP 361, Zemano efektas BF 159 ir t. t. Iš analizės galima pastebėti, kad sinoniminiai terminai tai pačiai sąvokai įvardyti vartojami ne tik visų trijų autorių vadovėliuose, plg. dar fenomenas FP 24 ir reiškinys F 76, BF 5; komponenta FP 9 ir dedamoji BF 162; laidininkas, arba konduktorius FP 35 ir laidininkas F 13, BF 89; materija FP 385 ir medžiaga BF 153; stipinas FP 65, radis (stipinas) FP 68 ir radiusas BF 136, bet dar ir kiekvieno jų tame pačiame vadovėlyje. Apstu tokių sinonimų terminų kiekvieno autoriaus vadovėlyje, kai yra arba abu lietuviški sinonimai, arba vienas lietuviškas, kitas – skolinys ar tarptautinis, arba abu tarptautiniai sinonimai, pvz.: elektriniai svyravimai, arba virpesiai BF 307 ir elektriniai virpesiai BF 309; galvanometrai (srovių matuotojai) F 34, galvanometras, arba srovės matuotojas F 34 ir galvanometras F 34, galvanometras arba instrumentas srovėms matuoti FP 157 ir galvanometras FP 157; įtakos arba antrinė srovė F 65 ir įtakos srovė F 65; įvairiavardžiai poliai F 64 ir nevienodi (įvairiavardžiai) poliai F 5; kibirkštinis, arba pramušamasis, potencialas BF 144 ir kibirkštinis potencialas BF 144; kondensatoriai, arba tirštintojai F 24, bet plokštusis tirštintojas F 24, plokštinis tirštintojas F 24, plokščias tirštintojas F 26; liekamasis magnetizmas, arba remanensija BF 200 ir liekamasis magnetizmas BF 200; lauko (išorės) varža F 37 ir išorės varža F 37; mediumas (tarpinė medžiaga) FP 342 ir mediumas FP 343; meridianas (dienovidinis) F 10 ir meridianas F 34; nuolatinė (spontaninė) poliarizacija BF 57 ir nuolatinė poliarizacija BF 57; pasvirimo (linkties) kampas F 10 ir pasvirimo, arba linkties kampas F 10, pasvirimo kampas F 10; plautelis, arba audionas FP 383, plautelis-audionas FP 385 ir plautelis FP 384; praskiestos dujos FP 385 ir dujos praskiestame padėjime FP 386; rekombinacija, arba molizacija BF 116 ir rekombinacija BF 139; spinas arba sukinys BF 204 ir spinas BF 204; šiluminis (betvarkis) judėjimas BF 94 ir šiluminis judėjimas BF 107; trumpas sujungimas, arba „kurčšlusas“ FP 241 ir trumpas sujungimas FP 241; versmė (šaltinis) F 49 ir versmė F 50; vienarūšė arba teigiamoji elektra F 25 ir vienarūšė 114 elektrą F 19; vienodi (vienavardžiai) poliai F 5 ir vienavardžiai poliai F 6 ir t. t. Matyti, kad vadovėlių autoriai pirmą kartą aptariamą sąvoką norėdami išsamiau apibūdinti dažniausiai vartoja sinoniminius terminus, o tolesniuose puslapiuose pasirinktas paprastai tik vienas terminas, pvz.: elektriniai virpesiai BF 309, 311, 312 ir kt.; galvanometras F 34, 37, 39 ir kt.; mediumas FP 343, 344, 348 ir kt.; nuolatinė poliarizacija BF 57, 58 ir kt. Tai rodo autorių mėginimą sisteminti terminus. Kiek mažesnę grupę sudaro atskirų autorių savitai pavartoti terminai, pvz.: apdanga: elektrometrų apdanga BF 36; aplinkinis, -ė: antroji aplinkinė teorema FP 342, pirmoji aplinkinė teorema FP 342; atokumas: elektros energijos perdavimas atokumui FP 313; bėgimas: elektros bėgimas arba slinkimas F 29; bėgis: elektros srovės bėgis F 29; išradinys: Voltos išradinys F 29, kreivoji: demagnetinimo kreivoji FP 257; magnetinimo kreivoji FP 257; magazinas: varžos magazinas FP 167; nuėmimo: medalio nuėmimo (kopija) F 46; pastebėjimas: Galvanio pastebėjimas FP 133, Oerstedo pastebėjimas FP 147; perstuma: perstumos srovė FP 344; plautelis „vožtuvėlis“: trijų elektrodų plautelis FP 383, termioniškas plautelis FP 361; priedinis, -ė: priedinė varža FP 293, pašalinė priedinė varža FP 293, perkūno vadelės F 77, perkūnlaidis FP 122 „perkūnsargis“; poris: astatinis magnetinis poris FP 151, atstatomasai jėgų poris FP 16, elastingumo sukam asai poris FP 253; sąjūdis: elektromagnetinis sąjūdis FP 342, elektros sąjūdis FP 24; spurgai: šviesos spurgai FP 114; srovenimas: energijos srovenimas BF 330; stiklinis: Leideno stiklinis F 25; tiesialinis, -ė: tiesialinis laidininkas FP 155; žiogelis FP 379 „tinklelis“. 3. Išvados 1. K. Šakenio, V. Čepinskio ir P. Brazdžiūno fizikos vadovėlių elektros ir magnetizmo terminų bene didžiausią grupę sudaro visų trijų autorių tai pačiai sąvokai pavadinti vartojami vienodi terminai, kurie yra išlikę iki šių dienų. 2. Dažnai vadovėlių autoriai, pirmą kartą sąvoką pavadinę sinoniminiais ar variantiniais terminais, toliau vartoja tik vieną iš jų. 3. Fizikos vadovėlių autorių (ypač K. Šakenio ir V. Čepinskio) sa- 115 vitai pavartotiems terminams, matyt, reikėtų atskiros reikšmių ir sandaros analizės. LITERATŪRA Fizikos istorija 1988: Fizikos istorija Lietuvoje. I (1579–1940). Autorių kolektyvas: P. Brazdžiūnas, H. Horodničius, H. Jonaitis, A. Puodžiukynas, I. Šenavičienė; Vilnius. Kaulakienė A. 1994: Rankraštinio Igno Končiaus fizikos vadovėlio kalba. – Lituanistica 3 (19), 18–27. Kaulakienė A. 2002: Konstantino Šakenio Fizikos vadovėlio terminija. – Terminologija 9, 66–77. Končius I. 1938: Fizikos terminai.– Gamta 3, 258–260. Martisius J. A. 2000: Lietuviškų fizikos vadovėlių šimto metų kelias. Populiariškas rankvedis Fizykos, Vilnius, 135–174. Rumšas P. 1979: Prie matematikos terminijos ištakų. – Zignas Žemaitis, Vilnius, 52–58. Šenavičienė I. 1982: Fizikos raida Lietuvoje (1920–1940), Vilnius. Žemaitis Z. 1966: Lietuviškosios matematinės terminologijos istorija. – Lietuvių kalbotyros klausimai 8, 195–201. TERMS OF ELECTRICITY AND MAGNETISM IN LITHUANIAN TEXTBOOKS OF PHYSICS Summary This article deals with terminology of electricity and magnetism in textbooks of physics of K. Šakenis, V. Čepinskis and P. Brazdžiūnas. Terms of electricity and magnetism in these textbooks could be divided into a number of groups. The largest group comprises similar terms, used by all three authors to name the same concept and which are in use today. The usage of synonymic terms and variants of terms of electricity and magnetism showed that frequently the authors of these textbooks named the new concept in synonymic terms or variants for the first time and subsequently chose and used only one of them. Terms distinctively used by the authors of these textbooks (by K. Šakenis and V. Čepinskis in particular), which named newly appearing concepts of electricity and magnetism at that time, need a separate analysis of meaning and structure. Angelė KAULAKIENĖ Gauta 2003-11-06 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 116