Antano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo darbai ir jų terminija

Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ANTANO VILEIŠIO (1856–1919) MEDICINOS MOKSLO DARBAI IR JŲ TERMINIJA Straipsnyje apžvelgiama viena iš daugelio gydytojo A. Vileišio veiklos krypčių – medicinos mokslo žinių populiarinimas spaudoje, t. y., jo parašytų ir išverstų knygelių, taip pat straipsnių medicinos terminijos kai kurie ryškesni bruožai. Antanas Vileišis buvo vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pirmųjų dviejų dešimtmečių Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjų, „vienas atkakliausių ir nuosekliausių lietuvybės gaivintojų sulenkintame Vilniuje ir visame jo krašte“ (Aničas 1992: 59). Aukštąjį mokslą išėjęs Maskvos universiteto medicinos fakultete, 1898 m. persikėlė į Vilnių ir ėmė nenuilstamai darbuotis Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo labui. A. Vileišis iškart aktyviai įsijungė į lietuvių tautinio atgimimo judėjimą ir tapo vienu iš uoliausių daugelio Vilniaus lietuvių kultūros ir mokslo įstaigų – Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos (1904), tada pirmosios legalios draugijos Lietuvoje, Dviklos Vilniaus apaštalų brolio, kovojusio dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus bažnyčiose, Lietuvių kalbos mokymo komiteto (1906), Vilniaus lietuvių apšvietos draugijos „Aušra“ (1907), Lietuvių mokslo draugijos (1907) ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti (1914) – narių ir (ar) kūrėjų, taip pat prieglaudų, mokyklų – Lietuvių beturčių vaikų dieninės prieglaudos (1905), Vilniaus lietuvių dv klasės mokyklos (1907), Vilniaus lietuvių tarnaičių šv. Mikalojaus bendrijos (1906) – steigėjų ir globėjų (Aničas 1992: 60–63; 1999: 88–127, 130–154, 177–179, 233–235, 251–309, 312–326). „Nebuvo tokio baro Vilniaus lietuvių kultūrinėje veikloje, – rašo istorikas J. Aničas, – kurį A. Vileišis būtų aplenkęs“ (Aničas 1992: 63). Taigi neveltui „Jonas Vileišis savo brolio šeimą pavadino „tikru lietuvybės lizdu“, „į kurį atsitankindavo kaip visi vilniečiai lietuviai – ir svietiški, ir dvasiški, klierikalai ir laisvamaniai, turtingi ir biednesni, – taip ir laikinai kas atvykęs į Vilnių. Jo namuose kiekvienas galėjo sužinoti, kas lietuvių daroma, kaip lietuvybės darbas sekasi. 84 Daug kam padėta ar tai gauti kokį darbą ar vietelę, daug kas sušelpta, papenėta, priglausta“ (Aničas 1999: 80). A. Vileišio profesinė veikla irgi labai plati ir šakota. Jis dirbo Vilniaus VII gydymo ir sanitarijos apylinkės gydytoju ir vertėsi privačia praktika (Aničas 1999: 52–53). Gydytojo asmeninėje bibliotekoje esantis 220 medicinos knygų rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbomis „sąrašas liudija apie jo nuolatines pastangas gilintis į naujausius medicinos mokslo laimėjimus, kelti dalykinę kvalifikaciją“ (Aničas 1999: 52). A. Vileišis aktyviai dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos veikloje, buvo vienas iš šios draugijos gydytojų sekcijos organizatorių, dirbo Medicinos ir farmakologijos komisijoje (1911) ir Medikų ir farmacininkų sekcijoje (1911), kuri buvo numačiusi „leisti medicinos ir farmacijos laikraštį, rengti medicinos ir farmacijos lietuviškąją terminiją, tyrinėti Lietuvos gydomuosius augalus bei liaudies mediciną“ (Aničas 1999: 302), tačiau, užėjus karui, šie užmojai liko neįgyvendinti; vėlesniais metais vadovavo Medicinos sekcijai (1915), buvo vienas iš Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos (1918) įkūrėjų, jo pastangomis Vilniuje įsteigta lietuvių ligoninė (Aničas 1999: 57, 61, 302, 321–323, 341–343). A. Vileišis sulietuvino Rusijoje įvestą standartinę pacientų registravimo knygą, t. y. pritaikė ją „lietuvio gydytojo praktikai sukurdamas lietuviškus grafų pavadinimus: „No No paeiliui“, „Mėnuo ir diena“, „Vardas ir pavardė“, „Iš kur“, „Liga“, „Gydymas“. O „tai jau buvo žingsniai į lietuvišką gydytojo praktikos terminiją“ (Aničas 1999: 50). Būdamas plačių pažiūrų, demokratiškas, tolerantiškas, jis gydė įvairių tautybių žmones, buvo ypač atjautus „skurdo prislėgtiems žmonėms. Juos jis gydydavęs nemokamai ir dar duodavęs pinigų vaistams nusipirkti bei maistui pagerinti“ (Aničas 1999: 50). Ypač pabrėžtina tai, kad A. Vileišis nudirbo didžiulį šviečiamąjį darbą spaudoje populiarindamas medicinos ir higienos žinias. Plunksnos ėmėsi brolio Petro paragintas. „Jo rašiniai, skatinę žmones domėtis medicinos ir higienos žiniomis, kėlę jų sanitarijos kultūrą, buvo žymus indėlis į lietuvių tautos švietimą tautinio atgimimo metais. Žmonės pirmą kartą gavo tiek daug labai reikalingų populiarių žinių iš gamtos, medicinos ir higienos“ (Aničas 1999: 62). Tačiau A. Vileišis pradėjo dirbti ne tuščioje dirvoje, o toliau varė jau pradėtą medicinos mokslo vagą. „Taigi iki spaudos žodžiu plačiau po mūsų minias praplintant, – rašo dr. K. Grinius, 85 – svarbiausi faktoriai medicinos žinioms platinti ir palaikyti buvo – tradicinė liaudies medicina, su kaikuriais prietarais, bažnyčia, valdžia, mokykla, vietos inteligentija“ (Grinius 1922: 3), nors pastarųjų dviejų įtaka buvo nedidelė. Pirmutinėmis knygomis, kurios „kalba apie žmogaus sveikatos reikalus“, K. Grinius laiko šias knygeles: Hasselbergas. Pamokinimas apie užauginimą vaikų, iš vokiškos į lietuvišką kalbą pergulde Krizionas Lovynas (1782) (Bibliografija 1969: 120) ir K. Stravinskis. Regulas dėl skarbavų žmonių, kaip savi reik užleikti nuog choler as, ir kaip greytey ratuvoti prastoms naminioms lekarstoms … [Iš rusų k. vertė K. Ugianskis] (1848) (Bibliografija 1969: 377, 422), pastaroji buvo pirmoji Kaune išspausdinta lietuviška knyga. Toliau minėtini L. Ivinskio Kalendoriai (1846–1878), kuriuose medicinos straipsniai spausdinami skrybelyje su antrašte Gidimas žmonių nuog nekuriun ligun. Vėliau pasirodė daugiau kalendorių (pvz., Lietuviškas „Aušros“ kalendorius, Lietuviškas kalendorius, Lietuviškos kalendros, Lietuviškos kalendros su abrozais, Lietuvos ūkininkų kalendorius) (Bibliografija 1985: 689–694, 697–710, 713–718) ir laikraščių (Kuršaičio Keleivis nuo 1849 m.), „kur spausdinosi šis tas iš populiarės medicinos“ (Grinius 1922: 4). Atspirties tašku, nuo kurio „šioji srityje prasideda didesnis judėjimas“, dr. K. Grinius laiko Aušros laikus, kai padaugėja spaudinių (knygelių ir straipsnių) iš medicinos ir kai „išeina darbuotis dr. J. Basanavičius, inž. P. Vileišis, Varšuvos ir Maskvos studentų draugijos, dr. A. Vileišis, Amerikos Tėvynės Mylėtojų Draugija“ (Grinius 1922: 4). 1883 m. išleidžiama medicinos knygelė Ligonių Prietelius. Kelerodys visiems tiems, kurie prie atsirandanczių Ligų patys savo pirmąją Pagalbą prisiteikti nor (Grinius 1922: 19), o 1886 m. Tilžėje išeina Petro Nėrio Svarbiausios žmonių ligos. Kitame šios knygelės leidime (1906 m.) autoriumi įrašytas dr. Mikols. „Antano Vileišio biografai teigia, kad Dr. Mikols yra A. Vileišio slapyvardis ir kad ši knygelė jo sudaryta“ (Bibliografija 1988: 304). Tačiau J. Petronis rašo, kad Svarbiausias žmonių ligas parašė Petras Vileišis, pasinaudodamas Julijušo Genčo ir Kazimiero Prošinskio raštais, o A. Vileišis buvo šio leidinio spec. redaktorius (Petronis 1992: 79). Taigi A. Vileišis parašė ir išvertė iš kitų kalbų ar parašė pagal kitų autorių darbus 25 populiarinamąsias medicinos knygeles: Ką daryti, 86 kad sveiki būtume ir ilgai gyventume (1895, II leid. – 1905), Pratamės moterims, kurios nori būti sveikos (1899, II leid. – 1906), Trumpi šneka apie limpancias ligas ir kaip nuo jų apsiginti? (1901, II leid. – 1906), Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kūne? (1902), F. Esmarch. Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose (1903), S. A. Knopf. Džiova ir kova su ja (1903), Apie blogąją ligą arba sifilį (prancus) (1904), Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti (1905, II leid. – 1915), Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą (1906), Difteritas (1907), Cholera ir kova su ja (1907), I. Tarchanov. Rūgštasai pienas (1907), Naminis gydytojas (1908, II patais. leid. – 1924) (Lietuvių enciklopedijoje pabrėžta, kad „ši knyga tuo metu buvo laikoma pačia geriausia lietuvių kalba“ (Lietuvių enciklopedija 1966: 81)), B. Oks. Raupų čiepijimas (1908), Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akys (1910), Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose (1912), Apie lisnikus (1912), Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai (1913, II leid. – 1914), Limpamosios ligos ir kaip nuo jų išsisaugoti? (1915). A. Vileišio darbai buvo ypač populiarūs ir skaitomi. A. Vileišis aktyviai rašė ir spaudoje. Lietuviškuose periodiniuose leidiniuose Vilniaus žinios, Šaltinis, Tėvynės sargas, Žemdirbys, Lietuvos aidas ir kt. išspausdino per 100 straipsnių įvairiais medicinos, higienos, sanitarijos klausimais, nemažai jų buvo tęstiniai ir išleisti atskiromis (jau minėtomis) knygelėmis. Didžioji dauguma straipsnių parašyta apie higieną (pvz., Vaisių vertenybės iš pusės higienos; Žiemos drabužiai iš higienos pusės; Kaip privalo seni žmonės žiemą užlaikyti savo sveikatą; Ką valgyti žiemą?; Pieno higiena; Dantys ir jų higiena; Švarumas kaip vaistas perspėti ligas; Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose; Apie maudymąsi atlapame ore; Kas tai yra higiena?; Apie oro vertybę sveikatai; Saulės šviesos vertybė sveikatai ir kt.) ir užkrečiamąsias ligas (pvz., Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti; Skarlatina; Difteritas; Džiova, jos priežastys ir išsiplėtojimas; Kaip apsisaugoti nuo užkrėtimo piktoja šiltine; Tikrieji raupai (raupės); Džuma (maras), jos ženklai ir perspėjančios ją priemonės; Apie drugio ligą; Apie niežus; Kruvinoji: (Dizenterija); Sibiro žaizda: (Karbunkulas); Apie pasiutimo ligą; Rožė; Niežai; Kas yra influenca ir iš ko ji atsiranda?; Pavojingiausioji vaikų liga, viešpataujanti vasaros metu; Kaip apsieiti su ligoniu, vidurių šiltine susirgusiu? ir kt.). 87 Savo knygeles ir straipsnius A. Vileišis dažnai pasirašydavo slapyvardžiais ir slapyraidžiais, pvz., A. V., D-as A. V., Dr. A. V., D-as F. Antaniukas, D-ras A. V. ir kt., galbūt irgi dėl tos pačios priežasties kaip ir jo brolis inžinierius P. Vileišis, taip pat vartojęs daug slapyvardžių ir taip daręs „...norėdamas parodyti rusų valdžiai, jog tos knygelės yra ne vieno, bet daugelio asmenų darbas“ (Aničas 1993: 104–105). Apie A. Vileišio knygeles būta įvairių atsiliepimų ir vertinimų tiek Lietuvos, tiek ir Amerikos spaudoje, dauguma – palankūs. Amerikos lietuvių laikraštis Vienybė lietuvninkų apie knygelę Kaip apsireiškia gyvasis žmogaus kūne? rašė: „Išguldymo būdas žiūrint geras <…>. Terminologiją autorius stengiasi pritaikyti lietuvišką, kaip kur įsileisdamas net į perdėjimą, tai: žmogaus skeletą, arba kūnakau[lį] (kaip reikia mislyti), autorius vadina „giltinė“, kada tuo tarpu tas žodis primena mums tik atitrauktą, sakysim – išsvajotą ir pasakišką dalyką. Paveikslėliai atmušti labai aiškiai (jų iš viso 33) ir visa knygelė skaitoma lengvai, net su smagumu“ (Aničas 1999: 66). Knygelės Pirmoji pagelba nelaiminguose atsitikimuose „aprašymas labai naudingas ir sustatytas suprantamai, teip, kad kiekvienas žmogus, mažiausiai mokintas, gali pasinaudoti iš suteikiamų knygelėje rodų. Kalba graži, aiški <…>“ (Aničas 1999: 66). Dr. K. Grinius knygelę Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą įvertino kaip „nauding[ą] higienos žiniom skleisti knyg[ą]“ (Grinius 1922: 11), o dr. P. Avižonis rašė, kad tai „įteiktina pasiskaitymui knyga“ (Avižonis 1909: 9). Apie Pratarmes moterims, kurios nori būti sveikos dr. K. Grinius atsiliepė kaip apie „vienintel[ę] beveik akušerijos knygel[ę]“ (Grinius 1922: 18). Būta ir kritiškų pastabų. Pavyzdžiui, slapyraidžiu L. pasirašęs autorius (J. Aničas savo knygoje rašo, kad tai dr. K. Grinius; žr. Aničas 1999: 65) smarkiai kritikavo knygelės Trumpi šneka apie limpancias ligas ir kaip nuo jų apsiginti (1901) kalbą: „<…> kalba tos knygelės sunki, dažnai ne lietuviškos konstrukcijos randasi. Per tai da sunkiaus darosi suprasti, ką nori pasakyti rašėjas. Kaip-kur net ir apsipratusiam su mus rašoma kalba nelengva išpainoti rašytojo žodžiai“ (Varpas 1902: 45). Be to, autorius priekaištauja, kad knygelėje palikta nemažai nepaaiškintų žodžių, kurie šnekamojoj kalboj nevartojami, taip pat dar priduria, kad „ne visur rašytojo mokslas sutinka su medicinos mokslas 88 lu“ (Varpas 1902: 45). Ir savo recenziją užbaigia žodžiais: „apskritai imant, šita knygutė daktarui V. A. nepasisekė“ (Varpas 1902: 46). Tačiau apie kalbamos knygelės antrąjį leidimą (1906) teigiamai atsiliepė Vilniaus žinių laikraštis: „Mūsų laikuose taip išsiplatino visokios užkrečiamos ligos, jog jeigu toliaus neatkreiptum atydžios į šią svarbią mūsų nelaimę, tai ne per tolimoje ateityje išmirtumėm kaip musės žiemą. Autorius, kaip gydytojas, gerai viską permanydamas, geisdamas atitolinti tokį pavojų ir negalėdamas visur ypatišką savo pagalbą parodyti, parengė šią knygelę, idant kiekvienas žmogus, perskaitęs ją, save ir kitus pasergėti galėtų“ (Aničas 1999: 65). Be minėtų medicinos mokslo populiarinimo darbų, A. Vileišis buvo užsimojęs parašyti populiarią gamtos istoriją. Tai liudija išlikęs „287 puslapių mašinraštis Gamtos istorija. Zoologija. Botanika. Mineralogija. Sutaisyta pagal Vl. M. Kazlauską D-ro A. V. 1904“, tačiau „rankraštis apima tik zoologiją“ (Aničas 1999: 69). A. Vileišis dar parengė knygelę Kas tai yra dirbama žemė? Kaip ji atsirado, kokie yra jos skyriai ir kaip juos pažinti?: Dėl naudos gaspadorių ūkininkų, kuri išleista Tilžėje 1901 m. Peržiūrėjus daugumą A. Vileišio knygelių ir straipsnių, į akis krinta keletas svarbių dalykų. Pirma, autoriaus vartojama nedaug svetimos kilmės terminų (įskaitant jų sinonimus ir variantus), kurie neturi lietuviškų atitikmenų, pvz.: artrėtizmas Vž 1905 (53)1; čepčius Ka 1902, Pp 1903 / čiapčius Dz 1903 (plg. čepčius (l. czepiec, brus. чэпец) 4. „taukai ant pilvo, taukinė“ LKŽ II 1969); fluksija2 Ng 1908, Ng 1924; gangrena Pp 1903; gemorojai (hemorojai) Ng 1908, Ng 1924 / hemorojus Vž 1908 (192) / gemorojus Vž 1908 (176); hypokandrija Vž 1905 (192) / hypochondrija Ku 1906 / hypokondrija Ku 1906 / ipochondrija Vž 1908 (176); histerija Ku 1906, Ng 1924 / hysterija Ng 1908; influenza Ku 1906, 1 Skaičiai skliausteliuose žymi periodinių leidinių numerius. 2 Lietuvių kalbos žodyne šis žodis nefiksuotas. Naminiame gydytojuje, iš kurio paimtas terminas, tik keliais sakiniais aprašyta juo pavadinta liga, t. y. pažymėta, kad tai yra galvos liga, kurios „priežastimi esti dantų sugedimas ir oro traukimai“ (Ng 1924: 43), ir trumpai nurodyta, kaip ją gydyti. 89 Ng 1908, Ng 1924 / influenza Ll 1915, Ts 1918 (7, 34) / enfluença Ts 1918 (34); jedra Tš 1901, Ng 1908, Š 1909 (25), Ž 1909 (1), Ll 1915, Ng 1924 / tymai Tš 1901, Dž 1903, Ab 1904, Ng 1908, Ng 1924 / jadra Dž 1903, Š 1910 (3), Ll 1915, Ts 1918 (34) / tymai (jedra) Vž 1907 (217), Ts 1918 (7) / jedra (odra) Š 1909 (10) / adra Ng 1924 (plg. ²adra (l. odra) „tymai, jedra“ LKŽ I 1968); kaltūnas Kd 1905, Vž 1905 (19); kolera Kd 1895, Tš 1901, Š 1911 (5), Al 1912, Ag 1912, Ts 1917 (1, 2), Ts 1918 (4, 5) / cholera Ach 1905, Kd 1905, Vž 1905 (77, 173), Ku 1906, Vž 1907 (93, 125, 126), Ng 1908, Vž 1908 (96, 159), Ž 1909 (2), Š 1911 (1), Ok 1913, Š 1913 (28, 32), Ng 1924; migrena Ng 1908, Ng 1924; nervozai Ng 1908, Ng 1924; podagra Ts 1918 (4), Ng 1924; skleroze Ts 1918 (4); škar latina Tš 1901, Pp 1903, Dž 1903, Ab 1904, Vž 1907 (218), Ll 1915 / karai Tš 1901, Dž 1903, Vž 1907 (218), Ng 1908 (plg. ²karai (l. kor) 3, „skarlatina“ LKŽ V 1959) / skarlatina Ng 1908, Ž 1909 (1, 2), Š 1909 (25), Š 1910 (3), 18, 46), Š 1911 (5), Ll 1915 / škarlatina (karai) Ng 1924 / skarlatina Ll 1915; škorbutas Ku 1906 / skorbutas Š 1911 (30) / skur mun tas Š 1911 (30); trachoma Ll 1915, Ts 1918 (11), Ng 1924. Vietomis greta lietuviško termino skliausteliuose pateikiamas lotyniškas pavadinimas, pvz.: alkūnių kaulai arba rankų šeivos (stabis – ulna, radius) Pp 1903; baltkraujigė (leukaemia) Ka 1902; baltligė (chlorosis) Ka 1902; blauzdakaulis (stipinas – tibiae fibulae) Pp 1903; cholerina (cholera infantum) Ku 1906; gailusis n at ras (lot. natrum causticum) Ll 1915; išberiamoji šiltinė (Typhus exanthematicus) Ll 1915; kaspininiai arba juostiniai lisnikai (cestodes) Al 1912; kerpės (soov aphthae) Ng 1908; kokliušas, didysis kosulys, lot. Pertussis arba Tussis convulsiva Ll 1915; kul(k)štymas (pedis) Pp 1903; melinasis akmenėlis (cuprum sulfuricum) Ll 1915; mentės kaulas (scapula) Pp 1903; odos išbėrimas (lot. scrophuloderma) Dž 1903; paprasti žmogaus lisnikai (ascari lumbricoides) Al 1912; pasikartojanti šiltinė (Lot. Febris recurrens) Ll 1915; petkaulis (clavicula) Pp 1903; raupės, raupai (Lot. Variola vera) Ll 1915; rietkaulis (os femoris) Pp 1903; smagenų uždegimas (Meningitis cerebrospinalis epidemica) Ll 1915; vidurių šiltinė (lot. Typhus abdominalis) Ll 1915; žąsta (os humeri) Pp 1903. Kartais A. Vileišis vartoja tik lotynišką pavadinimą, galbūt neradęs lietuviško atitikmens norimai medicinos sąvokai įvardyti, pavyzdžiui, apie tuberculosis miliaris rašo, kad tai „viso kūno dėžova taip vadinama 90 lotyniškai“ Dž 1903, o odos džiova, „žinoma lot. vardu lupus“ Dž 1903. Kiti jo darbuose vartojami svetimos kilmės terminai turi lietuviškus atitikmenis (kai kurie net po du), kurie dažniausiai pateikiami greta skliausteliuose, pvz.: bronchos (gerklės šakelės) Vž 1908 (97); dantų pasta (tepalas) Vž 1907 (218); dantų smagenų (dėsų) uždegimas Ng 1924; dezinfekcija (naikinimas) Š 1909 (10); dieta (užsilaikymas nuo valgio) Vž 1907 (126); epidemija (ligos siautimas) Ng 1924; fiziologija (gyvenimo mokslas) Ng 1924; higiena (sveikus užlaikymas) Ng 1908 / higiena (sveikatos mokslas) Ng 1924; instrumentai (pabūklai) Vž 1905 (56); mikrobai (gyviai) Vž 1905 (173); nervai (dirksniai) Pp 1903 / nervai (dirksnis) Dž 1903; neuralgija (dieglýs) Ng 1908, Ng 1924; organizmas (gyvas kūnas) Ng 1908, Š 1911 (49), Ng 1924 / organizmas (kūnas) Ll 1915; paralyžius (atėmimai) Ll 1915; paroksizmas (ligos apnikimas) Ng 1908, Ng 1924; pulsas (gyslos tvinksėjimas) Ach 1905, Ll 1915; triperis (varveklis) Vž 1909 (28); kartais siejama jungtuku arba, pvz.: apopleksija, arba kraujo išsiliejimas į galvos smegenis Ng 1908 / apopleksija, arba kraujo išsiliejimas į galvos smegenis Ng 1924; dentinas arba minkštas kaulas Vž 1907 (217); epilepsija, arba nuomara Ng 1908 / epilepsija, arba nuomaras Ng 1924; labai retai – kabeliu, pvz.: kokliūšas, didysis kosulys Ll 1915. Skolinys palagas Ng 1908, Ts 1918 (10), Ng 1924 (plg. 2x palagas (l. potóg) „gimdymas“ LKŽ IX 1973) turi lietuvišką atitikmenį gimdymas Pm 1899, Vž 1905 (56), Pm 1906, Vž 1908 (97), Vž 1909 (28), Ll 1915, bet jie sinonimiškai nesusieti. Tačiau neretai pavadinant įvairias ligas, jų simptomus (anot A. Vileišio, apsireiškimus) ar kitas medicinos sąvokas pirmenybė teikiama lietuviškiems terminams, o jų sinoniminiai svetimos kilmės terminai dažniausiai duodami šalia skliausteliuose (a) arba (daug rečiau) siejami jungtuku arba (b); beje, kai kurie sinoniminiai terminai yra variantiški, pvz.: a) būdas (temperamentas) Ku 1906; cholerina Ach 1905, Vž 1905 (77), Vž 1907 (125), Ng 1908, Ng 1924 / vidurių praskydimas (kolerina) Ll 1915; džiova (tuberkulosas) Ll 1915; gimda (gumbas, macica) Pm 1899, Pm 1906; girtuokystė Ng 1908, Š 1911 (32), Š 1913 (43), Ng 1924 / girtuoklystė (alkoholizmas) Š 1909 (1) / girtuoklybė Ts 1918 (4, 7); 91 grobli(ai) (skeletas) Dž 1903; gužai (bubonai) Ll 1915, Š 1914 (29); kraujagyslių spaus­tuvai (turniketai) Pp 1903; kraujo trūkumas (anemija) Vž 1905 (225) / kraujo trūkumas (anemija) Ku 1906; kriokligė Kd 1895, Pp 1903, Kd 1905 / krupai (krupai) Tš 1901 / krupos Tš 1901 / krioklės (krupai) Vž 1905 (104), Ku 1906 / kriokšlė (difteritas) Ll 1915; kruvinoji (dizenterija) Ll 1915, Ts 1918 (4); maras Tš 1901, Vž 1908 (96), Š 1909 (1), Š 1911 (5), Ll 1915 / maro liga Tš 1901 / džūma Š 1911 (5), Š 1914 (29), Ll 1915, Tš 1918 (2, 5) / džūma Ok 1913 / džūma Š 1914 (29) / maras (džūma) Ll 1915 / džūma Ll 1915 / maras arba džūma Tš 1917 (1); netikroji mirtis (letargija) Ng 1908, Ng 1924; nosies spuogai (polipai) Vž 1905 (29); nuodai (toksinai) Dž 1903; paviršutinis akies valktis (katarakta) Vž 1909 (40); piktoji liga (prancai) Pm 1899, Pm 1906 / syfilis Tš 1901, Ab 1904, Š 1909 (1) / prancai Ab 1904 / blogoji liga Ab 1904, Vž 1905 (29), Š 1911 (30, 32) / blogoji liga (prancai) Vž 1907 (218) / syfilis Rč 1908, Š 1910 (46), Tš 1918 (5) / blogoji liga (syfilis) Š 1909 (1) / syfilis (prancai) Vž 1909 (40); plasta (pulsas) Pp 1903; sausgila (reumatizmas) Vž 1905 (53) / sausgila (ramotas) Ku 1906 / sausgila (ramotas) Š 1910 (1); viduriavimas (žyvatas) Ach 1905, Vž 1905 (77), Rp 1907, Vž 1908 (159), Ll 1915; vidurinis akių valktis (glaukoma) Vž 1909 (40); b) pastyrimo liga arba tetanas Tš 1917 (1) / pastyrimo liga arba tetanas (tampymo liga) Tš 1918 (2); plastančios gyslos arba arterijos Pp 1903 (bet plg. plastančioji kraujo gysla (arterija) Pp 1903). Pasitaiko, kad vienuose šaltiniuose pagrindiniu laikomas lietuviškas terminas, o kituose, atvirkščiai, svetimos kilmės sinoniminis terminas, nors kartais ir tame pačiame šaltinyje kalbami sinoniminiai terminai siejami abipusiškai, pvz.: konvulsijos (tampymai) Pm 1899, Pm 1906 ir tampymai (konvulsijos) Ng 1908, Ng 1924; organizmas (kūnas) Š 1909 (1) ir kūnas (organizmas) Š 1913 (30); paralyžius (stablīgė) Pp 1903 ir stablīgė (paralyžius) Ng 1908 (dar plg. paralyžas 92 Tš 1901 / stablingė Vž 1905 (184), Ku 1906, Vž 1907 (94) / paralyžius (stabas) Vž 1908 (175) / stabo ištikimas Ng 1908, Ng 1924 / paralyžius Š 1911 (31) / stabas Š 1911 (31) / stabas, arba paralyžius Ng 1924); raumenis (muskulai) Ku 1906 ir muskulai (raumenis) Ku 1906; sausgėla (ramata) Ku 1906 ir ramata (sausgėla) Ku 1906; škarłatina (karui) Tš 1901, Dž 1903 ir karui (škarłatina) Vž 1907 (217, 218). Taigi iš to galima spręsti, kad A. Vileišio knygelėse ir straipsniuose medicinos terminai, pavadinantys tą pačią sąvoką, yra gana įvairūs ir pateikiami nevienodai. Randama ir mišrios kilmės sudėtinių terminų (kai kurie iš jų variantiski), pvz.: akių operacijos (piovimai) Kr 1910; akių syfilis Vž 1909 (40); apopleksija ant saulės Pp 1903 / apopleksija nuo saulės Pp 1903; cholera smaugianti Vž 1907 (125) / smaugianti cholera Vž 1907 (126); choleros išbėrimai Ach 1905, Vž 1905 (77) / choleros išbėrimas Vž 1908 (159) / koleros išbėrimas Ll 1915; choleros šiltinė Ach 1905, Vž 1905 (77) / koleros šiltinė Ll 1915; chro­niška pilvo (skrandžio) sloga Ku 1906; cukrinė liga Ng 1908, Ts 1918 (4), Ng 1924; dūsavimo / dūsavimo organai Vž 1908 (97); inkstų arterijos Ka 1902; litargos miegas Vž 1908 (159); lengva apopleksija Ng 1908 / lengvoji apopleksija Ng 1924; nerviškas drebėjimas Ng 1908; nerviškas vėmimas Ng 1908 / nerviškas vėmimas Ng 1924; nerviškumas Ku 1906, Vž 1907 (218), Ng 1908, Ng 1924 / nervingumas Ng 1924; nervų apnikimas Ng 1908, Ng 1924; nervų stablingė Pp 1903; netikroji krupigė Ng 1908, Ng 1924; paprastas choler os viduriavimas Vž 1907 (125); paviršinis gemorojus Ng 1908, Ng 1924; plaučių džuma Ll 1915; rožės gangrena Ts 1918 (10); sėdimojo žiedo nervas Pp 1903; simpatiškasis akies uždegimas Vž 1909 (41); 93 tikroji krupigė Ng 1908, Ng 1924; valgio virškinimui organai Vž 1908 (60, 176), Ts 1918 (26). Kiti mišrios kilmės sudėtiniai terminai turi lietuviškų arba svetimos kilmės sinoniminių terminų, pvz.: angliška liga Vž 1905 (29) / anglų liga Ku 1906, Vž 1905 (104) / angliškoji liga Ku 1906, Ok 1913, Ll 1915, Vž 1905 (19, 225), Vž 1907 (217), Ž 1909 (3), Š 1913 (32) / rachitis arba angliškoji liga Ng 1908, Ng 1924; Bartovo liga (vaikų skarbutas) Vž 1905 (104), Ku 1906; karbunkulas (karbonka) Ts 1901 / karbunkulas Vž 1905 (225), Š 1909 (1), Š 1910 (6) / Sibiro žaizda Ok 1913, Š 1913 (28) / Sibiro žaizda (karbunkulas) Š 1913 (46) / karbunkulas (Sibiro žaizda) Ll 1915; karštis periodiškai (laikas nuo laiko) atsikartojantis arba drugys Ng 1908; kroniškas (nuolatinis) slunkas Š 1910 (1); krūtinės klėtka Ng 1908 / krūtinės ląsta Ng 1924; kruvinas žyvatas Ts 1901, Rp 1907, Ag 1912 / viduriavimas kruvinas Ts 1901, Ng 1908, Ng 1924 / kruvinas (žyvatas) viduriavimas Ng 1908 / kruvinas viduriavimas (žyvatas) Ng 1924; kūno šiluma (temperatūra) Pp 1903 / kuno šiluma (temperatura) Ach 1905, Ll 1915 / kuno šiluma (temperatura) Vž 1905 (77) / kuno šiluma Vž 1905 (184) / kuno temperatura (šiluma) Vž 1905 (225) / kuno temperatura Vž 1905 (289) / kūno temperatūra Ku 1906 / kūno šiluma Ku 1906 / kūno temperatūra (šiluma) Ku 1906 / kūno temperatūra Vž 1908 (176), Š 1910 (18), Š 1913 (30), Ts 1918 (26, 30, 34) / kūno šiluma Ng 1908 / kūno šiluma Ng 1924 / kūno temperatūra Ng 1924; žarnų kanalas (valgymo takai) Rp 1907; žmogaus skeletas (žmogaus kaulai) Pp 1903. Kitas svarbus A. Vileišio spaudinių bruožas yra tai, kad jis vartoja daug lietuviškų terminų variantų ir sinonimų. Daugiausia pasitaiko rašybos ir fonetinių variantų, pvz.: akįs Ng 1908 / akys Ng 1924; akmenįs inkstuose Ng 1908 / akmenys inkstuose Ng 1924; ausų užimas Ng 1908 / ausyse ūžimas Ng 1924; blakstėnos Ab 1904 / blakstienos Vž 1908 (6), Ts 1918 (11) / blakstienai Ng 1924; dantys Pp 1903 / dantis Pp 1903; klajojimas Ng 1924 / klejojimas Ng 1924; kosulys Kd 1895, Ts 1901, Pp 1903, Dž 1903, Kd 1905, Vž 1905 (118), Ku 94 1906, Ng 1908, Š 1909 (14), Š 1910 (3, 18), Ll 1915, Ts 1918 (30, 34), Ng 1924 / kasulys Ll 1915 / konsulys Ng 1924; kraujų spjaudymas Ng 1908 / krauju spjaudymas Ng 1924; krūtinė Kd 1895, Dž 1903, Kd 1905, Vž 1905 (19), Ku 1906, Ng 1908, Vž 1908 (176), Š 1911 (43), Š 1913 (47), Š 1914 (17), Ng 1924 / krutinė Kd 1895, Pp 1903, Ll 1915, Ts 1918 (30); kūnas Dž 1903, Kd 1905, Vž 1905 (53), Ku 1906, Ng 1908, Vž 1908 (97), Vž 1908 (175), Š 1910 (1, 48), Š 1911 (27, 43), Š 1913 (44), Š 1914 (17, 29), Ts 1917 (1), Ts 1918 (4, 10, 21, 30, 34), Ng 1924 / kunas Ab 1904, Vž 1905 (53, 56, 77, 118, 173), Ku 1906, Ts 1918 (10); lemuo Pp 1903 / liemuo Pp 1903; lūpos Ka 1902, Ab 1904, Ach 1905, Vž 1905 (77) / lūpos Pp 1903, Dž 1903, Kd 1905, Vž 1907 (217), Vž 1908 (97), Rč 1908, Ng 1908, Š 1909 (20), Š 1911 (31, 43), Al 1912, Ts 1918 (5, 34), Ng 1924; neštėjimas Tš 1901 / neštėjimas Vž 1908 (6) / niežėjimas Ng 1908, Š 1910 (49), Ts 1918 (14), Ng 1924; parsileidimas Pm 1899, Pm 1906 / persileidimas Pm 1899, Pm 1906; puliai Vž 1908 (97) / pūliai Vž 1908 (97), Š 1909 (39), Š 1913 (44), Š 1914 (17, 29); smagenys Pp 1903, Ab 1904, Vž 1905 (29), Ku 1906, Ng 1908, Vž 1909 (40), Ll 1915, Ng 1924 / smegenys Dž 1903, Ku 1906 / smagenis Vž 1905 (184), Ng 1908, Š 1911 (31, 32), Al 1912; šalčio ėmimas Ng 1908 / šalčio ėmimas Ng 1924; vėmimas Pm 1899, Tš 1901, Pp 1903, Dž 1903, Ach 1905, Vž 1905 (77, 104, 173), Ku 1906, Pm 1906, Vž 1907 (125), Vž 1908 (159), Al 1912, Ll 1915, Ts 1918 (34), Ng 1924 / vemimas Tš 1901, Ng 1908, Ll 1915; viduriavimas su gleivėmis Ng 1908 / viduriavimas su gleivėmis Ng 1924. Tačiau gausumu ir įvairumu ypač išsiskiria sinoniminiai lietuviški terminai. Galima būtų išskirti keletą terminų sinonimijos tipų sinonimų eilutės narių sudėties atžvilgiu3: Sinonimų eilutę sudaro: 1) vienažodžiai lietuviški terminai (neretai sinonimų eilutės nariai yra variantiski), pvz.: 3 Terminų sinonimijos tipai išskirti remiantis St. Kein io pranešimo Terminų sinonimijos klausimu tezėmis (žr. Leksikos ir sintaksės klausimai, Šiauliai, 1974, 47). 95 upleipimas (apalpimas) Pp 1903 / apalpimas Vž 1905 (173). Ku 1906, Vž 1907 (94), Ng 1908, Ž 1909 (12), Al 1912, Ng 1924; baltaligė (blekšmė) Dž 1903 / baltligė (blekšmė) Vž 1905 (225) / baltligė (blekšmė) Ku 1906 / baltligė Ng 1908, Ng 1924; dėmas arba plėksna Pp 1903; dūsulys Dž 1903 / dusulys Vž 1905 (29), Vž 1908 (175), Ng 1908 / dusìnimas Vž 1907 (126); geltligė Pm 1899, Pm 1906, Ng 1908, Ll 1915, Ng 1924 / gelta Ts 1901; gilės (narikauliai) Ab 1904; gyvastis Kd 1895, Ka 1902, Pp 1903, Vž 1909 (28) / gyvybė Pp 1903, Kd 1905, Vž 1905 (40), Ku 1906, Ž 1909 (1, 12), Ng 1924; ištinimas Ku 1906, Ng 1908, Ll 1915, Ts 1918 (30), Ng 1924 / ištinimas (putmenos) Š 1909 (14) / putmenys Š 1909 (14) / putmenis Š 1910 (46); jaknos Pm 1899, Pp 1903, Dž 1903, Ab 1904, Pm 1906, Ng 1908, Š 1909 (1), Al 1912, Ng 1924 / jaknos (kepenys) Ka 1902 / kepen os (jeknos) Kd 1905 / juknos Ts 1918 (4) / kepen os Ng 1924; karštinės Pm 1899, Pm 1906, Ll 1915 / karštligės Pp 1903, Vž 1905 (29, 56), Ng 1908, Š 1909 (10, 14), Ng 1924; klimstelėjimas arba miksterėjimas Pp 1903; kvėpavimas Ts 1901, Pp 1903 / alsavimas Ka 1902, Pp 1903, Ach 1905, Vž 1905 (53, 77, 286), Ng 1908, Ž 1909 (12), Ll 1915, Ng 1924 / kvėpavimas Pp 1903, Dž 1903, Vž 1905 (19, 232), Ku 1906, Vž 1907 (93), Š 1909 (20), Š 1910 (48, 18), Š 1913 (27, 28, 217), Ok 1913, Š 1914 (17), Ll 1915, Ts 1918 (30), Ng 1924 / kvėpavymas Pp 1903 / alsavimas (kvėpavimas) Vž 1905 (184) / dusavimas Vž 1907 (125) / dūsavimas Ng 1908, Ng 1924; mirtingumas Kd 1895, Dž 1903, Rp 1907 / marumas (mirtingumas) Kd 1905, Ach 1905, Ku 1906, Ll 1915 / marumas Š 1909 (1), 1911 (5), Ng 1924; mažakraujystė Vž 1905 (104), Ku 1906, Vž 1907 (218), Ts 1918 (7), Ng 1924 / mažakraujybė Vž 1905 (104) / mažakraujė Ts 1918 (4); mėšlungis Pm 1899, Ts 1901, Pp 1903, Pm 1906, Ku 1906, Ng 1908, Vž 1908 (159), Ll 1915, Ng 1924 / mėšlungis (trauky mas, tampymas) Dž 1901 / mėšlungis Ts 1901, Ach 1905, Vž 1905 (77) / mėšlungis (tampymas) Vž 1905 (173), Vž 1907 (125) / tampymas Al 1912, Ng 1924; mirtis Kd 1895, Pp 1903, Dž 1903, Kd 1905, Vž 1905 (19, 56, 77, 184), Ach 1905, Ku 1906, Pm 1906, Vž 1907 (125), Vž 1908 (159, 175), Rč 1908, Ng 1908, Š 1909 (1), Al 1912, Ok 1913, Š 1913 (27), Ll 1915, Ts 1918 (10, 30, 34), Ng 1924 / myris Ts 1901, Ka 1902, Pp 1903; nemiegojimas (nemiga) Ng 1908 / nemiga (nemiegojimas) Ng 1924 / nemiegas (nemiga) Ng 1924; 96 nugarakaulis (stuburakaulis) Š 1910 (48) / nugarkaulis Pp 1903, Dž 1903, Ab 1904, Ng 1908, Ll 1915, Ng 1924 / stuburkaulis Š 1910 (17); nuovoka Ng 1908, Ng 1924 / savoka Ng 1924; opos Tš 1901, Pp 1903, Ll 1915 / žaizdos Ab 1904, Ng 1908, Ng 1924 / opos (žaizdos) Vž 1905 (122), Š 1913 (44) / opos (žaizdos) Ll 1915; piktšasiai Kd 1905, Ž 1909 (3) / šašai ant galvos, arba piktašašiai Ng 1908 / šašai ant galvos, arba piktšašiai Ng 1924; raupai Kd 1895, Vž 1907 (93), Vž 1908 (96), Rč 1908, Š 1909 (25), Š 1910 (46), Kr 1910, Ll 1915, Ts 1918 (5) / raupės Kd 1895, Dž 1903, Ll 1915, Ts 1918 (5) / raupai (raupės) Tš 1901 / raupai (raupė) Tš 1901 / raupės (raupai) Kd 1905, Ng 1908, Ng 1924 / raupai (raupės) Vž 1909 (28), Š 1910 (3); raupės (spuogeliai) Vž 1909 (28); rėklė Ng 1908 / rėknė, arba gerklos Ng 1924 / rėklė, arba gerklos Ng 1924; skauduliai Tš 1901, Ab 1904, Ll 1915 / skaudžiai Ab 1904 / skauduliai Ab 1904; skonis (skomas) Vž 1905 (192); sloga Vž 1905 (53), Ll 1915, Ts 1918 (34) / šunktas (sloga) Ng 1908, Ng 1924 / slanktas Ng 1908 / slunktas Š 1909 (14), 1910 (1), Ng 1924 / šunkstas Ll 1915; sublogimas (išdžiūvimas) Dž 1903; taukai (riebumnyai) Ka 1902; tyniežiai (dilgėlinigė) Ng 1908, Ng 1924; troškinimas Tš 1901, Pp 1903, Ach 1905, Vž 1905 (77, 192), Ku 1906, Vž 1907 (125), Ng 1908, Š 1911 (39), Š 1913 (32), Ll 1915 / troškulys Kd 1905, Ach 1905, Vž 1905 (19, 77), Vž 1907 (125), Ll 1915, Ng 1924 / troškinimas Vž 1905 (184), Ng 1924; tulžis (žalianos) Vž 1907 (125); viduriavimas (trida) Ab 1904; virkštelė arba padėlis Pm 1899, Pm 1906, žabalumas (žlibumas) Ku 1906 / žlibystė (žabalystė) Vž 1909 (41); žagūlys Ach 1905, Vž 1905 (77), Ll 1915 / žaksėjimas Vž 1905 (184), Ku 1906; 2) sudėtiniai (dažniausiai dvižodžiai) lietuviški terminai (sinonimų paprastai turi kuris nors vienas, dažniausiai rūšinis, dėmuo (beje, sinonimų turintys dėmenys būna variantiški), pvz.: akių volalės (obuoliai) Pp 1903 / akių lelėlės (volalės) Vž 1905 (184), Ku 1906; alsavimo / kvėpavimo / kvėpuojamieji takai Pp 1903 / kvėpavimo takai Ach 1905, Ž 1909 (12), Ll 1915, Ts 1918 (26, 34) / kvėpavimo keliai / takai Vž 1908 (97) / kvėpavimo keliai Š 1911 (5); 97 balti / baltieje kraujo skritulėliai Ka 1902; dugninis grobas (žarna) Pp 1903; drūtoji žarna Kd 1895, Kd 1905 / drūtoji (storoji) žarna Pp 1903 / drūtosios žarnos Vž 1908 (60) / akloji, arba storoji žarna Ng 1924; galvos kaušas (makaulis) Pp 1903; galvos svaigimas Pm 1899, Ka 1902, Pp 1903, Pm 1906, Ku 1906, Vž 1907 (218), Vž 1909 (184), Al 1912, Ng 1924 / galvos svaigulys Dž 1903, Ng 1908; guminė širklėlė (čirkšlė) Ll 1915; „keliaujanti“ rožė Ng 1908 / rožė „slankūnė“ Ts 1918 (10); kraujo plūdimas iš žaizdų (ronų) Pp 1903; limpamoji prusnų (liežuvio) ir pusnagų liga Ll 1915; lytiniai organai Vž 1908 (6) / lyties organai Ng 1924 (dar plg. moters gėdos dalys Ab 1904; vyro gėdos dalys Ab 1904); odos garavimas (prakaitavimas) Ku 1906; odos ligos Vž 1905 (29), Vž 1908 (97), Ts 1918 (14) / odinės ligos Vž 1908 (6); pilvo kylos (kylės, kūilės, kulos) Pp 1903; plauko spenelis (plauko šaknis) Vž 1908 (6); plaukų nuslinkimas (nuslinkimas) Ng 1908; pučiama (kvepavimo) gerklė Ts 1901 / kvepavimo gerklė Ka 1902, Ku 1906, Al 1912, Ok 1913, Š 1913 (32), Ll 1915 / kvėpuojamoji gerklė Pp 1903 / dusuojamoji gerklė D 1907, Vž 1907 (94), Ll 1915 / dūsavimo gerklė Ng 1908, Ng 1924 / dusuojamoji gerklė Vž 1907 (93), Ng 1908 / kvapinė gerklė Ng 1924; raginė (permatoma) akių plėvė Vž 1909 (28); raudoni / raudonieji kraujo skritulėliai Ka 1902; rėknės, arba gerklės uždegimas Ng 1924; skaudėjimas galvos Kd 1895, Kd 1905, Ll 1915 / galvos skausmas Ts 1901, Ng 1924 / galvos skaudėjimas Ka 1902, Dž 1903, Vž 1905 (29, 77, 118, 232), Ku 1906, Vž 1907 (218), Ng 1908, Š 1909 (14), Š 1913 (28, 44, 47), Ok 1913, Ll 1915, Ts 1918 (10, 30), Ng 1924 / skausmai galvoje Ab 1904 / galvos sopėjimas Š 1914 (29), Ll 1915, Ts 1917 (1); šalinių (migdoļu) uždegimas Ll 1915; šašai pas vaikus (saldžioji votis) Ng 1908, Ng 1924; šlapumo pūslė Ka 1902 / šlapinimo pūslė Pm 1906 / šlapumo pūslė Ng 1908 / šlapimo pūslė Ng 1924; taškuota (piktoji) šiltinė Ts 1901 / piktoji šiltinė Š 1909 (1) / piktoji (juodoji) šiltinė Š 1909 (10); tulžies / tulžiniai akmenis Ng 1908 / tulžies / tulžiniai akmenys Ng 1924; tulžies pūslė Ka 1902 / tulžies pūslė Ng 1908, Ng 1924 / tulžinė pūslė Ng 1908, Ng 1924; vandens pūslė Pm 1899 / vandeninė pūslė Pm 1899, Pm 1906; 98 žarnų plaukeliai arba karpelės Ka 1902; žarnų skystimas Kd 1895 / žarnų sultys Kd 1895, Kd 1905 / žarnų syvai Ka 1902 / žarnų skystimai Kd 1905; 3) vienažodžiai su sudėtiniais lietuviškais terminais, pvz.: autkrūčiai (ligų diegai) Ts 1918 (4); gīslos (kraujo indai) Š 1911 (31) / kraujo indai Ng 1908, Š 1913 (30); glitinių plėvių uždegimas arba slogas Ts 1918 (34); karštis nuolat atsikartojantis, arba drugys Ng 1924; kraujo bėgimas Ka 1902 / krajabėgis Pp 1903 / kraujo bėgis Dž 1903, Vž 1905 (232); kraujagyslės Pm 1899, Pp 1903, Pm 1906, Ku 1906 / kraujagysliai Pp 1903 / kraujo gīslos Ok 1913; mėslinė žarna Pm 1899, Pm 1906 / mėšlinė žarna Pm 1899, Ng 1924 / mėsų žarna Pm 1899, Pm 1906 / mėšlinė Pp 1903, Ng 1908; pasiutligė Ts 1901 / pasiutimas Ll 1915 / pasiutimo liga Ll 1915; popilvinė gīlė (kasa) Ka 1902; sausosios gyslos (sausgyslės) Pp 1903 / sausgyslai Pp 1903; storoji žarna (subingrobis) Dž 1903; vėjiniai raupai Ng 1908 / vėjo raupai Š 1910 (3) / vėjaraūplės Ll 1915; vidurių užkietėjimas Pm 1899, Pm 1906, Ng 1908, Vž 1908 (159), Ng 1924 / užkietėjimas Vž 1905 (104, 192) / vidurių užsikietėjimas Rp 1907, Ng 1908, Ts 1918 (4), Ng 1924 / vidurių sukietėjimas Ll 1915. Terminas pilvas ankstesniuose A. Vileišio darbuose vartojamas „skrandžio“ reikšme (tokia šio žodžio reikšmė fiksuota ir Lietuvių kalbos žodyne), tačiau vėlesniuose rašiniuose jau atsiranda ir terminai skilvis, skrandis, nors pilvas išlieka, pvz.: pilvas Kd 1895 / tikrasis pilvas Kd 1895 / pilvelis arba skilvis Dž 1903 / pilvas (skrandis) Kd 1905 / skrandis (pilvas) Vž 1905 (289), Ku 1906 / skrandis Rp 1907, Š 1911 (23), Ll 1915, Ng 1924 / skilvis (pilvelis) Vž 1907 (125) / skilvis Vž 1907 (217), Vž 1908 (97), Ng 1908, Ž 1909 (12), Al 1912, Ag 1912, Ll 1915, Ts 1918 (34), Ng 1924 / skilvys Ng 1908 / skilvys Š 1909 (20), Ll 1915 / skrandis (pilvelis) Š 1911 (39) / skrandis (skilvis) Š 1911 (39) / skilvėlis (pilvelis) Ll 1915 / skilvis (pilvas) Ng 1924 / skilvys, arba pilvas Ng 1924 / skilvis (skrandis, pilvas) Ng 1924. A. Vileišio darbuose pasitaiko vienas kitas medicinos sąvoką įvardijantis liaudies kalbos žodis, neturintis sinonimų, pvz.: kregas Ku 99 1906 (plg. kregas 1. „dusulys; sunkus kosulys“ LKŽ VI 1962); irmedė Ab 1904, Ng 1924 / irmedė Vž 1905 (118, 173) (plg. irmedė „peršalus, pervargus ar nusigandus gauta liga; drebulys, drugys, gripas“ LKŽ IV 1957); drapanės Pm 1899, Pm 1906 (plg. drapanės „mėnesinės, skarinės“ LKŽ II 1969). Be to, reikėtų pridurti, kad variantiškumą ir sinonimiją apskritai galima laikyti A. Vileišio stiliaus ypatybe, pvz.: Toliau dėlto pat kyla epidemijos, kurios kaip gaisras vaikšto po kaimus (sodžius) ir miestus Tš 1901; Paveizdan, nieks iš savo valios negali prisvirti kaimyną išdžiovinti smirdančią balę (klarą) <...> Tš 1901; Plaučiai yra labai kraujingi ir panašūs į kempynę (pintį) Pp 1903; Todėl apsaugojančios priemonės reikalauja, ypant milžtuvės, koštuvės (koštuvai), indai ir kiti daiktai būtų plaunami atvirintu vandeniu <...> Ž 1909 (2); Tokiuose atsitikimuose dar negana išvalyti savo grįčią (pirką) <...>“ Ll 1915; Sergančioms šita liga gera yra vidurių ištūstinimui priiminėti naktyje alsės (alavijos) miltelių žiupsnelis Ng 1924. Nors neretai vienas iš sinonimų poros narių yra svetimybė, pvz.: Apveizėtojai ligonio turi pasirūpinti, idant jie patys neišeitų tais pačiais drabužiais, kuriuos vilkėjo prie ligonio, ant gatvių (ulicių) <...> Tš 1901; Nereikia painioti klimato su oru (pagada) Ok 1913; Ligonio reikalui reikia turėti atskiras kibiras (viedras) <...> Ll 1915; Sergančių avių vilnose išstovi ligos genalai lig dviejų nedėlių (savaičių) Ll 1915; Dirbk vakarais prie liampos, nedengę jos nei tamsiu, nei aiškiai spalvuotu abažuru (uždangalu) Ll 1915; Suskilusios lūpos reikia tepti <...>grietine (smetona) <...> Ng 1924; Lengvai ir greitai galima pašalinti kerpės iš burnytės, tepant jas du kartu per dieną rožių meduni, pridedant keletą lašų acto (uksuso) <...> Ng 1924; Vaikams duodama vienam kartui po 2 gramų sutrintų čyvaro grūdelių, sumaišytų su medum arba su virintomis uogomis (konfitiūrais) Ng 1924. Dažnai rūšinės medicinos sąvokos kalbamuose A. Vileišio rašiniuose įvardijamos įvardžiuotiniais būdvardžiais ar dalyviais, o tai jau moksliškumo bruožas, pvz.: aklosios žarnos išauga Ku 1906; aštrusis inkstų uždegimas Ts 1918 (30); baltieji žiedai Pp 1899, Pm 1906; baltosios Kr 1910, Š 1910 (48); beriamosios šiltinė Ts 1917 (1); didieji tulžies takai Ka 1902; „juodieji raupai“ Ng 1908, Ng 1924; juodosios 100 plèvės ligos Ku 1906; išberiamosios ligos Š 1910 (3); išberiamosios šiltinės Š 1910 (3); išeinamasis kanalas (skylė) Ng 1908, Ng 1924; kairioji galvos smagmenų pusė Ng 1908, Ng 1924; kairysis prieširdis Ka 1902; klausomoji landa Ng 1924; lengvasis drugys Ng 1908, Ng 1924; matomasis nervas Ng 1924; netikrieji raupai Rč 1908; pailgieji nugaros smagens Pp 1903; paprastasis drugys Š 1910 (46); paprastasis uždegimas Ng 1924; paslaptis drugis Š 1910 (46); pavojingasis drugys Ng 1908, Ng 1924; pramanytasis alsavimas Pp 1903; nyjamoji stemplė Ka 1902, Pp 1903 / rijamoji stemplė Kd 1905; sėdimasis žiedas Pp 1903; siauriejį kraujo indai Ka 1902; skersinė storoji žarna Ng 1924; skystieji vaistai Pp 1903; sunkioji apopleksija Ng 1924; suturiamieji kraujo vaistai Pp 1903; šlapieji kompresai Vž 1910 (18); tiesioji žarna Ng 1924; tikrieji dantys Ng 1908 / tikrieji dantys Ng 1924; uodžiamasis nervas Ng 1924; valgio viršnamasis kanalas Ku 1906, Vž 1908 (97); vimdomieji vaistai Ng 1924 ir kt. Daug rečiau jos įvardijamos paprastųjų būdvardžių ar dalyvių formomis, pvz.: chroniškas uždegimas vidurinių akies plevių Vž 1909 (41); chroniškas vidurių susilpnėjimas Ku 1906; chroniškos pilvo slogos Vž 1905 (192); dusiniantis kosulys Ng 1924; karšti kompresai Ts 1918 (30); lengvas žarnų uždegimas Vž 1905 (56); limpama liga Dž 1903; mažas kraujabėgio ratas Pp 1903; nerviškas drebėjimas Ng 1924; netikras narys Pp 1903; nusilpninančios ligos Ku 1906; paprastas gerklės uždegimas Ng 1924; paprastas kosulys Ll 1915; paprastas plaučių uždegimas Ll 1915; pilka valktis Ts 1918 (11); sausas kosulys Dž 1903, Ll 1915, Ts 1918 (34); sunkus dusulys Vž 1905 (77); sunkus viduriavimas Vž 1907 (93); sunkus žarnų uždegimas Vž 1905 (56); šalti kompresai Š 1910 (18); umus karščiavimas Ll 1915 ir kt. A. Vileišui, kaip sanitarijos gydytojui ir Vilniaus miesto dūmos atstovui, teko daug dirbti kovojant su sanitarijos reikalavimų pažeidėjais, su nuolat pasikartojančiomis užkrečiamųjų ligų epidemijomis (Aničas 1999: 53–57). Viena tokių epidemijų (dėmėtoji šiltinė), kilusi sunkiomis karo sąlygomis, „nuo kurios jis kaip gydytojas taip pasi-aukojamai gynė žmones, buvo lemtinga jam pačiam“ (Aničas 1999: 338). Ir rašė jis daugiausia apie užkrečiamąsias ligas, kurios tuomet buvo labai dažnas reiškinys (apie tai byloja knygelių ir straipsnių pavadinimai). Tai buvo ir vienas iš kovos su šiomis ligomis būdų. 101 Kalbamų ligų pavadinimas tiek knygelėse, tiek ir straipsniuose labai įvairuoja. A. Vileišis vartoja nemažai variantų ir sinonimų šioms ligoms pavadinti, pvz.: limpančioji liga Kd 1895 / užkrečiamosios ligos Kd 1895, Kd 1905, Š 1909 (5, 25), Š 1911 (5) / limpančios ligos Tš 1901, Ab 1904 / kimbančios ligos Tš 1901, Ach 1905, Vž 1905 (77) / kimbama liga Dž 1903 / užsikrečiamo­sios ligos Pp 1903, Ng 1908, Š 1909 (5), Ž 1909 (12), Š 1911 (5, 6), Ng 1924 / užkrečiamos ligos Ach 1905, Ll 1915 / užsikrečiamos ligos Vž 1905 (77) / užsikrečiamos ligos Vž 1905 (173), Ku 1906, Vž 1908 (96, 136), Š 1909 (5, 10), Ž 1909 (1), Š 1911 (51), Ag 1912, Ll 1915 / užkrečiamos ligos Rč 1908, Š 1909 (25), Ll 1915, Ts 1918 (5) / limpamos ligos Ž 1909 (1, 12), Š 1914 (29), Ll 1915 / užsikrečiamo­sios ligos Š 1909 (1) / limpamosios ligos Š 1910 (46), Ag 1912, Ok 1913, Š 1913 (28, 32), Ll 1915 / užsikrečiamo­sios ligos Ll 1915. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, visi A. Vileišio vartoti terminai šioms ligoms pavadinti yra lietuviški. Tik viename straipsnyje pavartotas svetimos kilmės terminas infekcinė liga Ts 1918 (34). Knygelės Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti įžangoje skaitome tikro susirūpinimo žodžius: „Prie dabartinio visuomenės surėdimo kimbančios arba limpančios ligos suteikia mums dažnai didžiausią bėdę ir nelaimę, nes išrauna iš terpo mus brangiausius mums žmones. Kaip-gi atsižiūrėti prieš jas, kokiu budu galima nuo jų atsiginti – va tai klausimai, kurie privalo apeiti kiekvienam iš mūsų. <...>. <...> visuomenei ir mažai dar prasiplatinus šviesa ir daug ten yra visokių beturčių, kurie neišsigali užlaikyti ir menkiausių įsakymų, kurie juos galėtų apginti nuo užsikrėtimo ligomis. Bet daugelis yra tokių, kurie neužlaiko tų įsakymų vientik dėl to, kad apie juos nieko nežino, kad jų nepermana. Parserėgėti tokius ir yra siekiu mano šios šnekos“ (Tš 1901). Gydytojas A. Vileišis gerai išmanė savo darbą, buvo be galo jam atsidėjęs. Jis norėjo ir mokėjo paprastam, nemokytam žmogui suprantamai pateikti gausybę naudingų žinių apie įvairias ligas, kaip nuo jų apsisaugoti, o joms užklupus, kaip gydytis. Taigi, galima sakyti, kad jo darbai tikrai atliepė opius to meto visuomenės sveikatos klausimus. Baigiant pasakytina, kad šiame straipsnyje tik šiek tiek prisiliesta prie dr. A. Vileišio rašytinio palikimo – populiarinamųjų medicinos 102 mokslo darbų, o nuodugnesnis jų nagrinėjimas paliktinas ateičiai. Apibendrinant galima būtų pabrėžti keletą dalykų: 1. A. Vileišis nebuvo pirmasis medicinos žinių populiarintojas Lietuvoje, o tęsė pirmtakų pradėtą darbą ir savo gausiais raštais prisidėjo prie lietuviškosios medicinos terminijos kūrimo, suteikė jai savitų bruožų. 2. Apžvelgtų A. Vileišio darbų medicinos terminijos ryškiausias bruožas – sinonimija ir variantiškumas. Jis liudytų tai, kad šios mokslo srities terminija tada buvo kūrimo tarpsnyje. 3. Dažniausiai pirmasis, pagrindinis, medicinos terminas A. Vileišio rašiniuose yra lietuviškas, o jo sinoniminis svetimos kilmės terminas laikomas antruoju. 4. Lietuviškų medicinos terminų sinonimų ir variantų gausa A. Vileišio darbuose rodo jo siekimą vartoti daugiau savų, lietuviškų, terminų. Gana dažnai vėlesniuose darbuose terminai yra geresni, nors kartais pastebimas ir priešingas dalykas. 5. Nemaža dalis A. Vileišio periodiniuose leidiniuose spausdintų tęstinių straipsnių išėjo atskiromis knygelėmis, tad knygelėse ir straipsniuose ryškesnių vartojamų terminų skirtumų nėra. 6. A. Vileišis daugiausia rašė tuo metu ypač aktualiais medicinos klausimais – apie higieną ir užkrečiamąsias ligas, tad jo populiarinamieji medicinos mokslo darbai buvo to laiko žmonių sveikatos problemų atspindys. Straipsnį norėtųsi užbaigti kunigo Juozo Tumo-Vaižganto prie kapo pasakyto pamokslo apie a. a. dr. A. Vileišį žodžiais: „buvo ramus, tylus, priešakin nelindo; bet jo darbai vis dėlto laikė jį lietuvių visuomenės priešakyje. Nedundėjo, kaip tuščias bosas, nes buvo – „pilnas“. Rausė giliąją šaknį, ir Lietuvos kultūros istorijoje jam skirta gražioji ir garbingoji vieta“ (Vaižgantas 1922: 218). ŠALTINIAI Ab – Apie blogąją ligą arba sifilį (prancus), Tilžė, 1904. Ach – Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti, Vilnius, 1905. Ag – Apie geriamojo vandens švarumą sodžiuose, Seinai, 1912. Al – Apie lisnikus: (Kaip jie gyvena ir kaip jais žmonės užsikrečia), Seinai, 1912. 103 Ch – Cholera ir kova su ja, Vilnius, 1907. D – Difteritas, Vilnius, 1907. Dž – S. A. Knopf. Džiova ir kova su ja, Tilžė, 1903. Ka – Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kūne? Tilžė, 1902. Kd – Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, Tilžė, 1895. Kd – Kas daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, Vilnius, 1905. Kr – Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akys, Seinai, 1910. Ku – Kaip užsilakyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, Vilnius, 1906. LKŽ I 1968 – Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius. LKŽ II 1969 – Lietuvių kalbos žodynas 2, Vilnius. LKŽ IV 1957 – Lietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius. LKŽ V 1959 – Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VI 1962 – Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. LKŽ IX 1973 – Lietuvių kalbos žodynas 9, Vilnius. LKŽ XIX 1999 – Lietuvių kalbos žodynas 19, Vilnius. Ll – Limpančios ligos ir kaip nuo jų išsisaugoti? Kaunas, 1915. Ng – Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausių ligų ir prasčiausių vaistų kovoje su jomis: / D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymą, Seinai, 1908. Ng – Naminis gydytojas: Trumpas paprasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, Kaunas, 1924. Ok – Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai. Seinai, 1913. Pm – Patarme moterims, kurios nori būti sveikos, Tilžė. 1899. Pm – Patarme moterims, kurios nori būti sveikos, Vilnius, 1906. Pp – F. Esmarch. Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose, Tilžė, 1903. Rč – B. Oks. Raupų čiepijimas: (Šneka su jauna motina), Vilnius, 1908. Rp – I. Tarchanov. Rūgštasai pienas prof. Miečnikovo: Įrankis liaudies sveikatos užlaikymui, Vilnius, 1907. Š – Šaltinis, 1909, 1910, 1911, 1912, 1913, 1914. Ts – Tėvynės sargas, 1917, 1918. Tš – Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti? Tilžė, 1901. Vž – Vilniaus žinios, 1905, 1906, 1907, 1908, 1909. Ž – Žemdirbys, 1909. LITERATŪRA A n i č a s J. 1992: Antanas Vileišis – gydytojas humanistas. – Lietuvos medicina 1(3), 59–64. A n i č a s J. 1993: Petras Vileišis, 1851–1926: Gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius. A n i č a s J. 1999: Antanas ir Emilija Vileišiai: Gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius. Antanas Vileišis. Bibliografija 1895–1992. Parengė J. Aničas. Vilnius–Pasvalys, 1992. 104 Avižonis P. 1909: Lietuvių Medicinos ir Higijenos Knygos, Vilnius. Bibliografija 1969: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1547–1861] 1, Vilnius. Bibliografija 1985: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862–1904] 2 (1), Vilnius. Bibliografija 1988: Lietuvos TSR bibliografija: Knygos lietuvių kalba [1862–1904] 2 (2), Vilnius. Grinius K. 1922: Medicinos žinių popularizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas, Kaunas. Lietuvių enciklopedija 1966: Lietuvių enciklopedija 10. South Boston. Petronis J. 1992: Petras Vileišis: Apžybraiža, Vilnius. Vaižgantas 1922: Vaižganto raštai 4. Aplink Nepriklausomybės veikėjus, Kaunas–Vilnius, 216–218. Varpas 1902: Varpas 2. ANTANAS VILEIŠIS’ (1856–1919) WORKS OF MEDICAL SCIENCE AND THEIR TERMINOLOGY Summary The article deals with one of the many fields of activities of a famous public figure in Vilnius and doctor A. Vileišis - the popularising of the knowledge of medical science in the press and the most significant features of medical terminology in books and articles, translated or written by Vileišis. Borrowed terms, Lithuanian terms and terms of the mixed origin used by Vileišis to name one medical concept and their synonyms and variants are discussed more widely. Naming various diseases, their symptoms and other medical concepts he gave the priority to the Lithuanian term and presented synonymic foreign term in brackets, for instance, būdas (temperamentas) (temperament / temperament); džiova (tuberkulosas) (tuberculosis); vidurinis akių valktis (glaukoma) (glaucoma). Less frequently the foreign term is given first and followed by the Lithuanian synonym in brackets, for instance, nervai (dirksniai) (nerves); pulsas (gyslos tvinksejimas) (pulse). There are only a few foreign terms (including their synonyms and variants) for which Lithuanian equivalent was not given, for instance, histerija / hysterija (hysteria), migrena (migraine). In his works Vileišis used many variants and synonyms of the Lithuanian term. The most frequent are orthographic and phonetic variants: akis / akys (eyes), klajojimas / klejojimas (delirium). Synonyms of terms are particularly plentiful – 1) one-word, for instance, geltligė / gelta (jaundice); mažakraujystė / mažakraujybė / mažakraujė (anaemia); sloga / slunktas (sloga) / slanktas / slunkas / slunktas ((head) cold); 2) complex terms, mostly two-word terms (usually one component, most frequently specific component, has a synonym), for instance, balti / baltieji kraujo skruteliai (white blood cells); rėknės, arba gerklės, uždegimas (throat inflammation); 3) one-word terms and complex terms, for instance, kraujagyslės / kraujagyslai / kraujo gyslos (blood-vessel); vėjniai raupai / vėjo raupai / vejaraupės (chicken-pox). Often parts of a synonymic chain are variants. The 105 abundance of synonyms and variants in Vileišis’ works shows his aim to give preference to Lithuanian terms. It also allows us to assume that he was looking for the most suitable, the best Lithuanian term to name a medical concept. At that time Lithuanian terminology of this field was being created and Vileišis with his numerous popular works of medical science made an important contribution. Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] Gauta 2003-10-27 106