Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai

TERMINOLOGIJA IR DABARTIS Jonas KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas LIETUVIŲ TERMINOGRAFIJA: PRAEITIES BRUOŽAI, DABARTIES SUNKUMAI IR UŽDAVINIAI Lietuvių terminija prasideda su pirmąja lietuviška knyga (1547) — Martyno Mažvydo katekizmu (ir elementoriumi) — už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribų, kai lietuvių kalba nebuvo — niekur! — oficialioji, valstybinė, net kanceliarinė. Universitetiniu laikotarpiu (1579-1832) nebuvo ir universitetinė. Buvo tik bažnytinė, nors nelengvai patekusi ir į Bažnyčią, vėliau ir i$ jos stumta ir daug kur išstumta. Beveik tris šimtmečius lietuvių terminijos objektas daugiausia buvo bažnytinis arba teologinis ir filologinis. Dar didesnis lietuviškas paradoksas: mokslo terminijos sistemingesnis kūrimas ir tvarkymas prasidėjo tada, kai buvo prarastas valstybingumas (1795), uždarytas universitetas (1832) — XIX a. viduryje. Jis sutapo su trečiuoju bandymu sukurti bendrinę rašomąją kalbą — šiuokart žemaičių tarmės pagrindu, kuris nebuvo sėkmingas. Jurgis (vienuolis Ambraziejus) Pabrėža (1771-1849), dvejus metus studijavęs Vilniaus universitete ir jį palikęs 1794 m. dėl sukilimo represijų, savo mokslinę (greta apaštalavimo) veiklą plėtojo gimtajame žemaičių krašte: 1821 m. parašė Dictionarium Botanicum Latino Samogiticum (Lotyniškai žemaitiškas botanikos žodynas) — 860 vardų, II redakcija — 1400 vardy (rankraštis neišlikęs); 1834 m. — Wardaa tayslyynee Augimiu — 11 p., Sryje Balsenyyny Biiluu Zemayt. Lotinyynių (abėcėlinis lotyniškai lietuviškas augalų morfologijos terminų sąrašas) — 505 p.; pagrindinis — 1843 m. Tayslos augumyynis — 980 p., rengtas spaudai, bet tik dalis, pavadinta Botanika, arba Taislius auguminis, paskelbta Amerikoje 1900 m., kai jau buvo pietų vakarų aukštaičių tarmės ir Mažosios Lietuvos gramatikų pagrindu susidariusi naujoji rašomoji kalba. Po 1863 m. sukilimo daug šviesuolių ištrėmus, Bažnyčią suvaržius, 1864 m. uždraudus spaudą, lietuvybė ir raštingumas laikėsi knygne9 Syste, mokslas — pavieniais šviesuoliais. Toks buvo Laurynas Ivinskis (1810-1881), universiteto jau neragavęs, bet pats — tarsi žmogus universitetas. Parengė 3300 vnt. mineralogijos ir botanikos sisteminį vardyna Prigimtūmėnė: I — Žemiėmina, 11 — Zoliémina, grybų atlasą — 226 vnt. (su piešiniais), 0 iš jo visų darbų susidaro apie 6 000 terminų. Šių žemaičių terminologinis palikimas nemažai nagrinėtas: Pabrėžos — botanikų J. Dagio, K. Jankevičiaus, A. Lekavičiaus ir kt., kalbininko K. Gaivenio ir kt.; Ivinskio — kalbininkės A. Auksoriūtės (daktaro disertacija). Labai glaustai galima apibendrinti, kad Pabrėža ir Ivinskis: 1) pagal sistematiką inventorizavo labai daug gyvosios kalbos augalų, grybų, mineralų ir kt. vardų; 2) nepaprastai daug sukūrė (to reikalavo jų rinkinių spragos, dar daugiau — sistematika, plačiai išeinanti už Lietuvos augalų arealo) pagal lietuvių kalbos žodžių darybos polinkius (taisyklių dar nebuvo) ir net visai individualių darinių (Ivinskis — apie 1500); 3) skolinius vartojo saikingai, pirmenybę šiuo atveju teikė vertiniams ir sekiniams. Jų palikimo dalelė yra tapusi, iš dalies ir dabar tampa gyvuoju terminijos paveldu. Iš kitų to laiko mokslo ir kalbos veikėjų minėtinas A. Kašarausko (1821-1882), K. Drasutavičiaus (apie 1850 — apie 1905) liaudies ir mokslo terminijos palikimas. Kilęs tautinio išsivadavimo sąjūdis davė slaptaja spaudą (Ausra, Varpas, Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Tévynes Sargas), 1904 m. spauda atgauta. Terminija pirmiausia ėmė gautis iš tradicijos, Įdirbio, palikimo — 1906-1907 m. išleistas su tautinio atgimimo sąjūdžiu išaugusio Povilo Matulionio (1860-1932) Zolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas (apie 3000 terminų). Kaip rodo pats pavadinimas, naudotasi Pabrėžos ir Ivinskio darbais, bet ir gyvosios kalbos duomenimis. Tačiau susidaryta jau sąmoninga naujoviška norminimo samprata — 4 principai, kuriais siekiama, kad „sumažėtu prieštaravimų daugybę; gyva žmonių kalba, dar dažniau raštai vienu žodžiu tankiai varduoja 2-3 augalus, suvis ivairius, ir atvirščiai: vienas augalas vadinasi keleriopai. — Tokiuose atsitikimuose aš iškėliau vien tus vardus, kurie ar plačiau yra meniami, ar tikriau jie išreiškia augalo žimas, ar senesnes kilmes, ar reiškiau yra patvirtinti musų artimųjų tautų kalbomis: latvių, lenkų, rusų“ (3), — atitikmenys jomis pateikiami žodyne. 1907 m. įsteigta Lietuvių mokslo draugija, skatindama lietuvių mokslą, savaime kėlė ir lietuviškos terminijos dalyką. Draugijos 1913 m. 10 birželio 12 (25) d. susirinkime Kazys Grinius (1866-1950) skaitė pranešimą Apie botanikos organografijos lietuviškąją terminologiją, kuris 1914 m. buvo išspausdintas Lietuvių tautoje (išleistas ir atskiru atspaudu). Čia dar aiškiau negu P. Matulionio pasakytas mokslo termino svarbiausias reikalavimas — besinonimiškumas (kita pusė — vienareikšmiškumas). Draugija turėjo ir vadovėlių leidimo tikslą — tam dar labiau Ir greičiau reikėjo terminus kurti ir norminti. 1911 m. liepos mėn. iš Bad Elsterio kurorto Jonas Jablonskis rašė Jonui Basanavičiui: „Man rodosi, kad mokslo draugija, tarp ko kito, turėtų išdirbti raštijai terminologiją: ji reikalinga visoms mokslo šakoms. Paskutinai terminologijos draugija neišdirbs, žinoma, bet ji turėtų įnešti daug šviesos, vienodumo į tą terminų mišinį, kurį dabar matome savo literatūroje“ (Jablonskis 1985: 71)". Pasaulinio karo užnugario Voronežas buvo lietuvių terminijos dirbtuvė — čia pas Joną Jablonskį rinkdavęsi Pranas Mašiotas, Marcelinas Šikšnys, Zigmas Žemaitis, Konstantinas Šakenis bendrai — dalyko specialistai ir kalbininkas — kūrė, svarstė ir aprobavo matematikos, fizikos, chemijos terminus. Jablonskis tada jau buvo labai patyręs terminologas, produktyvus naujadarų kūrėjas, turintis sėkmingą metoda (kalti kaip žmonės kala). Grynumo principas Jablonskio terminologijos sampratoje yra esminis, deja, vėliau ir dabar arba nepaisomas, pamirštamas, arba profanuojamas nevykusiais naujadarais. Voronežo svarstybų rezultatas — sukurta terminologijos mokykla (ir procedūra) ir 2 žodynai, išleisti jau atsikūrusios Lietuvos valstybės laikinojoje sostinėje Kaune: M. Šikšnio Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis (1919, 47 p.) ir Z. Žemaičio Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinélis (1920, 99 p.). Krašto apsaugos ministerijos 1919 m. išleistas Kariškas lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas žodynėlis (106 p.), kiek žinoma, parengtas Petro Rusecko. 1920 m. išėjo ' Tuo laiku abiejose lietuviškose Atlanto pusėse kilo ir enciklopedijos sumanymas. Labai būdinga Kazimiero Būgos nuomonė (laiške Klcopui Jurgelioniui 1911 m. balandžio 9 (22) d.): „Manaip mums reikalinga visai kitokia enciklopedija: Lituanologijos enc. <...>. Lituanologijos enciklopedijon turėtų eiti visa tatai, kas paliečia plačiausiai Lietuvą“ (Būga 1961: 928). 11 i Jurgio Elisono Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis (144 p.) (jo autorius 1932 m. išleido Lietuvių sodiečių technikos žodyno mėginimą — atskiru atspaudu iš Archivum Philologicum, 1932, kn. 3, p. 126— 167). 1920 m. išėjo A. Maciejausko Technikos žodynėlis (141 p.), rengtas padedant Susisiekimo ministerijos Terminologijos komisijai; Prakalboje pasakyta, kad naudotasi ir Jono Jablonskio patarimais. Pats Jablonskis žodynėlį įvertino labai kritiškai: „<...>: ne visa, kas lengva parašyti, lengva ir pataisyti“ (Jablonskis 1935: 287), o apie savo vaidmenį, netikėtai sužinojęs, taip paaiškino: „Šitaip yra buvę: inž. A. Maciejauskas prieš dvejus metus kartą ar du kartu buvo atėjęs pas mane ir klausė mano nuomonės apie kelis reikalingus jam žodžius (terminus); dėl kelių tų žodžių pasakiau jam savo nuomonę - ir tiek; kad jis žodynėly pasakys naudojęsis mano „patarimais“, apie tai nieko tada negirdėjau; kad jo rašomas koks žodynėlis technikams, aš tada irgi nežinojau“ (Jablonskis 1935: 287). Iš savo liūdnos patirties galiu pridurti, kad panašūs pokštai kalbininkams ir dabar krečiami... 1921 m. kovo 14 d. prie Švietimo ministerijos buvo įsteigta Terminologijos komisija. Jos darbe dalyvavo ir Jablonskis, ir Būga. Tačiau darbas vyko nelengvai, nesklandžiai, nes daugiau kvalifikuotų kalbininkų nebuvo, o nekvalifikuotiems Komisijos nariams trūko bent terminologijos principų ir apskritai bendrinės kalbos teorijos, norminimo principų supratimo ir supratimo, kad to jiems trūksta. Greičiausiai Ir labiausiai tai pasireiškė besaikiu neprofesionaliu purizmu, nemokšiškais naujadarais (šito dalyko savo autoritetu ir mokslingumu nepajėgė sulaikyti net Jablonskis, jam reikiamai nepasipriešino ir Būga, apskritai, kaip rodo jo rašyta Zoologijos sistematikos terminų žodynėlio recenzija, skolinių nemėgęs). Kaip tik dėl to 1925 m. Jablonskis rašė: „Komisija bus nusidirbusi ar iš savo vagos kiek iškrypusi“ (Rygiškių Jonas 1935: 308). Kritiškai jis vertino ir Terminologijos komisijos sekretoriaus Antano Vireliūno nerūpestingai parengtą knygelę Įvardai arba terminai, priimti terminologijos komisijos (1924, 144 p.) — akcizo, teisės, kelių ir kt. (Rygiškių Jonas 1935: 322-324). Per visą tą negražią istoriją, kuri neužmiršta ir šiandien, beveik prapuolė ir geras A. Vireliūno (?) terminas įvardas (:įvardyti) (vis dėlto vartotas užsienio lietuvių terminografų B. Stundžios, P. Mažeikos; V. Vintarto — net įvardotyra), jo aktyve dabar minima gal tik kraštotyra. Jablonskiui pasi12 traukus, Komisija 1925 m. kovo 25 d. pertvarkyta, į ją įtraukti J. Balčikonis, J. Talmantas, K. Alminauskis, A. Salys, P. Skardžius, tačiau Jablonskiui atsisakius pirmininko pareigų 1926 m. birželį paleista. Sėkmingesnė buvo Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos komisijos (sekcijos) veikla IV dešimtmetyje: 1938 m. išleista Bendroji filosofijos terminija (LKD Terminologijos sekcijos apsvarstyta, papildyta ir priimta. Paruošė prof. St. Šalkauskis, 1660 terminų lietuvių, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis, taip pat paaiškinimų su pavyzdžiais dalis); Šalkauskio parengta (trečdalis svarstyta) ir Bendroji pedagogikos terminija (1600 terminų, iš jų 600 —iš BFT), bet tada nespėta baigti ir išleisti. Botanikos žodyno komisija, vadovaujama L. Vailionio, sudarė ir apsvarstė (iš pradžių posėdžiuose dalyvavo dar ir P. Matulionis), P. Skardžiaus konsultuojama ir J. Balčikonio patariama parengė ir 1938 m. išleido veikalą Lietuviškas botanikos žodynas. 1 dalis. Augalų vardynas, botaniškoji farmakognoziné nomenklatūra ir augalų sistematika, red. J. Dagys (589 p.). Žodyną sudaro apie 3300 norminių terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos ir raštų sinonimais ir variantais, lietuvių-lotynų kalbų vardynas, lotyniškų būdvardinių rūšies vardų žodynėlis. Taigi LBŽ yra kapitalinis ne tik mokslinės, bet ir liaudies terminijos žodynas — tezauras. Visų tada surinktų augalų vardų sistematinis įvertinimas buvo nemaža (nors medžiagos prikaupus daugiau ir nepakankama) paspirtis akademinio Lietuvių kalbos žodyno rengėjams. Tuo laikotarpiu terminijos poreikiai sparčiai augo, daug terminų rinkinių ir rinkinėlių skelbta žurnaluose ir laikraščiuose (Švietimo darbas, Lietuvos mokykla, Kosmos, Logos, Ateitis, Teisė, Lietuva, Lietuvis ir kt.), terminų žodynų ir žodynėlių rengta ar motasi rengti daugiau (teisės, geležinkelio ir kt.), bet iki vėl prarandant valstybingumą (1940) nespėta. Vis dėlto krinta į akis ministerinių komisijų nepaslankumas, o universitetinių dar nepasireikšta, nors terminologijos darbas Vytauto Didžiojo universitete dirbtas. Pažymėtinas organizuotas ir našus Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos komisijos darbas. Teigiamiausias dalykas — įtvirtinta Jablonskio pradėta terminų organizuoto rengimo, svarstymo ir aprobavimo tvarka, ji net institucionalizuota, nors be Jablonskio (ar kitų kalbininkų) rankos institucionalizavimas virsdavo mašina be variklio. 13 Nuo derlingųjų 1938 m. iki 1954 m., kai išėjo Teisinių terminų žodynas (240 p., 2072 pagrindiniai + 3870 rūšinių terminų), sudarytas A. Žiurlio (ir iš tarpukario įdirbio), aprobuotas Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisijos, žioji didžiulė terminografijos spraga, kurioje matomas tik nedidelis 1949 m. A. Novodvorskio Trumpas rusiškai-lietuviškas techninis žodynas (127 p.). Terminų žodynų lingvistinę konsultaciją ir tam tikrą aprobavimą nuo 1952 m. vykdė minėta Terminologijos komisija (savo gyvavimą pradėjusi 1945 m. prie MA Prezidiumo, 1951 m. perkelta į Lietuvių kalbos institutą). Joje įvairiu laiku ir įvairiu krūviu, J. Kruopo vadovaujami, dirbo N. Grigas, A. Kučinskaitė, J. Paulauskas, V. Bartusevičius, V. Labutis — visi vėliau šį darbą paliko, apie dešimt metų dirbo beveik vienas K. Gaivenis, kol persidirbo IT apsirgo. 1954 m. išėjo pirmasis norminis bendrinės (nors nevisiškai) kalbos žodynas — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Jį rengiant terminologiškai konsultavo keliolika įvairių sričių mokslo specialistų. Ne vienas iš jų — veikiausiai paskatinti DLKŽ ats. red. Jono Kruopo — tapo terminų žodynų rengėjais. Atėjo lietuvių terminografijos pjūties dešimtmetis, per kurį išėjo: V. Gudelio Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas (1956, 220 p., apie 5000 terminų); Bibliotekine ir bibliografine terminologija, sas. 1, sudarė I. Kisinas (1956, 48 p.); Fizikos terminų žodynas, red. P. Brazdžiūnas (1958, 123 p.); Sportinių terminų žodynas, ats. sudarytojas V. Steponaitis (1959, 340 p.); Rusųlietuvių kalbų politechninis žodynas, red. kol. p-kas A. Novodvorskis (1959, 518 p.); J. Čeičio Melioracijos terminų žodynas (1960, 283 p.); A. Krutulio Trumpas muzikos žodynas (1960, 208 p., apie 1500 terminų); K. Daukšo Chemijos žodynas (1960, 449 p.); Literatūros terminų žodynas, sudarė J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius (1962, 80 p., apie 3000 terminų)?; A. Jurevičiaus ir A. Čižo Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (1962, 99 p.); Botanikos terminų žodynas, sudarė Bo- * 1961 m. išėjo ir verstinis mokyklinis aiškinamasis L. Timofejevo ir N. Vengrovo Literatūros mokslo terminų žodynėlis (208 p., lietuviškus pavyzdžius parinko J. Vildžiūnas). 14 tanikos žodyno komisija, vyr. red. prof. J. Dagys (1965, 663 p.); Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, ats. red. akad. K. Meškauskas (1966, 291 p.); M. Mikalajūno Trumpas rusų lietuvių kalbų sinoptinės meteorologijos terminų žodynas (1966, 39 p., rotaprintu). Kiek vėliau išleisti A. Trečiokaitės Informatikos terminų žodynas (1969, 96 p.), V. Anskaičio ir M. Kilo Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas (1971, 364 p.) ir lietuvių-rusų-vokiečių kalbų Aiskinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas (1971, 119 p.). Minėtinas ir B. Augustino, P. Danisevičiaus ir K. Miecevičiaus (ats. red. P. Pošiūnas) Trumpas kriminalisto žinynas (1970, 184 p.), prie kurio terminijos norminimo daug prisidėjo J. Kruopas ir K. Gaivenis. Terminų žodynus dažniausiai rengė patys žymiausi dalykų specialistai ir (arba) mokslo įstaigų kolektyvai. Nors per valstybės ir tautos gyvenimo pervartas pasikeitė mokslininkų ir kalbininkų kartos, institucijos, ideologijos ir kiti pamatiniai dalykai, bet terminų žodynų rengimo ir aprobavimo struktūra išsilaikė. Beveik visus vardytus žodynus peržiūrėjo Terminologijos komisija, nors neaprobuoti svarbūs Politechninis žodynas ir Žemės ūkio terminų žodynas. Žinoma, tie žodynai turėjo daug dalykinių, leksikografiniy, kalbinių trūkumų. Pamatiniai trūkumai — okupacijos nulemtas rusy-lietuviy dvikalbiškumas ir to neišvengiamas padarinys — rusiškų vertinių gausa, beje, propagandiškai vertinta kaip lietuvių kalbos turtinimas, nereti rusiški vertalai, saikingiau, bet pastebimai — svetimybės. Visi žodynai beveik vieno tipo — dvikalbiai, rusų-lietuvių kalbų, politechnikos ir žemės ūkio — net be lietuviškos rodyklės; išsiskiria tik literatūros (lietuviu-rusy kalbų) ir botanikos, kur pats dalykas reikalauja ir lotynų kalbos; dar keli žodynai — muzikos, melioracijos, chemijos, botanikos, medienos ~ ir aiškinamieji. Tik 1958 m. išsiskyrė vienintelis A. Novodvorskio Anglų-lietuvių kalbų politechninis žodynas (172 p., apie 10 000 terminy, be lietuviškos rodyklės, neaprobuotas). Tik po 13 metų — 1971 — vel išsiskyrė Rusy-lietuviy—angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas (600 p., apie 17 000 terminų, lietuviška ir angliška rodyklė, peržiūrėjo Terminologijos komisija) ir nedidelis R. Kelbauskienės ir J. Kazėno Anglų-lietuvių kalbų melioracijos ir žemėtvarkos terminų žodynas — minimumas (1971, 31 p.). Čia dar minėtini vidaus leidybos — J. Vosyliaus lotynų-lietuvių-anglų-vokiečių-rusų Trumpas farmaci15 nis poliglotinis žodynas (1970, 350 p.) ir J. Starkaus ir A. Šuopio parengtas Klinikinių diagnoziy žodynėlis (1971, 182 p.). Mokomųjų vidaus leidybos terminų žodynėlių (studentams, paprastai rotaprintinių) būta ir daugiau (anglų-lietuvių, vokiečių-lietuvių, prancūzų— lietuvių), vienas pirmųjų ir didesnių — V. Nečiūno English-Lithuanian Medical Dictionary (1962), minėtinas taip pat V. Nečiūno Basic Affixes and Word Roots for Medical Terminology (1967, 128 p.). Cia ne vieta išsamiau aptarti to laiko terminografijos teorinės ir metodinės bazės dalykus. Iš esmės jie buvo likę aiškūs iš seniau, nors sąlygų jiems sutvirtinti palankių nebuvo. Labiau tolstant nuo geros pradžios, tradicijos ir net neblogos tąsos, tie dalykai kartais kildavo patiems rengėjams — ne tik problemiškai, bet ir, deja, kriziškai. Taip nutiko su Medicinos terminų žodynu — tarp pačių rengėjų būta diametraliai priešingų nuostatų dėl grynumo, žodyno rengimas strigo, problemos prasiveržė spaudoje, netgi partinėje — vienpartinėje Tiesoje, rankraštis buvo daug recenzuotas, sustabdytas, deponuotas, spec. redaguotas — išėjo (20 000 egz. tiražu!) tik 1980 (996 p.), išėjo — kaip vėzdinis atsakas į tada smarkiai smerkto purizmo (vadinto buržuaziniu) neatsargius, kartais nerimtus pasireiškimus — sulotynintas ir perlotynintas, svarbiausia — jo normų pasirinkimas paliktas visiškai neaiškus: „Ten, kur pateikiami sulietuvinti lotyniški ir lietuviški atitikmenys greta, jie laikytini lygiaverčiais ir vartotini pasirinktinai“ (3). Tokio neaiškaus norminimo nei anksčiau, nei vėliau nebuvo, visada — ar būdavo paaiškinta, ar ne — pirmesnis terminas būdavo pagrindinis normos variantas. Dabar — pasirinktinai: abazija — nepaėjimas, ablaktacija: 1. kūdikio nujunkymas, 2. užtrūkimas, ablepsija — aklumas, abrozija — 1. badavimas, 2. išsekimas, aknė — spuogai, adipozė — nutukimas, katarsis — 1. vidurių išvalymas, kogitacija — mąstymas, gargalizmas — kutenimas, insomnija — nemiga, instiliavimas — įlašinimas ir taip be galo! Ir dar pirm cituotos žodyno nuostatos pasakyta: „Dėl skirtingų kai kurių terminų ypatybių minėtieji elementai (t. y. „sulietuvintas lotyniškas terminas, grynai lietuviškas terminas“ — J. K.) ne visiems terminams taikomi vienodai. Daugelio klinikos, farmacijos, mikrobiologijos, citologijos terminų naudojama (= vartojama — J. K.) tik sulietuvinta lotyniška forma“ (3), 0 po jos pridėta: „Sudėtiniuose terminuose vietos taupymo sumetimais dažniau pateikiamos tik su16 lietuvintos lotyniškosios formos“ (3). Taigi kreiva superlotynizuotoji žodyno nuostata visiškai aiški. Tačiau Ji visiškai nesuprantama ir nepagrindžiama. Lotynų kalba yra pamatinė medicinos (ir anatomijos, fiziologijos, taip pat botanikos ir zoologijos) kalba, žodynas pirmiausia ir teikia tarptautinę norma — lotynišką (arba lotynizuotą) terminą, tai kam dar jį lietuvinti, jei yra tikrai lietuviškas terminas, teisėtas, nacionalinis variantas, lietuvių kalbos vartosenai gyvybiškai būtinas. Žinoma, ablepsijos, katarsio, kogitacijos, gargalizmo ir pan. atvejais vartosenos žodynas gal labai nepaveikė, normas į lietuvybę bent kiek atlenke (bet tik po gero dešimtmečio) Medicinos enciklopedija (t. 1, 1991; t. 2., 1993). Tačiau tais — irgi gausiais ir svarbiais — atvejais, kai vartosenoje jau buvo ir tarptautinis Žodis, Ir jo lietuviškas atitikmuo, o neretai jau ir pakaitas, žodynas kreipė — ir nukreipė — atgal į tarptautiškumą. Kai kurie tuo metu bendromis pastangomis gerai lietuviškai įvardyti ir prigydyti, platesnėje visuomenės vartosenoje jau gerokai įdiegti dalykai, pavyzdžiui, šunvotė, piktvotė, pūlinys, pūlynas, žodyno ilgam buvo nublokšti į lotynišką balą (pirmi — furunkulas, karbunkulas, abscesas, flegmonal), kol juos bent kiek atgriebė Medicinos enciklopedija. Žodynas turi aprobatą — Žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos grupė, bet visas aprobavimas aiškiai pasakytas Prararmėje: „Dalį parengto spaudai rankraščio skaitė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos grupės moksliniai bendradarbiai K. Gaivenis ir J. Klimavičius“ (3). Dalis buvo nedidelė ir kryptinga — kai kurie sunkios darybos ir terminų formų dalykai. Apgailėtina istorija, nes kai kurių žodyno autorių ir talkininkų pastangos yra tikriausias indėlis į lietuvišką medicinos terminiją. Bet deguto — visas samtis. 1971 m. gruodžio 7 d. įsteigta organizacinė ir koordinacinė Terminologijos taryba prie Mokslų akademijos Prezidiumo (4 sekcijos, 22 nariai, pirmininkas — akad. Vytautas Mažiulis, pavaduotojas — dr. Stasys Keinys, sekretorius — dr. Kazimieras Gaivenis). Lietuvių kalbos ir literatūros institute sudaryta Terminologijos grupė (prie Žodynų sektoriaus), vėliau — 1991 m. — ji išaugo į Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyrių (nuo 2003 m. balandžio — Terminologijos centras). Terminografijos darbo Taryba labai neįsiūbavo, nors užmojų ir vilčių būta. 1973 m. išleista verstinė pagalbinė priemonė, sudaryta 17 14500 terminų, neaprobuotas); lietuvių-rusų-vokiečių-anglų kalbų Aiškinamasis medienos terminų žodynas (ats. red. B. Papreckis, 1998, 212 p., VLKK neprieštarauja). Minėtini J. Veličkos Jūreivystės terminų trumpas enciklopedinis žodynas su rusiškais ir angliškais atitikmenimis (1991, 441 p.) ir rusų-lietuvių ir lietuvių-rusų kalbų Jūreivystės, žvejybos ir politechnikos terminų žodynas (t. 1, 1992, 398 p., t. 2., 1992, 446 p. — apie 17 500 terminų), J. Banaičio Jūrų technikos. laivybos, žvejybos lietuvių-rusų-anglų kalbų žodynas (1994, 1024 p., apie 17 000 terminų, peržiūrėjo Terminologijos skyrius) ir Anglų-lietuvių kalbų Jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodynas (2001, 728 p., 40 000 terminų, neaprobuotas). Gausiai leidžiami visai naujos kompiuterijos srities terminų žodynai: K. V. Paulausko (ats. red.) ir R. Jasinevičiaus lietuviy-angly— rusų kalbų Aiškinamasis kompiuterijos žodynas (1995, 376 p., apie 4200 terminų, peržiūrėjo LKI Terminologijos skyrius); Lietuvių-anglų— rusų-vokiečių kalbų terminų žodynas. Informatika (red. R. Valatkaitė, Z. Kudirka, 1997, 943 p., 18 000 terminų, VLKK neprieštarauja); K. V. Paulausko Aiškinamasis kompiuterijos terminų santrumpų žodynas (2000, 352 p., 4000 santrumpų, apie 6000 terminų, VLKK neprieštarauja) ir kt. Minėtinas ir lietuvių-rusų-anglų kalbų aiškinamasis InJormacijos terminų žodynas (sudarė A. Trečiokaitė, 1993, 140 p., peržiūrėjo Terminologijos skyrius). Iš ekonomikos, prekybos, bankininkystės ir finansų srities pažymėtini keli nemaži žodynai: P. Auštrevičiaus, D. Pupkevičiaus, D. Treigienės lietuvių-anglų-vokiečių-rusų kalbų Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas (recenzentas K. Gaivenis, 1991, 510 p., apie 2500 terminų); K. Paso, B. Louzo, L. Deivio Ekonomikos terminų žodynas (red. A. Pupkis, rec. K. Gaivenis, 1994, 310 p.: II leid., 1997, 583 p.); A. Buračo, B. Svecevičiaus Lietuvių-anglų-lietuvių biznio, bankų, biržos terminų žodynas-žinynas (1994, 718 p., terminus peržiūrėjo K. Gaivenis); A. Buračo lietuvių-anglų kalbų Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasis žodynas (1997, 456 p., terminus peržiūrėjo K. Gaivenis); A. Buračo lietuvių-anglų kalbų Pasaulio valiutų ir monetų žinynas (1999, 368 p., terminus peržiūrėjo K. Gaivenis); Žemės ūkio įmonių mokslo ir rinkotyros terminų vokiečių-lietuvių kalbų žodynas (sudarė A. Poviliūnas, 1996, 410 p., neaprobuotas). 24 Netuščia ir teisės sritis, tačiau čia vyrauja verčiamieji (paprastai mokomieji) — anglų-lietuvių (3) ir vokiečių-lietuvių (1) žodynai, kai kurie ne visai ir terminų žodynai — yra ir šiaip tos srities žodžių, o terminai kartais neturi lietuviškų atitikmenų, tik aprašymus. Pažymėtinas Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas (sudarė R. Mockevičius, 2000, 607 p.; II leid., 2002, 767 p.). Iš įvairių kitų sričių minėtini didesni, reikšmingesni terminų žodynai: sisteminis lotynų-lietuvių-vokiečių-anglų-rusų kalbų Botanikos vardų žodynas (sudarė R. Jankevičienė, 1998, 524 p., VLKK neprieštarauja); sisteminis lotynų-lietuvių-anglų-prancūzų-rusų-vokiečių kalbų Žinduolių pavadinimų žodynas (ats. red. P. Bluzma, 2002, 436 p., beveik 3500 pavadinimų, VLKK neprieštarauja); Trumpas angly— lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas (parengė O. Rupainienė, 1998, 432 p., apie 7000 terminų, VLKK neprieštarauja); lietuvių-anglų-rusų kalbų Aplinkos apsaugos terminų žodynas (2000, 518 p., 2261 terminas, VLKK neprieštarauja); V. Štuikio, L. Tymuko, R. Vasiliauskytės lietuvių-anglų-rusų kalbų Gyvulininkystės terminų aiškinamasis žodynas (1993, 216 p., peržiūrėjo ir recenzavo LKI Terminologijos skyrius); sisteminis lotynų-lietuvių kalby žodynas Veterinarinés anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai (vadovas L. Daugnora, 1998, 180 p., VLKK neprieštarauja); L. Daugnoros, R. R. Budrio, R. Trainienės sisteminis lotynųlietuvių kalbų žodynas Paukščių anatomijos terminai (2002, 216 p., VLKK neprieštarauja); Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas (2001, 256 p., VLKK neprieštarauja); A. Lapytės ir J. Šurkaus Trumpas psichiatrijos terminų žodynas (1996, 88 p., recenzavo Terminologijos skyrius); lotynų-lietuvių kalbų Akušerinių ginekologinių diagnozių ir operacijų pavadinimų rašyba (sudarė A. Venckauskas, 1997, 98 p., 2000 pavadinimų, neaprobuotas); Anglų-lietuvių kalbų medicinos terminų žodynas (sudarė D. Ramanauskienė, E. Zagorskaitė, 1997, 429 p., neaprobuotas); Anglų-lietuvių-rusų kalbų feromonų žodynas (sudarė A. Skirkevičius, 1997, 154 p., apie 900 terminų, neaprobuotas); V. Gudelio lietuvių-rusų-vokiečių-anglų kalbų aiškinamasis Jūros krantotyros terminų žodynas (1993, 408 p., aprobavo Terminologijos taryba (!)); S. Vaitekūno mokyklinis Enciklopedinis geografijos žodynas (1994, 256 p., neaprobuotas); Lietuvių-rusų kalbų geodezijos terminų 25 žodynas (sudarė S. Kazakevičius, 1993, 216 p., apie 7000 terminų, neaprobuotas); V. Straižio Astronomijos enciklopedinis žodynas (2002, 333 p., neaprobuotas); /storijos žodynas (red. kol. p-kė V. Pukienė, 2003, 434 p.) (minėtini ir du nemaži mokykliniai šios srities žodynai); Psichologijos žodynas (spec. red. R. Augis, R. Kočiūnas, 1993, 368 p., neaprobuotas); L. Jovaišos lietuvių-anglų-vokiečių-rusų kalbų aiskinamasis žodynas Pedagogikos terminai (1993, 263 p., apie 1 000 terminų, tikrino ir rekomendavo Terminologijos skyrius); Anglų-lietuvių kalbų specialiojo ugdymo žodynas (sudarytojas ir ats. red. J. Petruševičius, 2002, 369 p., apie 3500 terminų, neaprobuotas). Iš didesnių terminų žodynų dar reikia pažymėti karybos, vadybos, pašto, filosofijos, sociologijos, socialinės apsaugos, darbo rinkos, meno, dailės, architektūros, ikonografijos, literatūros teorijos ir literatūros mokslo, teologijos, religijotyros, bibliotekininkystės ir bibliografijos, knygotyros ir kt.; iš mažesnių — verslo, muitinės, apskaitos, vaistingųjų augalų, kultūrinių augalų ir piktžolių, spygliuočių, dendrologijos, dirvotyros, rizologijos, medžioklės ir kt. Tikrai verti dar atskirai minėti J. Pričinausko Rusųlietuvių kalbų prekių žodynas (1996, 734 p., 40 000 terminų, VLKK svarstytas, nors oficialiai neaprobuotas) ir Logistika: lietuvių-anglų kalbų logistikos terminai, sąvokos (sudarė E. Palšaitis, R. Palšaitis, 2001, 350 p., neaprobuotas). Lietuvių terminografijoje ne tik plinta ir įsigali Vakarų kalbos (labiausiai anglų kalba, siekiama penkiakalbio standarto), bet tam tikrais atvejais perimami aprobuoti Vakarų arba tam tikri JAV žodynai, pvz.: Nuolatinės tarptautinės kelių kongresų asociacijos sisteminis (su lietuviška abėcėline rodykle) Techninis automobilių kelių tarptautinis žodynas (parengė K. Skerys, 1994, 128 p., neaprobuotas) — Technical Dictionary of Road Terms (1990) lietuviškoji versija; Civilinės aviacijos terminų žodynas (rengėjai vadovai R. Eriksonienė ir J. Klimavičius, 1996, 352 p., peržiūrėjo ir aprobavo Terminologijos skyrius) — pagal ICAO (International Civil Aviation Organization) Dok. 9294; Tarptautinė pašto tarnyba (Žinynas lietuvių, prancūzų, anglų, esperanto, rusų ir vokiečių kalbomis, sudarė A. Piliponis, 1996, 352 p., neaprobuotas) — pagal Pasaulinės pašto sąjungos aštuoniakalbį Vocabulaire Polyglotie du Service Postal International (Berne, 1992); Tarprautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas (pa26 rengė V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas, 1997, 96 p., VLKK neprieštarauja) — pagal International Vocabulary of Basic and General Terms in Metrology (Geneva, 1993); anglų-lietuvių kalbų Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas (sudarė V. Vainauskas, 2000, 614 p., apie 5000 terminų, VLKK neprieštarauja) — versta iš JAV Gynybos kartografavimo žinybos Glossary of Mapping, Charting and Geodetic Terms, 1981, Defence Mapping Agency Hydrographic / Topographic Center Washington, D. C. 20315; NATO terminų žodynas (ats. red. A. V. Garsys, plk. J. Norgėla, 2001, 310 p., neaprobuotas) — versta iš NATO Glossary of Terms and Definitions (English and French) AAP 6 (1998 m. rugsėjį patvirtintas Dok. 3680). Kiekybė didelė. Bet nemažai jos susidaro mokomųjų (studentams), mokyklinių, žinybinių žodynėlių sąskaita. Akivaizdus ir kiekybės disbalansas — seniai neatnaujinti fizikos, politechnikos, medicinos, geografijos, geologijos, muzikos terminų žodynai. Niekada nebuvo didelių biochemijos, genetikos terminų žodynų. Dar Terminologijos tarybos žadėtas miškininkystės terminų žodynas neišėjo iki šiol, užtat išleistas miškininkų biogramų (su nuotraukomis!) žinynas!.. Kokybės stoką liudija aprobatos — kol kas visos tik neprieštarauja, nė vienos — pritaria, ne visai mažai žodynų — be jokios; pasitaiko su kalbos klaidomis (net didžiosiomis). Jaunai (vėl jaunai!) valstybei mirtinai trūksta kapitalinio teisės žodyno (ir enciklopedijos). Išleista keletas ekonomikos terminų žodynų, bet šios srities terminijos ydos ir problemos didelės ir akivaizdžios. Kompiuterijos terminų žodynų lyg netrūksta, bet Ir jie, ir gausios (nors ne visada profesionalios) diskusijos nepadėjo nusistovėti pirmojo šimtuko ir net dešimtuko terminams, o daug kur (neišskiriant mokyklos!) keroja angliškas žargonas. Apskritai išleistas ne vienas terminų žodynas, kuris jokio naujo žodžio terminografijoje netarė. Terminų žodynai rengiami nelengvai. Kaip žmogus, parašęs apie 500 p. recenzijų ir ekspertizių, tai galiu vertinti gana tiksliai. VLKK pastangomis 1999 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu priimtų Bendrųjų terminų žodynų rengimo reikalavimų nuostata, kad į rengimo grupę turi būti įtrauktas ir „kalbininkas terminologas (ar kitas bendrinės lietuvių kalbos specialistas)“, mažokai gelbsti, nes kalbininkams terminologams visas rengimo, recenzavimo ir aprobavimo 27 darbo krūvis nepakeliamas, 0 jų gretos retėja. Kita vertus, terminografijos darbas Lietuvoje nelaikomas moksliniu — net tada, kai jį dirba geriausi specialistai (profesoriai, akademikai). Terminografijos planavimas, organizavimas ir koordinavimas nėra institucionalizuotas, jis niekam nepriklauso — šis svarbus darbas nedirbamas. Lietuvos mokslo ir technologijų baltojoje knygoje (2001), parengtoje Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos, sąvokų terminija, terminologija, terminografija nėra, nors terminai — tai visų mokslų audinio raudonosios gijos. Kur esame — tiesiame kelyje, kryžkelėje ar aklavietėje? To niekas net nesvarsto. O reikiamas kokybinis, iš dalies — ir kiekybinis, pakilimas lieka už akiračio. Nors nedidelė vilties žvaigždutė patekėjo — Mokslų akademijos prezidento rinkimus laimėjo kandidatas, kurio programoje terminologija irgi yra. Matysim po šimtadienio. Išvados 1. Lietuvių terminografijos pradžia — 1821 m. Senoji terminografija — rankraštinė. Pirmasis spausdintas terminų žodynas — 1907 m. Beveik šimtą metų terminografijos darbą dirbo pavieniai šviesuoliai entuziastai, daugiausia botanikai. 2. Tautinio išsivadavimo sąjūdžio sužadinta Lietuvių mokslo draugija (1907 m.) davė bent kiek organizuotesnį postūmį, bet terminografijos vaisių nespėjo subrandinti. 3. Organizuotos terminografijos pradžia — Pasaulinio karo užnugario Voroneže apie Joną Jablonskį susibūrusių specialistų terminų naujadaros svarstybos. 4. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 1921-1926 m. dirbusioje Tėrminologijos komisijoje net Jablonskio mokslas ir autoritetas nesulaikė neprofesionalaus ir nesaikingo purizmo, pasireiškusio gausiais nemokšiškais naujadarais. Vėlesnė Lietuviu kalbos draugijos Terminologijos komisija įtvirtino Jablonskio pradėtą organizuoto terminų kūrimo, svarstymo ir aprobavimo tvarką, ją institucionalizavo — ir tai jau visiems laikams. 5. Nuo derlingųjų 1938 m. iki 1954 m. žioji didžiulė terminografijos spraga. Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (1954 m.) rengimas subrandino ir terminografijos pjūties dešimtmetį. Tačiau beveik visi terminų žodynai — rusų-lietuvių kalbų, juose gausu rusiškų vertinių, ku28 rie propagandiškai vertinti kaip lietuvių kalbos turtinimas. Apskritai kartais susvyruodavo teoriniai ir metodiniai pagrindai. 6. 1971 m. gale įsteigta Terminologijos taryba, nors terminografijos darbo labai neįsiūbavo, paskatino reikšmingą naujovę — anglų kalbos (rečiau — ir kitų) vartojimą terminų žodynuose. 7. Antrosios Lietuvos Respublikos metais prasideda tikras terminografijos proveržis — išėjo apie 200 žodynų ir žodynėlių. Didelė paskata — Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programa. Priimti terminų žodynų rengimo ir aprobavimo dokumentai. Išleista keletas kapitalinių daugiakalbių terminų žodynų. Tačiau matyti ir kiekybės disbalansas, ir kokybės stoka. Terminografijos darbas nelaikomas moksliniu. Jo planavimas, organizavimas ir koordinavimas nėra institucionalizuotas. Terminografijos darbo pakilimas lieka už akiračio. LITERATŪRA“ Auksoriūtė A. Terminologinis Lauryno Ivinskio palikimas. — Lietuvių kalbotyros klausimai 40, Vilnius, 1998, 32-40. Bendrieji terminų žodynų rengimo reikalavimai (Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. gruodžio 9 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr.7)). — Gimtoji kalba 3, Vilnius, 2000, 22-24. Budnuoepardhuseckuii ykazameiv aumepamypsl no 6onpocam AUMOBCKOU MepMuHo.10euu (1945-1980). Coctaswiu K. Taitssinuc n C. Kedtnuc, BiutbHioc, 1981. Brazdžiūnas P. Fizikos lietuviškosios terminijos kūrimas. — Kalbos kultūra 44, Vilnius, 1983, 4-8. Būga K. Laiškas (13.) K. Jurgelioniui. — Rinktiniai raštai 3. Vilnius, 1961, 926-930. Būga K. Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis [Rec.]. — Rinktiniai raštai 3, Vilnius, 1961, 783-786. Česnys G. Lietuviško anatomijos vardyno istorijos metmenys. — Terminologija 9, Vilnius, 2002, 55-65. Dagys J. Kaip buvo rengiami lietuviški botanikos terminų žodynai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 16, Vilnius, 1975, 244-248. Del lietuviškų mokomųjų terminų žodynų (Terminologijos tarybos prie LTSR MA Prezidiumo 1978 m. gruodžio 20 d. nutarimas). — Kalbos kultūra 37, Vilnius, 1979, 4-5, * Sis sąrašas nėra tik cituojamos ar minimos literatūros, bet siejasi su daugeliu — ir implicitiškai — straipsnyje kalbamų dalykų. Todėl ir jo forma yra bibliografinė. 29 Dėl lietuviškų terminų žodynų rengimo ir leidybos (Terminologijos tarybos prie Lietuvos TSR MA Prezidiumo 1979 m. gruodžio 13 d. nutarimas). — Mūsų kalba 3, Vilnius, 1980, 26-28. Dėl terminų standartų aprobavimo taisyklių (1998 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 69). — Lietuvių kalbos komisijos nutarimai. 1977-1998, Vilnius, 1998, 176-177. Dėl terminų žodynų aprobavimo (1997 m. sausio 30 d. nutarimas Nr. 59). — Lietuvių kalbos komisijos nutarimai. 1977-1998, Vilnius, 1998, 52-54, Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 59 Dėl terminų žodynų aprobavimo dalinio pakeitimo (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pric Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 1 (77)). — Gimtoji kalba 5, Vilnius, 2001, 27-28. Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius, 2002. Gaivenis K,Keinys S. Lietuviškų mokomųjų terminų žodynų apžvalga, trūkumai, tobulinimo rekomendacijos. — Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2 (75), Vilnius, 1981, 127-137. [aitsasnnc K,Knumasuuioc K. Hekoropblė BOnpocbi TEDMHHOJIOruuecKoji padotsl B Jintosckoit CCP. — Hayuno-mexnuudeckas mepsunonoeus 2, MockrBa, 1973, 19-23. Grinius K. Apie botanikos organografijos lictuviskaja terminologija. — Lietuvių tauta 2 (3), Vilnius, 1914, 431-443. Indrašius N,Kucinskaité A,Vaitilavic¢ius A. Pagrindinių psichiatrijos terminų projektas. — Sveikatos apsauga 1, Vilnius, 1967, 56-59. Jablonskis J. Inž. A. Maciejauskas. Techniko žodynėlis [Rec]. — Jablonskio raštai 4, Kaunas, 1935, 284-287. Jablonskis J. Laiškas (66.) J. Basanavičiui. — Jono Jablonskio laiškai, Vilnius, 1985, 71-72. Jurgis Pabrėža (1771-1849), Vilnius, 1972. Keinys St. Mokslo ir technikos revoliucija ir lietuvių terminologijos raida. — Lietuvių kalbotyros klausimai 24, Vilnius, 1985, 179-196. Keinys St Lietuvių terminologijos kūrimo apžvalga (iki 1940 m.). — Kalbotyra 18, Vilnius, 1967, 5-34. Klimavičius J. Metrikai jūms priklauso. kolegos terminologai! — Mokslo Lieeva, 2000 16 1, 11 Klimavičius J. Terminologija: darbai ir darbininkai. — Informacinis biuletenis 9, Vilnius, Švietimo ir mokslo ministerija, 2001, 18. Kruopas J. A. KaSarausko leksikografiniai darbai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 13, Vilnius, 1972, 189-208. Kruopas J. K. Drasutavi¢iaus ( Drasucio) terminų zodynéliai bei sąrašai. — Lietuviy kalbotyros klausimai 16, Vilnius, 1975, 265-271. Lašas V. Dėl kai kurių medicinoje vartojamų terminų. — Sveikatos apsauga 4, Vilnius, 1965, 52-53. Lemchenas Ch.,Šuminas A. Dėl kai kurių terminologijos klausimų. — Tiesa 1967 72 4. Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, Vilnius, 2001. 30 Naujausia lietuvių terminologijos ir terminografijos literatūra (1991-1992). Sudarė J. Gaivenytė ir St. Keinys. — Terminologijos vagos 1. Vilnius, 1994, 101-109. Naujausi lietuviški terminų žodynai. Sudarė J. Gaivenytė. — Terminologija 3, Vilnius, 1996, 105-117; 4. 1997, 94-97; 5, 1998, 151-159; 6. 2000, 116-123; 7, 2000. 107-113: 8, 2001, 146-151; 9, 2002, 164-169: 10, 2003, 186—-192. Pavilonis S,Vaitilavicius A. Kai kuriu lietuviškų medicinos terminų kritinė apžvalga. — Sveikatos apsauga 3, Vilnius, 1959, 56-60. Rygiškių Jonas. Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos [Rec.] — Jablonskio raštai 4, Kaunas, 1935, 322-324. Rygiškių Jonas. Naujieji mūsų terminai. — Jablonskio raštai 4, Kaunas, 1935, 307-308. Rygiškių Jonas. Pasiteisinimas ir atsakymas. — Jablonskio raštai 4, Kaunas, 1935, 308-310. Rumšas P Jablonskio indėlis lictuviy aritmetikos terminiją. — Kalbos kultūra 29, Vilnius, 1975, 3-16. Rumšas P. Lietuviškų geometrijos terminų istorija. — Mūsų kalba 2, Vilnius, 1974, 4-19. Rumšas P. Prie matematikos terminijos ištakų. — Zigmas Žemaitis, Vilnius, 1979, 52-58. Šikšnys M. Mano lietuvių kalbos pamokos ir atsiminimai apie J. Jablonskį. — Kalbotyra 5, Vilnius, 1962, 81-87. Terminologijos darbas. Vertė A. Kaulakienė. Vilnius, 1973, Terminologijos principai ir metodai. Lietuvos RST 1115-90 (ISO 704-87), Vilnius. 1990. Terminų žodynai (1985-1990 m.). Sudarė N. Banevičienė, papildė St. Keinys. — Lietuvių kalborvros klausimai 31, Vilnius, 1994, 192-200, 201-202. Terminų žodynai ir terminų standartai. Rengė A. Smetona. — A. Paulauskienė Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas, 2001, 247-254, Terminų žodynų kartotekos sudarymo instrukcija, Vilnius, 1972. Umbrasas A. Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais. — Terminologija 8, Vilnius, 2001, 76-94. Urbonas S. Apie kai kuriuos nevykusius terminus. — Sveikatos apsauga 4, Vilnius, 1968, 44-56. Vaitilavičius A. Lietuviškos medicininės terminologijos klausimu. — Sveikatos apsauga 2, Vilnius, 1957, 56-61. Valatka J. Keletas pastabų dėl naujai rengiamų medicininių terminų. — Sveikatos apsauga 12, Vilnius, 1952, 33-34. Zemlevičiūtė P Daktaras Jonas Basanavičius ir jo Medega musu tautiszkai vaistinvkvstai. — Terminologija 9, Vilnius, 2002, 103-121. Žemaitis Z. Iš atsiminimų apic J. Jablonskj. — Literatūra ir kalba 1, Vilnius, 1959. 32-39. Žemaitis Z. Lietuviškosios matematikos terminologijos istorija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 8, Vilnius, 1966, 195-201. 31 LITHUANIAN TERMINOGRAPHY: FEATURES OF THE PAST, DFFICULTIES OF THE PRESENT AND TASKS Summary Lithuanian terminography can be said to have begun in 1821. The old terminography is in manuscripts, the first printed terminological dictionary appeared in 1907. For nearly one hundred years terminographical work was done by single enthusiasts, mainly botanists. The Lithuanian Scientific Society (established in 1907), stimulated by the movement of national revival, gave a stimulus to a more organised approach, but did not have enough time to offer an appreciable result. The beginning of organised terminography — discussions about creation of terms by specialists united round the Lithuanian linguist Jonas Jablonskis in the rear of the World War I, in Voronezh in Russia. The principle of purity in Jablonskis® concept of terminology was essential. In the first Terminological Commission. which worked in the Republic of Lithuania between 1921-1926, even the teaching of Jablonskis and his authority did not stop unprofessional and unmoderate purism, which revealed itself in plentiful and inappropriate neologisms. However, the later Terminological Commission of the Lithuanian Language Society established the organised creation, discussion and approval of terminology and institutionalized it. From 1938 until 1954 there is a big gap in the work of terminography. The preparation of the first normalising dictionary of the Lithuanian language (Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas, 1954) gave a good basis for terminography. However, almost every terminological dictionary was Lithuanian-Russian and there were a lot of translation-loans from the Russian language, which in the propaganda were valued as an enrichment of the Lithuanian language. On the whole, the theoretical and methodological foundations wavered from time to time. At the end of 1971 the Terminology Council at the Presidium of the Academy of Sciences was established. It did not push terminographical works forward noticeably, but it encouraged one significant innovation — the usage of English (less frequently — of other languages) in dictionaries of terms. At the time of the second Republic of Lithuania (from 1990) the real boom of terminography happened — about 200 terminological dictionaries were published. The big inducement was the Programm of the Usage and Development of the State Language 1996-2005. Procedures for the preparation and approval of terminological dictionaries were approved. A few fundamental multilingual terminological dictionaries were published. However, the disbalance of quantity and lack of quality is noticeable. Terminographical work in Lithuania is not viewed as scientific activity. Its planing, organising and co-ordination are not institutionalized. The rise of terminographical work still remains in the future. Jonas KLIMAVICIUS Gauta 2003-10-31 Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-2055 Vilnius E. paštas [email protected] 32