Latvių augalų vardai Jurgio (Ambraziejaus) Pabrėžos žodynuose

Solvita LABANAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas LATVIŲ AUGALŲ VARDAI JURGIO (AMBRAZIEJAUS) PABRĖŽOS ŽODYNUOSE Straipsnio medžiaga – 298 latvių augalų rūšių pavadinimai, išrinkti iš dviejų Jurgio (Ambraziejaus) Pabrėžos (1771–1849) žodynų – Taislôs augininu (1843 m., toliau TA) ir Waardaau tayslynee Auginiu (1834 m., toliau WTA). Pagal K. Linejaus sudarytą augalų sistemą tvarkydamas ir kurdamas lietuviškus augalų pavadinimus, J. Pabrėža rėmėsi ir kitų kalbų šaltiniais – knygų parsisiųsdindavo iš Vilniaus, Petrapilio, Rygos (Gidžiūnas 1993: 207). Viena iš jų buvo Oekonomisch-technische Flora von Wilhelm Christian Friebe (Riga, 1805) (saugoma VU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje). Vokiečių autorius savo knygoje pateikia ne tik lotyniškus, vokiškus, bet ir šalia kiekvieno jų latviškus, estiškus ir rusiškus augalų vardus, kaip ir rodo pavadinimas, kryptingai surinktus. Būtent iš W. Ch. Friebės žodyno Oekonomisch-technische Flora, kaip pats J. Pabrėža Tayslôs auginiu pratarmėje užsimena, į abu jo botan ikos žodynus pateko latvių, taip pat rusų (maskolių) augalų vardai. Visiems lietuviškiems augalų pavadinimams latviškų atitikmenų neužteko, nes W. Ch. Friebės rinkinys yra siauras ir vienpusiškas. Latvių augalų nomenklatūra imta rinkti ir tirti vėliau – XIX a. antroje pusėje. 2003 m. pasirodė Inesės Ēdelmanės ir Ārijos Ozolos knyga Latviešu valodas augu nosaukumi (toliau LAN), kurioje iš visų ankstesnių šaltinių surinkti augalų vardai parodo latvių šios srities terminijos bazės kūrimosi istoriją (Reidzānė 2003: V). Ja remtasi tikrinant J. Pabrėžos žodynų latviškų pavadinimų formas. Šio apžvalginio straipsnio tikslas yra J. Pabrėžos latvių ir lietuvių augalų sistematikos terminų sugretinimas. TA ir WTA latviški augalų vardai Pirmiausiai kurti ir atrinkti botanikos vardus mėginta WTA, o pagal šį toliau buvo tęsiamas pats didžiausias J. Pabrėžos gyvenimo 145 mokslinis darbas Taiślōs augimui, apimantis beveik tūkstantį augalų genčių vardų. Žodynų sugretinimas. Imant latviškus augalų vardus, J. Pabrėžos remtasi vienu vokišku W. Ch. Friebės leidiniu Oekonomisch-technische Flora. Tačiau tarp WTA ir TA yra tiek rašybos, tiek pačių augalų vardų skirtumų. Sklaistužose autorės transponuotos latvių ir lietuvių augalų vardų formos (latviški duomenys tikrinti pagal LAN, o lietuviški – pagal Giedriaus Subačiaus tyrinėjimą Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba (Subačius 1996: 12–42)). Pvz.: lot. Asarum europaeum – latv. Kummelu pēdas (~ kummelu pēdas) [plg. kumeļu pēda, piparu zāle LAN] – liet. Pypyyrtapy europyny (~ pipirlapė europinė) TA – latv. Kummelu pēdas. Pippiru Sahles (~ kummelu pēdas, pippiru zāles) WTA; lot. Convallaria majalis – latv. Wetschokli. Wēlschawas. Wēschauštini (~ večokli, vēšavas, vešauštini) [plg. vēžokli, vēžavas, vēžauštini LAN] – liet. Pakalnōty Wōōžbardzy (~ pakalnutė ožbarzdė) TA – latv. Wetschokli. Wehschawas. Weschi-austini (~ večokli, vēšavas, vēš-austini) WTA; lot. Fragaria vesca – latv. Semmenes. Semmohgas (~ zemenes, zemogas) [plg. zemenė, zemenoga LAN] – liet. Žemyny Žemōōgy (~ žeminė žemuogė) TA – latv. Semmenes. Semm-Ohgas (~ zemmenes, zemn-ogas) WTA; lot. Ficaria ranunculoides – latv. Tukkuma Sahle (~ tukkuma zāle) [plg. tīukuma zāle LAN] – liet. Szwatyk szwatykweedy (~ švatikas švatikvedė) TA – latv. Tuhkume Sahles (~ tūkume zāles) WTA; lot. Malva rotundifolia – latv. Kakku seers (~ kakku siers) [plg. kaku siers LAN] – liet. Katsury apsōkōrtaapy (~ katsurė apsukurtlapė) TA – latv. Kakku seers. Pappeles (~ kakku siers, pappeles) WTA; lot. Nymphaea alba – latv. Lehpa (appa). Baltas Lehpas (~ lēpa appa?, baltas lēpas) [plg. baltā (ās) lēpa, lēpu lapa LAN] – liet. Undlelyje baltooji (~ undlelija baltoji) TA – latv. Lehpu lappa. Baltas lehpas (~ lēpu lappa, baltas lēpas) WTA; lot. Rubus fruticosus – latv. Kasenes. Kasa (~ kazenes, kaza) [plg. kazene, kazu ogas LAN] – liet. Aawietie žiórkszynyny (~ aviete žiūrkštinė) TA – latv. Kasene. Kasa ohgas (~ kazene, kaza ogas) WTA; 146 lot. Sambucus nigra – latv. Plēderu kokks. Plūschus (~ plēderu kokks, plūšus) [plg. plēderu koks, plūsti koks LAN] – liet. Bezdas juodasis (~ bezdīs juodasis) TA – latv. Plēderu kokks. Pluschu (~ plēderu koks, plūšu) WTA; lot. Trifolium pratense – latv. Abbolites. Abbolinas. Abbolu sahles (~ abbolites, abbolinas, abbolu zāles) [plg. ābolītis, āboliņu zāles, āboliņu LAN] – liet. Dobÿts takÿwnis (~ dobilas tankinis) TA – latv. Abbolites. Abbolinas. Abbolu sahles. Abbolinni (~ abbolites, abbolinas, abbolu zāles, aboliņi) WTA; lot. Ulmus campestris – latv. Gohba (~ goba) [plg. goba LAN] – liet. Winkszna ganikłwyny (~ vinkšna ganyklinė) TA – latv. Goba Sauswesche (~ goba sausvēse) WTA; lot. Veronika officinalis – latv. Apini semnes (~ apini zemnes) [plg. zemes apinis LAN] – liet. Wērony aptiekÿny (~ veronė aptiekinė) TA – latv. Appini semnes (~ appini zemnes) WTA. Yra ir tokių atvejų, kai WTA nėra to latviško pavadinimo, kuris buvo TA, pvz.: lot. Humulus lupulus – latv. Appini (~ appini) [plg. appini LAN] – liet. Aapinis vysórtynesis (~ apynis visurtiniais) TA; lot. Solanum tuberosum – latv. Rahcinas (~ rāčinas) TA [plg. rācenis LAN] – liet. Džiögma Ropóoty (~ džiūgma roputė) TA; lot. Stellaria media – latv. Mauring (?) [nėra LAN] – liet. Žvayzdynyky Žłūgis (~ žvaizdinyke žliūgis) TA. Sinonimija ir vaizdingumas. Tiriamos medžiagos pagrindą sudaro liaudiniai, t. y. tarmių, augalų vardai. Žymi latvių terminologė V. Skujinia liaudies terminiją priskiria prie tarmių leksikos (Skujiņa 2002: 41). Lietuvoje apie liaudies terminiją rašė terminologas J. Klimavičius: „lietuvių kalbotyros tradicijoje liaudies terminija pirmiausiai kelta kaip mokslinės terminijos svarbiausias šaltinis ir pavyzdys. <...> neįmanoma įsivaizduoti, kad iš liaudies kalbos neimtų botanika“ (Klimavičius 1996: 4). Liaudies terminijai būdinga sinonimija ir vaizdingumas, ekspresyvumas. Botanikos, kaip ir kitų sričių, ypač terminijos formavimosi pradžioje, sinonimijos reiškinys – neišvengiamas dalykas. Sinonimiškumą gali lemti žodžio įprastumas tam tikroje tarmėje (Keinys 1974: 46). J. Pabrėža šalia lotyniško termino teikė vieną moks- 147 lini. Vokiškame šaltinyje latvių kalbos augalų vardai sudaro net 60 sinonimų eilučių, jie sinonimiškai vartojami ir vienažodžiu, ir dvizodžiu pavadinimu, todėl ir TA pateikiami ne tik po vieną, bet ir po 2, 3 ar net 4 sinonimus. Pvz.: lot. Menyanthes trifoliata – latv. Puppu lappa. Puplatschi (~ puppu lappa, puplači) [plg. pupu lapas, puplači LAN] – liet. Pylwity Puupłayszky (~ pilýtė puplaiškė) TA; lot. Rosa canina – latv. Ehrkschki. Wilke drilzehkle (ērkšķi, wilke drīcekIe) [plg. ērškis, vilka drīcekle LAN] – liet. Erszkroozý Eerszketis (~ ērškrože ēršketis) TA; lot. Scirpus caespitosus – latv. Aschki doni. Meldi (~ aški doni, meldi) [plg. aški, doni, meldri LAN] – liet. Smóklie kúoksztatojì (~ smukle kuokštotoji) TA; lot. Calluna vulgaris – latv. Wirsnes. Mellotni. Mehna sahle. Garzhe (~ wirsnes, mellotni, melna zale, garše) [plg. wirsnes, mellotnis, melna zale, garšes LAN] – liet. Wvrži wysórtynesis (~ viržis visurtin(i)asis) TA ir kt. Liaudiniams augalų pavadinimams būdingas vaizdingumas ir raiškumas. Kazimiero Gaivenio žodžiais tariant, ekspresyvūs terminai kuriami net sistematikos terminijoje (Gaivenis 1991: 29). J. Pabrėža, žinoma, latviškus augalų vardus ėmė iš jau minėto šaltinio, be vaizdingųjų ir nevaizdingųjų atrankos. Tačiau vaizdingųjų yra nemažai. Pvz.: lot. Hypericus perforatum – latv. Jāņu sahles (~ Jāņu zāles) TA [plg. Jāņu zāles LAN] – liet. Jonón parmałspóugy (~ jonutė parmałspuogė) TA; lot. Pinguicula vulgaris – latv. Dzeggu ses seetawas (~ dzeguzes sietavas) TA [plg. dzeguzes sietava LAN] -- liet. Tóklie wysórtyvny (~ tuklė visurtinė) TA; lot. Primula officinalis – latv. Gaila bikses (~ gaila bikses) TA [plg. gaila bikses LAN] – liet. Pawasaargy aptiekyny (~ pavasargė aptiekinė) TA; lot. Verbascum lychnitis – latv. Saules szwezze (~ saules svecce?) TA [plg. saules svece LAN] – liet. Dewinmaacy mažesnioji (~ devynmacė mažesnioji) TA ir kt. 148 Kai kurie dabartiniai moksliniai pavadinimai yra pasikeitę, pavyzdžiui, ne Jāņu zāles, o divšķautņu asinszāle; dzegezes sietavas – parastā kreimule LAN. Vaizdingumo likę moksliniame Verbascum lychnitis latvių pavadinime – parastais deviņvīruspēks. Vienažodžiai rūšių vardai. TA vyrauja vienažodžiai latvių augalų vardai (176). Šiame žodyne, kaip ir apskritai liaudies terminijoje, jais įvardijama ir gentis, ir rūšis, pvz.: lot. Cornus sanguinea – latv. Beswarde (~ bezvarde) [plg. bezvārde LAN] – liet. Seedōla Kraujūvny (~ sedula kraujinė) TA; lot. Fraxinus excelsior – latv. Ohsis (~ osis) TA [plg. osis LAN] – liet. Ousis wysōrywnis (~ uosis visurīnis) TA; lot. Hyoscyamus niger – latv. Driggenes (~ driggenes) [plg. drigene LAN] – liet. Drygnie jōudooj (~ drignė juodoji) TA; lot. Salix amygdalina – latv. Karklis (~ karklis) [plg. kārklis LAN] – liet. Blindv mygdolyny (~ blindė migdolinė) TA. Sudurtiniai rūšių vardai. Mažiausiai rasta sudurtinių augalų vardų, kurių abu dėmenis sudaro latvių kalbos žodžiai, pvz.: lot. Cichorium intybus – latv. Zellmellas (~ cellmellas) [plg. ceļmala LAN] – liet. Cykooryje wysōrytnioji (~ cikorija visurīnioji) TA; lot. Potentilla anserina – latv. Platkahjischi (~ platkājiši) [plg. platkājiši LAN] – liet. Daugauy Žąstesala (~ daugale žąnsesala) TA; lot. Spiraea ulmaria – latv. Plohstbardsis (~ plostbardzis) [plg. plostbārzdis LAN] – liet. Łąkswa Wędrikszis (~ lanksva vendrykstis) TA. Sudėtiniai rūšių vardai. Kita nemaža augalų vardų dalis yra sudėtiniai – dvižodžiai (122), kurių (a) rūšinis dėmuo yra būdvardinis (arba dalyvinis) arba (b) kilmininkinis, pvz.: a) lot. Agrimonia eupatoria – latv. Sihki dadschi (~ sīki dadži) [plg. sīkadaži, sīki dadži LAN] – liet. Dyrwonka Gidunuy (~ dirvonka gydūnė) TA; lot. Ribes nigrum – latv. Melni sutrini (~ melni zutrini) [plg. melni zustrini LAN] – liet. Meelwy Serbešta (~ mełvė serbenta) TA; lot. Urtica dioica – latv. Sihkas. Swehtas nah tres (~ sīkas, svētas nātres) [plg. sīkā nātre, svētā nātre LAN] – liet. Notriny dwynōomy (~ notrynė dvinumė) TA; 149 lot. U. urens – latv. Baltas nātres (~ baltas nātres) [nėra LAN] – liet. N. twykłatioji (~ n. twikantioji) TA; b) lot. Anthoxanthum odoratum – latv. Tabaka sahle (~ tabaka zāle) [plg. tabaka zāle LAN] – liet. Gardunytis kwapiingasis (~ gardūnytis kvapingasis) TA; lot. Erythraea centaurium – latv. Drudscha sahle. Wehdera sahle (~ drudža zāle, vēdera zāle) [nėra LAN] – liet. Tiima Šžiimtauksa (~ tyma šimtauksa) TA; lot. Glyceria fluitans – latv. Ehrsku ausa (~ ērsku auza) [plg. ēršku auzas LAN] – liet. Saldūuny pluudórątoji (~ saldūnė plūdūrantojii) TA; lot. Hypericus perforatum – latv. Raggana kauli (~ ragana kauli) [plg. raganas kauli LAN] – liet. Jonóty parmaltspóugy (~ jonute parmaltspuoge) TA; lot. Iris pseudoaconus – latv. Saules rassenes. Saubinu sahles (~ saules rassenes, saubinu zāles) [plg. saules rasene, zobinu zāle LAN] – liet. Orairikszty Neteys Ajers (~ oranykštė neteis ajeras) TA; lot. Primula officinalis – latv. Gaila kahjas (~ gaila kājas) [plg. gaila kājas, gaiļa LAN] – liet. Pawasaargy aptiekynny (~ pavasargė aptiekinė) TA; lot. Salix fragilis – latv. Sehtas wihtols (~ sētas vītols) [plg. sētas vītols LAN] – liet. Bliindy graudiooji (~ blindė graudioji) TA; lot. Syringa vulgaris – latv. Wahzsemmes karkli (~ Vāczemmes karkli) [plg. Vāczemes kárkli LAN] – liet. Babiliôs wysórtyynis (~ babylìus visurtinis) TA. Latvių ir lietuvių kalbų pavadinimų bendrybės ir atskirybės. Latvių augalų vardus kada ne kada iš dalies ar visiškai atitinka J. Pabrėžos teikti moksliniai lietuviški – genetinės bendrybės, pvz.: lot. Acer platanoides ~ latv. Klawa (~ klava) [plg. klava LAN] – liet. Klavs jowariveydis (~ klavas jovariveidis) TA; lot. Aegopodium podagraria – latv. Gahrses (~ gāršes) [plg. gāršes LAN] – liet. Geerszwa (~ geršva) TA; lot. Arunda phragmites – latv. Needra. Steebrs (~ niedra, stiebrs) [plg. niedra, stiebrs LAN] – liet. Nędry wysórtyynny (~ nendrė visurtinė) TA; lot. Galium aparine – latv. Marnakas (~ marnakas) [plg. marnakas LAN] – 150 liet. Kiimbara Maarnaka (~ kimbara marnaka) TA; lot. Humulus lupulus – latv. Appini (~ appini) [plg. appini LAN] – liet. Apiniis wysórtynesis (~ apynis visurtiniasis) TA; lot. Lonicera xylosteum – latv. Sausweschi (~ sausvēši) [plg. sausvēši LAN] – liet. Sauskuuny Sauswiitis (~ sauskūne sausvytis) TA; lot. Symphytum officinale – latv. Tauka sahle. Glume (~ tauka zāle, glume) [plg. tauku zāle, glume LAN] – liet. Tauky aptiekynny (~ taukē aptiekinē) TA. Kitais atvejais latviškus pažodžiui arba iš dalies atitinka lietuvių tarminiai (žemaitiški) vardai, pvz.: lot. Solanum dulcamare – latv. Bebra karkle (~ bebra karkle) [plg. bebra kārkls LAN] – liet. Džiógma Kaarklawyje (~ džiugma karklavia), žem. Bebraus kaarklag (~ bebraus karklai) TA; lot. Iris germanica – latv. Wilku sohbens (~ vilku zobens) [plg. vilku zobens LAN] – liet. Orariikszty wookyszkoji (~ oranykštė vok iškoji), žem. Wylkodalg ee (~ vilkodalgiai) TA. Prie aptariamu bendrybių priskirtini ir bendrieji latvių ir lietuvių kalbų skoliniai. Tai į dabartines baltų kalbas patekę slavizmai, pvz.: lot. Apium graveolens – latv. Sellerijes (~ sellerijes) [plg. selerija LAN] – liet. Byttuny Saliera (~ bitūne saliera) TA; lot. Carum carvi – latv. Kimmenes (~ kimmenes) [plg. ķimene LAN] – liet. Kmiins wysórtynesis (~ kmynas visurtiniasis) TA; lot. Polygonum fagopyrum – latv. Grikki. Drikki (~ grikki, drikki) [plg. grikis LAN] – liet. Ruktis Gyks (~ rūgtis grikas) TA ir kt. Nors kalbos ir artimiausiai giminiškos, daugiau yra ne bendrybių, o atskirybių. Čia minėtini kai kurie latviški savitumai. Latviškame augalų vardyne išsiskiria germanizmai, pvz.: lot. Anethum graveolens – latv. Dilles (~ dilles) [plg. dille LAN], vok. Dill – liet. Kraaps skaudeeckwepąsis (~ krapas skaudiakvepansis) TA; lot. Valeriana officinalis – latv. Baldriini. Baldrians (~ baldriņi, baldrians) [plg. baldriņi, baldrians LAN], vok. Baldrian – 151 liet. Vylgy aptiekvyny (~ ilgė aptiekine) TA; lot. Viola odorata – latv. Vijoles (~ vijoles) [plg. vijole LAN], vok. Viole – liet. Prijalka kvapingoji (~ prijalka kvapingoji) TA. Tai vokiečių Dill, Baldrian, Viole skoliniai, vartojami ir dabartinėje nomenklatūroje (tik vietoj violes – vijolites). Vėliausiai vienas J. Pabrėžos skolinys atėjęs iš latvių kalbos: lot. Viburnum opulus – latv. Yrbenes. Irbenaji (~ yrbenes, irbenaji) [plg. irbines, irbenājs LAN] – liet. Irbenis Póotelis (~ irbenis pūtelis) TA. TA rodyklės latviški augalų vardai Aptikta, jog TA latvių kalbos rodyklėje (toliau TAR) yra 30 latvių augalų vardų, kurių pačiame žodyne nėra įrašytų. Šalia latviško duotas lotyniškas atitikmuo. Vadinasi, jie įtraukti pagal W. Ch. Friebės knygos rodyklės. Tikrinant pagal LAN, ne visi latvių pavadinimai rasti. Dalis jų yra vienažodžiai augalų vardai, pvz.: lot. Alnus glutinosa – latv. Elkschnis (~ elkšnis)TAR [plg. elkšnis LAN] – liet. Alksnis glytēsis (~ alksnis glitiasis); lot. Euphorbia Esula – latv. Peenaines (~ pienaines) TAR [plg. pienaine LAN] – liet. Kiaupyniy Szónpyina (~ kiaupienė šunpiena); lot. Sambucus Ebulus – latv. Krukli (~ krukli) TAR [plg. krūklis LAN] – liet. Beezdis Geradies (~ bezdis geradējis ?); lot. Sempervivum tectorum – latv. Embutti (~ embutti) TAR [plg. embuti LAN] – liet. Ryvityna Stogui (~ rietina stogi) ir kt.; dalis – sudėtiniai augalų pavadinimai, pvz.: lot. Acorus Calamus – latv. Kalwju saknes (~ kalvju saknes) TAR [plg. kalvis LAN] – liet. Ajers Tatarszka (~ ajeras tatarska); lot. Aethusa cynapium – latv. Sunnu stohbri (~ sunnu stobri) TAR [plg. sunu stiebri LAN] – liet. Zóorda szónpetrószka (~ zurda šunpetruška); lot. Asparagus officinalis – latv. Laumas slohta (~ laumas slota) TAR [plg. laumas slota LAN] – 152 liet. Špara aptekyvnis (~ šparas aptiekinis); lot. Menyanthes trifoliata – latv. Grenojama sahle (~ gremojama zāle) TAR [plg. gremojamā zāle LAN] – liet. Pylvityn Puuphtyžky (~ pilvytė puplaiškė) ir kt. Dar du latviški augalų vardai TA rodyklėje pateikti be lotyniško pavadinimo ar kitokios nuorodos: Rahtnu saknes, Strallēnes. Netikslumai W. Ch. Friebės darbe Oekonomisch-technische Flora pasitaiko pavadinimų, šalia kurių įrašyti klaustukai. Matyt, autoriui nebuvo aišku, ar iš tikrųjų toks augalo vardas egzistuoja. J. Pabrėža mažiau abejojęs ir klaustukų sužymėjęs mažiau. Pagal LAN tie vardai populiarūs latvių tarmėse. Pvz.: lot. Carex arenaria – latv. Grīhslis (~ grīslis)? Mauklei? (~ maukleji) TAR, plg. grīsla, mauklejs LAN, liet. Wykswa smyltyny (~ viksva smiltinė); lot. Epilobium angustifolium – latv. Kazu rohises (~ kazu rozes)? TAR, plg. kazu roze LAN, liet. Ožrožy siaurtaapy (~ ožrožė siaurlapė) ir kt. Žodyne pasitaiko paties J. Pabrėžos riktų – praleistos ar sukeistos vietomis raidės (kai kurios ištaisytos rodyklėje), pvz.: lot. Centaurea cyanus – latv. Ruden pukkes (~ ruden pukkes) TA, plg. rudzu puke LAN, latv. Rudsu pukkes (~ rudzu pukkes) TAR, liet. Šzimtauksy Woostyka (~ šimtauskė vosilka) TA; lot. Heracleum sibiricum – latv. Bahrkschke. Kappa (~ bārkšķe, kappa) TA, plg. bārkšķi, ķepaini LAN, latv. Bahrkschke, Keppa (~ bārkšķe, keppa) TAR, liet. Bvarksztis Meszkpieda (~ barkštis meškpėda) TA; lot. Pedicularis palustris – latv. Ust sahle. Ustubunga (~ ust zāle, ustubunga) TA, plg. utu zāle, utubunga zāles LAN, latv. Uts-sahle, Uttubunga (~ uts zāle, uttubunga) TAR, liet. Otwaysa pórwyn y (~ utvaisa purvinė) TA; 153 lot. Spiraea ulmaria – latv. Plostbārzdis (~ plostbāzdis) TA, plg. plosthārzdis LAN, latv. Plostbārzdis (~ plostbāzdis) TAR, liet. takṣwa Wędriškztis (~ lanksva vendyškītis) TA. Išvados Dviejuose J. Pabrėžos žodynuose – WTA ir TA – randama augalų vardų atitikmenų kitomis kalbomis. Iš beveik tūkstančio lietuviškų augalų vardų WTA ir TA J. Pabrėža pateikė 298 latviškus atitikmenis, paimtus iš vokiškos knygos Oekonomisch-technische Flora von Wilhelm Christian Friebe (1805). Medžiagos pagrindą sudaro liaudiški latvių augalų vardai, kuriems neretai būdinga sinonimija, vaizdingumas (emocinė-ekspresinė konotacija). Iš visos terminijos sinonimų gausos latvių mokslinei šių dienų botanikos sistematikos terminijai dažniau pasirinktas kitas, o ne XVIII–XIX a. augalo vardas. Lietuvių botanikai yra daugiau atsižvelgę į šios srities pradininkų siūlomus pavadinimus. Sandaros atžvilgiu latvių botanikos sistematikos terminija yra įvairi: 176 vienažodžiai ir 122 sudėtiniai augalų vardai. Rasta latvių ir lietuvių bendrybių, taip pat bendrų skolinių ir būdingų latvių kalbos skolinių iš vokiečių kalbos. Tai pirmas atvejis lietuvių terminografijos istorijoje, kai latvių kalbos augalų vardai patenka į lietuviškus terminų žodynus. Po J. Pabrėžos tik Lietuviškame botanikos žodyne (1938) įdėti atitikmenys latvių kalba. ŠALTINIAI LAN – Ēdelmanē I., Ozola Ā. Latviešu valodas augu nosaukumi, Rīga, 2003. TA – Pabrėža J. (A.). Taislós augimiu (rankraštis), 1843. TAR – Taislós augimiu rodyklē. WTA – Pabrėža J. (A.). Waarudaa taislynee Augimiu, Kretingoo, 1834. LITERATŪRA Friebe Ch. W. 1805: Oekonomisch-technische Flora, Riga. Gaivenis K. 1991: Lietuviškų terminų vaizdingumo klausimu. – Lietuvių kalbotyros klausimai 29, 26–31. 154 Gidžiūnas V. 1993: Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), Roma, 205–210. Jurgis Pabrėža (1771–1849), Vilnius, 1972. Kecys St. 1974: Terminų sinonimijos klausimu. – Leksikos ir sintaksės klausimai, Šiauliai, 44–51. Klimavičius J. 1996: Nuo liaudies terminijos prie mokslinės. – Terminologija 3, 4–25. Reičdānė B. 2003: Priekšvārds. – Latviešu valodas augu nosaukumi, Rīga, V–VI. Skujiņa V. 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Rīga. Subačius G. 1996: Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba. – Lietuvių atgimimo istorijos studijos 8. Asmuo: tarp tautos ir valstybės. Vilnius, 10–113. LATVIAN NAMES OF PLANTS IN THE DICTIONARIES OF JURGIS (AMBRAZIEJUS) PABRĖŽA Summary Two dictionaries of Pabrėža – Waarldaa tayshynnee Augimiu (1834, further WTA) and Taislós augimiu (1843, further TA) – have other language equivalents of plant names. From nearly a thousand Lithuanian names of plants in those two dictionaries 298 have Latvian equivalents, which were taken from a German book Oekonomisch-technische Flora von Wilhelm Christian Friebe (1805). Latvian folk names of plants comprise the biggest part of the material. The characteristic features of those names are synonymy and imagery (emotional-expressive connotation). From much terminological synonymy the present day Latvian botanical terminology most frequently selected a different name, not the name of the plant from the 18-19th century. Lithuanian botanists took the suggestions of the pioneers of this field for the plant names more into consideration. In respect of the structure Latvian botanical taxonomy is variable: 176 one-word and 122 complex names. There are some Lithuanian and Latvian generalities, some common borrowings and some characteristic Latvian language borrowings from German. This is the first case in the history of Lithuanian terminology when Latvian names of plants were included in Lithuanian dictionaries of terms. After Pabrėža Latvian equivalents were included only into Lietuviškas botanikos žodynas (1938). Solvita LABANAUSKIENĖ Gauta 2004-11-01 Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected] 155