Ligų pavadinimai „Lietuvos ūkininko“ priede „Sveikata“ (1909–1928)

TERMINOLOGIJOS ISTORIJA Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas LIGŲ PAVADINIMAI LIETUVOS ŪKININKO PRIEDE SVEIKATA (1909–1928) 1909 m. buvo pradėtas leisti Lietuvos ūkininko1 priedas2 Sveikata, kurį redagavo daktaras Kazys Grinius. „Tai pirmutinis medicinos laikraštis lietuvių kalba. <…>, skiriamas sveikatos žinioms platinti tarp plačių minių“ (Grinius 1922: 16). Prasidėjus karui Sveikatos leidimas nutrūko, ji vėl atnaujinta 1920 m. ir be pertrūkio ėjo iki 1928 m. Pirmaisiais trejais gyvavimo metais priedo Sveikata numeriai ėjo atskiromis knygelėmis, pvz.: D-ras P. Avižonis. Trachoma (1909 1), Daktaras K. Grinius. Skarlatina (1909 4), Dr. K. Grinius. Nuomarius (1910 1), Dr. A. Sketeris. Karštinės (1910 4), Dr. K. Grinius. Apie drugio ligą (1911 2), S. M. Kruvinoji (Dizenterija) (1911 12) ir kt. – iš viso 17 knygučių. Tolesnis priedo leidimas buvo nereguliarus, numeriai – įvairaus dažnumo: nuo 1912 m. iki 1915 m. ėjo kas ketvirtą savaitę, nuo 1920 m. iki 1924 m. – kas antras mėnuo, nuo 1925 m. iki 1928 m. – kas mėnuo. Iš straipsnių antraščių aiškiai matyti, kad Sveikatoje daug rašyta apie ligas – Kaip apsisaugoti nuo nervų apsilpimo (1913 1), Skiepykite nuo rauplių vaikus! (1914 4), Kaip apsisergėti nuo karštinės (tifo)? (1914 5), Apie pertukimą (1914 6), Apie karo ligas (1915 1), Kaip apsivalyt prie dėmėtosios šiltinės ir dar prie kitų limpamų ligų (1920 1), Apie limpamąsias mokinių ligas (1920 4), Apie trachomos ligą ir kovą su ja 1 Iki 1914 m. 5 nr. – Lietuvos ūkininkas, nuo 1914 m. 6 nr. – Lietuvos ūkininkas. 2 Laikraštis Lietuvos ūkininkas be Sveikatos leido ir daugiau priedų: Žemė (1907–1928); Mokykla (1909–1912), vėliau ėjo kaip Lietuvos žinių priedas; Jaunimas (1910–1933), vėliau ėjo kaip savarankiškas leidinys; Žibutė (1911–1913); Literatūros priedas (1921–1922); Savivaldybė ir kooperacija (1921–1924); Apžvalga (1930–1932) (žr. LTE VII 1981: 13). 70 (1921 4), Svarbiausios šio pavasario ligos (1924 2), Apie ligas nuo vais­tų (1924 4), Ar išgydoma džiova? (1925 5), Neurastenija arba priepuola (1928 2) ir kt.; apie higieną, sanitariją – Kūno švarumas (1914 4), Ko reikia, kad sveiki būtume? (1920 1), Apie pirtis (1920 2), Kaip reikia praustis (1920 4) ir kt., įvairiais kitokiais medicinos klausimais – Apie ypnotizmą (1912 5), Akių įsikretimas (1912 6), Apie homeopatiją (1912 9), Kaip reikia valgyti (1913 8, 9), Apie kraujo plūdimus (1913 9, 10), Apie nuodus ir apsinuodijimus (1913 10, 11), Apie žaizdas (1914 1), Pasenėjimas (1921 6) ir kt. Dažname priedo numeryje buvo spausdinamas Klausimų ir atsakymų, Redakcijos atsakymų skyrelis. Neretai duodamos naujų knygų apžvalgos, pateikiama medicinos mokslo naujienų. Tačiau reikia pažymėti, kad dar prieš pasirodant priedui Sveikata, žinių apie ligas, taip pat ir kitais medicinos klausimais jau buvo skleidžiama iš tiesų nemažai. Antai „metraščiuose nuo 1310 aprašyta daug ligų epidemijų; prieš jas buvo imamasi karantino priemonių. XVI a. miestų magistratai, didikai pradėjo skelbti privalomas sanitarijos taisykles“ (ME I 1991: 540). Apie XVIII a. vid. ėmė rastis spaudinių, kuriuose rašyta apie kai kurias ligas. Tai buvo įvairūs Karaliaučiuje išleisti įsakai ar nurodymai, pvz.: Karališkas prisakimas, kad nieks be sveikatos ženklų arba pasų svetimus tavorus į Prusų žemę įveštu… [Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I įsakas dėl uždraudimo įsileisti į Prūsiją iš užkrečiamų ligų ir maro apimtų kraštų pirklius bei kitus asmenis be sveikatos pažymėjimų] (1738 m.), Trumpas parodas, kaip kiemo žmogus bey tie, kurie daktoraus gauti ne gal rauplėms užsėjus… [Prūsijos vyriausiosios gydytojų kolegijos nurodymai dėl kovos prieš raupus] (1769 m.), Pamokinimas ant išlaikimo sveikatos ir passisaugojimo dėl užkrėtimo prie ateinančia kolera ligga [Prūsijos valdžios nurodymai dėl apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų] (1831 m.), Absakimas dėl prieš išplatinima kolera ligga padavadaita rubežių uždarinio ir nepaklusnumma česo davados. [Prūsijos valdžios įsakas dėl priemonių apsisaugojimui nuo gyvulių maro] (1831 m.) ir kt. Nuo 1846 m. L. Ivinskio leistuose Kalendoriuose buvo rašyta apie daugelį įvairių žmonių ligų skyrelyje, pavadintame Gidimas žmoniun nuog nekurun ligun, pvz.: nuog drugia, nuog karsczia, nuog gialtos, nuog pulanoses ligos (1846 m.), nuog dziowos, nuog akmens (1857 m.), nuog putmenų ku- 71 na, nuo kawina widurwiwima, nuo akiun karsćkia (1858 m.), nuog slabdragia, nuo kepenu ligos (1861 m.), nuog pektos rauplies, nuog padukima (1862 m.), nuog privirtines, nuog dederveies (1878 m.) ir kt. 1848 m. išėjo J. Uganskio iš rusų kalbos versta knygutė Regulas del skarbavu žmoniu, kayp savi reyk užleykiti nuog choleras, ir kayp greytey ratavoti prastoms naminėms lekarstoms…, kurią dr. K. Grinius įvardijo kaip pirmutinę medicinos žinių popularizaciją (Grinius 1922: 14). 1862 m. išleistas G. Beržanskio parengtas leidinys Abginimas dvasiškas. Nuog maru pavietres yr kitu užsirožijenčiu ligu, tejp žmonėms kajpo yr galvijems lajmingas (Bibliografija 1969: 3, 49, 129–134, 178, 304, 309, 420, 422, 523). Spaudos draudimo laiku (1865–1904 m.) ėjo daug laikraščių (Aušra, Dirva-Žinynas, Lietuviszkasis Balsas, Naujienos, Szviesa, Tėvynės Sargas, Tilžės Keleiwis, Ukinkas, Varpas), kalendorių (Kalendorius arba metsksajtus ukiszksasis…, Kalendorius ukiszkas Kataliku Ziamajcziu…, Kalendorius ukiszkasis…, Lietuwiszkas Auszros Kalendorius, Ukiškasis Kalendorius), atskirų autorių (J. Basanavičiaus, P. Mikolainio, A. Sketerio, A. Vileišio, P. Vileišio ir kt.) pačių rašytų ar verstų knygelių apie ligas (Biržiška 1929: 544, 555, 564, 613, 639, 648, 681, 691, 709, 747, 789, 821, 873, 1030, 1042, 1064, 1086, 1105, 1108–1109, 1153, 1188, 1242, 1248, 1256–1257, 1303, 1318, 1323). Atgavus spaudą (nuo 1904 m.) pasirodė dar daugiau spaudinių – laikraščių (Artojas, Lietuvos Ūkininkas, Šaltinis, Tėvynė, Vadovas, Vienybė, Vilniaus Žinios, Viltis, Žemdirbys ir kt.), kalendorių (Biržų Kalendorius, Ukiškasis Kalendorius, Vilniaus Kalendorius), kuriuose spausdinama nemažai straipsnių apie ligas. Reikia pabrėžti, kad labai padaugėjo ir individualių autorių medicinos knygelių, ypač daug rašė dr. A. Vileišis (Biržiška 1935: 1611, 1615–1616, 1634, 1638–1639, 1650, 1659, 1710, 1715, 1731, 1764–1766, 1775, 1795–1796, 1873, 1884, 1888, 1894, 1912, 1921, 1926, 1947–1948, 1989, 1909, 2044, 2053, 2066, 2090, 2101, 2115, 2130; Biržiška 1939: 2465, 2472, 2517, 2560–2561, 2564, 2570, 2573). Pačios Sveikatos leidimo metais ypač daug spausdinta medicinos knygelių apie ligas (labai daug rašyta apie infekcines ligas), apie tokias medicinos šakas kaip akušerija, ginekologija, odontologija, pediatrija, taip pat apie anatomiją, bakteriologiją, farmakologiją, fiziologiją ir kitus su medicina susijusius mokslus. Be to, pradėti leisti ir kiti laikraščiai „medicinos žinioms skleisti“, pvz.: Gydytojas (ėjo nuo 72 1921 m.) (leistas Amerikos Lietuvių Daktarų Draugijos Čikagoje), Medicina ir Gamta (Medicinos, Veterinarijos ir Gamtos dvimėnesinis laikraštis, ėjo nuo 1913 m., tačiau išleisti tik keli numeriai), Medicina (laikraštis, gydytojams skirtas medicinos teorijos ir praktikos reikalams, ėjo nuo 1920 m.). Prasidėjus karui Sveikatą nustota leisti, tačiau karo metai, pasak dr. K. Griniaus, buvo „ne visai bergždi medicinos leidiniams“ – 1915 m. Maskvos studentų iniciatyva Vilniuje išleista keliolika medicinos brošiūrų (tai buvo versti Pirogovo Draugijos populiarūs leidiniai), tuo pačiu laikotarpiu medicinos knygelių išėjo ir Amerikoje, be to, medicinos knygeles ima leisti Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius ir Sveikatos Departamentas (Grinius 1922: 4, 7–23). Taigi Sveikata tik tęsė pradėtąjį medicinos žinių skleidimo, jų populiarinimo tarp žmonių darbą. Šalia Sveikatos, kaip matyti, gausiai leidžiama įvairių medicinos spaudinių. Kaip pastebi dr. K. Grinius, vien tik „iki 1921 m. pabaigos lietuvių kalba atspausdinta apie 150 atskirų medicinos populiarinacijų“. O jo sudarytame medicinos knygų, išėjusių lietuvių kalba, sąraše yra net 204 pozicijos. Beje, autorius priduria, kad dalis spaudinių liko neįtraukta į sąrašą, nes, anot jo, „vienų negalėjau surasti, kitų nežinojau“ (Grinius 1922: 4, 6). Šiame straipsnyje apžvelgiami Sveikatoje vartoti ligų3 pavadinimai pagal jų sandarą ir kilmę. Sandaros atžvilgiu skiriami vienažodžiai ir sudėtiniai ligų pavadinimai. Sudėtiniai pagal juos sudarančių dėmenų skaičių skirstomi į dvižodžius, trijžodžius ir daugiažodžius pavadinimus. Kilmės atžvilgiu skiriami lietuviški, svetimos kilmės (tarptautiniai žodžiai ir svetimybės) ir hibridiniai ligų pavadinimai. Taip pat skyrium aptariami ligų pavadinimų sinonimijos ir variantiškumo atvejai, kai kurie gramatikos dalykai (įvardžiuotinės formos), ligų ir ligų grupių pavadinimai su nomenklatūriniu žodžiu liga ir galiausiai ligų pavadinimai su lotynų ir kitų kalbų atitikmenimis. 3 Straipsnyje ne vienu atveju žodis liga yra vartojamas sąlygiškai. Kai kuriuos čia pateiktus pavadinimus šių dienų akimis žiūrint būtų galima laikyti tik ligų simptomais ar negalavimais. Tiesiog renkant medžiagą buvo sekama ano meto tradicija. 73 I. Vienažodžiai pavadinimai Sveikatoje rasta nemažai vienažodžių ligų pavadinimų. Labai dažnai ta pati liga yra pavadinama dviem, trimis, o kartais net keturiais sinoniminiais ar dviem, trimis variantiniais vienažodžiais pavadinimais. Toliau nagrinėdami šios rūšies pavadinimus kilmės atžvilgiu, atskirai smulkiau aptarsime ir jų sinonimijos atvejus ir variantus. 1. Lietuviški pavadinimai Daugiausia vienažodžių ligų pavadinimų sudaro lietuviški žodžiai, pvz.: aptakus Sv 1913 4 15, 1920 5–6 4, dederinės Sv 1911 1 3, 1913 2 7, 1914 6 24, 1920 2 4, 1925 4 1, 1928 3 4, geltlige Sv 1913 2 7, 1920 5–6 3, 1922 4–5 1, grizas Sv 1928 3 4, gumbas Sv 1910 5 1, 1912 3 11, 1926 1–12 3, inkštirai Sv 1920 4 4, 1922 3 4, 1925 3 2, 1926 9–10 2, 1928 3 3, karpos Sv 1911 8 6, 1913 6 24, 1920 3 4, 1921 6 3, 1922 2 2, 1924 3 4, 1925 3 3, 1926 9–10 1, kirmėlaitės Sv 1927 1 3, 1928 2 4, kleja Sv 1925 6 1, kurtumas Sv 1910 11 4, 1911 8 1, 1925 10–12 5, melinligė Sv 1925 6 3, miegligė Sv 1924 1 4, nušalimas Sv 1921 1 4, 1922 3 2, 1923 5–6 4, 1925 10–12 7, nutukimas Sv 1914 6 22, opa Sv 1927 6 4, pamišimas Sv 1910 4 4, pasiutimas Sv 1910 9 1, 1914 2 7, 1921 1 3, 1923 2–3 1, 1928 2 3, pažandės Sv 1913 12 45, plikimas Sv 1921 1 3, 1922 2 4, 1924 1 2, ploviniai Sv 1922 4–5 1, proligė Sv 1910 1 6, 1925 6 1, pūvėtra Sv 1921 1 3, raupai Sv 1910 9 7, 1928 4 1, saldžiasąšiai Sv 1926 7–8 2, silpnaprot ybė Sv 1925 6 2, 1927 5 1, smauga Sv 1914 2 7, 1921 6 4, spuogai Sv 1927 2–3 3, randis Sv 1912 10 39, mtelės Sv 1915 1 2, vėžys Sv 1912 10 37, 1913 2 7, 1914 2 7, 1921 2 3, 1922 2 4, 1928 5 1, votis Sv 1913 4 16 ir kt. Sinonimai. Straipsnyje yra atskiriamos šaltinyje rastos sinonimų eilutės ir iš atskirų šaltinio straipsnių ar to paties straipsnio vietų pačios autorės atsektos sinonimų eilutės. Autorių sinonimai pateikiami kaip šaltinyje, o straipsnio autorės rasti sinonimai pateikiami po pasviro brūkšnio. Visos sinonimų eilutės yra pateikiamos chronologine tvarka. Vieni vienažodžiai lietuviški ligų pavadinimai turi vienažodžių lietuviškų sinonimų pvz.: apaugos, navikai, navikauliai Sv 1922 3 4; niežai 74 (susas, suskis, kaškis) Sv 1922 2 3; nikstelėjimas, arba grįžtelėjimas Sv 1913 12 45; nusideginimas, nusiplikinimas, nusišutinimas Sv 1921 1 2; kirmėlės Sv 1922 3 1, 1923 2–3 3, 1924 4 1, 1925 3 2, 1926 7–8 1 / kirminai Sv 1927 5 3; pleiskanos Sv 1910 9 6, 1912 5 20, 1913 2 6, 1920 4 2, 1921 1 3, 1922 1 3, 1923 2–3 3, 1924 1 2, 1925 1 3, 1926 1–4 3, 1927 5 3, 1928 2 4 / bluzganos Sv 1921 3 3; kiti – tarptautinių sinonimų, pvz.: atėmimas (paralyžius) Sv 1921 1 1; diegliai (neuralgijos) Sv 1920 5–6 2; dusulys arba astma Sv 1925 10–12 7, dusulys (astma) Sv 1926 7–8 2; išsimetimas (abortas) Sv 1925 1 1; pausinė (parafitas4) Sv 1925 10–12 3 / paratifai Sv 1925 10–12 3; pertukimas (obesitas) Sv 1921 1 3; slogutis (inkubas ar sukubas) Sv 1921 4 2; girtuoklybė Sv 1913 1 1, 1921 6 4, 1922 1 1, 1923 1 3, 1926 1–4 6 / alkoholizmas Sv 1922 1 1, 1924 4 2, 1926 11–12 4, 1927 5 1, 1928 4 4; vieno pavadinimo sinonimas yra svetimybė: trūkis, parušėnja Sv 1922 4–5 3; kito sinonimai – lietuviški, tarptautiniai ir vienas hibridinis: „troškulys, smauginyčia, krioklė, kaklinė“ Sv 1909 6 3, difteritas (kaklinė) Sv 1910 2 1, difteritas (krioklė) Sv 1920 5–6 2, difterija Sv 1924 3 1, 1928 4 1; dar kito – lietuviškas ir svetimybė: tymai Sv 1909 4 4, 1910 5 5, 1911 1 3, 1914 2 7, 1915 2 7, 1920 5–6 1, 1921 1 4, 1923 4 4, 1924 1 4, 1925 6 3, 1928 4 1, tymai (jedra) Sv 1909 4 4, tymai (jedra, blusinės) Sv 1909 5 1, tymai arba jedra Sv 1920 4 1, tymai (blusinės, jedra) Sv 1920 4 1, tymai, blusinės Sv 1921 2 2, tymai arba jedra Sv 1928 4 1, tymai, jedra arba blusinė Sv 1928 4 2. Kai kurių vienažodžių lietuviškų pavadinimų sinonimai yra ir lietuviški, ir tarptautiniai, pvz.: drugys Sv 1910 2 3, 1911 2 1, 1912 9 33, 1914 3 10, 1920 5–6 3, 1921 6 2, 1924 2 3 / drugelis Sv 1911 2 2, drugys arba maliarija Sv 1920 5–6 3, drugys (maliarija) Sv 1924 3 1; kaspinin- 4 Šiame žodyje yra korektūros klaida. Taisyklingas ligos pavadinimas paratifas (plg. paratyphus – paratifas – „paratifo bakterijų sukeliama liga“ – napamų MTŽ 1980). 75 kai arba soliteriai Sv 1920 4 3, kaspininiai (soliteriai) Sv 1922 2 2; sloga arba kataras Sv 1912 4 15, sloga (šnipas, slunktis) Sv 1922 2 4. Kitų vienažodžių lietuviškų ligų pavadinimų sinonimai yra tik sudėtiniai pavadinimai, kurių abu dėmenys dažniausiai lietuviški žodžiai, pvz.: baltosios arba baltosios ant drapanės arba baltieji žiedai Sv 1922 4–5 1; kiaunelėžės (didieji spuogai) Sv 1913 3 12; kruopis arba gerklės smaugimas Sv 1909 6 4; prietvarus (vidurių sukietėjimas) Sv 1923 1 2 / vidurių užkietėjimas Sv 1912 3 11; vandenligė Sv 1909 6 3 / vandeninė liga Sv 1911 3 3. Pasitaiko vienas kitas sudėtinis pavadinimas, sudarytas iš mišrios kilmės dėmenų – lietuviško ir tarptautinio žodžio, pvz.: priepuola arba isterijos liga Sv 1923 4 2; saldyligė (cukraus liga) Sv 1913 2 7. Kai kurių vienažodžių lietuviškų ligų pavadinimų sinonimai būna kelių rūšių – ir vienažodžiai (lietuviški, tarptautiniai, svetimybė), ir sudėtiniai (dažniausiai sudaryti iš lietuviškų žodžių; pasitaikė pavadinimas, kurio vienas dėmuo yra svetimybė, o kitas – lietuviškas), pvz.: drapanės Sv 1913 7 28 / antdrapanės 1914 3 11, 1920 4 3, 1922 2 3, 1925 6 4, 1926 9–10 3, mėnesinės, drapaninės, antdrapanė, raudonieji žiedai Sv 1914 3 11, antdrapanės (mėnesinės) Sv 1925 4 2 / mėnesinės 1924 1 3, 1925 1 3, 1926 9–10 3, 1927 4 2; nuomarius (puolamoji liga) Sv 1913 4 13, nuomarius arba epilepsija Sv 1921 1; piktašai arba parkai Sv 1920 4 2, piktašai arba parkai galvos Sv 1921 1 3, parkai (piktašai) Sv 1924 1 2; karštligė (tyfas) Sv 1909 5 5 / šiltinė 1909 6 4, 1910 2 1, 1911 1 3, 1912 7 25, 1913 9 36, 1914 2 5, 1918 1 1, 1920 1 2, 1923 4 3, 1924 1 2, 1925 1 1, 1926 7–8 4 ir šiltinės 1914 2 7, 1915 1 1, 1920 1 1, 1922 1 4, 1923 1 3, 1924 2 1, 1925 5 3 / karštinės 1910 4 1, 1911 5 3, 1912 11–12 2, 1913 1 3, 1915 2 7 ir karštinė 1911 2 5, 1914 5 18, karštinės (šiltinės, karštligės) Sv 1910 4 1, šiltinė (tyfas) Sv 1914 2 8, šiltinės (didieji karščiai, tyfusas) Sv 1914 3 9, šiltinė arba karštinė Sv 1914 5 18, karštinė (tifas) Sv 1914 5 18; raupļės Sv 1909 5 5, 1910 9 7, 1913 4 15, 1914 3 9, 1915 2 7, 1920 4 1, 1921 1 4, 1923 4 1, 1925 3 2, 1926 1–4 1, 1927 4 3 / raupleligė Sv 1913 4 15 / raupļės tikrosios Sv 1921 1 4. 76 Variantai. Rasta atvejų, kai vartojami keli vienažodžių lietuviškų ligų pavadinimų variantai, pvz.: baltosios Sv 1912 7 29, 1914 3 11, 1922 4–5 1, 1925 10–12 7, 1928 5 4 / baltieji Sv 1926 9–10 4, irmedė Sv 1910 4 2, 1927 1 1 / irmedė Sv 1910 11 1, 1920 1 3, nuomaris Sv 1910 1 2, 1911 2 7, 1912 3 12, 1913 3 9, 1914 3 12, 1923 1 3, 1924 4 1, 1925 3 3, 1926 1–4 3 / nuomaris Sv 1923 5–6 4, piktašasiai Sv 1911 1 3 / piktšašiai Sv 1921 1 3, priepuola Sv 1910 5 1 / priepuolis Sv 1926 1–4 3, pučkai Sv 1913 5 18 / puškai Sv 1913 5 18, puvetros Sv 1912 3 1 / puvėtros Sv 1912 6 22, rožė Sv 1910 8 4, 1913 4 15, 1920 4 2, 1921 1 4, 1922 4–5 3, 1924 1 2, 1926 1–4 1, 1928 3 3 / rażė Sv 1924 4 2, sausgelos Sv 1910 5 1 / sausgėlos Sv 1920 1 3 / sausgėlos Sv 1920 2 2, slunktis Sv 1910 2 3 / slungtas Sv 1925 2 1, šunvotės Sv 1921 1 2, 1925 2 2, 1928 5 4 / šunėvotės Sv 1926 1–4 3, trūkys Sv 1922 4–5 2 / trūkis Sv 1922 4–5 3, 1924 2 4, utėlės Sv 1915 1 2, 1920 1 1, 1921 2 2, 1922 3 1, 1923 1 2, 1924 2 1, 1925 5 2, 1926 1–4 2, 1927 4 1, 1928 1 2 / utėlės Sv 1915 1 3, užtrina Sv 1921 2 3 / užtrynos Sv 1924 4 3, varlakis Sv 1921 2 3 / varleakis Sv 1922 3 3, vėjaraupėlės Sv 1910 7 4, 1921 2 3, 1925 6 3, 1926 1–4 1 / vėjara upiai Sv 1928 4 1, votys Sv 1911 1 3 / votys Sv 1912 6 22, 1913 6 23, 1921 3 2, 1923 1 2, 1926 1–4 3, 1928 3 3. 2. Svetimos kilmės pavadinimai Kiti Sveikatos vienažodžiai ligų pavadinimai yra svetimos kilmės – paprastai tarptautiniai, pvz.: aktinomikozas Sv 1924 2 2, alastrima Sv 1925 6 3, angina Sv 1913 9 34, apopleksija Sv 1911 1 4, 1912 6 23, 1920 5–6 1, ekzema Sv 1915 1 2, 1920 5–6 3, 1921 6 3, 1925 10–12 5, 1926 1–4 4, 1926 7–8 3, epizootijos Sv 1922 2 2, ergotizmas Sv 1912 7 30, gangrena Sv 1912 3 10, glaukoma Sv 1921 6 1, 1927 4 4, hemorojus Sv 1921 1 1, hypaciditas Sv 1924 5–6 3, migrena Sv 1922 1 4, 1926 7–8 2, onanizmas Sv 1913 10 40, 1920 4 3, 1921 1 2, 1922 1 2, 1923 1 3, 1924 1 2, 1925 1 4, 1926 1–4 4, 1927 2–3 3, 1928 1 3, osteomielitas Sv 1913 2 7, 1928 1 3, parezas Sv 1921 1 1, poliucijos Sv 1921 1 3, 1922 1 2, 1923 2–3 3, 1924 1 3, 1925 4 1, 1926 7–8 4, sarkoma Sv 1922 3 4, 1925 5 3, sklerodermija Sv 1926 9–10 2, šanker(is) Sv 1911 1 3, 1922 3 3, 1925 2 3, trachoma Sv 1911 2 6, 1912 7 26, 1920 4 1, 1921 2 2, 1924 1 4, 1925 2 4, 1926 9–10 2, 1927 2–3 1, 1928 4 3, tripenis Sv 1911 1 5, 1912 7 29, 77 1913 8 32, 1921 2 2, 1922 2 3, 1923 4 4, 1924 2 4, 1925 2 2, 1926 7–8 4, 1927 1 4, vaginizmas Sv 1926 11–12 3 ir kt. Sinonimai. Nemažai vienažodžių tarptautinių ligų pavadinimų turi sinonimų. Vienų sinonimai yra vienažodžiai lietuviški (dažniausiai), pvz.: adenoidai (guzai) Sv 1923 4 4; meningitas (tampymas) Sv 1921 2 4; neuralgijos (saussėdžios) Sv 1920 1 3; polipas (apauga) Sv 1922 2 4; sklerozai arba suktėjimai Sv 1921 4 2; kitų – tarptautiniai, pvz.: luna-tizmas Sv 1921 3 2, 1923 1 4 / somnambulizmas Sv 1921 3 2; reumatiz-mas arba reumatas Sv 1910 5 1. Pasitaikė svetimybė, kurios sinonimas taip pat yra svetimybė: škru­pai Sv 1923 7–8 1 / škrupliai Sv 1926 7–8 1. Kitų vienažodžių tarptautinių ligų pavadinimų sinonimai yra sudėtiniai pavadinimai, kurių dėmenimis dažniausiai eina lietuviški žodžiai, kai kurie vienažodžiai pavadinimai turi net po du sudėtinius sinonimus, pvz.: dizenterija (viduriavimas su kraujais) Sv 1920 4 1; hemoroi-dai, t. y. užpakalio vartų gyslų išparpimas Sv 1913 2 7, hemoroidai (kraujais oran ėjimas) Sv 1922 1 4; kokliušas (kosulys su giedojimu) 1920 4 1, kokliušas (didysis kosulys) Sv 1910 7 1; pleuritas arba plaučių plėvės uždegimas Sv 1921 1 3. Bet rastas sudėtinis sinonimas su lietuvišku ir tarptautiniu dėmeniu: neuritai arba nervų uždegimai Sv 1921 1 1. Be to, yra ir tokių vienažodžių svetimos kilmės ligų pavadinimų, kurie turi ir vienažodžių, ir sudėtinių sinonimų. V vienažodžiai sinonimai yra lietuviški, tarptautiniai, svetimybės, vienų sudėtinių sinonimų visi dėmenys lietuviški, kitų – lietuviškas ir tarptautinis dėmuo. Šios grupės ligų pavadinimai pasižymi ypatinga sinonimų gausa (ilgiausią sinonimų eilutę sudaro net aštuoni tos pačios ligos pavadinimai), pvz.: bronchitas (kosulys) Sv 1924 4 2, bronchitas arba plaučių kataras Sv 1920 5–6 2; influenca (irmedė, kaulaligė) Sv 1910 11 1, influenca (irmedė) Sv 1920 4 1, influenza (irmedė) Sv 1920 5–6 1, influenza arba irmedė (kaulaligė) Sv 1920 5–6 3, influenza arba irmedė Sv 1921 6 3, influenza (irmedė, kaulaligė, išpanka, gripas) Sv 1923 1 1 / „kitai­ka“ Sv 1923 1 1 / irmedė (influenza, gripas, ispanų liga) Sv 1927 1 1; intoksikacija arba apsinuodijimas nuo maisto, seniau buvo vadinama vaikų cholėrina Sv 1928 3 2, intoksikacija (apsinuodijimas) nuo maisto Sv 1928 3 2, intoksikacija (vaikų cholėrina) Sv 1928 3 2; 78 neurasthenija arba nervų suirimas Sv 1921 1 1, neurasthenija arba nervų apsilpimas Sv 1928 2 3; ruptūra (kyla, vidurių išsiveržimas) Sv 1922 1 3; brantai (sifilis) Sv 1910 8 5 / sifilis Sv 1910 8 6, 1911 1 2, 1912 7 26, 1913 1 1, 1914 3 10, 1921 1 2, 1922 1 4, 1923 4 2, 1924 1 2, 1925 1 1, 1926 1–4 1, 1927 2–3 2, 1928 3 3, sifilis, kitaip vadinama biaurioji liga, brantai, prancai, praniai Sv 1911 1 1, sifilis (piktoji liga) Sv 1913 4 13; džūma Sv 1910 2 2, 1911 5 1, 1915 1 1, 1923 1 3 / džūma (maras) Sv 1911 5 1 / juodoji mirtis Sv 1911 5 6 / maras Sv 1913 4 15, 1914 3 10. Pastebėta keletas atvejų, kai pagrindinis ir antrinis sinonimai varijuoja, t. y. kartais pagrindiniu laikomas lietuviškas, o kartais pirmenybė yra teikiama tarptautiniam, arba atvirkščiai, pvz.: džiova Sv 1909 5 4, 1910 5 20, 1911 8 8, 1912 6 24, 1913 1 1, 1914 1 4, 1915 2 7, 1920 1 1, 1921 5 2, 1922 2 1, 1923 1 2, 1924 2 1, 1925 1 3, 1926 1–4 1, 1927 1 4, 1928 1 1 / džiova arba tuberkuliozas Sv 1920 5–6 3 / tuberkuliozas Sv 1923 5–6 3, 1924 1 4, 1925 4 4, 1926 1 4, 1928 4 2, tuberkuliozas arba džiova Sv 1924 3 2, džiova (tuberkuliozas) Sv 1924 3 4, tuberkuliozas (džiova) Sv 1925 5 1; histerija (priepuola) Sv 1911 2 2, isterija (priepuola arba priemetis) Sv 1910 1 3, isterija arba priepuola (priemetis) Sv 1925 3 4; kruvinoji Sv 1910 2 1, 1911 12 1, 1920 2 2, 1922 3 1, 1924 1 4, 1926 1–4 1, kruvinoji (dizenterija) Sv 1911 12 1, dizenterija (kruvinoji) Sv 1920 5–6 3; anemija Sv 1912 10 39, 1914 3 12, 1924 2 3 / mažakraujystė Sv 1913 7 28, 1928 2 2 / mažakraujė Sv 1914 1 4 / mažakraujybė Sv 1921 1 1, 1923 5–6 3, 1925 1 3, anemija (mažakraujystė) Sv 1924 2 3, išblyškimas (anemija) Sv 1924 4 4 ir kt. Variantai. Kai kurie vienažodžiai svetimos kilmės (paprastai tarptautiniai) ligų pavadinimai, kaip ir lietuviški, turi variantų, beje, jie yra dažnesni nei ligų lietuviškų pavadinimų variantai, pvz.: anemija Sv 1912 10 39 / anemia Sv 1924 2 3, kolera Sv 1910 2 2, 1911 5 1, 1912 6 21, 1913 11 41, 1914 3 10, 1915 1 1, 1920 4 3, 1921 2 4, 1922 3 1, 1923 1 3, 1925 1 1, 1928 2 1 / cholera Sv 1913 4 15, 1920 1 3, 1924 1 4, difteritas Sv 1909 5 5, 1910 2 2, 1911 5 3, 1912 7 28, 1913 1 3, 1914 3 10, 1915 2 7, 1920 1 3, 1924 1 4, 1925 6 3 / dyfteritas Sv 1910 2 2–3, dizenterija Sv 1911 2 5, 1912 7 28, 1914 2 5, 1915 2 7, 1920 1 1, 1921 79 2 4, 1922 3 1, 1924 2 1 / dezinterija Sv 1920 1 3, 1924 1 4 / dizinterija Sv 1924 2 1, 1925 5 2, fosfaturija Sv 1922 4–5 3, 1923 1 2 / fosfaturia Sv 1923 5–6 4, gangrena Sv 1912 3 10 / gangrēna Sv 1924 4 1, influenca Sv 1910 2 3 / influenza Sv 1910 5 5, 1920 1 3, 1921 5 1, 1923 1 1, 1924 1 4, 1925 6 3, isterija Sv 1910 1 3, 1913 12 46, 1914 6 23 / histerija Sv 1911 2 7, leukemija Sv 1921 3 1 / leukēmija Sv 1922 4–5 4, neurastenija Sv 1911 3 7, 1912 11–12 41, 1913 9 34, 1923 2–3 4, 1928 5 2 / neurastenia Sv 1921 4 4, 1928 5 1, paralīzius Sv 1913 1 2 / paralýzius Sv 1913 9 36, 1921 1 2, pleuritas Sv 1921 1 3 / pleuritas Sv 1925 6 4, padagra Sv 1913 1 4 / podagra Sv 1920 5–6 2, polipas Sv 1922 2 4, 1923 4 4 / polypas Sv 1924 5–6 4, reumatas Sv 1913 2 5, 1921 1 4, 1922 3 3, 1923 2–3 3, 1925 6 3, 1926 7–8 1 / ramatas Sv 1925 6 3, skarlatina Sv 1909 4 1–8, 1910 5 5, 1911 2 5, 1914 2 7, 1915 2 7, 1920 4 1, 1921 1 4, 1922 3 1, 1924 1 4, 1925 10–12 1, 1928 4 1 / šarlatina Sv 1910 2 1, 1912 7 28, 1921 5 1, tyfas Sv 1914 2 8 / tifas Sv 1928 4 2; jedra Sv 1909 4 4 / jēdra Sv 1909 5 1 / jiedra Sv 1920 4 1, kaltūnas Sv 1912 7 25, 1921 1 3 / kaltunas Sv 1912 7 25, kila Sv 1911 11 1 / kyla Sv 1924 2 4, mozoliai Sv 1922 3 3 / mazoliai Sv 1924 4 3, padlaša Sv 1926 9–10 3 / padleša Sv 1926 9–10 3, padličas Sv 1924 4 3 / padlicas Sv 1925 10–12 6, valasnikas Sv 1920 4 4, 1921 6 4 / valasnykas Sv 1920 5–6 2. 3. Hibridiniai pavadinimai Hibridiniai ligų pavadinimai yra labai reti – aptikta tik du: nervingumas Sv 1912 10 39, 1921 3 3, 1926 7–8 1; smauginyčia Sv 1909 6 3 / troškulys Sv 1909 6 3 / krioklė Sv 1909 6 3 / kaklinė Sv 1909 6 3 / difteritas Sv 1909 4 3 / difterija Sv 1924 3 1. Atskirai reikėtų paminėti kelis atvejus, kai skirtingos sąvokos vadinamos tuo pačiu pavadinimu. Vištakiu (lot. haemeralopia) Sv 1925 10–12 5 vadinama akių liga (plg. hemeralopia – hemeralopija, vištakumas, naktinis aklumas MTŽ 1980), vištakis pateiktas ir kaip užtrinos (rus. mozol) Sv 1921 2 3 sinonimas (kiti sinonimai: sauskakis, varlakis, varnakis, mozolis) (plg. clavus – 1. nuospauda, rus. mozol MTŽ 1980). Priepuola vadinama ir neurastenija, ir isterija – vienur rašoma, kad 80 isteriją „lietuviai priepuola arba priemečių daugiausia šaukia“ (Sv 1910 1 3), o kitur: „neurastenikai greit nusigąsta. Užtat šią ligą kaimuose žmonės vadina priepuola. Priepuola reiškia nusigandimo liga“ (Sv 1928 5 1), plg.: isterija arba priepuola Sv 1925 3 4 (plg. hysteria – isterija (psichoneurozė) MTŽ 1980) ir neurastenija arba priepuola Sv 1928 5 1 (plg. neurasthenia – neurastenija, nervinė astenija (viena iš trijų neurozės formų) MTŽ 1980). Viename šaltinio straipsnyje apie ligą korą (adra) Sv 1926 11–12 2 rašoma, kad vienur taip vadinama skarlatina, o kitur rymai (žr. Sv 1926 11–12 3). II. Sudėtiniai pavadinimai Didžiausią Sveikatos ligų pavadinimų dalį sudaro sudėtiniai pavadinimai. Jų dėmenimis (paprastai pagrindiniais) neretai eina vienažodžiai ligų pavadinimai. Rasta sudėtinių dvižodžių, trižodžių ir daugiažodžių – keturžodžių, penkiažodžių ir šešiažodis – ligų pavadinimų. Toliau sudėtiniai pavadinimai nagrinėjami pagal juos sudarančių dėmenų kilmę, aptariami jų sinonimai ir variantai. 1. Dvižodžiai pavadinimai Iš visų sudėtinių ligų pavadinimų gausumu išsiskiria dvižodžiai pavadinimai. Pagal dėmenis jie gana įvairūs. Kalbami pavadinimai grupuojami pagal pasikartojančio pagrindinio dėmens dažnumą ir pateikiami pagal gausumą. Jei pasikartojančių pagrindinių dėmenų nepasitaiko, visi tokie pavieniai pavadinimai pateikiami kartu. Su abiem lietuviškais dėmenimis. Tokių yra daugiausia, pvz.: uždegimas / įdegimas – akių uždegimas Sv 1909 5 7, ėsnų uždegimas Sv 1921 3 1, gomurio uždegimas Sv 1911 8 4, gumbo įdegimai Sv 1925 3 4, inkstų įdegimai Sv 1925 6 3, kiaušių uždegimas Sv 1911 3 2, krūčių įdegimas Sv 1927 6 1, nosies uždegimas Sv 1911 8 4, plaučių įdegimas Sv 1923 1 1, pūslės įdegimas Sv 1925 8–9 4, ryklės uždegimas Sv 1911 8 4, skrandžio uždegimas Sv 1913 9 34, spenių uždegimas Sv 1913 4 13, stemplės uždegimas Sv 1913 9 34, šalinių įdegimai Sv 1923 5–6 2, širdies įdegimai Sv 1927 1 1, žandikau(lio) uždegimas Sv 1927 6 3, žando uždegimas Sv 1924 2 2; 81 d ž i o v a – atvira džiova Sv 1925 5 1, gerklės džiova Sv 1914 5 20, kišeninė džiova Sv 1925 2 2, liaukų džiova Sv 1927 4 3, odos džiova Sv 1927 4 3, sunki džiova Sv 1927 6 1, žarnų džiova Sv 1927 4 3; s l o g a – dvokianti sloga Sv 1920 5–6 3, gerklės sloga Sv 1913 9 34, plaučių sloga Sv 1910 7 7, stemplės sloga Sv 1913 9 34, žarnų sloga Sv 1913 8 34; v o t i s – kruties votis Sv 1913 4 16, paprasta votis Sv 1926 11–12 1, paviršinės votis Sv 1913 4 16, skrandžio votis Sv 1913 9 34, viršutinės votys Sv 1925 8–9 2; v ė ž y s – gumbo vėžys Sv 1912 7 29, kepenų vėžys Sv 1912 10 37, stemplės vėžys Sv 1913 9 34, žarnų vėžys Sv 1912 10 37; a p a u g a – blogybinė apauga Sv 1926 1–4 4, kelies apauga Sv 1926 1–4 4, smagenų apaugos Sv 1923 1 4; s i l p n a p r o t y s t ė / s i l p n a p r o t y b ė – jaunuolių silpnaprostystė Sv 1925 6 2, senatvės silpnaprostystė Sv 1925 6 2, visiška silpnaprotybė Sv 1925 6 2; u t ė l ė s – blakstienų utėlės Sv 1924 4 3, panosės utėlės Sv 1924 4 3; i š g e d i m a s – gomurio išgedimas Sv 1921 6 3, šnipsčių išgedimas Sv 1922 1 4; d e d e r v i n ė s / d e d i r v i n ė s – blizgančios dederinės Sv 1926 1–4 3, kirkšnių dederinės Sv 1926 7–8 3, žvyninės dedirvinės Sv 1921 1 4; p u v ė t r a – kraujo puvėtra Sv 1910 5 5, krūtinės puvėtra Sv 1921 6 4, nosies puvėtra Sv 1913 4 16; i š š u t i m a s – nosies iššutimas Sv 1909 5 7, tarpupirščių iššutimas Sv 1924 4 3; k i r m ė l ė s – vidurių kirmėlės Sv 1920 4 3, žarnų kirmėlės Sv 1925 3 4; p r a k i u r i m a s – būbnėlio prakiurimas Sv 1911 8 4, gomurio prakiurimas Sv 1926 11–12 2; i š n i r i m a s / n u n i r i m a s – sąnarių išnir imai Sv 1913 12 45, sprando nunirimas Sv 1913 12 45; š i l t i n ė – pilvo šiltinė Sv 1910 2 2, vidurių šiltinė Sv 1920 4 1; o p a – kaulo opa Sv 1925 10–12 6, skrandžio opa Sv 1927 6 3; akių apvilkimas Sv 1913 11 41, akių išvarvėjimas Sv 1912 4 22, akių žvairumas Sv 1909 6 4, ant d r apanių užsivadavimas Sv 1921 1 1, ausų pūliavimas Sv 1921 5 1, dantų ėduonis Sv 1913 7 27, dubens susiaurėjimas Sv 1926 9–10 3, galvos piktyšai Sv 1911 2 8, gimdymo karščiai 82 Sv 1924 1 2, kaulolės sužeidimai Sv 1925 6 1, kaulų išklypimas Sv 1926 9–10 3, kaulų nudžiūvimas Sv 1913 11 42, kepenyų diegliai Sv 1920 5–6 4, kojų nušalimas Sv 1928 1 4, kraujagyslių sukietėjimas Sv 1923 5–6 3, krūties karputės Sv 1927 6 2, krūtinės sunkumas Sv 1924 5–6 4, kruvinas šlapumas Sv 1921 1 1, kruvinas vėmimas Sv 1913 10 37, lūpų pūčkai Sv 1922 1 3, nago įaugimas Sv 1921 1 1, naktinis klaidžiojimas Sv 1921 6 4, naktinis klyksmas Sv 1921 1 1, naktinis nuomarius Sv 1910 11 7, nesveikos mėnesinės Sv 1926 7–8 1, pilvo kosulys Sv 1914 3 10, plaučių persitempimas Sv 1910 7 5, plaučių vytimas Sv 1927 6 3, plaukų pleiskanos Sv 1910 9 6, plaukų slinkimas Sv 1920 4 2, proto sumišimas Sv 1911 1 4, smagenų sutrenkimai Sv 1925 6 1, spenių sutrikimai Sv 1928 5 4, subingrobio išėjimas Sv 1923 5–6 4, sugrįžtančios karštinės Sv 1910 4 1, sulietos rauplės Sv 1910 8 2, širdies apsilpimus Sv 1920 5–6 2, širdies drebėjimai Sv 1921 1 1–2, širdies yda Sv 1926 7–8 4, 1926 9–10 1, širdies permušimai Sv 1927 6 4, užsisenėję viduriavimai Sv 1928 3 1, veido įtaukimac Sv 1923 4 3, veido spuogai Sv 1923 4 3, vidurių išputimai Sv 1923 4 4, žiemos niežulys Sv 1926 9–10 4 ir kt. Kai kurių šios grupės pavadinimų pagrindinis dėmuo eina prieš rūšinį dėmenį, pvz.: kosulys aštrusis Sv 1920 5–6 4, kosulys įsisenėjęs Sv 1920 5–6 4, utėlės antakių Sv 1924 4 3, utėlės barzdos Sv 1924 4 3, utėlės erkinės Sv 1921 4 4, utėlės galvos Sv 1921 2 3, utėlės slaptosios Sv 1921 4 4, utėlės ūšų Sv 1924 4 3, uždegimas širdies Sv 1910 4 4 ir kt. Su lietuvišku ir svetimos kilmės dėmenimis. Jų yra dvejopų. Vienų rūšinis dėmuo yra lietuviškas, o pagrindinis – tarptautinis arba svetimybė, pvz.: neurastenija / neurastenia – įgimta neurastenija Sv 1912 11–12 43, įgyta neurastenija Sv 1912 11–12 41, lengva neurastenia Sv 1928 5 1, moterų neurastenija Sv 1912 11–12 42, smagenų neurastenija Sv 1912 11–12 42, sunki neurastenija Sv 1928 5 1, vidutinė neurastenija Sv 1928 5 2, vyrų neurastenija Sv 1912 11–12 42 kataras – įsisenėjęs kataras Sv 1921 2 1, plaučių kataras Sv 1920 1 3, skilvio kataras Sv 1928 1 3, žarnų kataras Sv 1921 2 2; triperis – akių triperis Sv 1924 2 4, vyrų triperis Sv 1914 3 4; bronchitas – džiovinis „bronchitas“ Sv 1923 4 2, įsisenėjęs bronchitas Sv 1920 5–6 2; 83 gangrena – nosies gangrena Sv 1912 8 35, pirštų gangrena Sv 1912 9 35; reumatas / reumatizmas – ilgas reumatas Sv 1921 1 4, raumenų reumatas Sv 1913 2 8, sąnarių reumatizmas Sv 1913 2 7; influenza – plaučių influenza Sv 1910 11 2, smagenų influenza Sv 1910 11 2; kokliu šas – lengvas kokliu šas Sv 1910 7 2, vidutinis kokliu šas Sv 1910 7 2; kila – atsodina mos kilos Sv 1911 11 5, bambos kila Sv 1911 11 6, kirkšnių kilos Sv 1911 11 1, nekl iuvusios kilos Sv 1911 11 5, paviršutinė kila Sv 1911 11 1, šlaunų kilos Sv 1911 11 1, vidurinė kila Sv 1911 11 1; kaltūnas / kaltunas – galvos kaltunas Sv 1913 4 16, nagų kaltunas Sv 1913 4 16, sąnarių „kaltūnas“ Sv 1921 4 3, vidurių „kaltūnas“ Sv 1921 4 3; akių trachoma Sv 1922 3 1, ausies ekzema Sv 1923 2 8, kasnaktinės policijos Sv 1921 1 3, kaukolės kontuzijos Sv 1925 6 1, kūdikių kolerina Sv 1921 1 1, mažas lunatizmas Sv 1921 3 1, paprastas difterijas Sv 1909 4 3, vėlybi paralyžiai Sv 1925 1 2; plaučių džuma Sv 1911 5 6. Kitų rūšinis dėmuo yra svetimos kilmės (dažniausiai tarptautinis), o pagrindinis – lietuviškas, pvz.: įdegimas – prostatos įdegimas Sv 1925 8–9 4, triperio įdegimai Sv 1925 2 3; nervų gelimas Sv 1912 7 26, šankerio opos Sv 1925 2 3, triperio baltosios Sv 1922 4–5 1; navatna priepuola Sv 1926 9–10 3. Su abiem svetimos kilmės dėmenimis – abiem tarptautiniais, abiem svetimybėmis arba mišriais, pvz.: influenza / influenza – „Europos influenza“ Sv 1923 1 1, „Ispanų“ influenza Sv 1923 1 1, nervų influenza Sv 1910 11 2; prostatos gonorėja arba triperis Sv 1924 5–6 4, arterijų sklerozas Sv 1921 4 2, nervų paralyžius Sv 1924 4 2, triperio reumatas Sv 1911 3 3; džuma – bubonų džuma Sv 1911 5 6, Mandžūrijos džuma Sv 1911 5 5, Sibirijos džuma Sv 1911 5 5; jazva – sibirska jazva Sv 1925 4 2 / „Sibiro jazva“ Sv 1925 4 3. Su tarptautiniu ir hibridiniu dėmenimis, pvz.: triperis – chroninė gonorea arba triperis Sv 1925 2 2, chroniškasis triperis Sv 1921 3 3; 84 diabetas – becukris diabetas Sv 1925 2 2, cukrinis diabetas Sv 1925 2 2; reumatas / reumatizmas – chroninis reumatas Sv 1925 10–12 8 / chroninis reumatizmas Sv 1925 4 3; influenza / influenza – reumatinė influenza Sv 1910 11 3, „rusiška influenza“ Sv 1923 1 1; chroniniai bronchitai Sv 1921 6 1, chroninis kataras Sv 1921 2 1, nuliarinis tuberkuliozas Sv 1928 4 2, progresyvinis paralyžius Sv 1925 6 2 ir kt. Su lietuvišku ir hibridiniu dėmenimis, pvz.: chroniška sloga Sv 1921 1 2, chroniškasis pūliavimas Sv 1921 5 1, chroniški viduriavimai Sv 1928 3 1, išteriškasis nuomarius Sv 1910 1 5, sifilitinė opa Sv 1925 2 3 ir kt. 1. 1. Dv iżodžių pavadinimų sinonimai ir variantai Sudėtiniams Sveikatos ligų pavadinimams (dažniausiai jų dėmenims) taip pat kaip ir vienažodžiams yra būdinga sinonimija ir variantiškumas. 1. 1. 1. Sinonimai Vienažodžiai sinonimai. Kai kurie dvižodžiai ligų pavadinimai turi vienažodžių sinonimų, kurie dažniausiai yra tarptautiniai žodžiai, pvz.: beriamoji šiltinė (tifas) Sv 1911 5 1; judrumo sumažėjimas (parezas) Sv 1921 1 1; kaulų uždegimas – osteomielitas Sv 1928 1 3; kraujo atsimainymas (podagra) Sv 1920 5–6 2; kraujo skystumas arba anemija Sv 1925 2 4; naktinis klaidžiojimas (lunatizmas) Sv 1921 3 1; nervų susilpnėjimas arba neuras tenija Sv 1922 4–5 4, nervų pairimas arba neuras tenija Sv 1925 2 4; odos nupiginimas, nugedimas, arba daktariškai pavadinus ekzema Sv 1915 1 2; vidurinis valkius (katarakta) Sv 1914 3 12; žarnų išsiveržimas arba ruptūra Sv 1926 11–12 3. Pasitaikė ir viena svetimybė: saldžioji votis arba škrupulai Sv 1921 2 1. Lietuviškų vienažodžių sinonimų pasitaiko retai, pvz.: pikta apauga (vėžys) Sv 1922 3 1; progresyvinis paralyžius arba beprotybė Sv 1925 6 2; tikrasis apmirimas arba nuomarius Sv 1910 1 3. 85 Pagrindinio dėmens sinonimai. Vartojama dvižodžių ligų pavadinimų, kurių pagrindinis dėmuo turi sinonimų. Vieni yra lietuviški, pvz.: ausų pagadinimas (tekėjimas) Sv 1910 8 2; nervų išsisėmimas arba susilpnėjimas Sv 1913 1 1; pirštų šerpetos arba šerpetojimas Sv 1922 4–5 2; riebiosios bluzganos (pleiskanos) Sv 1921 3 3; tikras išnirimas arba išsisukimas Sv 1913 12 45; ausų tįžimas Sv 1912 10 39 / ausų spengimas Sv 1921 4 3; gyvatės įkandimas Sv 1921 4 4 / gyvatės įgėlimas Sv 1922 4–5 2; įsisenėjusi sloga Sv 1921 1 2 / įsisenėjęs slunkas Sv 1921 1 2; kaulų tręšimas Sv 1926 7–8 1 / kaulų pūvimas Sv 1926 11–12 2; kraujo užteršimas Sv 1920 5–6 4 / kraujo užkrėtimas Sv 1921 5 1 / kraujo apsinuodijimas Sv 1926 7–8 2; pleiskanos galvoj Sv 1921 5 2 / bluzganos galvoj Sv 1921 6 4; vidurių slunkas Sv 1927 2–3 4 / vidurių sloga Sv 1928 2 4; žarnų dygulis Sv 1913 9 34 / žarnų diegliai Sv 1924 4 2; kiti – tarptautiniai, pvz.: plaučių džiova (tuberkuliozas) Sv 1924 1 3; vaikų tuberkuliozas arba džiova Sv 1927 1 4; kaulų džiova Sv 1923 5–6 3 / kaulų tuberkuliozas Sv 1924 3 3; nosies kataras Sv 1920 5–6 3 / nosies sloga Sv 1921 5 3; dar kitokių pavadinimų pagrindinio dėmens sinonimai yra lietuviški ir tarptautiniai, pvz.: paprastas difteritas (troškulys, smaugulys) Sv 1909 4 3; tikrasis difteritas (troškulys, smaugulys) Sv 1909 4 4. Rūšinio dėmens sinonimai. Sinonimiški būna ir rūšiniai dvižodžių ligų pavadinimų dėmenys. Vieni jų yra lietuviški, pvz.: beriamosios arba taškuotosios karštinės Sv 1910 4 1; iš galvos arba iš proto išėjimas Sv 1925 6 1 / iš galvos išsikraustymas Sv 1925 6 1; kraujo arba nuodijama influenza Sv 1910 11 2; paprastoji arba pilvinė šiltinė Sv 1915 1 1; plačioji arba didžioji influenza Sv 1910 11 1; plokščiosios arba kaspinės kirmėlės Sv 1925 3 2; sausosios (kietosios) karpos Sv 1913 6 24; trečiasis arba įsisenėjęs sifilis Sv 1911 1 4; vidurinės arba žarnų karštinės Sv 1910 4 1; drabuzinės utėlės Sv 1925 5 2 / rubinės utėlės Sv 1928 1 2; įsisenėjęs triperis Sv 1911 3 3 / ilgas triperis Sv 1921 2 2; skilvio vėžys Sv 1912 10 37 / skrandžio vėžys Sv 1913 9 34; o kiti – tarptautiniai, pvz.: arterijų (kraujaigyslių) sklerozas Sv 1921 4 2; užsikimšimas venų (kraujaigyslių) Sv 1910 4 4. Vieno pavadinimo rūšinis dėmuo turi sudėtinį dvižodį sinonimą: pleuros (plaučių plėvės) uždegimas Sv 1920 5–6 4. 86 Retesni sinonimijos atvejai. Pasitaikė atvejis, kai dvižodžio ligos pavadinimo ir pagrindinis, ir rūšinis dėmuo turi sinonimų: skilvio sloga Sv 1912 4 15 / skrandžio sloga Sv 1913 9 34, skilvio (plėvelio) sloga arba kataras Sv 1913 6 24, skilvio sloga (kataras) Sv 1921 3 3. Vienas sudėtinis pavadinimas turi vienażodį ir tris sudėtinius sinonimus, dviejų dėmenys yra lietuviški, o vieno – lietuviškas ir tarptautinis: skilvio sloga Sv 1912 4 15, gumbas, pilvo gėl imas, kirmėlių pakilimas, skilvio kataras Sv 1912 4 16. Dar vienas sudėtinis pavadinimas, sudarytas iš tarptautinio ir lietuviško dėmens, turi kelių rūšių – vienažodžių ir sudėtinių – sinonimų. Vienažodžiais sinonimais eina svetimybės, sudėtinių sinonimų dėmenys yra lietuviški, tarptautinis ir lietuviškas, tarptautinis ir svetimybė, abi svetimybės: Sibiro maras (kitaip karbunkulas ir pragaro rauplė vadinama liga) Sv 1910 2 2, Sibiro maras – karbunkulas Sv 1910 2 3, pragaro rauplės (Sibiro spuogas) Sv 1924 2 2, pragaro rauplė kitaip mėlynasis spuogas, karbunka ar sibirska jazva Sv 1925 4 2 / „Sibiro jazva“ Sv 1925 4 3. Aptiktas ir toks sudėtinis pavadinimas, kuris turi vienažodžių, dvižodžių ir trižodį sinonimą. Visi vienažodžiai sinonimai yra svetimybės, dvižodis sudarytas iš lietuviško dėmens ir svetimybės, o trižodis – iš dviejų lietuviškų dėmenų ir svetimybės: rudosios pleiskanos Sv 1912 7 28 / rudi kūno plėtnai Sv 1922 2 2 / padlicas Sv 1925 10–12 6 / rudi plėmai Sv 1926 7–8 3 / padlaša Sv 1926 9–10 3. Keliais atvejais liga vadinama dviem ar trimis sinoniminiais sudėtiniais dvižodžiais pavadinimais, pvz.: kruvinas viduriavimas Sv 1910 4 3 / viduriavimas su kraujais Sv 1920 4 1 / kruvinoji liga Sv 1924 2 1; žuvų gaudymas Sv 1913 11 44 / naktinės žuvys Sv 1925 10–12 7. 1. 1. 2. Variantai Pasitaiko, kad kai kurių dvižodžių ligų pavadinimų vartojami keli variantai, kartais variantiški yra tik atskiri sudėtinių pavadinimų dėmenys, pvz.: ausyse ūžimas Sv 1912 10 39 / ūžimas ausy Sv 1927 2–3 4, galvos pleiskanos Sv 1910 9 6 / pleiskanos galvos Sv 1925 3 3, kietasis šankeris Sv 1911 1 3 / šanker is kietasis Sv 1923 2–3 4, kirmėlaitės spalinės Sv 1923 4 3 / spalinės kirmėlaitės Sv 1924 2 4, paslėpsnių utėlės Sv 1920 87 4 4 / utėlės paslėpsnių Sv 1921 2 3, uždegimas inkstų Sv 1910 4 4 / inkstų uždegimas Sv 1913 9 34, uždegimas plaučių Sv 1910 4 4 / plaučių uždegimas Sv 1910 8 2, ausų uždegimas Sv 1910 11 3 / ausies įdegimas Sv 1923 1 1, nervų uždegimas Sv 1909 6 4 / nervų įdegimas Sv 1925 6 4, sąnarių uždegimas Sv 1911 3 5 / sąnario įdegimas Sv 1925 8–9 4, smagenų uždegimas Sv 1911 8 5 / smagenų įdegimas Sv 1923 1 1, drapaninės utėlės Sv 1915 1 2 / utėlės drapanų Sv 1921 2 2, galvinė utėlė Sv 1915 1 2 / galvos utėlė Sv 1921 3 4, priepuolos nuomarius Sv 1910 1 4 / priepuolinis nuomarius Sv 1910 1 4, utėlės paslėpsnių Sv 1921 2 3 / utėlės paslėpsninės Sv 1921 4 4, įkliuvusi kila Sv 1911 1 4 / įkliuvusi kila Sv 1911 11 4, puslės uždegimas Sv 1911 3 2 / pūslės uždegimas Sv 1921 1 1, Sibiro maras Sv 1910 2 2 / Sybiro maras Sv 1910 2 3, tikrasis nuomarius Sv 1910 1 1 / tikriausis nuomarius Sv 1912 4 16, įsisenėjęs reumatas Sv 1920 2 2 / įsisenėjęs reumatizmas Sv 1925 4 3, staigusis reumatizmas Sv 1910 5 2 / staigusis reumatas Sv 1921 1 4, tikrasis reumatizmas Sv 1910 5 5 / tikrasis reumatas Sv 1911 3 3, nosies sloga Sv 1912 6 24 / nosies sloga Sv 1921 5 3, ryklės sloga Sv 1912 6 24 / ryklės sloga Sv 1912 6 24, utėlės pažastyse Sv 1924 4 3 / utėlės pažasčių Sv 1924 4 3, utėlės slėpsnyse Sv 1924 4 3 / utėlės slėpsnių Sv 1924 4 3. 2. Trižodžiai pavadinimai Kiti irgi gausumu pasižymintys sudėtiniai ligų pavadinimai yra trižodžiai. Su trimis lietuviškais dėmenimis, pvz.: uždegimas / įdegimas – akies dalių uždegimas Sv 1913 11 44, ausies vidaus įdegimas Sv 1923 1 1, ausies vidurių uždegimas Sv 1921 1 4, blauzdų kaulo uždegimas Sv 1926 9–10 1, burnos vidurio uždegimas Sv 1914 3 11, dantų smagenų uždegimas Sv 1913 9 36, galvos smagenų uždegimas Sv 1922 3 1, įsisenėjęs kaulo uždegimas Sv 1927 1 3, nosies vidaus įdegimas Sv 1925 3 4, plaučių plėvės uždegimas Sv 1920 5–6 4, pilvo plėvės uždegimas Sv 1921 1 3, pūlinis esnų uždegimas Sv 1921 3 1, seilėtekio ir esnų uždegimas Sv 1921 2 3, smagenų minkš- 88 timų įdegimas Sv 1923 1 1, smagenų plėvių įdegimas Sv 1923 1 1, smarkusis ausies uždegimas Sv 1921 5 1, staigusis raumenų uždegimas Sv 1910 5 7–8, šlapimo takų uždegimas Sv 1927 6 3, vidaus ausies uždegimas Sv 1920 5–6 1, vidaus inkstų uždegimas Sv 1921 5 2, vidurinės ausies uždegimai Sv 1921 5 1, vidurinių inkstų uždegimas Sv 1909 4 3, žaizdinis esnų uždegimas Sv 1921 3 1; sloga – aštrioji skilvio sloga Sv 1912 4 15, įsisenėjusi nosies sloga Sv 1922 2 4, įsisenėjusi skilvio sloga Sv 1912 4 15, plaučių vamzdžių slogos Sv 1910 11 2, vidurinės ausies sloga Sv 1921 5 2; džiova – rankos sąnario džiova Sv 1927 6 3, smagenų plėvių džiova Sv 1927 4 3; gedimas / išgedimas / sugedimas – burnos vidaus išgedimas Sv 1920 5–6 2, kojos kaulo gedimas Sv 1927 6 4, mirtinas kraujo sugedimas Sv 1924 2 2; puvimas / išpuvimas – kulšies kaulo puvimas Sv 1924 4 1, nosies vidurių išpuvimas Sv 1909 6 4; ausies skylutės užsikimšimas Sv 1911 8 2, ausų būgnelio prakiurimas Sv 1925 10–12 3, galvos kaulų sulūžimai Sv 1913 12 45, galvos plaukų utėlės Sv 1924 4 3, gimtinės takų baltosios Sv 1922 4–5 1, kraujo išsiliejimas smagenyse Sv 1927 1 3, kraujo spiaudymas ar kosėjimas Sv 1921 1 1, kuno dalių atsiėmimas Sv 1910 7 5, lengvutės tikrosios rauplės Sv 1910 8 3, mėnesiniai raudonieji žiedai Sv 1925 4 1, nuolatinis šlapimo nelaikymas Sv 1925 3 3, pasiutusio šuns apriejimai Sv 1922 4–5 2, perdažnas srutų nuleidimas Sv 1925 10–12 7, smagenų plėvių suaugimas Sv 1923 1 4, širdies padidėjimas – pailgėjimas Sv 1927 6 4, žmogaus vidurių kirmėlės Sv 1920 4 3; su jungtuku ir – barzdos dedervinės ir spuogai Sv 1927 6 4, lašotas veidas ir rankos Sv 1921 1 1, peties ir rankos apdžiūvimas Sv 1925 6 4, plaukų slinkimas ir plikimas Sv 1921 1 3, strėnų ir kulšies sausgela Sv 1921 2 1; su prielinksniu iš – kraujo iš nosies plūdimas Sv 1920 5–6 4, kraujo plūdimai iš gimtinės Sv 1920 5–6 4, kraujo plūdimas iš burnos Sv 1913 10 37. Keli pavadinimai yra su atvirkštine dėmenų tvarka, pvz.: džiova plaučių liaukų Sv 1925 2 4, šlapumo sunkus ėjimas Sv 1921 6 4, uždegimas tulžies pūslės Sv 1920 5–6 4. 89 Su dviem lietuviškais ir vienu svetimos kilmės dėmeniu. Kitų trižodžių ligų pavadinimų du dėmenys yra lietuviški, o vienas dėmuo – tarptautinis, bet pasitaikė pora pavadinimų, kurių vienas dėmuo yra svetimybė, pvz.: k a t a r a s – ilgas nosies kataras Sv 1920 5–6 3, laibųjų žarnų kataras Sv 1925 4 3, skilvelio ir žarnų kataras Sv 1924 3 2, staigusis nosies kataras Sv 1924 4 2, storųjų žarnų kataras Sv 1925 1 3, vidaus ausies kataras Sv 1924 2 3, vidaus nosies kataras Sv 1924 2 4; r e u m a t a s / r e u m a t i z m a s – aštrusis sąnarių reumatas Sv 1922 3 3, įsisenėjęs raumenų reumatizmas Sv 1910 5 1–2, įsisenėjęs sąnarių reumatizmas Sv 1910 5 6, staigusis sąnarių reumatizmas Sv 1910 5 2; p a r a l y ž i u s – akies raumenų paralyžius Sv 1925 3 4, kuno dalių paralyžius Sv 1910 7 5; o s t e o m i e l i t a s – blauzdos kaulų osteomielitas Sv 1928 1 3, dubens kaulų osteomielitas Sv 1928 1 3; ašarų kanalo susiaurėjimas Sv 1928 4 3, atviras plaučių tuberkuliozas Sv 1925 6 1, didelis nervų suirimas Sv 1926 9–10 2, emor oidų kraujo plūdimas Sv 1913 10 38, Eustachijaus vamzdelių sluoga Sv 1912 6 24, galvos odos ekzema Sv 1913 2 8, kulsies nervo uždegimas Sv 1921 2 1, sunkus nervų suirimas Sv 1926 1–4 3, vidaus nosies polipai Sv 1922 1 4; su jungtuku ir – kokliušas su „giedojimais“ ir vėminuais Sv 1910 7 2, skilvio ir žarnų influenza Sv 1910 11 2; abelnai kruvinas viduriavimas Sv 1910 4 3, kaltūnai ant rankų pirštų Sv 1927 2–3 3 ir kt. Vieno trižodžio pavadinimo pagrindinis dėmuo eina prieš sudėtinį pažyminį: kilos krūtinės uždangal[o] Sv 1911 1 1. Su dviem lietuviškais ir vienu hibridiniu dėmenimis, pvz.: chroninė nosies sloga Sv 1928 4 3, chroniškas akių uždegimas Sv 1927 5 3, epideminis smegenų įdegimas Sv 1925 10–12 3 / smegenų epideminis įdegimas Sv 1925 10–12 1, paausių epideminis patinimas Sv 1925 10–12 1. Su lietuvišku, tarptautiniu ir hibridiniu dėmenimis, pvz.: chroniškasis sąnarių reumatizmas Sv 1910 5 6 / reumatas sąnarių chroninis Sv 1921 1 4 / chroninis sąnarių reumatas Sv 1922 3 3, chroniškasis raumenų reumatizmas Sv 1910 5 1–2. Su vienu lietuvišku ir dviem tarptautiniais dėmenimis: alsavimo centrų paralyžius Sv 1924 1 1. 90 Sinonimai. Tik kelių trižodžių ligų pavadinimų kai kurie dėmenys turi sinonimų. Vieni yra lietuviški, pvz.: aštrusis skilvio kataras arba sloga Sv 1912 4 15; įsisenėjęs gimdos (gumbo) įdegimas Sv 1922 4–5 1; įsisenėjęs gumbo kataras (sloga) Sv 1912 7 29; trečiojo arba aukštutinio migdolo padidėjimas Sv 1923 5–6 2; pilvo plonės trūkimas Sv 1925 3 4 / pilvo plėvių trūkimas Sv 1928 1 3; kiti – tarptautiniai, pvz.: kaulų ir gilių (glindų)5 tuberkuliozas Sv 1924 3 3; paprastas šalinių (migdolų) įdegimas Sv 1909 6 5; vienas pavadinimas turi ir lietuviškų, ir tarptautinį sinonimą: nosies sloga (plautis, kataras) aštrioji Sv 1921 1 2. Du trižodžiai ligų pavadinimai turi vienažodžių tarptautinių sinonimų, pvz.: vasarinis vidurių praskydimas arba kolerina Sv 1912 6 21; vidurinių inkstų uždegimas arba nefritas Sv 1921 2 3. Vienai ligai pavadinti vartojami trys trižodžiai sinonimai: naktinis žuvų gaudymas Sv 1910 4 5 / gaudymas žuvų lovoj Sv 1913 11 44 / žuvų gaudymas naktimis Sv 1925 3 4. Be to, ši liga vadinama ir dvižodžiais pavadinimais (plg. žuvų gaudymas Sv 1913 11 44 / naktinės žuvys Sv 1925 10–12 7). Variantai. Dažniausiai variantai būna pavadinimai su atvirkštine žodžių tvarka, pvz.: reumatas sąnarių chroninis Sv 1921 1 4 / chroninis sąnarių reumatas Sv 1922 3 3, reumatas sąnarių įsisenėjęs Sv 1921 1 4 / įsisenėjęs sąnarių reumatas Sv 1922 3 3, smagenų epideminis įdegimas Sv 1925 10–12 1 / epideminis smagenų įdegimas Sv 1925 10–12 3; uždegimas paašusių zubiščių Sv 1910 4 3 / paausinių zubiščių uždegimas Sv 1910 4 7; vidurinių inkstų įdegimas Sv 1925 5 3 / vidurinių inkstų įdegimas Sv 1925 10–12 3. 3. Daugiažodžiai pavadinimai Vyrauja tokie keturžodžiai ligų pavadinimai, kurių visi dėmenys yra lietuviški, pvz.: įsisenėję galvos odos šašai Sv 1925 3 3, perdidelis 5 Žodyje yra korektūros klaida. Turėtų būti glandų (plg. glanda anat. „migdolinė gerklės liauka ties rykle“ LKŽ III 1956, gilė 3. „liauka“ LKŽ III 1956). 91 skilvio sunkių rūgštumas Sv 1922 4–5 4, plaukuotųjų kūno dalių pleiskanos Sv 1913 2 7, sunkios plaučių vamzdelių slogos Sv 1910 7 4, tikras pačių plaučių uždegimas Sv 1910 4 4, užpakalio vartų niežėjimas su skaudėjimu Sv 1913 2 7, vidaus vokų plėkšnelės įdegimai Sv 1924 4 2 ir kt. Nereti pavadinimai su trimis lietuviškais ir vienu tarptautiniu dėmeniu, pvz.: kataras – įsisenėjęs kataras ausies viduriui Sv 1912 10 39, įsisenėjęs kataras nosies gilumų Sv 1912 10 38, nosies vidaus bei ryklės kataras Sv 1921 6 3, vidaus vokų plėkšnelės katarai Sv 1924 4 2; įsisenėjęs bronchitas su ilgu kosuliu Sv 1920 5–6 2, limfos gilių pulinis uždegimas Sv 1913 1 3 ir kt. Pasitaikė tik keli keturžodžiai ligų pavadinimai, sudėti iš dviejų lietuviškų ir dviejų tarptautinių dėmenų, pvz.: galvos raumenų ir nervų reumatas Sv 1926 7–82, plaučių viršūnių chronis kataras Sv 1914 1 3, ir tiek pat pavadinimų su dviem lietuviškais, vienu tarptautiniu ir vienu hibridiniu dėmeniu, pvz.: chroninis nosies landų kataras Sv 1925 4 1, dif­teritinis vidurinių inkstų uždegimas Sv 1909 6 3. Aptikti du keturžodžiai pavadinimai, kurių vienas iš dėmenų turi sinonimą: ūmus viduriavimas su apsinuodijimo arba intoksikacijos reiškiniais Sv 1928 3 1; vidaus nosies ar ryklės apaugos (peraugos) Sv 1921 6 3. Rasti du penkiažodžiai ligų pavadinimai, sudaryti vien iš lietuviškos kilmės dėmenų, pvz.: kraujo plūdimas iš kojų mėlynųjų guzų Sv 1913 10 37, vidurinių inkstų ir šlapimo pūslės įdegimas Sv 1924 4 2, ir vienas šešiažodis pavadinimas, kurio taip pat visi dėmenys yra lietuviški ir jų tvarka yra atvirkštinė: uždegimas žarnų išnaujos ir visos vidurių plėvės Sv 1910 4 3. 4. Pavadinimai su nomenklatūriniu žodžiu liga Dvižodžiai ligų pavadinimai. Jų būna dvejopų: pagal žodžio liga nebūtinuma – drugio liga Sv 1911 2 1 (plg. drugys Sv 1910 2 3), kruvinoji liga Sv 1924 2 1 (plg. kruvinoji Sv 1910 2 1), mie­go liga Sv 1914 6 24 (plg. mieg­l igė Sv 1924 1 4), niežų liga Sv 1913 1 4 (plg. niežai Sv 1911 2 6), nutukimo liga Sv 1914 6 22 (plg. nutukimas Sv 1914 6 22), pleiskანų liga Sv 1920 4 2 (plg. pleiskanos Sv 1910 9 6), raup­lių liga Sv 1914 4 13 (plg. raup­lės Sv 1910 2 1), rožės liga Sv 1912 5 17 (plg. rožė Sv 1922 4–5 3), utelių liga Sv 1924 5–6 2 (plg. utėlės Sv 1920 1 1), vėmimo liga Sv 1924 2 3, vėžio liga Sv 92 1912 10 37 (plg. věžys Sv 1912 10 37), vištalakio liga Sv 1921 6 4 (plg. vištalakis Sv 1920 3 4); diabeto liga Sv 1925 2 2, ekzemos liga Sv 1912 7 31 (plg. ekzema Sv 1920 5–6 3), isterijos liga Sv 1912 5 19 (plg. isterija Sv 1910 1 4), neurastenijos liga Sv 1921 3 2 (plg. neurastenija Sv 1912 11–12 41), osteomielito liga Sv 1928 1 3 (plg. osteomielitas Sv 1913 2 7), sifilio liga Sv 1914 5 19 (plg. sifilis Sv 1912 7 26), trachomos liga Sv 1921 4 1 (plg. trachoma Sv 1920 3 3), triperio liga Sv 1925 2 1 (plg. triperis Sv 1913 8 32); kaltūno liga Sv 1921 3 3 (plg. kaltūnas Sv 1912 7 25); pagal žodžio liga būtinuma – gumbo liga Sv 1913 7 28 (nors plg. gumbas Sv 1910 5 1), išaugimo liga Sv 1925 1 3, kaulų liga Sv 1926 9–10 1, kraujo liga Sv 1922 4–5 4, paveldėjimo liga Sv 1927 5 2, puolamoji liga Sv 1913 4 13, puslės liga Sv 1928 3 3, skalsagrūdžių liga Sv 1912 7 31, sprando liga Sv 1914 2 6; Amerikos liga Sv 1923 1 1, anglų liga Sv 1920 5–6 1, ispanų liga Sv 1920 2 4, prurigo liga Sv 1926 9–10 4 (plg. pranižimas Sv 1925 8–9 3), purpuros liga Sv 1921 3 1, Šv. Valentino liga Sv 1925 10–12 8. Keletas pavadinimų rūšiniai dėmenys turi sinonimų, pvz.: pasyri-mo liga arba tetanus (tampymo liga) Sv 1915 1 1; pleiskanų (ekzemos) liga Sv 1912 7 31; cukrinė liga Sv 1912 3 12 / cukraus liga Sv 1925 2 2 (plg. saldyligė Sv 1913 2 7); džiovos liga Sv 1914 5 20 (plg. džiova Sv 1910 8 6) / tuberkulioza liga Sv 1923 5–6 4 (plg. tuberkuliozas Sv 1924 3 2); nuomirulio liga Sv 1920 3 4 (plg. nuomirulis Sv 1921 6 3) / nuo-mariaus liga Sv 1921 5 4 (plg. nuomarius Sv 1913 3 9); vandeninė liga Sv 1921 2 2 / vandens liga Sv 1925 10–12 8. Dviejų pavadinimų pagrindiniai dėmenys eina prieš rūšinius, pvz.: ligos inkstų Sv 1927 4 2, ligos raumenų Sv 1927 4 2. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, dauguma pavadinimų turi vie-nažodžius atitikmenis. Dvižodžiai ligų grupių pavadinimai. Pabrėžtina, kad daugiskaita ligos čia yra būtinasis nomenklatūrinis žodis, pvz.: pagal organus – akių ligos Sv 1912 3 11, ausų ligos Sv 1921 5 2, dantų ligos Sv 1922 3 4, gerklės ligos Sv 1922 1 4, gimtinės ligos Sv 1912 7 29, gomurio ligos Sv 1913 11 43, krūčių ligos Sv 1928 5 4, nosies ligos Sv 1913 11 44, plaučių ligos Sv 1920 5–6 4, skilvio ligos 93 1927 4 3, strėnų ligos Sv 1922 3 3, vidurių ligos Sv 1921 4 3, žarnų ligos Sv 1913 1 3; pagal ligonį – moterų ligos Sv 1912 7 29, puodžių ligos Sv 1924 4 2; dv asios ligos Sv 1928 5 1, karo ligos Sv 1915 1 1, karščių ligos Sv 1912 4 13, kraujagyslių ligos Sv 1913 10 40, nagų ligos Sv 1913 4 16, odos ligos Sv 1913 1 4, plaukių ligos Sv 1913 4 16, proto ligos Sv 1913 1 2, pūliavimo ligos Sv 1927 2–3 1, smagenų ligos Sv 1921 1 4, veido ligos Sv 1913 2 8, vida us ligos Sv 1921 5 3; nervų ligos Sv 1914 1 4, Veneros ligos Sv 1924 1 4; epideminės ligos Sv 1924 1 4. Kelių ligų grupių pavadinimų lietuviški rūšiniai dėmenys turi lietuviškų sinonimų, pvz.: kepenių ligos Sv 1913 1 4 / jeknų ligos Sv 1913 4 16; ryklės (šalinių) ligos Sv 1912 7 31, ryklės ligos Sv 1913 11 43, šalinių (mig dolų) ligos Sv 1922 3 4, šalinių ligos Sv 1923 5–6 2. Trižodžių ligų pavadinimų aptikta tik keletas ir jie yra įvairūs, pvz.: storos kraujagyslės liga Sv 1921 5 1, storųjų žarnų liga Sv 1911 12 5, veido odos liga Sv 1921 2 3; nervų siūlelių liga Sv 1921 1 2, sąnarių tuberkuliozo liga Sv 1925 3 1; mikrobinė užkrečiama liga Sv 1915 1 1. Du pavadinimai turi dvižodžius atitikmenis, pvz.: dėmėtosios šiltinės liga Sv 1927 4 2 (plg. dėmėtoji šiltinė Sv 1921 2 2), plaučių dziovos liga Sv 1920 3 1 (plg. plaučių dziova Sv 1924 1 3). Trižodžiai ligų grupių pavadinimai. Šiek tiek rasta ir trižodžių ligų grupių pavadinimų, pvz.: pagal organus – ausies grybelio ligos Sv 1911 8 2, gimdos organų ligos Sv 1921 6 2, girdėjimo įtaisų ligos Sv 1911 8 2, nosies vidaus ligos Sv 1923 1 3, sunkios inkstų ligos Sv 1925 5 2, sunkios plaučių ligos Sv 1925 5 2, sunkios širdies ligos Sv 1925 5 2, šlapinimos takų ligos Sv 1926 9–10 1, užpakalinės žarnos ligos Sv 1913 8 32, vidaus nosies ligos Sv 1925 2 4, vidurinių inkstų ligos Sv 1913 1 4; pagal ligonį – moterų organų ligos Sv 1922 1 4, vaikų limpamos ligos Sv 1928 4 1; bjaurios lyties ligos Sv 1914 3 10, galvos odos ligos Sv 1914 1 4, galvos smagenų ligos Sv 1922 3 3, plaukių šaknelių ligos Sv 1925 1 3. Vieno ligų grupės pavadinimo dėmuo pavartotas ir paprastąja, ir įvardžiuotine forma, kurias teoriškai galima laikyti pseudovariantais: aštriosios apkrečiamos ligos Sv 1924 5–6 1 / aštrios apkrečiamos ligos Sv 1924 5–6 1. 94 Vienas pavadinimas turi sinoniminių dvižodžių atitikmenų: lyt ės įtaisų ligos Sv 1912 11–12 42 / lyt ies organų ligos Sv 1924 2 4 (plg. lytinės ligos Sv 1911 3 5 / lytiškos ligos Sv 1914 6 24 / lyt ies ligos Sv 1921 3 3). Viena ligų grupė yra įvardyta trižodžiu ir keturžodžiu pavadinimais, kurie yra sinonimai: širdies ir kraujagyslių ligos Sv 1921 1 4 / širdies ir kraujo gyslų ligos Sv 1914 1 3. Pasitaikė tik vienas keturžodis ligų grupės pavadinimas: šlapinimos kanalo įsisenėjusios ligos Sv 1912 11–12 42. 5. Pavadinimai su lotyniškais ir kitų kalbų atitikmenimis Greta kai kurių vienažodžių ir sudėtinių ligų pavadinimų skliausteliuose (dažniausiai) yra pateikiami jų lotyniški atitikmenys, nes gydytojams tai įprastas ir dažnai būtinas dalykas, pvz.: nemiga (agrypnia) Sv 1921 1 1, raudonukė (lot. Rubeola) Sv 1909 5 5, riemuo (pyrosis) Sv 1921 1 4 ir kt.; antgalio užsiveržimas (paraphymosis) Sv 1920 5–6 1, blauzdų nugedimas (ulcera cruris) Sv 1920 5–6 2, karščiai po gimdymo (febris puerperalis) Sv 1920 4–5 4 ir kt.; dvokianti nosies sloga (ozaena) Sv 1920 5–6 3 ir kt.; ausies būgnelio ir vidaus uždegimas (otitis media et interna) Sv 1920 5–6 1, ausies kanalo išorinis uždegimas (otitis externa) Sv 1920 5–6 2. Pasitaikė atvejis, kai ta pati liga viename straipsnyje yra įvardyta lotyniškai vitiligo Sv 1924 2 2, o kitame ji pavadinta lietuvišku sudėtiniu pavadinimu baltosios dėmės Sv 1924 5–6 4, ir kai skliausteliuose pateiktas ne lotyniškas, o priešingai, lietuviškas pavadinimas: delirium tremens (drebančiasis pamišimas) Sv 1924 1 1. Kelių ligų pateikti tik lotyniški vardai, galbūt autoriai nerado šių ligų lietuviškų atitikmenų, pvz.: anthrax Sv 1924 1 4 (plg. anthrax – 1. juodligė, 3. žr. carbunculus MTŽ 1980, carbunculus – karbunkulas, pikšvotė MTŽ 1980), gonorea Sv 1925 2 2 / gonorrhea Sv 1924 1 4 (plg. gonorrhoea – gonorėja MTŽ 1980), mania Sv 1925 6 2 (plg. mania – manija MTŽ 1980), melancholia Sv 1925 6 2 (plg. melancholia – melancholija MTŽ 1980), gastritis hyperacidosa Sv 1925 2 1, neurosis cordis Sv 1914 6 24 (plg. neurosis cordis – širdies neurozė, nervinis širdies veiklos sutrikimas MTŽ 1980), ozaena foetida Sv 1912 5 20. 95 Keli vienažodžiai lietuviški ligų pavadinimai turi ne tik lotynų, bet ir įvairių kitų kalbų atitikmenų, pvz.: įnosės (lot. malleus humidus, rus. sap) Sv 1920 5–6 3, šarvukas tikrasis (lot. scorbutus, rus. cinga) Sv 1921 3 1; beriamoji šiltinė (rus. sypnoj tif, lenk. tyfus plamisty) Sv 1915 1 1; raupai, lotyniškai lepra, lenkiškai trąd, rusiškai prokaza Sv 1910 9 7, raupėles (lot. variola vera), rus. ir lenk. ospa Sv 1910 9 7; pasiutimo liga (lot. Lyssa, Rabies, Hydrophobia. Vok. – Wutkrankheit, Tollwut, H स्व? Beje, aptikta atvejų, kai tos pačios ligos pavadinimo rūšinis dėmuo reiškiamas ir paprastąja, ir įvardžiuotine būdvardžio ar dalyvio forma, pvz.: kietasis šankeris Sv 1911 1 3 / kietas šankeris Sv 1922 3 3, neatsodinamosios kilos Sv 1911 11 3 / neatsodinamos kilos Sv 1911 11 5, paprasti niežai Sv 1925 3 2 / paprastieji niežai Sv 1925 3 2, tikros rauplės Sv 1910 8 3 / tikrosios rauplės Sv 1910 8 3, sausosios dedervinės Sv 1921 1 4 / sausos dedervinės Sv 1924 4 2, sunkusis kokliušas Sv 1910 7 3 / sunkus kokliušas Sv 1925 4 4, užkrečiamos pleiskanos Sv 1910 9 6 / užsikrėčiamosios pleiskanos Sv 1910 9 6. Abi išvardytų ligų pavadinimų rūšinių dėmenų formos teoriškai laikytinos pseudovariantais. Iš pateiktų šios grupės pavyzdžių aiškiai matyti, kad keliais atvejais tame pačiame straipsnyje rūšinis dėmuo lygia greta vartojamas abiem formomis – paprastąja ir įvardžiuotine, keletu atvejų vartosenoje būta atžangos, t. y. ankstesniuose straipsniuose vartotos įvardžiuotinės, o vėlesniuose – paprastosios formos. Apibendrinamosios išvados 1. Lietuvos ūkininko priedas Sveikata ne tik tęsė jau bent prieš pusantro šimto metų pradėtą medicinos žinių skleidimo, jų populiarinimo tarp žmonių darbą, bet ir neabejotinai jį išplėtojo ir patobulino. Tai labai gerai atsispindi ir terminijoje. Ligų pavadinimų tikrai yra gausu, jie įvairios kilmės ir sandaros. 2. Vienažodžius ligų pavadinimus daugiausia sudaro grynai lietuviški žodžiai. Nors nemažai dar yra ir tarptautinių žodžių, daugelis jų turi lietuviškus atitikmenis. Ir sudėtinius pavadinimus dažniausiai sudaro lietuviški žodžiai. Taigi vyrauja lietuviška leksika, tačiau medicinos terminijos grynumą dar mažina neretos svetimybės, pvz.: brantai, džuma, išpanka, kaltūnas, karbunka, kyla, mozoliai, padlicas, parušenija, pavieirė, plėmai (rudi kūno plėmai), prancai, sibirska jazva, škru-pai, valasnykas, zubiščiai (paausinių zubiščių uždegimas). 3. Daugiausia Sveikatoje yra sudėtinių – dvižodžių ir trižodžių – ligų pavadinimų, kurių dauguma sudaryti iš lietuviškų dėmenų, nors nemažai sudaryta ir iš mišrios kilmės dėmenų (dažniausiai vienas dėmuo tarptautinis, rečiau – svetimybė). Atskirą grupę sudaro sudėtiniai ligų ir ligų grupių pavadinimai su nomenklatūriniu žodžiu liga, 97 bet čia yra ir perteklinių pavadinimų, pvz.: drugio liga, rožės liga ir kt. Dvižodžių ir trižodžių ligų pavadinimų gausa rodo terminijos plėtojimąsi, kalbamo raidos tarpsnio medicinos terminijos tobulėjimą. 4. Nors pasitaiko rašybos įvairavimo atvejų, nenusistovėjusių fonetikos, gramatikos ar kt. dalykų, tačiau apskritai dauguma Sveikatos ligų pavadinimų yra gana taisyklingi. Daugeliui sudėtinių pavadinimų yra būdinga dabartinėje bendrinėje kalboje įprasta pažyminio ir pažymimojo žodžio tvarka. 5. Vienažodžiai ir sudėtiniai (dažniausia dvižodžiai, o dažniausiai tik atskiri jų dėmens) ligų pavadinimai ypač išsiskiria sinonimų ir variantų gausa. Kadangi priedas buvo leidžiamas medicinos žinių populiarinimo tikslais ir skiriamas plačiajai visuomenei, tai autoriai gal labai ir nesistengė, o neretai dar ir neįstengė išvengti sinonimų – tai buvo ne tik medicinos terminijos kūrimosi laikotarpis, bet ir pačios bendrinės kalbos leksika dar buvo nenusistovėjusi. 6. Sveikatoje vartojami ligų pavadinimai jau turi būdingų mokslinės terminijos bruožų – greta daugelio vienažodžių ir sudėtinių ligų pavadinimų yra pateikiami jų lotyniški atitikmenys; kartais tarptautinis terminas pateisinamas – „daktariškai pavadinus“; rūšinėms sąvokoms įvardyti vartojamos įvardžiuotinės formos. 7. Beveik per dvidešimt priedo leidimo metų lietuviškoji medicinos terminija tampa grynesnė, taisyklingesnė ir moksliškesnė, bet dar lieka gerokai variantška. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Bibliografija 1969: Lietuvos TSR bibliografija (1547–1861) 1, Vilnius. Biržiška V. 1929: Lietuvių bibliografija 3. Spaudos uždraudimo laikas (1865–1904 m.), Kaunas. Biržiška V. 1935: Lietuvių bibliografija 4. (1905–1914 m.) 1 (1905–1909 m.), Kaunas. Biržiška V. 1939: Lietuvių bibliografija 4. (1905–1914 m.) 2 (1910–1914 m.) 1, Kaunas. Grinius K. 1922: Medicinos žinių popularizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas, Kaunas. LKŽ III 1956: Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius. LTE VII 1981: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 7, Vilnius. 98 ME I 1991: Medicinos enciklopedija 1, Vilnius. MTŽ 1980: Medicinos terminų žodynas, Vilnius. Sv – Sveikata, 1909–1928. THE NAMES OF DISEASES IN LIETUVOS ŪKININKAS SUPPLEMENT SVEIKATA (1909–1928) Summary This article deals with the names of diseases in Lietuvos ūkininkas supplement Sveikata, which was published between 1909–1928. In respect of structure, one-word and complex names of diseases could be differentiated. Complex names are two-word, three-word or multi-word names. In respect of origin, names of diseases can be Lithuanian, of foreign origin or hybrid. One-word names most often are Lithuanian. There are quite a lot of international words, many of them have Lithuanian equivalents. The purity of the medical terminology is diminished by frequent barbarisms. Most of terms in Sveikata are two-word or three-word names of diseases, most of which are made from Lithuanian elements. There are also quite a lot of names of mixed origin when one element (or two) is Lithuanian and another one – foreign (more often it is an international word, less frequently - barbarism). The names of diseases and names of their groups with the word liga (disease) are discussed separately. The abundance of two-word and three-word names of diseases reflects the development of terminology during the period examined. Despite some cases of the orthographic variations, unsettled phonetics, grammar and other things, most of the names of diseases in Sveikata are quite regular. Names of diseases (especially two-word terms and most often only their elements) have plentiful synonyms and variants. Since the supplement Sveikata was published with the objective of popularising medical knowledge and was aimed at the general public, the authors of it did not make a special effort to avoid synonyms and sometimes were even not able to try – this was the stage when not only medical terminology was developing, but also common language was not fully settled. The names of diseases in Sveikata already have the characteristic features of scientific terminology – most names are given with their Latin equivalents, specific concepts are named using pronominal forms of adjectives and participles. The names of diseases in Sveikata are an interesting and valuable material in a historical respect. Sveikata not only continued the job of popularisation of medical knowledge, which was started about one hundred and fifty years ago, but undoubtedly developed and improved it, therefore during about twenty years when this supplement was being published the medical terminology became more pure, precise and scientific, though still quite variable. Palmira ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paštas [email protected] Gauta 2004-10-27 99