Terminologas Stasys Keinys
Full text
Te minologue
S asys
Keinys
AUSRA
nlmxu
Lie uui7
ins i u de
langue
246 Aui a Rimku d I Te minologzis
Sl . s_;,s
{einys /
mus.li*li i,l e minologus /
S asys
Keinys
2006
ne g
ugsejo
20 dienq
I passi a
l0_ ies
me q
sukak !.
G aZus
iubilieius
ou niss-
en p og?
pamine i
h sans in da bi aus
kalbininkous ieim4 e a aux.
S asys
Keiys. gime 1936
m. ugsejo
20 c .
Mai.eikiq
apsk i ies
Viekiniq
alsdiaus
Pakalupio
illage. 1954 m.
baige iekinig
idu ing
mokyk 4.
i niaus dans l'uni e si é publique
(main enan
- Uni e si é de Vilniaus)
His o ijas i ilologijos akul e e 1954-1959 m. a é udié lie u iq kalb4 e
li e a u 4.
Baiggs uni e si e q,
p adclio a aille
Lie u i l kalbo.s e
li e a u os ins i u e.
Ins i IL 4
S . Keini pasik ie e
Zymus lie u iq kalbininkas onas K uopas,
qui a o ganisé des a aux de langue
moks o e e minologie.
si, puk, i" -u,
S .
Kainiui é ai lem i'gas.
po plusieu s me l iis
is ojo i ilniaus
uni e si é
aspi an u 4.
Baiggs
aspi an [ os
s udios, S .
Keinys
'de 1966 à 1975 a a aillé
ilniaus uni e si é
m.
Kauno dans
la acul é.
196g. m. sekmin_ gai apgy'e ilologiios n okslq candida o
(nos i ikuo a 1993 m. umani_ a iniq moksl l dak a o)
dise acij4 Lie uoiik4 uienaZodii y e min4 da ybos ypes.
I975 m. lui acco dé le i e de docen .
I974ais année
. K uopas pak ie e S . Keini g lL i Li uig ins i u de langues e li é as4. is
g iZ a pou ou le emps. G iZ a a aille megs am "l leksikog aphies e
e minologi os da bq. T abo année ins i u e
S . Keiniui é aien eux-mêmes
ku ybingus. Depuis 1976 jusqu 1992
me q il a é é Te minologie Conseil
aup ès
Mokslq ice-p ésiden du
P ésidium de l'académie.
Ins i u e di ige o Daba ines
des langues sky i . i eliau
kul u os e e minologijas
lie u ig li e a u ines (1987-1989),
Pa les
chapi e
(1989-1991).
Re isa ko, S . Keinys - excellen pedagogus
- des e
Uni e si é de l'É a de Vilnius Kauno dans la acul é. Siaquli pedagogique
ins i u e, Vy au o DidZiojo uni e si é, jusqu même Siol a aille Vilniaus
pedagoginio uni e si e o Li uanis ikos akul e e. Li u iq langues e li é os
spéciali és bachu ams des o ac uelles lie u iq langues mo ologij4, i.odi,i l
da yb4, pou magis an s e doc o an s - e minologij4, pou magis an s
- des langues a osenq e no malisacij4. ku siniams, Vado auia
diplomains, bachelo e magis o a aux, doc o an u as
o icialiuoju oponen u.
komi eams e doc o an ams, es k iediamas dise aci q
KaLin a imanoma
cou es ap ep i
is4 son
scien i iquesq
da bq i ai o g...
Les ac i i és du
locu eu
Po ima Sias p incipales
pladiaiake. i5cli i
sciences ac i i és di ec ions -
i,odi,n1 mo ologie,
e minologie e lexicog aphija.
da yba, Labai eik5mingi les a aux de S .
Keinio lexikog aphijos.
|is es Daba ines lie uui4 langues iodyno
edio ke i o (2003) e penk o pa aisy l e
papildy q leidimq y iausiasis édi o ius.
(1993),
o ipesdiu Daba inis lie uuiq kalbos iodyno qua ième édi ion 2002
m. é ai iSleis as kompak ine ploki ele, e 2003 m. ide as i
in e ne 4. Compu ai e cinquième édi ion Zodyno es des inée aux
écoles. In obal 2004 pa cdoje iis Zodynas iS ink as meilleu au
Li u iq leksikog a iios édiniu, e 2005 m débu .
S . Keiniui uZ kompu ini
Zodyno a ian 4 é ai
i eik a Kalbos p emiia.
(Felicijos)
Pa plus que qua e deXim medius ac i du a ail
scien i ique e pédagogique me q pa uode
beaucoup e ingg scien i iquesq a iclesni l,
science édiniq ecenzijq, langues e e minologie
ques ions pa aiy es li es: Te minologijas
abiceleje
(1980) iSdes y i eo iniai lie u iq e minologijos pama ai, Bend ines (1999)
p ésen ées glaus as lie uui q kalbos ZodZiq da yboje nomina y iniq
kalbos daliq da ybos ap a5as, 2005 m. iileis ame eminiame pe ke u is
deSim medius
(1966-2005) kalbininko skelb q e minologi
os da bq collec ioninyje Daba ine
lie uui4 e minologija s a s omi ak ual[s
XX a. an os pLlses e XXI a. p adZios
lie i l e minologios clalykai
Te minologie | 2006 | 13 247
- an gén esni, héiios. soi p13 1i[65 i pie. ski us
e in s ou iq g pes. e minin l usojimE e
ph aseim4.
S . Keinys é ai scien i ique Zu nalo Te minologija p emie
numé oiois esponsable édac eu . D oi e, 1994 m. iileis o Zu nalo le
nom é ai au eoks - Te minologijos uagos.
Da alo s p a a nje
le lec eu jui
kalbininkas a e,
kad.,Te minologiosuagos
- ainsi nommé
(is édinys
nea si ik inai.
On espè e que ce agas
mo s ieg ous, qui en a
concen és e s les
besoin, qui upi, qui cha i
lie u iq science langue
e ios e mininai'
(Te minolo-
(e dis gijos agos
1994:7).
S . Keinys
de e minologie
alloue e
da , g du emps
p a ique au a ail de ges ion.
o pe Ziu e a, aisy a,
éaguo a beaucoup
B[ ina pa line i su
scien i ique e minq i ai i l
benc] aau o iais papluoi as
s idiq Zodyn l, ne'maZas
e minq s anda dq.
eng us e minq
Zodynus.
g p épa a quelquesolika... Tai pi mas lie u iSkas
ai5kinamasis Kalbo y os e min4 iodynas (1990) p épa é
a ec Kazimie u
Gai eniu, Geleiinkelininko
iodynilis (1992),
Rusq-lie uoi4 kalb4
gelelinkeli4 anspo o
lodynas (1997), Socialinis
e min4 p o ec ion
iodynas
(1999), Radioelele onikos e min7 Zodynas
(2000), Ai{hinamasis geleiinkeli4 anspo
e min l y'odynas
e au es (2006) S . Keinys beaucoup ddmesio sky e
geleZinkelio e minijos no minimui. C'es comme
a aillbussio
p a gse son dwo, le dési long long emps
,, p ie gelZkelio", da b l. jus e peu au emen ... Li u Resp blikos
sussiieki no minis z s i e ino lie ilkq geleZinkelio e minq ku eio e
no min ojo da b4.
o
isakymu
S . Keinys écompensé Ga bes geleZinke'lininko Zenklu. E ce n'es pas
ou . Bes ausiai S . Keinio a auxi oi l Bibliog aphies odykles
a aillen naSiai, be
(2006), qui en 2004 cons i ue pa 600
posi ionsq. Kalbininkas a ok epio - e
con inue aSo des a icles, éalise
des li es, Zodynus. cles o aux
é udian s, di ige jg a auxams.
S . Kein À p opos
, ien4 Zy nia , siq
lie u iq
c' ninologg, kalbe i ne a acile.
Ne uks a p incimen o, agnume lui
da b5 umo. Mais a aille a ec S .
Zemai iSko uZsispy imo, e in iniino
Keiniu bonne e ag éable. saig i
no e qsi ci a a i5 a iclesniq
ecue ines: comme e en géné al son
e minologies
,,Te minologies, commun ines
langues, gdymo, e p èsZi l o
ple oji no
des a aux ne s'ache en pas.
Niekuome neiiau( jou née, ku iq ou e e minologie se a dé ini i emen
su o ky e e pou ous be iSlygq adap a a. ainsi a i éik q, cela eiki q,
s ojo o ei que ne jou née, amZina que non seulemen langues, mais e padiq
nui is, Zmoniq nebe a, j4 a oiandiq ad ienkam nebe eikalinga e lie u iq
e minologija. Ko1 langues e e minologilos nensleido ol au saule
(o mu ns
elle neku jamais
nen sileis!),
ensemble
248 , Rimk i I T ' mi ologas S/ isys Kc nl a ec
langue k uopidiai, a sidejus, a ec i5man nu
puosele i, Zemai iSkai disan , p i eize i e
e minologies mcdi. Kol bus k ybi5kq, S ieZiai,
neiSkal ai mEs andiq
Zmoniq, an i a
un ai science,
an il se a
paZanga, ol
e minq e jq
changemen de
comp éhension, un
ce ain
i ai a emen es
nei5 éluable chose.
C'es ous u e q comp end e, ca ce es la e minologie de
gy umo Zenklas. Gy q Zmoniq i a b lna non seulemen langue,
mais aussi e minologie" (Keinys 2005:227). kad lie u i l
e minologie i a
- g and
e minologue S asio
Keinien
mé opens.
Cela isible
i5 ac i i és
DZiaugdami-
son pladios
gal sos.
esi e da bq
ubilia o indeliu i
lie u iq e minologii4
( aip
gii4 pa
ZodZiq da yb4,
leksikog a ii4),
mo olo-
i
souhai ekeme s
g aZios sukak ies
onga o ces e
san é, a aillan
nonpaigiamus
e minologiios
a aux, e
con inue sekmingai
p i eizc i
e minologijas
medl. Ad mul os
annos!
LITERATU RA
LKII 1999: Lie uuiq halhos cnci lopc li a.
Vilnius.
Keinys S . 2OO5:
l)aba ine lie uoi y
e ninologilo, Vilnius.
Te n i ologi son agos 199'1: k minologiios
o igos. Vil i s.
Gai e
2006-12-03
Aui a RIMKU' E
Lic u i l
langue
ins i " as
I']. Vileio g. 5,
LT-10308 Vilnius
E. pal as
[email p o ec ed]
' nin - logija
2006 | l3 219