Kalbos kultūros ir terminologijos konferencija Taline

Kalbos kul u os i e minologijos kon e encija Taline ALBINA AUKSORIUTE L i e uui7 kalb os in s i u c s 006 m. lapk idio 9-10 dieuomis Talinc , yko a p au ine kalbos kul- u os i c minologijos kon e ncliz Uld- jo oskuskeeleko alduse kon- ue en s 2006. 4 o ganiza o Es q kalbos ins i u i, s (s e aines ad esas www.eki.ee), Es g e minologijos d augija i Es ijos gynybos minis e ija (s e aines acl csas , w$..mod.go .ee). P anelimus skai e Es ijos, Lie u os, Suomijos i S ediios kalbininkai i l ai iq s idiq specialis ai es q, anglq i n sq kalbomis. Kon e encij4 p adejo i s eikini no Zodi a e Es q kalbos ins i u o di ek o- ius U mas S op. Pi moji kon e encijos diena bu o ski a kalbos kul u os p oblemoms nag ine i, kalbe a apie kalbos poli ikE i plana i n4, kodi ikuo- as kalbos no mas, neseniai iiejL s! no minamqji es l kalbos Zodyn4. Suo niios kalbq oksliniq y imq ins i u o cla buo oja Inkaiiisa Vihonen kalbejo apie sunku nus i p oblemas, su k iomis susidl c suomiq kalba Suomiiai is olus i Eu opos S4jung4, ku ios na e ji y a ia da giau kaip de- Sim me i. Suomiia u i pakankamai sen4 adminis acines kalbos a kymo adicij4. ad js ojus i Eu opos S4 ungE bijo a del suo "niq kalbos likimo. Daugelis Zmoniq bu o susi hping, a b - s gsia na suo niq ad ninis acines kalbos a kyba. P aneieios nuo none, galima da y i i{ ad4, kad po de- iim ies me l na ys is suomiq kalba paZenge ! p ieki. Ji pab eie, kad labai s a b , jog E opos S4iungos eks ai Zmone ns bu l s p an ami, ka - jie pacleda E opos Seljungai igy i didcsni pilieiiq pasi ikeji lq ia. Lie u iq kalbos ins i u o Kalbos kul I os sky iaus y esnioji mokslo da - buo oie Ri a Miliunz i e p aneiime ,.Kocli ikuo os no lnos kei imas: ui i p iei" nag inejo kodi ik o q no mq kei imo p oblem4 d iem aspek ais: kalbini i socioling is iniu. Pasak os, kocli ikacijos kei imosi kalbinis as- pek as daugiausia susiigs su kalbos eiSkinio a ian iSkumu i a ian i5kos no mos unkciona imu. P aneieja a k eipc de nesi j kodi ikaciios kei i no ypa umus, a ian l konku cnciios c apus i kocli ikaciios mec.hanizn 4, i3- sa niai paaiikino, kaip jis eikia Lie u oje. 228 Albi n A kso iu e Kalbos hL l i os i e minologijos kon e ,nciia... Pi m4i4 kon e encijos dien4 nc ke i Es l kalbos ins i o da buo oj l p aneiime i bu o ski i nauia no mini maia -n Esl T kalbos lodyno leidim i. Viena i5 pag indiniq iio Zodyno engej .l Tiiu E cl kalbejo apie Zodyno en- geiq eises i isipa eigojimus. Ki a Es l kalbos ins i o mokslo da buo oia Tiina Lecme s sa o p anelime nag inejo Iio Zodyno s ilis ines paZymas i j l kai 4. o A go M ncl i T uli Rehemaa - ! Zod- n4 i a k us ne ujus ZodZius. Pas a lj l p anelin e bu o pamine a, kad Zodynas papildy as ne 5000 naujq i.oc7l.i 1 o mq. Si je Mdea u lygino Es 4 kalbos lodyno nauj4ji 2006 me l leiclim4 su 1999 ne q le-idimu, ap a e Zodyne a ojamus su umpinimus. Leidejq kalbos cen o (s e aines ad esas ^.ww. ez .ee) da buo oiai Sil- a Tomingas i Ru h Miigi p is a i anglq-es q kalbq Zoclyn4, ski 4 n o- kykloms. | 1 n omone, 5is Zodynas ne ik mocle ni mokymosi p ie'mon i mokiniams, be i puiki pagalbine p iemone moky ojams. Iileis a Zodyno kompak ine ploki ele. I) es l p aneieijai kalbc o apic kalbos planz imE: Es q kalbos ins i o G ama ikos sky iaus ado as Pe.e e is Pdllis i Peepas Nen al s ii Talinc uni e si e o. Lie u i l kalbos ins i u o Kalbos kul u os sky iaus y esnioii mokslo da - buo oja Rasuole Vlada skie.ni nag ineio lie u iq aclminis acines kalbos aidil i pe spek y as. Ii paZymcio, kad lie u i l adminis acines kalbos is o- iia i aida labai glaudZiai susij si su Lie u os is o ija, i n mpai apZ elge isus jos o ma i nosi e apus. P aneiime iikcl os naujos adminis acincs kalbos endencijos. Lie u ai ls ojus iE opos S4 unga. A k eip as demcsys, og didel! p ' ciki d o a glq kalba, p as a Eu opos S4jungos dokumen q e imo kokybe da o Zal4 i adminis acinc.i kalbai. l)el o a si anda nauj l lie i l adminis acines kalbos ypa ybiq: da geja nau q c nin l i pa a- di i nq, a p au iniq i skolin q zodi,i1, angliikos sin aksi es kons ukci jos e diamos paZodZiui. bu si aiiki i konk e i e o kalba ampe daugiaZodc. o sakiniai - labai ilgi i sude ingi. T , s p aneiimai bu o ski i e minologijos lalyka ns. Ma gus Kolga na- g ineljo ka o em inijos aiclq Es iioje. is p is a e e minq bazg. k ioie y a apie 4 ks . ka o i su juo susijusi l s idi l e minq (s e ainis ad es s h p://m .lcgal e .celmili e m). Apie es q kalbos e min l s ancla izacij4 kalbeio | i i Valge. Lic. ii i l kalbos ins i u o Te li ologijos cen o cla buo oios Aui a Rim- ku e i Albina Aukso in e pe skai e p aneiim4 ,,Te minologijos da bas Lie u oje-". Siu-" p anelime u npai apZ elg i lie u i l em inologi os i Te n inologiia | 200( | 13 229 e minog a iios aidos e apai. Kiek plaiiau p is a y as e minologijos cla bas Lie u iq kalbos ins i u e, apZ elg a Te minologijos cen o i ki q Lie u os ins i ucijq, ku iose di bamas e ninologijos da bas, eikla. An 4j4 kon e encijos dien4 skai y i e minologijos p anelimai. Suomiq e minologijos cen o di ek o d Lena olkko en i e miuologd Si pa Suho- nen p aneSime .,Te minologijos da bas Suomiq e minologijos cen e" p i- s a e, kaip o ganiz ojamas e minoiogiios da bas iq cen e i S - omijoje apsk i ai. Suomiq e minologijos cen as iku as I97l me ais. Tai asociacija, ku i daba u i apie 80 na iq - o ganizacii l i p i aciiq asmeng. Cen e di ba penki e minologai, claugial sia kalbininkai, u in ys magis o laipsni. Kaip pab eZe p aneieja Lena Iolkkonen, Suo niq e minologiios cen o pag indi- niai ikslai y a eng i auk5 os kokybes Zodynus. ple o i e minologiios da bo me odus i skleis i ge ?iA e minologiios da bo pa i i. Cen as eikia i o - macijos i ekspe q paslaugas, susiiusias su e minologijos da bu, daly auja i engia i ai ius e minologiios p ojek us, ku ia duomenq bazg TFIPA, kas ke i i leidZia in o macini biule eni Te min o, o ganizuoja e minolo- gi os mokym s i konsul uoja, ple oia a p au inl bend ada bia im4 i k . Ccn o ykdomi e minologi os p oiek ai daZniausii i unka d ejus me us, engiami i ai iq s icliq enninq Zodynai, p ie ku i l ka u di ba e miuolo- gai i q s idiq specialis ai. Daugiakalbe duomenq baze 'IEPA nuo 1997 m. y a lais ai p ieinama in e ne e (s c. aines ad esas www. sk. il epa). ioie y a apie 100 000 e nin l i a5q. Lena olkkonen p is a e i NORDTERM o ganizacij4 (s e aines ad esas www. o d e m.ne ). Tai uo 1976 m. ci- kian i Siau es Eu opos asociaciia, iungian i e minologiios o ganizacijas i d augi as. os ikslas - bn i e minologiios da bo Siau d's E,u opoje o un- u i inklu. Kas an i me ai engiamos NORDTERM asambleios. Te minologe Si pa Suhonen kalbe o apie ien4 konk e q i 1 Cen o p oick E elek onini ele izijos Zodyn4, ji iisamiai papasakojo, kaip engiamas 5is Zodynas, ap a e isus jo engimo e apus. Anna-Lena Buche i Asa Holm6 ii S cdijos ' minologiios cen o (s e aine s ad esas www. nc .se) kalbeio apie bend ada bia i n4 a p S edijos e minologijos cen o i ki l kalbos o ganizacijg S edijoje. Cen o di ek o e Anna-Lena Buche umpai apZ el96 cen o s siku in- o is o ij4 i p is a e jo eiklE. S edijos echnikos e minijos cen o iku imo da a laiky ini 1936 n., kai InZine i os mokslq akade nijole bu o js eig as non' enkla u os komi e as, o 1947 m. ie oi io lku as nuola inis echnikos e minijos cen as S e- diios echnikos e minologiios cen as. o 2000 m. jis pa adin as S edijos e minologijos cen u (TNC). Cen e Siuo me u di ba 13 da buo ojq. Anna- 230 Albina A kso iu e I Kalbos kul i os i e minologijos kon e encija... Lena Buche apZ elge naujas s a bias e minologi os da bo s i is: kokybes ga an ila; sE okq i5ai5kinimas, siejamas su u inio a kymu; Zini ; sis emi- nin as i apdo ojimas; in o macijos sis eminimas; au oma inis didelio kiekio in o macijos apdo ojimas; elek oniniu bhdu apdo o os in o macijos paka - o inis nauclojinas i k . P aneSeja supaZindino su e minologijos mokymo ypa umais S ,'ediioje. Tc mi ologija l aukiama i e eiLl, ling is q moky- mo p og amas, glaudZiai bend ada biaujama su In e p e acijos i e imq ins i u. 2002 i 2003 ne ais bu o su eng i a ski i e minologijos ku sai, 2005 me ais in e ne iniai e minologijos ku sai, engiami uZsakomieji e ninologijos ku sai ski ingoms a o oiq g upems. Asa Holm6 p is a €' ki as o ganizacijas i g upes, ku iose di bamas e minologijos da bas, p z.: S edijos kompiu e ijos enninijos jung ine g upe; Kalbos obulinimo i plana imo inklas i k . Aime Ve ik nag inejo eisds kalbos ys ym4si Es iioje, o El ine U e - skala ii Talino uni e si e o - biblio ekininkys es i in o ma ikos bei 5iq s i iq e mini jos aidE. Ki ose p aneiimuose s a s y i kalbos kul os i kalbos plana in- o klau- simai. Suomijos kalbq moksliniq y im l ins i u o da buo oja Salli Kanka- anpdd sa o p aneiime nag incjo adminis acinig p aneiimq spaudai kalb4 i kaip ii pasikei e pe pas a uosius dc'Si medius. Es l kalbos ins i o mokslo da buo oja Tiiu E el analiza o es Ll kalbos i.odii l da ybos clalykus, iSsamiai ap a e hib iclini s edinius. Anas assia Zab odskaja ii Talino uni e si e o supaZindino su y imo, ku i kalba - es l a anglq - b o a oian a a5an dise aciias i skelbian i ai- ias publikacijas, ezul a ais. P aneieia y imE a liko i ai iuose ni e si e o akul e uose i nus a e, kad publikacijos spausdinamos i paskai os skai o- mos daZniausiai es l kalba, o Ma ema ikos i (]am os akul e q publikacij l daZnesne y a angl .1 kalba. Taline , ykusioje kon e encijoje ne ik nag ine i ak ualus kalbos kul u os, kalbos plana imo i e minologijos klausimai i p oblemos, be i susipa- Zin a su kalbos plana imo i e minologijos pade imi kaimyninese Salyse, pasidaly a 5iq s idiq cla bo pa i i ni. la a 2006-12*l1 Albina Aukso iu e Lie u iq kalbos ins i u as P. Vileiiio g. 5, L -10308 Vilnius E. pai as : lbina i( llki.l Te minologiia | 2()06 | l3 231