Terminas prie termino. III

Terminas prie termino. III JONAS KLIMAVIČIUS Lietuvių kalbos institutas KAPOTAS Aktualioji termino kapotas istorija lietuvių kalboje oficialiai baigiasi jo išgyvendinimu. Kiek kitaip yra periodikos vartosenoje — čia dar ir šiandien galima paskaityti: įlipa į automobilį, užveda variklį, atidaro kapotą Sav su TV 2005 48 70. Apskritai galėjo baigtis gerokai anksčiau. O ir prasidėjo daug anksčiau ir ne nuo termino. Kaip ir dažnas skolinys, lietuvių kalbą kliudė pakraščiu, fragmentiškai. Prasidėjo ne nuo automobilio ar orlaivio. LKŽ V 1959 kapota (iš lenk. kapota) — „trumpas, be rankovių viršutinis drabužis (dažniausiai šiltas, kailinis), liemenė; švarkas, palaidinis“ nurodomas iš Mūsninkų, Debeikių, Salako (fiksuota leksikografijoje: kapota, ėlė (sermėga) — svarki. wegierka, kapota. kxanomv M 1894), o variantas kapotas (iš rus. xanom) — iš Rėkiškio, Giedraičių (ryt. aukšt. kapotkinas, nors girdėtas, likęs nefiksuotas); dar vienas variantas “kapoté (plg. kapka 2) gerokai skiriasi reikšme — „tamsios medžiagos senovinė išeiginė moteriška kepurėlė, kurią nešiodavo be skarytės“ Kūpiškis. Yra ir tarptautinių žodžių žodynuose: kapotas (pr.) — „moterų naminis rytinis apsiaustas, chalatas“ TŽŽ 1936; 4) „moterų naminis apdaras, palaidinis, chalatas“ TŽŽ 1951. Bendrinės kalbos vartosenoje šis kapotas daugiausia egzistavo egzotizmo (nors nelabai tolimo) statusu — paprastai vertimuose, pvz.: Reikia žinoti, kad Akakijaus Akakijevičiaus apsiaustas irgi buvo valdininkams pajuokos objektas; jam netgi tauraus apsiausto vardas buvo atimtas, ir vadino jį kapotu N.GogR III 1954 148. Ilgai negalėjo jis |Čičikovas] atskirti, katros lyties ta žmogysta [Pliuskinas| — vyriškos ar moteriškos. Jos drabužiai buvo labai neaiškūs, panašūs į moterišką kapotą; ant galvos buvo gobtuvas N. GogR V 1954 131. Reikšmės nėra visai tiksliai suprantamos — plg. rus. kanom 1. „jpoMannnee XEHCKOe TIIaThe CBOOOJmKOTO rIOKpos“ || yCcTap. „XKEeHCKaS HH MYyXCKAS 172 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino. III BepXHsAA ofeXxaa bes riepexBaTa Tanun“ || „,mAHenb GpaHIy3CKUX cony@ar’ (< pranc. capote; pirmą kartą fiksuotas 1847 m. rusų kalbos akademiniame žodyne) CCPJIA V 1956, 1. psn. palaidinis (moteriškas chalatas) RLKŽ I 1967, 1. psn. palaidinis, laisva [laisvo kirpimo] suknelė RLKŽ 11 1983; o lenk. kapota — kapotas; palaidinis; chalatas LeLieZ 1979, lenk. kapotka psn. — skrybėlaitė su raiščiais LeLieZ 1979, pranc. capote — 1) apsiaustas su gobtuvu, 2) kareiviška milinė, 3) moteriška skrybėlaitė PLKŽ 1976 ir, deja, 2) kapotas, atvožiamas, metalinis dangtis | 3) šnek. capote anglaise — prezervatyvas] PLKZ 2004'. Pranc. 'capot, drabužio reikšme žinomas nuo 1576 m., 1688 m. įgijo variantą capote (tos pačios kilmės dar ir cape, capeline, capuchon, taip pat cappa) — pirmiausia įvairių drabužių (ir jūr. „apsiausto su gobtuvu“), o nuo 1839 m. — ir „vežimo su nuimamu arba atlošiamu viršumi“ reikšme, nors panašiomis į pastarąją jau nuo 1819 m. (jūr. „brezentinis apdangalas nuo lietaus“) vartojamas ir ‘capot (Robert 1993). Tik TZZ 1951 fiksuotas kapotas 1) „atlošiamas metalinis dangtis, uždengiąs viršutinę variklio dalį nuo dulkių ir atmosferos kritulių“ ir 3) „antvalkalas, suteikiąs lėktuvo motorui aptakią (aerodinaminę) formą“, čia matyti, ir kaip šios reikšmės išriedėjusios — 2) „šiltas gelumbės arba dygsniuotas (vatinis) antvalkalas, apsaugąs variklį nuo per didelio atvėsimo“, ir šios reikšmės artima sąsaja su kapotas 4) „moterų naminis apdaras, <--->". Reikšme „sunkvežimio motoro apdanga“ šis skolinys neteikiamas jau LKŽ V 1959 — x kapotas 2. Kapoto net nėra DZ 1954, 1972, 1993. TechnZ 1949 kanom — (variklio) gaubslé |o koxyx — apvalkalas, apdanga (mas.)], PolZ 1959 — (variklio) gaubtas. Tačiau PolZ 1984 kanom aut. — gaubtas, kapotas. Rus. kanom — tech. kapotas, gaubtas, gaubslé RLKZ 1 1967, bet 2. tech. gaubtuvas, apdanga RLKZ 11 1983. Kapoto neatmeta ir TZZ 1969, tik keičia atitikmenį — 1) ,gaubtuvas, <--->" (taip ir TŽŽ 1985), tik TŽŽ 2001 — antvožas — „atvožiamas metalinis dangtis, <--->". PATŽ 1995 irgi Artimos reikšinės (gal ne be sąveikos) yra žodžiai kabétes Jiš lenk. kabat — dabar psn. 1) „durtinys (vyriškas drabužis)“, 3) sen. „marškiniai nuteistiesiems mirties bausme“ LeLieZ 1979] „toks drabužis“: Ant béro žirgo, su meškos kaboti Pakrūojis (LKŽ V. 1959), kdbotas (1. kabat < lot. capatus) — „berankovis, šiltas moteriškas drabužis: liemenė“ (taip pat Kabelka 1964); plg. kapotas — LKŽ VI 1962 nurodomas iš P. Ruigio, K. Milkaus. F. Nesselmanno ir A. Juškos žodynų, gyvai žinomas iš K. Donelaičio Metų: O kad kartais kobotą mes tavo pamatom. * Tai tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai PV 113 114, Mes, kad saulė mums per daugel nugarą kaitin, / Tuo trinyčius ar kobotus vėsius užsimaujam Zr 67 68 (Donelaitis 1977), taip pat — iš S. Daukanto rinkinio Dainės Zemaitiy: Ant bėru žirgu po meškos kobotu (Nr. 101). Iš tikrųjų tai yra kitos kilmės skoliniai iš prakritų per arabus, persus, Puaropg - vid. graikų, bulgarų, serbų, čekų, lenkų, rusy kalbas — pasiekę orientalizmai (Pacmep II 1986). Terminologija | 2006 | 13 173 jau teikia variklio dangtis — kanom Jdeuzamejia — bonnet (GB); hood (US) — Motorhaube — capot. Antikodifikaciskai padaryta VL,LVKATZ 1996: kapotas — Haube, Verkleidung, variklio kapotas — Motorschutzhaube, Motorverkleidung ir variklio gaubtas — Motorhaube, Motorschutzhaube, Motorverkleidung. CivilAvZ 1996 yra dangtis, gaubtas — cowling; cowl — kanom. Kapoto nėra TechEnc II 2003, tik gaubtas — „išorinis mašinos, prietaiso, mechanizmo, aparato apvalkalas — dėklas, antvožas, dangtis“. Beje, čia padaryta kaip rus. KOJKYX — „Hapy>xHas 0bonouka (OyT/ISAp, KAOOT, IOKDpbInIKA) MAINHHbI, npubopa, Mexanus3Ma, anmapara, <-->" IIC 1976, 1989. Kapoto nėra nei KPP, 1976, nei KPP, 1985, o TT 1992 kapotas svet.: variklio kapotas (= variklio antvozZas) tech., o KP 4 L1 2005 kapotas svet. ntk.= tech. antvozas, dangtis; gaubtas. Taigi kapotas technikos terminijoje po netrumpy svyravimų jau iSgyvendintas. Taciau jo pakaity tikslinimas gal dar néra pasibaiges. STRESAS, EUSTRESAS, DISTRESAS Hansas Selye streso teoriją sukūrė 1936 m. | Lietuva ji vėlavo. Terminas kėlė abejonių. A. Novodvorskis straipsnelyje Žodžiai fetišai cituoja: stresas determinuoja urgentinę intervenciją. Jis įsitikinęs (ir Redakcijos, matyt, tam pritarta), kad angl. stress „įtempimas, kirtis, įraža (= įrąža)“ jokios specifikos anglams neturi, taigi ir mums turį užtekti įtempimo, o specifiką „sukūrėme patys, paversdami tam tikrus užsienio kalbos žodžius kažkokiais fetišais, suteikdami jiems nuostabių ypatybių, kurių jie ir neturi“ (Novodvorskis 1973: 13). Taip atrodė, yra atvejų, kad taip tikrai ir yra. Ne iš karto įsisąmoninta, kad H. Selye vis dėlto sukūrė iš esmės naują sąvoką, o ne tik kiek terminizavo esamą žodį stress. Kad kitos kalbos jį skolinosi, žinoma, yra didelis skirtumas. Tačiau užuot mechaniškai darius išvadą, kad ir jos turėjo imti savą žodį — angl. stress atitikmenį, vertėjo rimtai pasvarstyti, ar apskritai čia yra tokia bendra taisyklė ir ar konkrečiai taip galima — be semantinių nuostolių, be dviprasmiškumo pavojų ir pan. Šiuo atveju pirmiausia reikia turėti omenyje didelį — palyginti su liet. įtampa angl. stress daugiareikšmiškumą, beveik artimą homonimijai — 1) spaudimas, slėgimas, 2) įtempimas; sunkumai, 3) svarba, reikšmingumas, reikšmė, 4) kirtis, 5) muz. akcentas, ritminis kirtis ALKŽ 1975. Reikšmių apybrėžos labai aiškios, atstumai tarp reikšmių dideli. Teigti, kad stress — „organizmo kovos su kenksmingais veiksniais būklė“ tiksliai būtų jtampa 2, kai įtampa 1 yra „įtempimas, jėgų ir dėmesio sutelkimas dirbant“ DZ 174 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino. III 1993, yra gana neatsargu. Logiškiau būtų — stresas nuo įtampos (nors ne tik nuo jos vienos) skiriasi. Sąvokos įvardijimo istorija klostėsi kiek prieštaringai. Beje, ALKŽ 1975 stress medicininės reikšmės nepateikia. MedŽ 1980 stress — stresas — įtampa — cmpecc. Būtina neišleisti iš akių, kad medicinoje tempimo sąvokų jau būta (ir esama): tensio — tenzija: 1. slėgimas, spaudimas, 2. įtempimas; tamprumas, tensio muscularis — raumens įtempimas (susitraukiant), tensor — templamasis raumuo; intensivitas — intensyvumas — įtempimas, intensious — intensyvus — įtemptas; molimen — 1. įtempimas, 2. įtempta veikla, 3. negalavimas Med? 1980. Pvz.: kraujagyslių įtampa atsileis GV 1981 102. Tačiau sąvokos ir termino jtampa niekada nebuvo ir néra skirtingo nuo streso. LTE X 1983 jau be lietuviško atitikmens yra tik stresas — „Žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinėsįtampos būsena, kylanti dėl išorinių sąlygų kitimo ar vidinių sutrikimų (stresorių). <---> Stresas reiškiasi fiziol. pakitimais (širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų, tonuso, smegenų, elektrinio aktyvumo), judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimu, emocine įtampa, baime, frustracija, kartais ir visiška veiklos dezorganizacija <--->". Nors apskritai H. Selye „stresą aiškino kaip adaptacinį sindromą — organizmo mobilizacinės reakcijos į ligą“ LTE X 1983, turintį „3 stadijas: aliarmo, rezistentiškumo (atsparumo) ir išsekimo“ M ir G 1978 12 38, nors „nedideli stresai skatina organizme gyvybines funkcijas“ ir „stresas gali būti naudingas arba žalingas“ MedEnc II 1993, tačiau pateikiant tik tarptautinį stresą, aiškinimas dar labiau tolsta nuo „įtampos“ sąvokos: „Stresą gali sukelti fiz. ar psichinė trauma, liga“, „elgesio stresas gali reikštis nesivaldymu, neveiklumu ir pan.“ MedEnc II 1993. Stresas turi ir savo fiziologiją: Stresas — bjauri emocinė būsena, kurios metu psichologiniai faktoriai nulemia biocheminius organizmo pasikeitimus LA 1998 77 11. Populiarizacijoje galima rasti teiginių, kad stresą gali sukelti melavimas, o nuo streso gali atsirasti pleiskanų... PsichŽ 1993 mini informacinį stresą — „kai dėl pernelyg gausios informacijos žmogus nepajėgia atlikti užduočių, nespėja reikiamu spartumu priimti teisingų sprendimų, ypač kai už tų sprendimų padarinius jam tenka didžiausia atsakomybė"“. Tikrai galima daryti išvadą, kad stresas ir kiekybiškai, ir kokybiškai skiriasi nuo įtampos — tai yra jau ir įtampos neatlaikymas. Vartojant stresą, netinka jį net aiškinti jtampa, pvz.: Žmogų nuolatos veikia įtampa, vadinama stresu M ir G 1978 12 38. Nors jau LKZ XIII 1984 pripažintas stresas — „organizmo reakcija, veikiant nepalankiems faktoriams, įtampa“. bet DZ 1993 stresas — žr. jtamTerminologija | 2006 | 13 175 pa 2. Bent kiek arčiau tiesos būtų stresas, persitempimas Dnvd 1991 36 5. Bet pertampa būtų tik dalinis streso atvejis. Įžymioji vaistažolininkystės populiarintoja E. Šimkūnaitė stresą bando vadinti visai tarmišku žodžiu užsitrenkimas: Antroji žiedų galybė — jų kvapas: nuo rūpesčių, nuo sunkumų, nuo užsitrenkimų (stresų), nuo susigrauzimy M ir G 1990 7 38, plg. užtrenkti 5. || prk. „sukrėsti, prislėgti“: Tei[p] uztrenkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) Radviliškis (LKŽ XVI 1995). Tai veikiau „frustracija“... Eikime prie vidinių kalbos dalykų. Stresas turi savo mikrosistema: Hansas Seljė (1907—1982) — Kanados patologas fiziologas. klasikinės streso teorijos kūrėjas (1936), „Stresas be distresoTM ir kitų knygų autorius M ir G 1990 1 34. Tam tikrų rūšių stresas, autoriaus vadinamas „eustresu'į mums naudingas M ir G 1990 1 34. Distresas — „nemalonus, kenksmingas, trikdantis veiklą stresas“ PsichŽ 1993. Stresorius — „streso būseną sukeliantis veiksnys“: fiziologiniai stresoriai — „(pvz., labai didelis fizinis krūvis, aukšta ar žema temperatūra, skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas)“ ir psichiniai stresoriai, „t. y. veiksniai, turintys individui signalinę reikšmę (pvz., grėsmė, pavojus, įžeidimas, informacijos perteklius)“ PsichŽ 1993. Skiriama keletas streso rūšių ir porūšių: fiziologinis ir psichologinis (informacinis ir emocinis) PsichZ 1993, taip pat streso formos: impulsyvus, slopinamas, generalizuotas. Periodikos vartosenoje pasitaiko ir daugiau junginių: nervinis stresas LA 1998 190 13, Sav su TV 2006 48 26, psichomotorinis stresas Bion 2006 2 20, psichosocialinis stresas Vd 2006 48 21, socialinis stresas Vd 2006 48 22, oksidacinis stresas MkslL 2002 10 14, lėtinis stresas M ir G 1991 8 36, nuolatinis stresas LA 1998 212 24, tarnybiniai ir buitiniai stresai L ir M 1987 28 3, streso situacija M ir G 1987 1 23, streso būsena VL 1998 37 6. stresiné situacija VL 1998 37 6, MkslL 2000 15 10, Vd 2003 41 43, stresiné būsena LA 1995 58 17, MkslL 2000 15 10, stresiné reakcija NZA 2003 11-12 633, streso hormonai Vd 2003 41 43, 2006 9 53, „streso hormonai“ — adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis Sav su TV 2006 49 24, streso faktorius Sav su TV 2001 19 4, antistresinis mineralas Vd 2006 16 41. Pasitaiko, bet dar, išskyrus šnekamąją kalba, nepaplites stresuoti: netvirtu žingsneliu amžinai stresuojantieji pasuka ..pas bobutę“ KV 1998 19 21. Taigi stresas jau įsitvirtinęs. Jei stresas sukelia organizmo ar net ląstelės elektrinės įtampos labai žymius pokyčius, tai ar jis pats gali būti vadinamas įtampa? Stresas gali ištikti M ir T 1974 10 20, atsirasti M ir G 1987 1 23, stresą galima įvaryti LR 1996 218 3, sukelti TMtr 1987 1 P6, LA 1996 167 24, patirti LA 1998 232 7. išgyventi LA 1998 190 13, galima pašalinti stresinę 176 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino, III būseną LA 1995 58 17, streso galima atsikratyti LA 1996 217 11. Įtampos įvaryti. įtampą patirti, įtampai ištikti — negirdėta. Šis skirtumas irgi byloja įtampos ir streso skyrimo naudai. Galima konstatuoti transterminizaciją, žinoma, įvykusią už lietuvių kalbos ribų: stress — poveikis. stresas: sausros stresas, šilumos stresas, druskingumo stresas, osmosinis stresas AugBiolŽ 1998, augalų stresas LA 1998 222 19, augalų stresinė būsena LA 1995 58 17; antropogeninis stresas: Į socialiniusekonominius elementus kraštovaizdyje nekreipiama dėmesio, tiriami tik žmonių intervencijos padariniai gamtiniams kraštovaizdžio komponentams, prognozuojama, kaip jie keisis ateityje nuo antropogeninio streso, <---> Mir G 1984 3 8, Tai vėlgi byloja streso naudai. Determinizacija neryški, nedažna, pvz.: dvasios stresas L ir M 1984 447, dvasiniai stresai KB 1984 7 62; Lietuvos paukštininkystė patyrė tikrą stresą. Teko skubiai vytis <---> Vd 2000 41 18. Yra neaiškių — gal net patiems vartotojams — atvejų (nors veikiau tai transterminizacija), pvz.: kadangi lietūs buvo nedideli, vynuogės išvengė „vandens streso“ LA 1994 179 8; mūsų laikais sustiprėjo tik tam tikras socialinis stresas — motyvacijos praradimas M ir G 1990 1 34. Pasaulio ekonomika žada daug, tačiau kartu didelę įtampą ir stresą LA 1998 199 6. Konstatavus streso įsigalėjimą, jo tikslumą, taigi ir reikalingumą, vis dėlto reikia pažymėti, kad pradžioje buvo daugiau, bet ir vėliau pasitaikė įvairiopų streso sąsajų su įtampa. Pradžioje gana dažnai, nors vartojamas stresas, jis tiesiog vedamas iš jtampos: Kita nervų sistemos savybė — pusiausvyra — padeda ištverti didelę staigią įtampą. — — — Žmogus, gresiant pavojui, turi labai įtempti savo psichines, o neretai ir fizines jėgas. Jį ištinka vadinamasis stresas M ir T 1974 10 20. Bet koks stresas provokuoja ligą <--->. Tad neišmokę panaudoti savo vidinių rezervų, kasmet jausimės vis prasčiau, mūsų psichoemocionaliné įtampa didės. Mes gyvename nuolatinėje baimėje dėl darbo, šeimyninių santykių ir pan. Baimė įtempia mūsų raumenis, sukausto judesius. Raumenų įtampa persiduoda psichikai, o atsipalaiduoti daugelis nemokame. Todėl šiandien psichologinės iškrovos kabinetai yra gyvybiškai svarbūs KmT 1989 164 3. <---> nusižudė nepakėlęs nuolatinio streso, atsiradusio dėl įtempto darbo LA 1998 212 24. Nuolatinis stresas laiko mūsų organizmą įsitempusį; šią būseną fiksuoja smegenys ir informuoja imuninę sistemą Vd 2006 9 53, Nei šios citatos, nei kiti skaityti šios temos tekstai nerodo, kad kur nors bent kiek nors įtampa. beje, terminiškai neapibrėžta, būtų laikoma ar vienintele, ar viena iš kelių Terminologija | 2006 | 13 177 streso priežasčių, ar sfreso kokiu padariniu, jo sudedamąja dalimi. Tai vėlgi argumentas sfreso naudai. Nors gydytojo, bet labai nebūdingas šitoks junginys: Šiuolaikiniam gy“ venimui būdinga dažnos stresinės įtampos, informacijos gausumas TMkt 1980 26 3. Č. Grizickas. Užtai nuo pat pradžios iki dabar neretas įtampos ir streso gretinimas: Nuo įtampų, stresų senka nervų sistema, silpsta širdis Sm 1977 11 45. Dažniausiai jungiama jungtuku ir: fokios įtampos ir stresų mano jau pašlijusi sveikata neatlaikė Šv 1990 7 18. Šiais įtampos ir stresų laikais LA 1993 31 10. <---> daugiau uždirbantys žmonės daugiau laiko praleisdavo užsiimdami tuo, kas asocijavosi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaipjtampa ir stresas Vd 2006 29 31 (vert. iš angl. k.!). Tačiau nėra tikra, kad tai būtų dvi sąvokos, plg.: <--> mirė nuo infarkto, kurio priežastis (ne priežastys — J. K.) — stresas irįtampa LA 1994 143 6. Jungiama ir jungtuku ar, o tai jau rodo sąvokų skirtybę: Tačiau gyvenimo kasdienybė, psichologiniai konfliktai neretai sukelia emocinį stresą ar chronišką emocinę įtampą. Visa tai savo ruožtu sudaro labai palankią dirvą psichosomatinei patologijai, t. y. neurogeninėms ligoms atsirasti TMtr 1987 1 P6. <---> įtakos vaikų atsparumui gali turėti ir stresai ar įtampa šeimos tarpusavio santykiuose LA 1996 213 3, Čia atkreiptinas dėmesys ir į daugiskaitą — stresai (įtampa — tik vienaskaita). Išvada greičiausiai būtų tokia, kad streso atsiskyrimas nuo įtampos įvykęs, bet ir tam tikras ryšys likęs. Nors reikėtų aiškesnio skirtumo. Vartosenoje stresas turi ir kitokių nelabai aiškių ryšių, pvz.: Reikėtų vengti neigiamų emocijų, stresų, <=--> Šm 1984 7 34; emocinė-stresinė psichoterapija VN 1988 26 2. Streso ir depresijos busena— tai tikrai nepageidautinas svečias VL 1998 37 6. <---> skaudu, kai reikia atleisti jaunus žmones, <---> . Jiems toks mano priverstinis žingsnis — tikras šokas. Man gal būtų lengviau — aš jau patyriau panašių stresų Sav 1994 11 7. Patekęs į atvirą erdvę, naujagimis taip pat patiria šoką. — — — Gimimo metu patirtas stresas atsilieps visą laiką. Manoma, kad tokie žmonės bus agresyvesni LA 1998 85 21. <---> praėjo 3 mėnesiai po labai skausmingos, ypač senyvo amžiaus žmogui traumos — sutuoktinio mirties. Streso skalėje tokia trauma žymima vienu didžiausių balų. <--->. <-->. <--> pasiruošti mirčiai neįmanoma. Ji visada nelaukta, netikėta. Gyvųjų reakcija į ją — tai ašaros, didelis liūdesys, gedéjimas. Dažnai iki galo neišreikštas liūdesys, neišverktos ašaros perauga į depresiją, įvairiausias kūno ligas LA 1993 97 14. Čia išvada būtų, kad, nors stresas mediciniškai yra tikrai aiškiai apibrėžta sąvoka, populiariojoje vartosenoje ir 178 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino. III pats stresas, ir jo ryšiai su įtampa ir kitomis medicinos sąvokomis — depresija, euforija, apatija, frustracija, trauma, šokas nėra tokie aiškūs, kaip reikėtų. Bet apskritai stresas neišsitenka medicinoje, o gyvenime yra beveik kultūros reiškinys: „Specialiojoje, taip pat ir grožinėje literatūroje dabar sunku rasti kitą, taip dažnai vartojamą žodį patiems įvairiausiems stipriems išgyvenimams ir psichiniam bei fiziniam diskomfortui reikšti, kaip stresas. Stresas tapo kone dabarties gyvenimo simboliu. Nors streso problemą ir mūsų šalyje. ir užsienyje išsamiai tyrinėja gydytojai, biologai, fiziologai, biochemikai, biofizikai, psichologai, sociologai ir net filosofai, ji toli gražu dar nėra išspręsta“, — teigia gydytojas Vytautas Meška (M ir G 1986 8 26). H. Selye veikalo rusiškojo vertimo (Cejme I". Crpecc bes muctpecca. — M.: Ilporpecc, 1982. — 126 c.) recenzijoje Laima Gudaitytė, beje, iškėlusi ir mano cituotoje medicininėje literatūroje neminėtų, bet svarbių dalykų [„H. Seljė išskiria dvi pagrindines organizmo vidinės būklės pastovumo palaikymo reakcijas: sintoksines (kai neigiamas poveikis ignoruojamas, stengiamasi su juo susitaikyti) bei katatoksines (kai kovojama su juo)“ DorVert 1982: 311], teigia, kad knygos „antrojoje, etinėje filosofinėje [dalyje], išdėstomi neišvengiamai iš to kylantys, autoriaus nuomone, bendrieji dorovės principai“ (DorVert 1982: 310), ir daro labai plačią išvadą: „Jos tikslas — suformuluoti moralinį kodeksą, atskleidžiantį gyvenimo prasmę ir nurodantį elgesio principus, leidžiančius geriausiai išreikšti savąjį „Aš“ bei pasiekti optimaliausią (= optimalų) bendravimo sąskambį“ (DorVert 1982: 310). GRIAUČIAI IR SKELETAS Mokykla jau keli dešimtmečiai moko: griaučiai. Vos ją baigusį (ir dar ne) per laikraščius, vertimus, apskritai verstinę kalbą užgriūva skelėtas ir griaučių beveik nelieka. Sovietmečiu lietuvišką tarptautinių žodžių vartoseną labai veikė rusiška. Rusai irgi turi savų žodžių — ocmos (: sen. rus. ocmamu) — „To, ųro ocraerca“ (plg. ocmanku — „palaikai“, psn. „liekanos“), taip pat kocmsak (: Kocmb „kaulas“), bet jau labai vartoja ckesiem. Pasitaiko nepaprastų dalykų: ocmos — 2. griaučiai (xuBornoro — gyvulio), skeletas RLKŽ II 1983 [RLKZ IV 1985 „pasitaiso“: cxerem — 1. skeletas, griaučiai (wuenosexa — žmogaus), <->, cKeJremnbiū — 1. skeleto, skeletinis, bet ckenemuvie MbiuiyDi — griaučių raumenys RLKŽ IV 1985]. Neretai net kalbininko ranka parašo: skeletas, griaučiai — lyg aiškiau būtų. Labai gerai griaučiai (J. Basanavičiaus vartota lavonkauliai) laikosi archeologijoje — remiami griautinių kapų LEnc IX 1940 553, DŽ 1993 (pršng. degintiniai kapai). Terminologija | 2006 | 13 [79 Raštuose griaučiai žinomi bent šimtas metų (Vrp 1898 13). SNŽŽ 1907 — griaučiai — kaulai, skeletas, giltinė ir skeletas (gr.) — „taip sustatyti kaulai, kaip jie yra stovėję gyvame kūne“; griaučiai, giltinė. Griaučiai dar įvardijami tiesiog kaulai, Jono Balvočiaus-Geručio (1842-1915) veikiausiai pagal lenk. košciec, rus. xocmsk pasidarytas kaulynas 2 (LKŽ V 1959), A. Juškos žodyno ir Mosėdžio hibridas kaulyčia 2. |plg. dar kaulinyčia 3. „giltinė(?)“: Kaulinyčia sėd po tiltu, neik, pagaus! Vainiai (LKZ V 1959)]. Tarpukariu gamtininkas Jurgis Elisonas rašė: Paramos organai, arba skeleto sistema LKŽ XII 1981. LKŽ III 1956 griaučiai tarmių santrumpomis nepažymėti. Taigi tikrai mokykla išplatino ir išmokė: griaučiai. Tai aiškiai lietuviškas žodis, tik jo motyvaciją kiek temdo darybos pamato mažytis neaiškumas — ar iš griauti, ar iš griūti su šaknies balsio kaita, Todėl pavaikščiokime giminiškų žodžių semantikos ir motyvacijos takais, kad griaučiai su visu būriu taptų savesni, gyvesni. Pirmiausia tai — griaumedis (: griauti Urbutis 1978: 192) — 1. „išgriuvęs medis girioje“ A. Juškos žodynas (t. y. „griu(v)medis“?); gridumenys „medžių prigriuvęs tankus miškas“: Vėtra jį nunešė toli toli, į girių griaumenis, į laužyną Tauragė. Išleidau dukrelę už griaumenų, už girių griaumenų Skaudvilė; griova 3. „išgriuvęs raiste medis; išvarta“ Nemunaitis, Merkinė, Rėdūnia [1. „dauba, lėnkė; tarpukalné, griovys“, 2. „griūvantis upės krantas: skardis“ |. Pagal formą ir reikšmę artimas taip pat retas gridučias (1) „drūtas, aukštas ąžuolas (nukirstas)“ Panevėžys (be sakinio) (LKŽ III 1956). Semantiškai artimų, bet kilme tolimesnių žodžių yra daug daugiau. To paties žodžio griaumedis reikšmė 2. „graudus, neskalus ir nelankstus medis“ (Veliuona, Gitkalnis) net aiškinimo žodžiu graudus, šia reikšme bendrinėje kalboje nevartojamu, pasakoma sąsaja su žodžiu grusti (F. Kuršaičio 'griūsti), o ne griūti ar griauti. Žodžiui grūsti 1. „krušti, trinti, smulkinti, malti“, 2. „daužyti“: Teip grūda duris vaikai, 3. „mušti, kankinti, varginti“, 4. „kišti, dėti, kimšti, murdyti“. 5. „nešti, vežti, gabenti“, 6. „varyti, vyti“, 7. refl. „veržtis, vykti, lįsti, lipti“, 8. refl. „triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis“ semantiškai artimesnis ne griūti, o "griauti 1. „versti, ardyti: gadinti“, 2. prk. „smarkiai ką daryti, ką veikti, skubant kur vykti, ką gabenti“, 3. refl. „brautis, veržtis, lįsti“ (LKŽ HI 1956). Graudus tarm. 3. „kietas, nelankstus: trapus, gruzdus. traškus“: Graudi eglė skaldoma trupa Upninkai. Graudus kirvis greitai išdūžta Lioliai (taip pat vartoja Gaūrė, Rietavas, Kvėdarna, Palanga; A. Juškos žodynas; V. Kalvaičio dainynas, p. 93). Graudūs yr linai, tuo tik išminti Tryškiai. Tokis graudus kūnas! Valkininkai (taip pat 180 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino. III Griaučių (susimaišiusių su skeletais) esama ir kitokių: titnagdumblių (diatomitinių dumblių) griaučiai TechEnc 1 2000 409 . Koralų rifai — <---> salos, susidariusios iš <---> koralų ir kitų organizmų klintinių skeletų sankaupų, o paviršiuje — ir iš gyvų koralų VLE X 2006. Yra ir dar nepaprastesnių: Tarpus tarp nefronų užpildo jungiamasis audinys, kuris tarytum sudaroinksto griaučius InkstL 1971 6. Deja, čia dar dažnas skeletas: akies obuolio skeletas ZA 1972 607, molekulės skeletas TechEnc II 2003 322; <---> ląstelės skeleto pagrindą sudaro speciali ploniausių skaidulinių elementų sistema. <---> ją sudaro gana sudėtingi skaidulinių baltymų ansambliai, <--->. Sistema labai ekonomiška — atlikdama bendrą atraminio ir judėjimo aparato darbą, ji ląstelėje atstoja ir „skeletą“. ir „sąnarius“. ir „raumenis“, nors ir toliau tebevadinama tik ląstelės skeletu — cytoskeleton M ir G 1979 10 7. Šitie nepaprastesni griaučiai vadinami ir stroma (gr. stroma — „paklotė, patiesalasTM): rainelės griaučiai. arba stroma ZA 1972 609; stroma — biol. 1) ,.gyvuninio organizmo organo pagrindas, arba griaučiai, sudarytas iš nesusiformavusio jungiamojo audinio, kuriame yra galinčios daugintis ir vystytis ląstelės, o taip pat skaidulinės struktūros, kurios sąlygoja jo ramstinę reikšmę“, 2) „baltyminis eritrocitų pamatas“ [dar 3) ir 4)] TŽŽ 1969; 1. „gyvūno organų atraminis darinys, karkasas, griaučiai. ant kurių išsidėsto tų organų clementai“ TŽŽ 1985 (taip pat TŽŽ 2001); vidaus organų moksle sfroma — (organo, ląstelės) griaučiai, stroma, vidaus sekrecijos liaukų stroma — griaučiai, stroma V Anat, HirET 1998. Prancaziski griaučiai — karkasas. Lietuviskais griauciais jmanu verstis anatomijoje. Tačiau „griaučiai“ yra gana universalūs. Nemažai jy esama statyboje, architektūroje, skulptūroje, technikoje, net drabužiuose. Bet čia griaučiai pastumti į šalį. Tik įdomu, kad pasitelkti prancūziški — pranc. carcasse: karkas — 1. „vielos lankelis moteriškose skrybėlėse ir lempų gaubtuose“, 2. „skulptūroje, lipdant, tam tikri rėmai lipdinio proporcijai išlaikyti“, 3. „senovės patrankų šovinys“, 4. „metaliniai laivo arba gelžbetoninių namų griaučiai“ TŽŽ 1936. Vėliau lietuvinama forma ir keičiasi reikšmių eilė: karkasas — 1) „kurio n. statinio (namų, laivo, lėktuvo) metaliniai arba mediniai griaučiai“, 2) „pagrindinė automobilio padangos dalis — audinys, permirkytas guma ir aptrauktas plonu gumos sluoksniu“, 3) „senovinis uždegamasis maišo pavidalo šovinys su uždegamuoju įtaisu, sutvirtintas geležinėmis lanko pavidalo juostomis“, 4) „guobinių šeimos medis; turi labai kietą medieną ir dėl to vadinamas geležiniu medžiu; naud. mediniams Terminologija | 2006 | 13 187 pučiamiesiems instrumentams ir įvairiems kitiems dirbiniams gaminti: <-> TŽŽ 1951; karkasas 1. „kurio nors statinio (+++) <---> griaučiai“ (2. nėra!, o “karkasas — bot. „guobinių šeimos medis <--->") DZ 1954; "karkasas — nėra reikalingiausios reikšmės TZZ 1969, ji vėl sugrįžta DZ 1972: karkasas — „kurio nors statinio (+) <-> griaučiai“, taip pat "karkasas — tik „gaminio, konstrukcijos elemento, pastato griaučiai, <--->" TŽŽ 1985 (taip ir TŽŽ 2001); panašiai karkasas — „kurio nors statinio (-**) <-> griaučiai; kriauklai“ (o kriauklai — 1. žem. „griaučiai, kaulai“, 2. „kokio daikto griaučiai, karkasas“, plg. kriduklas — 1. žem. „šonkaulis“, 2. ryt. „kiaukutas, kiautas, kevalas“) DŽ 1993. Panašiai ir terminijoje: karkasas — „gaminio, konstrukcijos elemento, pastato skeletas, suteikiantis jam formą, stiprumą, pastovumą, <--->" LTE V 1979; karkasas — carcass, framework, ossature — Skelett, Geriist, Gerippe — ossature. carcasse, charpente, gros cuve— kapkac: gelžbetoninis, medinis, metalinis, plieninis, plonasienių profiliuočių, rėminis, sienos, standusis, surenkamasis StatZ 2002; skeleton construction — karkasiné konstrukcija: medinė, gelžbetoninė ar plieno konstrukcija — griaučiai, <--> ALKAiškArchŽ 2004: karkasas — „pastato, konstrukcijos ar dirbinio griaučiai. <--->“ TechEnc II 2003, karkasinis pastatas, karkasinė siena TechEnc II 2003; karkasas — „pastato, konstrukcijos, skulptūros arba kito dirbinio griaučiai. <-->“ VLE IX 2006. Tačiau technikoje yra ne tik karkasas: ocmos — karkasas: berėmis, rėminis, pusiau rėminis, laikantysis, kėbulo, bet ocmos mpakmopa — traktoriaus rėmas, ocmos Osuzamenis — variklio korpusas, ocmoe nemutu — kilpos pagrindas PolZ. 1984. Karkaso aiškinimo žodis griaučiai čia irgi vartotas ir vartojamas kaip terminas: griaučiai, krūmas — ocmos (mawunet) VĮ 1924 75; carcase, carcass — 1. karkasas; griaučiai (2. strypynas), bet ir shell — 2. griaučiai (1. kevalas) ALKStatZ 1993; griaučiai — skeleton. framework, fabric — Gerippe, Skelett, Rohbau — ossature, carcasse — ocmos: pastato, mediniai StatZ, 2002; laivo korpuso griauciai LTE VI 1980 331, TechEnc II 2003 074 : skeleton — 1. tech. griaučiai, kriauklai (2. metmenys, apmatai, planas) HidrotechZ 2000. Šitokie griaučiai nereti periodikoje (nors neretai su bereikalingomis kabutėmis): rasti seniausių laivų griaučiai LA 1999 123 4; statinio „griaučiai“ Vd 2006 23 16, pastatų „griaučiai“ Vd 2006 16 31, fermos „griaučiai“ Vd 2006 16 30, scenos „griaučiai“ LA 1999 134 15; istorijos „griaučiai“ Vd 2001 33 41. 188 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino. III Likęs skeletas. Vis dėlto skeletas net keliose terminijose vartojamas net be lietuviško atitikmens: šaknų sistemos skeletas (priklausomybės metų raštai) LKŽ XII 1981, skeletinės šaknys — „visos stambiosios medžių šaknys“ BTŽ 1965, skeletinės šakos — „stambiosios šakos, iš kurių išauga smulkios, daugiausia vaisinės šakelės“ BTŽ 1965; ckexemnniū — 3. spec. skeletinis, pagrindinis, atraminis: skeletinės šakos RLKZ IV 1985 (vartojama ir periodikoje), plg.: Vabalai skeletuoja ir apgraužia lapus bei stiebelius AugAps 1974 160 (taip pat 167, 168); skeletiškieji debesys — xpe6mosudnvie 067taxa, tarpt. vertebratus MeteorZ, 1975; dirvožemio, grunto ir pan. skeletas: Dirvožemio dalelės, didesnės kaip 1 mm, sudaro dirvožemio skeletą, o mažesnės — smulkžemį BŽirDM 1974 30. Smulkiagrūdis gruntas — natūrali dispersinė sistema, sudaryta iš 3 fazių: kietosios — mineralinių dalelių (grunto skeletas), skystosios — vandens, dujinės — oro ir vandens garų LTE IV 1978 231,. Soil skeleton — grunto skeletas ALKStatZ 1993, grunto skeletas — soil skeleton — Bodenskeletit, Bodengeriist — squelette de sol — ckentem epynma StatZ 2002; taip pat skeletinės medžiagos M ir T 1974 12 50, skeletingi smėliai MG 1975 5 16, skeletingas dirvožemis — „dirvožemis, turintis uolienų ir mineralų nuotrupų (didesnių kaip 3 mm skersmens), kurios sudaro dirvožemio skeletą. Priklausomai nuo šių nuotrupų dydžio s. d. būna skaldingas, akmeningas, gargždingas, riedulingas. <-->" FGZZ 1987; ckenemnasi cxema — el. skeletinė schema PolZ 1984 (bet ETZ 1999 — nėra); skeletiniai kristalai, mokslininkų vadinami dendritais KV 1983 15 15 (bet FTŽ 1979 — dendritinis kristalas — dendpummuviii xpucmasn, dpesosudnviii kpucmat, CKEJIiemHnbiū KpuocmaJJi — dendrite crystal, pine(-tree) crystal, skeleton crystal — dendritischer Kristall, Tannenbaumkristall, Skelettkristall); skeleto izomerija. grandinės izomerija — „struktūrinės izomerijos variantas“ — CKEJIEeMmHas U3oMepust, usoMepus yenu — skeleton isomerism, chain isomerism (paties skeleto nėra, tik grandinė — „tiesiogiai susijusių atomų eilė“ — yen» — chain) ChemZ 1997 ir 2003, skeletinis katalizatorius — „katalizatorius Jakytas, metalinis katalizatorius — ChemŽ 2003], gaunamas ištirpinus Įpašalinant — ChemZ 2003] neaktyvųjį metalą [kataliziškai neaktyvius komponentus — ChemZ 2003] iš dviejų metalų lydinio [iš metalų lydinio — ChemŽ 2003] ChemZ 1997 — ckezremubiū kamanusamop — skeletal catalyst, skeleton catalyst, spongy catalyst ChemŽ 1997 ir 2003. Terminologija | 2006 | 13 189 Ar liks čia skeletas? Kartais šis skeletas Siurpina: Kepimo metu kinta baltymų ir krakmolo būklė. Pakilus duonos minkštimo temperatūrai iki 530°C, krakmolo grūdeliai išbrinksta, o esant 65°C, jų paviršius kleisterizuojasi. Tuo pačiu metu denatūruojasi baltymai ir sudaro lyg tai duonos skeletą ŽŪPT 1969 122. Skeletonas. Tos pačios kilmės, tik iš anglų kalbos paplitęs ir skeletonas — skeleton set-up — Skeleton, Skeletonfahren — ckenemon |taip pat lenk. skeleton] — 1. „nesudėtingos konstrukcijos žemos lenktyninés vienvietés rogutės be valdymo įtaiso, su neissikiSusiomis pavazomis leistis ledo trasa nuo kalno. <*>“, 2. „rogučių sporto šaka — greitasis leidimasis nuo kalnų plieninėmis vienvietėmis rogutėmis be valdymo įtaiso. Sportininkas, gulėdamas ant pilvo veidu žemyn, valdo rogutes kojomis (dygliais batų galuose). <--->“ STŽ 1996. Fiksuotas (tik „rogučių“ reikšme) jau TŽŽ 1951; TŽŽ 1969 — nėra, TŽŽ 1985 — 2. „sprt. šaka — <--->“, Turi net vokiečiai. Bet abejoti galima, plg.: Šios sporto šakos taisyklės paprastos: atsigulus ant 96 cm ilgio nestabdomų geležinių rogučių, kurias išvertus lietuviškai — pavadintume skeletais (?! — J. K.). reikia nulėkti nuo kalno vingiuotu ledo grioviu daugiau kaip kilometrą Šv 1978 14 9. IŠVADOS 1. Kapotas pirmiausia atsirado kaip tarmių skolinys, vertimų ir žodynų žodis (ir variantai kapota, kapotė), reiškiantis gana įvairius drabužius. Bendrinėje kalboje šis kapotas daugiausia egzistavo kaip egzotizmas. Variklio antvalkalas, vėliau antvožas — kapotas — daug vėlesnis, į bendrinę kalbą nesileistas, bet į kai kuriuos terminų žodynus patekęs. Dalyko istorija baigiasi oficialiu ir pabrėžiamu šio kapoto išgyvendinimu, bet vartosenoje dar užsilikęs, o jo pakaitų — antvožas, dangtis, gaubtas — tikslinimas ir atranka gal dar ne visai pasibaigę. 2. Streso teorija, sukurta 1936 m., į Lietuvą vėlavo. Patį terminą stresas 1973 m. bandyta lengvai ir triukšmingai atmesti į tą teoriją net nepažvelgus. Nepaisyta ir siūlomo atitikmens įtampa jau turimo didelio semantinio krūvio. Bent kiek į tą teoriją pasigilinus ir žiūrint visos mikrosistemos — stresas, eustresas, distresas, taip pat streso junglumo, kitokio negu turi įtampa, jau reikia medicinos literatūros ir bendrosios vartosenos stresui suteikti ir kalbos normintojų. terminologų dispensą. Tik tuo viskas nesibaigia. Skirti paprastą įtampą ir jau stresą gali tik medikas, tačiau stresą, kuris tikrai peržengė medicinos ribas ir tapo globalizuoto gyvenimo simboliu, nori vartoti bet kas, tai ir išeina bet kaip. Tas pat pasakytina ir apie lengvus užmojus vartoti kitas 190 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino, III medicinos sąvokas — depresija, euforija, apatija, frustracija, trauma, šokas. Ne specialistų vartosena Čia neleistinai peržengia ir išmanymo, ir saiko ribas. 3. Griaučiai, jau vartoti 1898 m. Varpe, nors LKZ III 1956 iš tarmių nenurodyti, turi gausybę gyvosios kalbos variantų ir giminiškų žodžių. Mokykla moko: griaučiai. Anatomijos terminijoje griaučiai nelengvai ir dar ne visai įveikė tarptautinį skeletą (šis dar dažnas vertimuose). Griaučiai yra ir ląstelės, molekulės, taip pat akies obuolio, rainelės, inksto. Čia dar užsilikęs ir skeletas, be to, kartais vartojama (ir sinonimiškai) stroma. „Griaučiai“ yra gana universalūs. Statyboje, architektūroje, skulptūroje, technikoje daugiausia vartojami prancūziški griaučiai — karkasas, nors yra ir tiesiog griaučiai. Skeletas be lietuviško atitikmens vartojamas augalų morfologijos, dirvotyros ir kitose terminijose. Ar tai užsitęsusios dvižodystės pašalinama ar neįveikiama liekana? Sporto terminijoje žinomas skeletonas „tam tikros lenktyninės rogutės“. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI ALKAiškArchŽ 2004: 1.. Kitkauskienė, N. Kitkauskas. Anglų-lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas, Vilnius. ALKStatZ, 1992: Angly-lietuviy kalbų statybos terminų žodynas. Sudarė A. Kudzys, A. Rosinas. 13. Kudzienė. Vilnius. ALKŽ 1975: Anglųlietuvių kalbų žodynas. Sudarė A. Taucka, B. Piesarskas, E. Stasiulevičiūtė, Vilnius. AugAps 1974: Augalų apsaugos darbuotojo žinynas. Sudarė S. Pileckis ir L. Žuklys, Vilnius. AugBiolZ 1998: Trumpas anglų-lietuvių ir lietuviy—angly kalbų augalų biologijos terminų žodynas, Parengė O. Rupainienė, 1998. Bion: Bionalija (žurnalas). BTŽ 1965: Botanikos terminų žodynas. Vyr. red. |. Dagys, Vilnius. Būga K. 1 1958: Rinktiniai raštai 1, Vilnius. BŽirDM 1974: R. Žulienė, V. Makaras. Bendroji žemdirbystė ir dirvožemio mokslas, Vilnius. ChemZ 1997: Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Ats. red. Z. Mačionis. spec. red. R. Mudėnienė, Vilnius. ChemŽ 2003: Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Pat. ir pap. leid. ats. red. Z, Mačionis, spec. red. R. Mudėnienė, Vilnius. CivilAvŽ 1996: Civilinės aviacijos terminų žodynas. Rengėjai vadovai R. Eriksonienė, J. Klimavičius, Vilnius. Dnvd: Dienovidis (savaitraštis). Donelaitis K. 1977: Raštai, Vilnius, DorVert 1982: Etikos etiudai - 6. Darovinés vertybės, Vilnius. DŽ 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. DŽ 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. ETZ 1999: Elektrotechnikos terminų žodynas. Rengimo gr. vad. R. J. Mukulys, moksl. red. A. Smilgevičius, S. Žebrauskas, Kaunas. FGZ7 1987: A. Salovjovas, G. Karpavas. Fizinės geografijos žodynas-Žinynas, Kaunas. FTŽ 1979: Fizikos terminų žodynas. Vyr. red. P. Brazdžiūnas, Vilnius. GA 1967: A. Pabijanskas. Žemės ūkio gyvulių anatomija, Vilnius. Gyvi: Gyvenimėlis (laikraštis), N.GogR III 1954: N. Gogolis. Raštai 3. Vert. M. Miškinis, Vilnius. N.GogR V 1954: N. Gogolis. Raštai 5. Vert. M. Miškinis, Vilnius. GV 1981: O. Kunce, R. Kuncė. Grožis visiems. Vert. E. Vengrienė, Vilnius. Terminologija | 2006 | 13 191 HidrotechŽ 2000: K. Baškys, V. Sulga. Angly—lietuviy kalbų hidrotechnikos terminų žodynas, Vilnius. InkstL 1971: V. Kirsnys, Inkstų ligos ir jų profilaktika, Vilnius. Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika, Vilnius. KB: Kultūros barai (žurnalas). KmT: Komjaunimo tiesa (laikraštis). KP 4 11 2005: Kalbos patarimai 4. Leksika: Skolinių vartojimas į svetimybės, tarptautiniai žodžiai), Sudarė D. Mikulėnienė, Vilnius. KPP, 1976: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis, Vilnius. KPP, 1985: Kalbos praktikos patarimai. Sudarė A. Pupkis. Vilnius. KV: Kalba Vilnius (savaitraštis). LA: Lietuvos aidas (dienraštis). LelioZ 1079: V. Vaitkevičiūtė, Lernky--lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. Line IX 1940: Lietuviškoji enciklopedija 9, Kaunas. L ir M: Literatūra ir menas (savaitraštis). 1.K7 III 1956: Lietuvių kalbos žodynas 3, Vilnius. LKŽ V 1959: Lietuvių kalbos žodynas 5, Vilnius. LKŽ VI 1962: Lietuvių kalbos žodynas 6, Vilnius. VKŽ XII 1981: Lietuvių kalbos žodynas 12. Vilnius, LKŽ XIII 1984: Lietuvių kalbos žodynas 13, Vilnius. LKŽ XVI 1995: Lietuvių kalbos žodynas 16, Vilnius. FR: Lietuvos rytas (dienraštis). LTE IV 1978: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 4, Vilnius. LTE V 1979: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 5, Vilnius. LTE VI 1980: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 6, Vilnius. LTE X 1982: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 10, Vilnius. M 1894: M. Miežinis. Lietuviszkailatviszkailenkiszkai—rusiszkas žodynas, Tilžė. Medine 1 1991: Medicinos enciklopedija |, Vilnius. Medkne II 1993: Medicinos enciklopedija 2, Vilnius. MedZ 1980: V. Astrauskas, S. Biziulevičius, S. Pavilonis, A. Vaitilavičius, A. Vileišis. Medicinos terminų žodynas. Vilnius. MeteorZ 1975: M. Mikalajūnas. Rusy—lietuviy kalbų meteorologijos terminų žodynas. Vilnius. MG: Mūsų gamta (žurnalas). M ir G: Mokslas ir gyvenimas (žurnalas). Mir I: Mokslas ir technika (žurnalas). Mkslt: Mokslo Lietuva (laikraštis). Novodvorskis A. 1973: Žodžiai fetišai. — Kalbos kultūra 25, 12 14. NZA: Naujasis židinys — Aidai (žurnalas). PATŽ 1995: Penkiakalbis automobilinių terminų žodynas. Parengė R. Katalynaitė, A. Klibavičius, R. Lapinskas, G. Paliulis, Vilnius. PLKZ 1976: Prancūzų lietuvių kalbų žodynas. Sudarė N. Juškienė, M. Katilienė, K. Kaziuniené, Vilnius. PLKŽ 2004: I. J. Balaišienė. Prancūzų lietuvių kalbų žodynas, Vilnius. PolŽ, 1959: Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, Red. kol. p-kas A. Novodvorskis, Vilnius, PolŽ 1984: Rusų lietuvių kalbų politechnikos žodynas, Sudarė G. Daugėla, spec. red. Į. Stanaitis, Vilnius. PsichŽ 1993; Psichologijos žodynas. Spec, red. R. Augis, R. Kociunas. Vilnius. RIKZ I 1967: Rusų-lietuvių kalbų žodynas 1. Paruošė V. Baronas. V. Galinis, Vilnius, RLKZ II 1967: Rusų lietuvių kalby žodynas 2. Paruošė V. Baronas, V. Galinis, Vilnius. RLKŽ II 1983: Rusųy-lietuvių kalbų žodynas 2. Sudarė Ch, Lemechenas, Vilnius. REKŽ IV 1985: Rusųlietuvių kalbų žodynas 4. Sudarė |. Kardelytė, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Mankesičienė, Vilnius. Robert 1993: Le Nouveau Petit Robert: Dietionnaire alphabetique et analogique de la langue frangaise, Paris. Sav: Savininkas (savaitraštis). Sav su DV Savaitė su TV (savaitraštis). SinŽ 1980: A. Lyberis. Sinonimų žodynas, Vilnius. Skardžius P. 1941: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. SNZZ 1007: Svetimų ir nesuprantamų žodžių Žodynėlis, Sudarė | Šlapelis, Til> 192 Jonas Klimavičius | Terminas prie termino, HI StatŽ, 2002: Statybos terminų žodynas. Moksl. red. A. Kudzys, Vilnius. STZ 1996: Sporto terminų žodynas. Parengė S. Stonkus, Kaunas. ŠA: Šiaurės Atėnai (savaitraštis). Sm: Šeima (žurnalas). Šv: Švyturys (žurnalas). TechEnc I 2000: Technikos enciklopedija 1, Vilnius. TechEnce II 2003: Technikos enciklopedija 2, Vilnius. TechnZ 1949: A. Novodvorskis. Trumpas rusiškai-lietuviškas techninis žodynas, Kaunas, TMkt: Tarybinis mokytojas (laikraštis). "V Mitr: Tarybinė moteris (žurnalas; P -- priedas Pagrandukas). TT 1992: Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius. TŽŽ 1936: Tarptautinių žodžių žodynas, Kaunas. TŽŽ 1951: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TZŽ 1969: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TŽŽ 1985: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. TŽŽ I 1999: Tarptautinių žodžių žodynas 1, Vilnius. TŽŽ II 2000: Tarptautinių žodžių žodynas 2, Vilnius. TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius. Untulis 1927: Skaityk mane. Aš viską žinau. Visiems reikalingas žodynas. Untulio surinktas, Kauna Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius. Vd: Veidas (savaitraštis). VAnat,HirET 1998: Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai, Kaunas. VĮ 1924: A. Vireliūnas. Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos, Kaunas. VL: Valstiečių laikraštis (laikraštis). VLE VII 2005: Visuotinė lietuvių enciklopedija 7, Vilnius. VLE 1X 2006: Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, Vilnius. VLE X 2006: Visuotinė lietuvių enciklopedija 10, Vilnius. VL,LVKATŽ 1996: A. Žitkutė. Vokieciy—lietuviy. lietuviy—vokieciy kalbų automobilių terminų žodynas, Vilnius VN: Vakarinės naujienos (laikraštis). Vrp: Varpas (laikraštis). VŽ: Vakaro žinios (laikraštis). Zemlevičiūtė P. 2003: Antano Vileišio (1856-1919) medicinos mokslo darbai. — Terminologija 10, 84—1006. ŽA 1972: S. Pavilonis, R. Stropus, K. Tamašauskas, A. Urbonas. Žmogaus anatomija, Vilnius. ŽŪPT 1969: G. Kuzmienė, |. Pažarauskienė. Žemės ūkio produktų technologija, Vilnius. TIC 1976: Honrnumexnuuneckuti crosaps, Mockga. HC 1989: HNosrumexnugeckuiti crosapn, Mocksa, CCPH V 1956: Cuosaps cospeMeHnozo pycckozo žiumepamypuozo s3bika 6, Mocksa—/lenuurpag, Gacmep M. H 1986: Imumonoeuueckuii cirosaps pycekozo savikd, Mocksa. Gauta 2006-11-20 Jonas Klimavicius Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas terminologai@]lki.lt Terminologija | 2006 | 13 193