Teisės terminai su šaknimi „teis-“ 1918–1940 m. Lietuvos kodeksuose

Teisės terminai su šaknimi teis- 1918-1940 m. Lietuvos kodeksuose ALVYDAS UMBRASAS Lietuvių kalbos institutas ww odį teisė galima laikyti svarbiausiu šiuo žodžiu įvardijamos srities terminu. Teisėje taip pat esama nemaža ir kitų darybiškai susijusių terminų su šaknimi teis-. Tokią šaknį turintys terminai yra šio straipsnio tiriamasis objektas. Medžiaga tyrimui rinkta iš 1918—1940 metais Lietuvoje galiojusių rusiškų kodeksų neoficialių vertimų į lietuvių kalbą. Prieš pradedant rinkti medžiagą tikėtasi, kad šaknį teisturinčių terminų tiriamuosiuose kodeksuose turėtų būti gana daug, ir tai pasitvirtino su kaupu — rasta net per 600 terminų (26 terminai vienažodžiai, kiti — sudėtiniai, t. y. bent viename jų žodyje yra minėta šaknis). Tai sudaro maždaug devintadalį visų kodeksuose pavartotų teisės terminų. Visi kalbamoje sistemoje vartojami terminai ar jų dėmenys su šaknimi teisyra vediniai arba iš būdvardžio teisus, arba iš veiksmažodžio teisti, tik nebūtinai tiesiogiai, t. y. gali būti kelios darybos pakopos, iš kurių pirmoji (struktūriškai žemiausia) prasideda nuo minėtų žodžių. Tiesa, yra atvejų, kai darybos grandinė nevisiškai aiški. Straipsnyje terminai skirstomi į grupeles — jos daugiausia sudaromos pagal tam tikrus vedinius ar jų pamatinius žodžius, paisant ir žemesnių darybos pakopų. 1. BŪDVARDIS TEISUS IR JO VEDINIAI Teisus ir teisumas Būdvardis teisus yra didelės teisės terminų grupės darybos pamatas, tačiau pats jis, kaip termino dėmuo, tiriamuosiuose kodeksuose vartotas re- tai ir ne viena reikšme. Rasti šio būdvardžio abstraktai teisumas CPL 811 ir neigiamasis neteisumas CPĮ,,, 811. Nurodytais atvejais jie pavartoti reikšmėmis „teisingumas“ ir „neteisingumas“ (originale — npasumbnocmeo, nenpaeu:ivuocmb; beje, CTI, atitinka taisyklingumas ir netaisyklingumas), tačiau būta ir kitokios vartosenos: terminuose feisus reikalavimas BS | Terminologija | 2006 | 13 97 165, BS,, 165, neteisi prievarta BS 46, BS, 46, turėjimoneteisumas Cl,, 530 pagal dabartinę sampratą turimas omenyje „teisėtumas“ ar „ne- «teisėtumas“, o dar plg. vartojimą reikšmėmis „išteisintas“, „apkaltintas“: teisioji šalis CT], 133 T, neteisioji Salis CT], 133 T. Minėti BS | ir BS terminai jau BS,, buvo pakeisti tinkamai — neteisėtas reikalavimas, neteisėta prievarta. Siandieniniuose kodeksuose teisus, teisumas apskritai nevartojama. Galbūt kodeksuose teisumą įvardyti nėra svarbu, juoba kad ši sąvoka iš dalies priskiriama ir prie etikos srities. Teisingas ir teisingumas Su iš būdvardžio teisus padarytu kitu būdvardžiu teisingas rastas tik vienas sudėtinis terminas neteisingas kaltinimas BPĮ,, 32. Verčiant originalo KenpaswWronoe oOeunenie svyravimo būta, nes ankstesniuose vertimuose yra šiuo atveju netikslus neteisėtas kaltinimas BPĮ,, 32, BP], 32. Kodeksuose taip pat vartotas vienazodis teisingumas CT}, 1460/32, BS | 4 R ir sudėtiniai terminai pasipriešinimas teisingumui BS, 616 P, jstatyminis teisingumas BS, 571, teisingumo ministeris Cl, 379. Teisingumas yra svarbus teisės terminas. Tiek anksčiau, tiek ir dabar jis nėra vienareikšmis, t. y. suvokiamas ir kaip morale paremtas asmenų poelgių vertinimo kriterijus (plg. dabartiniuose kodeksuose vartojamą feisingumo principą greta sąžiningumo principo ir protingumo principo), ir kaip teismų veikla (plg. vykdyti teisingumą). Teisė Teisės darybos pamatu laikytinas būdvardis teisus. Jau nuo raštijos pradžios teisė buvo vartojama kaip ypatybės pavadinimas — reikšmėmis „teisybė“, „teisingumas“, „tiesa“ (LKŽ; Palionis 2004: 484; Ambrazas 2000: 38), o tokia, kaip mes ją suvokiame dabar, tapo gerokai vėliau. Žiūrint sinchroniškai, neatmestini ir galimi kalbamo termino darybiniai ryšiai su veiksmažodžiu teisti (plg. Pakerys 1994: 214). Būtent į šių sąvokų ryšį dėmesį atkreipia teisininkai. Teigiama, kad teisė radosi iš teisingumo vykdymo ir sietina su žodžiu teisti, sakoma, kad „teisėjas — asmuo, kuriam suteikta teisė teisti, yra pagrindinis ir tikrasis teisės esmės reiškėjas“ (Vaišvila 2000: 111). Jau nuo senųjų raštų, pavyzdžiui, K. Sirvydo, dabartine „teisės“ reikšme buvo vartojama tiesa' (ji dar turėjo ir „bylos“, „įstatymo“, „teismo“ reikš- !- Įdomu tai, kad teisės ir tiesos reikšmės pagal dabartinę sampratą buvo priešingos, t. y. teisė reiškė „tiesa“ (prawda, veritas), o tiesa — „teisė“ (prawo. ius) (SD: 139; dar žr. Palionis 2004: 484, 488). 98 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- 1918—1940 m. ... mes; SD: 139, 172, 208). Istoriškai žodis teisė siejamas su tiesus (Būga 1958: 110). Daugelyje kalbų teisė išreiškiama tais pačiais žodžiais, kurie reiškia ir tiesumą, tiesią liniją, plg.: rusy npaeniū, lotynų rectus, vokiečių recht, anglų right, prancūzų droit, ispanų derecho, graikų orthos (Maksimaitis 1988: 21). Pati teisės sąvoka siejama su tiesumu: „Teisė yra tiesusis kelias, vedantis pavienius asmenis ir visuomenę į tobulumą ir laimę“ (Maliauskis 1924: 29). Teisininko A. Vaišvilos nuomone, teisė pradėta vartoti tik XX a. pradžioje po spaudos draudimo panaikinimo. Jis šaknies teisvietoj tiespasirodymą sieja su 1904 m. Amerikoje išleistu istorijos vadovėliu Istorija abelna (ten pavartota teisdariškas įstatymas), nors šioje knygoje esama dar ir tradicinės vartosenos — vietoj civilinė teisė rašoma civiliškos tiesos (Vaišvila 2000: 107). Tačiau jau XIX a. viduryje S. Daukantas „teisėjo“ reikšme rašė teisdarys (vėliau taip buvo ir „Aušroje“), nors K. Sirvydo dar buvo tiesadarys (LKŽ; Skardžius 1996: 592, 593). Taigi teisei aktualiame junginyje šaknis teisatsirado anksčiau, nors dėl pačios teisės 1907 m. K. Būga rašė: „į raštijos kalbą teisė teįvesta pirm trejų metų“ (Būga 1958: 109). Tais pačiais metais J. Šlapelis teisę dar aiškino žodžiu tiesa (SNŽŽ 1907), o J. Norkaus žodyne (SNŽŽ 1924) teisė tebėra tarp „nesuprantamų žodžių“, tik kitų atitikmenų jau neturi. Negalima sakyti, kad tiesos 1918-1940 m. kodeksuose jau visai nebeliko. Šis žodis vartotas daugiau „teismo“, „teisingumo“ reikšmėmis, pvz.: slėpti žmogų nuo tiesos BS, 167, tiesos darbas BS , 158 (npasocydie). Pastaruoju atveju „teisingumą“ reiškia visas dvižodis terminas. Taip pat tiesa buvo sustabarėjusiose konstrukcijose, kur originale npuereub kv cydy: pašauktitieson BS, 167, patraukti tieson CTL, 207, CĮ,, 677 S, BPĮ,, 1, šaukti tieson Cl. 168, BS, 307, trauktitieson CTI, 206, BS,, 156 R, BP], 36. Cia tiesa yra labai susijusi su dabartine „atsakomybės“ reiksme, kai kuriuose junginiuose tiesa ir pavartota vietoj omebmcmeennocmv: pašaukti drausmės tieson BS,, 159, patraukti baudžiamon tieson BP], 27 S. Dabartinėje teisėje yra keletas įsigalėjusių konstrukcijų su iliatyvu atsakomybėn (patraukti administracinėn, baudžiamojon, drausminėn, materialinėn atsakomybėn), jos vartojamos tūkstančiuose dokumentų (Vladarskienė 2003: 50). Anuomet kodeksuose taip pat būta (pa)traukti atsakomybėn CT], 1309, BS,, 155 T, BP], 528. tik įdomu, kad J. Jablonskiui šis junginys nepatiko. Dar 1912 m. patraukė atsakomybėn jis gretino su lenk. pociggneli do odpowiedzialnosci ir taisė taip: tieson, tiesos nagan paėmė, paimdino, padavė, indavė (Jablonskis 1935: 95). Dar ir 1925 m., vertindamas V. Krėvės Terminologija | 2006 | 13 99 Skirgailos kalba, J. Jablonskis patraukti atsakomybėn taisė (jau be tiesos) tik į imti nagan (Jablonskis 1935: 335). Motyvas frazeologinis, o ne terminologinis, todėl teikinys neprigijo. Tiriamuosiuose kodeksuose vartoti ir vienaskaitos, ir daugiskaitos formos terminai: feisé CT], 15/1, BPĮ,, 1194 Sir teisės CĮ,, 144, CT] 2. BS 334. Terminas turi reikšmes „teisingumo sistema ir jo mokslas“ ir „teisingumo sistemos leidžiama galimybė“. Kai kurie terminai gali būti vartojami abiem reikšmėmis, pvz.: autoriaus teisė Cl, 695/1. CT], 217 (autoriausteisės BS, 620, autorių teisės BP, 297 S), civilinéteisé CJ, 413 5,CTĮ,, 1S, BS,, 43 S (civilinėsteisės C],, 35, CT], 1 T). Šiuo atveju reikšmes skiria gramatinis skaičius, tačiau tai nėra skyrimo kriterijus. Tos pačios reikšmės terminai būdavo pavartojami skirtingu skaičiumi — čia dar galėjo daryti poveikį ir iš anksčiau atėjęs tiesos ir tiesų skyrimas ar neskyrimas (plg. LKŽ iš prieškario raštų pateiktą junginį tiesų mokslas ir dabartinį teisės mokslas). Kai kuriais atvejais iš nedidelio konteksto gali būti neaišku, kuria reikšme terminas pavartotas. Rūšinių teisės terminų kodeksuose rasta labai daug — net apie 200 (iš jų maždaug 120 dvižodžių). Minėtos pirmosios reikšmės terminų negausu, pvz.: baudžiamoji teisė BS, 513 T, imperatyvinėteisė BS, 1 T, kanonų teisė BS , 465 R, obligacinė teisė CĮ,, 568 (prievolių teisė CJ, 568), policinėteisė BP], 1] P, procesinėteisė CT], 1 T (procesualinėteisė CJ, 1084 T, BPĮ,, 73 P), revoliucinių ir perversminių imperatyvinių precedentų teisė BS,, 1 T, statutiné teise BS,, 1 T, tarptautinė teisé BS, 5 R, viešojiteisė CĮ,, 413 S, CT], 1S (viešosios teisės BPĮ,, 905 S), materialinė civilinė teisė CĮ,, 531 T, CT], 29 T. Skliaustuose nurodomi skirtingo skaičiaus arba skirtingos raiškos, bet iš esmės tą pačią ar labai artimą sąvoką kodeksuose įvardijantys terminai. Toliau pateikiama visa teisės terminų įvairovė (išskyrus gal vieną kitą atvejį, jie čia yra antrosios reikšmės). Terminai suskirstyti pagal dėmenų skaičių — dvižodžiai (a), trižodžiai (b), keturžodžiai (c), ilgesni (d): a)absoliutinėteisė BS 4 R. apeliacijosteis dė CP], 778, CT], 166 (apeliacinėteisė CT, 778), apsigynimoteisės BP, 159 T, apskundimoteisé BPĮ,, 277/1 T. asmenybės feisés BS, 502 (asmensteisės BS 502. CL, 225 T. CT}, 1368, luomorteisės BS, 25, piliečioteisės CP, .. CTL, 45, BS 4 R. pilietinės teisės CT], 45. CP... 77). atmetimoteiseé BPl 238/1P, CT] 69, atreikalavimoteisé CP], 128/1 (regresoteisé CPĮ iš, 128/1), atskira teisė Cl, 555 T, atstojamojiteisé Cl, 1123 (atstojimoteisé CJ, 156. atstovavimoteisė Cl, 1127 T), autonominėteisė C}, 420 T. bendrateisė Cl, 5 100 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- [918-1940 m. .., T. beturčiotvisė BPĮ,, 976 P, činšoteisė Cl, 5148, CT, 409 T (činšo teisės CTL 81 T). daiktiné teisė Cl, 387 S, ekonominės teisės BS, 58 T, eksteritorialumo teisė CTI, 225 5, BS 5/4, BPĮ,, 361. garbės teisės BPĮ,, 6 S, giminės teisės CJ, 144 S. a 1 CTL 4 S. jkaitiné teisé CT], 1201/1, jkaitininkoteisés Cl, 1642S, inventorinéteisé CT], 1750. įpėdinystės teisės CĮ,, 132 T. CTL, 161/3, BP] 3 S, ipotekinés teisės CT], 1097,įrodymų teisė BPĮ, 73 S. jsigyvenimoteisé Cl, 560 (jsisenéjimoteisé CJ, 560), 24 gynimosi teisė BS, 45 T, gyvybės teisės BP], 6 S. ieškinio teisė CPĮ įstatyminėteisė CTL 262, išskirtinėteis € Cl, 433 (privatinéteisé Cl, 433. privatinės teisės BPI, 905 S), kaimyninėteisė CPL, 34, CTL, 29 T, CĮ,, 442 T (kaimynystės teisė CPL 29 CT}, 34) krantinėteisė Cl,, 428 (krantoteisė Cl, 428 S. pakraščių teisė Cl, 428), laiduojama teisė BS 607 T (laiduojamojiteisé BS, 607 T), laikinė teisė Cl, 521 T.laisvesteisės BPĮ,, 6S, leidimoteisė Cl, 695/10. materialėteisė CTE, 1273 1 (materialinėteisė CĮ,, 1084 T, CTL 1 T). moterų teisės BS, 58 T. naudojimoteisė CPL CTL, 32/1.CĮ,, 514 (naudojimosi teisė CPL, 32/1,CTĮ, 212. C[,, 387 T). neišgalėjimo teisė BS, 161 (neturtoteisė CJ, 2326 S, CT] 190, BPĮ,, 177), nelaikiné teisé Cl, 514 S, nuomos teisės CT], 81 T. nuosavybės teisė Cl,, 387 S. CPL, 73, CTL, 73, BS, 581 R.BP},, 27 (nuosavybės teisės CTL, 81 T, suvybės teisė CPL, 73), pasižadėjimo teisė Cl, 1629 S, paveldėjimo teisė CĮ,, 132 S (paveldimoji teisė Cl, 1123 S, paveldimosios teisės Cl 132/15), perįgaliojimo teisė CĮ,, 2329 S. pirmavimoteisė CĮ,, 1301 T (pirmenybėsteisė CT], 814/5, pirmumoteisė CPJ, 814/5), politinėsteisės BS 58 T. pravažiavimoteis ė BS, 507 T.prekybosteisė CT], 409 S. priežiūros feisė BP, 277 P, profesinėsteisės BS, 2 R, rėdymoteisė Cl, 541 (rikiavimo teisė Cl, 541), reikalavimo teisė CT], 4 S, santuokos teisė CT), 1625 (vedybinés teisės BS 29), savitarpioteisės CT], 1345/9, servitutiné teisé CĮ, 420 T (servituto teisc CT], 1496. servituty teisė Cl, 432). statymoteisé Cl, 542/2, suvereninéteisé BS 639 T. sveikatosteisés BP], 6S, Seimosteisés Cl, 1. CT], 1625, BS, 29, tarnybinés teisés CTL 1 T, teisė disponuoti BS 571 R (teisė tvarkyti BS 571 R), teisė į palikimą C),, 1104 PT, teisė kredituotis CĮ,, 2326 S, teisė pirkliauti BS, 198 (teisė prekiauti BS 198), teisė suimti BP], 8 P, teisė susituokti Cf, 12 S, teisė valdyti CPL, 73, CTL 73, BS 255 (turėjimo teisė Cl, 514 S, valdymo teisė CPL, 73.CT],, 32/1, Cl, 387 T. valdymoteisės CH, 1325), turėtojoteisės CJ, 1325, turtoteisės Cl, 574 5. BS, 29. BPĮ,, 6 S. tvirtybinėteisė CĮ,, 420 (tvirtinamoji teisė Cl, 420), užstatymo teisė Cl, 1667 S, valdinių teisės BS 9; b) amžino činšoteisė CTĮ,, 333 S (amžino činšo teisės Cl,, 387 T), amžinos nuomos teisės Cl, 387 T, CTL, 1400 V. asmenybės padėtiesteisės CP, 370 (civilinės padėtiesteisės CT], 497, pilietinės padėties teisės CT], 370, luomo būvio teisės BPĮ,, 975/1 V. luomo padėties teisės BS 25), atskiro dalyvavimo teisė ČĮ,542/2 Terminologija | 2006 | 13 101 (ypatingo dalyvavimo teisė Cl, 441, privatinė dalyvavimo teisė CTL, 29, privatinio dalyvavimoteisė CJ, 542/2, CT], 73 S), atskirtinio valdymoteisė CT], 1171, bendra nedalijamoji teisė CT], 483 (bendroji nedalomoji teisė CPI, 483), bendrojo turėjimo teisė Cl,, 543 (bendrojo valdymoteisė CJ, 543, bendros nuosavybėsteisės BS, 547 R, bendrosios nuosavybės teisė CĮ,, 543), bendrųjų servitutų teisė Cl,, 434 S, daiktinė savininkoteisė CĮ,, 1691 T, dalinė beturčioteisė BPĮ,, 976 P, fizinių asmenų teisės Cl,, 698 S, įstatyminės ipotekos teisė CTI, 1527 P, išskirtinė nuosavybės teisė CL, 543 T, kaltinamojo gynybos teisės BPĮ,, 174 P, laikinai atimtos teisės BP], 975/1 P, namų mokytojo teisės BS, 30/7, nepilnoji nuosavybės teisė CJ, 432, nuolatiniai atimtos teisės BPĮ,, 975/1 P, obligacinė nuomininko teisė CĮ,, 1691 T, paskutiniojo žodžio teisė BPĮ,, 748 S. pilietinės garbės teisės BP], 975/1 P, pilnos nuosavybės teisė Cl,,463 S (pilnosios nuosavybėsteisė Cl, 424), pirkimo-pardavimoteisės Cl, 1642 T, pirmaujamojo atlyginimo teisė CT], 1215, pirmaujamojo pirkimo teisė CL, 542/26 (pirmesnio pirkimo teisė Cl, 542/26), prezumuojama turėjimo teisė CĮ,, 531 T, privatinės nuosavybės teisė CC], 421, solidarinė kreditorių teisė CJ, 1548 S, teisė apsiimti sutartimis CĮ,, 2102 (teisė darytisantorius CĮ,, 2102), teisė atpirkti turtą CT], 1442, teisė bylinétis teisme CT], 584. teisė deleguoti įgaliotinį BPĮ,, 1186 S. teisė gauti radybų CĮ,, 539 S, teisė gintis teisme C}, 543 S, teisė į* palikimą CĮ,, 1104 PT, teisė išįstatymų CP], 262, teisé naudotis daiktu CĮ,,420 T.teisė naudotis patogumais CĮ,, 464, teisė pareikšt iešką CPL, 7 (teisė pareikšti ieškinį Cl, 1509 S, CT], 7),teisė pavartoti ginklą BS, 45 T, teisė verstis prekyba BS 218, BP], 34 T, teisėjo atmetimo teisė BPĮ,, 238/1 P, valstybinės nuosavybės teisė CĮ,, 421, visiška beturčio teisė BP], 976 P; c) nekilnojamųjų turtų nuosavybėsteisė CĮ,, 420, Respublikos Prezidento malonėsteisė BS,,72V, BPĮ,, 945 V.teisė grąžinti nusmerktajam teises BP] 945 V, teisė į pirmaujantį atlyginimą CTĮ, 1215S, teisé ikigyvos galvos BPĮ, 34 S, teisė pirkliauti vaistiniais dalykais BS 198, teisė saistytis pinigų paskolomis CĮ,, 186, teisė užsiimti gydytojo praktika BS, 195 (teisė verstis gydytojo praktika BS, 195), teisė verstis vaistininko darbu BS, 202, teisminio turto perleidimo teisė CTI], 1793, tėviškės ir tvirtybinė teisė Cl,, 420, turėjimo ir naudojimo teisė CJ. 432 (valdymo ir naudojimo teisė CJ, 432): d) iki gyvos galvos valdymo teisė CT], 81 T (turėjimo iki gyvos galvos teisė Cf, 533), pašalinio dalyvavimo turto patogumuose teisė CJ, 433, teisė dalyvauti svetimo turto naudojime ir patogumuose CJ, 432, teisė ieškoti savo turto iš svetimo valdymo CT}, 1 T,teisė imtis piniginių paskolų prievolės Cl, 186,teisė laisvai rikiuoti savo turtą CJ 33 Vadovaujamasi formaliais kriterijais — prielinksniai, jungtukai taip pat laikomi démenimis (žodžiais). Terminologijoje vis labiau įsigalint informacinéms technologijoms toks požiūris yra patogesnis ir gal perspektyvesnis. Semantiškai toks terminas priskiriamas prie dvižodžių, nes prielinksnis atlieka tarnybinę funkciją. 102 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- 1918—1940 m. ... 342 S (teisė laisvai tvarkyti savo turtą CT], 1367), teisė paveldėti palikimą svetimame krašte CĮ,, 66, teisė vaikščioti ir važinėti dideliais keliais ir plaukyti vandenimis CJ, 434, turto turėjimo ir naudojimosi teisė CĮ,, 1691 S. Dar vos ne pusšimtyje terminų teisé (teisės) eina termino šalutiniu dėmeniu, kai įvardijama susijusi sąvoka, pvz.: atsisakymas nuo apskundimo teisės BPĮ,, 142, santuokinių teisių atėmimas CJ], 50 (santuokinių teisių nutraukimas CJ, 52), teisės imperatyvas BS, 1 T, teisės įžeidimas CT], 217, BS, 2 R, BPĮ,, 303/1 P (teisės pažeidimas CPJ, 217, teisės sulaužymas CĮ,,531 S,teisių užgavimas BP], 3 S),teisės normaCl,, 1184 T.teisių aprėžimas BS, 28 R (teisių susiaurinimas BPĮ,,961),teisių ir pareigų solidarumas CJ, 1548 S, teisių išplėtimas CĮ,, 1113,teisių paveldėtojas CP], 458 teisiy subjektas HV Cl,, 698 S, turéjimo teisés perdavimas ČĮ,, 514 S ir kt. Teisinis Keliolikos terminy grupele sudaro sudétiniai terminai su démeniu teisinis — vediniu iš teisė: teisinė apsauga CĮ,, 531 T, teisiné ekspertyza BPĮ,, 193 V, teisinė kompetencija CĮ,, 698 T, teisinė pagalba CJ, 698 T, teisinė prezumpcija CĮ,, 106 T, teisinė valstybė BPĮ,, 180/4 P, teisiniai santykiai CĮ,, 531 T, teisinis asmuo CĮ,,698 T, CT], 45 T, teisinis pagrindas CĮ,, 54 S,BPĮ,, P, teisinis santoris CĮ,, 967 S, teisinis titulas CĮ,,691 T, valstybėsteisinė konstrukcija BS,, 1 T. Išsiskiria terminas teisinis tėvas BS, 454; atitinkamame straipsnyje BS ir BS,, buvo teisės tėvas. Abu terminai dabar neįprasti — čia turimas omenyje ne patėvis, o „tikras, teisėtas tėvas“. Beje, maždaug tiek pat terminų būta ir su sinonimišku dėmeniu juridinis. Dalis jų yra minėtų terminų sinonimai (juridinė apsauga BS, 47 R, juridiniai santykiai CĮ,, 1545 S, juridinis asmuo CJ, 415, CT), 4 T, BS, 1S, juridinis pagrindas Cl,, 1539 S, juridinis santoris C],, 987 S, CTĮ,, 410 S), dalis įvardija kitas sąvokas: juridinė analyzė BS,, 581 P, juridinė galia CĮ,, 1529 T, juridiniai padariniai CĮ,, 1528 T, juridinis aktas BS, 157 R, juridinis ginčas BPĮ, 291 P, juridinis neišgalėjimas CĮ,, 1529 S, juridinis principas CĮ,, 683 S. Teisinti, išteisintasis ir teisinimas Vos pora daugiau (15) kodeksuose esama terminų su iš teisus padaryto veiksmažodžio teisinti tiesioginiais ir netiesioginiais vediniais. Tai vienažodžiai terminai išteisinimas BS,, 12 R, BPĮ,, 1245, įteisinimas CĮ,, 144/1 Terminologija | 2006 | 13 103 S, pasiteisinimas CTĮ, 92, pateisinimas BS,, 305 T. Rūšinis tik — vaikų įteisinimas Cl, 144/1, CT] 1460/5. Vartojamas ir sudaiktavardėjęs išteisintasis BP], 21. | Salutiniu démeniu abstraktas eina tik porą kartų: įteisinimo aktas CTL, 1662 S, įteisinimo byla CT], 1460/6. Kitais atvejais prireikia dalyvių: išteisintoji Salis CP], 896 (plg. pateisintoji šalis CT], 921 T), įteisintas vaikas CĮ,, 144/1l, nepateisinamas kainų kélimas BS, 242 R, pasiteisinamieji įrodymai CT], 331, pateisinama priežastis BS 162, BP],, 868 P, pateisinamos aplinkybės BP], 193 V. teisinamoji medžiaga BPĮ,, 249 P. Isiteiséti ir įsiteisėjimas Veiksmažodis teisėti be priešdėlio dabar nevartojamas, jj galima rasti J. Ryterio ir A. Kuršaičio žodynuose. Minėtuose ir A. Lalio, J. Šlapelio žodynuose (LKŽ) dar pateikta įteisėti, dabar vartojama tik įsiteisėti „įgyti teisinės galios“. Suprantama, tai vedinys iš feisėti, kuris pats darybiškai nėra visai aiškus — greičiausiai padarytas iš feisė (artimiausia semantiškai), nors formaliai svarstytina ir sąsaja su teisus. Kodeksuose pavartotas įsiteisėti abstraktas įsiteisėjimas BS „207. Keli rūšiniai terminai: formalinis sprendimų jsiteiséjimas BP], 941 P, ypatingųjų taisykliųįsiteisėjimas BS 646, materialinis sprendimų jsiteiséjimas BPĮ,, 241 P, sprendimo jsiteiséjimas CJ, 1254 PT, CT], 899, BPĮ,, 1210 S. Salutiniu démeniu eina vienodas dalyvis: jsiteiséjg¢s sprendimas BP[,, 14, įsiteisėjęs svetimaSaliy teismo nusprendimas BS , 10/2, jsiteiséjgs teismo nusprendimas BS 177. Teisétas ir teisétumas Apie 30 terminų kodeksuose yra su budvardziu teisėtas ar vediniais iš jo. Manytina, kad teisėtas yra palyginti neseniai subtudvardéjes veiksmažodžio teisėti dalyvis. Tiesioginis darybinis būdvardžio teisėtas siejimas su teisė mažai tikėtinas (daryba būtų netipiška), nors semantiškai sąsają pagrįsti būtų lengviausia — juk reiškia „paremtas teisės normomis“. Tiriamojoje medžiagoje rasti abstraktai feisėtumas Cl, 12 S, CT], 1347 ir jo neigiamoji forma neteisėtumas CT], 1352. Rūšinių terminų yra tik trys: eventualusneteisėtumas Cl, 6917, turéiimoneteisétumas CJ, 529 S. santuokos teisétumas Cl, 34 S. Šalutiniu dėmeniu eina būdvardis, pvz.: asmens teisėtos laisvės suvaržymas BS,, 507 R, neklausymas 104 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- 1918—1940 m. „.. teisėto įsakymo BS, 139,neteisėtas asmens laisvės varžymas BPĮ,, 8 P,neteisėtas jsibrovimas BS,,512 R, neteisėtas santykis su moterimi Cl, 132 S, neteisėtas turėjimas Cl,, 525. neteisétas vaikas CĮ,, 132 S, teisėtas reikalavimas BS,, 165, teisėtas tarnybos veiksmas BS, 142, teisėti veiksmai CĮ,, 531, ir tik vieninteliu atveju pavartotas prieveiksmis — neteisėtai valdomasis turtas CT], 138 (įvardžiuotinė forma nereikalinga). Atskira grupė neišskiriama, nes tik į porą terminų įeina dėmuo feisėtinis: uv 1337, teisétinis įpėdinis CPL, 1352. Žodis padarytas iš būdvardžio teisėtas, kurį pagal reikšmę šiais atvejais ir atitinka, teisėtinė santuoka CPĮ todėl nėra tikslingas (nors, sprendžiant iš LKZ, vartotas J. Jablonskio). Teisgalingas ir teisgalingumas Būdvardis teisgalingas sudėtiniuose terminuose nevartotas, būta tik abstraktų reisgalingumas CJ, 2308 S, neteisgalingumas CĮ,, 1066/2 (LKŽ nėra). Remiamasi žodžiu teisė, tačiau apskritai darinys netinkamas — tai rusiško termino npaeocnoco6Gnocmb (HKenpasocnocoOGnocm»o) vertinys. Rasti ir 5 sudėtiniai terminai: bendras civilinisteisgalingumas CĮ,, 146, bendrasis teisgalingumas saistytis sutartimis CĮ., 2293 S, civilinisteisgalingumas Cl, 145 S, įstatyministeisgalingumas CĮ,, 702 S. Vietoj pirmo iš jų atitinkamame CĮ, straipsnyje buvo bendras pilietinis teislumas. Apie šį neprigijusį vedinį ir kitus bandymus versti minėtą rusišką terminą žr. toliau (skyrelyje Teislus ir teislumas). Esama ir pavienių terminų, kurių dėmenimis einančių žodžių darybos grandinė prasideda nuo teisus. Tai dūrinai su žodžiu teisė: pilnateisis įpėdinis Cl,, 566 S, šalių lygiateisumas BS,, 482 R. Iš abiejų jų matyti rusų kalbos poveikis (plg. no/rnonpascnbiū, pasnhonpasue), pastarasis darybiškai turėtų būti taisomas — lygiateisiškumas. Kodeksuose nėra, tačiau galima paminėti ir rankraštiniame teisės terminų žodyne pateiktus vedinius iš teisė: teisynas (sin. įstatymų rinkinys; c600v 3aKonoev)., teisiadavys (sin. įstatymų davėjas; npasodamenv) (TTTZP: 78, 96). Pastarasis — aiškiai netinkamas vertinys — į platesnę vartoseną nepateko. Dabar vartojamas ir anuomet buvo įstatymų leidėjas CĮ,, 570 T, CT], 1163 T, BS,, 53 S (pasitaikė ir netinkamas įstatymleidys BS,, 4 R). Terminologija | 2006 | 13 105 proceso, tačiau civilinio proceso kodekse kalbama ir apie ieškinioteiseną. ypatingąją teisenq.gincoteisenq, šaukiamąją teiseną, o baudžiamojo proceso kodekse teisenos terminas neminimas. Vadinasi, civilinėje teisėje bylų nagrinėjimo visuma įvardijama civiliniu procesu, o tam tikros jo atmainos — teisena. Galima manyti, kad šie terminai nebelaikomi sinonimais, nors iš tiesų jais greičiausiai įvardijamos tik skirtingo platumo sąvokos, o dėl to gimininis termino dėmuo neturėtų keistis. Kuo grindžiamas toks skyrimas, sunku pasakyti, juoba kad esama ir kitokio blaškymosi — dabar veikia Administracinių bylų teisenos įstatymas. Čia teisena jau suvokiama kaip proceso sinonimas. S. Šedbaro nuomone, įstatymo pavadinimas yra taisytinas. Lygindamas su civiliniu kodeksu, jis bando pagrįsti, kad administracinių bylų nagrinėjimo administraciniame teisme procesas susideda iš kelių savarankiškų teisenų (Šedbaras 2002). Taigi terminus norima atskirti. nors terminologiškai tam pagrindo nepakanka. Kartu matyti, kad tiek terminų, tiek sąvokų santykis šiuo atveju nėra nusistovėjęs. Teisėjas Atskirai minėtinas teisti vedinys teisėjas CĮ,, 120 S, CP], 1390. CTĮ,, 50, BPĮ,, 10. LKZ duomenimis, žodis neužfiksuotas seniausiuose raštuose, tačiau vartotas jau S. Daukanto. Žiūrint darybiškai, tai dėsningas veikėjo pavadinimas, tačiau jo terminizavimas nebuvo lengvas — senuosiuose raštuose šiam reikalui vartotas slavizmas sūdžia, būta ir įvairių bandymų pavadinti lietuviškai (su šaknimis teis- ir ties-): teislys, teismadarys, teistojas, tiesadarys, tiesdarys, tiesadėja (LKZ: Palionis 2004). Teisėjas teisės terminijoje įsigalėjo palaipsniui — dar 1907 m. J. Šlapelis jį aiškino kai kam gal geriau žinomais žodžiais teislys, teisdarys, sūdžia (SNŽŽ 1907). Tiesdarys pateko greta teisėjo net ir į tiriamuoju laikotarpiu rengtą teisės terminų žodyną (TTTŽP: 107). Kodeksuose būta keleto rūšinių teisėjo terminų: apylinkėsteisėjas CT], 82, baudžiamasis teisėjas BPĮ,, 119 P. ipotekos teisėjas CT], 937, taikosteisėjas Cl, 131, CP}, . 82, BS,,68 S, BPĮ,, 34. teiséjas pranesejas CTĮ, 906 (teiséjas-praneséjas CP], 906, CT], 768), trečiųjų tei- J 1 30/8, trečiųjų teismo teiséjas CPL, 1370, CT], 1397 S. Siek tiek dažniau teisėjas vartotas kaip šalutinis kitų terminų dėmuo: apylinkėsteisėjo sprendimas CT], 142, prašymas nušalintiteisėją BP], 86, BPĮ,, 86 (prašymas pašalinti teisėją CT], 196, BPĮ, 100). taikosteiséjo depozitas CĮ,, 589, taikos teisėjų suvažiavimas CT], 95S, teisėjo atsėjas BS 112 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- 1918—1940 m. ... metimo teisė BP], 238/1 P, teisėjo nešališkumas BP], 238/1 P, teisėjo nušalinimas CT], 166, BP], 85 (teisėjo pašalinimas BPĮ,, 99), teisėjo nutarimas BPĮ,, 52/2. Teisės terminų su šaknimi -teis grupių kiekybinis santykis 45 40 35 30 25 + 20 E 15 10 32 0 | a Bo mom oo RE T= asas a += Pin X * ly. „m oy i | ; „X “a o 2 9 g — & Es 3 8 2 = + = =~ D o> © 2 ba R 12 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 3. IŠVADOS 1918-1940 m. kodeksuose terminai su šaknimi teisvartoti gausiai. Tai formaliai ir semantiškai susiję terminai, įdomūs tiek kalbos, tiek teisės atžvilgiu. Terminai ar terminų dėmenys su šia šaknimi darybiškai remiasi arba būdvardžiu teisus, arba veiksmažodžiu teisti. Tai gali būti šių žodžių vediniai arba vedinių vediniai. Minėti žodžiai ir patys eina terminų dėmenimis. Tipiškiausi ir gausiausiai vartoti vediniai iš feisus ir teisti yra atitinkamai teisė ir teismas. Abu terminai paplito tik XX a. pradžioje. Sudėtiniai terminai su jais sudaro du trečdalius aptariamos medžiagos. Kiti terminai su šaknimi teisdidelių grupių nesudaro. Kiek įvairesnių terminų rasta tik su dėmenimis teisena, teisėtas, teisėjas ir su veiksmažodžio teisti formomis (žr. pav.). Dauguma žodžių su šaknimi teisteisės terminijoje prigijo lengvai, vartojami ir šiandien (nors nebūtinai tuose pačiuose junginiuose — jie gerokai pasikeitė). Atsisakyta tik vieno kito netinkamo vedinio, pavyzdžiui, teisgalingumas. Kai kurie sąvokų įvardijimai, kurie anuomet kėlė daug ginčų (pavyzdžiui, teislumas), nusistovėjo (dabar vartojama teisnumas), o dėl kai Terminologija | 2006 | 13 113 kurių vartosenos dar tebėra keblumų (pavyzdžiui, ne visai aiškus teisenos ir proceso santykis). Aptarti terminai rodo ne tik tiriamojo meto teisės sąvokų įvardijimo būdus, bet kartu yra ir medžiaga pačioms sąvokoms pažinti. PAGRINDINIAI ŠALTINIAI" BP],, — Baudžiamojo proceso įstatymas, Red. A. Kriščiukaitis. — Teisė 6-10 [priedas], Kaunas, 1924-1926. BPI, -— Byla J. Baudžiamojo proceso įstatymas, Kaunas, 1930. BPl,, — Baudžiamojo proceso įstatymas su komentarais, sudarytais iš Rusijos Senato bei Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimų ir kitų aiškinimų, liečiančių Didž. Lietuvos ir Klaipėdos Krašto baudžiamojo proceso teisę. Red. M. Kavolis, Kaunas, 1933, BS, -— Baudžiamasis statutas, Kaunas, 1919 // BaudZiamieji įstatymai, Kaunas, 1919. BS, — Jablonskis K. Baudžiamasis statutas: su papildymais, 2 leid., Kaunas, 1930. BS, -— Baudžiamasis statutas su papildomaisiais baudžiamaisiais įstatymais ir komentarais, sudarytais iš Rusijos Senato ir Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimų bei kitų aiškinimų, Kaunas, 1934, Cl, = Civiliniai įstatymai: Įst. Rink. X t. I d.: Vertimas, [1928]. Cl, — Šalkauskis K. Civiliniai įstatymai: X tomo 1 dalis, Kaunas, 1933. CPL, Civilinio proceso įstatymas. Sulietuvino M. Čepas, Kaunas, 1931. CPL Civilinio proceso įstatymas su pridedamaisiais įstatymais ir su dalykine rodykle-žodynėliu. Spaudai paruošė |. Viskanta, Kaunas, 1931. CT}, — Civilinės teisenos įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais ir su Vyr. Tribunolo bei Rusų Senato aiškinimais. Red. C. Butkys, Kaunas, 1938, LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida 1: Lietuvių kalbos veiksmažodžių vediniai, Vilnius. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodžių vediniai, Vilnius. Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1, Vilnius. Dž, 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius (e, leidimas). Jablonskis J. 1935: Jablonskio raštai 4, Kaunas. Keinys St. 1975: Priesaginė lietuviškų terminų daryba. — Lietuvių kalbotyros klausimai 16: Lietuvių terminologi- ja. 7-56. LKŽ: Lietuvių kalbos žodynas 1-20, Vilnius, 1941-2002. Maksimaitis M. 1988: Teise amžių tėkmėje. - Teisės etiudai 1: Teisė -- visuomeninė vertybė, Vilnius, 8—25. Maliauskis A. 1924: Demokratija, Kaunas. Masiulis B. 1954: Kalba ir teisininkai. ~ Teisininkų žinios 6, 2-3: 7, 2-3. Masiulis 13. 1957: Pasklaidžius teisinių terminų žodyną. — Teisininkų žinios 21-22, 34-37. Masiulis B. 1959: Teisinės terminologijos reikalai Teisininkų žiniose — Gimtoji kalba 2—3, 49-50. Masiulis B. 1960: Teisiniais terminais besirūpinant. — Gimtoji kalba 2, 31. Pakerys A. 1994: Akcentologija 1, Kaunas. Palionis J. 2004: XVI-XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas, Vilnius. Piročkinas A. Jonas Jablonskis — naujų žodžių kūrėjas. — Gimtasis žodis 10, 2—6; 11, 14—16; 12, 7-12. SD: Senasis Konstantino Sirvydo žodynas. Parengė K. Pakalka, Vilnius, 1907. Skardžius P. 1958: Teisnus ir veiksnus. — Gimtoji kalba 1, 14-15. Čia pateikiami tik tiriami lietuviški kodeksai. Kad butų patogiau rasti terminą, šalia kodekso santrumpos nurodomas ne puslapio, o straipsnio numeris. Nemažai terminų paimta iš straipšnių priedų, kuriuose patvikiami komentarai. Tada greta straipsnio numerio dar rašoma ir raidė. kuri reiškia priedo tipa: I — Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sprendimas, S — Rusijos Senato sprendimas, R — kodekso redakcinės komisijos komentaras, V — kitas įstatymas, P — visi kiti priedai, įskaitant ir buvusius originale. Kai kurie terminai paimti iš postraipsnių. Tada šalia straipsnio numerio po įstrižo brūkšnio rašomas dar ir postraipsnio numeris. 114 Alvydas Umbrasas | Teisės terminai su šaknimi teis- 1918-1940 m. ... Skardžius P. 1996: Rinktiniai raštai 1, Vilnius, Skardžius P. 1997: Rinktiniai raštai 2, Vilnius, SNŽŽ 1907: Svetimų ir nesuprantamy žodžių žodynėlis: Skaitytojams palengvinimas. Sudarė |. Šlapelis, Tilžė. SNŽŽ 1924: Norkus Į. Svetimų ir nesuprantamy žodžių žodynėlis, Kaunas. Stravinskas P. 1954: Mūsų teisinė terminologija. — Teisininkų žinios 9, 2—4. Šedbaras S. 2002: Kai kurių administracinio proceso vidinės struktūros elementų sampratos problemos. — Jurisprudencija 32 (24), 41-53. TTP 1939, 1940: Teisinės terminijos projektas. P. Stravinskas. — Teisė 48, 384—387; 49, 475-480; 50, 73—74; 51, 184-185. TTTZP: Teisės terminų ir kitų reikalingų teismams žodžių žodynėlio projektas [rankraštis], [1920]. TŽ 1954: Teisinių terminų žodynas. Sudarė A. Žiurlys, Vilnius. Vaišvila A. 2000: Teisės teorija, Vilnius. Vladarskienė R. 2003: Hiatyvo vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje. — Kalbos kultūra 76, 47-57. LAW TERMS WITH THE ROOT TEISIN LITHUANIAN LEGAL CODES OF 1918-1940 This paper deals with law terms with the root teisused in translated Lithuanian Codes of 1918-1940 (over 600 terms). They comprise a distinctive group of terms related formally and semantically, which is interesting in both aspects of the language and the law. Terms or terminological elements with this root are derivationally based on either adjective teisus (right, just. correct) or on the verb teisti (to judge). They could be derivatives from those words or derivatives of those derivatives. Mentioned words themselves are terminological elements. The most typical and plentiful derivatives from teisus and teisti are respectively teisė (law) and teismas (court). Both of these terms got spread only in the beginning of the 20" century. Complex terms with these words make up two thirds of the discussed material. Part of those combinations can be viewed as nomenclatures. Other terms with the root feisdo not make substantial groups. More varied terms were found with components teisena (proceeding), teisėtas (lawfull, legitimate) and teisėjas (judge) and with forms of the verb teisti. The majority of words with the root teiseasily took root into the terminology of law and are used nowadays (but not necessarily in the same combinations — they have changed quite a lot). Only a few inappropriate derivatives were withdrawn. Some names of concepts, which caused a lot of discussions at the time, got settled, but still there are some problems with the usage of others. Analysed terms not only show the ways of naming concepts of law at the investigated period, but also present the material for the cognition of concepts. Gauta 2006-10-27 Alvydas Umbrasas Lietuviy kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pastas [email protected] Terminologija | 2006 | 13 115