Žymioji latvių terminologė Valentīna Skujiņa

216 Sol i a Labanauskienė | Žymioji Žymioji la ių e minologė Valen īna Skujiņa soL i A LABANAUsKiENĖ L'is i u o delle lingue Lie u ių 1937 m. 2 o ob e gio no Rygoje, Ilgakiemyje (Iļģuciems) bi hė u u a Kalbininkės e minologė Valen īna Skujiņa. più a enzione è s a a i ol a alla lingua. Gius o, kelias u nulem as o se anco a empi della scuola, quando La ijos kalbininkė, già in an i à, V. Skujiņa pamėgo le e a u a, specialmen e la ių liaudies sagak e pada imus, e nei successi i anni la ių poe ą J. Rainį, sc i o i R. Blaumanį, b olius Kaudzīšus, au o i s anie i R. Tago ę, E. heming ėjų e al i. Le adizioni della lingua la ia a o za ono in amiglia p e e i e liaudies canzoni e danze. umani a ie scienze a i ò V. Skujiņą e 1955 m. lei di enne s uden e dell'Uni e si à s a ale le ina Filologijos akul e o. S udijuodama 1959 m. cominciò la o a e della La ijas mokslų akademijos (LMA) Lingbos i li e a ū os (bu . G ama ikos), successi amen e La ių kalbos sek o iuje. Sep in o decennicio all'inizio è s a a in i a a la o a e LMA Te minologia della commissione scien i ica seg e eo e. Da quel empo e minologia V. Skujiņai di enne il p incipale ogge o di s udio scien i ico. 1969 m. lei apgynė kandida o dise azione (nuo 1992 m. nos i ikuo a dak a ė) Technikos mokslų e minų suda imas la ių kalboje. la ių e minologė Valen īna Skujiņa Te minologia | 2007 | 14 217 Dal 1977 m. cominciò a di ige e il G uppo di Te minologia e lingua cul u a, e nel 1992 Te minologijos sky iui (Rādī ājs 1997: 7). Kalbininkės mokslinių aki a yje e minologijos mokslas i p ak ika, mokslo i echnikos e minų suda ymas, in e nazionale e minų elemen ai, ypač la ynų i g aikų kilmės komponen ai, e minologijos da bų o ganiza imas, kalbos kul ū a i k . Essa è non una signi ica i a di un lib o di lingua la ia, des ina a all'insegnamen o p a ico, au o ė: Pe cepzione dello S a obbine lingua laš edybos documen i (Vals s alodas p asmei lie edības dokumen os, 1993); Dalykinių aš ų pa yzdžiai (Lie išķo aks u pa augi, 1998); La ių kalba dalykiniuose aš uose (La iešu aloda lie išķajos aks os, 1999); Diziona io delle pa i di pa ola la ynų e g eķu o igine (La īņu un g ieķu cilmes ā ddaļu ā dnīca, 1999). La più impo an e monog a ia appa ì 1993 m. La ių e minologijos a kimo p incipai (La iešu e minologijas izs ādes p incipi), 2002 m. isleis as an as pa aisy as e papildy as edizione. Ques a p ima monog a ia dedica a alla e minologia la ia, nella quale composi a qua an odecini anni di espe ienza di la o o LMA Te minologijos komisijoje. La s o ia della e minologia ha impo an i a icoli su J. Endzelīną, R. G abį (i suoi a icoli scien i iche ado i e da usų kalbos), su dū inius Mancelio, nonché V. Skujiņos insieme con cod aau o e L. Voi ke iča dal usų kalbos ado o dallo scienzia o e Liepojoje gimusio E. D ezeno lib oga Mokslo e ecnica e minologijas in e nacionalizijas (Zinā nijas un ehniskas e minologijas in e nacionalizijas, 2002). Del u o V. Skujiņos nume o di pubblicazioni aggiunge icini mille di posizioni! Dal 1999 m. V. Skujiņa è LMA Te minologijos komisijos pi mininkė. Qui impo an e g ande sua p a ica linguis ica, la o o con ibušas, c eazione di nuo iada (p og amma u a, i gzinība, ieš aide), in e nazionali pa ole co ispondmenų paieškos e al i non meno impo an i la o i, co isponden i più no e ole le ių kalbos y inė ojo J. Endzelīno p incipi di a i i à. Akademikei V. Skujiņai dedica o J. Endzelīno iconoscimen o pe nuo eik us la o i e minologijai della lingua la ian e suoi p incipi di o mazione. Lei è non solo P esiden e della Commissione Te minologia, ma e di Ene ge ika e minologije, In o macinių echnologijų, Ju idinės e minologije, chemijos i chemijos echnologijos e minologijos, Ka o e minologijos, Mo o o a omų anspo o p iemonių e minologijos pakomisių kalbos konsul an ė. Comp endama, di ale ampio p o ilo specialis è è e mol i udine di e mini dicynų cop aau o ė. La as gena la o o: a i i à di se imane di linguaggio, a i i à della Commissione della lingua s a ybina, la o o pedagogico all'uni e si à le one, Sol i a Labanauskienė | Zymioji la ių e minologė Valen īna Skujiņa ques o e minologės V. Skujiņos kasdienybė 218 218 La scienzia a le ì pa ecipa cos an emen e non solo alle epubblicane, ma anche a a ie con e enze e cong essi in e nazionali (Rygo, Vilniuje, Talline, G acoje, Omske, S occolma, Vienna, Va šu oje e k .). Fo i legami akademę V. Skujiņą lega con Li uania e Vilnium. Ji pe manen e ospnia e ela ice di con e enze, consulan è di do o an ì dell'is i u o della lingua Li uania, di a icoli di impo anza pe la lingua, pubblca i Bal is icoje, Te minologijoje e k ., au o ė, memb o della collezione degli eda o i del gio nale ilascia o LKI Te minologijos cen o. con e enze habili ua a ilologije dak a ė, LMA ik oji, memb o dell'uni e si à le one ins i u o la ių kalbos mokslininkė, p o eso ė Liepojos pedagoginės akademijos, LU LMA indologijos sky iaus ado ė i daugybės ki ų hono ingų Te minų u ė oja nel lea e neį e i a sa o šalyje: dal 1998 m. LMA e AB G indeks s ipula annuali p emi e p emi pe i passi di ice ca della scienza, p incipalmen e. V. Skujiņai nel 2007 è s a o inse i o G indekso iconoscimen o. Capendo che i u i del la o o del kalbis a di u i i empi non u ono dolci, e conoscendo che u e ond inimen i mai nep igis: ci sa anno ali, che ade iscono subi o, e ali, che non ade iscono pe nessun dena o, V. Skujiņa e con inua imanga edele al kalba spi i o del popolo (Diena 1999). La più bella anno di occasione 70! LITERATURA Diena 1999: Nes ādīsim cil ēk iesības naidīgā p e me ā alodai. Diena 15, ebb aio. Rādī ājs 1997: LZA ko espondē ājlocekle d . habil. philol. Valen ina Skujiņa: bibliog a iskais ādī ājs. Sas ādī āja M. Kī ī e, Rīga. Rice u a 2007-12-12 Sol i a Labanauskienė L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a [email p o ec ed] p epa azione e p epa azione jom, ado a imas s uden ų da bams u o