Mokslinė konferencija „Globalizacija: vertimas, skolintos ir tautinės terminijos problemos“

198 Mokslinė kon e encija Globalizacija: e imas,skolin os i  au inės e minijosp oblemos soL i A LABANAUsKiENĖ Lie u iųkalbosins i u as Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o humani a inio ins i u o Lie- u ių kalbos i Užsienio kalbų ka ed os i Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as su engė a p au inę mokslinę kon e enciją, ku i į yko 2007 m. lapk ičio 16–17 dienomis. Kon e encijosGlobalizacija: e imas,skolin osi  au inės e minijosp oblemos ema ika: aukš ųjų mokyklų i mokslo įs aigų e minologijos eiklos apž alga, eo inių e minologijos dalykų ap a imas, au inės e minijos sa i umas i jos aiškos būdai, au inės i skolin os e minijos san ykis, e imas i au inių e minų g e inimas su ki akalbiais a i ikmenimis, pag indiniai e minog a ijos p incipai. Po Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o p o ek o iaus p o . habil. d . R. Ki aičio, s ečiams p is ačiusio uni e si e ą i jo eiklą, i humani- a inio ins i u o di ek o iaus p o . habil. d . P. Tamošausko įžanginių kalbų p asidėjo plena inis posėdis. P o . habil. d . V. Skujiņa (Ryga, LVI) p anešime Tau inėsi  a p au inės e minologijos yšiai, emdamasi inžinie iaus mokslininko E. D ezeno moks- lo i echnikos e minologijos in e nacionalizacijos eo ija, pab ėžė e mino są okos s a bą. Sa oje kalboje žodį leng iau p i aiky i ada, kai jo apib ėž is y a pas o i. Gim ojoje kalboje leng iau sup an ama okio e mino esmė. Jei žodis ne u i ikslios apib ėž ies, jam sunku as i a i ikmenų. Pab ėžiama, kad kalboje eikia laiky is mononimijos: ienai są okai – ienas e minas. habil. d . M. L. D azdauskienė (VU) p anešime Iš e minų adimosi i kū imobei unkciona imopa i ies g ildeno kalbos i kul ū os klausimus, esamų e minų i naujada ų a ojimą i papli imą. A. Aukso iū ės (LKI) p anešimas – Eu o e mbankas–naujųjų e minų bankas.Tai p ojek as, ku iame daly a o sep ynios Eu opos Sąjungos na ės, a p jų i Lie u a. Jis ski as e minologijos da bui de in i i ieny i nau- josiose ES šalyse. P ojek o ezul a as – isų šių šalių e minų banko sukū- imas in e ne e. Jame galima as i pe 70 ūks ančių lie u iškų e minų su Sol i a Labanauskienė | Mokslinėkon e encijaGlobalizacija: e imas... Te minologija | 2007 | 14 199 a i ikmenimis. Šią p og amą galima p i aiky i sa o eikmėms pagal į ai ias paieškos galimybes. Ki as – Lie u osRespublikos e minųbankas– bu o p is a y as A. I a- nauskienės (VLKK). 2003 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ini- cia y a ka u su ki omis ins i ucijomis bu o p iim as LR e minų banko įs a ymas. Vienas iš šio banko užda inių: suda y i sąlygas leng iau p iei i p ie e minijos in o macijos mokslininkams, e ėjams, edak o iams i ki iems specialis ams. Tai didelė in o macinė sis ema, u in i jau apie 60 ūks ančių e minų s aipsnių. D . A. Veličkos (VGTU) p anešimas Te minoesmėssamp a adaugiau bu o ski as užsienio kalbos specialis ams. Pasak au o iaus, šiuo me u e - mino esmės samp a a y a nusis o ėjusi, ačiau o negalima pasaky i apie iksliuosius mokslus. Ligųpa adinimaidak a oJonoBasana ičiausliaudiesmedicinos e minų žodynėlyje„Medegamusu au iszkai ais inykys ai“ – dok o an ės P. Zem- le ičiū ės (LKI) p anešimo ema. Šio žodynėlio ligų pa adinimai bu o lyginami su Medicinos e minųžodynoduomenimis. No s žodynėlis išleis as XIX a. pabaigoje, jis, au o ės nuomone, y a eikšmingas lie u ių medicinos is o ijai i u i išliekamąją e ę. P anešėja Z. S ane ičienė (VU) kalbėjo apie Vokiškusskoliniussenųjų p ūsųka ekizmuose. Ji ap a ė daugiau kaip p ieš penkis šim us me ų bu usią kalbinę si uaciją p ūsų žemėse i okiečių kalbos elemen ų sk e bimąsi į p ūsų kalbą – kalbų in e e enciją. Dok o an o R. S unžino p anešimas –Apieme a o iniuss a ybos e - minus. Me a o inių e minų a si adimas siejamas su pi miniu specialiosios leksikos kū imosi e apu, kai kalbos ženkle a sispindi nai usis sup a imas apie daik us, jų sa ybes, eiksmus i p ocesus. Re e en o eigimu, ienas pag indinių me a o inės s a ybos e minijos b uožų y a an opocen iš- kumas. Reikšmių me a o izacija daugiausia yko pagal am ik ą išo inį panašumą. Šios me a o os nė a naujos – e minai suku i pagal pap as osios leksikos modelius. Dok o an ės A. Mi ke ičienės ema (LKI) XIXa.lie u iųli e a ū os mokslo e minijosb uožai – ž ilgsnis į XIX a. li e a ū os mokslo da bus, spausdin us lie u iškai. Pi mu lie u iškai pa ašy u eo iniu poe ikos da bu laikoma S. Daukan o knygoje PasakosFed oįdė a jo s udija Pasakosbūdas. Li e a ū inių da bų padaugėjo XIX a. an oje pusėje, a si adus lie u iškai pe iodikai. Au o ės ap a i i bend ieji li e a ū os e minų aiškos b uožai. 200 P anešimą Sak aliniopas a o,jo idause d iųi li u ginių eikmenųpa- adinimaiskai ė L. A. Ki kauskienė (VGTU). Pasak jos, didžiąją sa- k alinių pa adinimų dalį suda o skoliniai, iš jų 95 p oc. lo ynų i g aikų kilmės. Au o ės žodžiais a ian , naujų eligijos e minų šiandien apsk i ai ne da oma. L. Šiaučiūnienės, D. Kemeklienės (Pane ėžys, KTU) p anešimas – Reklamossocialinio aidmensi skolin os e minijosp oblemosmies op ekybos inkluosei žiniasklaidoje. Ta p daugybės naujo ių – eklama i jos kalba, – ji u ė ų bū i umpa, sup an ama, aisyklinga, į aigi, be s e imybių. Tačiau ik o ė y a ki okia. P anešėjos pab ėžė neigiamą eklamos į aką bend inei kalbai i e imo p oblemas. Kalba e šiama ne inkamais p ekių pa adini- mais, iešaisiais už ašais i ele izijų eklamos kalbos klaidomis. D . A. Kaulakienės i dok o an ės A. Rimku ės p anešime Kaiku ių šiuolaikinėskompiu e ijosmik osis emųanalizė(VGTU, LKI) ap a i kompiu- e ijos e minų žodynai (1971–2005), ku ių šiandien suskaičiuojama apie penkiolika, i išanalizuo i apa a inės i p og aminės į angos pa adinimai bei pačių kompiu e io p og amų e minai. D . G. G igas (MII) kalbėjo apie Kompiu e ijos e minijąi leksiką – ko- mandų pa adinimus, p ekių ženklus, san umpas. Jis pa eikė daug e ingų p ak inių pa a imų i pasiūlymų. V. Dagio (MII) p anešime Elek oninispaš asi lie u iški ašmenysnag i- nė os a sisakymo a o i lie u ių kalbos abėcėlės ašmenis el. paš o laiškuose echnologinės i psichologinės p iežas ys, ap a i eiksniai, u in ys padė i ge in i padė į. Kaip s a bu žodynuose su a ky i ne ik lie u iškus e minus, be i už- sienio kalbos a i ikmenis, p anešime Fizikosi  echnikos e minųno minimo i  a kybosp oblemospab ėžė d . V. Valiukėnas (LSD) – Žodyno engimo g upėje u ė ų bū i asmenys, mokan ys užsienio kalbas. Au o ius aip pa pasiūlė su a yse su engėjais numa y i p iemones, už ik inančias žodyno engėjų daly a imą jį ap obuojan VLKK i įdiegian LTB. VGTU lek o ė R. Žukienė kalbėjo apie magis o da bų e minologinį y imą. Jos ema – S uden ųmokslinėjekalboje a ojamųskoliniųanalizė. Pab ėž a, kad Lie u oje is daugiau a ojama skolinių, ypač anglybių, ku ie neigiamai eikia mokslinius da bus. No in išmoky i s uden us aisyklingos kalbos, s a bu ne ik suda y i jiems sąlygas, be i eikalau i, kad aisyklingai kalbė ų specialybės dės y ojai. Ta p au inėje kon e encijoje Globalizacija: e imas,skolin osi  au inės Sol i a Labanauskienė | Mokslinėkon e encijaGlobalizacija: e imas... Te minologija | 2007 | 14 201 e minijosp oblemos ap a as e minologijos objek as i į e in a šiuolaikinės e minijos būklė. Į a p au ines duomenų bazes į auk ame VGTU žu nale San alkabus išspausdin i ge iausi šios kon e encijos p anešimai. Gau a 2007-12-12 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]