Tarptautinė mokslinė konferencija „Current Trends in Terminology“

188 Ta p au inė mokslinė kon e encija Cu en  endsin e minology JoLAN A gAi ENY Ė-BU LER Lie u iųkalbosins i u as 2006 m. lapk ičio 9–10 dienomis Be zsenyi’o Dánielio koledže Som- ba hėjuje, Veng ijoje, yko a p au inė mokslinė kon e encija Cu en  endsin e minology (Šiuolaikinės e minologijosk yp ys), ku ioje da- ly a o p anešėjai iš d ylikos Eu opos šalių – Veng ijos, Lie u os, La ijos, Es ijos, Danijos, Š edijos, I alijos, Aus ijos, Belgijos, Olandijos, Slo ėni- jos, Slo akijos – i iš I ano. Kon e encijos da bas ęsėsi d i dienas ijose sekcijose: Te minologyand ansla ion (Te minologijai  e imas), Na ional e minologiesand e minologypolicies (Tau inės e minijosi  e minologijospo- li ika) i Te minog aphyandLSPlexicog aphy (Te minog a ijai specialiosios kalbos(LSP)leksikog a ija). P anešimai skai y i anglų i okiečių kalbomis. Išleis as kon e encijos p anešimų ezių inkinys, aip pa planuojama išleis- i s aipsnių inkinį. Kon e enciją su engė Be zsenyi’o Dánielio koledžo U alis ikos s udijų sky ius, Taikomosios ling is ikos sky ius i Te minolo- gijos naujo ių cen as ka u su Veng ijos e minologijos a yba MaTT i Veng ijos nacionaline komisija p ie UNEScO. Kon e encijos daly ius pas eikino Be zsenyi’o Dánielio koledžo ek o ius p o . Ká oly’s Gadányi’s, humani a inių mokslų akul e o dekanė d . Ka alin Molná i o ganizacinio komi e o pi mininkas p o . Jánosas Pusz ay’us. Plena iniame posėdyje skai y i ys p anešimai. Valen īna Skujiņa iš La - ių kalbos ins i u o i Ilze Ilziņa iš Rygos in o macinių echnologijų ins i- u o supažindino su la ių e minologams kylančiais naujais po eikiais. Jų p anešime Challengeso La ian e minologyinamul ilingualsocie y (La ių e minologijosiššūkiaidaugiakalbėje isuomenėje) umpai p isimin a la ių e minologijos is o ija, p is a y a Te minologijos komisijos p ie La ijos mokslų akademijos eikla, apž elg os daba inės la ių e minologijos p ob- lemos – nepag įs os sinonimijos gausa, ki ų kalbų lemiamos polisemijos a - si adimas, p ieš a ingos a p au inių e minų eikšmės, iš dalies su ampančių ski ingų s ičių e minų, į a dijančių ski ingas są okas, keliama maiša is. Jolan a Gai eny ė-Bu le |Ta p au inėmokslinėkon e encijacu en ... Te minologija | 2007 | 14 189 Telekomunikacijų i in o macinių echnologijų pa yzdžiais pa ody a, kad ku ian au inę e miniją bū ina išsami ski ingų kalbų e minų s uk ū os i seman ikos analizė. In o e m di ek o iaus ch is iano Galinskio p anešimas Te minologyin heweb(accessibili y), ia heweb(dis ibu ion)and h ough heweb(c ea ion)(Te minijažinia inklyje(p ieinamumas),naudojan isžinia- inkliu(sklaida)i pe žinia inklį(kū imas)) bu o ski as ikslios, aisyklin- gos, leng ai i laiku p ieinamos e minijos kū imo bū inumui. P imin os senos, be is da neišsp ęs os e minologijos p oblemos – nepakankamas jos s a bos p ipažinimas, leng ai p ieinamų kokybiškų iš eklių ūkumas, senų imlių me odų naudojimas (ka u i b angumas), į ai ių s ičių specialis- ų abipusės paga bos i bend ada bia imo ūkumas di ban e minologijos da bą i ki os. P anešėjas pab ėžė e minijos engimo i a kymo s a bą pačiuose anks y iausiuose gaminių a paslaugų kū imo e apuose. Plena i- niame posėdyje u ėjusi skai y i p anešimą Ri a Temme man iš B iuselio E asmushogeschool negalėjo a yk i, odėl jos p anešimą Whyweneeddy- namic e minological esou ces(Kodėlmums eikiadinamiškų e minologijos iš eklių), kon e encijos engėjų p ašymu skai ė E. Papp. Pag indinis dėmesys jame bu o ski as kogni y iniam požiū iui į e minologiją, į ai aus disku so e minijos a ija imui. Daugiausia p anešimų pe skai y a sekcijojeTau inės e minijosi  e mino- logijospoli ika. A. Aukso iū ė i J. Gai eny ė-Bu le supažindino klausy o- jus su bend aisiais lie u ių e minologijos p incipais. P anešime umpai ap a os lie u ių e minologijos iš akos, daugiau dėmesio ski a J. Pab ėžos i S. Šalkauskio e minologijos da bams i K. Gai enio bandymams su o - muluo i lie u ių e minologijos p incipus. K. Ke emansas iš E asmusho- geschool kalbėjo apie elek oninio žmogiškųjų iš eklių aldymo (e-hRM) e minų a ian us. Jis pab ėžė, kad asmeninių sugebėjimų i kompe encijos e inimo e minai y a labai s a bi didelių bend o ių a ojamos p o esinės e minijos dalis, a k eipė dėmesį į šių e minų a ian iškumą i supažindi- no su PocehRMOM p ojek u, ku io ikslas y a suku i ikalbį šios s i ies e minų masy ą. Be zsenyi’o Dánielio koledžui a s o a usi A. Fo is skai ė p anešimą apie bepakopių inklų (scale- ee ne wo ks) eo ijos aikymą e - minologijoje. P anešėja pab ėžė, kad ikslų be ku ios s i ies pe duodamų žinių o mula imą gali už ik in i e mininiai g a ai (medžiai). O. czékman g e ino aukš osioms mokykloms ski ų okiškų i eng iškų ma ema ikos ado ėlių e miniją. T ijų au o ių iš Pėčo uni e si e o – E. Zsigmond, L. Kozmos i T. Laczkó pa eng ame p anešime bu o ap a a pas a ojo de- 190 šim mečio eng iška s eika inimo e minija. P anešėjai a k eipė dėmesį, kad naujos s i ys pe ima senas są okas i senus e minus, be senieji e - minai įgyja naujų eikšmių, odėl kyla bū inybė de in i są okų i e minų sis emas. Z. Makai’us p is a ė eng iškos adiologijos e minijos analizę, a lik ą emian is eks yno duomenimis, ku ios ikslas – a skleis i s a biau- sias adiologijos są okas, nus a y i yšius a p e minų i są okų, apib ėž i naujus e minus i pa obulin i e minų sis emą. J. Pusz ay’us iš Be zsenyi’o Dánielio koledžo kalbėjo apie egioninių inoug ų kalbų e minologijos plė ą. I. Dósa iš Budapeš o e slo mokyklos, g e indama anglišką i en- g išką apskai os e miniją, pab ėžė bū inybę pas ebė i i sup as i ski ingų kalbų e minijos ski umus i dėl šių ski umų a si andančių klaidų šal inius. J. Le ická iš L’udo í o Š ú o ling is ikos ins i u o skai ė p anešimą apie e minologijos da bą Slo akijoje, ku iamą e minologijos po alą i iena- kalbę e minų duomenų bazę. K. Babos (Veng ija) p is a ė Po ugalijoje e minologijos da bą di bančias ins i ucijas i e minologijos p ojek us po - ugališkai kalbančiose šalyse. h. Van de Vlie i M. Meinen supažindino su Olandijos e minologų eikla. Siekdama sumažin i a o ūkį a p e mino- logijos eo ijos dalykais besidominčių mokslininkų i e minijos a o ojų ( e ėjų, y iausybinių ins i ucijų i k .), Nede landse Taalunie (Olandų kalbos sąjunga) įs eigė SNT (S eunpun Nede landse Te minologie), u in į eik i in o maciją e minologijos klausimais i ska in i olandiškos e minijos a ojimą. V. Voig as iš Veng ijos e minologijos a ybos MaTT kėlė klau- simą, a y a šiuolaikinės k yp ys e minologijoje. P o eso iaus nuomone, jei e minologiją galima laiky i aikomosios ling is ikos šaka, ai ją eikia daba inės kalbo y os i leksikog a ijos k yp ys. Veng ijoje, ku e minolo- gija y a gana nauja s i is, isos k yp ys, da ančios į aką e minologijos da - bui, y a šiuolaikinės. S. Nema zadeh iš Alzah os uni e si e o supažindino klausy ojus su e minijos kū imu I ane, pe sų kalbos pa yzdžiais ilius a o Pe sų kalbos i li e a ū os akademijos Te minologijos sky iaus siūlomus e minų pa inkimo k i e ijus. h. Palm kalbėjo apie e minologijos da bo eikšmės su okimo augimą Š edijoje i naują Š edijos e minologijos cen- ui TNc iškilusią p oblemą – į ai ių e minologijos p ojek ų ykdy ojų pe dažnai a ojamą apib ėž ies e miną, kai dėl nepakankamai sup an amos apib ėž ies są okos siekiama iską apib ėž i, užuo iš a dijus, apibūdinus a nusakius. Z. Rihme is iš Segedo uni e si e o p is a ė labai išsamų p anešimą apie li u ginės spaudos e minu edi io ypica į a dijamos są okos pokyčius i jų į aką šio e mino e imui į ki as kalbas i isai li u ginių spaudi- Jolan a Gai eny ė-Bu le |Ta p au inėmokslinėkon e encijacu en ... Te minologija | 2007 | 14 191 nių sis emai. Šioje sekcijoje skai y a i po a p anešimų apie ie o a džius. G. Szabómihály iš Slo akijos kalbėjo apie eng iškų ie o a džių, a o- jamų Veng ijoje i bu usioje Veng ijos ka alys ės e i o ijoje, į ai a imą i bū inybę juos de in i. L. Sal a o i G. Gobbe is iš Milano ka alikiškojo uni e si e o, emdamiesi į ai ių šalių pa yzdžiais, kalbėjo apie į ai uojančių ie o a džių keliamas p oblemas. Sekcijoje Te minologijai  e imas daugiausia kalbė a apie e imo sun- kumus, inkamų a i ikmenų paiešką. L. Ablonczy-Mihályka i K. Ziska- Kiczenko iš Széchenyi’o Is áno uni e si e o p anešimas bu o ski as egio- ninės ekonomikos eng iškai e minijai. P anešėjos ap a ė kai ku iuos šios s i ies ki ų kalbų e minus i jų eng iškus a i ikmenis, paminėjo žodynus i duomenų bazes, ku iuose pa eik i iksliausi šios s i ies e minai. D. Tamás iš E ö ös Lo ánd’o uni e si e o lygino Veng ijoje išleis us d ikalbius i daugiakalbius spausdin us i elek oninius ekonomikos e minų žodynus, nag inėjo šiuose žodynuose pa eik ų e minų i są okų ek i alen iškumą. E. cauna p is a ė La ijos mokslų akademijoje suku ą Akademinę e minų duomenų bazę, ku ioje su ink i daugiau nei d idešim ies s ičių la iški, angliški i usiški e minai iš į ai ių pe pas a ąjį šim me į La ijoje išleis ų žodynų. E. Bé ces p anešime ap a i muzikos empą žymin ys e minai iš į ai ių Veng ijoje išleis ų žodynų. P. hel ai’us iš Panonijos uni e si e o, emdamasis pa yzdžiais iš žodynų i eks ynų, nag inėjo kele o s ičių ang- liškus i eng iškus e minus. P anešėjas a k eipė dėmesį į ai, kad kalbiniai ski ingų kalbų e minų b uožai kin a aip pa , kaip i kasdienės leksikos, juos eikia ie pa ys leksiniai-seman iniai p ocesai, odėl e minų e imas ne isada gali bū i au oma inis p ocesas, ne kai d iejų kalbų e minai su ampa i y a galimybė naudo is žodynais a e minų bankais. I. P osenc Šegula iš Liublianos uni e si e o kalbėjo apie į ai ias e minijos p oblemas, iškilusias p anešėjai e čian iš i alų kalbos į slo ėnų kalbą P imo Le i esė knygą Isomme sieIsal a i. Įdomiais pa yzdžiais ilius uo as J. ho á h p anešimas bu o ski as sunkumams, iškylan iems e čian angliškas i ame ikie iškas su a is į eng ų kalbą. P anešėja a k eipė dėmesį į ai, kad anglų eisės kalba u i speci inių b uožų i su jais susijusių e imo keblumų leksiniame, seman iniame i sin aksiniame lygmenyje (gausiai a ojami pasenę žodžiai, e minai įgyja specialių siau ai a ojamų eikšmių, gana dažni au ologiniai žodžių junginiai). Z. Bánhegyi i T. Kol ay nag inėjo kai ku iuos naujus iš anglų kalbos a ėjusius biblio ekininkys ės i in o macijos mokslo e minus i jų eng iškus a i ikmenis. 192 Sekcijoje Te minog a ijai specialiosioskalbos(LSP)leksikog a ija dau- giausia bu o kalbama apie į ai ių šalių daugiakalbius e minijos iš eklius i jų kū imo p oblemas. E. Papp iš Pėčo uni e si e o supažindino su engiamu eng ų kul ū os žodynu, ski u besimokan iems eng ų kalbos. E. Te es- yéni iš Budapeš o e slo mokyklos kalbėjo apie naujausios i g eičiausiai augančios u izmo šakos – ekologinio u izmo e minus. P anešėja a k eipė dėmesį į nenusis o ėjusias są okas i į ai uojančius angliškus i eng iškus e minus, šių kalbų e minų panašumus i ski umus. E. Rádai-Ko ács i M. Fishe p anešimas bu o ski as ES e minijai. Au o ės nag inėjo kalbų i są okų sis emų są eiką ES lygmenyje, jos po eikį e minų kū imui daugeliu kalbų i a k eipė dėmesį į ai, kad į ai iakalbės adminis a imo i iš dalies eisės s ičių e minijos kū imas ES lygmenyje pi miausia emiasi iesiogi- niu e minų e imu, o specialiose s i yse (aplinkos apsaugos, mig acijos poli ikos i k .) daugiau dėmesio ski iama a i ikmenų paieškai. I. Fa a iš Pé e io Pázmány’o ka alikiškojo uni e si e o kalbėjo apie ku iamą eng ų– okiečių kalbų pensijų d audimo žodyną. P anešėja pažymėjo, kad okiška dalis engiama emian is ne ik Vokie ijoje, be i Aus ijoje bei Š eica ijoje a ojamais e minais, odėl pag indinis žodyno p incipas y a „d i kal- bos – ke u ios są okų sis emos“. A. B aasch, L. hen iksen i c. Po l se nas iš Kopenhagos uni e si e o, emdamiesi IATE i Eu oTe mBanko kū imo pa i imi, supažindino su au oma inio s aipsnių iš kele o e minijos iš eklių jungimo s a egijomis. B. De San is, M. Tibe i, F. Mazzocchi’o p anešimas bu o ski as kalbų i kul ū ų pa eikimui daugiakalbiuose e minų ezau- uose. Au o iai a k eipė dėmesį į ai, kad daugiakalbiai ezau ai, pa eng i emian is ienakalbiu (dažniausiai anglišku) ezau u, nea spindi ski ingų kalbų są okų sis emų i e minijos ski umų. h. J. Kockae o, T. Vanalle- mee scho i F. S eu s iš Lessius hogeschool p anešime kalbė a apie eks yne a ojamų e minų išsky imo p iemonių s a bą de inan eisės e miniją e imuose. Baigiamajame posėdyje skai y i du p anešimai. Gábo o P ószéky’o – Mo phoLogic i Pé e io Pázmány’o ka alikiškojo uni e si e o a s o o – p a- nešime De elopmen o aHunga ianon ologyandi sapplica ions(Veng iškos on ologijos engimasi  aikymas) apž elg i on ologijų p ojek ai – angliškas wo dNe , daugiakalbiai Eu owo dNe i BalkaNe . P anešėjas aip pa su- pažindino su eng iška wo dNe e sija. A i Ta as as iš Talino uni e si e o skai ė p anešimą Func ionalismin e minology(Funkcionalizmas e minologi- joje), ku iame kalbė a ne ik apie pi minę i an inę nominaciją, be i apie Jolan a Gai eny ė-Bu le |Ta p au inėmokslinėkon e encijacu en ... Te minologija | 2007 | 14 193 e inę nominaciją, kai e minas e čiamas nesu okian są okos, umpai apž elg as unkcionalizmo k yp ies požiū is į seman iką. P anešėjas kėlė klausimą, a šis požiū is galė ų page in i p ak inius e minologijos da bo ezul a us, aip pa supažindino su a lik os apklausos duomenimis. Kon e encijos da bą apž elgė iena jos engėjų dak a ė Ágo a Fó is. Kon e encijoje Somba hėjuje nag inė i ak ualūs e minologijos klausi- mai, pasidaly a į ai ių šalių pa i imi. Šiame mies e da i šiandien galima pama y i akmenimis g įs o Gin a o kelio, jungusio Romos impe iją su Bal- ijos jū os pak an ėmis, agmen us. Šim mečius šis kelias siejo Eu opos au as p ekybos yšiais. P aėjusį lapk i į jis simboliškai sujungė Pie ų bei Vidu io Eu opos, Bal ijos i Skandina ijos šalis moksliniais yšiais. Gau a 2007-12-11 Jolan a Gai eny ė-Bu le Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]